Graikija: „Greenpeace“ aktyvistai surengė protesto akciją ant naftos rezervuaro. EPA – ELTA nuotr.

Ketvirtadienį „Greenpeace“ aktyvistai įsigavo į Graikijos kompanijos „Hellenic Petroleum“ (HELPE) naftos perdirbimo įmonę, užlipo ant naftos rezervuaro ir surengė ten protesto akciją prieš bendrovės dalyvavimą naftos ir dujų žvalgymo ir gavybos darbuose Graikijoje. Tai pranešė portalas „lifo.gr“.
 
Leidinio žiniomis, incidentas įvyko Atėnų priemiestyje Aspropirge. Aktyvistai užsiropštė ant naftos rezervuaro ir iškabino plakatą su užbraukto naftos bokšto atvaizdu ir užrašu „Greenpeace“. Po to organizacijos nariai susėdo prie įmonės vartų, neleisdami transporto priemonėms įvažiuoti į jos teritoriją. Apie sulaikymus nepranešama.
 
Komentuodami akciją, „Greenpeace“ atstovai pareiškė, jog kompanijos HELPE projektai, susiję su naftos ir dujų žvalgymu ir gavyba, prisideda prie klimato krizės, todėl bendrovė turi jų atsisakyti. „Laiko nebeliko, – pabrėžė ekologai. – Mus ištiko klimato krizė, todėl turime veikti nedelsdami“.
 
Šių metų birželį Graikija su tarptautiniu konsorciumu, kurį sudarė kompanijos „Total“, „ExxonMobil“ ir „Hellenic Petroleum“, pasirašė sutartį dėl angliavandenilių žvalgymo ir gavybos prie Kretos salos Egėjo jūroje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.22; 00:50

Riaušės ir neramumai Graikijoje. EPA – ELTA nuotr.
Glaudesniu Graikijos ir JAV kariniu bendradarbiavimu nepatenkinti aktyvistai dažais apmėtė buvusio JAV prezidento Harryo Trumano statulą Atėnų centre, informuoja naujienų agentūra dpa.
 
Bandydami išvaikyti riaušininkus, policijos pareigūnai panaudojo ašarines dujas ir gumines lazdas.
 
Pranešama, kad protestuotojai atvyko iš demonstracijos, kurioje dalyvavo 3 000 žmonių, Graikijos komunistų partijos (KKE) narių ir rėmėjų.
 
Šeštadienį Atėnuose lankosi JAV valstybės sekretorius Mikeas Pompeo, kuris su Graikijos premjeru Kyriakosu Mitsoakisu aptarė glaudesnį abipusį bendradarbiavimą, įskaitant ir gynybos srityje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.07; 07:30

Sekmadienį Graikijoje vyko parlamento rinkimai. Suskaičiavus keturis penktadalius balsavimo biuletenių rinkimuose pirmavo 39,7 procentų balsų surinkusi Kyriakoso Mitsotakio konservatorių partija „Naujoji demokratija“, praneša naujienų agentūra dpa.
 
Su tiek procentų balsų konservatoriai užsitikrintų 158 mandatus 300 vietų parlamente, 82 daugiau nei prieš ketverius metus. Turėdama daugumą „Naujoji demokratija“ galėtų formuoti vyriausybę be koalicijos ir galėtų būti prisaikdinta jau pirmadienį.
 
K. Mitsotakis tapęs premjeru rinkėjams žadėjo „pasiraitoti rankoves ir atstovauti visus graikus“. Jis taip pat pakartojo, kad parlamentarai dirbs vasarą be įprastos 4 savaičių pertraukos.
 
Sakydamas kalbą paaiškėjus preliminariems rezultatams, konservatorių lyderis taip pat žadėjo užtikrinti ekonomikos augimą, darbo vietas ir geresnį gyvenimą bei ragino tūkstančius per sunkmetį emigravusių graikų grįžti į tėvynę.
 
Tuo metu iki šiol valdžioje buvusią dabartinio premjero Alexio Tsipro partiją „Syriza“ suskaičiavus keturis penktadalius balsų parėmė 31,6 procentai rinkėjų. Partija parlamente turėtų 86 vietas – 63 mažiau nei ankstesnėje kadencijoje. A. Tsipras pripažino pralaimėjimą ir telefonu pasveikino savo konkurentą. Jis teigę gerbiąs žmonių valią, pridurdamas, kad jo vyriausybei teko priimti sunkius sprendimus atvedusius Graikiją ten, kur ji yra šiandien, ir dėl to sumokėjo didelę politinę kainą.
 
