Prieš pat Davoso forumą Šveicarijoje surengtame proteste dėl klimato. EPA-ELTA nuotr.

Švedų klimato aktyvistė Greta Thunberg penktadienį dalyvavo proteste Šveicarijos mieste Lozanoje, kur perspėjo pasaulio lyderius, kad „tai tik pradžia“. Protestas surengtas prieš pat Pasaulio ekonomikos forumą Davose, į kurį, be pasaulio politikos ir verslo elito, vyks ir G. Thunberg.
 
„Kol kas šį dešimtmetį nematome jokių ženklų, kad būtų imamasi kokių nors realių veiksmų dėl klimato“, – sakė 17-metė aktyvistė, kalbėdama su daugiausia jaunuolių minia. „Tai turi keistis“, – keliems tūkstančiams protestuotojų sakė ji, pridurdama savo žinią pasaulio lyderiams: „Tai tik pradžia. Jūs dar nieko nematėte. Dėl to galite būti tikri!“
 
G. Thunberg kitą savaitę sakys kalbą Šveicarijos Alpių kurorte Davose ir ragins pasaulio šalių vyriausybes ir finansų institucijas nutraukti investicijas į iškastinį kurą.
 
Penktadienio į karnavalą panašus protestas visiškai sustabdė eismą Lozanos centro gatvėse, o demonstrantai ragino imtis kuo skubesnių veiksmų dėl klimato ir praeidami nušvilpė banko „Credit Suisse“ filialą, kurį aktyvistai kaltina investicijomis į iškastinį kurą.
 
„Vienas, du, trys laipsniai! Tai yra nusikaltimas žmoniškumui!“ – skandavo protestuotojai, o priekyje ėjusi grupė laikė plakatą su užrašu „Keiskime sistemą, o ne klimatą“.
 
Kai kurie jauni protestuotojai įkvėpimo sėmėsi iš pastarųjų mėnesių ekstremalių oro sąlygų visame pasaulyje. Vienas protestuotojas laikė pliušinę koalą su aplink kaklą apjuostu ženklu su užrašu „PADĖKITE“. Kitas protesto dalyvis laikė plakatą su užrašu „Prabusk ir užuosk krūmynų gaisrus“. Taip norėta atkreipti dėmesį į krūmynų gaisrus, jau kelis mėnesius siaubiančius Australiją.
 
„Nerimaukite dėl ledynų“, sakoma kitame plakate. Dėl klimato kaitos tirpstantys ledynai nerimą ypač kelia Alpių gyventojams. Mitinge taip pat buvo matyti plakatai su užrašais „Nėra planetos B“, „Turiu žalią svajonę“ ir „Norime šaltesnės planetos“.
 
Eitynes organizavusi organizacija „Klimastreik Schweiz“ tviteryje paskelbė, kad protesto akcijoje dalyvavo 15 tūkst. žmonių. „Esame čia, kad parodytų valdžiai, žmonėms, žiniasklaidai ir visiems, kad nesame patenkinti dabartine situacija“, – sakė proteste dalyvavusi 17-metė Deborah Hausser.
 
14-os protestuotoja Luana Bonetti sakė mananti, kad svarbu dalyvauti, o G. Thunberg žodžiai ją „paveikė emociškai“. G. Thunberg Davoso forume dalyvauja jau antrą kartą. Šiemet ji, kartu su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, yra viena laukiamiausių svečių Davose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.18; 07:04

Gaisrai Australijoje. EPA – ELTA nuotr.

Australijos konservatorių premjero Scotto Morrisono reitingai gerokai smuko, daugiausia dėl itin nesėkmingo vadovavimo šaliai per krūmynų gaisrų krizę, besitęsiančią jau kelis mėnesius.
 
S. Morrisoną palaiko 37 proc. australų, o tai yra 8 proc. punktais mažiau nei gruodžio pradžioje, rodo naujausia apklausa, kurią atliko Australijos laikraštis „The Australian“.
 
S. Morrisoną apklausoje aplenkė opozicinių leiboristų lyderis Anthony’is Albanese’as, kuriam simpatijas išreiškė 46 proc. respondentų.
 
59 proc. apklaustųjų taip pat teigė esantys nepatenkinti S. Morrisono darbu.
 
Tai yra pirmoji Australijos viešosios nuomonės apklausa, atlikta 2020 m. Šioje apklausoje S. Morrisono reitingai yra prasčiausi nuo tada, kai jis perėmė partijos vairą 2018 m. rugpjūtį.
 
Rugsėjį prasidėję krūmynų gaisrai Australijoje jau išdegino daugiau nei 10 mln. ha žemės, pasiglemžė 28 žmonių gyvybes ir sunaikino per 2 tūkst. namų.
 
Savo ruožtu Vyriausybė pažadėjo skirti 50 mln. dolerių gamtos gelbėjimui ir apsaugai. Šios lėšos bus skirtos iš 2 mlrd. dolerių dydžio fondo, skirto atsigauti po krūmynų gaisrų.
 
