Seimo narys Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Antradienį į Seimą ketina kreiptis generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, kuris prašys leisti patraukti parlamentarą Petrą Gražulį baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę.
 
Toks sprendimas priimtas įvertinus duomenis, surinktus ikiteisminiame tyrime dėl piktnaudžiavimo, apgaulingos apskaitos tvarkymo, prekybos poveikiu, dokumento suklastojimo ir papirkimo.
 
Šį tyrimą kontroliuoja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas, atlieka Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdyba.
 
Šiuo metu pareigūnų turimi duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad Seimo narys P. Gražulis nuo 2015 m. gegužės iki 2017 m. vasario, veikdamas vienos uždarosios bendrovės interesais ir siekdamas turtinės naudos, galimai piktnaudžiavo Seimo nario tarnybine padėtimi, dėl ko valstybė patyrė didelę žalą.
 
Seimas, išklausęs generalinio prokuroro, ketina sudaryti laikinąją tyrimo komisiją, kuri spręs, ar leisti Seimo narį P. Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
 
Prokuratūros teigimu, P. Gražulis 2015 m. vykusių telefoninių pokalbių metu kreipėsi į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorių Joną Milių, gavęs duomenų, kad, Rusijos Federacijos veterinarinės ir fitosanitarinės priežiūros federacinės tarnybos duomenimis, bendrovės „Judex“ produkcijoje, kuri eksportuojama į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį, nustatytas pažeidimas ir aptikta bakterija.
 
Kaip nurodoma Generalinės prokuratūros rašte, kreipęsis į J. Milių, P. Gražulis prašė veikti „Judex“ interesams, patarti dėl kyšio davimo Rusijos pareigūnams, taip pat kvietė nuvykti kartu ir pasikalbėti su Rusijos Federacijos veterinarinės ir fitosanitarinės priežiūros federalinės tarnybos Kaliningrado srities vadovu, kad dėl aptiktos bakterijos nebūtų uždrausta bendrovei „Judex“ eksportuoti savo produkciją į Rusiją ir Baltarusiją.
 
Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys rodo, kad P. Gražulis, bendraudamas su J. Miliumi, siekė padėti „Judex“ ir kitais klausimais.
 
Tyrimui vadovaujančio prokuroro nutarimu, tyrimas dalyje dėl buvusio Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus J. Miliaus piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo buvo nutrauktas, nenustačius jo veiksmuose nusikalstamos veikos požymių.
 
Mišrios Seimo narių grupės narys P. Gražulis generalinio prokuroro E. Pašilio kreipimąsi į Seimą, prašant panaikinti jo teisinę neliečiamybę, vertina kaip politinę bylą.
 
Pats parlamentaras tvirtina esąs nekaltas, todėl tikisi, kad Seimas nepanaikins jo teisinės neliečiamybės.
 
Lietuvos generalinis prokuroras Evaldas Pašilis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Jeigu jausčiausi kaltas, padaręs nusikaltimą, padėčiau mandatą ir išeičiau iš Seimo. Nesijaučiu kaltas, jaučiuosi persekiojamas, tegul sprendžia Seimas“, – Eltai yra sakęs P. Gražulis.
 
Politikas neigė prokuratūros įtarimus, kad jis esą veikė „Judex“ interesams.
„Visi dokumentai yra įrodyti, kad jokios naudos iš „Judex“ nė cento neturėjau“,- sako P. Gražulis.
 
Parlamentaras tikisi, kad Seimas sudarys specialią komisiją, kuri ištirs situaciją ir neleis naikinti jo imuniteto.
 
„Seimas sudarys komisiją, ji gilinsis į prokurorų pateiktus dokumentus. Kadangi esu nekaltas, tikiuosi, kad Seimo komisija objektyviai ištirs ir neleis naikinti mano imuniteto“, – sakė P. Gražulis.
 
Konstitucijoje yra įtvirtinta nuostata, kad be Seimo sutikimo Seimo narys negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė. Dėl Seimo nario laisvės suvaržymo į Seimą gali kreiptis tik šalies generalinis prokuroras.
 
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.11; 03:00

Jeffas Sessionsas. EPA-ELTA nuotr.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas atleido generalinį prokurorą Jeffą Sessionsą, informuoja BBC.

„Dėkojame generaliniam prokurorui J. Sessionsui už jo tarnybą ir linkime jam sėkmės“, – tviteryje rašė D. Trumpas.