19 val. užsidarius rinkimų apylinkėms Graikijos visuomeninis transliuotojas ERT paskelbė balsavusių žmonių apklausą, pagal kurią konservatorių partijai „Naujoji demokratija“ prognozuota 40, o „Syriza“ – 28,5 procentai balsų.
 
Pagal šią apklausą „Naujajai demokratijai“ tektų 155-167, o Syriza – 77-82 mandatai.
 
Tuo metu centro kairės „Judėjimui už pokyčius“ (KINAL) prognozuota 6-8 procentai, komunistams KKE – 5-7 procentai balsų. Keletui mažų partijų nedaug trūko iki 3 procentų balsų ribos, kad patektų į parlamentą. Tarp jų ir kraštutinių dešiniųjų „Auksinė aušra“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.08; 03:00

Kipro policija, ieškodama serijinio žudiko aukų, saloje rado dar vieną kūną. Narai trečiadienį iš žvyro karjero ištraukė lagaminą su galimai šešerių metukų mergaitės palaikais, pranešė valstybinis radijas (RIK). Tačiau tai dar turi patvirtinti teismo medicinos ekspertai.
 
Iš viso rastos jau septynios nužudytos aukos. Spėjamas žudikas, 35-erių Kipro nacionalinės gvardijos karys, iki šiol pripažino septynis nužudymus. Aukos – penkios moterys ir du vaikai – kilusios iš Azijos ir Rumunijos. Anot duomenų, moterys Kipre dirbo namų tvarkytojomis.
 
Policija kūnus iki šio rado apleistoje rūdos kasykloje bei dviejuose karjeruose.
 
Šios žmogžudystės jaudina šalį jau nuo balandžio. Gegužę atsistatydino Kipro teisingumo ministras, buvo atleistas policijos vadas. Kritika žinyboms pirmiausiai įsiplieskė todėl, kad dingusios aukos buvo užsienietės ir iš pažeidžiamų visuomenės grupių – ir todėl policija nesiėmė aktyvių veiksmų, nors jau nuo 2016 metų būta pranešimų apie moterų dingimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.13; 12:13

Antradienį Graikijos ambasadorius Berlyne perdavė Vokietijos URM verbalinę notą, kurioje raginama pradėti derybas, kad būtų sureguliuotas reparacijų ir kompensacijų už žalą, padarytą Graikijai Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų metais, išmokėjimo klausimas. Tai pranešė Graikijos užsienio politikos žinyba.
 
Graikija reikalauja išmokėti reparacijas ir atlyginti žalą, kurią šalis ir jos piliečiai patyrė per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus, išmokėti karines reparacijas vokiečių okupacijos aukoms ir aukų palikuoniams, grąžinti vadinamąją okupacinę paskolą, pagrobtas ir neteisėtai išvežtas archeologines ir kitas kultūrines vertybes.
 
Balandžio 17 d. Graikijos parlamentas priėmė kreipimąsi į šalies vyriausybę, prašydamas pradėti reikalavimų kėlimo Vokietijai dėl reparacijų procedūrą. Tą pačią dieną Graikijos premjeras Alexis Tsipras pažadėjo, kad vyriausybė perduos Vokietijai atitinkamą verbalinę notą.
 
Graikijos apskaičiavimais, atliktais pagal įvairias metodikas, Vokietijos skola Graikijai sudaro nuo 269 mlrd. 547 mln. eurų iki 309 mlrd. 499 mln. eurų.
 
Vokietijos vyriausybė ne kartą pareiškė laikanti reparacijų išmokėjimo Graikijai už nacistų nusikaltimus Antrojo pasaulinio karo metais klausimą sureguliuotu tiek teisiniu, tiek politiniu požiūriu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.05; 06:42

Ž. K. Junkeris. EPA-ELTA nuotr.

Euro zona turi būti stabili, antraip ji žlugs, o tokiems atvejams, kaip 2001-ųjų Graikijos patekimui į valiutos sąjungą sukčiaujant, privalo būti užkirstas kelias, sako Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris.

„Euras yra mūsų visų bendra valiuta ir to jau nepakeisi. Valiutos sąjunga turi būti stipresnė nei santuoka, antraip niekas ja netikės. Būtent todėl, prieš priimant naujas šalis į euro zoną, turime atidžiau stebėti, ką gi tos valstybės darė anksčiau“, – interviu vokiečių laikraščiui „Bild“ sakė J. C. Junckeris.
 
