Graikijos ugniagesiai antrą dieną iš eilės kovoja su dideliu gaisru netoli Atėnų. Vos prašvitus, penktadienio rytą vėl buvo pasitelkti gaisrų gesinimo lėktuvai ir sraigtasparniai. Liepsnos niokoja pinijų mišką.
Gesinimo darbus sunkino stiprūs vėjai. „Šiandien padėtis geresnė“, – per valstybinį radiją sakė ugniagesių atstovas.
Ugniagesiai keliose vietose kovoja su mažesniais gaisrais. Tačiau kyla didelis pavojus, kad jie vėl smarkiau įsiplieks. Iki šiol sunaikinta 2 000 hektarų miško ir keli nuošaliai stovėję namai. Evakuoti kelių kaimų gyventojai.
Gaisras nuo trečiadienio vakaro liepsnoja netoli Loutrakio Megaros miesto regione, esančiame už 60 km į vakarus nuo Graikijos sostinės.
Tai pirmas didelis gaisras Graikijoje šiais metais. Praėjusiomis dienomis šalies pietuose tvyrojo sausra, daug kur temperatūra kilo iki 30 laipsnių padalos.
Šalto oro frontas ir smarkus snygis sukėlė chaosą dalyje Graikijos. Net Akropolį Atėnuose antradienio rytą dengė maždaug 10 cm sniego sluoksnis, pranešė valstybinė televizija ERT. Apie gausų sniegą pranešama ir iš daugelio salų.
Dėl meteorologinių sąlygų Atėnuose buvo atšaukti visi autobusų reisai, nekursavo miesto traukiniai. Dėl apledėjusios kelio dangos buvo uždaryta svarbiausia šalies transporto arterija Atėnai-Salonikai. „Prašau, neikite iš namų“, – piliečius ragino civilinė apsauga. Daug kur nutrūko elektros energijos tiekimas.
Kadangi dauguma gatvių buvo nepravažiuojamos ir Atėnų centre, Sveikatos ministerija atšaukė iki pietų numatytą gyventojų vakcinaciją.
Žiemiški orai Graikijoje turėtų tęstis iki trečiadienio vakaro.
Turkija pasmerkė Graikijos valdžią, kuri įsakė suimti Rodo saloje rezidavusį Turkijos Generalinio konsulato sekretorių Sebachatiną Bairamą. Šis asmuo graikų specialiųjų tarnybų apkaltintas šnipinėjimu, nes esą filmavo graikų laivus neturėdamas tam leidimo.
Turkija piktinasi, kad buvo suimtas jų diplomatinės atstovybės narys, beje, turintis Graikijos pilietybę. Oficialioji Ankara mananti, kad tokiu elgesiu Graikija pažeidė Vienos konvenciją, reglamentuojančią konsulatų veiklą, o taip pat nepaisė tarptautinių nuostatų, skelbiančių, kad diplomatai ir jų šeimos nariai turį teisę į privatų gyvenimą.
Tokiais veiksmais, pasak Ankaros, Graikija toliau intensyviai siekia konfrontacijos su Turkija
Stiprus žemės drebėjimas sudrebino Graikiją ir Turkiją. EPA-ELTA nuotr.
Prie Turkijos Egėjo jūros pakrantės, į šiaurę nuo Graikijai priklausančios Samo salos, įvyko galingas žemės drebėjimas, praneša transliuotojas BBC.
JAV geologijos tarnyba nurodo, kad 7 balų stiprumo drebėjimas buvo juntamas net Graikijos sostinėje Atėnuose ir Turkijos mieste Stambule, taip pat Kretos saloje.
Žemės drebėjimas įvyko maždaug už 17 km nuo Izmiro provincijos krantų.
Skubių pranešimų apie aukas negauta.
„Kol kas gavome informacijos apie šešis sugriuvusius pastatus Izmiro provincijoje“, – tviteryje rašė Turkijos vidaus reikalų ministras Suleymanas Soylu.
„Kai kurie mūsų piliečiai yra įstrigę griuvėsiuose“, – teigė aplinkos apsaugos ministras Muratas Kurumas.
Pranešimai apie žemės drebėjimo stiprumą prieštaringi. Turkijos vyriausybės nelaimių valdymo agentūra (AFAD) nurodo, kad žemės drebėjimo stiprumas siekė 6,6 balo ir įvyko 16,5 km gylyje.
Europos ir Viduržemio jūros regiono seismologijos centras skelbia, kad preliminarus žemės drebėjimo stiprumas – 6,9 balo, o žemės drebėjimo epicentras užfiksuotas už 13 km į šiaurės rytus nuo Samo salos. JAV geologijos tarnybos duomenimis, drebėjimas buvo 7 balų stiprumo.
Agentūra AFP praneša, kad žemės drebėjimas sukėlė minicunamį Samo saloje, apgadinta daug pastatų. Dėl žemės drebėjimo griuvo kai kurių namų sienos, kai kuriose Samo salos dalyse kilo potvyniai.
Graikijoje ir Turkijoje žemės drebėjimai įvyksta gana dažnai. 1999 metais per 7,4 balo stiprumo žemės drebėjimą Izmire žuvo apie 17 000 žmonių. 2011 metais pietrytinėje Turkijos Vano provincijoje įvykęs žemės drebėjimas nusinešė daugiau kaip 600 gyvybių.
Vytautas Čepukas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt foto
Jei peržvelgsime, ką apie Turkijos – Graikijos konfliktą dėl įtakų Viduržemio jūroje rašo lietuviškoji spauda, neabejotinai susidarysime nuomonę, jog kaltoji pusė – Turkija. O štai Graikija – skriaudžiamoji šalis.
Lietuviškosios žiniasklaidos tendencingumas
Vien lietuviškų straipsnių pavadinimai byloja, jog Turkija – neva blogio įsikūnijimas. Štai keletas tipiškų antraščių: Graikija pasmerkė Turkijos sprendimą į Viduržemio jūrą išsiųsti dujų telkinių žvalgybos laivą; Vokietija ragina Turkiją atsisakyti provokacijų Viduržemio jūroje; Graikija ES viršūnių susitikime reikalaus sankcijų Turkijai; ES smerkia Turkijos provokacijas Viduržemio jūroje; Graikija piktinasi Turkijos sprendimu vėl pasiųsti tyrimų laivą; Sienos saugoti išėję graikai: tai Turkijos karas prieš Graikiją; Augant įtampai su Turkija, Graikija skelbia didelio masto ginklų pirkimą…
Jei perskaitysime ne vien publikacijų pavadinimus, bet ir pačius tekstus, per pastarąjį pusmetį paskelbtus delfi.lt, 15 min.lt, BNS, ELTA, Respublika.lt, LRT, tv3.lt, suprasime, jog “kirvis atitinka kotą”. Publikacijose išsamiai išdėstyti tik Graikijos ir ją remiančių šalių, pavyzdžiui, Prancūzijos argumentai. Tad kryptingai peršama nuomonė: Turkija – agresorė, Graikija – auka.