„Pone prezidente, jūsų prašymu pateikiu savo atsistatydinimo raštą“, – rašė generalinis prokuroras.

„Svarbiausia, man einant generalinio prokuroro pareigas, atkūrėme ir laikėmės teisinės valstybės principų“, – dėkodamas prezidentui pridūrė J. Sessionsas.

Pasak prezidento, J. Sessionsą laikinai pakeis Matthew Whitakeris.

D. Trumpas ne kartą kritikavo J. Sessionsą po to, kai šis nusprendė nusišalinti nuo tyrimo dėl tariamo Rusijos kišimosi į 2016 metais vykusius JAV prezidento rinkimus. J. Sessionsas savo noru nusišalino nuo tyrimo po to, kai demokratai apkaltino jį, kad Senato posėdyje, kuriame buvo svarstoma jo kandidatūra, jis neatskleidė apie savo kontaktus su Rusijos ambasadoriumi.

Vėliau J. Sessionsas pareiškė pamiršęs apie tuos susitikimus, vykusius rinkimų kampanijos metu.

JAV prezidentas ne kartą vadino J. Sessionsą „labai silpnu“ ir „negarbingu“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.08; 08:00

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt nuotr.).
Edvardas Čiuldė, šio komentarto autorius.

Dienraštis „Lietuvos rytas“ ir interneto portalas lrytas.lt išviešino prezidentės Dalios Grybauskaitės privataus susirašinėjimo su buvusiu liberalų lyderiu Eligijumi Masiuliu laiškus. Neatsiliko ir Lietuvos ryto TV, pakalbinusi ta proga E. Masiulį, siekiant, kaip nesunku pastebėti, dar labiau išpūsti šį neva konfidencialios informacijos nutekėjimo į viešumą burbulą. Niekas nekaltina žurnalistų, kurių profesinė pareiga yra išknisti viską, kas tik pasitaiko jų sėkmės kelyje, viešinant užkulisius, o ypač teikiant galimybę plačiajai auditorijai sužinoti kažką daugiau apie nešvarios politinės  virtuvės patiekalus.

Tačiau jeigu tokiais viešinimo veiksmais buvo siekiama D.Grybauskaitę pastatyti į labai nepatogią padėtį arba net sukurpti kokią nors kadenciją baigiančios prezidentės politinio persekiojimo istoriją, laikas būtų pastebėti, kad tokie iniciatoriai labai apsiriko: pirmas įspūdis priešiškai iš anksto neužsiangažavusiam tų išviešintų privačių laiškų skaitytojui yra toks, kad net D.Grybauskaitės užkulisiai yra padoriai sutvarkyti, išvalyti, apkuopti apartamentai, o  politinės virtuvės indai čia tviska neįtikėtina švara.

Kaip dabar visiems žinoma, prezidentė D.Grybauskaitė privačiame laiške žmogui, kuriuo pasitikėjo asmeniškai, parašė, kad LNK žurnalistas Tomas Dapkus kalba nesąmones apie Seimui siūlomą kandidatą į generalinius prokurorus Evaldą Pašilį ir paprašė „perduoti linkėjimus“ televiziją valdančio „MG Baltic“ vadovui Dariui Mockui, „kad patrauktų savo skaliką“. Kitame savo laiške D.Grybauskaitė išsakė savo nuomonę apie tuomet Algirdo Butkevičiaus vyriausybėje Vidaus reikalų ministru dirbusį Saulių Skvernelį, pavadindama jį populistu, drauge perspėdama dėl tų pavojų, kurie gali iškilti S.Skverneliui kopiant į politinį olimpą.

Ar tai ir yra didieji D.Grybauskaitės nusižengimai, turint galvoje tai, kad ir labiausiai vieši asmenys turi teisę į privataus kalbėjimo leksiką tose situacijoje, kai siekiama peržengti formalaus bendravimo ribas ir užsitikrinti didesnį pasitikėjimą, kai oficialaus bendravimo stilistika ir iškrakmolyta mimika tik atstumtų vienas nuo kito bendraujančius asmenis. Tiesą sakant, prezidentė D.Grybauskaitė savo viešuose pasisakymuose ne kartą yra uždrožusi dėl vienų ar kitų priežasčių peikiamiems politikams ir pareigūnams daug šiurkščiau nei dabar išviešintuose laiškuose, išsakydama savo nuomonę apie atskirus asmenis, taigi pasiduotume akių monams, jeigu imtume ir pagalvotume, kad žiniasklaidos dėka dabar netikėtai sužinojome kažką daugiau, buvome supažindinti su ypač slaptomis, pikantiškomis detalėmis, mums  buvo atverti kažkokie nematyti pasauliai. Toks išviešinimas, kaip atrodo, yra tik tuščiaviduris žiniasklaidos triukas be realaus turinio, šaudymo į taikinius pakeitimas pakibusių virš galvos fejerverkų žiežirbomis.