Pasak jo, viena didžiausių euro zonos klaidų buvo leidimas valstybėms pačioms pateikti savo ekonominius duomenis prieš stojant į euro zoną.
 
„Taip, Graikija 2001 m. tapo euro zonos nare suklastojusi statistinius duomenis. Tuo metu, būdamas (Liuksemburgo) finansų ministru, aš nenorėjau, kad nepriklausoma ES statistikos agentūra vertintų nacionalinius duomenis. Iki šiol dėl to kaltinu save. Dabar nepriklausoma ES statistikos agentūra, Eurostatas, gali įvertinti visų ES šalių finansų būklę. Europa mokosi iš savo klaidų“, – Bendrijos užkulisius atskleidė J. C. Junckeris.
 
Visgi paklaustas, ar būtų geriau, jei Graikija po 2008-ųjų pasaulinės finansų krizės būtų palikusi euro zoną, J. C. Junckeris kategoriškai atmetė tokią galimybę.
 
„Ne. Kai šalis atsisako euro, visai euro zonai gresia žlugimas. Kol kas parama Graikijai iš tikrųjų niekam nekainavo nei vieno euro“, – kalbėjo EK pirmininkas.
Graikijos vėliava
 
Prisimindamas Graikijos skolos krizę, J. C. Junckeris tikino, kad labiausiai derybas su graikų lyderiais apsunkino tuometiniai Vokietijos politikų ir žiniasklaidos pareiškimai, esą visi graikai yra dykaduoniai.
 
„Graikų orumas tada buvo sutryptas kai kurių Vokietijos politikų ir žiniasklaidos priemonių. Lyg graikai būtų kokie korumpuoti dykaduoniai. Tai smarkiai apsunkino pokalbius su graikų lyderiais“, – interviu sakė J. C. Junckeris.
 
Euro zonai rimtą pavojų sukėlusi Graikijos skolos krizė prasidėjo 2009 m., kai Atėnai paskelbė apie 15 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiantį biudžeto deficitą. ES rekomenduoja, kad valstybės narės biudžeto deficitas nesiektų 3 proc.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.25; 10:00

Nežinomi asmenys naktį į antradienį Atėnuose padegė televizijos kanalo „CNN Greece“ žurnalistės Minos Karamitrou, rengiančios reportažus kriminalinėmis temomis, automobilį, stovėjusį prie jos namų.

Incidentas įvyko apie antrą valandą nakties. Automobilis visiškai sudegė.

Kanalo šaltiniai policijoje sieja šį išpuolį su žinomo teroristo Dimitrio Koufodino byla. Prokuratūra atsisakė suteikti dar vienerias atostogas šiam nusikaltėliui, pagrindiniam teroristinės „Revoliucinės lapkričio 17-osios organizacijos“ budeliui, nuteistam 11 kartų kalėti iki gyvos galvos. Todėl kairiosios anarchistų organizacijos surengė kelias akcijas jam remti. 

Daugelis žurnalistų yra prieš tai, kad nuteistam teroristui būtų leidžiama atostogauti.

„CNN Greece“ žiniomis, naktį į antradienį kaukėti žmonės apmėtė Molotovo kokteiliais policijos nuovadą Atėnų Kesarianio rajone. Šis incidentas taip pat gali būti susijęs su D. Koufodino byla.

D. Koufodinas buvo suimtas 2002 metais ir nuteistas 11 kartų kalėti iki gyvos galvos. „Revoliucinė lapkričio 17-osios organizacija“ veikė Graikijoje 1975-2002 metais. Jos nariai sprogdino bombas, plėšikavo, nužudė 23 Graikijos, Turkijos, JAV, Didžiosios Britanijos diplomatus, kariškius ir verslininkus. 

Teroristas jau kelis sykius gavo atostogų. Jo pasivaikščiojimai Atėnų centre kėlė praeivių nuostabą ir aukų artimųjų pasipiktinimą.

Stasys Gimbutis (ELTA)

Graikijos profsąjungos, reikalaudamos didesnių algų ir protestuodamos prieš nedarbą, gegužės 1-ąją sukėlė transporto trikdžius.

Visi keltai, kursuojantys iš Egėjo salų ir į jas, liko uostuose, nes jūreiviai nutraukė darbą. Keltai vėl išplauks tik ketvirtadienio rytą.

Tarptautinę darbo dieną nekursavo ir traukiniai. Metro mašinistai darbą nutraukė kelioms valandoms. Autobusų vairuotojai Atėnuose streikuos 24 valandas, pranešė Graikijos radijas.

