Didžiosios Britanijos prokurorai šiems rusams pareiškė kaltinimus dėl Skripalių apnuodijimo. EPA-ELTA nuotr.
Daugiau nei tuzinas Rusijos šnipų, priklausančių elitiniam žvalgybos daliniui, Europoje įvykdę įvairių operacijų, tarp jų ir bandymą nunuodyti buvusį dvigubą Rusijos agentą Sergejų Skripalį, Prancūzijos Alpių regione lankėsi kaip slaptoje bazėje užsienyje, informuojama trečiadienį paviešintoje ataskaitoje.
Dienraštyje „Le Monde“ buvo rašoma, kad, atlikus bendrą Didžiosios Britanijos, Šveicarijos, Prancūzijos ir JAV žvalgybos pajėgų tyrimą, buvo išaiškinta penkiolika Rusijos karinės žvalgybos agentūros 29155 dalinio narių, kurie 2014–2018 m. persikėlė į Europą.
Ataskaitoje teigiama, kad visi jie kažkuriuo metu buvę Prancūzijos pietryčiuose esančiame Alpių Aukštutinės Savojos regione netoli Šveicarijos ir Italijos pasienių – Šamoni, Eviano ir Anmaso miestuose. „Le Monde“ paviešino 15 dalinio narių pavardžių, tad dienraštis sąrašą, kurį jau buvo paskelbusios tokios internetinės tyrimų agentūros, kaip „Bellingcat“ ir „The Insider“, papildė dar penkiomis pavardėmis.
Dienraštyje rašoma, kad Vakarų žvalgybos tarnybos tyrimą pradėjo po bandymo nunuodyti S. Skripalį 2018 m. kovą. Didžioji Britanija ir jos sąjungininkės Kremlių kaltina mėginimu jį nužudyti, tačiau Rusija šiuos kaltinimus neigia.
Dalinys veikė ir kitose šalyse: Bulgarijoje, Moldovoje bei Juodkalnijoje.
GRU būstinės foje Maskvoje
Ataskaitoje taip pat teigiama, kad kai kurie agentai Prancūzijos regione apsilankydavo reguliariai, kiti – tik kartą ar du.
Viena iš galimų versijų: prieš misijos pratęsimą, viešėdami Aukštutinės Savojos regione, agentai vylėsi nusikratyti bet kokių įtarimų. Šiame regione lankėsi ir Aleksandras Petrovas bei Ruslanas Boširovas, siejami su S. Skripalio apnuodijimu.
Vakarų žvalgybos tarnybos kol kas nerado jokių įkalčių, paliktų ginklų, praneša „Le Monde“. Tačiau lankymasis patvirtintas susekus valgymo, apsipirkimo ir nakvynės vietas.
„Labiausiai tikėtina hipotezė – (Aukštutinę Savoją) laikyti kaip slaptą bazę visoms 29155 dalinio Europoje vykdytoms slaptoms operacijoms“, – teigė aukšto rango Prancūzijos žvalgybos pareigūnas, kurį citavo „Le Monde“.
GRU Nr 1 Denis Sergejew. Deckname Sergej Fedotov. Bellingcat
Dabar jau aišku, kad bulgarų prekeivį ginklais Jemeljaną Gebrevą (Емельян Гебрев) prieš ketverius metus nuodijo Rusijos slaptųjų tarnybų agentai. Tiksliau tariant – Vyriausioji žvalgybos valdyba (GRU). Dar tiksliau – likvidavimo operacijai vadovavo rusų agentas, turėjęs Sergejaus Fedotovo vardu išduotą pasą.
Bellingcat ir Der Spiegel rašo, kad Sergejus Fedotovas – tai 45 metų GRU (ГРУ) darbuotojas Denisas Sergejevas.
Taigi 2015 metų balandžio mėnesį ginklų gamyklos Bulgarijoje savininkas J.Gebrevas viename iš Sofijos restoranų pavakarieniavo, o jau kitos dienos rytą vos bepajudėjo. Paskui – apalpo. Dar po kelių valandų bulgarą ištiko koma. Ir vis dėlto ginklais prekiaujantis verslininkas buvo stiprus, gajus – atsigavo.