Ar galima meluojantį žurnalistą privačiame laiške pavadinti skaliku? Nenoriu dabar kalbėti apie konkretų, taip laiške apšauktą asmenį, nieko čia labai daug nežinau, tačiau gyvenimo patirtis rodo, kad didžiausio teisuolio kaukes dėvintys, kitų nuodėmes išdžiaustantys žmonės ne visados patys yra tokie teisūs, kaip mums norėtųsi tikėtis (o būna net taip, kad labiausiai nuožmūs prievartautojai ir žudikai viešumoje jaučia pašaukimą dėtis švelniaisiais gėlininkais).

D.Grybauskaitė privačiame laiške išties pratrūko ne visai normine leksika, nes, pasakykime tiesiai, buvo įsiutinta užkulisinių intrigų, lėmusių  generalinio prokuroro paskyrimo blokavimą, Seime kaskart atmetant prezidentės D. Grybauskaitės siūlomą kandidatą į šį postą. Tačiau, pastebėjote ar nepastebėjote, D.Grybauskaitės laiške išsakytas prašymas „perduoti linkėjimus, kad“ yra toks šaltas, padvelkiantis speigu ir drauge žiauriai ironiškas, kad niekam nelieka abejonių, jog vyriausiąją politinės virtuvės virėją ir oligarchines grupuotes skiria neperžengiama praraja. O tai išties labai džiugina ir drauge verčia liūnai prognozuoti, kad naujieji valdytojai toli gražu nebus linkę laikytis tokios principinės linijos. 

E. Masiulis neigia visus jam metamus kaltinimu ir sako esąs nusivylęs teisėsauga. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Žinoma, galima ir toliau ieškoti kvailio, pasakojant istorijas, kad ne E.Masiulis, o kažkas kitas paviešino privataus susirašinėjimo  su D.Grybauskaite laiškus, tačiau kažin at tokį Lietuvoje pavyks kada nors kam nors surasti. Dabar tikriausiai yra taip, kad labiausiai apsikvailino pats E.Masiulis tokiu būdu, artėjant teismo posėdžiui, pabandęs pasidalinti savo kalte su niekuo dėtais asmenimis, tarkime, tikėdamasis, kad nauji ir spindulingi, ypatingas mantijas dėvintys personažai,  kvailai įpainioti į šią istoriją, nukreips dėmesį į pašalius arba sukurs klaidinančias chaoso perspektyvas.

Tačiau nešvankiausias dalykas šioje istorijoje vis tik yra tai, kad dar neseniai perspektyviu politiku laikytas žmogus išviešino moters žodžius, pasakytus privačiai, tikintis vyriško sugebėjimo saugoti mažas paslaptis. Taigi, galimas daiktas, E. Masiulis dar prieš teismo posėdį yra pasiryžęs atsisakyti ne tik politiko profesijos, bet ir vyro diskrecijos užkraunamos sunkios / lengvos  naštos.

2018.04.30; 21:35

XXX

 Kelionė oru su prezidente D.Grybauskaite, pasitinkant pavasarį

 

                   kelionėj oru mums padės sparnuotos dvasios

                   iš tolo grįžtantys nematomi dar palydovai

                   o panašiai kaip pamerkta į išpustytą vazą

                   akimirkai pradingsta rausvoji kekė nuo alyvos

 

                    vis tiek girdėtis šlamesiai nei plyštų šilkas

                    o kartais šitaip trata išvalytas žvilgantis vėl stiklas

                    į viršų apačią kilnoja oro masės šiltos

                    ir dar ilgai keliaujame pavasariui patiklūs

Seimo narys Naglis Puteikis. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Ketvirtadienį generalinis prokuroras Evaldas Pašilis kreipėsi į Seimą, prašydamas leisti patraukti Seimo narį Naglį Puteikį baudžiamojon atsakomybėn privataus kaltinimo byloje.