Popiet Graikijos profsąjungos daugelyje šalies miestų rengia demonstracijas už didesnes algas ir prieš nedarbą. Graikijoje nedarbas siekia 18,5 proc. ir yra didžiausias ES.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.01; 12:30

Graikijos mokytojai, reikalaujantys pagerinti darbo sąlygas ir išmokėti vėluojančius atlyginimus, šeštadienio vakare nutraukė svarbiausio valstybinio televizijos kanalo ERT1 naujienų laidą.

Apie 30 protestuotųjų įsigavo į valstybinės televizijos ir radijo kompanijos pastatą ir ėmė garsiai belsti į studijos duris tiesioginės laidos metu. Naujienų laida iškart buvo nutraukta, ir vedėjai paskelbė reklamą. Po 30 minučių transliacija buvo atnaujinta, studijoje kartu su vedėjais buvo mokytojai, kurie išskleidė plakatą, perskaitė savo reikalavimus ir tik po to pasišalino. Apie sulaikymus nepranešama. 

Penktadienį vidurinių mokyklų mokytojai ir aukštųjų mokyklų dėstytojai Atėnų centre surengė masinę protesto akciją, reikalaudami priimti į nuolatinį darbą tuos, kurie pagal laikinas darbo sutartis buvo įdarbinti tik keliems mėnesiams. Vėliau apie 2 tūkstančius žmonių nužygiavo prie parlamento, kur kilo susirėmimų su policija. 

Pedagogai planuoja pirmadienį paskelbti streiką ir surengti dar vieną protesto mitingą prie parlamento.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.14; 00:01

Iš Skopjės oro uosto pašalintas Aleksandro Makedoniečio vardas. EPA-ELTA nuotr.

Nick Squires / The Telegraph

Sekmadienį makedonai balsavo referendume dėl šalies pervardijimo Šiaurės Makedonija.

Diplomatai ir analitikai perspėjo, kad Rusija vykdo slaptą propagandinę kampaniją, siekdama sužlugdyti referendumą Makedonijoje, kuris nutiestų kelią šaliai įstoti į ES ir NATO, praneša The Telegraph žurnalistas Nikas Skvairas.

Referendumas dėl šalies pervardijimo „Šiaurės Makedonija“, išsprendžiantis priešpriešą su Graikija, surengtas sekmadienį. Makedonijos organizacijos Investigative Reporting Lab duomenimis, pastarosiomis savaitėmis Twitter‘yje ir Facebook‘e pasirodė tūkstančiai melagingų paskyrų su grotažyme #Bojkotiram – „boikotas“. „Matyt, tikslas – sumažinti turinčių balso teisę asmenų dalyvavimą referendume iki žemesnio nei 50% lygio, kad jis neturėtų įstatymo galios“, – aiškina Skvairas.

„Šansai buvo beveik vienodi“, – pažymi straipsnio autorius. Neseniai atlikta apklausa parodė, kad 57% respondentų planuoja balsuoti, bet Skopjės gatvėse daugelis sako, jog jie nežino, ar dalyvaus.

Kai kurios suklastotos paskyros stengėsi kurstyti nesutarimus tarp slavų daugumos ir albanų mažumos, kuri sudaro maždaug 25% gyventojų.“Dauguma etninių albanų pritaria tam pasiūlymui ir mano, kad narystė ES bendrijoje išspręstų skurdo ir diskriminacijos problemas. Tačiau jis nepopuliarus tarp tų etninių slavų, kurie su kartėliu apgailestauja, kad, Graikijai reikalaujant, reikės keisti šalies pavadinimą. 2001 metais įtampa tarp jų virto ginkluotu konfliktu“, – rašo Skvairas.

„Rusija daro viską, kas tik įmanoma, kad neleistų naujoms šalims prisijungti prie Vakarų“, – sakė Strateginių ir tarptautinių tyrimų centro Vašingtone Europos programos direktorė Hizer Konli.

Makedonija: referendume dalyvavo tik trečdalis rinkėjų. EPA-ELTA nuotr.

„Makedonijoje tai numatoma išnaudoti silpnąsias vietas, tokias kaip trintis tarp etninių slavų ir etninių albanų. Naudojamas dezinformacijos ir ekonominės įtakos nacionalinėms organizacijoms bei politikams derinys, – sakė ji. – Tikslas – viską supainioti ir priversti Vakarus pasirodyti, kad jie išgyvena maksimalų nuosmukį ir yra nepajėgūs veikti“.

