Rusijos „Novatek“ paskelbė pradedanti didžiulį suskystintų gamtinių dujų (SGD) projektą Arkties regione. Projekte taip pat dalyvauja Kinijos, Japonijos ir Prancūzijos partneriai.
 
„Novatek“, didžiausia nepriklausoma Rusijos gamtinių dujų bendrovė, tvirtino, kad „galutinis investicinis sprendimas“ dėl 21 mlrd. dolerių vertės „Arctic LNG 2“ projekto finansavimo buvo priimtas su partneriais: prancūzų „Total“, kinų CNPC ir CNOOC bei japonų įmonių konsorciumu.
 
Apie projekto pradžią paskelbta Rusijos Rytų ekonomikos forumo metu, kur Vladimiras Putinas priima Azijos šalių lyderius, tarp jų – Japonijos premjerą Shinzo Abę ir Indijos ministrą pirmininką Narendrą Modį.
 
„Arctic LNG 2“ projektu numatoma vystyti „Utrenneje“ dujų telkinį ir statyti SGD gamyklą Gydano pusiasalyje Rusijos Arktyje.
 
Gamyklos pajėgumai – 19,8 mln. tonų SGD per metus, pirmąsias dujas iš gamyklos ketinama eksportuoti 2023 m.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.05; 11:23

Švedijos žemėlapis
Siekdama išnaudoti visas galimybes iš „Gazprom“ prisiteisti 1,4 mlrd. eurų vartotojų permokos už gamtines dujas kompensaciją ir kartu panaikinti teismo sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų, Lietuva kreipėsi į Švedijos Aukščiausiąjį Teismą (AT), prašydama peržiūrėti Švedijos apeliacinio teismo liepos mėnesį priimtą sprendimą, kuriuo nuspręsta neanuliuoti Stokholmo arbitražo sprendimo Lietuvos byloje prieš „Gazprom“.
 
Tikimasi, kad Teismas sprendimą, ar priimti Lietuvos prašymą, paskelbs iki 2019 m. pabaigos. Švedijos apeliacinis teismas paliko galimybę sprendimą ginčyti Aukščiausiajame Teisme – tokia teisė suteikiama tik išimtiniais atvejais.
 
Prašydama peržiūrėti Švedijos apeliacinio teismo sprendimą, Lietuva taip pat siekia, kad „Gazprom“ kompensuotų Lietuvai patirtas bylinėjimosi išlaidas ir būtų panaikintas Švedijos apeliacinio teismo sprendimas priteisti „Gazprom“ bylinėjimosi išlaidas iš Lietuvos, kurios siekia 1,3 mln. eurų, sakoma Energetikos ministerijos pranešime.
 
ELTA primena, kad liepos mėnesį Švedijos apeliacinis teismas priėmė sprendimą neanuliuoti Stokholmo arbitražo sprendimo, dėl kurio Lietuva kreipėsi į teismą 2016 m. rugsėjį.
 
Į Stokholmo arbitražą Lietuva kreipėsi 2012 m. spalį, siekiant apginti valstybės ir gamtinių dujų vartotojų interesus ir prisiteisti iš „Gazprom“ kompensaciją už nepagrįstai padidintas gamtinių dujų kainas. 2010 – 2011 m. „Gazprom“ iniciatyva buvo pradėtos trys arbitražo bylos. „Gazprom“ siekė sustabdyti Lietuvos veiksmus reformuoti dujų sektorių iš monopolistinio – kur „Gazprom“ tuo metu kontroliavo 100 proc. dujų rinkos – į sąžiningos konkurencijos pagrindais veikiantį sektorių.
 
Visose šiose trijose bylose Lietuvos valstybės ir gamtinių dujų vartotojų interesai buvo sėkmingai apginti ir nei „Lietuvos dujų“ veiklos tyrimas, nei gamtinių dujų sektoriaus reforma nebuvo sustabdyta. Lietuvai pavyko liberalizuoti gamtinių dujų rinką ir užtikrinti alternatyvų dujų tiekimo šaltinį, taip užbaigiant „Gazprom“ monopolį ir dominavimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.02; 05:00

Amerikos žvilgsnis
Jungtinių Valstijų energetikos sekretorius Rickas Perry’is netrukus Briuselyje pasirašys kelias suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) eksporto sutartis, o tai padvigubins Amerikos SGD eksporto į Europą pajėgumus iki 112 mlrd. kub. m per metus.