Šį kreipimąsi generalinis prokuroras pateikė vykdydamas Vilniaus apygardos teismo prašymą.

Išklausęs generalinio prokuroro argumentų Seimas, „už“ balsavus 99, prieš 1, susilaikius 5 Seimo nariams, sudarė laikinąją tyrimo komisiją dėl sutikimo Seimo narį N. Puteikį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę.

Komisijos pirmininku išrinktas „valstiečiams“ atstovaujantis parlamentaras Audrys Šimas. Ji turės pateikti Seimui išvadas iki rugsėjo 29 d.

Tai jau ne pirmas kartas, kai generalinis prokuroras ateina į Seimą su prašymu panaikinti Seimo nario N. Puteikio teisinę neliečiamybę, tačiau parlamentarai netenkino jo tokio prašymo.

Pernai balandžio 18 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį, kurioje nurodoma, kad privataus kaltinimo tvarka buvo gautas pareiškėjos K. S. skundas, kuriuo prašoma Seimo narį N. Puteikį pripažinti kaltu dėl šmeižimo ir skirti jam įstatyme numatytą bausmę bei priteisti iš jo padarytą neturtinę žalą.

Vilniaus apygardos teisme įvykusio taikinamojo posėdžio metu suinteresuoti asmenys nesusitaikė, todėl teismas nutarė skundą nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.22; 00:01

korupcija_pazaboti
Kaip pažaboti korupciją?

Seimas antradienį pritarė siūlymui įteisinti prokuroro, kuriam suteiktas specialus statusas, pareigybę. Tokią Prokuratūros įstatymo pataisą Seimo posėdyje pateikė teisingumo ministrė Milda Vainiutė.

„Įgyvendindami septynioliktosios Vyriausybės programoje numatytą teisinės sistemos pertvarką, siūlome įtvirtinti ypatingojo prokuroro statusą politinėms ir teisėjų korupcijos byloms tirti. Korupcija – labai pavojingas socialinis reiškinys, keliantis nacionalinę grėsmę mūsų valstybės saugumui “, – sako ministrė M. Vainiutė.

Prokurorui, tiriančiam korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, kurių padarymu įtariami valstybės ar savivaldybės institucijų, įstaigų ar organizacijų vadovai ar asmenys, turintys imunitetą nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, generalinis prokuroras galėtų suteikti specialų statusą. Pasak Teisingumo ministerijos pranešimo, vykdant proceso įstatymus, jis būtų pavaldus tik generaliniam prokurorui arba jo pavaduotojui.

Specialaus statuso prokurorui būtų taikomos papildomos garantijos. Jam neatliekamas prokuroro tarnybos vertinimas, jo negalima perkelti į kitas pareigas ar prokuratūrą, taip pat negalima patraukti tarnybinėn atsakomybėn, tačiau jam gali būti taikomi ir tam tikri apribojimai.

Siūlomos garantijos nėra absoliučios. Generalinis prokuroras galėtų priimti sprendimą panaikinti prokurorui suteiktą specialų statusą, jeigu paaiškėtų aplinkybių, dėl kurių jis nebegali eiti šių atsakingų pareigų.

Projektui po pateikimo 75 pritarė, prieš balsavo vienas, susilaikė 11 Seimo narių. Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, projektą plenariniame posėdyje numatoma svarstyti lapkričio 14 dieną.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.20; 00:01

Kovo 6 d. Vyriausiojoje rinkimų komisijoje (VRK) aptartas Lietuvos Respublikos rinkimų, politinių partijų veiklos ir politinių partijų finansavimo korupcijos prevencijos 2016–2017 metų programos įgyvendinimas 2016 m. Susitikime dalyvavo generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Egidijus Radzevičius, Policijos departamento Viešosios policijos valdybos Ekstremaliųjų situacijų ir patrulių skyriaus vyriausiasis tyrėjas Vaidas Giršvildas ir VRK atstovai.

Šią programą įgyvendinančių institucijų nuomone, labai svarbu ugdyti rinkėjų sąmoningumą ir skatinti jų sąžiningumą, nes stiprėjant pilietiškumui daugėja ir pozityvių permainų politinėje erdvėje.

