Vilniaus oro uoste buvo sulaikytas „Sputnik Lietuva“ vyriausiasis redaktorius Maratas Kasemas, skelbia Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“.
Pasak agentūros, apie sulaikymą telefonu pranešė pats M. Kasemas. Jis esą į Vilnių atvyko darbo reikalais, tačiau jam nebuvo leista išeiti iš oro uosto.
„RIA Novosti“ teigimu, M. Kasemui esą 5 metams uždrausta įvažiuoti į Lietuvą dėl grėsmės nacionaliniam saugumui.
Rusija kelia daug didesnę grėsmę Jungtinės Karalystės nacionaliniam saugumui nei „Islamo valstybė“ (IS), Didžioji Britanija negali toliau ignoruoti Rusijos grėsmės, generolo Marko Carletono-Smitho interviu „Daily Telegraph“ cituoja naujienų tarnyba BBC.
JK kaltina Rusiją pasikėsinus į Solsberyje gyvenusį buvusį Rusijos šnipą, bendradarbiavusį su Didžiosios Britanijos žvalgyba, Sergejų Skripalį ir jo dukrą Juliją. Kitas JK gyventojas Dawnas Sturgessas vėliau apsinuodijo ta pačia „Novičiok“ medžiaga ir žuvo.
Spalį Didžioji Britanija apkaltino Rusijos žvalgybą GRU rengiant kibernetines atakas prieš JAV demokratų partiją ir kelias televizijos stotis JK. Rusija neigia prisidėjusi prie Skripalių apnuodijimo, o kaltinimus rengus kibernetines atakas vadina „lakia fantazija“.
Pirmajame interviu po jo paskyrimo JK kariuomenės vadu generolas M. Carletonas-Smithas tikino, kad Rusija, neabejotinai, kelia didesnę grėsmę nei islamistinės grupuotės kaip „al-Qaeda“ ar IS.
„Rusija pradėjo sistemiškai naudotis Vakarų silpnybėmis, ypač kibernetinės, kosmoso ar povandeninės karybos srityse. Mes negalime toliau ignoruoti Rusijos grėsmės“, – kalbėjo M. Carletonas-Smithas.
M. Carletonas-Smithas tarnavo specialiosiose oro pajėgose (SAS), buvo jų vadas. Jis vadovavo šalies vykdytai Osamos bin Ladeno paieškai po rugsėjo 11-osios teroro aktų ir itin aršiai kovojo su islamo fundamentalistais Irake ir Sirijoje. Tačiau, jo teigimu, šiuo metu islamistų grėsmė yra sumažėjusi.
Rusija kaltinimus dėl atakų prieš Didžiąją Britaniją neigia, kaltindama britų institucijas rusofobija, tarptautinės bendruomenės klaidinimu ir „bjauria antirusiška isterija“.
Rusijos ir JAV prezidentai Helsinkyje. EPA-ELTA nuotr.
Nors nerimą kėlusi JAV prezidento Donaldo Trumpo Rusijai skirta pozityvi retorika prasilenkia su Kongreso, Valstybės departamento bei saugumo struktūrų požiūriu, Jungtinių Amerikos Valstijų politika Kremliaus atžvilgiu yra nuosekliai griežta, sako tarptautinės politikos ekspertai.
Analitikų nuomone, JAV institucijos, inicijuodamos naujas sankcijas, rodo, kad puikiai suvokia tikrąją Kremliaus keliamą grėsmę, o tai, ką apie Rusiją kartais kalba D. Trumpas, negali būti prilyginta tikriesiems JAV interesams. Todėl, užsimena ekspertai, Rusijai skelbiamų sankcijų tikslas gali būti ne tik stabdyti prieš Vakarus nusiteikusį Putino režimą, tačiau kartu atšaldyti ir šiuo metu nacionalinių JAV interesų neatitinkantį D. Trumpo užmojį su Vladimiru Putinu kurti pozityvius santykius.
Tarptautinės politikos analitikų nuomone, naujos JAV sankcijos, kad ir ką sakytų Kremliaus ruporai, turės neigiamą poveikį Rusijai. Vien tik kalbos apie būsimas sankcijas sudrebino rublio kursą ir išprovokavo Rusijos akcijų rinkos smukimą. Galimybės tuo pačiu atsakyti Amerikai yra tik teorinės. Todėl panašu, kad didelė Kremliaus energijos dalis, reaguojant į paskelbtas sankcijas, bus sudeginta šalies viduje – rusų visuomenėje stiprinant valstybės, kaip priešų puolamos „tvirtovės“, įvaizdį.
Kartu ekspertai pabrėžia, kad neturėdamas ekonominio potencialo ir galimybės JAV atsakyti panašią žalą darančiomis sankcijomis, Kremlius gali imti forsuoti jau esamas įtampas Sirijoje, Ukrainoje ar netoli Baltijos valstybių.
Pasak Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiojo analitiko Mariaus Laurinavičiaus, pastaruoju metu JAV galima įžvelgti dvi užsienio politikos Rusijos atžvilgiu linijas. Pirmoji linija Kremliui yra ganėtinai palanki, ją formuoja šalies vadovas D. Trumpas. Antrajai, aiškino analitikas, atstovauja didelė dalis Valstybės departamento, Gynybos departamento, Kongreso ir įvairių šalies žvalgybos struktūrų atstovų. Pastaroji politinė linija yra ne tik kur kas griežtesnė Kremliaus atžvilgiu, bet ir įtakingesnė JAV mastu. Būtent jos dėka ir yra inicijuojamos naujos sankcijos Maskvai.