Tačiau budresnis skaitytojas, atidžiau besigilinantis į Turkiją kritikuojančias publikacijas, pastebės akis badančią tendenciją – kodėl nėra Stambulo ir Ankaros argumentų. O jei ir esama turkiškų argumentų, tai tik viena kita užuomina, vienas kitas sakinukas, lyginant su išsamiai, plačiai, nuodugniai papasakotais graikiškais argumentais. Skaitant lietuviškąją žiniasklaidą galima pamanyti, jog Turkija – velniškai kalta, neturinti kuo atsikirsti, todėl nuolankiai tyli, nesiginčija.
Kur – oponentų argumentai?
Bet ar tikrai taip? Kur bent vienas kitas straipsnis, išsamiai, geranoriškai analizuojantis Turkijos poziciją? Tuomet, kai susipažįsti su Turkijos argumentais, į akis krenta bjaurus tendencingumas ignoruojant Kipre gyvenančių turkų teises. Graikija ir ją palaikančios valstybės visiškai pamiršta, jog Kipre gyvenanti turkų bendruomenė, kuri nė kiek nei geresnė, nei blogesnė už Kipre gyvenančius graikus. Tad tvirtinti, esą Turkija neturinti teisės į jūras netoli Kipro, vadinasi, – meluoti. Į tuos vandenis turi teisę graikai, bet kodėl NATO ir Europos Sąjungai priklausanti Graikija pamiršta Kipro turkų interesus? Kipro turkai turį tokias pat teises į jūros gėrybes kaip ir Kipro graikai. Keista, kad Graikija ir Prancūzija, būdamos ES narės, todėl visuomet demonstruojančios pagarbą žmogaus teisėms, šiuo konkrečiu atveju elgiasi priešingai. Saloje gyvenančių graikų teisės išaukštinamos, turkų – pamirštamos.
Graikijos ambasada Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Kitas akis badantis momentas – Turkija niekad pirmoji nepradėjusi vienašališkų gręžimo darbų. Tai Graikija ėmė pirmoji savivaliauti. Turkija kantriai laukė, kada Atėnai atsikvošėsią? Ankara ne vienerius metus ragino graikus pirmiausia sėstis prie derybų stalo, ir tik po to pradėt ieškoti gamtinių išteklių. Net ir dabar Atėnai visais įmanomais būdais atidėlioja, vilkina derybas. Ne Turkija, o Graikija vilkina derybas. Kaip tokiu atveju turėtų elgtis Turkija? Kantrybė nėra beribė.
Tad ar ne pats metas išklausyti turkiškų argumentų? Kokie tie turkiški argumentai?
Turkiški argumentai
Pirmasis aspektas – susijęs su jūrinės sienos nustatymu Viduržemio jūros rytinėje dalyje. Pagal tarptautinę teisę pakrantės valstybės turėtų pradėti derybas, siekdamos susitarimo dėl jūrinių sienų. Tai turėtų būti grindžiama teisingumo principu.
Atsižvelgdama į tai, Turkija visada buvo pasirengusi pradėti derybas su visomis Viduržemio jūros rytinės dalies pakrantės valstybėmis, ypač su Graikija. Tačiau tai netaikoma Kipro graikų administracijai (KGA), nes ji neatstovauja Kipro turkams (KT) ar visai salai.
Antrasis Turkijos rytinės Viduržemio jūros regiono politikos niuansas yra susijęs su Kipro turkų (KT) teisių į salos išteklių jūroje apsaugą.
Kipro turkai kaip salos bendrasavininkai turi lygias teises kartu su Kipro graikais dėl jūroje esančių išteklių. Tai taip pat nusistovėjęs principas, dėl kurio buvo susitarta per dešimtmečius trukusį JT derybinį procesą.
Dėl šiandieninės įtampos Viduržemio jūroje kalta Graikija ir Kipro graikų administracija. Tiek oficialieji Atėnai, tiek Kipro graikai pasirinko vienašališkus veiksmus, visiškai ignoruojančius Turkijos ir Kipro turkų poziciją.
Kokius pažeidimus, žvelgiant Ankaros akimis, padarė graikai?
2003 metais Kipro graikai, nepaisant turkų prieštaravimų, sudarė sienų nustatymo susitarimą su Egiptu. Šiuo susitarimu pažeidžiama tiek Turkijos teisė į kontinentinį šelfą, tiek ir Kipro turkų teisė į jūroje aplink salą esančius angliavandenilių išteklius.
Kipro graikai, nepaisydami Kipro turkų interesų, 2007 m. pasirašė dar vieną susitarimą dėl sienų nustatymo – su Libanu.
2006 m. ir 2007 m. Kipro graikų administracija, ignoruodama turkų bendruomenę, gyvenančią Kipre, vienašališkai suskirstė gavybos jūroje plotus, licencijavo tarptautines naftos kompanijas ir vykdė seisminius tyrimus.
Turkijos dujų žvalgybos laivas „Oruc Reis“. EPA – ELTA nuotr.
2010 m. Kipro graikų administracija pasirašė naują susitarimą dėl ribų nustatymo su Izraeliu. Ir šiuo konkrečiu atveju buvo nepaisoma Kipre gyvenančios turkų mažumos teisių.
Kipro gaikai 2011 m. pradėjo savo pirmąją gręžimo veiklą.
2014 m. Graikija paskelbė tarptautinį licencijavimą teritorijose, besiribojančiose su Libija, tad akivaizdžiai pažeidė Libijos teises.