„Praeitą mėnesį kaip virusas įsisuko melaginga naujiena, kad Amerikos kariškiai per pratybas Makedonijoje naudojo sprogmenis su nusodrintu uranu“, – rašo Skvairas. Pasak gynybos ministrės Radmilos Šekerinskos, pranešimas turėjo susilpninti pasitikėjimą NATO ir sužlugdyti referendumą.

Liepos mėnesį Atėnai išsiuntė du Rusijos diplomatus. Juos apkaltino bandymu įsiūbuoti Graikijoje protestą prieš susitarimą su Makedonija. Makedonijos prezidentas Zoranas Zajevas apkaltino Graikijoje gyvenantį rusų oligarchą tuo, kad jis finansavo radikalias nacionalistų grupes bei futbolo chuliganus protestams kurstyti.

„Kremlius toliau kursto savo internetinių trolių armiją, kad ši bombarduotų socialinius tinklus abiejose šalyse propaganda prieš susitarimą. Skleisdama kupiną neapykantos propagandą bei finansuodama žiaurias demonstracijas, Rusija aktyviai kursto etniniuos konfliktus, kurie, deja, išlieka stipria jėga Balkanų politikoje“, – neseniai rašė buvęs Obamos administracijos darbuotojas, Baideno Diplomatijos ir globalinės sąveikos centro prie Pensilvanijos universiteto analitikas Maiklas Karpenteris.

Atlanto Tarybos bendradarbė Evelin Farkaš rašė, kad referendumo boikoto kampanijai vadovauja prorusiška partija „Vieninga Makedonija“, sudariusi partnerystę su „Vieningąja Rusija“. Tuo tarpu, kai Makedonijos premjeras tikisi, kad balsavimas baigsis teigiamai, prezidentas yra prieš susitarimą su Graikija.

Šimtai graikų Atėnuose protestavo prieš kompromisą ginče su Makedonija. EPA-ELTA nuotr.

„Ketvirtadienį (prezidentas) George Ivanovas paragino makedonus neiti balsuoti, o pervardijimą pavadino „spąstais“ ir „piktinančiu suvereniteto pažeidimu“. Kalbėdamas JTO Generalinėje Asamblėjoje Niujorke, jis sukritikavo virtinę Europos ir Amerikos valdininkų, apsilankiusių Makedonijoje pastarosiomis savaitėmis, kad palaikytų teigimą balsavimo baigtį“, – praneša The Telegraph žurnalistas.

Informacijos šaltinis: The Telegraph

2018.10.03; 07:15

Rusija, kritiškai vertinanti Balkanų šalių integraciją į Vakarų struktūras, džiaugiasi vakarykščio referendumo dėl oficialaus Makedonijos pavadinimo keitimo baigtimi, mano Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius, politologas Linas Kojala.

Sekmadienį Makedonijoje vykusiame referendume gyventojų buvo klausiama, ar šie palaiko narystę ES ir NATO, kuri įmanoma patvirtinus susitarimą su Graikija. Ši klausimo formuluotė slepia geopolitinę Makedonijos realybę – tik sutikusi pakeisti pavadinimą į Šiaurės Makedoniją ir taip pelniusi Graikijos palankumą, šalis turėtų realių galimybių stoti į NATO ir Europos Sąjungą (ES). Referendume dalyvavo 37 proc. rinkėjų, tuo tarpu norint, kad šis būtų laikomas įvykusiu reikia, kad prie balsadėžių būtų pasirodę bent pusė visų balso teisę turinčių piliečių. Tiesa, daugiau nei 90 proc. atėjusių pasisakė už susitarimą su Graikija.

„Tai yra Rusijai naudingas rezultatas, nes dar viena šalis, kuri yra ant NATO slenksčio, kol kas jo neperžengė. Ir toliau politinės kovos šalies viduje neleis manyti, kad yra aiški kryptis, kuria judama toliau. Priešingai nei būtų buvę, jei referendumas būtų buvęs aktyvesnis ir atrodytų, kad durys narystei NATO atsiveria ir, nors kiek ilgesnis, bet prasideda ir kelias į ES “, – Eltai sakė RESC direktorius.

Politologo teigimu, referendumo rezultatas yra ir akibrokštas Vakarų galiai. Rugsėjo mėnesį Makedonijos sostinėje Skopjėje lankėsi Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas – aukščiausias kada nors šalyje viešėjęs JAV pareigūnas. Abu politikai ragino susitarti su Graikija.