Pasak M. Laurinavičiaus, tiek viena, tiek kita politinė linija yra ganėtinai nuosekli. Kartu jis pabrėžė, kad, nepaisant to, jog D. Trumpas yra pirmasis asmuo JAV, jo pozicija nėra lemiama ar reprezentuojanti visą šalį. Ekspertas priminė, kad po D. Trumpo susitikimo Helsinkyje su V. Putinu Kongresas ir nemaža dalis jo paties Respublikonų partijos narių negailėjo kritikos Baltųjų rūmų vadovui.
„Trumpas dar nėra Amerika, o JAV pozicija yra ne visai tokia, kokia yra prezidento Trumpo. Tai, kas vyksta dabar – dabartinės sankcijos ir šiuo metu Kongrese ruošiamos žymiai rimtesnės sankcijos, yra būtent Rusijos grėsmę suprantančios linijos iniciatyva. Todėl dar prieš Helsinkio susitikimą aš nuolat kartojau, jog nematau grėsmių pačiame susitikime. Pirmiausia dėl to, kad Amerikos pozicija yra ne tokia kaip prezidento Trumpo pozicija“, – aiškino ekspertas.
Nors D. Trumpo retorikos ir sprendimų įtaka yra didelė, tačiau, akcentavo M. Laurinavičius, sprendimų priėmimo iniciatyva priklauso ne pačiam prezidentui.
Jis aiškino, kad prezidentas gali numatyti politikos kryptį ar ją pasiūlyti, tačiau pats politikos su Rusija formavimas nėra tik D. Trumpo rankose.
Kas nugalės – JAV ar Rusijos žvalgyba?
„Didžioji dalis JAV administracijos, įskaitant Kongresą ir specialiąsias tarnybas, nepritaria prezidento pozicijai, todėl JAV politika Kremliaus atžvilgiu griežtėja. Toks griežtėjimo procesas pirmiausia yra nulemtas to, kad amerikiečiai suprato – tiek kongresas, tiek didelė dalis administracijos – kokią grėsmę Rusija kelia Jungtinėms Valstijoms. Pirmiausia Kremliui kišantis į JAV rinkimus. Ne tik į buvusius, bet ir būsimus rinkimus“, – sakė analitikas.
JAV atsakingų institucijų ir struktūrų palaikoma JAV užsienio politikos linija tampa savotišku apynasriu D. Trumpo nenuspėjamumui. Lietuvos karo akademijos (LKA) docentas Giedrius Česnakas pažymėjo, kad JAV inicijuojamos naujos sankcijos Rusijai galėjo turėti dar vieną netiesioginį interesą – atšaldyti V. Putino ir D. Trumpo santykius. Pasak jo, tikėtina, kad vienas iš argumentų, kodėl valstybės struktūros ėmėsi naujų sankcijų Maskvai, yra siekis tiesiog neleisti atsirasti gerų asmeninių santykių tarp D. Trumpo ir V. Putino inercijai.
Visgi tarptautinių santykių ekspertai sutarė, kad kelių vektorių JAV užsienio politikoje susikirtimas bei kontraversiška prezidento politika nėra naudinga JAV. Nepaisant to, kad sumaištį keliantys prezidento D. Trumpo pasisakymai galiausiai baigiasi realiu Vašingtono spaudimu Maskvai, nesusikalbėjimas ir trintys šalies viduje gali ilgainiui susilpninti JAV vaidmenį pasaulyje. Tai, pabrėžia ekspertai, ir yra esminis Rusijos interesas.
„Čia yra tam tikrų rizikų. Vašingtonas rizikuoja, kad pasaulis nebevertins JAV žodžio. Nes paprasčiausiai nebežinos, koks tas žodis iš tikrųjų yra ar kokios JAV pozicijos yra tikrosios“, – aiškino LKA docentas.
Apie panašius iššūkius JAV kalbėjo ir M. Laurinavičius. Tačiau analitikas akcentavo, kad būtina ne tik atkreipti dėmesį į asmeninės D. Trumpo politikos kuriamas pasekmes, tačiau ir įvertinti tai, jog net esant nuomonių išsiskyrimui JAV viduje, Vašingtono suvokimas apie Kremliaus keliamas grėsmes nuosekliai stiprėja.
Marius Laurinavičius. Slaptai.lt (Gintaras Visockas) fotografija
M. Laurinavičius teigia, kad nereikėtų labai sureikšminti galimo Kremliaus atsako į sankcijas, kurias JAV ketina taikyti Rusijai. Pasak jo, tai daryti nėra jokios prasmės, nes Rusija Vakarų atžvilgiu vykdo tokią priešišką politiką, kad priešiškesnio atsako tiesiog nebeįmanoma sugalvoti.
„Kremlius reaguos taip, kaip visada reaguoja ir bandys parodyti, kad jie pajėgūs simetriškai atsakyti JAV. Gali būti ir įvairių asimetrinių atsakų. Tačiau aš norėčiau pabrėžti vieną dalyką – mūsų neturėtų iš esmės dominti Kremliaus atsakas. Ne todėl, kad jis nekelia grėsmės, bet todėl, jog Kremlius jau dabar vykdo karą prieš Vakarus. Kremliaus tikslas – sugriauti mūsų liberalią demokratiją ir Vakarus apskritai. Nuo to, ar Maskva į JAV naujas sankcijas reaguos, ar ne, niekas nepasikeis. Karas tiesiog tęsis toliau“, – pabrėžė M. Laurinavičius.
