Gaisrai Australijoje. EPA – ELTA nuotr.
Mažiausiai du žmonės žuvo per didelius miško gaisrus Australijos šiaurės rytuose. Dar septyni laikomi dingusiais be žinios. Tai šeštadienį pranešė Naujojo Pietų Velso valstijos priešgaisrinė tarnyba.
 
„Valstijos teritorijoje užfiksuotas 81 gaisras, 43 ugnies židiniai dar nelokalizuoti. Per gaisrus du žmonės žuvo, dar septyni laikomi dingusiais“, – sakoma žinybos pranešime. Taip pat pranešama, kad ugnis sunaikino mažiausiai 100 gyvenamųjų namų, taip pat pramoninių ir administracinių pastatų, tarp jų – bendrojo lavinimo mokyklą.
 
Kaip pareiškė Naujojo Pietų Velso priešgaisrinės tarnybos atstovas Shane`as Fitzsimmonsas, penkiuose rajonuose tebegalioja įspėjimas apie nepaprastąją situaciją. „Mes būgštaujame, jog žala bus didesnė nei užfiksuota dabar, kai patikrinsime visas gaisravietes. Turint omenyje orų prognozę, kuri šeštadienį žada didesnį karštį ir stipresnį vėją, galima teigti, kad padėtis bus dar sunkesnė“, – sakė jis žurnalistams Sidnėjuje.
 
Australijos premjeras Scottas Morrisonas šeštadienį pareiškė, kad valdžia padės visiems, kurie nukentėjo nuo gaisro, kompensuoti nuostolius. „Mes būsime šalia visų australų, kurie viską prarado, kad juos paremtume“, – pabrėžė jis. Televizijos kanalui „9 News“ ministras pirmininkas sakė ketinąs aplankyti nuo ugnies nukentėjusius rajonus, kai tik atsiras tokia galimybė.
 
Australijos meteorologijos biuro duomenimis, karšti ir sausi orai, nusistovėję visoje rytinėje žemyno pakrantėje, išsilaikys bent jau iki antradienio.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.10; 07:30

Smarkūs krūmynų gaisrai dūmuose paskandino milijoninį Australijos Sidnėjaus miestą. Garsiuosius miesto monumentus – Sidnėjaus operos teatrą ir Sidnėjaus uosto tiltą – ketvirtadienį apgaubė žalsvai rusva migla, ore tvyrojo degėsių kvapas.
 
Žinybos paskelbė perspėjimą dėl pavojaus sveikatai ir įspėjo kvėpavimo problemų turinčius gyventojus nevykdyti aktyvios veiklos lauke.
 
Kaimiškuose regionuose į šiaurę nuo Sidnėjaus šiuo metu liepsnoja daugybė krūmynų gaisrų. Stiprūs vėjai dūmus atpūtė iki Sidnėjaus.
 
Padėties pagerėjimo tikimasi tik savaitgalį. Kas nori išvengti dūmų, turėtų likto namuose ir neatidarinėti langų bei durų, sakė Richardas Broome‘as iš Naujojo Pietų Velso valstijos, kurioje yra Sidnėjus, Sveikatos ministerijos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.01; 06:00

Maždaug 50 tūkst. žmonių ketvirtadienį buvo nurodyta palikti savo namus, esančius į šiaurę nuo Los Andželo, kai kilo ir įsisiautėjo greitai plintantis miško gaisras.
 
Miško gaisras, vadinamas „Tick Fire“, įsiplieskė ankstyvą ketvirtadienio popietę netoli Santa Klaritos miesto, esančio už 65 km į šiaurę nuo Los Andželo, ir itin greitai išdegino 2 023 hektarų plotą.
 
Liepsnos sudegino kelis namus ir kitus pastatus bei privertė uždaryti kai kuriuos kelius. Su ugnimi kovojo apie 500 ugniagesių, o jiems talkino vandenį purškiantys lėktuvai ir sraigtasparniai. Pranešimų apie sužalotus žmones negauta.
 
Šis miško gaisras įsiplieskė, kai didžiojoje JAV Kalifornijos valstijos dalyje jau galiojo aukščiausias pavojaus laipsnis dėl gūsingų vėjų, aukštos oro temperatūros ir mažos drėgmės, nes tai yra palankios sąlygos miškų gaisrams.
 