Pasak R. Perry’io, praėjus 75 metams po Europos išvadavimo iš nacistinės Vokietijos gniaužtų, JAV ir vėl išlaisvina Europą, tik šį kartą – nuo rusiškų dujų, rašo „Euractiv“.

„Jungtinės Valstijos ir vėl suteikia Europos žemynui tam tikros formos laisvę. Tik šįkart tai nėra jaunų amerikiečių karių forma, o suskystintų gamtinių dujų forma“, – žurnalistams Briuselyje sakė R. Perry’is.

Paklaustas, ar Jungtinių Valstijų SGD eksportą galima būtų vadinti „laisvės dujomis“, energetikos sekretorius patikino, kad būtent taip jis ir mano.

„Taip, manau, kad jūs pastebėjote teisingai“, – sakė R. Perry’is. JAV atstovas Briuselyje dalyvauja pirmame aukšto lygio ES ir Jungtinių Valstijų energetikos verslo forume, kurį rengia Europos Komisija (EK).

„Taigi, šios sutartys yra itin svarbios. Čia matote Europos galimybę turėti labai reikšmingą alternatyvą rusiškoms dujoms“, – kalbėjo R. Perry’is.

Pasak R. Perry’io, JAV sprendimas eksportuoti SGD į Europą sumažins ekonomines dujotiekio „Nord Stream 2“ perspektyvas. Baltijos jūros dugnu tiesiamu „Nord Stream 2“ vamzdynu rusiškos dujos bus tiekiamos Vokietijai.

„Tai daro „Nord Stream 2“ vis labiau ir labiau ekonomiškai neperspektyvų. Kai pasirašai 20 metų trukmės SGD tiekimo sutartį ir žinai, kad produktas bus tiekiamas visus 20 metų, kam tau dar kitas energijos šaltinis?“ – klausė JAV energetikos sekretorius.

„Rusija nutrauks jūsų dujų tiekimą akimirksniu, jei jūs nesilaikysite Maskvos politinės krypties“, – įspėjo R. Perry’is. Pasak jo, JAV nepalaiko „Nord Stream 2“ projekto – „nėra gerai turėti tik vieną dujų tiekėją“.

„Kiekviena diena, kai „Nord Stream 2“ nėra užbaigtas, yra diena, kai Europa gali pasirinkti savo gamtinių dujų tiekimo šaltinį“, – kalbėjo R. Perry’is. Tiesa, JAV taip pat svarsto galimybę įvesti sankcijas ES bendrovėms, dalyvaujančioms „rusiško vamzdžio“ projekte.

„Sankcijų galimybė yra reali“, – sakė JAV energetikos sekretorius R. Perry’is, pridurdamas, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas turės nuspręsti, ar jas įvesti.

Jungtinės Valstijos SGD eksportuoti pradėjo vos prieš keletą metų, o didžiausia šio eksporto kryptis dabar yra Japonija. Visgi R. Perry’io pasirašytos sutartys leis padvigubinti SGD eksporto į Europą apimtis, teigė spaudos konferencijoje taip pat dalyvavęs R. Perry’io patarėjas iškastinio kuro klausimais Stevenas Winbergas.

„Iki 2020-ųjų mes padidinsime SGD eksporto į Europą apimtis nuo 50 mlrd. kub. m iki 112 mlrd. kub. m per metus“, – tikino S. Winbergas.

Anksčiau JAV energetikos lobistai tikino, kad Lenkija yra viena iš šalių, kuri gali pasistatyti plaukiojantį SGD terminalą Gdanske, o tai leistų eksportuoti Jungtinių Valstijų SGD į Centrinės ir Rytų Europos šalis.

Nors SGD yra kur kas brangesnės nei Rusijos gamtinės dujos, kai kurios Europos šalys svarsto mažinti vamzdynais tiekiamų dujų apimtis. Šiuo metu nuo rusiškų dujų visiškai priklausoma Bulgarija skelbė, kad yra pasiruošusi importuoti SGD iš Jungtinių Valstijų, jei dujų kaina būtų konkurencinga. Vis dėlto, JAV ambasadoriaus Europos Sąjungoje Gordono Sondlando teigimu, JAV vyriausybė nesikiš į SGD kainodarą.