G. Česnako nuomone, Kremlius, net ir norėdamas, negalės į JAV sankcijas atsakyti tokio paties masto veiksmais. Tačiau ekspertas neatmetė galimybės, kad Maskvos atsakas gali būti netiesioginis.
„Kremlius išlaiko galimybę panaudoti politinius svertus, pavyzdžiui, eskaluoti provokacijas įvairiuose regionuose – Vidurio Rytuose, Ukrainoje, Gruzijoje, gal netoli Baltijos šalių“, – aiškino LKA docentas. Politologas taip pat pabrėžė, kad ryškiausiai matomos Kremliaus reakcijos į JAV sankcijas tikriausiai bus pastebimos šalies viduje, o ne tarptautinėje erdvėje. Anot jo, Kremlius toliau stiprins Rusijos kaip „užgultos tvirtovės“ naratyvą bei visuomenės įsitikinimą, kad dėl visų Rusijos bėdų kalti Vakarai ir JAV.
Lietuvos karo akademijos docentas Giedrius Česnakas. Asmeninio archyvo nuotr.
„Rusija šalies viduje turi nemažai problemų, nors išorėje ir bando pasirodyti „kietu vaikinu“. Pavyzdžiui, šiuo metu daug visuomenės priekaištų susilaukė Maskvos sprendimai dėl pensijų ir mokesčių. Tačiau, nepaisant to, rusus nesunku konsoliduoti prieš neva priešišką išorės jėgą ir Rusijos valdžia, be abejo, bandys tai padaryti“, – apibendrino G. Česnakas.
Vašingtonas trečiadienio vakarą pranešė apie naujas sankcijas Rusijai ir kaltina šią pažeidus tarptautinę teisę. JAV tvirtina, kad naujos sankcijos Maskvai bus taikomos, nes Kremlius yra susijęs su Sergejaus ir Julijos Skripalių apnuodijimu Didžiosios Britanijos Solsberio mieste šių metų kovą.
Sankcijos įvedamos remiantis 1991 metų Cheminių ir biologinių ginklų kontrolės ir nuodingųjų medžiagų eliminavimo įstatymu.
Pirmoji sankcijų banga turėtų įsigalioti rugpjūčio 22-ąją. Ketinama uždrausti išduoti licencijas eksportuoti į Rusiją prekes, susijusias su nacionaliniu saugumu. Teigiama, kad dėl tokių sankcijų eksportas į Rusiją gali sumažėti šimtais milijonų JAV dolerių.
Kartu kalbama ir apie dar vieną – griežtesnių sankcijų – etapą, jei Rusija negarantuos, kad nebeužsiima panašia veikla ir nesutiks su Jungtinių Tautų stebėtojų patikra. Griežtesnės sankcijos numato beveik visišką ekonominių ir diplomatinių santykių nutraukimą.
Aukšti Rusijos vadovai piktinasi JAV sprendimu, sankcijas vadina „drakoniškomis“, „neteisėtomis“, „linčo teismu“ ir kaltina Vašingtoną politikos nenuspėjamumu.
„Nuolat auga“ užsienio priešininkų, tokių kaip Rusija, bandančių paveikti JAV politikus, kampanijas ir visuomenę grėsmė, rinkimams esant ypač patraukliu taikiniu, sakė JAV generalinio prokuroro pavaduotojas Rodas Rosensteinas.
Pavaduotojo teigimu, Rusijos pastangos paveikti 2016 metais vykusius JAV prezidento rinkimus nebuvo vienkartinis įvykis, o tik „vienas medis augančiame miške“.
R. Rosensteinas kibernetinio saugumo konferencijoje Kolorade sakė, kad Rusijos žvalgybos tarnybos 2016 metais vykdė kibernetines operacijas prieš abi didžiąsias JAV politines partijas. Jis įspėjo, kad, technologijoms žengiant į priekį, galima tikėtis tolesnio užsienio kišimosi.
JAV generalinio prokuroro pavaduotojas kalbėjo praėjus kelioms dienoms po JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimo Helsinkyje, kurio metu D. Trumpas griežtais žodžiais neprotestavo prieš Rusijos kišimąsi į rinkimus ir taip parodė silpnumą.
Antradienį D. Trumpas pakeitė nuomonę, teigdamas, kad netiksliai išreiškė savo mintis.
Jei nepavyks išspręsti migracijos klausimų, laisvam asmenų judėjimui Europoje gali kilti pavojus, pareiškė Italijos premjeras Giuseppė Contė, praneša BBC.
Sekmadienį Briuselyje vykusiame neformaliame 16 Europos Sąjungos lyderių susitikime G. Contė paragino Bendriją dalytis atsakomybe dėl išgelbėtų migrantų ir bausti šalis, nesutinkančias priimti nustatytų migrantų kvotų.
Sekmadienio susitikimas surengtas prieš šią savaitę vyksiančias visų ES šalių vadovų derybas, kuriose taip pat bus sprendžiami migracijos klausimai.
Pastarosiomis dienomis Italija atsisakė priimti du laivus su išgelbėtais migrantais.
