Nuo įsiplieskusių miško gaisrų Sibire nukentėjo daugiau nei 10 tūkst. stambių laukinių gyvūnų, skelbia aplinkosaugos organizacija „Greenpeace“
„Gaisrai Sibire palietė ne tik gyvenviečių ir miestų gyventojus, bet ir taigoje gyvenančius gyvūnus. Ugnies pasiglemžtoje teritorijoje, „Greenpeace“ ekspertų skaičiavimais, gyveno daugiau nei 5 500 sabalų, 300 lokių, 2 700 šiaurės elnių ir 1 500 briedžių“, – sakoma „Greenpeace“ Rusijos skyriaus pranešime.
 
Pasak Rusijos ypatingai saugojamų teritorijų programos vadovo organizacijoje „Greenpeace“ Michailo Kreindlino, net jei ne visi šie gyvūnai žuvo gaisruose, jiems vis tiek teko bėgti iš savo buveinių, kurias pasiglemžė liepsnos.
 
Su M. Kreindlinu sutinka ir Irkutsko valstybinio žemės ūkio universiteto docentas Aleksandras Kondratovas.
 
„Dalis gyvūnų – kanopiniai ir stambūs plėšrūnai dažnai spėja pabėgti nuo gaisro. Žūsta dažniausiai įvairios paukščių rūšys. Kiauniniai žinduoliai gali pasislėpti nuo ugnies, tačiau tokiu atveju jie užtrokšta nuo dūmų. Net ir išgyvenę gyvūnai nukenčia, nes jų buveinėms padaroma milžiniška žala, artimiausius kelis metus jos tampa negyvenamos.
 
Kalbame ne tik apie išdegusius plotus, bet ir buferinę zoną, kuri atsiranda po gaisro. Tai reiškia, kad šalia ugnies fronto gyvūnų populiacijos tankis vis tiek bus labai žemas“, – tvirtino A. Kondratovas.
 
Jau kelias savaites siaučiantys miškų gaisrai Sibire vis dar nėra užgesinti. Rugpjūčio pradžioje ugnis buvo sunaikinusi beveik 3 mln. ha plotą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.13; 05:00
gaisrai_rusijoje

Daugiau nei 4 tūkst. savanorių padeda gesinti miškų gaisrus Irkutsko srityje, informuoja TASS.
 
Rusijos ypatingųjų situacijų ministerija pranešė, kad 4 045 žmonės su specialiais gesintuvais gesina miškų gaisrus, kad ugnis nepriartėtų prie gyvenviečių, bet jų darbą apsunkina sudėtingas reljefas.
 
Ministerijos teigimu, savanorių komandos kasdien gesina artimiausius gaisro židinius į pagalbą pasitelkdamos 554 transporto priemones, kad pasiektų degančias vietoves ir vandeniu pripildytų gesintuvus.
 
Be to, kiti savanoriai su traktoriais suaria žemę, kad ugnis neplistų.
 
Šiuo metu regione siaučia 135 gaisrai ir dega 724 tūkst. hektarų miškų. Juos taip pat gesina du lėktuvai „Be-200“ ir du sraigtasparniai „Mi-8“ ir „Mi26“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.03; 00:03
 
 

Sibire toliau siautėja dideli miškų gaisrai. Miškų administracijos duomenimis, jau išdegė daugiau kaip 2,8 mln. hektarų plotas.
 
Aplinkos ministerijos teigimu, gaisrų mastas yra didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Šiuo metu beveik 107 000 hektarų plote liepsnoja 147 gaisrai.
 
Labiausiai nuo gaisrų kenčia Irkutsko regionas prie Baikalo ežero.
 
Žmonėms daugiau problemų kelia ne pati ugnis, o tiršti dūmai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.01; 00:01

Laužas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Šiemet, iki penktadienio, Lietuvos miškuose kilo 63 gaisrai, nuniokoję bendrą 76 hektarų plotą. 