Graikija ir Kipro graikai mėgino sudaryti antiturkiškas sąjungas, kurios šiame regione izoliuotų Turkijos ir Kipro turkų interesus. Graikai sukūrė įvairius daugiašalius formatus su Egiptu, Libanu, Izraeliu, Prancūzija ir net Palestina. Prie jų prisijungė net ne Viduržemio jūros regiono valstybės, tokios kaip JAE.
2020 m. graikai buvo Rytų Viduržemio jūros dujų forumo pradininkai. Forumas – puiku, bet graikai neįtraukė į jį ilgiausios pakrantės valstybės regione – Turkijos ir Kipro turkų atstovų.
Turkija mananti, jog buvo padaryta istorinė klaida, kai 2004 m. Kipro graikų administracija tapo ES nare, nepaisant to, kad atmetė JT tarpininkavimo sandorį (Anano planą). Nuo to laiko Graikija ir Kipro graikai nuolat piktnaudžiavo ES parama, siekdami primesti savo maksimalistinius reikalavimus Turkijai bei kenkti strateginiams Turkijos ir ES ryšiams.
Dar viena Graikijos nuodėmė – Graikija bandė primesti savo perteklinius jūrinius reikalavimus, pasisakydama už vadinamąjį Sevilijos žemėlapį. Tai nutiko nepaisant Turkijos raginimų pradėti dialogą.
Be kita ko, 2011-aisiais Kipro turkai pasiūlė pajamų pasidalijimo susitarimą, kurį rėmė Jungtinės Tautos. Bet Kipro graikai jį atmetė. 2012 m. Kiprto turkai pateikė dar vieną bendradarbiavimo pasiūlymą Kipro graikams, bet šie jį vėl atmetė.
2019 m. KT pateikė dar vieną pasiūlymą – dėl teisingo pajamų pasidalijimo. Šį raginimą Kipro graikai atmetė.
Nuo 2016 m. Turkija intensyviai ragino tęsti paruošiamąsias derybas su Graikija. Turkija pareiškė pasirengusi iš naujo kalbėtis su naująja Graikijos vyriausybę – pradėti derybas dėl kompleksinių klausimų rinkinio, įskaitant jūrinius reikalus. Tai ir vėl neįvyko. Graikai nepanoro. Beje, Turkijos Prezidentas Erdoganas pasiūlė Graikijos ministrui pirmininkui Mitsotakiui atgaivinti „paruošiamąsias derybas“. Tai nutiko praėjusiais metais Niujorke ir Londone. Po to dar kelis kartus turkai pakartojo šį raginimą. Oficialieji Atėnai nieko neatsakė.
Dar labai svarbu pabrėžti: Turkija nesiėmė jokių veiksmų jūroje nuo 2003 m. iki pat pirmosios Kipro graikų administracijos atliekamų gręžimo operacijų jūroje 2011-aisiais. Turkija ir Kipro turkai nuolat ragino Kipro graikų administraciją nutraukti vienašališką veiklą jūroje tol, kol nebus iš esmės susitarta.
Kipro graikų administracijai atlikus pirmąjį gręžimą, Turkija ir Šiaurės Kipro Turkų Respublika (ŠKTR) neturėjo kitos išeities, kaip tik reaguoti į šiuos vienašališkus veiksmus. Po šio pirmojo gręžimo, 2011 m. Turkija ir ŠKTR taip pat pasirašė jūrų sienos nustatymo susitarimą su KT. Tada ŠKTR nustatė licencijuojamus gavybos plotus jūroje, kaip ir GKA, ir suteikė tyrimų ir gręžimo licencijas Turkijos naftos korporacijai (TNK).
Vis dėlto Turkija kantriai laukė net iki 2019 m. ir tik tada atliko savo pirmuosius gręžinius regione. Tai yra praėjus aštuoneriems metams po pirmojo Kipro graikų atlikto gręžimo.
Naujausi įvykiai
Kokie naujausi įvykiai nutiko? Šių metų liepos 21 d. turkai nusprendė išsiųsti seismologinių tyrimų laivą į savo kontinentinio šelfo pietvakarinę dalį, kuri 2004 m. buvo įregistruota JT (licencijos buvo išduotos 2009 ir 2012 m.). Taigi tai nebuvo naujas licencijuotas plotas vakaruose. Tada Vokietija ir ES atstovai paprašė turkų suteikti paskutinę galimybę susitarti diplomatijos pagalba. Demonstruodama gerą valią Turkija sustabdė planuojamą veiklą. Turkijos ir Graikijos lyderių vyresnieji patarėjai, padedami Vokietijos diplomatų, surengė keletą susitikimų. Galiausiai sutarta iš naujo pradėti paruošiamąsias derybas, pokalbius dėl pasitikėjimo stiprinimo priemonių ir politines konsultacijas. Susitarta buvo net dėl bendro pareiškimo (tai nutiko šių metų rugpjūčio 7 d.).
Tačiau likus kelioms valandoms iki bendro pareiškimo paskelbimo, graikai paskelbė pasirašę jūrinį susitarimą su Egiptu. Vokietija ir ES Komisija taip pat nežinojo apie šį provokuojantį veiksmą.
Vienašališkas Graikijos susitarimas pažeidė tiek Turkijos, tiek Libijos teises į kontinentinį šelfą (jame sutarta jūrų siena iš dalies kertasi su jau anksčiau apibrėžtomis jūrų teritorijomis tarp Turkijos ir Libijos).
Turkijos ambasada Vilniaus senamiestyje. Slaptai.lt nuotr.
Kadangi Graikija pasirodė nesąžininga tiek Turkijos, tiek Vokietijos atžvilgiu, bei prarado pasitikėjimą, Ankara atnaujino sustabdytą žvalgymo veiklą savo kontinentiniame šelfe. Nejaugi po tokių graikiškų akibrokštų apsiverčia liežuvis kaltinti Turkiją?
O ką tada darė Graikija? Ji eskalavo įtampą: surengdama karines pratybas, persekiodama turkų civilinį žvalgymo laivą, pažeisdama demilitarizuotą Rytų Egėjo jūros salų ir Kastelorizo statusą, ruošdamasi išplėsti savo jūrinės teritorijos plotą, baugindama Turkijos musulmonų mažumą Vakarų Trakijoje.
Nepaisant šių provokacinių graikiškų veiksmų, Turkija laikosi štai tokios politikos: remia Vokietijos pastangas dėl derybų, o Graikija vis tiek vilkina pradėti prasmingas dvišales derybas su Turkija be išankstinių sąlygų.