Susitikime G. Contė pristatė dokumentą, kuriame siūloma įkurti migrantų „apsaugos centrus“ kitose ES šalyse, taip siekiant palengvinti naštą Italijai. Per ketverius metus šalis priėmė daugiau kaip 600 tūkst. migrantų.
„Visi, kurie atvyksta į Italiją, atvyksta ir į Europą. Šengenui kyla grėsmė“, – sakoma dokumente.
Anksčiau šį mėnesį suformuota naujoji populistinė Italijos vyriausybė laikosi griežtosios linijos migracijos klausimais ir teigia norinti išsiųsti iš šalies pusę milijono asmens dokumentų neturinčių migrantų.
Seimo NSGK nariai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Didelį rezonansą visuomenėje sukėlusios Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atlikto parlamentinio tyrimo išvados jau oficialiai įregistruotos Seimo posėdžių sekretoriate ir yra prieinamos visuomenei.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas įregistravo ir nutarimo projektą, kuriame siūloma pritarti parlamentinio tyrimo išvadoms „dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams“.
Kartu su nutarimo projektu, išvadomis įregistruoti ir 33 priedai.
NSGK savo tyrime nurodo, kokios interesų grupės siekė daryti poveikį politiniams procesams, tai pat yra pateikti pasiūlymai Seimui, Vyriausybei, Generalinei prokuratūrai, Viešųjų pirkimų tarnybai, Valstybinei mokesčių inspekcijai, Seime atstovaujamoms politinėms partijoms.
Atsižvelgiant į parlamentinio tyrimo metu surinktą informaciją ir paaiškėjusias nacionalinio investuotojo sukūrimo įsteigiant LEO LT aplinkybes, Generalinei prokuratūrai siūloma iš naujo įvertinti, ar kuriant nacionalinį investuotoją nebuvo padaryta nusikalstama veika.
Siūloma atlikti prokurorų priimtų procesinių sprendimų patikrinimą ikiteisminio tyrimo metu ar viešojo intereso gynimo bylose, kuriose viena iš šalių buvo koncerno „MG Baltic“ grupės įmonės ar su jomis susiję asmenys.
Viešųjų pirkimų tarnybai siūloma atlikti koncerno „MG Baltic“ valdomų įmonių laimėtų viešųjų pirkimų 2008-2016 m. analizę komiteto išvadoje minimose srityse, sudarytų sandorių teisėtumo patikrinimą, įvertinti galimą valstybei padarytą žalą, o ją nustačius inicijuoti procedūras dėl padarytos žalos atlyginimo.
Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) siūloma įvertinti mokestinio tyrimo, kuris buvo atliktas dėl tyrimo metu nustatytų „VP Market“ grupės įmonių ir jų akcininkų mokestinių prievolių galimo vengimo, atsižvelgiant į neleistinus VMI valstybės tarnautojų ryšius su koncerno „MG Baltic“ atstovais ir imtis priemonių, kad būtų įvertintas apskaičiuotos mokestinės prievolės pagrįstumas ir atlyginta galimai valstybei padaryta žala.
Seimui siūloma parengti teisės aktus dėl žvalgybą ir kriminalinę žvalgybą vykdančių subjektų nepriklausomos priežiūros instituto (žvalgybos ombudsmeno) įsteigimo.
NSGK siūlo kreiptis į Seimo Energetikos komisiją su prašymu įvertinti, kokią žalą Lietuvos valstybė patyrė (ar galėjo patirti) dėl nepriklausomo investuotojo sukūrimo įsteigiant LEO LT ir šios įmonės veiklos, ir pasiūlyti priemonių, kad ši žala būtų atlyginta.
Vadovaujantis Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymu, komitetas siūlo Vyriausybei inicijuoti koncerno „MG Baltic“ valdomų įmonių ir pirmos ar antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sudarytų sandorių patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams.
Vyriausybei taip pat siūloma inicijuoti kompanijos „Nukem Technologies GmbH“ sandorių, kuriais remiantis ši įmonė dalyvauja Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo projektuose, patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams.
NSGK siūlo Vyriausybei parengti ir pateikti Seimui teisės aktų projektus, kuriais būtų įteisintas civilinio konfiskavimo institutas, suteikiantis galimybę konfiskuoti organizuotoms nusikalstamoms grupėms priklausančių ar su jomis susijusių asmenų turtą, taip pat turtą, įgytą darant nusikalstamas korupcines veikas.
NSGK siūlo svarstyti priemones dėl paramos gavėjo statusą turinčių subjektų – labdaros ar paramos fondų, galinčių priimti aukas iš juridinių asmenų, įskaitant verslo subjektus, – finansinės veiklos priežiūros, kuri užkirstų galimybę šiems fondams paaukotas lėšas naudoti politinės veiklos išlaidoms apmokėti.
Siūloma parengti pasiūlymus dėl politikų, valstybės tarnautojų susitikimų su verslo grupių atstovais neformalioje aplinkoje deklaravimo ir informacijos apie juos skelbimo tvarkos.
„Nustatyti neskaidraus ir neteisėto kai kurių politinių partijų finansavimo atvejai, susiję su neteisėtais ir nekontroliuojamais lobistinės veiklos ir viešųjų ir privačių interesų pažeidimais, taip pat verslo grupių interesais per kontroliuojamas visuomenės informavimo priemones daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėtą įtaką politikams ir (ar) politiniams procesams, kelia grėsmę valstybės interesams“, – mano tyrimą atlikęs NSGK.