„Tiek A. Merkel, tiek ir J. Matisas važiavo į Skopję, o tai tikrai nėra ta sostinė, į kurią dažnai vyksta politiniai lyderiai. Todėl referendumo rezultatai yra šioks toks parodymas iš Rusijos pusės, kad jie (Vakarų politikai. – ELTA) nėra turintys tokią galią, kad galėtų pakreipti kai kurias valstybes sau reikiama linkme“, – aiškino L. Kojala.

Tačiau, pasak politologo, Makedonijos referendumo nereiktų vertinti tik iš geopolitinės perspektyvos – svarbūs tiek identiteto klausimai, tiek vidinės politinės batalijos. Pavyzdžiui, boikotuoti referendumą ragino dešiniosios šalies jėgos, kurioms priklauso Gjorge Ivanovas iš Makedonijos, o vienas pagrindinių susitarimo šalininkų centro kairei prijaučiantis Makedonijos premjeras Zoranas Zajevas.

„Paskutiniuose Makedonijos rinkimuose dalyvavo 67 proc. rinkėjų, o dabar turime tik 37 proc.- tai rodo, kad šalies piliečiai, labai didelė jų dalis, pasirinko boikotuoti referendumą. O tai jau savaime parodo, kad opozicijai tai yra pergalė“, – tikino L. Kojala.

Dabartinė šalies opozicija siekia susilpninti valdančiuosius ir naudojasi visuomenę skaldančiu referendumu, kaip įrankiu savo tikslui pasiekti. Politologas pažymėjo, kad Makedonijos dešinieji nėra radikalai – jie tapatinasi su centro dešinės Europos liaudies partijos kryptimi, puoselėjama būtent A. Merkel. Todėl opozicinės jėgos nebūtinai siekia suartėti su Rusija, o ieško kito būdo spręsti trečią dešimtį skaičiuojančią pavadinimo problemą.

„Pats faktas, kad norima keisti pavadinimą, didelei daliai visuomenės yra ne toks pozityvus, nes prarandamas identitetas, tarsi nuolaidžiaujama išorės jėgoms, kurios prašo pakeisti pavadinimą, nuolaidžiaujama tai pačiai Graikijai. Kiek mačiau – opozicijos pasisakymai, pirmiausia referuodavo į šalies identitetą, o ne geopolitinį pasirinkimą“, – tikino RESC direktorius.

Tiesa, neįvykęs referendumas nereiškia, kad Makedonijos pavadinimo klausimas padedamas į stalčių. Galutinio sprendimo našta guls ant Makedonijos parlamento pečių. Tikėtina, kad abi pusės naudosis referendumu kaip įrankiu savo pozicijai ginti – opozicija tvirtins, kad šis neįvykęs, todėl susitarimas su Graikija – negalimas, tuo tarpu valdantieji tikins, kad daugiau nei 90 proc. atėjusių balsavo už.

ELTA primena, kad referendumas dėl Makedonijos pavadinimo pakeitimo į „Šiaurės Makedoniją“ pripažintas neįvykusiu. Referendumu buvo siekiama sureguliuoti daug metų trunkantį ginčą su kaimynine Graikija, stojančia prieš tai, kad ši buvusi Jugoslavijos respublika vadintųsi vienos iš istorinių Graikijos sričių vardu, ir dėl to būgštaujančia, kad Makedonija gali pradėti reikšti teritorines pretenzijas. Dėl to Graikija anksčiau blokavo Makedonijos priėmimą į ES ir NATO. Jeigu ginčą pavyktų išspręsti, tai atvertų Makedonijai kelią į abi organizacijas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.02; 06:39

Makedonija: referendume dalyvavo tik trečdalis rinkėjų. EPA-ELTA nuotr.

Jungtinės Valstijos sveikina referendumo Makedonijoje dėl šalies pavadinimo pakeitimo rezultatus. Tokį pareiškimą sekmadienio vakare paskelbė Valstybės departamento spaudos tarnybos vadovė Heather Nauert.

„Jungtinės Valstijos tvirtai remia Graikijos ir Makedonijos susitarimą, kuris leis Makedonijai užimti deramą vietą NATO ir Europos Sąjungoje, taip pat prisidėti prie regiono stabilumo, saugumo ir klestėjimo“, – sakoma pareiškime.

JAV paragino Makedonijos lyderius atmesti partinius nesutarimus ir pasinaudoti šia istorine galimybe, kad šalis taptų visateise Vakarų institutų nare.