„Mes konkuruojame su valstybine įmone, kuri yra smarkiai subsidijuojama (Rusijos „Gazprom“). Didinant eksporto apimtis, manau, kaina natūraliai mažės“, – spaudos konferencijoje sakė G. Sondlandas.

Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ valdo „Nord Stream 2“ 50 proc. akcijų. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto ir valdys taip pat pusę dujotiekį administruojančios bendrovės akcijų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.02; 11:32

Lenkija pirks suskystintąsias gamtines dujas iš JAV beveik 30 proc. pigiau negu dabar perka gamtines dujas iš Rusijos koncerno „Gazprom“.

Tai trečiadienį per spaudos konferenciją pareiškė Lenkijos energetikos kompanijos PGNiG (Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo) vadovas Piotras Wozniakas, komentuodamas su JAV bendrove pasirašytą naują sutartį, pagal kurią Lenkija kasmet gaus 2 milijonus tonų suskystintųjų gamtinių dujų.

„Tai bus beveik 30 proc. pigiau negu rusiškos dujos“, – pažymėjo jis, atsakydamas į Rusijos žurnalistų klausimą.

Lenkija per metus suvartoja 15 mlrd. kubinių metrų dujų. Trečdalį šio kiekio ji išgauna savo teritorijoje, o visa kita importuoja. Pagrindinis dujų tiekėjas Lenkijai – Rusijos koncernas „Gazprom“. Pagal ilgalaikę sutartį su juo šalis gali kasmet įsigyti 10,2 mlrd. kubinių metrų dujų.

Pernai į Lenkijos uostus atplaukė 13 laivų su suskystintosiomis gamtinėmis dujomis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.17; 13:00

Kinijos prekybos ministerija šeštadienį paskelbė nuo rugsėjo 23-iosios nutraukianti gamtinių dujų tiekimą į Šiaurės Korėją. Kaip nurodoma ministerijos pareiškime, nuo spalio 1 d. Kinija apribos naftos produktų eksportą į kaimyninę šalį. Taip pat pranešama, kad Kinija nebepirks tekstilės gaminių iš politiškai izoliuotos šalies.

Kinija yra svarbiausia Šiaurės Korėjos prekybos partnerė. Draudimas, įvestas tekstilės gaminių prekybai, pakenks Pchenjano pajamoms, tuo tarpu Kinijos naftos eksportas yra pagrindinis šalies naftos produktų šaltinis.

Remiantis Jungtinių Tautų rezoliucija, tam tikras ribotas energijos išteklių kiekis vis dar bus eksportuojamas į Šiaurės Korėją. Kol kas neaišku, kokios nuo šiol bus prekybos apimtys tarp abiejų šalių ir kokiu mastu jos bus apribotos. Tačiau draudimas pirkti iš Pchenjano tekstilę šaliai kainuos per 700 mln. dolerių per metus. Tekstilės gaminiai yra antroji pagal svarbumą Pchenjano eksportuojama prekė.

Kinija ir Rusija iš pradžių pasisakė prieš JAV pasiūlymą visiškai uždrausti naftos eksportą šaliai, bet vėliau sutiko mažinti eksporto apimtis.

Šiaurės Korėja turi nedaug savo energijos gamybos pajėgumų, tačiau perdirba dalį naftos produktų iš importuojamos žaliavinės naftos, kuriai naujosios sankcijos netaikomos.

Kaip praneša AFP, naftos kainos Pchenjane per pastaruosius du mėnesius pakilo apie 20 proc. ir, manoma, kad jos toliau kils.

Šiaurės Korėja dar gamina ir anglį. Į Kiniją 2016 metais ji eksportavo anglies už 1,2 mlrd. dolerių, tačiau ši šalis jau 2017 metais griežtai apribojo importuojamos anglies iš Šiaurės Korėjos apimtis, rašo BBC.

