Ar priims Prezidentė iššūkį?


Print

Seimas atmetė ir antrą prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlytą kandidatūrą į Generalinio prokuroro postą.

Labai apgailestauti dėl eilinio Generalinio prokuroro nepaskyrimo neverta. Naujo Generalinio prokuroro paskyrimas ypatingų permainų prokurorų darbe vis viena nežada. Ir tai jau įrodė buvusio generalinio paskyrimas. Kiekvienas prokuroras yra nepriklausomas ir tuo daug kas pasakyta.

Tačiau nors prokuroras yra nepriklausomas, jo darbas – tikrai ne. Jo darbą koreguoja ir vertina teisėjai. Pradedant ikiteisminiu tyrimu ir baigiant galutiniu įvertinimu aukščiausiose apeliacinėse instancijose.

Pastarasis balsavimas Seime, be abejonės, tai – iššūkis Prezidentei, kuris galėtų reikšti tik viena. Siūlytos kandidatūros, matyt, netinka patogiai gyvenančioms ir niekam neatskaitingoms teismų ir prokuratūros viršūnėms. Jos tai ir parodė. Ne Seimas. Tiesiog sutapo Seimo daugumos ir jų nuomonės. Žinant abiejų šaknis, tai nestebina.

Visuomenėje jau seniai kalbama apie tokią teismų reformą, po kurios gyventojams nereikėtų spėlioti, ar kartais jiems labai keistai atrodantys teisėjų sprendimai nesusiję su kokiomis nors pašalinėmis jėgomis. Po kurios kartais absurdiški prokurorų kaltinimieji aktai net nepasiektų teismo salės.

Visuomenėje jau daug kartų nuskambėjo pasiūlymai įvesti papildomus teismo tarėjų ir (ar) prisiekusiųjų institutus, aukščiausiuosius teisėjus rinkti tiesiogiai ir pan.

Prezidentė daugiau negu kas kitas per teisėjų skyrimo procedūras, per gyventojų skundus jai, nors dažnai ir ne tuo adresu, per malonės prašymus, per žiniasklaidą ir t.t susiduria su teismų darbo problemomis. Sunku būtų patikėti, kad ji, ar jos patarėjai, nemato teismų reformos būtinybės, neturėtų pasiūlymų, jei jos kas paklaustų. 

Deja, esminę teismų reformą galima įgyvendinti tik pakeitus Konstituciją. O pakeisti Konstituciją XIX skirsnyje „Teismai“ šiuo metu turi teisę tik Seimas (148 str.).

Vienintelis kelias į teismų reformą – prieš tai pakeisti XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatas, kurių keisti Seimas neturi teisės, bet turi teisę keisti rinkėjai referendumu. Atvėrus jame kelią XIX skirsnio „Teismai“ pataisoms referendumo, kurio sprendimo galia būtų aukštesnė už Seimo, būdu, galima būtų pradėti įgyvendinti teismų reformą rinkėjų (referendumo) valia.

Nebūtinai brangiai kainuojančio referendumo būdu galima būtų keisti XIX straipsnį „Teismai“ teismų reformos linkme. Ir Seimui išliktų galimybė tai padaryti. Bet tada jis, jausdamas „referenduminį“ rinkėjų spaudimą, jei toks būtų, greičiausiai pats priimtų tokias XIX straipsnio „Teismai“ pataisas, kokių nori dauguma rinkėjų.

Referendumai Lietuvoje nepopuliarūs. Bet.

Prezidentė dar turi trejus su puse metų laiko iki paskutinės kadencijos pabaigos ir aukščiausią populiarumo reitingą. Pakaktų tik jos viešo karšto pritarimo minėto referendumo dėl Konstitucijos XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatų pakeitimo surengimui, kad referendumas įvyktų. Tokiu atveju iniciatyvinė parašų rinkimo grupė referendumui surengti, manau, greitai atsirastų.

O pasiūlymas referendumui būtų paprastas. Konstitucijos 148 str. papildymas:

148 straipsnis

Konstitucijos 1 straipsnio nuostata "Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika" gali būti pakeista tik referendumu, jeigu už tai pasisakytų ne mažiau kaip 3/4 Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teisę.

Tik referendumu gali būti keičiamos pirmojo skirsnio "Lietuvos valstybė" bei keturioliktojo skirsnio "Konstitucijos keitimas" nuostatos.

Konstitucijos pataisos dėl kitų Konstitucijos skirsnių turi būti svarstomos ir dėl jų balsuojama Seime du kartus. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Įstatymo projektas dėl Konstitucijos keitimo laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už tai balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių.

Nepriimta Konstitucijos pataisa Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiama ne anksčiau kaip po metų.

Referendumu gali būti keičiamos devynioliktojo skirsnio „Teismai“ nuostatos. Seimo pakeistos šio skirsnio nuostatos netenka galios, jei šio skirsnio nuostatos pakeičiamos referendumu.

Ir netrukus kelias teismų reformai būtų atvertas visiems Lietuvos piliečiams nepriklausomai nuo to, kokia valdančioji dauguma sėdi Seime.

Nuotraukoje: komentaro autorius Kastytis Stalioraitis.

2015.09.29; 18:14 


Prisijunkite prie diskusijos