Mokslininkai perspėja, kad gaisruose galėjo žūti nuo pusės milijardo iki milijardo gyvūnų, o kai kurios gyvūnų rūšys dėl liepsnų galimai visai išnyko.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.13; 12:00

Tūkstančiai žmonių pasirašė peticiją, kuria raginama veisti koalas Naujojoje Zelandijoje, nes Australiją siaubiantys miškų gaisrai sunaikino daugumą gyvūno natūralių buveinių.
 
„Koalos Australijoje yra iš esmės išnykusios, jos galėtų gyvuoti Naujojoje Zelandijoje, kaip ir daugelis kitų Australazijos rūšių, – sakoma peticijoje, kurią pirmadienio rytą buvo pasirašę daugiau nei 7 tūkst. žmonių. – Tai nepažeistų mūsų vietinės ekosistemos, nes koalos įprastai gyvena atviruose eukaliptų miškuose, o šių medžių lapai sudaro didžiąją dalį jų maisto.“
 
Peticijoje teigiama, kad Naujojoje Zelandijoje yra apie 30 tūkst. ha tokių miškų, panašių į esančius Australijoje.
 
Visoje Australijoje nuo rugsėjo, kai rugsėjį prasidėjo miškų gaisrų laikotarpis, išdegė daugiau nei 10 mln. ha žemės. Mažiausiai 26 žmonės žuvo, buvo sunaikinta daugiau nei 2 tūkst. namų. Manoma, kad pražūtingame gaisre gyvybės neteko per pusę milijardo gyvūnų.
 
„Koalas visada paliesdavo gaisrai, tačiau šiomis dienomis problema yra tai, kad koala yra pažeidžiama rūšis, kuri susiduria su daugybe grėsmių. Gaisrai šalia kitų grėsmių gali turėti katastrofiškų padarinių koalų populiacijai“, – teigė Sidnėjaus universiteto Mokslų fakulteto mokslininkė Valentina Mella.
 
Australijos gyvūnų rūšių įvedimas į Naująją Zelandiją anksčiau baigdavosi gana netikėtai. XIX a. viduryje Naujojoje Zelandijoje pradėti veisti Australijos oposumai, tačiau itin greitai jų populiacija pasiekė milijonus gyvūnų. Iki šios dienos oposumai išlieka kenkėjais Naujojoje Zelandijoje. Nors Australijoje oposumai saugomi, Naujojoje Zelandijoje jie naikina vietos miškus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.13; 00:30

Australijoje siaučiant gaisrams, protestuotojai ragina imtis veiksmų dėl klimato kaitos. EPA-ELTA nuotr.

Dešimtys tūkstančių australų penktadienį visoje šalyje protestavo ir ragino konservatorių vyriausybę aktyviau kovoti su visuotiniu atšilimu ir mažinti iškastinio kuro naudojimą, Australiją siaubiant dešimčių aukų pareikalavusiems gaisrams.
 
Per beprecedenčius gaisrus jau žuvo mažiausiai 26 žmonės, liepsnos sunaikino iš viso per 2 000 namų.
 
„Mes netekome šių gyvybių dėl savo neveiklumo, – naujienų agentūrai AFP sakė protestuotojas Monty’is Oldroydas. – Tai yra visiška katastrofa. Turiu kelis draugus ir šeimos narius, kurie gyvena kaimiškose vietovėse. Jų namams buvo kilusi grėsmė, jie net buvo sunaikinti, jie prarado savo pragyvenimo šaltinius.“
 
Dėl gaisrų Australijoje kyla visuomenės įtampa, o kai kurie šalies gyventojai kaltina premjero Scotto Morrisono vyriausybę dėl to, kad ši nesiima veiksmų dėl klimato kaitos ir remia anglies kasybą, kuri prisideda prie visuotinio atšilimo.
 
Demonstrantai Sidnėjuje laikė plakatus su užrašais „Keisk politiką, o ne klimatą“ ir „Pasitikėk mokslu“ bei ragino S. Morrisoną atsistatydinti.
 
Gaisrus sustiprino ilgalaikė sausra ir klimato kaita, dėl kurios, kaip įspėja ekspertai, tokie didžiuliai gaisrai gali tapti dar dažnesni ir stipresni.
2019-ieji Australijoje buvo sausiausi ir karščiausi metai orų stebėjimo istorijoje. Gruodžio viduryje užfiksuota aukščiausia 2019 m. vidutinė paros temperatūra, siekusi 41,9 laipsnio Celsijaus.
 
Australija yra viena iš šalių, kurios vienam gyventojui tenka daugiausia šiltnamio dujų taršos pasaulyje, nes šalyje naudojama daug anglies energijos, o gyventojų skaičius yra palyginti nedidelis – 25 mln.
 