Ką dar Lietuvos skaitytojams derėtų žinoti? ES vyriausiasis įgaliotinis Borelis pasiūlė palengvinti tiesioginį Turkijos ir Graikijos dialogą, todėl Turkijos užsienio reikalų ministras Čavušoglu sutiko susitikti su Graikijos užsienio reikalų ministru Dendias. Deja, Graikija vėl atsisakė. Rugsėjo 3 d. Turkija paskelbė apie savo valstybės paramą NATO generalinio sekretoriaus iniciatyvai dėl konflikto sustabdymo ir deeskalacijos. Savo pranešime spaudai turkai pakartojo pasirengę pradėti dialogą su Graikija be išankstinių sąlygų. Deja, Graikija į šį raginimą taip pat nedavė teigiamo atsakymo.
Turkija laikosi tokios nuomonės: jei Graikija reikalaus išankstinių sąlygų, Ankara pat atkakliai laikysis savo išankstinių sąlygų, kaip antai: denonsuoti Sevilijos žemėlapį, Kipre įdiegti teisingą pajamų pasidalijimo mechanizmą, liautis bauginus Turkijos musulmonų mažumą Vakarų Trakijoje, nustot reikalauti ES sankcijų Turkijai.
Turkijos teisinė pozicija
Turkijos pozicija grindžiama įvairiais tarptautinių teismų sprendimais ir principais.
Kai linija nubrėžta vienodu atstumu tarp žemyninės Turkijos ir žemyninės Graikijos, visos Graikijos salos, esančios į rytus nuo šios linijos, iškreipia teisingumą. Turkija teigia, kad šioms saloms neturėtų būti suteiktas KŠ / IEZ statusas. Šią poziciją patvirtina daugybė tarptautinių teismų sprendimų ir valstybinės praktikos.
Recepas Tayyipas Erdoganas. Turkijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Saloms, iškreipiančioms teisingumą, neturėtų būti suteikta jūrinės teritorijos jurisdikcija (KŠ/ IEZ).
Pagal perteklinę graikų / Kipro graikų poziciją, visos salos automatiškai turi KŠ / IEZ statusą, remiantis vien JT jūrų teisės konvencijos 121 straipsniu dėl salų valdymo. Tačiau teisės ir ribos yra skirtingos sąvokos.
Pertekliniai graikų/KG dueto teiginiai agresyviai pasireiškia Sevilijos žemėlapyje, suteikiančiam Antalijos įlanką kaip vienintelę reikšmingą jūrinės jurisdikcijos zoną Turkijai. Tai akivaizdžiai nepriimtina ilgiausią žemyninę pakrantę turinčiai Viduržemio jūros rytų šaliai.
Kastelorizo sala yra šių graikiškų perteklinių pretenzijų pavyzdys. Graikija tvirtina, kad 10 km2 sala (Kastelorizo), esanti 2 km atstumu nuo žemyninės Turkijos dalies ir 580 km nuo žemyninės Graikijos, turėtų sudaryti 40. 000 km2 KŠ / IEZ zoną.
Mano supratimu, tik išklausius šiuos turkų argumentus galima svarstyti, kuri pusė – teisi. Tačiau šių turkiškų argumentų pasigedau lietuviškoje žiniasklaidoje…
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. EPA – ELTA nuotr.
Tęsiantis ginčui dėl gamtinių dujų išteklių Viduržemio jūroje, Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas griežtai sukritikavo Europos Sąjungą (ES).
„Europos Sąjunga, tapusi Graikijos ir Kipro graikų akiplėšiškumo įkaite, smuko iki įtakos neturinčio, paviršutiniško ir netoliaregiško darinio“, – pareiškė jis ketvirtadienį.
R. T. Erdoganas pabrėžė, kad nėra nė vienos problemos regione, kuri būtų išspręsta ES iniciatyva. „Visiškai priešingai: kiekviena krizė, į kurią įsikišo Sąjunga, tik įgavo naują mastą ir padidėjo“, – sakė jis.
ES šalių lyderiai ketvirtadienį Briuselyje prasidėjusiame viršūnių susitikime aptaria ir konfliktą bei santykius su Turkija.
Turkija rytinėje Viduržemio jūros dalyje vykdo dujų žvalgybos darbus, kuriuos Graikija ir Kipras vadina nelegaliais. Todėl ES rugpjūčio pabaigoje paskelbė ultimatumą Turkijai bei pagrasino naujomis sankcijomis.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.
Graikija ir Turkija dalyvaus derybose NATO, kuriomis bus siekiama užkirsti kelią atsitiktiniams susirėmimas Viduržemio jūroje, abiem pusėms nesutariant dėl jūrinių sienų ir teisės atlikti dujų telkinių žvalgybą.
Įtampa regione yra kilusi dėl Turkijos vykdomos dujų telkinių žvalgybos. Graikija ir Kipras teigia, kad Turkija savo veiksmais pažeidžia jų suverenumą. Siekdamos parodyti savo galią abi pusės regione dislokavo karinių laivų, taip sukeldamos tarptautinės bendruomenės nerimą dėl galimų incidentų.
Vis dėl to Graikija ir Turkija sutiko dalyvauti derybose, teigė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Po to, kai klausimą aptarėme su Graikijos ir Turkijos lyderiais, abi pusės sutiko įsitraukti į technines derybas NATO, kad būtų įtvirtinti karinio konflikto deeskalavimo mechanizmai ir sumažinta incidentų bei susidūrimų Rytinėje Viduržemio jūros dalyje rizika“, – sakė J. Stoltenbergas.
„Graikija ir Turkija abi yra vertinamos sąjungininkės, o NATO yra svarbi platforma diskusijoms dėl visų klausimų, kurie liečia mūsų bendrą saugumo situaciją“, – teigė jis.
Kadangi derybos bus techninio karinio pobūdžio, abejotina, kad pavyks rasti visišką sudėtingos ilgalaikių Graikijos ir Turkijos varžybų problemos sprendimą. Tačiau analitikai tikisi, kad derybos bent jau paklos pamatą tolimesniam pokalbiui.
Derybos organizuojamos JAV valstybės sekretoriui Mike’ui Pompeo paraginus abi puses mažinti įtampą ir diplomatiniais kanalais sušvelninti susidariusią krizę.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas šią savaitę pareiškė pratęsiantis Turkijos dujų telkinių žvalgybos misiją ir pabrėžė, kad Ankaros neįbaugins Graikijai ES šalių, pavyzdžiui Prancūzijos, teikiama karinė parama.
