Antradienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakeitė šalies ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininką – atleido armijos generolą Viktorą Muženką ir paskyrė į jo vietą generolą leitenantą Ruslaną Chomčaką.
 
Atitinkami įsakai paskelbti Ukrainos valstybės vadovo administracijos tinklalapyje.
 
Pasak žiniasklaidos, 1967 metais gimęs R. Chomčakas yra Maskvos aukštosios karinės vadų mokyklos absolventas, karininko karjerą pradėjo SSRS kariuomenės grupėje Vokietijoje. Subyrėjus Sovietų Sąjungai, tarnavo Ukrainos sausumos kariuomenės dalyse. Pirmąjį generolo laipsnį gavo 2011 metais, kai Ukrainos prezidento pareigas ėjo Viktoras Janukovyčius. Iki naujo paskyrimo R. Chomčakas buvo Ukrainos sausumos kariuomenės štabo viršininkas.
 
Pirmadienį po inauguracijos V. Zelenskis Aukščiausiosios Rados plenarinių posėdžių salėje paragino atleisti Ukrainos saugumo tarnybos vadovą Vasilijų Hrycaką, generalinį prokurorą Jurijų Lucenką ir gynybos ministrą Stepaną Poltoraką.
 
Tą pačią dieną S. Poltorakas parašė atsistatydinimo prašymą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.22; 01:00
spionaz1

Oficialiai Karinės žvalgybos organizacija JAV kariuomenėje galutinai sukurta 1885 –aisiais metais. Viskas prasidėjo nuo to, kad tik ką paskirtas karo ministras uždavė kažkokį nekaltą klausimą apie užsienio ginkluotąsias pajėgas ir sužinojo, kad jo pavaldiniams apie jas absoliučiai nieko nežinoma.

Kad daugiau nepakliūtų į tokią keblią padėtį, karo ministerijoje buvo įsteigtas padalinys, skambiai pavadintas Karinės informacijos valdyba (Military Information – MI). Kaip organizacija naujoji tarnyba priklausė generolo adjutanto štabui ir iš pradžių joje buvo tik du bendradarbiai (karininkas ir sekretorius). Jų pareiga buvo analizuoti laikraščių pranešimus ir medžiagą, gaunamą iš valstybės departamentų bei kitų šaltinių. (Tuo metu JAV KJP jau veikė prieš trejus metus įkurta Jūrų žvalgybos valdyba).

Continue reading „Iš žvalgybos enciklopedijos: kada ir kaip Amerikoje sukurta Karo atašė institucija“

redli_

Redlį savo kambaryje „Klomzero“ viešbutyje tardė karininkų komisija. Per tardymą jis prisipažino Rongei, kad „1910 ir 1911 metais teikė dideles paslaugas užsienio valstybėms“ ir veikė be bendrininkų.

Pasirodo, tai buvo tiesa. Po to komisija pasišalino, kad „suteiktų nusikaltėliui galimybę greitai nusižudyti“.

Redlis nusišovė iš jam perduoto pistoleto. „Buvusio pulkininko“ mirtį kitą rytą konstatavo vienas „detektyvas“, atėjęs į po senovei tebestebimą viešbutį.

Evidencbiuro šefas pulkininkas Augustas Urbanskis ir karinis auditorius, užsiimantis tyrimu, abu civiliais drabužiais, gegužės 25-osios rytą išvažiavo į Prahą, pranešė apie viską vietiniam kariniam komendantui, pas kurį Redlis dirbo štabo viršininku, ir pradėjo kratą Redlio bute ir biure.

Continue reading „Pulkininkas Redlis ( 2 )“

redli_

Albert Petio – austrų istorikas ir publicistas, knygos apie Austro-Vengrijos žvalgybą per Pirmąjį pasaulinį karą „Šnipai dvigalviui arui“ autorius.

Šnipinėjimo skandalas, įsiplieskęs dėl Austro-Vengrijos monarchijos imperatoriškojo ir karališkojo Generalinio štabo pulkininko Alfredo Redlio, priskiriamas vienai iš garsiausių to meto aferų, greta siaubingos ir tuo pačiu patrauklios Matos Hari dramos.

Toks neregėtas senos Austrijos armijos istorijoje elitinio karininko, užėmusio tokias svarbias pareigas, valstybės išdavystės faktas ne tuščiai tapo daugybės žurnalų straipsnių knygų ir filmų siužetu, nors juose dažnai būdavo perkeliami akcentai istorinės tiesios atžvilgiu.

Nuo Stefano Cveigo ir Egono Ervino Kišo iki Ištvano Sabo filmo, nuo 1920-ųjų metų iki šių dienų šis atsitikimas buvo ne kartą aprašytas, bet beveik nė viena detalė tuose aprašymuose neatitinka tikrovės.

Continue reading „Pulkininkas Redlis ( 1 )“