„Manau, kad vyriausybė turi imtis veiksmų tuojau pat, jei norime panaikinti klimato kaitos poveikį mūsų ateities kartų, mūsų planetos, mūsų žmonių ir mūsų gyvūnų labui“, – AFP sakė protestuotoja Victoria Edghill.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.11; 07:19

Muzikos superžvaigždė Eltonas Johnas, anot žiniasklaidos, pažadėjo milijoną dolerių nuo pragaištingų krūmynų gaisrų Australijoje nukentėjusiems žmonėms. Tai 72-ejų britas paskelbė per koncertą Sidnėjuje, antradienį pranešė šalies žiniasklaidos priemonės.
 
Nuo didelių gaisrų Australijoje pradžios spalį jau žuvo 25 žmonės. Liepsnos pasiglemžė daugiau kaip 2 000 pastatų. Pelenais virto daugiau kaip 10 mln. hektarų miškų ir krūmynų plotas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.08; 00:33

Policijos automobilis. Slaptai.lt nuotr.

Pirmąją Naujųjų metų dieną Bendrąjį pagalbos centrą (BPC) užgriuvo pagalbos prašymų lavina – užregistruotas 5 261 skambutis. Šis skaičius, kaip praneša BPC, viršija iki šiol buvusį rekordinį 2017 metų sausio 1-osios dienos pagalbos prašymų skaičių daugiau nei 350.
 
Didžiausia pagalbos prašymų dalis, kaip pažymima BPC pranešime, buvo susijusi su policijos kompetencijai priskiriamais įvykiais. Užregistruota 2 728 policijai skirti prašymai, 1910 – greitajai medicinos pagalbai, 177 – priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, 23 – aplinkos apsaugai.
 
Greitoji medicinos pagalba

Iš viso pirmąją šių metų dieną buvo registruota 10 771 skambutis. Tradiciškai daugiausia skambučių sulaukta tuoj po vidurnakčio: per pirmąją 2020-ųjų metų valandą užregistruota 700 skambučių, per antrąją – 592, per trečiąją – 602. Vėliau kas valandą jų skaičius mažėjo, susilygino su buvusiu prieš vidurnaktį. Mažiausiai skambučių užregistruota tarp 8 ir 9 valandos ryto – 193.
 
Naujametę naktį daugiausia pranešimų taip pat teko policijai, teigia Bendrasis pagalbos centras. Nuo gruodžio 31 dienos 21 valandos iki sausio 1 dienos 9 valandos užregistruota 304 pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje, 208 pranešimai dėl konfliktų, 192 – dėl triukšmo. Tradiciškai sulaukta pasipiktinusių vyresnio amžiaus gyventojų skambučių dėl miestų gyvenamuosiuose rajonuose sprogdinamų fejerverkų.
 
Užregistruota 40 pranešimų dėl iš globos įstaigų pavieniui ar grupėmis išėjusių ir negrįžusių nepilnamečių. Dauguma jų taip paspruko nebe pirmą kartą.
 
Degė gyvenamieji, ūkiniai pastatai, šiukšlių konteineriai. Būta gelbėjimo darbų: šalinti ant važiuojamosios kelio dalies gulintys medžiai, padėta į butą patekti policijai. Sausio 1-ąją Vilniuje buvo rastas Antrojo pasaulinio karo laikų artilerijos sviedinys.
Gaisrininkų automobiliai. Slaptai.lt nuotr.
 
Greitosios medicinos pagalbos prireikė nukentėjusiems fejerverkų sprogdintojams, įvairaus dydžio traumas ir sužalojimus patyrusiems žmonėms.
 
Siekiant užtikrinti operatyvumą ir atsiliepti į kaip įmanoma daugiau skambučių, Bendrojo pagalbos centro Vilniaus ir Klaipėdos skyriuose tiek nakties, tiek dienos metu dirbo sustiprintos pamainos. Vidutinis atsiliepimo laikas buvo 6 sekundės, o iki 8 sekundžių buvo atsiliepta į 92 procentus skambučių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.03; 00:01

Gaisrai Australijoje. EPA – ELTA nuotr.

Pirmadienį kovodamas su Australijos rytuose siautėjančiais krūmynų gaisrais žuvo savanoris ugniagesys, pranešė šalies Regionų ugniagesių tarnyba (RFS).
 
Ugniagesys žuvo apvirtus jo gaisriniam automobiliui, tviteryje pranešė RFS. Nelaimė įvyko Naujojo Pietų Velso valstijoje, 70 km į rytus nuo Olberio miesto.
 
Tai jau trečias ugniagesys, kurio gyvybę pasiglemžė spalį pasidėję gaisrai. 90 proc. ugniagesių, kovojančių su šimtais gaisrų rytinėje Australijos pakrantėje, yra neapmokami savanoriai, kurie palieka darbus, kad apsaugotų savo namus.
 
Per nelaimę pirmadienį dar du ugniagesiai patyrė nudegimus. Manoma, kad gaisrinis automobilis apvirto dėl itin stipraus vėjo.
 