VRK pirmininko pavaduotojos Elenos Masnevaitės teigimu, šios, prieš politinę korupciją nukreiptos, programos įgyvendinimas yra puikus tarpinstitucinio bendradarbiavimo pavyzdys, kuris padeda užtikrinti didesnį politinių veiklos ir rinkimų procesų skaidrumą, pilietinį sąmoningumą ir politinį sąžiningumą.

Per susitikimą institucijų atstovai kaip itin problemines sritis įvardijo politinių partijų neteisėto finansavimo klausimus, nepažymėtos politinės reklamos sklaidą ir akcentavo, kad labai svarbi programos dalis – teisės aktų pakeitimai, kurie bus inicijuoti šiais metais.

Kalbėdami apie artėjančius rinkimus, institucijų atstovai vienareikšmiškai pritarė, kad būtina įtvirtinti atitinkamas Baudžiamojo kodekso (BK) nuostatas, susijusias su neteisėtu politinių partijų finansavimu (Lietuvoje už politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo, politinės reklamos skleidimo pažeidimus taikoma administracinė atsakomybė). Taip pat būtinos BK pataisos dėl rinkėjų papirkimo sudėties (172 str.) koregavimo.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.

2017.03.09; 05:55

Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl Seimo valdančiosios daugumos reikalavimo į Seimo posėdžių salę iškviesti Generalinį Prokurorą. Kreipimesi prašoma pripažinti tokį Socialdemokratų frakcijos veiksmą prieštaraujančiu Seimo Statuto 18 straipsnio 1 dalies nuostatai, kuri nurodo, kad „draudžiama Seimo nario mandatą naudoti ne pagal paskirti, t.y. ne Tautos, valstybės ir rinkėjų interesams“.

Taip pat prašoma imtis veiksmų, kad Seimas sustabdytų šį Socialdemokratų neteisėtą spaudimą Generaliniam Prokurorui ir, kad Generalinis Prokuroras nebūtų verčiamas Seime aiškintis dėl atliekamo tyrimo, kuriuo suinteresuota valdančioji Socialdemokratų partija.

„Šiandien, rugsėjo 20 d., Seimo Socialdemokratų frakcijos siūlymu į Seimo Vyriausybės pusvalandį yra iškviestas Generalinis Prokuroras E. Pašilis, reikalaujant, kad jis atsakytų į klausimus dėl vadinamosios „auksinių šakučių“ bylos, su kuria yra susijęs socialdemokratas, Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Esame įsitikinę, kad toks Socialdemokratų frakcijos veiksmas yra šiurkštus politinis spaudimas Generaliniam Prokurorui dėl atliekamo tyrimo konkrečioje byloje, kuria yra suinteresuota pati Socialdemokratų frakcija“, – teigia A. Kubilius.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus Generalinis Prokuroras ir visi prokurorai yra nepriklausomi vykdydami galimų nusikalstamų veikų tyrimus ir yra draudžiama daryti jiems politinį ar bet kokį kitokį spaudimą dėl atliekamų tyrimų.

Informacijos šaltinis – tsajunga.lt.

2016.09.21; 05:37

Rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras Evaldas Pašilis ir Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas prof. dr. Tomas Davulis  pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Ja siekiama skatinti teisės plėtrą, bendradarbiauti mokymo ir kvalifikacijos kėlimo bei keitimosi teisine informacija srityse.

„Džiaugiuosi, kad stiprinamas bendradarbiavimas su teisės mokslo bendruomene. Tikiu, kad šios sutarties pasirašymas sudarys geresnes sąlygas prokurorams remtis mokslininkų pasiekimais, o jaunųjų teisininkų pastebėjimai ir įžvalgos skatins prokurorus laikytis aukščiausių profesinių standartų“,  – sako generalinis prokuroras E. Pašilis.

Teisės fakulteto dekano prof. dr. T. Davulio teigimu, galimybė studentams studijų metu susipažinti su prokurorų veikla, naudoti statistinius duomenis rengiant mokslinius darbus, dalyvauti bendruose seminaruose ir diskusijose su savo srities profesionalais yra labai vertinga. Tai suartina teisės mokslą ir praktiką, padeda studentams lengviau apsispręsti dėl tolimesnės profesinės karjeros.