Seime atstovaujamoms politinėms partijoms siūloma pasirašyti politinių partijų susitarimą dėl kovos su korupcija, apimantį civilinio turto konfiskavimo, lobizmo, viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje ir jų deklaravimo, politinių partijų finansavimo, kovos su organizuotu nusikalstamumu klausimus.
Beje, tyrimą baigusiam NSGK siūloma pavesti atlikti ir šios parlamentinio tyrimo išvados pasiūlymų įgyvendinimo kontrolę.
Už išvadų projektą šių metų gegužės 30 d. balsavo 10 NSGK narių, niekas nebuvo prieš, susilaikė – 1.
Kitą savaitę, antradienį, nenumatytame Seimo plenariniame posėdyje NSGK išvadas numatoma pateikti Seimui, ir jis balsavimu turės apsispręsti, ar joms pritarti.
ELTA primena, kad pernai spalio 19 d. Seimas pavedė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams.
Seimo sprendimu, NSGK buvo suteiktas Seimo laikinosios tyrimo komisijos statusas.
Parlamentinį tyrimą pavesta atlikti ir pateikti Seimui išvadas iki kitų metų gegužės 1-osios, tačiau vėliau NSGK paprašius šis tyrimas buvo pratęstas dar mėnesiui, iki 2018 m. birželio 1 d.
Seimas savo nutarimu įpareigojo NSGK nustatyti, „ar palaikomais ryšiais su grėsmę valstybės interesams galinčiais kelti asmenimis buvo siekta daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėtą įtaką politikams ir (ar) politiniams procesams“.
Tyrimo metu buvo bandoma išsiaiškinti, ar buvo politinių partijų ir atskirų politikų veiklos finansavimo atvejų, galinčių kelti grėsmę valstybės interesams, kai siekta daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėtą įtaką politikams ir (ar) politiniams procesams.
NSGK taip pat tyrė, ar buvo grėsmę valstybės interesams keliančių atvejų, kuriais, siekiant paveikti situaciją strategiškai svarbiuose nacionaliniam saugumui ūkio sektoriuose, buvo darytas neteisėtas poveikis valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėta įtaka politikams ir (ar) politiniams procesams.
Didžiausią grėsmę NATO šalims kelia Rusija. Tai pirmadienį NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesijos plenariniame posėdyje Varšuvoje pareiškė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. EPA – ELTA nuotr.
Didžiausią grėsmę NATO šalims kelia Rusija. Tai pirmadienį NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesijos plenariniame posėdyje Varšuvoje pareiškė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.
„Transatlantinės vienybės reikšmę ypač svarbu prisiminti dabar, kai mūsų sukurtą saugumo sistemą išbando ir stengiasi pakirsti jėgos, keliančios grėsmę taikai ir stabilumui“, – pažymėjo prezidentas.
„Svarbiausia iš jų yra Rusija, kvestionuojanti tarptautinę tvarką, sukurtą XX ir XXI amžių sandūros permainų pagrindu. Paaiškėjo, kad jai nepriimtinas pasaulis, grindžiamas tarptautine teise ir savitarpišku lygiateisių valstybių interesų gerbimu“, – sakė A. Duda.
Anot jo, „su apgailestavimu tenka konstatuoti, jog Maskva nesusitaikė su imperinės Sovietų Sąjungos žlugimu ir laiko dešimtąjį dešimtmetį, kėlusį daug vilčių, kad Europoje įsiviešpataus tvari taika, tik strategine pauze Rytų ir Vakarų konfrontacijoje“.
Jis pridūrė, kad įsiveržimas į Gruziją, Krymo aneksija ir karinė intervencija į Ukrainą 2014 metais atskleidė tikruosius Rusijos ketinimus.
Anot A. Dudos, pastarieji mėnesiai ir metai parodė, kad Rusija ryžtasi žudyti žmones NATO šalių teritorijoje, naudodama cheminį ginklą, ir kištis į demokratinius procesus.
Rusija pasirengusi „nužudyti tūkstančių tūkstančius“ britų griaunamosiomis atakomis, perspėjo Didžiosios Britanijos gynybos ministras.
Rusija gali išprovokuoti „tūkstančius, tūkstančių tūkstančius mirčių“ Britanijoje per ataką, kuri gali paralyžiuoti Britanijos infrastruktūrą ir energetinį aprūpinimą, perspėjo šalies gynybos ministras Gevinas Viljamsonas interviu Britanijos laikraščio Daily Telegraph korespondentui Benui Farmeriui.
Politikas pareiškė, kad Maskva nagrinėja kritiškai svarbią Britanijos nacionalinę infrastruktūrą ir tai, kaip ji susijusi su kontinentiniais energetinio aprūpinimo tinklais, kad sukeltų „paniką“ ir „chaosą“. Įvertindamas leidinyje pavojų, kurį kelia tai, ką jis pavadino vis atkaklesniu Kremliumi, ministras pareiškė, kad Rusija pasirengusi imtis veiksmų „kuriuos bet kuri kita šalis pavadintų absoliučiai nepriimtinais“.