„Drąsus ugniagesys neteko savo gyvybės saugodamas bendruomenę į rytus nuo Olberio. Tokiu metu tiesiog trūksta žodžių“, – tviteryje rašė Naujojo Pietų Velso premjerė Gladys Berejiklian.
 
Olberis yra netoli Viktorijos valstijos sienos, kur ugniagesiai kovoja su gaisrais, sustiprėjusiais dėl karščio bangos. Savaitgalį Viktorijos ugniagesiai paragino visus gyventojus ir turistus evakuotis iš Gipslendo regiono.
Australijos gaisrai. EPA – ELTA nuotr.
 
Iš viso regione yra apie 30 tūkst. turistų, tačiau ne visi laikosi reikalavimo evakuotis.
 
Australijos meteorologijos biuras informavo, kad Viktorijoje temperatūra pasiekė 40 laipsnių Celsijaus, o gaisrai gali dar labiau išplisti dėl pasikeisiančios vėjo krypties.
 
Antradienį Sidnėjuje sinoptikai prognozuoja 44 laipsnių karštį, o kai kuriuose miesteliuose – net 45 laipsnius. Tuo tarpu vėjo greitis sieks 14–17 m/s, o gūsiai – iki 22 m/s.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.31; 07:35

Kūčių dieną Australijoje 2 000 ugniagesių toliau kovojo su pragaištingais miškų gaisrais. Atvėsus orams, jie ėmėsi skubiai reikalingų priemonių tolesniam liepsnų plitimui sustabdyti. Nes gaisrų pavojus netrukus vėl gali paaštrėti: meteorologai prognozuoja, kad temperatūros po Kalėdų švenčių vėl kils aukščiau 40 laipsnių padalos.
 
Tūkstančiai ugniagesių iš Kanados, JAV ir Naujosios Zelandijos praėjusiomis dienomis atvyko į Australiją, kad padėtų savo išsekusiems kolegoms, pranešė Australijos ugniagesių tarnyba. Didelė dalis ugniagesių Australijoje su liepsnomis kovoja savanoriškai.
 
Vien tik apie milijoninį Sidnėjaus miestą nuo gaisrų pradžios išdegė daugiau kaip 3 mln. hektarų dydžio teritorija. Tai maždaug atitinka Belgijos dydį. Visoje šalyje pelenais virto beveik 5 mln. hektarų plotas. Ypač kenčia Naujasis Pietų Velsas – daugiausiai gyventojų turinti valstija, kurioje yra ir Sidnėjus.
 
Vietos žiniasklaida vis praneša apie neįtikėtinus išsigelbėjimus. Antradienį vienas vynuogininkas stočiai ABC pasakojo, kaip jis dėl artėjančių liepsnų gelbėjosi įšokdamas į ežerą – ir tik vandenyje pastebėjo, kad yra apsuptas dešimčių kengūrų.
 
Stipresnius kritulius meteorologai prognozuoja tik vasarį. Per gaisrus nuo spalio jau žuvo aštuoni žmonės, ugnis sunaikino 1 000 namų. Liepsnos pragaištingų padarinių turėjo ir gyvūnijos pasauliui: manoma, kad žuvo apie 2 000 koalų, nespėjusių pasprukti nuo sparčiai plintančių liepsnų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.25; 00:01

Australijos ministras pirmininkas Scottas Morrisonas atsiprašė tautos už sprendimą išskristi neskelbtų atostogų su šeima į Havajus, kai tuo metu šalyje dėl milžiniškų gaisrų ir rekordinės kaitros paskelbta ekstremalioji padėtis.
 
Australijos premjeras namo grįžo šeštadienio vakarą. Atostogas nutraukti jam teko dėl didžiulės visuomenės kritikos ir žuvus dviems ugniagesiams, su siaubingais miško gaisrais kovojusiais į pietvakarius nuo Sidnėjaus.
 
„Sugrįžau po išvykimo ir žinau, kad mano atostogos Australijoje sukėlė daug nerimo“, – S. Morrisonas teigė sekmadienio rytą surengtos spaudos konferencijos metu. Premjeras pridūrė, kad, „jei būtų žinojęs, būtų pasielgęs kitaip“.
 
Be to, daug kritikos sulaukė ir ministro pirmininko administracija, kuri šalį siaubiant miškų gaisrams atsisakė patvirtinti S. Morrisono buvimo vietą. Tai ketvirtadienį Naujojo Pietų Velso valstijoje sukėlė antrąją ekstremaliąją padėtį.
 
Iš atostogų Havajuose parskridęs premjeras pareiškė „priimantis kritiką“. „Atsiprašau visų australų, kuriuos aš nuliūdinau“, – teigė S. Morrisonas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.23; 03:00

Australijoje tvyrantis didžiulis karštis šeštadienį suintensyvino krūmynų gaisrus, siaučiančius kai kuriose šalies dalyse.
 
