Vašingtonas, balandžio 12 d. (AFP-ELTA). Amerikiečių krepšininkė Brittney Griner rašys knygą apie dešimt mėnesių trukusį savo kalinimą Rusijoje. Joje žaidėja papasakos apie „sunkų ir siurrealų laiką“ bei „siaubingus kasdienybės moterų kolonijoje aspektus“, antradienį pranešė leidykla „Alfred A. Knopf“.
Memuarai, kuriems pavadinimas dar nesugalvotas, turėtų pasirodyt pirmąjį kitų metų pusmetį.
Rusijos teismas 2022 m. rugpjūtį dėl narkotikų kontrabandos skyrė B. Griner devynerių metų laisvės atėmimo bausmę. Gruodį ji buvo iškeista į rusų ginklų prekeivį Viktorą Butą.
32-ejų krepšininkė nelaisvėje Rusijoje prabuvo iš viso beveik dešimt mėnesių. Ji buvo sulaikyta 2022 m. vasarį Maskvos Šeremetjevo oro uoste, kai pas ją rasta elektroninių cigarečių kasečių su nedideliu kiekiu kanapių aliejaus.
Dukart olimpinė čempionė savo sulaikymą pavadino „nesuvokiamo etapo“ savo gyvenime pradžia. Ji esą tik dabar gali apie tai papasakoti visuomenei.
Maskva, gruodžio 9 d. (AFP-ELTA). Rusijos ginklų prekeivis Viktoras Butas, kuris buvo išlaisvintas iškeitus jį į JAV krepšinio žvaigždę Brittney Griner, penktadienį Kremliaus valdomai žiniasklaidai sakė, kad Vakarų šalys siekia „sunaikinti“ ir „suskaldyti“ Rusiją.
„Vakarai mano, kad jie mūsų nepribaigė 1990 metais, kai pradėjo byrėti Sovietų Sąjunga… Jie mano, kad gali tiesiog vėl mus sunaikinti ir suskaldyti Rusiją“, – sakė jis valstybiniam kanalui RT, anksčiau žinomam kaip „Russia Today“.
„Prekeiviu mirtimi“ vadinamas V. Butas ketvirtadienį buvo paleistas per kalinių mainus Abu Dabyje. Jis buvo perduotas Rusijai mainais į WNBA žvaigždę B. Griner, kuri Rusijoje buvo įkalinta už tai, kad su savimi vežėsi el. cigarečių kasečių su kanapių aliejumi.
55 metų vyras buvo kaltinamas tiekęs ginklus sukilėliams kai kuriuose kruviniausiuose pasaulio konfliktuose.
Interviu jis teigė, kad būdamas kalėjime nesusidūrė su jokia „rusofobija“, ir pridūrė, kad „iš esmės beveik visi mano kaimynai kalėjime jautė tam tikrų simpatijų Rusijai“.
Jis davė interviu Marijai Butinai, Rusijos žemųjų parlamento rūmų narei, kuri 15 mėnesių praleido JAV kalėjime už neteisėtą veikimą kaip Maskvos užsienio agentė.
V. Buto išgarsėjimas įkvėpė Holivudo filmą „The Lord of War“ („Karo dievas“), kuriame pagrindinį vaidmenį atliko Nicolas Cage‘as ir kurio antiherojus išvengė teisingumo.
Interviu RT V. Butas kritikavo šį filmą ir sakė, kad JAV kino pramonė atsakinga už proamerikietiškos propagandos kūrimą.
„Jei jie būtų atėję pas mane ir paklausę, galbūt būtų sukūrę įdomesnę istoriją. Holivudas šiais laikais, mano nuomone, yra tik (Vašingtono) propagandos departamentas“, – sakė jis.
Vašingtonas, rugpjūčio 13 d. (AFP-ELTA). JAV ir Rusija tariasi dėl mainų nuteistaisiais. Anot rusų diplomato, Rusija iškeistų nuteistą krepšininkę į Jungtinėse Valstijose kalinamą ginklų prekeivį, praneša AFP.
Tai pirmasis kartas kai Rusija pripažįsta, kad deramasi dėl JAV krepšininkės Brittney Griner iškeitimo į Viktorą Boutą, kuris pramintas „mirties pirkliu“.
Rusijos Užsienio reikalų ministerijos Šiaurės Amerikos departamento vadovas Aleksandras Darčijevas savo šalies žiniasklaidai sakė, kad „derybos šiuo jautriu klausimu vyksta per kanalus, kuriuos pasirinko prezidentai“.
Jis pridėjo, kad „tylioji diplomatija tęsiasi ir turėtų duoti vaisių jeigu tik Vašingtonas nepanirs į propagandą“.