Be kita ko, Los Andželo apygardoje tuo pačiu metu siautėja ir keli kiti miškų gaisrai. Šiaurinėje Kalifornijos valstijos dalyje maždaug 2 000 žmonių nurodyta evakuotis iš kaimo vietovės Sonomos apygardoje dėl trečiadienį įsiplieskusio didžiulio gaisro, vadinamo „Kincade Fire“.
 
Šio gaisro liepsnos apėmė 10 000 akrų plotą Sonomos apygardoje ir dar nebuvo suvaldytas. Liepsnas, judančias pietų kryptimi, kursto stiprūs vėjai.
Pernai Kalifornijoje miškų gaisrai pražudė apie 100 žmonių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.26; 00:35

Libanas prašo tarptautinės pagalbos kovojant su šimtais miškų gaisrų, kurie kilo pirmadienį ir net išplito į kaimyninę šalį, informuoja BBC.
 
Esant stipriems vėjams ir tvyrant dideliam karščiui, Libano vakarinėje dalyje esančiuose kalnuose kilo didžiausi per kelis dešimtmečius gaisrai.
 
Virš sostinės Beiruto ir Sidono miesto matyti juodi dūmai.
 
Kaip pranešama, Čoufo regione, esančiame į pietryčius nuo sostinės Beiruto, žuvo savanoris ugniagesys. Sirijos valstybinės žiniasklaidos duomenimis, Latakijos regione žuvo du miškų darbuotojai. Dar aštuoni žmonės patyrė sužalojimų.
 
Libano vidaus reikalų ministrė Raya El Hassan sakė, kad vyriausybė susisiekė su keliomis šalimis dėl pagalbos ir socialiniame tinkle tviteryje paskelbė vandenį pilančio Kipro lėktuvo nuotraukas.
 
Kol kas nežinoma dėl ko kilo gaisrai, bet premjeras Saadas Hariris įspėjo, kad, jei gaisrai buvo sukelti tyčia, už tai atsakingi asmenys „sumokės kainą“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.16; 05:03

Amazonės gaisrų dūmai driekiasi tūkstančius kilometrų. EPA-ELTA nuotr.
Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaras primygtinai tvirtino, kad šaliai priklausanti Amazonės miškų dalis yra suvereni valstybės teritorija ir į jos politiką tarptautinė bendruomenė neturėtų kištis. Dėl Amazonėje siaučiančių gaisrų Brazilijos prezidento sprendimus kritikavo daugelis pasaulio šalių vadovų.
 
Niujorke į Jungtines Tautas (JT) antradienį kreipęsis J. Bolsonaras pateikė nemandagią ir klausytojus nustebinusią pastabą. „Klaidinga sakyti, kad Amazonės miškai yra žmonijos paveldas, o galvojimas, kad miškai – tai pasaulio plaučiai, yra nesusipratimas, patvirtintas mokslininkų“, – sakė J. Bolsonaras. Apie tai pranešė BBC.
 
Kalbėdamas JT Generalinėje asamblėjoje, J. Bolsonaras kritikavo tai, ką pats pavadino tarptautinių žiniasklaidos priemonių išpučiamomis sensacijomis.
 
„Pasitelkdamos šias klaidingas žinutes, tam tikros šalys, užuot pagelbėjusios, elgėsi nepagarbiai ir propagavo kolonijinę dvasią, – teigė Brazilijos prezidentas. – Jie net kėsinosi į tai, ką laikome labiausiai brangintina vertybe – mūsų suverenumą“.
 
JT Generalinėje asamblėjoje jis gynė Brazilijos vyriausybės požiūrį į vietinius Amazonės miškų gyventojus, esą dauguma vyriausybės narių parėmė jo politiką. „Kai kurie nevyriausybinių organizacijų remiami žmonės Brazilijoje ir už valstybės ribų reikalavo, kad su savo indėnais elgtumės taip, tarsi jie būtų tikrieji urviniai žmonės“, – kalbėjo J. Bolsonaras.
Brazilijos valdžia dėl miško gaisrų Amazonijoje sudarė krizės štabą. EPA-ELTA nuotr.
 