Esant tokioms katastrofiškoms oro sąlygoms, nekontroliuojami gaisrai aplink Sidnėjų susmarkėjo. Į šiaurę, pietus ir vakarus nuo Sidnėjaus liepsnojant gaisrams, miestą apgaubė nuodingi dūmai.
 
Australijos rytinę pakrantę alina rekordinė karščio banga, atkeliavusi iš vakarinės šalies dalies.
 
„Šiandien siaubinga diena“, – šeštadienio popietę sakė Naujojo Pietų Velso valstijos priešgaisrinės tarnybos komisaras Shane’as Fitzsimmonsas.
 
Australija kasmet susiduria su krūmynų gaisrais, bet šių metų gaisrų sezonas prasidėjo neįprastai anksti ir yra daug intensyvesnis. Gaisrai šio sezono metu jau išdegino mažiausiai trijų milijonų hektarų plotą, pražudė 10 žmonių ir suniokojo daugiau kaip 800 namų. Kovą su gaisrais sunkina rekordiškai didelis karštis, sausra ir stiprūs vėjai. Kai kurios sritys nematė lietaus daugiau nei 12 mėnesių.
 
Gaisrai siautėja Naujojo Pietų Velso, Viktorijos ir Pietų Australijos valstijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.22; 04:29

Gaisrai Australijoje. EPA – ELTA nuotr.
Mažiausiai du žmonės žuvo per didelius miško gaisrus Australijos šiaurės rytuose. Dar septyni laikomi dingusiais be žinios. Tai šeštadienį pranešė Naujojo Pietų Velso valstijos priešgaisrinė tarnyba.
 
„Valstijos teritorijoje užfiksuotas 81 gaisras, 43 ugnies židiniai dar nelokalizuoti. Per gaisrus du žmonės žuvo, dar septyni laikomi dingusiais“, – sakoma žinybos pranešime. Taip pat pranešama, kad ugnis sunaikino mažiausiai 100 gyvenamųjų namų, taip pat pramoninių ir administracinių pastatų, tarp jų – bendrojo lavinimo mokyklą.
 
Kaip pareiškė Naujojo Pietų Velso priešgaisrinės tarnybos atstovas Shane`as Fitzsimmonsas, penkiuose rajonuose tebegalioja įspėjimas apie nepaprastąją situaciją. „Mes būgštaujame, jog žala bus didesnė nei užfiksuota dabar, kai patikrinsime visas gaisravietes. Turint omenyje orų prognozę, kuri šeštadienį žada didesnį karštį ir stipresnį vėją, galima teigti, kad padėtis bus dar sunkesnė“, – sakė jis žurnalistams Sidnėjuje.
 
Australijos premjeras Scottas Morrisonas šeštadienį pareiškė, kad valdžia padės visiems, kurie nukentėjo nuo gaisro, kompensuoti nuostolius. „Mes būsime šalia visų australų, kurie viską prarado, kad juos paremtume“, – pabrėžė jis. Televizijos kanalui „9 News“ ministras pirmininkas sakė ketinąs aplankyti nuo ugnies nukentėjusius rajonus, kai tik atsiras tokia galimybė.
 
Australijos meteorologijos biuro duomenimis, karšti ir sausi orai, nusistovėję visoje rytinėje žemyno pakrantėje, išsilaikys bent jau iki antradienio.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.10; 07:30

Smarkūs krūmynų gaisrai dūmuose paskandino milijoninį Australijos Sidnėjaus miestą. Garsiuosius miesto monumentus – Sidnėjaus operos teatrą ir Sidnėjaus uosto tiltą – ketvirtadienį apgaubė žalsvai rusva migla, ore tvyrojo degėsių kvapas.
 
Žinybos paskelbė perspėjimą dėl pavojaus sveikatai ir įspėjo kvėpavimo problemų turinčius gyventojus nevykdyti aktyvios veiklos lauke.
 
Kaimiškuose regionuose į šiaurę nuo Sidnėjaus šiuo metu liepsnoja daugybė krūmynų gaisrų. Stiprūs vėjai dūmus atpūtė iki Sidnėjaus.
 
Padėties pagerėjimo tikimasi tik savaitgalį. Kas nori išvengti dūmų, turėtų likto namuose ir neatidarinėti langų bei durų, sakė Richardas Broome‘as iš Naujojo Pietų Velso valstijos, kurioje yra Sidnėjus, Sveikatos ministerijos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.01; 06:00

Maždaug 50 tūkst. žmonių ketvirtadienį buvo nurodyta palikti savo namus, esančius į šiaurę nuo Los Andželo, kai kilo ir įsisiautėjo greitai plintantis miško gaisras.
 
Miško gaisras, vadinamas „Tick Fire“, įsiplieskė ankstyvą ketvirtadienio popietę netoli Santa Klaritos miesto, esančio už 65 km į šiaurę nuo Los Andželo, ir itin greitai išdegino 2 023 hektarų plotą.
 