Preliminariais Rinkimų komisijos duomenimis, referendume dalyvavo 36,11 procento rinkėjų. Už Makedonijos pavadinimo pakeitimą balsavo 91,25 procento, prieš – 5,82 procento. Pagal Makedonijos įstatymus, kad referendumas būtų pripažintas įvykusiu, jame turi balsuoti daugiau kaip pusė rinkėjų, kurių iš viso yra 1,8 milijono.

Referendumu buvo siekiama sureguliuoti daug metų trunkantį ginčą su kaimynine Graikija, stojančia prieš tai, kad ši buvusi Jugoslavijos respublika vadintųsi vienos iš istorinių Graikijos sričių vardu, ir dėl to būgštaujančia, kad Makedonija gali pradėti reikšti teritorines pretenzijas.

Dėl šios priežasties Graikija anksčiau blokavo Makedonijos priėmimą į ES ir NATO. Jeigu ginčą pavyktų išspręsti, tai atvertų Makedonijai kelią į abi organizacijas.

Bet idėjai pakeisti pavadinimą, už kurią aktyviai stoja Makedonijos premjeras Zoranas Zajevas, nepritaria Makedonijos nacionalistai, taip pat ir šalies prezidentas Gjorgė Ivanovas, kurie paragino boikotuoti referendumą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.01; 08:06

Ketvirtadienį Graikijos sostinės Atėnų šiaurėje stiprios liūtys sukėlė staigius potvynius. Vos prieš kelias dienas regione aplink Atėnus siautėję miškų gaisrai pražudė dešimtis žmonių.

Pirmadienį naktį įsisiautėjus miškų gaisrams, žuvo daugiau kaip 80 žmonių.

Ugniagesių teigimu, dėl potvynio apie 160 gyventojų trumpam buvo įstrigę savo namuose. Šiek tiek kritulių iškrito ir labiausiai nuo gaisrų nukentėjusiame Matyje, esančiame už 25 km į rytus nuo sostinės.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.28; 07:11

Atėnų apylinkėse siaučiantys ir sparčiai plintantys miškų gaisrai pražudė 74 žmones. Ugniagesių tarnybos atstovė Stavroula Maliri sakė, kad žuvusiųjų skaičius išaugo nuo 60 iki 74 ir tai dar nėra galutinis aukų skaičius, nes ugniagesiai vis dar ieško aukų.

Kaip pranešama, dar mažiausiai 187 žmonės buvo sužeisti, tarp kurių 23 vaikai. Dingusių asmenų skaičius neaiškus.

Graikijos ministras pirmininkas Alexis Tsipras paskelbė tris gedulo dienas.

„Šiandien Graikija gedi ir pagerbiant žuvusiųjų atminimą skelbiame trijų dienų trukmės gedulą“, – sakė premjeras.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.25; 06:48

Atėnų apylinkėse siaučiantys ir sparčiai plintantys miškų gaisrai jau pražudė 74 žmones. Ugnis tebesiautėja ir ją sunkiai sekasi sutramdyti.

Ugniagesių tarnybos atstovė Stavroula Maliri sakė, kad žuvusiųjų skaičius išaugo nuo 60 iki 74 ir tai dar nėra galutinis aukų skaičius, nes ugniagesiai vis dar ieško aukų.

Kaip pranešama, dar mažiausiai 187 žmonės buvo sužeisti, tarp kurių 23 vaikai. Dingusių asmenų skaičius neaiškus.

EPA – ELTA nuotr.

2018.07.25

Graikija nusprendė išsiųsti du Rusijos diplomatus, dar dviem uždrausta įvažiuoti į šalį. Jie kaltinami kišimusi į Graikijos vidaus reikalus ir nacionalinio saugumo klausimus. Tai trečiadienį pranešė laikraštis „Katimerini“, kuriuo remiasi „Interfax“.

Leidinio duomenimis, Atėnai kaltina Rusijos diplomatus mėginimais rinkti ir platinti informaciją bei valstybės pareigūnų papirkimu.

„Atėnų iniciatyva nėra „perkūnas iš giedro dangaus“, tai – atsakymas į koordinuotus veiksmus, kuriais siekiama plėsti Rusijos įtaką Graikijoje“, – pažymi „Katimerini“.

Anot leidinio šaltinių, Graikija nori palaikyti gerus santykius su Rusija, stiprinti dviejų tautų draugystę, bet tai galima padaryti tik pariteto ir abipusės pagarbos pagrindu.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.12; 08:37

Šimtai graikų Atėnuose protestavo prieš kompromisą ginče su Makedonija. EPA-ELTA nuotr.