Interviu Viljamsonas pažymėjo, kad Rusija šnipinėja kritiškai svarbią Britanijos nacionalinę infrastruktūrą ir suka sau galvą dėl klausimo „Kaip mes galime pakenkti Britanijai?“.
Pasak ministro, rusai svarsto, „kaip mes galėtume smarkiai pakenkti Britanijai“. „Pakenkti jos ekonomikai, sudraskyti į gabalus jos infrastruktūrą, faktiškai privesti prie mirties tūkstančius, tūkstančių tūkstančius, bet taip, kad tame būtų sukurtas elementas visiško chaoso šalyje“, – valdininkas garsiai išsakė spėjamus Rusijos ketinimus.
Viljamsonas leidiniui papasakojo, kad Rusija nagrinėja elektros laidų linijas, kurios jungia Britaniją su kontinento aprūpinimu ir leidžia jai prekiauti bei keistis elektra ir dujomis su kaimynais. „Kodėl jie nesiliauja fotografuoti ir tyrinėti elektrinės, kodėl jie tiria jungiamuosius vamzdynus, kuriais ateina tiek daug elektros ir tiek daug energijos į mūsų šalį. Jie studijuoja tuos objektus, nes jie sako sau, kad tai būdas pakenkti Britanijai“, – cituoja ministrą laikraštis.
„Tai reali grėsmė, su kuria, manau šalis susiduria šiuo momentu“, – pridūrė politikas. Pasak jo, diversija gali būti įvykdyta kibernetinės atakos, povandeninės veiklos ar net raketos pagalba.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis teigia, kad mobilizacijos sistema turi būti atnaujinta pagal dabartinę situaciją, įtraukiant civilines ir privataus verslo struktūras.
„Turi būti aiškios procedūros tiek tarp valstybinių institucijų, tiek su savivaldybėmis, kurioms tektų svarbus vaidmuo, tiek civiliniam sektoriui“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė R. Karoblis.
Anot R. Karoblio, dabartinė mobilizacijos sistema yra organizuojama 1996 m. įstatymo pagrindu. Krašto apsaugos ministras detalizavo, kad mobilizacijos sistema pritaikyta tuometinėms sąlygoms, kai pats nacionalinis saugumas judėjo teigiama linkme, kartu vyravo įsitikinimas, jog reaguojant į grėsmę turime nemažai laiko.
„Dabar situacija yra visai kita. Krizės atveju reikėtų elgtis labai greitai. Reikalinga prioretizuoti svarbiausius saugumo klausimus, nes, pavyzdžiui, šiandien turime 19 mobilizacijos sričių. Visas jas reikia sumažinti ir koncentruotis ten, kur labiausiai reikia. Nenumatytos procedūros tarp įvairių institucijų, ypač neaiškus civilinio sektoriaus įtraukimas. Taip pat neaiškus dalyvaujančių institucijų požiūris į savo funkcijas“, – sakė krašto apsaugos ministras.
Taigi, ministro nuomone, nors pačią mobilizaciją paskelbti galime greitai, nelabai aišku, kaip ta mobilizacija įsisuks ir ar visos grandys suveiks tinkamai bei greitai. Pavyzdžiui, retoriškai klausė R. Karoblis, ar valstybinės institucijos, savivaldybės, privatus sektorius, transporto sektorius žinos, kaip elgtis. Kol kas, R. Karoblio nuomone, aiškus ir efektyvus yra šaukimo į kariuomenę mechanizmas. Jis, anot ministro, susiklosčius krizinei situacijai tikrai veiktų. Tačiau kitas klausimas yra civilinis. Kaip kritiniu atveju veiktų privačios struktūros, kaip jos būtų realizuojamos – kelia nemažai klausimų. Ministro manymu, šiuo metu ne visada galima tikėtis tinkamos reakcijos.
Jungtinės Valstijos antradienį pranešė, kad jos priešraketinės gynybos sistema THAAD sėkmingai numušė jos link skriejusios vidutinio nuotolio balistinės raketos imitaciją, kuri buvo sukurta pagal Šiaurės Korėjos vystomų raketų pavyzdį, informuoja naujienų agentūra „Reuters“.
Šis JAV priešraketinės gynybos sistemos bandymas virš Ramiojo vandenyno, kuris buvo numatytas jau prieš kelis mėnesius, įgijo naują reikšmę po to, kai liepos 4 dieną Šiaurės Korėjai paleidus tarpžemyninę balistinę raketą, dar labiau išaugo nerimas dėl Pchenjano keliamos grėsmės.
Tai buvo pirmasis THAAD bandymas, atliktas su atskriejančia vidutinio nuotolio balistine raketa. Ekspertų teigimu, šio tipo raketos yra greitesnės ir sunkiau numušamos nei trumpesnio nuotolio raketos.
„Sėkmingas THAAD bandymas su vidutinio nuotolio balistine raketa sustiprina šalies gynybos pajėgumus, skirtus apsisaugoti nuo Šiaurės Korėjos ir kitų šalių raketų“, – rašoma Priešraketinės gynybos agentūros pranešime.
Be kita ko, sėkmingas THAAD testas JAV priešraketinės gynybos programai suteikia patikimumo. Į šią sistemą pastaraisiais metais buvo nukreiptas atidus tiriamas žvilgsnis, nes jos bandymai ne kartą yra baigęsi nesėkmėmis ir neretai būdavo atidedami.