Liepsnos sudegino kelis namus ir kitus pastatus bei privertė uždaryti kai kuriuos kelius. Su ugnimi kovojo apie 500 ugniagesių, o jiems talkino vandenį purškiantys lėktuvai ir sraigtasparniai. Pranešimų apie sužalotus žmones negauta.
 
Šis miško gaisras įsiplieskė, kai didžiojoje JAV Kalifornijos valstijos dalyje jau galiojo aukščiausias pavojaus laipsnis dėl gūsingų vėjų, aukštos oro temperatūros ir mažos drėgmės, nes tai yra palankios sąlygos miškų gaisrams.
 
Be kita ko, Los Andželo apygardoje tuo pačiu metu siautėja ir keli kiti miškų gaisrai. Šiaurinėje Kalifornijos valstijos dalyje maždaug 2 000 žmonių nurodyta evakuotis iš kaimo vietovės Sonomos apygardoje dėl trečiadienį įsiplieskusio didžiulio gaisro, vadinamo „Kincade Fire“.
 
Šio gaisro liepsnos apėmė 10 000 akrų plotą Sonomos apygardoje ir dar nebuvo suvaldytas. Liepsnas, judančias pietų kryptimi, kursto stiprūs vėjai.
Pernai Kalifornijoje miškų gaisrai pražudė apie 100 žmonių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.26; 00:35

Libanas prašo tarptautinės pagalbos kovojant su šimtais miškų gaisrų, kurie kilo pirmadienį ir net išplito į kaimyninę šalį, informuoja BBC.
 
Esant stipriems vėjams ir tvyrant dideliam karščiui, Libano vakarinėje dalyje esančiuose kalnuose kilo didžiausi per kelis dešimtmečius gaisrai.
 
Virš sostinės Beiruto ir Sidono miesto matyti juodi dūmai.
 
Kaip pranešama, Čoufo regione, esančiame į pietryčius nuo sostinės Beiruto, žuvo savanoris ugniagesys. Sirijos valstybinės žiniasklaidos duomenimis, Latakijos regione žuvo du miškų darbuotojai. Dar aštuoni žmonės patyrė sužalojimų.
 
Libano vidaus reikalų ministrė Raya El Hassan sakė, kad vyriausybė susisiekė su keliomis šalimis dėl pagalbos ir socialiniame tinkle tviteryje paskelbė vandenį pilančio Kipro lėktuvo nuotraukas.
 
Kol kas nežinoma dėl ko kilo gaisrai, bet premjeras Saadas Hariris įspėjo, kad, jei gaisrai buvo sukelti tyčia, už tai atsakingi asmenys „sumokės kainą“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.16; 05:03

Amazonės gaisrų dūmai driekiasi tūkstančius kilometrų. EPA-ELTA nuotr.
Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaras primygtinai tvirtino, kad šaliai priklausanti Amazonės miškų dalis yra suvereni valstybės teritorija ir į jos politiką tarptautinė bendruomenė neturėtų kištis. Dėl Amazonėje siaučiančių gaisrų Brazilijos prezidento sprendimus kritikavo daugelis pasaulio šalių vadovų.
 
Niujorke į Jungtines Tautas (JT) antradienį kreipęsis J. Bolsonaras pateikė nemandagią ir klausytojus nustebinusią pastabą. „Klaidinga sakyti, kad Amazonės miškai yra žmonijos paveldas, o galvojimas, kad miškai – tai pasaulio plaučiai, yra nesusipratimas, patvirtintas mokslininkų“, – sakė J. Bolsonaras. Apie tai pranešė BBC.
 
Kalbėdamas JT Generalinėje asamblėjoje, J. Bolsonaras kritikavo tai, ką pats pavadino tarptautinių žiniasklaidos priemonių išpučiamomis sensacijomis.
 
„Pasitelkdamos šias klaidingas žinutes, tam tikros šalys, užuot pagelbėjusios, elgėsi nepagarbiai ir propagavo kolonijinę dvasią, – teigė Brazilijos prezidentas. – Jie net kėsinosi į tai, ką laikome labiausiai brangintina vertybe – mūsų suverenumą“.
 
JT Generalinėje asamblėjoje jis gynė Brazilijos vyriausybės požiūrį į vietinius Amazonės miškų gyventojus, esą dauguma vyriausybės narių parėmė jo politiką. „Kai kurie nevyriausybinių organizacijų remiami žmonės Brazilijoje ir už valstybės ribų reikalavo, kad su savo indėnais elgtumės taip, tarsi jie būtų tikrieji urviniai žmonės“, – kalbėjo J. Bolsonaras.
Brazilijos valdžia dėl miško gaisrų Amazonijoje sudarė krizės štabą. EPA-ELTA nuotr.
 