Pasirašius laikiną susitarimą ginče dėl pavadinimo tarp Graikijos ir Makedonijos, sekmadienio vakarą Makedonijos sostinėje Skopjėje kilo riaušės. Apie 2 000 demonstrantų prie parlamento susirėmė su saugumo pajėgomis, pranešė naujienų agentūra MIA. Nukentėjo 12 žmonių, tarp jų – 7 policininkai.

Specialiosios pajėgos prieš demonstrantus panaudojo ašarines dujas. Šie svaidė akmenis ir petardas ir mėgino pralaužti policijos užtvaras. Demonstrantai, kurie suorganizavo protestą per socialinius tinklus, turėdami omenyje Makedonijos premjerą Zoraną Zaevą, skandavo: „Zaevas, išdavikas“.

Per istorinę ceremoniją Graikijos ir Makedonijos užsienio reikalų ministrai prieš tai pasirašė preliminarų susitarimą, kuris turi užbaigti 27 metus trunkantį ginčą dėl Makedonijos pavadinimo. Dokumentas numato, kad Makedonija ateityje oficialiai vadinsis Šiaurės Makedonijos Respublika.

Susitarimui dar turi pritarti abiejų šalių parlamentai. Be to, Makedonijoje bus surengtas referendumas. Abiejose šalyse kompromisas sulaukia didelės kritikos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.18; 08:25

Graikijos ministras pirmininkas Alexis Tsipras paskelbė, kad pasiektas susitarimas ginče su Makedonija dėl pavadinimo. Rastas „geras“ sprendimas, pareiškė jis antradienį susitikęs su prezidentu Prokopiu Pavlopoulosu. Atėnai dėl daugiau kaip 25 metus trunkančio ginčo su Skopje blokuoja Makedonijos siekį tapti ES ir NATO nare.

Visos Graikijos sąlygos dėl pavadinimo įgyvendintos, sakė A. Tsipras. Tačiau pavadinimo jis neįvardijo. Kaip kompromisas pastaruoju metu, be kita ko, buvo minimas Šiaurės Makedonijos Respublikos pavadinimas.

A. Tsipras ir jo kolega iš Makedonijos Zoranas Zaevas praėjusiais mėnesiais suartino savo pozicijas konflikte. Abiem jiems teko kovoti su atkakliu pasipriešinimu kompromisui savo šalyse.

Ginčas dėl Makedonijos pavadinimo jau seniai temdo santykius tarp Graikijos ir jos šiaurinės kaimynės. Konfliktas siekia 1991-uosius, kai tuometė Jugoslavijos respublika paskelbė nepriklausomybę ir pasivadino Makedonija.

Graikijos šiaurėje yra to paties pavadinimo regionas. Todėl vyriausybė Atėnuose reiškia pretenzijas į Makedonijos pavadinimą.

1993 metais Makedonija JT nare tapo laikinai vadindamasi Buvusia Jugoslavijos Respublika Makedonija (FYROM).

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.14; 04:00

Graikija – puikiai žinoma valstybė, pamėgta dėl šilto klimato ir tūkstantmetės kultūros. Lietuviai ją mielai renkasi atostogoms. Tačiau daugybė šalies savitumų tiesiog praleidžiami, nepastebimi.

Tiek apsistojantiems joje laikinai, tiek planuojantiems kelionės į Graikiją visam laikui aktualu, kokia yra vaikų švietimo sistema. Senovės Graikijos švietimo sistema, kaip ir gausybė kitų reiškinių, atkeliaujančių iš senų laikų, laikoma pamatu darbatiniam požiūriui į mokinių auklėjimą ir ugdymą.

Continue reading „Graikijos švietimo sistema anksčiau ir dabar“

Kiekvieną šalį, jos kultūrą, tradicijas ir žmones geriausiai pažinsime tuomet, kai patys ten apsilankysime. Tačiau, kaip rodo daugelio turistų patirtis, svetimos šalies kultūra atsiskleis visu gražumu, jeigu viešėsime lankomos valstybės provincijoje.

Mat kaimas – savotiška daugelio papročių, tradicijų saugykla. Tad jeigu dairotės kelionės į Graikiją, į šią istorinę, dievais ir mitais apipintą šalį, būtinai apsilankykite bent keliose graikų provincijose.

Tuomet dar aiškiau ir ryškiau pajusite pietietišką dvasią, charakterį, ne tik graikų, bet ir pasaulio istorijos pulsą. 

Continue reading „Trys dalykai, be kurių sunku įsivaizduoti Graikiją“