Spausdamas ranką generaliniam prokurorui profesorius T. Davulis taip pat juokaudamas pastebėjo, kad Teisės fakultetas ir prokuratūra, kaip teisės srityje dirbanti institucija, tik po daugelio metų geranoriškai bei intensyviai vykusio bendradarbiavimo pagaliau susiruošė tai įforminti teisiškai – pasirašydami bendradarbiavimo sutartį. 

Generalinės prokuratūros ir Vilniaus universiteto Teisės fakulteto sutartyje yra numatyta rengti bendras konferencijas, seminarus, mokymus ir diskusijas teisės klausimais, keistis statistiniais duomenimis, teikti vieni kitiems metodinę pagalbą. Teisės fakulteto studentams bus sudarytos palankesnės sąlygos atlikti praktiką prokuratūroje, o prokurorų bendruomenė galės naudotis fakultete esančia moksline literatūra.

Informacijos šaltinis – www.prokuraturos.lt.

2016.09.15; 04:38

Generalinis prokuroras nedalyvavo Socialdemokratų partijos frakcijos posėdyje, nes šiuo metu išsamūs atsakymai politikams nesuderinami su vykstančių ikiteisminių tyrimų interesais. 

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras Evaldas Pašilis.
Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras Evaldas Pašilis.

Generalinis prokuroras E. Pašilis šiuo metu nemato galimybės dalyvauti Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos posėdyje ir išsamiai atsakyti į jo dalyviams rūpimus klausimus, susijusius su aktualiais ikiteisminiais tyrimais.

„Nors bendravimą su Seimu įvairiais teisėkūros bei prokuratūros veiklos klausimais vertinu kaip labai svarbų ir naudingą, šiuo atveju kvietimo dalyvauti frakcijos narių posėdyje privalau atsisakyti. Viena iš priežasčių – vykstantys ikiteisminiai tyrimai, apie kuriuos atvykęs galėčiau pranešti tik tiek, kiek jau yra paskelbta viešai. Nenorėčiau, kad mano kokie nors atsakymai ir jų interpretacijos pakenktų kolegų darbui ir tikiuosi, kad gerbiami Seimo nariai tai supras. Taip pat manau, kad visuomenė iš prokuratūros pagrįstai tikisi nepolitizuotų, skaidrių tyrimų, prokurorų nepriklausomumo priimant sprendimus, todėl vargu ar būčiau suprastas, jei tyrimų detales pateikčiau vienos politinės partijos atstovams“ – savo sprendimą grindžia generalinis prokuroras E. Pašilis.

Kvietimas atvykti į Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos posėdį ir atsakyti į klausimus generaliniam prokurorui E. Pašiliui buvo pateiktas rugpjūčio 31-osios rytą.

Informacijos šaltinis – Lietuvos Generalinė prokuratūra.

2016.09.01; 05:16

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė vadovaudamasi Konstitucija ir Prokuratūros įstatymu bei pritarus Seimui, pasirašė dekretą, kuriuo paskyrė Evaldą Pašilį generaliniu prokuroru penkeriems metams ir suteikė vyriausiojo valstybinio justicijos patarėjo kvalifikacinį rangą.

Prezidentė taip pat priėmė naujojo generalinio prokuroro E. Pašilio priesaiką. E. Pašilis prisiekė būti ištikimas Lietuvos valstybei, vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, garbingai atlikti savo pareigas, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti nešališkas, sąžiningas bei saugoti gerą prokuroro vardą.

Continue reading „Prisiekė naujasis generalinis prokuroras“

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vadovaudamasi Konstitucija, pasirašė dekretą, kuriuo į generalinio prokuroro pareigas Seimui teikia teisėjo Evaldo Pašilio kandidatūrą.

Kandidatas yra teisininkas profesionalas, turintis ikiteisminio tyrimo pareigūno, teisėjo darbo ir vadovaujamo darbo patirties.

15 metų teisėjo darbo patirtį turintis kandidatas teisėjo karjerą pradėjo 1999 metais Ukmergėje. Prieš kelias savaites Evaldas Pašilis Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos vienbalsiai pripažintas vienu tinkamiausių Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo pareigoms eiti.

Continue reading „Generaliniu prokuroru siūlomas teisėjas Evaldas Pašilis“

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, susitikusi su teisės profesionalais, aptarė, kokios priemonės padėtų užtikrinti stabilų ir kokybišką prokuratūros darbą bei koks generalinis prokuroras įgyvendintų būtinus pokyčius ir tinkamai gintų teisingumo interesus. Susitikime dalyvavo žinomi konstitucinės teisės profesoriai, baudžiamosios ir kitų teisės sričių žinovai, taip pat žmogaus teisių specialistai.