Kaip pranešė Valstybinių miškų urėdija (VMU), miško gaisrų skaičius šiemet dvigubai didesnis nei pernai, o ugnis pažeidė dešimt kartų didesnį miško plotą. Pernai tuo pačiu laikotarpiu šalyje buvo užregistruoti 27 miško gaisrai 8 hektarų bendrame plote. 

Įmonės regioninių padalinių priešgaisrinės komandos bei miškų pareigūnai šiais metais pagal gautus pranešimus apie galimus gaisrus į įvykio vietą važiavo daugiau kaip 110 kartų. 

„Tokiu sausu oru pernykštė žolė yra kaip parakas, uždegta plinta akimirksniu ir kelia pavojų patiems žmonėms, pastatams, žaibiškai gali persimesti į durpynus, miškus, pagauti sausą miško paklotę ir išplisti didžiulėje teritorijoje“, – apie kylantį miškuose pavojų sakė VMU Miško apsaugos skyriaus specialistas Dainius Adžgauskas.

Jo teigimu, per paskutines tris dienas liepsnojantį mišką teko gesinti 15 kartų, ugnis sunaikino 8 hektarus miško. Pagrindinė šių gaisrų priežastis – į nieką neatsižvelgiantis pernykštės žolės deginimas.

„Lietuvos miškus, kuriuose yra didžiausia rizika gaisrams kilti, stebi antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos, operatyviai užfiksuojančios dūmus. Kitur budi miškų pareigūnai. Vis tik, nesulaukdami lietaus, imamės prevencinių priemonių ir kartu su kitomis Aplinkos ministerijai pavaldžiomis institucijomis vykdysime reidus“, – sakė D. Adžgauskas. 

VMU, Aplinkos apsaugos departamento, Valstybinės miškų tarnybos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos pareigūnai iki balandžio pabaigos planuoja atlikti daugiau kaip 300 reidų visoje šalies teritorijoje. Reidų metu bus lankomasi vietovėse, besiribojančiose su mišku, kur yra didelė tikimybė kilti žolės gaisrams, ir rekreacinėse teritorijose esančiuose miškuose. Taip pat pareigūnai ketina apvažiuoti pamiškėse esančias sodybas, gausiau lankomas miško poilsiavietes. 

VMU prašo visų šalies gyventojų, pastebėjusių degančią žolę ar miške kilusį gaisrą, apie tai pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.21; 00:30

Plakatas skelbia, kad Serbijai nereikalinga Europos Sąjunga. Jai reikia Rusijos…

Roland Oliphant / The Telegraph

„Apsidairykite aplinkui. Sąžiningai pasakykite man, jeigu rasite nors kokią šnipinėjimo instrumentuotę“, – sakė interviu leidiniui The Telegraph RF Ypatingųjų situacijų ministerijos darbuotojas Viktoras Gulevičius, vienas iš Rusijos-Serbijos humanitarinio centro Niše Serbijos pietuose direktorių.

Žurnalistas Rolandas Olifantas rašo: „Gulevičius, o taip pat Rusijos ir Serbijos vyriausybės sako, kad tas kuklus industrinis objektas – tai Maskvos indėlis į kovą su potvynių ir miškų gaisrų, kurie periodiškai siaubia Dunojaus žemupį, padariniais. Bet Vakarų oficialieji asmenys įtaria, kad tai priedanga Rusijos šnipų tinklui, kurio tikslas – gaisrus ne gesinti, o įžiebti“.

Pranešęs, kad Daily Telegraph žurnalistai apsilankė centre šią vasarą, autorius rašo: „Ten nėra nei spygliuotų vielų tvoros, nei ginkluotos apsaugos, o negausus nuolatinių darbuotojų būrys, atrodo, šiek tiek susirūpinęs – ir jiems apmaudu – dėl klausimų  apie kaltinimus šnipinėjimu“.