B. Griner buvo sulaikyta Maskvos oro uoste birželį kai pas ją rasta skysčio elektroninėms cigaretėms, kuriame buvo mažos koncentracijos kanapių aliejaus.
31 metų sportininkė Rusijoje atstovavo Jekaterinburgo klubą po to, kai baigėsi jos JAV komandos Finikso „Mercury“ sezonas. Ji apkaltinta narkotikų kontrabanda ir rugpjūtį nuteista kalėti kolonijoje 9 metus.
Tuo metu V. Boutas buvo suimtas Tailande 2008 m. ir perduotas JAV, kur 2012 m. jam skirta 25 metų įkalinimo bausmė dėl ginklų tiekimo sukilėliams kruviniausiuose pasaulio konfliktuose.
Jo istorija įkvėpė 2005 m. filmą „Karo dievas“ (Lord of War) apie ginklų prekeivį, kurį vaidina Nicolas Cageas. Buvęs britų ministras Peteris Hainas V. Boutą praminė „mirties pirkliu“ nes jis tiekė ginklus į karo niokojamas Angolą ir Liberiją. Rusija ilgai siekė V. Bouto išlaisvinimo.
Buvęs JAV ambasadorius Jungtinėms Tautoms Billas Richardsonas, kuris su kitomis šalimis derėjosi dėl kelių amerikiečių paleidimo, tikisi, kad JAV ir Rusija apsikeis po du nuteistuosius.
Diplomatas mano, kad Rusija taip pat galėtų paleisti Paulą Whelaną, buvusį JAV jūrų pėstininką, kurį 2020 m. birželį Rusija nuteisė kalėti 16 metų už šnipinėjimą. Pastarasis savo kaltę visą laiką neigė.
Markas Neksonas leidinyje Le Point rašo, jog 2018 metų gruodį Maskvoje suimtas amerikiečių jūrų pėstininkas Paulas Whelanas (Polas Velanas) greičiausiai neatliks visos bausmės Rusijos griežtojo režimo kolonijoje.
50-metis Paulas Whelanas suimtas Maskvoje prieš dvejis metus netoli Raudonosios aikštės esančiame viešbutyje. Jį apkaltino šnipinėjus prieš Rusiją. Jam skirta 16 metų nelaisvės bausmė. Tačiau ne tik JAV, bet ir Didžiosios Britanijos, Airijos ir Kanados pilietybes turintas amerikietis gali būti iškeistas į Amerikoje kalinčius Rusijos piliečius. Bent jai tokių mainų norėtų Maskva.
Rusija neva pranešusi Vašingtonui, kad jai rūpi trys Amerikoje kalintys rusai.
Tai – ginklų baronu pramintas Viktoras Butas, sučiuptas Tailande dar 2008 metais. JAV teisėsauga jam skyrė 25 metų kalėjimo bausmę. Jis – vienas iš žinomiausių prekeivių ginklų nuo pat Šaltojo karo pabaigos. Apie jį Amerikoje sukurtas net meninis filmas „Ginklų baronas“, kur pagrindinį vaidmenį atlieka Nikolas Keidžas. Ginklų prekeiviui – 53-eji metai.
Rusijai svarbus ir 52 metų amžiaus lakūnas Konstantinas Jarošenko. 2011-aisiais jis įkliuvo amerikiečių kovos su narkotikais biurui ir buvo pasmerktas kalėti 20 metų. Jam kadaise buvo pasiūlyta pergabenti 4 tonas kokaino iš Venesuelos į Liberiją, po to – į Ganą. Jam siūlė beveik 6 milijonų JAV dolerių honorarą. JAV teisėsauga sučiupo jį Liberijoje.
O trečiasis asmuo, kurį Rusija norėtų susigrąžinti namo, – 35 metų amžiaus Romanas Selezniovas. Jis – rusų parlamentaro sūnus. Jaunuolis kaltinamas internetiniais – finansiniais nusikaltimais. Jis – programišius, sugebėjęs, pasak amerikiečių tyrėjų, pavogti 500 stambių Amerikos kompanijų kreditinių kortelių kodų bei įsilaužti į 3700 fiansinių įstaigų buhalterijas. Nuostoliai dėl šio programišio veiklos – 169 mlj. JAV dolerių. Parlamentaro sūnui Amerikoje paskirta 27 metų kalėjimo bausmė.
Štai į šiuos tris rusų atstovus Kremlius pasiruošęs iškeisti Maskvoje įkaltintą amerikietį P.Whelaną. Tik neaišku, ar P.Whelaną siekiama išmainyti į visus tris rusus, ar tik į kurį nors vieną iš minėtos trijulės.