Pasak Prezidentės, prokuratūra yra labai svarbi teisėsaugos grandis, atsakinga už efektyvų nusikalstamų veikų išaiškinimą ir viešojo intereso gynimą. Nuo prokuratūros darbo kokybės priklauso žmonių pasitikėjimas teisingumu ir valstybe.

Continue reading „Nepriklausoma teisėsauga – teisinės valstybės pamatas“

Seimas atmetė ir antrą prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlytą kandidatūrą į Generalinio prokuroro postą.

Labai apgailestauti dėl eilinio Generalinio prokuroro nepaskyrimo neverta. Naujo Generalinio prokuroro paskyrimas ypatingų permainų prokurorų darbe vis viena nežada. Ir tai jau įrodė buvusio generalinio paskyrimas. Kiekvienas prokuroras yra nepriklausomas ir tuo daug kas pasakyta.

Tačiau nors prokuroras yra nepriklausomas, jo darbas – tikrai ne. Jo darbą koreguoja ir vertina teisėjai. Pradedant ikiteisminiu tyrimu ir baigiant galutiniu įvertinimu aukščiausiose apeliacinėse instancijose.

Continue reading „Ar priims Prezidentė iššūkį?“

Ar norite sužinoti visiškai slaptą informaciją, kodėl rinkimuose taip sekasi populistams ir kaip runkeliais verčiami patriotiški kaimo žmonės? Jei taip, šis straipsnis skirtas jums.

Nes šios informacijos niekada nesužinosite iš Lietuvos žurnalistų ar politologų – tai tarsi elito paslaptis, kurios negalima išduoti visuomenei. Nes jei išduosi, kaip žiniasklaida visuomenei plauna smegenis, išduosi visą industriją.

Continue reading „Kaip iš D.Grybauskaitės gaminamas V.Landsbergis, o iš L.Graužinienės – širdžių princesė?“

advokatas_a.marcinkevicius

Lietuvos generalinio prokuroro pateiktą metinę prokuratūros veiklos ataskaitą Seimas svarstė antradienį. Vėliau, t.y. po dviejų dienų – ketvirtadienį, buvo priimta Seimo Statuto pataisa.

Visuotinai žinoma, kad jokios teisės normos negali būti taikomos laiko atžvilgiu anksčiau įvykusiems faktams, paprastai sakant – teisės aktai atgal negalioja.

Vien dėl šios priežasties Seimas galėtų vadovautis šia pataisa tik kitų metų prokuratūros veiklos ataskaitos atžvilgiu.

Continue reading „Advokatas Arūnas Marcinkevičius: „Teisės aktai atgal negalioja““

Pasiklausiau 2013 m. kovo 27 d. Žinių radijo laidos „Aktualusis interviu“, kuriame Seimo nariai Kęstutis Masiulis (TS-LKD) ir Vytautas Matulevičius (Drąsos kelias) buvo klausiami, ar gerai daro prokurorai, neduodami Seimo komisijai Garliavos šturmo vaizdo įrašo?

Priminsiu, kad Seimo komisija šiuo metu sprendžia, siūlyti Seimui, ar nesiūlyti atimti iš Seimo narės Neringos Venckienės teisinę neliečiamybę.

2013 m. kovo 13 d. į Seimo laikinąją tyrimo komisiją atvykęs Generalinis prokuroras Darius Valys, Generalinės prokuratūros prokuroras Žydrūnas Radišauskas ir Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė Nina Raugienė prašomo vaizdo įrašo nepateikė.

Continue reading „Teisingumo vykdytojai mažiau pasitiki Seimu, negu nusikaltėlių gauja?“

darius_valys

Generalinis prokuroras Darius Valys kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę, prašydamas leisti patraukti Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėją Vytautą Butvilą baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ir kitaip suvaržyti jo laisvę.

Ikiteisminį tyrimą dėl teisėjo V. Butvilo galimo piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo (BK  228 str. 2 d. ir BK 300 str. 1 d.) Generalinė prokuratūra pradėjo 2012 m. vasario 22 d.