„Šių metų sausį vienas Bosnijos naujienų tinklapis tvirtino, kad centre vyko nacionalistinės grupuotės „Serbijos garbė“ sukarinti mokymai. Ši grupuotė, savo ruožtu, – tai Serbijos Respublikos prezidentui Miloradui Dodikui lojali sukarinta formuotė, darinys su serbų dauguma Bosnijoje ir Hercegovinoje. Užuominos buvo tiesiog sprogdinančios: girdi, Rusija padėjo Dodikui kurti neoficialią armiją, kad sutriuškintų vidaus priešus ir siektų jėgos metodais tos pačios idėjos – atskiros Serbijos respublikos, kuri davė impulsą 1992–1995 metų karui Bosnijoje“, – rašoma leidinyje. Ir toliau pranešama: Dodikas, Rusija, centro vadovybė ir „Serbijos garbė“ neigia, kad planavo ką nors panašaus.

„Jokių sukarintų formuočių nėra, ir niekas jų neapmoko“, – sakė „Serbijos garbės“ lyderis Bojanas Stoikovičius. „Mes grynai humanitarinė organizacija“, – tikino jis interviu Niše.

„Gulevičius sako, kad jo rūpestis – potvyniai, gaisrai ir gelbėtojų mokymas“, – rašoma leidinyje.

Informacijos šaltinis: The Telegraph

2018.09.27; 06:00

Atėnų apylinkėse siaučiantys ir sparčiai plintantys miškų gaisrai pražudė 74 žmones. Ugniagesių tarnybos atstovė Stavroula Maliri sakė, kad žuvusiųjų skaičius išaugo nuo 60 iki 74 ir tai dar nėra galutinis aukų skaičius, nes ugniagesiai vis dar ieško aukų.

Kaip pranešama, dar mažiausiai 187 žmonės buvo sužeisti, tarp kurių 23 vaikai. Dingusių asmenų skaičius neaiškus.

Graikijos ministras pirmininkas Alexis Tsipras paskelbė tris gedulo dienas.

„Šiandien Graikija gedi ir pagerbiant žuvusiųjų atminimą skelbiame trijų dienų trukmės gedulą“, – sakė premjeras.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.25; 06:48

Atėnų apylinkėse siaučiantys ir sparčiai plintantys miškų gaisrai jau pražudė 74 žmones. Ugnis tebesiautėja ir ją sunkiai sekasi sutramdyti.

Ugniagesių tarnybos atstovė Stavroula Maliri sakė, kad žuvusiųjų skaičius išaugo nuo 60 iki 74 ir tai dar nėra galutinis aukų skaičius, nes ugniagesiai vis dar ieško aukų.

Kaip pranešama, dar mažiausiai 187 žmonės buvo sužeisti, tarp kurių 23 vaikai. Dingusių asmenų skaičius neaiškus.

EPA – ELTA nuotr.

2018.07.25

naglis_puteikis

Ketvirtadienį įvyko Seimo nario Naglio Puteikio spaudos konferencija „Kodėl dega kultūros paveldas?“

N.Puteikis sakė, kad valstybėje vyraujant tokiam atmestinam požiūriui į kultūros paveldą, Labanoro bažnyčią, Tytuvėnų ansamblį nusiaubę gaisrai ir toliau naikins nacionalines šalies vertybes.

Žurnalistams parlamentaras teigė, kad valstybė liberalizuojama sparčiais tempais, jos funkcijas apribojant ekonomika, ES pinigais, darbo vietų kūrimu. Kultūros paveldas vertinamas kaip „ne mūsų reikalas“. Tokios politikos pasekmė itin skaudi bažnytiniam paveldui. Valstybė nesikiša į Bažnyčios reikalus, tuo tarpu Bažnyčia mano mokanti pati susitvarkyti su neįkainojamomis vertybėmis.

Continue reading „Valstybės liberalizavimas veda prie susinaikinimo“