Šiemet Amazonės miškuose įsiplieskė daugiau nei 80 000 gaisrų. Ekspertai mano, kad dauguma jų buvo nulemti žmogaus veiklos. Daugelis teritorijų buvo padegtos, siekiant išvalyti žemės ūkiui skiriamus plotus ir gyvulių ganyklas.
 
Aplinkosaugininkai teigia, kad J. Bolsonaro politika nulėmė tai, kad miškų gaisrų Brazilijoje šiemet padaugėjo. Jis esą nuo praėjusio spalio, kai buvo išrinktas prezidentu, skatino galvijų augintojus išnaikinti dideles Amazonės miškų teritorijas.
 
J. Bolsonaro apsilankymas Niujorke sulaukė keleto protestų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.25; 07:04

Nuo įsiplieskusių miško gaisrų Sibire nukentėjo daugiau nei 10 tūkst. stambių laukinių gyvūnų, skelbia aplinkosaugos organizacija „Greenpeace“
„Gaisrai Sibire palietė ne tik gyvenviečių ir miestų gyventojus, bet ir taigoje gyvenančius gyvūnus. Ugnies pasiglemžtoje teritorijoje, „Greenpeace“ ekspertų skaičiavimais, gyveno daugiau nei 5 500 sabalų, 300 lokių, 2 700 šiaurės elnių ir 1 500 briedžių“, – sakoma „Greenpeace“ Rusijos skyriaus pranešime.
 
Pasak Rusijos ypatingai saugojamų teritorijų programos vadovo organizacijoje „Greenpeace“ Michailo Kreindlino, net jei ne visi šie gyvūnai žuvo gaisruose, jiems vis tiek teko bėgti iš savo buveinių, kurias pasiglemžė liepsnos.
 
Su M. Kreindlinu sutinka ir Irkutsko valstybinio žemės ūkio universiteto docentas Aleksandras Kondratovas.
 
„Dalis gyvūnų – kanopiniai ir stambūs plėšrūnai dažnai spėja pabėgti nuo gaisro. Žūsta dažniausiai įvairios paukščių rūšys. Kiauniniai žinduoliai gali pasislėpti nuo ugnies, tačiau tokiu atveju jie užtrokšta nuo dūmų. Net ir išgyvenę gyvūnai nukenčia, nes jų buveinėms padaroma milžiniška žala, artimiausius kelis metus jos tampa negyvenamos.
 
Kalbame ne tik apie išdegusius plotus, bet ir buferinę zoną, kuri atsiranda po gaisro. Tai reiškia, kad šalia ugnies fronto gyvūnų populiacijos tankis vis tiek bus labai žemas“, – tvirtino A. Kondratovas.
 
Jau kelias savaites siaučiantys miškų gaisrai Sibire vis dar nėra užgesinti. Rugpjūčio pradžioje ugnis buvo sunaikinusi beveik 3 mln. ha plotą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.13; 05:00
gaisrai_rusijoje

Daugiau nei 4 tūkst. savanorių padeda gesinti miškų gaisrus Irkutsko srityje, informuoja TASS.
 
Rusijos ypatingųjų situacijų ministerija pranešė, kad 4 045 žmonės su specialiais gesintuvais gesina miškų gaisrus, kad ugnis nepriartėtų prie gyvenviečių, bet jų darbą apsunkina sudėtingas reljefas.
 
Ministerijos teigimu, savanorių komandos kasdien gesina artimiausius gaisro židinius į pagalbą pasitelkdamos 554 transporto priemones, kad pasiektų degančias vietoves ir vandeniu pripildytų gesintuvus.
 
Be to, kiti savanoriai su traktoriais suaria žemę, kad ugnis neplistų.
 
Šiuo metu regione siaučia 135 gaisrai ir dega 724 tūkst. hektarų miškų. Juos taip pat gesina du lėktuvai „Be-200“ ir du sraigtasparniai „Mi-8“ ir „Mi26“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.03; 00:03
 
 

Sibire toliau siautėja dideli miškų gaisrai. Miškų administracijos duomenimis, jau išdegė daugiau kaip 2,8 mln. hektarų plotas.
 