JAV vyriausybės atskaitomybės biuras gegužę paskelbtoje ataskaitoje nurodė, kad Priešraketinės gynybos agentūra iki šiol nebuvo išbandžiusi THAAD su vidutinio nuotolio balistine raketa, nepaisant to, kad sistemą Guame, JAV teritorijoje Ramiajame vandenyne, dislokavo dar 2013-aisiais. Tai padaryta nerimaujant dėl Šiaurės Korėjos raketų programos.
Tai reiškia, kad iki šiol THAAD sistemos pajėgumas numušti vidutinio nuotolio raketas, galinčias nuskrieti nuo 3 tūkst. iki 5,5 tūkst. kilometrų, buvo nepatvirtintas. Guamas yra apytiksliai už 3,4 tūkst. kilometrų nuo Šiaurės Korėjos.
Seimas svarstys strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo projektą.
Po pateikimo projektams pritarė 96, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė 2 Seimo nariai. Pagrindiniu šių klausimų svarstyme paskirtas Ekonomikos komitetas, juos numatoma svarstyti rudens sesijoje.
Pasak projektus pristačiusio ūkio viceministro Ramūno Buroko, pagrindinis įstatymo projekto tikslas – užtikrinti, kad valstybės nacionaliniam saugumui svarbios įmonės, įrenginiai, ūkio sektoriai, apsaugos zonose veikiantis turtas ir teritorija būtų apsaugota nuo nacionalinio saugumo interesams grėsmę keliančių veiksnių ir šalinti tokių veiksnių atsiradimo priežastis ir sąlygas, taip pat liberalizuoti ir padaryti efektyvesnę šiuo metu galiojančią investuotojų atitikties nacionaliniams saugumo interesams patikros procedūrą.
„Šiuo metu galiojančiame įstatyme gana griežtai, o kartu ir nenuosekliai reglamentuojama investuotojų patikra dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams, strategiškai svarbūs ūkio sektoriai nėra aiškiai apibrėžti, o investuojantiems į strategiškai svarbius mūsų sektorius, nustatyta išankstinė pareiga kreiptis dėl tokios patikros. Pagal galiojantį įstatymą institucijos neturi instrumentų atlikti vėlesnę patikrą, kai pradžioje buvęs žmogus, investuotojas, vėliau ima kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams“, – sakė viceministras.
Įstatymo projekte siūlomos apsaugos priemonės, kurios investuotojų atžvilgiu nustatys lankstesnę patikros procedūrą, t. y. siūlomi trumpesni terminai bei išimtys, kai nebus taikoma išankstinė patikra.
„Atsakingoms institucijoms siūloma suteikti galimybę atlikti tiek išankstinę, tiek gilesnę investuotojų patikrą, taip pat, jeigu reikalauja situacija, imtis išimtinių operatyvinių priemonių, pavyzdžiui, Vyriausybės sprendimu sustabdyti apsaugos zonoje veikiančio juridinio asmens veiklą, jei toks asmuo vykdytų tam tikrą pavojingą veiklą, nukreiptą prieš valstybės nacionalinio saugumo interesus“, – pažymėjo R. Burokas.
Viceministro teigimu, siekiant papildomos nacionalinio saugumo interesų apsaugos, prie jau esančių keturių strategiškai svarbių sektorių siūloma įtraukti papildomą karinės įrangos sektorių, tačiau palikti galimybę detalizuoti, kokios konkrečiai veiklos aptenka į kiekvieno sektoriaus apimtį. Investuotojams numatyta pareiga pranešti investicijoms apie įsisteigimą strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje ar apsaugos zonoje, ar akcijų įsigijimą jose veikiančiose įmonėse.
Įstatymo projekto prieduose išdėstyti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių ir įrengimų sąrašai, sąrašai atnaujinti atsižvelgiant į tam tikrą įmonių ir organizacijų vykdomų funkcijų neaktualumą nacionalinio saugumo interesų prasme. Nacionaliniam augumui užtikrinti svarbios įmonės suskirstytos į tris kategorijas, kurioms taikomas skirtingas reguliavimas, įmones reorganizuojant, likviduojant arba atliekant kitus veiksmus, priklausomai nuo to, kokia akcijų dalis įmonėse priklauso valstybei.
Vyriausybė patvirtino Gedimino kalno avarinės situacijos ir neatidėliotinų veiksmų projektą, kuriame aiškiai įvardyti veiksmų terminai, o už tvarkymo darbų įgyvendinimą atsakomybė priskirta Kultūros ministerijai.
Gedimino pilis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Šių veiksmų Ministrų Kabinetas ėmėsi, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo metu Gedimino kalno pietrytinio šlaito ir Aukštutinės pilies rūmų liekanų būklė yra itin sudėtinga.
Vyriausybė pavedė Kultūros ministerijai kartu su Lietuvos nacionaliniu muziejumi ir Finansų ministerija iki 2017 m. liepos 24 d. inicijuoti kreipimąsi dėl ekstremalios situacijos paskelbimo, kai dėl gamtinio pavojaus nekilnojamajai kultūros vertybei kyla jos praradimo grėsmė.
Premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad pirmadienį susitarta dėl terminų ir atsakingų institucijų, taip pat nutarta sistemingai įvertinti viso kalno būklę.