Continue reading „Prašoma leisti patraukt baudžiamojon atsakomybėn teisėją“

venckiene_neringa

Su Kau­no apy­gar­dos teis­mo tei­sė­ja Ne­rin­ga Venc­kie­ne po ge­gu­žės 17-ąją pa­da­ry­to bru­ta­laus po­gro­mo prieš jos glo­bo­ja­mą (glo­bą bu­vo pa­sky­ręs teis­mas) bro­lio duk­re­lę Dei­man­tę vyks­ta mo­ra­li­nis, po­li­ti­nis ir tei­si­nis su­si­do­ro­ji­mas. Bir­že­lio pra­džio­je Ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ra­tū­ra pa­rei­ka­la­vo Sei­mo at­im­ti iš N. Venc­kie­nės tei­si­nę ne­lie­čia­my­bę už ne­va pa­da­ry­tus jos nu­si­kal­ti­mus.

Pro­ku­ra­tū­ros rei­ka­la­vi­mu su­da­ry­ta Lai­ki­no­ji Sei­mo ko­mi­si­ja, ku­rios dau­gu­mą su­da­ro tei­sė­jai prie­šiš­ki Sei­mo na­riai E. Jur­ke­vi­čius, D. Kuo­dy­tė, A. Stir­bly­tė, S. Šed­ba­ras, J. Sa­ba­taus­kas, J. Juo­za­pai­tis, R. A. Ru­čys ir E. Le­men­taus­kas, pa­si­ren­gę jau bir­že­lio 19-ąją įvyk­dy­ti Prokuratūros nurodymą. Tik teisėją gy­nę Sei­mo na­riai Nag­lis Pu­tei­kis, Ry­tas Kup­čins­kas, Jo­nas Ra­mo­nas prie­ši­no­si ne­tei­sė­tam ir amo­ra­liam spren­di­mui.

Continue reading „Nepaskelbtas karas“

darius-valys

Šiandien generalinis prokuroras Darius Valys pasirašė kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Seimą, prašydamas sutikimo leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėją Neringą Venckienę, ją suimti ir kitaip suvaržyti jos laisvę. Panaikinti N. Venckienės imunitetą prašoma ikiteisminių tyrimų metu gavus duomenų apie N. Venckienės galimai padarytas nusikalstamas veikas.

Ikiteisminių tyrimų metu surinkti duomenys leidžia manyti, kad N. Venckienė 2010 m. lapkričio 11 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo patalpose viešai užgauliai pažemino teisingumą vykdantį teismą (LR BK 232 str.); nevykdė Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimo, kuriuo buvo įpareigota skubiai perduoti globojamą mergaitę jos motinai L. Stankūnaitei (LR BK 245 str.); 2012 metų gegužės 17 d. trukdė antstolei vykdyti teismo sprendimą (BK 231 str. 1 d.); piktnaudžiavo vaiko atstovo teisėmis psichiškai gniuždydama vaiką (LR BK 163 str.); panaudodama fizinį smurtą pasipriešino policijos pareigūnui (LR BK 286 str.).

Continue reading „Generalinis prokuroras Darius Valys prašo panaikinti teisėjos Neringos Venckienės teisinę neliečiamybę“

ped

Artėjant metų viduriui, vėl svarstoma apie naujų mokesčių įvedimą. Štai planuojama įvesti nekilnojamojo turto mokesčius. Tik dar neaišku, ar bus apmokestinti visi piliečiai, ar tik turintys po du ir daugiau gyvenamųjų būstų. Žadama įvesti ir naujus metinius mokesčius už automobilius. Dėl šių mokesčių dydžio diskutuojama, jie gali siekti nuo 100 iki 200 litų.

O nepaklusimo teismų nuosprendžiams sindromas toliau plinta. Prienų rajone apie penkiasdešimt piliečių neleido antstoliui paimti dviejų metukų mergaitės. Ji turėjo būti perduota jos naujiesiems globėjams, bet teigiama, kad šis teismo sprendimas neskaidrus. Seimo nariai S.Stoma, K.Uoka, G.Songaila, R.Kupčinskas ir A.Stancikienė dar praėjusią savaitę įteikė laišką prezidentei. Jame sakoma, kad reikia tirti pedofilų tinklo veiklą ir negalima jėga atimti D.Kedžio dukrelės iš jos globėjos tetos Neringos Venckienės namų.

Continue reading „Akli aklųjų vadovai“