Aplinkos ministerijos teigimu, gaisrų mastas yra didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Šiuo metu beveik 107 000 hektarų plote liepsnoja 147 gaisrai.
 
Labiausiai nuo gaisrų kenčia Irkutsko regionas prie Baikalo ežero.
 
Žmonėms daugiau problemų kelia ne pati ugnis, o tiršti dūmai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.01; 00:01

Laužas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Šiemet, iki penktadienio, Lietuvos miškuose kilo 63 gaisrai, nuniokoję bendrą 76 hektarų plotą. 

Kaip pranešė Valstybinių miškų urėdija (VMU), miško gaisrų skaičius šiemet dvigubai didesnis nei pernai, o ugnis pažeidė dešimt kartų didesnį miško plotą. Pernai tuo pačiu laikotarpiu šalyje buvo užregistruoti 27 miško gaisrai 8 hektarų bendrame plote. 

Įmonės regioninių padalinių priešgaisrinės komandos bei miškų pareigūnai šiais metais pagal gautus pranešimus apie galimus gaisrus į įvykio vietą važiavo daugiau kaip 110 kartų. 

„Tokiu sausu oru pernykštė žolė yra kaip parakas, uždegta plinta akimirksniu ir kelia pavojų patiems žmonėms, pastatams, žaibiškai gali persimesti į durpynus, miškus, pagauti sausą miško paklotę ir išplisti didžiulėje teritorijoje“, – apie kylantį miškuose pavojų sakė VMU Miško apsaugos skyriaus specialistas Dainius Adžgauskas.

Jo teigimu, per paskutines tris dienas liepsnojantį mišką teko gesinti 15 kartų, ugnis sunaikino 8 hektarus miško. Pagrindinė šių gaisrų priežastis – į nieką neatsižvelgiantis pernykštės žolės deginimas.

„Lietuvos miškus, kuriuose yra didžiausia rizika gaisrams kilti, stebi antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos, operatyviai užfiksuojančios dūmus. Kitur budi miškų pareigūnai. Vis tik, nesulaukdami lietaus, imamės prevencinių priemonių ir kartu su kitomis Aplinkos ministerijai pavaldžiomis institucijomis vykdysime reidus“, – sakė D. Adžgauskas. 

VMU, Aplinkos apsaugos departamento, Valstybinės miškų tarnybos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos pareigūnai iki balandžio pabaigos planuoja atlikti daugiau kaip 300 reidų visoje šalies teritorijoje. Reidų metu bus lankomasi vietovėse, besiribojančiose su mišku, kur yra didelė tikimybė kilti žolės gaisrams, ir rekreacinėse teritorijose esančiuose miškuose. Taip pat pareigūnai ketina apvažiuoti pamiškėse esančias sodybas, gausiau lankomas miško poilsiavietes. 

VMU prašo visų šalies gyventojų, pastebėjusių degančią žolę ar miške kilusį gaisrą, apie tai pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.21; 00:30

Plakatas skelbia, kad Serbijai nereikalinga Europos Sąjunga. Jai reikia Rusijos…

Roland Oliphant / The Telegraph

„Apsidairykite aplinkui. Sąžiningai pasakykite man, jeigu rasite nors kokią šnipinėjimo instrumentuotę“, – sakė interviu leidiniui The Telegraph RF Ypatingųjų situacijų ministerijos darbuotojas Viktoras Gulevičius, vienas iš Rusijos-Serbijos humanitarinio centro Niše Serbijos pietuose direktorių.

Žurnalistas Rolandas Olifantas rašo: „Gulevičius, o taip pat Rusijos ir Serbijos vyriausybės sako, kad tas kuklus industrinis objektas – tai Maskvos indėlis į kovą su potvynių ir miškų gaisrų, kurie periodiškai siaubia Dunojaus žemupį, padariniais. Bet Vakarų oficialieji asmenys įtaria, kad tai priedanga Rusijos šnipų tinklui, kurio tikslas – gaisrus ne gesinti, o įžiebti“.