„Siekdami, kad ateityje Gedimino kalno šlaitai būtų tvarkomi ir prižiūrimi iš esmės, o ne fragmentiškai, kas vyko iki šiol, Vyriausybė ėmėsi lyderystės, kad būtų užtikrintas Gedimino kalno vientisumas. Turime aiškiai įvardinti, kas už ką ir kada yra atsakingi, kitu atveju, po kiek laiko ir vėl galėsime ieškoti kaltų, o atsakingų nebus“, – teigė S. Skvernelis.
Premjeras patikino, kad Gedimino kalno tvarkymo darbams bus stengiamasi rasti tiek lėšų, kiek prireiks.
„Apie konkrečias sumas kalbėsime, kada bus jau projektiniai dokumentai, bet faktas toks, kad koks poreikis bus sustabdyti šitą nenormalią situaciją, tiek turėsime ir skirti. Skirsime iš valstybės biudžeto. Jeigu tai bus ekstremali situacija, tai iš specialaus fondo. Bus vyriausybinis sprendimas“, – pirmadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė Premjeras.
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas teigia, kad kalno būklė kelia rimtą nerimą ir būtina veikti operatyviai.
„Ekstremali situacija yra ne gąsdinimas, o priemonė greitai reaguoti į situaciją, konsoliduoti per trumpą laiką pajėgas ir priimti tinkamus sprendimus trumpuoju laikotarpiu. Aš manau, kad to reikia. Situacija gali keistis labai greitai. Didžiausia grėsmė ne paviršiuje, o gilumoje. O tokiu atveju reikia ruoštis suvaldymui“, – sakė K. Navickas.
Kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius teigia, kad tvarkant kalną veikiausiai bus laikinai apribotas arba sustabdytas jo lankymas.
Vilnius žiemą. Slaptai.lt nuotr.
„Ekstremalios situacijos paskelbimas reiškia, kad atsidaro Vyriausybės rezervas finansuoti kalno tvarkybos darbus. Dėl lankymo spręsime: gal įmanoma suderinti ir lankymą, ir ekstremalią situaciją, bet tai mažai tikėtina. Jeigu lankytojų srautai nesikerta su pavojaus židiniu, pavyzdžiui, vakarinio bokšto padėtis pakankamai stabili, galime lankytojus nukreipti į jį, o kitur apriboti“, – sakė viceministras R. Augustinavičius.
Vyriausybės pasitarime pavesta Lietuvos nacionaliniam muziejui kartu su Lietuvos geologijos tarnyba kasdien stebėti Gedimino kalno pietrytinio šlaito būklės pasikeitimus ir nedelsiant imtis visų įmanomų priemonių galimai Gedimino kalno pietryčių šlaito nuošliaužai suvaldyti.
Planuojama, kad iki 2017 m. liepos 26 d. Lietuvos geologijos tarnyba kartu su Lenkijos geologijos tarnybos ekspertais turėtų atlikti geofizinius tyrimus ir jais remiantis parengti ir pateikti Vyriausybei, Kultūros ministerijai ir Aplinkos ministerijai bei Lietuvos nacionaliniam muziejui rekomendacijas dėl tolesnių Gedimino kalno pietrytinio šlaito tvarkymo veiksmų.
Kultūros ministerijai kartu su Aplinkos ministerija pavesta iki 2018 m. rugsėjo 1 d. parengti Ilgalaikę Gedimino kalno ir Aukštutinės pilies statinių liekanų sutvarkymo strategiją ir ją pateikti tvirtinti Vyriausybei. Už Gedimino kalno ir Aukštutinės pilies statinių liekanų tvarkymo darbų įgyvendinimą bus atsakinga Kultūros ministerija, kuri kartą per mėnesį (iki 2018 m. gruodžio 31 d.) privalės informuoti Vyriausybę apie istorinių objektų būklę ir atliktų darbų eigą.
Lietuvos nacionaliniam muziejui kartu su Kultūros ministerija, bendradarbiaujant su Lietuvos geologijos tarnyba ir kitų organizacijų ekspertais, pavesta per 2018 metus pabaigti būtinus Gedimino kalno šiaurės vakarinio ir pietryčių šlaito sutvirtinimo darbus.
Valstybės saugumo departamente įvyko tarpinstitucinis pasitarimas, kuriame buvo aptarta saugumo situacija Lietuvoje.
Koordinaciniame pasitarime dalyvavo Vidaus reikalų ministras, Užsienio reikalų ministerijos, Kriminalinės policijos biuro, Vadovybės apsaugos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Krašto apsaugos ministerijos Antrojo operatyvinių tarnybų departamento ir kitų valstybės institucijų atstovai.
Vyriausybę pasiekusiame naujos Nacionalinio saugumo strategijos projekte rašoma, kad Lietuvai didžiausią išorės grėsmę kelia ekonominė ir energetinė priklausomybė, o vidaus – netolygi socialinė ir ekonominė raida.
Naujoji strategija, kuria bus iš esmės peržiūrėtas 2002 metais Seimo patvirtintas dokumentas, taip pat turėtų išryškinti Lietuvai iškylančius pavojus dėl informacinių atakų. Pasak strategijos projekto autorių, Lietuvai didelį pavojų kelia energetinė priklausomybė: “Energetikos sektoriaus izoliacija nuo ES energetinių tinklų ir sistemų, visiška priklausomybė nuo vienintelio išorinio energijos išteklių tiekėjo kelia grėsmę patikimam ir saugiam energijos išteklių ir energijos tiekimui”.