Šiemet Amazonės miškuose įsiplieskė daugiau nei 80 000 gaisrų. Ekspertai mano, kad dauguma jų buvo nulemti žmogaus veiklos. Daugelis teritorijų buvo padegtos, siekiant išvalyti žemės ūkiui skiriamus plotus ir gyvulių ganyklas.
 
Aplinkosaugininkai teigia, kad J. Bolsonaro politika nulėmė tai, kad miškų gaisrų Brazilijoje šiemet padaugėjo. Jis esą nuo praėjusio spalio, kai buvo išrinktas prezidentu, skatino galvijų augintojus išnaikinti dideles Amazonės miškų teritorijas.
 
J. Bolsonaro apsilankymas Niujorke sulaukė keleto protestų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.25; 07:04

Nuo įsiplieskusių miško gaisrų Sibire nukentėjo daugiau nei 10 tūkst. stambių laukinių gyvūnų, skelbia aplinkosaugos organizacija „Greenpeace“
„Gaisrai Sibire palietė ne tik gyvenviečių ir miestų gyventojus, bet ir taigoje gyvenančius gyvūnus. Ugnies pasiglemžtoje teritorijoje, „Greenpeace“ ekspertų skaičiavimais, gyveno daugiau nei 5 500 sabalų, 300 lokių, 2 700 šiaurės elnių ir 1 500 briedžių“, – sakoma „Greenpeace“ Rusijos skyriaus pranešime.
 
Pasak Rusijos ypatingai saugojamų teritorijų programos vadovo organizacijoje „Greenpeace“ Michailo Kreindlino, net jei ne visi šie gyvūnai žuvo gaisruose, jiems vis tiek teko bėgti iš savo buveinių, kurias pasiglemžė liepsnos.
 
Su M. Kreindlinu sutinka ir Irkutsko valstybinio žemės ūkio universiteto docentas Aleksandras Kondratovas.
 
„Dalis gyvūnų – kanopiniai ir stambūs plėšrūnai dažnai spėja pabėgti nuo gaisro. Žūsta dažniausiai įvairios paukščių rūšys. Kiauniniai žinduoliai gali pasislėpti nuo ugnies, tačiau tokiu atveju jie užtrokšta nuo dūmų. Net ir išgyvenę gyvūnai nukenčia, nes jų buveinėms padaroma milžiniška žala, artimiausius kelis metus jos tampa negyvenamos.
 
Kalbame ne tik apie išdegusius plotus, bet ir buferinę zoną, kuri atsiranda po gaisro. Tai reiškia, kad šalia ugnies fronto gyvūnų populiacijos tankis vis tiek bus labai žemas“, – tvirtino A. Kondratovas.
 
Jau kelias savaites siaučiantys miškų gaisrai Sibire vis dar nėra užgesinti. Rugpjūčio pradžioje ugnis buvo sunaikinusi beveik 3 mln. ha plotą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.13; 05:00
gaisrai_rusijoje

Daugiau nei 4 tūkst. savanorių padeda gesinti miškų gaisrus Irkutsko srityje, informuoja TASS.
 
Rusijos ypatingųjų situacijų ministerija pranešė, kad 4 045 žmonės su specialiais gesintuvais gesina miškų gaisrus, kad ugnis nepriartėtų prie gyvenviečių, bet jų darbą apsunkina sudėtingas reljefas.
 
Ministerijos teigimu, savanorių komandos kasdien gesina artimiausius gaisro židinius į pagalbą pasitelkdamos 554 transporto priemones, kad pasiektų degančias vietoves ir vandeniu pripildytų gesintuvus.
 
Be to, kiti savanoriai su traktoriais suaria žemę, kad ugnis neplistų.
 
Šiuo metu regione siaučia 135 gaisrai ir dega 724 tūkst. hektarų miškų. Juos taip pat gesina du lėktuvai „Be-200“ ir du sraigtasparniai „Mi-8“ ir „Mi26“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.03; 00:03
 
 

Sibire toliau siautėja dideli miškų gaisrai. Miškų administracijos duomenimis, jau išdegė daugiau kaip 2,8 mln. hektarų plotas.
 
Aplinkos ministerijos teigimu, gaisrų mastas yra didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Šiuo metu beveik 107 000 hektarų plote liepsnoja 147 gaisrai.
 
Labiausiai nuo gaisrų kenčia Irkutsko regionas prie Baikalo ežero.
 
Žmonėms daugiau problemų kelia ne pati ugnis, o tiršti dūmai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.01; 00:01

Laužas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Šiemet, iki penktadienio, Lietuvos miškuose kilo 63 gaisrai, nuniokoję bendrą 76 hektarų plotą. 

Kaip pranešė Valstybinių miškų urėdija (VMU), miško gaisrų skaičius šiemet dvigubai didesnis nei pernai, o ugnis pažeidė dešimt kartų didesnį miško plotą. Pernai tuo pačiu laikotarpiu šalyje buvo užregistruoti 27 miško gaisrai 8 hektarų bendrame plote. 

