spy_story

Lenas Deitonas (Len Deighton, g. 1929) – rašytojas, kuriantis „šnipinėjimo romano“ žanru. Skirtingai nuo tokių savo „plunksnos brolių“ kaip Janas Flemingas (Ian Fleming), Gremas Grinas (Graham Greene) ir Džonas Le Karee (John le Carré) pats L.Deitonas niekada netarnavo žvalgyboje.

Savo darbo karjerą jis pradėjo valdininku geležinkelyje. Paskui buvo pašauktas į ginkluotąsias pajėgas.

 Įgijo karinio fotografo specialybę ir buvo paskirtas į Karališkųjų KOP Specialiųjų tyrimų tarnybą.

Po demobilizacijos 1949 metais lankė Meno mokyklą. Tuo pačiu metu uždarbiavo kaip oficiantas restorane ir taip susižavėjo kulinarija, kad net tapo sekmadieniais Observer‘e leidžiamos linksmos komiksų serijos ta tema autoriumi, taip pat parašė dvi virėjų knygas. Vėliau L.Deitonas spėjo padirbėti apipavidalintoju Niujorke ir meniniu direktoriumi vienoje reklamos agentūroje Londone.

Continue reading „Iš žvalgybos enciklopedijos: Lenas Deitonas niekad netarnavo žvalgyboje”

graham_green

Gremas Grinas – anglų rašytojas ir “Secret Intelligence Service” (MI 6) agentas.

Savo požiūrį į literatūrinį darbą ir žvalgybą Gremas Grinas (Graham Greene, 1904–1991) apibendrino knygoje „Gyvenimo būdas“ („A Sort of Life“, 1971): „Man regis, kad kiekvienas rašytojas turi kažką bendro su šnipu: jis taip pat stebeilija, pasiklauso, ieško motyvų ir analizuoja charakterius…“

Žvalgybą G.Grinas susižavėjo 1924 metais, kai jis, būdamas Oksfordo universiteto studentas, pervažiavo visą dar okupuotą Vokietiją (pagal kultūrinę mainų programą, finansuojamą Vokietijos ambasados Londone).

Continue reading „“Kiekvienas rašytojas turi kažką bendro su šnipu””

austrija_viena

Norint geriau suvokti, kodėl Austrija mums neatidavė KGB atsargos pulkininko Michailo Golovatovo, reikėtų prisiminti, kokios pozicijos Rusijos atžvilgiu oficialioji Viena laikėsi “šaltojo karo” metais.

Toji pozicija – prorusiška. Tiksliau tariant, Austrija jokioms žvalgybos netrukdė veikti jos teritorijoje: nei sovietams, nei amerikiečiams. Austrija ilgai neturėjo net savo kontržvalgybos. O jos sostinė buvo praminta šnipų Meka, šnipų rojumi.

Pažvelkime į Vieną kaip į šnipų sostinę. Taip, Austrijos sostinė garsėja kaip intelektualių turistų mėgstamas miestas. Čia – ir teatras, ir opera, ir muziejai, ir bažnyčios, ir architektūra. Tačiau Austrijos sostinė ilgokai buvo traktuojama ir kaip miestas, į kurį plūste plūsta įvairiausių pasaulio žvalgybų agentai. Ypač ši tendencija buvo ryški “šaltojo karo” laikais. Ne vieną dešimtmetį Viena buvo laikoma būtent ta vieta, kuri traukia tiek šnipus, tiek šnipų demaskuotojus. Viena buvo praminta šnipų sostine.

Continue reading „Austrijos sostinė Viena ne veltui buvo praminta šnipų rojumi”

bondas-dzeimsas

Rašytinės žinios apie šnipus, ko gero, tiek senos, kiek ir pati raštija. Kas nežino legendos apie Trojos arklį – apie tai, kaip Odisėjas pamokė graikus, dešimt metų nesėkmingai apgulusius Troją, ją paimti?

Nėra abejonių, kad žvalgyba atsirado dar gerokai prieš Odisėją. Jos pėdsakai siekia žilą senovę. Apie žvalgybos veiklą galima sužinoti ir iš senovės užrašų, darytų ant akmens ir papiruso, kur dėstoma Egipto faraonų viešpatavimo istorija… Garsiojo Asirijos karaliaus Ašurbanipalo (VIIa. pr. Kr.) dantiraščio bibliotekoje, kurią atkasė archeologai, buvo rasti moliniai laiškai moliniuose vokuose – slaptųjų agentų pranešimai.

Continue reading „Literatūriniai šnipai: tarp realybės, pasigyrimų bei prasimanymų”