Tiesa, 2015 metų gegužės mėnesį, neprabėgus nė mėnesiui po pirmojo vos mirtimi nesibaigusio negalavimo, bulgaras J.Grebnevas vėl susirgo. Bet jis buvo Laimės kūdikis – ir vėl išsikapstė.
2015-aisiais metais dar niekas neįtarė, nežinojo tikrųjų bulgaro negalavimo priežasčių. Manyta, jog J.Gebrevas tiesiog apsinuodijo maistu.
Bet po 2018-ųjų metų, kai Solsberyje pabandyta naudojant itin nuodingą medžiagą likviduoti į Vakarus perbėgusį Rusijos slaptųjų tarnybų karininką Sergejų Skripalį, visiems tapo aišku, jog ir bulgaro vos mirtimi nesibaigusio negalavimo priežastis – ne pašvinkusi žuvis (tik pamanyk, turtingas verslininkas prabangiame Bulgarijos sostinės restorane apsinuodija sena lašiša, – juk neįtikėtina).
Labai svarbu, kad žurnalistai iš Bellingcat ir Der Spiegel ganėtinai nesunkiai išsiaiškino, kokie Rusijos piliečiai tais metais buvo atvažiavę į Bulgariją, kai vos galo negavo Kremliui neįtikęs ginklų prekeivis. Vienas iš tokių „svečių“ – 45 metų GRU darbuotojas D.Sergejevas, turėjęs S.Fedotovo vardu išduotą pasą. Bulgariją lankyti jis pradėjo dar 2012 metais. Šengeno vizą gaudavęs ambasadoje. Bulgarijos sostinėje Sofijoje jis užfiksuotas ir 2015 metų balandžio 24-ąją, likus trims dienoms iki pasikėsinimo į J.Grebnevo gyvybę.
Minėtų leidinių žurnalistai kruopščiai tikrino tuomet į Bulgariją atvykusių Rusijos piliečių pasų duomenis su oficialiomis Rusijos ir Bulgarijos pasų duomenų bazėmis, ir nustatė, jog bulgarui nunuodyti buvo pasitelkti aštuoni minėto S.Fedotovo prižiūrimi GRU agentai.
Bulgarų ekspertai išsiaiškino, kad nuodai, kurių pagalba į aną pasaulį bandyta pasiųsti J.Gebrevą, labai panašus į „Novičiok“, kuriuo Didžiojoje Britanijoje nuodijo S.Skripalį.
Publikacijos autoriai Kristo Grocevas, Romanas Leberger ir Fidelis Šmidt įtaria, jog bandymai nužudyti Vakaruose gyvenančius nepalankius Vladimirui Putinui žvalgybininkus, politikus, žurnalistus, verslininkus, – viena iš svarbiausių Kremliaus užduočių. Rusija siekia susilpninti Europą, kad ji taptų paklusnesnė, sukalbamesnė, minkštesnė, silpnesnė, be vienybės. Sakykim, aršiai nekritikuotų Maskvos, jei Rusija vėl užpuls kokią nors kaimyninę valstybę, nė nemanytų taikyti ekonomines sankcijas, netrukdytų įgyvendinti į „Nord Stream 2“ panašius projektus.
Vienas iš būdų, kaip destabilizuoti Europą, – tai jos sostinėse rengti įžulias politinių oponentų likvidavimo operacijas. Nuodijimo metodą šiandien pamėgę GRU agentai Vakaruose dirba įžūliai, žiauriai, ciniškai. Jų nesulaikysi, jų nesugraudinsi. Į Kremliaus nemalonę patekusių žmonių žudymas vidury baltos dienos didžiuosiuose Vakarų miestuose, Europos žvalgybų nesugebėjimas atspėti GRU planų pasirenkant naujus taikinius, drastiškus išpuolius organizavusiųjų agentų sėkmingas sugrįžimas į Rusiją, – visa tai kelia įtampą. Europa pradeda nepasitikėti savo jėgomis. Europa jaučiasi bejėgė. Kremliui to tik ir reikia.