Vokietija paragino Graikiją ir Turkiją numalšinti nesutarimus dėl gamtinių dujų telkinių žvalgybos Viduržemio jūros rytuose, antraip esą kilusi įtampa gali „lemti katastrofą“.
Vokietijos užsienio reikalų ministro Heiko Maaso pranešime paskelbtas po susitikimo su Graikijos premjeru Kyriaku Mitsotakiu ir kitais graikų pareigūnais Atėnuose. Vėliau H. Maasas keliaus į Turkiją.
Aptikus didelius gamtinių dujų telkinius Viduržemio jūroje, prie Kipro ir Kretos salos, kilo nesutarimai tarp Graikijos ir Turkijos dėl šių energetinių išteklių.
„Eskalacijos spiralė kelia didelį nerimą. Mažiausia kibirkštis gali lemti katastrofą“, – sakė H. Maasas, kurio atstovaujama šalis šį pusmetį pirmininkauja ES.
„Mums nedelsiant absoliučiai būtini deeskalacijos ženklai ir siekis palaikyti dialogą“, – teigė H. Maasas.
Vokietija siekia išspręsti ginčą diplomatiniu keliu tuo metu, kai Graikija ir Turkija žvangina ginklais Viduržemio jūroje ir siunčia savo karo laivus neva prižiūrėti ginčijamų teritorijų netoli Kretos salos.
H. Maasas paragino nutraukti „bet kokius destruktyvius ir provokatyvius veiksmus Viduržemio jūros rytuose“.
Stambulo Šv. Sofijos soboras. EPA – ELTA nuotr.
Graikija pasmerkė Turkijos sprendimą paversti Stambulo Šv. Sofijos soborą iš muziejaus mečete. Anot Atėnų, tai silpnumo ženklas ir visa Graikija liūdi dėl kontroversiško sprendimo, informuoja AFP.
„Tai, kas šiandien vyksta Stambule, yra ne galios demonstravimas, bet silpnybės pripažinimas“, – sakė Graikijos premjeras Kyriakos Mitsotakis.
Anot jo, pastato pavertimas mečete nesumažins šio kultūros paveldo objekto pasaulinės svarbos.
„Šv. Sofijos soboras dabar yra mūsų širdyse labiau nei bet kada, ypač mūsų, krikščionių ortodoksų. Jis yra ten, kur plaka mūsų širdys“, – pabrėžė Graikijos premjeras.
Penktadienį tūkstančiai musulmonų, tarp jų Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, dalyvavo apeigose Šv. Sofijos sobore po to, kai jis iš muziejaus virto mečete.
Šeštadienį Turkija užsipuolė Graikiją dėl premjero išreikštos kritikos.
Turkijos užsienio reikalų ministro atstovas spaudai Hami Aksoyus pareiškė, kad Graikijos reakcija į Sofijos soboro virsmą mečete „dar kartą pademonstravo Graikijos priešiškumą islamui ir Turkijai“.
Jis pasmerkė Turkijos vėliavą Salonikuose sudeginusių graikų veiksmus ir apkaltino Graikijos valdžią „kiršinant žmones priešiškais pareiškimais.“
UNESCO pasaulio paveldo sąraše esantis pastatas buvo pagrindinė Bizantijos imperijos katedra iki 1453 m., kai Osmanų imperija užkariavo Konstantinopolį ir perdarė bažnyčią į mečetę.
1934 m. Turkijos Respublikos įkūrėjas Mustafa Kemalis Atatiurkas nurodė, kad pastatas turi tapti muziejumi. Tačiau 2020 m. liepą Turkijos teismas priėmė sprendimą, kad pastatas į nekilnojamojo turto registrą turi būti įtrauktas kaip mečetė. Joje penktadienį pradėta rengti religines apeigas.
Penktadienio vidurdienį visos bažnyčios Graikijoje skambino varpais, o jų vėliavos buvo nuleistos iki pusės taip protestuojant prieš Turkijos veiksmus, kuriuos Atėnų bei visos Graikijos arkivyskupas Jeronimas įvardino „bedievišku išniekinimo aktu.“
„Šiandien gedulo diena visiems krikščioniams“, – sakė arkivyskupas Jeronimas.
Tuo metu partijos „Naujoji demokratija“ atstovas Constantinos Bogdanos pareiškė, kad „tai ne gedulo diena, bet diena, atskleidusi Turkijos augančią agresiją.“
R. T. Erdogano siekį Šv. Sofijos soborą paversti mečete sukritikavo Jungtinės Tautos ir Rusija bei pasmerkė popiežius Pranciškus.
Graikija pratęsė migrantų stovyklose įvestą karantiną. EPA-ELTA nuotr.
Graikija šeštadienį paskelbė dar kartą pratęsianti dėl koronaviruso įvestą karantiną perpildytose migrantų stovyklose.
Kovo 21 d. stovyklose įvestas karantinas buvo pratęstas iki rugpjūčio 2 d. „dėl koronaviruso plitimo prevencijos“, teigia Migracijos ministerija.
Graikijoje nuo COVID-19 mirė 194 žmonės, taigi, ši šalis nėra taip smarkiai paveikta pandemijos kaip kitos Europos šalys.
Vis dėlto, penkiose Egėjo jūros salose esančiose stovyklose glaudžiasi 32 tūkst. migrantų, nors stovyklos pritaikytos tik 5 400 gyventojų, o tai sukelia įtampą tarp migrantų ir vietos gyventojų.
Prie koronaviruso atvejų skaičiaus šoktelėjimo pastarosiomis savaitėmis prisidėjo ir Graikijos atsivėrimas turistams bei karantino priemonių švelninimas.
Graikijos institucijos jau tvarkosi su pirmaisiais COVID-19 atvejais turistų gausiai lankomose vietovėse, nors regioniniai oro uostai tarptautinius skrydžius atnaujino tik liepos 1 d.
Vėlyvą penktadienio vakarą Graikijos Vyriausybė nusprendė, kad nuo šeštadienio visuose prekybos centruose bus būtina dėvėti veido kaukes, o festivaliai lauke bus uždrausti iki liepos pabaigos.