JT Saugumo Taryba praėjusią savaitę pritarė griežtoms sankcijoms Pchenjanui, reaguodama į šalies šeštą ir galingiausią branduolinį bandymą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.24; 07:00

Dar prieš keletą mėnesių niekas negirdėjo apie Sergejų Kurčenką, rašo Gerhardas Gnaukas Vokietijos leidinyje "Die Welt". Visų Ukrainos oligarchų pavardės ir vaidmenys buvo apytikriai žinomi.

O ir 27-mečio itin turtingo „naujoko“ pasirodymo aukščiausioje Ukrainos verslo lygoje niekas nebūtų pastebėjęs, jeigu šis nebūtų nusipirkęs antrojo pagal dydį Ukrainoje žiniasklaidos holdingo Ukrainian Media Holding (UMH).

Tada savininką pakeitė sėkmingas Ukrainos žurnalas „Korrespondent“ ir žurnalo „Forbes“ ukrainietiška versija, pabrėžia autorius. Iki šiol, pažymi leidinys, „Korrespondent“ buvo žinomas savo kritiška pozicija į tai, kas dedasi šalyje valdant vis autoritariškesniam prezidentui Janukovičiui. „Įdomu, ar tęsis toji tradicija ateityje?“ – kelia klausimą autorius.

Continue reading „27-rių metų amžiaus „dujų“ oligarchas stebina Ukrainą“

Skalūninių dujų telkinių naudojimas sumaišys kortas energetinio saugumo sferoje – kai kam tas pageidautina, bet vis dėlto pavojinga, rašo “Le Monde” laikraštyje” Grenoblio Vadybos mokyklos profesorius Ugas Puasonje (Hugues Poissonnier). Pagrindiniai vykstančios revoliucijos veikėjai yra JAV ir Kinija.

„Nauja geopolitinė pusiausvyra pasaulyje formuojasi Amerikos gelmėse, – konstatuoja straipsnio autorius. – Leisdamos Amerikai sumažinti savo energetinę priklausomybę, skalūninės dujos iškelia Amerikos strateginio prioriteto klausimą: naftos tiekimo iš Artimųjų Rytų šalių stabilumą. Vardan to stabilumo JAV užtikrino jūrų prekybinių kelių saugumą, o taip pat vaidino žandaro vaidmenį šalyse – tiekėjose“.

Continue reading „Skalūninių dujų geopolitinė revoliucija vyksta Europai nedalyvaujant“

Op­ti­mis­ti­niais pa­ža­dais šil­dy­tis pi­ges­ne ši­lu­ma prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius jau ne­si­svai­do. Ant­ra­die­nį kal­bė­da­mas LR ra­di­jui Prem­je­ras tei­gė, kad kai­nų šį šil­dy­mo se­zo­ną su­ma­žin­ti ne­pa­vyks. Prem­je­ras sa­kė, kad vie­nin­te­lė ga­li­my­bė ma­žin­ti są­skai­tas už šil­dy­mą – re­no­vuo­ti dau­gia­bu­čius.

„Var­gu, ar per šį šil­dy­mo se­zo­ną ga­li­ma bū­tų ką nors pa­keis­ti, ne­bent įvyk­tų ste­buk­las, ir gam­ti­nių du­jų kai­nos su­ma­žė­tų nuo va­sa­rio 1-osios, bet tai yra sva­jo­nės. Aš no­riu pa­sa­ky­ti, kad per il­gai Lie­tu­vo­je bu­vo kal­ba­ma apie gy­ve­na­mų­jų na­mų re­no­va­ci­ją, ne­bu­vo veiks­mų, ku­rie tap­tų tam tik­rais re­zul­ta­tais, bet, aš ma­nau, kad eks­per­tai aiš­kiai sa­kė, kad yra pats re­a­liau­sias ke­lias. Mes ne­tu­ri­me al­ter­na­ty­vų ap­si­rū­pin­ti gam­ti­nė­mis du­jo­mis iš ša­lies ir ka­dan­gi bio­ku­ro ka­ti­lų per­tvar­kyti per trum­pą lai­ko­tar­pį ir­gi yra ne­įma­no­ma, tai rei­ka­lin­ga kuo grei­tes­nė gy­ve­na­mų­jų na­mų re­no­va­ci­ja“, – in­ter­viu LRT ra­di­jui sa­kė prem­je­ras A. But­ke­vi­čius.

Continue reading „Premjeras sako, kad stebuklo nebus“