„Šnipinėjimu apkaltintas amerikiečių turistas buvo uždarytas Rusijoje daugiau nei prieš metus, o jo šeimos nariai ir JAV įstatymų leidėjai visus tuos 15 mėnesių stengėsi jį išlaisvinti. Bet nesėkmingos tai buvo pastangos. Paulas Whelanas – vis dar už grotų Maskvoje“, – rašo „ The New York Times“ .
„Paulo Whelano šeima tvirtina, kad Rusijos vyriausybė kalina jį tik dėl to, kad tikisi padidinti jo vertę, kad vėliau būtų galima kuo palankesnėmis sąlygomis iškeisti į JAV kalinamus rusus. Šiuo metu artimieji ragina Kongresą nubausti Maskvą už P.Whelano, kuris buvo areštuotas pernai, kai atvyko į Rusiją pažįstamo draugo vestuvių proga, kankinimą rusiškuose kalėjimuose, o šia byla susidomėję kongresmenai ir senatoriai daro spaudimą Donaldo Trumpo administracijai, kad ji aktyviau siektų amerikiečio išlaisvinimo “, – rašo leidinio autorius Julianas Barnesas.
„Whelanas areštuotas netrukus po to, kai Marija Butina, Rusijos pilietė, buvo apkaltinta bandymu daryti įtaką garsiems amerikiečių politikams ir buvo įkalinta. Amerika kaltino ją veikus kaip užsienio agentę. Kai kurie žvalgybos ekspertai tikėjosi, kad Whelanas bus išleistas į laisvę, vos tik Butina atliks bausmę. Tačiau 2019 metų spalio mėnesį Butina grįžo namo, o Whelano sulaikymas pratęstas mažų mažiausiai iki kovo 2020-ųjų kovo mėnesio. Taip rašoma J. Barneso publikacijoje.
Beje, tame straipsnyje minima Amerikoje net 25-eriems metams įkalinto Rusijos ginklų prekeivio Viktoro Buto pavardė. Tas ginklų prekeivis Butas amerikiečių nuteistas už nelegalią prekybą ginklais ypač dideliu mastu ir pagalbą teroristinėms organizacijoms
Svarbu nepamiršti, kad JAV griežtai laikosi taisyklės – niekada nepripažinti, kad užsienyje suimtasis priklauso JAV slaptųjų tarnybų bendrijai. Tokia taktika – teisinga. Jos pagalba Amerika saugo užsienyje dirbančius CŽV agentus. Tačiau P.Whelano atveju nėra jokių įrodymų, ar jis dirbo JAV žvalgybos agentūrose. Amerikos pareigūnai užsiminė, kad P.Whelanas yra naivus rusofilas, ne vietoj ir ne laiku Maskvoje atsidūręs amerikiečių turistas “, – rašoma leidinyje.
„Jie atiduoda šią bylą teismui, kad suteiktų Pauliui daugiau vertės“, – sakė Elžbieta Whelan, Whelano sesuo. Tačiau, pasak jos, Rusijos pareigūnai pervertina jos brolio svarbą geopolitinėje arenoje. „Paulius nėra labai vertingas. Aš sakau tai su meile, nes jis yra mano brolis“, – teigė Whelanas.
Šiuo metu Amerikos politikai didina spaudimą Vašingtonui. Penktadienį senatorius Marco Rubio, Floridos respublikonas, paskelbė specialų raginimą „Twitter” paskyroje – „išlaisvinkime Whelaną“. O senatorius Gary Peters, demokratas iš Mičigano, teigė, kad Whelano sulaikymas – „tiesiog politinis rusų triukas”. Galimybė rankose turėti rimtą kozyrį.
„Valstybės sekretorius Mike’as Pompeo, susitikęs su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, kalbėjosi dėl šio amerikečio išlaisvinimo. Tačiau greičiausiai norėdama išvengti paaštrėjusios įtampos su Maskva, D.Trumpo administracija vis tik nepriskyrė Whelano neteisėtai sulaikytam asmeniui, t.y. nelaiko jo įkaitu”, – rašo The New York Times.
Britų tyrėjai įvardijo Rusijos karinės žvalgybos pareigūną trečiuoju įtariamuoju buvusio dvigubo agento Sergejaus Skripalio ir jo dukros Julijos apnuodijimo byloje, naujienų agentūrai „Reuters“ sakė du Europos saugumo šaltiniai.
Šaltiniai patvirtino ketvirtadienį žurnalistinių tyrimų tinklalapio „Bellingcat“ paskelbtą pranešimą, kuriame aukšto rango Rusijos karinės žvalgybos tarnybos (GRU) pareigūnas Denisas Sergejevas įvardijamas kaip trečias įtariamasis.