Pranešęs, kad Daily Telegraph žurnalistai apsilankė centre šią vasarą, autorius rašo: „Ten nėra nei spygliuotų vielų tvoros, nei ginkluotos apsaugos, o negausus nuolatinių darbuotojų būrys, atrodo, šiek tiek susirūpinęs – ir jiems apmaudu – dėl klausimų  apie kaltinimus šnipinėjimu“.

„Šių metų sausį vienas Bosnijos naujienų tinklapis tvirtino, kad centre vyko nacionalistinės grupuotės „Serbijos garbė“ sukarinti mokymai. Ši grupuotė, savo ruožtu, – tai Serbijos Respublikos prezidentui Miloradui Dodikui lojali sukarinta formuotė, darinys su serbų dauguma Bosnijoje ir Hercegovinoje. Užuominos buvo tiesiog sprogdinančios: girdi, Rusija padėjo Dodikui kurti neoficialią armiją, kad sutriuškintų vidaus priešus ir siektų jėgos metodais tos pačios idėjos – atskiros Serbijos respublikos, kuri davė impulsą 1992–1995 metų karui Bosnijoje“, – rašoma leidinyje. Ir toliau pranešama: Dodikas, Rusija, centro vadovybė ir „Serbijos garbė“ neigia, kad planavo ką nors panašaus.

„Jokių sukarintų formuočių nėra, ir niekas jų neapmoko“, – sakė „Serbijos garbės“ lyderis Bojanas Stoikovičius. „Mes grynai humanitarinė organizacija“, – tikino jis interviu Niše.

„Gulevičius sako, kad jo rūpestis – potvyniai, gaisrai ir gelbėtojų mokymas“, – rašoma leidinyje.

Informacijos šaltinis: The Telegraph

2018.09.27; 06:00

Atėnų apylinkėse siaučiantys ir sparčiai plintantys miškų gaisrai pražudė 74 žmones. Ugniagesių tarnybos atstovė Stavroula Maliri sakė, kad žuvusiųjų skaičius išaugo nuo 60 iki 74 ir tai dar nėra galutinis aukų skaičius, nes ugniagesiai vis dar ieško aukų.

Kaip pranešama, dar mažiausiai 187 žmonės buvo sužeisti, tarp kurių 23 vaikai. Dingusių asmenų skaičius neaiškus.

Graikijos ministras pirmininkas Alexis Tsipras paskelbė tris gedulo dienas.

„Šiandien Graikija gedi ir pagerbiant žuvusiųjų atminimą skelbiame trijų dienų trukmės gedulą“, – sakė premjeras.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.25; 06:48

Atėnų apylinkėse siaučiantys ir sparčiai plintantys miškų gaisrai jau pražudė 74 žmones. Ugnis tebesiautėja ir ją sunkiai sekasi sutramdyti.

Ugniagesių tarnybos atstovė Stavroula Maliri sakė, kad žuvusiųjų skaičius išaugo nuo 60 iki 74 ir tai dar nėra galutinis aukų skaičius, nes ugniagesiai vis dar ieško aukų.

Kaip pranešama, dar mažiausiai 187 žmonės buvo sužeisti, tarp kurių 23 vaikai. Dingusių asmenų skaičius neaiškus.

EPA – ELTA nuotr.

2018.07.25

naglis_puteikis

Ketvirtadienį įvyko Seimo nario Naglio Puteikio spaudos konferencija „Kodėl dega kultūros paveldas?“

N.Puteikis sakė, kad valstybėje vyraujant tokiam atmestinam požiūriui į kultūros paveldą, Labanoro bažnyčią, Tytuvėnų ansamblį nusiaubę gaisrai ir toliau naikins nacionalines šalies vertybes.

Žurnalistams parlamentaras teigė, kad valstybė liberalizuojama sparčiais tempais, jos funkcijas apribojant ekonomika, ES pinigais, darbo vietų kūrimu. Kultūros paveldas vertinamas kaip „ne mūsų reikalas“. Tokios politikos pasekmė itin skaudi bažnytiniam paveldui. Valstybė nesikiša į Bažnyčios reikalus, tuo tarpu Bažnyčia mano mokanti pati susitvarkyti su neįkainojamomis vertybėmis.

Continue reading „Valstybės liberalizavimas veda prie susinaikinimo“