Įmonės regioninių padalinių priešgaisrinės komandos bei miškų pareigūnai šiais metais pagal gautus pranešimus apie galimus gaisrus į įvykio vietą važiavo daugiau kaip 110 kartų. 

„Tokiu sausu oru pernykštė žolė yra kaip parakas, uždegta plinta akimirksniu ir kelia pavojų patiems žmonėms, pastatams, žaibiškai gali persimesti į durpynus, miškus, pagauti sausą miško paklotę ir išplisti didžiulėje teritorijoje“, – apie kylantį miškuose pavojų sakė VMU Miško apsaugos skyriaus specialistas Dainius Adžgauskas.

Jo teigimu, per paskutines tris dienas liepsnojantį mišką teko gesinti 15 kartų, ugnis sunaikino 8 hektarus miško. Pagrindinė šių gaisrų priežastis – į nieką neatsižvelgiantis pernykštės žolės deginimas.

„Lietuvos miškus, kuriuose yra didžiausia rizika gaisrams kilti, stebi antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos, operatyviai užfiksuojančios dūmus. Kitur budi miškų pareigūnai. Vis tik, nesulaukdami lietaus, imamės prevencinių priemonių ir kartu su kitomis Aplinkos ministerijai pavaldžiomis institucijomis vykdysime reidus“, – sakė D. Adžgauskas. 

VMU, Aplinkos apsaugos departamento, Valstybinės miškų tarnybos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos pareigūnai iki balandžio pabaigos planuoja atlikti daugiau kaip 300 reidų visoje šalies teritorijoje. Reidų metu bus lankomasi vietovėse, besiribojančiose su mišku, kur yra didelė tikimybė kilti žolės gaisrams, ir rekreacinėse teritorijose esančiuose miškuose. Taip pat pareigūnai ketina apvažiuoti pamiškėse esančias sodybas, gausiau lankomas miško poilsiavietes. 

VMU prašo visų šalies gyventojų, pastebėjusių degančią žolę ar miške kilusį gaisrą, apie tai pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.21; 00:30

Plakatas skelbia, kad Serbijai nereikalinga Europos Sąjunga. Jai reikia Rusijos…

Roland Oliphant / The Telegraph

„Apsidairykite aplinkui. Sąžiningai pasakykite man, jeigu rasite nors kokią šnipinėjimo instrumentuotę“, – sakė interviu leidiniui The Telegraph RF Ypatingųjų situacijų ministerijos darbuotojas Viktoras Gulevičius, vienas iš Rusijos-Serbijos humanitarinio centro Niše Serbijos pietuose direktorių.

Žurnalistas Rolandas Olifantas rašo: „Gulevičius, o taip pat Rusijos ir Serbijos vyriausybės sako, kad tas kuklus industrinis objektas – tai Maskvos indėlis į kovą su potvynių ir miškų gaisrų, kurie periodiškai siaubia Dunojaus žemupį, padariniais. Bet Vakarų oficialieji asmenys įtaria, kad tai priedanga Rusijos šnipų tinklui, kurio tikslas – gaisrus ne gesinti, o įžiebti“.

Pranešęs, kad Daily Telegraph žurnalistai apsilankė centre šią vasarą, autorius rašo: „Ten nėra nei spygliuotų vielų tvoros, nei ginkluotos apsaugos, o negausus nuolatinių darbuotojų būrys, atrodo, šiek tiek susirūpinęs – ir jiems apmaudu – dėl klausimų  apie kaltinimus šnipinėjimu“.

„Šių metų sausį vienas Bosnijos naujienų tinklapis tvirtino, kad centre vyko nacionalistinės grupuotės „Serbijos garbė“ sukarinti mokymai. Ši grupuotė, savo ruožtu, – tai Serbijos Respublikos prezidentui Miloradui Dodikui lojali sukarinta formuotė, darinys su serbų dauguma Bosnijoje ir Hercegovinoje. Užuominos buvo tiesiog sprogdinančios: girdi, Rusija padėjo Dodikui kurti neoficialią armiją, kad sutriuškintų vidaus priešus ir siektų jėgos metodais tos pačios idėjos – atskiros Serbijos respublikos, kuri davė impulsą 1992–1995 metų karui Bosnijoje“, – rašoma leidinyje. Ir toliau pranešama: Dodikas, Rusija, centro vadovybė ir „Serbijos garbė“ neigia, kad planavo ką nors panašaus.

„Jokių sukarintų formuočių nėra, ir niekas jų neapmoko“, – sakė „Serbijos garbės“ lyderis Bojanas Stoikovičius. „Mes grynai humanitarinė organizacija“, – tikino jis interviu Niše.

„Gulevičius sako, kad jo rūpestis – potvyniai, gaisrai ir gelbėtojų mokymas“, – rašoma leidinyje.

Informacijos šaltinis: The Telegraph

2018.09.27; 06:00