Graikijai paskelbus apie užsienio turistams, tarp jų ir Lietuvos, atveriamas sienas, Turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė žinią vertina pozityviai ir tikisi, kad toliau sąraše rikiuosis Portugalija, Ispanija bei Turkija.
„Naujienas apie atsiveriančias sienas ir netaikomą saviizoliaciją vertiname pozityviai, nes lietuviai yra išsiilgę kelionių ir klausinėja kasdien, kada bus galima keliauti”, – Eltai sakė Ž. Gavelienė.
Pasak jos, Graikija yra populiari atostogų kryptis.
„Graikija papuola į trejetuką populiariausių šalių, ir mes tikimės, kad po Graikijos bus Portugalija, Ispanija ir Turkija. Labai džiaugiuosi, kad ir Gruzija (Sakartvelas) ir Islandija patenka į tą sąrašą, nes tai tos šalys, kurios gali labai daug ką pasiūlyti turistams, juolab sumažėjus srautams lankymo metu ir dėl kainų“, – kalbėjo Ž. Gavelienė.
Ji sakė teigiamai vertinanti Lietuvos Vyriausybės žingsnius dėl atveriamų sienų, tačiau pabrėžė, kad keliautojai turi laikytis saugumo reikalavimų.
„Teigiamai vertinu, tik turiu pridurti, kad nuo mūsų visų atsakingo elgesio, nuo reikiamų priemonių laikymosi tiek kelionės metu, tiek grįžus priklauso, kiek mes ilgai džiaugsimės šitomis atvertomis galimybėmis“, – sakė Turizmo rūmų vadovė.
Turistai ir kiti keliautojai iš 29 pasaulio šalių, tarp jų – Lietuvos, nuo birželio 15 dienos galės laisvai vykti į Graikiją – jiems nereikės izoliuotis, penktadienį pranešė Graikijos turizmo ministerija.
Ketvirtadienį Kroatija paskelbė atidaranti savo sienas turistams iš 10-ies Europos Sąjungos šalių, taip pat ir Lietuvos.
Pirmadienį Sveikatos apsaugos ministerija ketina skelbti sąrašą šalių, iš kurių atvykus nebus taikoma 14 dienų saviizoliacija. Kaip trečiadienį pranešė premjeras Saulius Skvernelis, į tokį sąrašą galėtų pretenduoti Islandija, Slovėnija, Graikija, Kroatija, Kipras, Norvegija, Vengrija, Šveicarija, Čekija, Austrija ir dalis kitų šalių.
Graikijos policija ašarinėmis dujomis stabdė migrantus iš Turkijos. EPA-ELTA nuotr.
Trečiadienį Graikijos policija ir kariuomenė panaudojo ašarines dujas prieš šimtus migrantų, mėginusių patekti į šalį iš Turkijos. Tai pranešė „Reuters“.
Gautomis žiniomis, susirėmimai kilo rytą. Į incidento vietą taip pat buvo nusiųsta ugniagesių automobilių.
Su migracija susijusi padėtis Graikijos ir Turkijos pasienyje smarkiai susikomplikavo vasario 28 d., kai Ankara paskelbė atidaranti sienas migrantams dėl to, kad Europos Sąjunga neremia Turkijos veiksmų Sirijos Idlibo provincijoje.
Per patį migracijos krizės įkarštį 2016 metais Briuselis ir Ankara sudarė susitarimą, pagal kurį Turkija uždarė savo sienas su ES migrantams, o Bendrija sumokėjo už tai 6 mlrd. eurų. ES taip pat pažadėjo Ankarai bevizį režimą, bet neištesėjo šio pažado, reikalaudama, kad Turkija pirma pakeistų savo antiteroristinius įstatymus.
Šiuo metu Turkijos teritorijoje yra daugiau kaip 3,5 mln. migrantų, norinčių patekti į Europą.
Graikijos vėliava
Graikijos URM griežtai pasmerkė kraštutinei dešiniajai partijai „Chrisi Avgi“ („Auksinė aušra“) atstovaujantį Europos Parlamento narį Yannis`ą Lagos`ą, kuris neseniai kalbėdamas Europos Parlamente suplėšė popieriaus lapą su Turkijos vėliavos atvaizdu.
„Graikija kuo griežčiausiai smerkia bet kurį nacionalinio simbolio, šiuo atveju – Turkijos nacionalinio simbolio, įžeidimo aktą“, – sakoma ketvirtadienį paskelbtame Graikijos URM pareiškime.
„Neleistini neonacistų veiksmai yra nukrypimas nuo Graikijos ir Europos tradicijų. „Chrisi Avgi“, kurios veikla nagrinėjama teismuose ir kurią Graikijos visuomenė per visuotinius rinkimus išvijo iš šalies parlamento, mėgina reklamuotis. Neonacistai atstovauja tik sau“, – pabrėžė URM. Turkijos vėliava
Anksčiau ketvirtadienį Y. Lagos`o veiksmus griežta sukritikavo Turkija. „Šitie rasistiniai individai geriau už kitus žino, kaip mes sumušame ir išmetame į jūrą tuos, kurie drįsta pulti mūsų šlovingą vėliavą. Išlepinti rasistiniai Europos vaikai turi žinoti savo vietą. Europa turi padaryti galą rasizmui ir priešiškumui islamo atžvilgiu“, – parašė tviteryje Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlütas Çavuşoğlu.
Anot jo, „niekas neturėtų abejoti, kad mūsų vėliava išdidžiai plevėsuos amžinai!”. „Tikimės, kad EP imsis reikiamų priemonių prieš šį klouną”, – pridūrė Turkijos URM vadovas. Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu. EPA – ELTA nuotr.
Y. Lagos`as nuo 2012 iki 2019 metų buvo Graikijos parlamento deputatas, jis atstovavo kraštutinei dešiniajai partijai „Chrisi Avgi“.
Kalbėdamas Briuselyje Y. Lagos`as apkaltino Turkiją organizuojant nelegalius migracijos srautus į Europą, sukritikavo prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą už grasinimus atidaryti sieną migrantams ir suplėšė popieriaus lapą su Turkijos vėliavos nuotrauka.
2019 metų gegužę Graikijoje per rinkimus į EP „Chrisi Avgi“ užėmė penktąją vietą su 4,87 proc. balsų ir iškovojo vieną mandatą. Graikijai Europos Parlamente atstovauja 21 deputatas. Per visuotinius rinkimus praėjusių metų liepą „Chrisi Avgi“ neįveikė 3 proc. barjero ir neturi nė vienos vietos Graikijos parlamente.