Sergejus ir Julija Skripaliai 2018 metų kovą buvo rasti susmukę be sąmonės ant suoliuko Anglijos Solsberio mieste. Jie buvo apnuodyti nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“, tačiau abu pasveiko.
Praėjusį rugsėjį britų prokurorai apkaltino du rusus, žinomus slapyvardžiais Aleksandras Petrovas ir Ruslanas Boširovas, pasikėsinimu nužudyti Skripalius.
Anot „Bellingcat“, D. Sergejevas, veikdamas tarptautiniu mastu naudojosi slapyvardžiu Sergejus Fedotovas. Tinklalapis skelbė, kad pasą S. Fedotovo vardu išdavė ta pati įstaiga Maskvoje, kuri išdavė padirbtus pasus kitiems GRU agentams, tarp kurių – A. Petrovas ir R. Boširovas.
„Bellingcat“ taip pat skelbė susekęs, kad kelerius metus iki Skripalių apnuodijimo S. Sergejevas daug keliavo Europoje, Vidurinėje Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose.
Tinklalapis taip pat tvirtina, kad tą dieną 2015 metų balandį, kai D. Sergejevas skrido iš Bulgarijos sostinės Sofijos į Stambulo miestą Turkijoje, ginklų prekeivis Emilijanas Gebrevas labai blogai pasijuto per vakarienę Sofijos restorane. Tyrėjai vėliau nustatė, kad jis buvo apnuodytas.
„Aš pakliuvau tarp uždraustųjų ir tuo didžiuojuosi“, – tvirtina Džonas Ju, figūruojantis Rusijos „juodajame sąraše“. „Valdininkai, pritariantys kankinimams Gvantaname, ne geresni už Magnickio kalėjimo prižiūrėtojus“, – polemizuoja teisininkas Kristoferis Braučlis.
Veidrodinis Kremliaus atsakymas dar kartą išryškino, kad JAV ir Rusijos vertybės skirtingos, nurodo "Le Monde": jeigu Vašingtonui didvyris – tai kovotojas su korupcija Magnickis, tai Maskvai didvyris – ginklų prekeivis Butas ir narkotikų kontrabandininkas Jarošenka.
„Kai Sergejus Magnickis merdėjo kalėjime Butyrskaja kalėjime (jo paaštrėjusios ligos negydė, o nuo mušimų ji paaštrėjo), mažai kas girdėjo jo šauksmus iš skausmo“, – taip prasideda “The Independent” korespondento Shauno Walkerio straipsnis.
Niekas iš tų, kas leido S.Magnickiui mirti, nenuspėjo, kad jo mirtis sukels garsią tarptautinę kampaniją ir taps „vienu iš aštriausių priminimų, kad verslas pokomunistinėje Rusijoje pavojingas“, kaip formuluoja autorius.
Prisiekusiųjų žiuri Niujorko teisme pripažino Rusijos verslininką Viktorą Butą kaltu pagal visus keturis jam iškeltus kaltinimus.
Pagrindinis V.Butui inkriminuojamas nusikaltimas – sutikimas parduoti ginklų Kolumbijos teroristinės organizacijos FARC smogikams. Iš tiesų tai buvo ne FARC atstovai, o JAV federalinių tyrimų agentai. Rusijos Valstybės Dūmos laiškas, adresuotas Niujorko teismui apie “V.Buto padorumą, sąžiningumą ir principingumą”, nepadarė įspūdžio nei teisėjui, nei prisiekusiųjų žiuri. Nuosprendis V.Butui bus skelbiamas 2012-ųjų metų vasario mėnesį.
Ar “Wikileaks” įkūrėjas Džulijanas Asandžas (Julian Assange) tikrai atnešė visuomenei tiek daug blogo, kad jį derėtų vertinti kaip ”šunsnukį” (Lietuvos parlamentaro Emanuelio Zingerio terminas)? Ar galima vienareikšmiškai teigti, jog “Wikileaks” veikla naudingesnė Rusijai, o ne Amerikai (krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės pastaba)? Kas iš tiesų slepiasi po “Wikileaks” projektu: žurnalistika, avantiūrizmas, informacinis chuliganizmas ar žvalgybinės intrigos?
Šiandien videostudijos “SLAPTAI” svečias – buvęs slaptųjų tarnybų darbuotojas Danas ARLAUSKAS. Beje, buvęs slaptųjų tarnybų darbuotojas D.Arlauskas įsitikinęs, jog neseniai iš Amerikos išsiųsta Ana Čapman ir dar keliolika jos kolegų negalėjo būti itin vertingais Kremliaus agentais. O štai ginklų prekeivis Viktoras Butas – būtinai susijęs su Rusijos slaptosiomis tarnybomis.