Graikija: „Greenpeace“ aktyvistai surengė protesto akciją ant naftos rezervuaro. EPA – ELTA nuotr.
Ketvirtadienį „Greenpeace“ aktyvistai įsigavo į Graikijos kompanijos „Hellenic Petroleum“ (HELPE) naftos perdirbimo įmonę, užlipo ant naftos rezervuaro ir surengė ten protesto akciją prieš bendrovės dalyvavimą naftos ir dujų žvalgymo ir gavybos darbuose Graikijoje. Tai pranešė portalas „lifo.gr“.
Leidinio žiniomis, incidentas įvyko Atėnų priemiestyje Aspropirge. Aktyvistai užsiropštė ant naftos rezervuaro ir iškabino plakatą su užbraukto naftos bokšto atvaizdu ir užrašu „Greenpeace“. Po to organizacijos nariai susėdo prie įmonės vartų, neleisdami transporto priemonėms įvažiuoti į jos teritoriją. Apie sulaikymus nepranešama.
Komentuodami akciją, „Greenpeace“ atstovai pareiškė, jog kompanijos HELPE projektai, susiję su naftos ir dujų žvalgymu ir gavyba, prisideda prie klimato krizės, todėl bendrovė turi jų atsisakyti. „Laiko nebeliko, – pabrėžė ekologai. – Mus ištiko klimato krizė, todėl turime veikti nedelsdami“.
Šių metų birželį Graikija su tarptautiniu konsorciumu, kurį sudarė kompanijos „Total“, „ExxonMobil“ ir „Hellenic Petroleum“, pasirašė sutartį dėl angliavandenilių žvalgymo ir gavybos prie Kretos salos Egėjo jūroje.
Riaušės ir neramumai Graikijoje. EPA – ELTA nuotr.
Glaudesniu Graikijos ir JAV kariniu bendradarbiavimu nepatenkinti aktyvistai dažais apmėtė buvusio JAV prezidento Harryo Trumano statulą Atėnų centre, informuoja naujienų agentūra dpa.
Bandydami išvaikyti riaušininkus, policijos pareigūnai panaudojo ašarines dujas ir gumines lazdas.
Pranešama, kad protestuotojai atvyko iš demonstracijos, kurioje dalyvavo 3 000 žmonių, Graikijos komunistų partijos (KKE) narių ir rėmėjų.
Šeštadienį Atėnuose lankosi JAV valstybės sekretorius Mikeas Pompeo, kuris su Graikijos premjeru Kyriakosu Mitsoakisu aptarė glaudesnį abipusį bendradarbiavimą, įskaitant ir gynybos srityje.
Sekmadienį Graikijoje vyko parlamento rinkimai. Suskaičiavus keturis penktadalius balsavimo biuletenių rinkimuose pirmavo 39,7 procentų balsų surinkusi Kyriakoso Mitsotakio konservatorių partija „Naujoji demokratija“, praneša naujienų agentūra dpa.
Su tiek procentų balsų konservatoriai užsitikrintų 158 mandatus 300 vietų parlamente, 82 daugiau nei prieš ketverius metus. Turėdama daugumą „Naujoji demokratija“ galėtų formuoti vyriausybę be koalicijos ir galėtų būti prisaikdinta jau pirmadienį.
K. Mitsotakis tapęs premjeru rinkėjams žadėjo „pasiraitoti rankoves ir atstovauti visus graikus“. Jis taip pat pakartojo, kad parlamentarai dirbs vasarą be įprastos 4 savaičių pertraukos.
Sakydamas kalbą paaiškėjus preliminariems rezultatams, konservatorių lyderis taip pat žadėjo užtikrinti ekonomikos augimą, darbo vietas ir geresnį gyvenimą bei ragino tūkstančius per sunkmetį emigravusių graikų grįžti į tėvynę.
Tuo metu iki šiol valdžioje buvusią dabartinio premjero Alexio Tsipro partiją „Syriza“ suskaičiavus keturis penktadalius balsų parėmė 31,6 procentai rinkėjų. Partija parlamente turėtų 86 vietas – 63 mažiau nei ankstesnėje kadencijoje. A. Tsipras pripažino pralaimėjimą ir telefonu pasveikino savo konkurentą. Jis teigę gerbiąs žmonių valią, pridurdamas, kad jo vyriausybei teko priimti sunkius sprendimus atvedusius Graikiją ten, kur ji yra šiandien, ir dėl to sumokėjo didelę politinę kainą.
19 val. užsidarius rinkimų apylinkėms Graikijos visuomeninis transliuotojas ERT paskelbė balsavusių žmonių apklausą, pagal kurią konservatorių partijai „Naujoji demokratija“ prognozuota 40, o „Syriza“ – 28,5 procentai balsų.
Pagal šią apklausą „Naujajai demokratijai“ tektų 155-167, o Syriza – 77-82 mandatai.
Tuo metu centro kairės „Judėjimui už pokyčius“ (KINAL) prognozuota 6-8 procentai, komunistams KKE – 5-7 procentai balsų. Keletui mažų partijų nedaug trūko iki 3 procentų balsų ribos, kad patektų į parlamentą. Tarp jų ir kraštutinių dešiniųjų „Auksinė aušra“.
Kipro policija, ieškodama serijinio žudiko aukų, saloje rado dar vieną kūną. Narai trečiadienį iš žvyro karjero ištraukė lagaminą su galimai šešerių metukų mergaitės palaikais, pranešė valstybinis radijas (RIK). Tačiau tai dar turi patvirtinti teismo medicinos ekspertai.
Iš viso rastos jau septynios nužudytos aukos. Spėjamas žudikas, 35-erių Kipro nacionalinės gvardijos karys, iki šiol pripažino septynis nužudymus. Aukos – penkios moterys ir du vaikai – kilusios iš Azijos ir Rumunijos. Anot duomenų, moterys Kipre dirbo namų tvarkytojomis.
Policija kūnus iki šio rado apleistoje rūdos kasykloje bei dviejuose karjeruose.
Šios žmogžudystės jaudina šalį jau nuo balandžio. Gegužę atsistatydino Kipro teisingumo ministras, buvo atleistas policijos vadas. Kritika žinyboms pirmiausiai įsiplieskė todėl, kad dingusios aukos buvo užsienietės ir iš pažeidžiamų visuomenės grupių – ir todėl policija nesiėmė aktyvių veiksmų, nors jau nuo 2016 metų būta pranešimų apie moterų dingimą.
Antradienį Graikijos ambasadorius Berlyne perdavė Vokietijos URM verbalinę notą, kurioje raginama pradėti derybas, kad būtų sureguliuotas reparacijų ir kompensacijų už žalą, padarytą Graikijai Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų metais, išmokėjimo klausimas. Tai pranešė Graikijos užsienio politikos žinyba.
Graikija reikalauja išmokėti reparacijas ir atlyginti žalą, kurią šalis ir jos piliečiai patyrė per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus, išmokėti karines reparacijas vokiečių okupacijos aukoms ir aukų palikuoniams, grąžinti vadinamąją okupacinę paskolą, pagrobtas ir neteisėtai išvežtas archeologines ir kitas kultūrines vertybes.
Balandžio 17 d. Graikijos parlamentas priėmė kreipimąsi į šalies vyriausybę, prašydamas pradėti reikalavimų kėlimo Vokietijai dėl reparacijų procedūrą. Tą pačią dieną Graikijos premjeras Alexis Tsipras pažadėjo, kad vyriausybė perduos Vokietijai atitinkamą verbalinę notą.
Graikijos apskaičiavimais, atliktais pagal įvairias metodikas, Vokietijos skola Graikijai sudaro nuo 269 mlrd. 547 mln. eurų iki 309 mlrd. 499 mln. eurų.
Vokietijos vyriausybė ne kartą pareiškė laikanti reparacijų išmokėjimo Graikijai už nacistų nusikaltimus Antrojo pasaulinio karo metais klausimą sureguliuotu tiek teisiniu, tiek politiniu požiūriu.
Euro zona turi būti stabili, antraip ji žlugs, o tokiems atvejams, kaip 2001-ųjų Graikijos patekimui į valiutos sąjungą sukčiaujant, privalo būti užkirstas kelias, sako Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris.
„Euras yra mūsų visų bendra valiuta ir to jau nepakeisi. Valiutos sąjunga turi būti stipresnė nei santuoka, antraip niekas ja netikės. Būtent todėl, prieš priimant naujas šalis į euro zoną, turime atidžiau stebėti, ką gi tos valstybės darė anksčiau“, – interviu vokiečių laikraščiui „Bild“ sakė J. C. Junckeris.
Pasak jo, viena didžiausių euro zonos klaidų buvo leidimas valstybėms pačioms pateikti savo ekonominius duomenis prieš stojant į euro zoną.
„Taip, Graikija 2001 m. tapo euro zonos nare suklastojusi statistinius duomenis. Tuo metu, būdamas (Liuksemburgo) finansų ministru, aš nenorėjau, kad nepriklausoma ES statistikos agentūra vertintų nacionalinius duomenis. Iki šiol dėl to kaltinu save. Dabar nepriklausoma ES statistikos agentūra, Eurostatas, gali įvertinti visų ES šalių finansų būklę. Europa mokosi iš savo klaidų“, – Bendrijos užkulisius atskleidė J. C. Junckeris.
Visgi paklaustas, ar būtų geriau, jei Graikija po 2008-ųjų pasaulinės finansų krizės būtų palikusi euro zoną, J. C. Junckeris kategoriškai atmetė tokią galimybę.
„Ne. Kai šalis atsisako euro, visai euro zonai gresia žlugimas. Kol kas parama Graikijai iš tikrųjų niekam nekainavo nei vieno euro“, – kalbėjo EK pirmininkas.
Graikijos vėliava
Prisimindamas Graikijos skolos krizę, J. C. Junckeris tikino, kad labiausiai derybas su graikų lyderiais apsunkino tuometiniai Vokietijos politikų ir žiniasklaidos pareiškimai, esą visi graikai yra dykaduoniai.
„Graikų orumas tada buvo sutryptas kai kurių Vokietijos politikų ir žiniasklaidos priemonių. Lyg graikai būtų kokie korumpuoti dykaduoniai. Tai smarkiai apsunkino pokalbius su graikų lyderiais“, – interviu sakė J. C. Junckeris.
Euro zonai rimtą pavojų sukėlusi Graikijos skolos krizė prasidėjo 2009 m., kai Atėnai paskelbė apie 15 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiantį biudžeto deficitą. ES rekomenduoja, kad valstybės narės biudžeto deficitas nesiektų 3 proc.
Nežinomi asmenys naktį į antradienį Atėnuose padegė televizijos kanalo „CNN Greece“ žurnalistės Minos Karamitrou, rengiančios reportažus kriminalinėmis temomis, automobilį, stovėjusį prie jos namų.
Incidentas įvyko apie antrą valandą nakties. Automobilis visiškai sudegė.
Kanalo šaltiniai policijoje sieja šį išpuolį su žinomo teroristo Dimitrio Koufodino byla. Prokuratūra atsisakė suteikti dar vienerias atostogas šiam nusikaltėliui, pagrindiniam teroristinės „Revoliucinės lapkričio 17-osios organizacijos“ budeliui, nuteistam 11 kartų kalėti iki gyvos galvos. Todėl kairiosios anarchistų organizacijos surengė kelias akcijas jam remti.
Daugelis žurnalistų yra prieš tai, kad nuteistam teroristui būtų leidžiama atostogauti.
„CNN Greece“ žiniomis, naktį į antradienį kaukėti žmonės apmėtė Molotovo kokteiliais policijos nuovadą Atėnų Kesarianio rajone. Šis incidentas taip pat gali būti susijęs su D. Koufodino byla.
D. Koufodinas buvo suimtas 2002 metais ir nuteistas 11 kartų kalėti iki gyvos galvos. „Revoliucinė lapkričio 17-osios organizacija“ veikė Graikijoje 1975-2002 metais. Jos nariai sprogdino bombas, plėšikavo, nužudė 23 Graikijos, Turkijos, JAV, Didžiosios Britanijos diplomatus, kariškius ir verslininkus.
Teroristas jau kelis sykius gavo atostogų. Jo pasivaikščiojimai Atėnų centre kėlė praeivių nuostabą ir aukų artimųjų pasipiktinimą.