Beje, jei klausite, kuo gi ginklais prekiavęs bulgarų verslininkas neįtiko Kremliui, – paaiškinti nėra sunku. 2008-aisiais metais , kai Rusija puolė Gruziją, J.Gebrevas daug modernių ginklų pardavė ne rusų, o gruzinų ginkluotosioms pajėgoms. Be to, jis ruošėsi nusipirkti dar vieną ginklų gamyklą Bulgarijoje, kurią kontroliuoti per tarpininkus, matyt, norėjo Rusijos slaptosios tarnybos.
Parengta pagal Bellingcat ir Der Spiegel publikacijas
„Nuo Gruzijos piliečio nužudymo Berlyno centre praėjo du mėnesiai. Remiantis turima informacija, suimtasis yra rusas, tačiau tyrėjai negali tikėtis pagalbos iš Maskvos. Rusijos valdžia iki šiol palaiko tariamą žudiką”, – rašo Vokietijos laikraštis ” Die Welt” .
BfV būstinė ir emblema
Zelimkhanas Khangošvilis buvo nušautas Berlyne rugpjūčio 23 d. „Yra daug požymių, kad tai – užsakomoji žmogžudystė. Bet kas konkrečiai už jos slypi, neaišku. Esama ženklų, rodančių į Rusiją. Ne daugiau, bet ir ne mažiau”, – sako žurnalistai Kristina Brause, Aleksejus Hawkas, Martinas Lutzas ir Christianas Schweppe’as.
„Atrodytų, kad jei Rusija nėra susijusi su nusikaltimu, Kremlius turėtų būti suinteresuotas bendradarbiauti atliekant tyrimą. Rusija buvo kviečiama talkinti tyrimui. Vokietijos vyriausybės atstovas pripažino:” Vokietijos saugumo institucijos, o vėliau federalinė vyriausybė pasiuntė užklausas dėl šios bylos Rusijos valdžios institucijoms“. „Bet akivaizdu, kad Rusijos pusė yra labai atsargi”, – pabrėžia leidinys.
„Niekas nenori duoti oficialių komentarų dėl šios bylos. Ypač nekalbi Kelno federalinė konstitucinės apsaugos agentūra (BfV). Padarius mažiausią klaidą, diplomatiniai santykiai tarp Vokietijos ir Rusijos iškart taptų komplikuoti. Anot Die Welt,” BfV „jau išsiuntė kelis prašymus Rusijos valdžios institucijoms. Tačiau atsakymai – nei į tvorą, nei į mietą “.
„Rusai nerodo noro bendradarbiauti. Todėl labai sunku ar net neįmanoma ištirti, kurie asmenys susiję ir kurie neturi jokių sąsajų su žmogžudyste“, – pabrėžia žurnalistai.
Zelimchanas Changošvili
„Tikroji žudiko tapatybė dar nėra nustatyta. Vyras, kuris vis dar tyli, buvo aplankytas Rusijos ambasados darbuotojų, jis teigė esąs Rusijos pilietis. Yra ženklų, rodančių jo artumą Rusijos valstybiniam aparatui. Pasak tyrimams skirtos svetainės” Bellingcat”, pasą, už kurį nusikaltėlis gavo vizą į Europą, išdavė tas pats departamentas, kaip ir asmenų, kurie tariamai įvykdė pasikėsinimą į Skripalį, dokumentus“.
„Todėl Vokietijos tyrėjai susiduria su dilema: viena vertus, jiems pavyko sugauti įtariamą žudiką. Jie turi akivaizdžių įrodymų: ginklą, kuriuo buvo nuždytas žmogus, panaudotą dviratį ir peruką, ištrauktą iš Šprės upės”.
„Tačiau, pasak Die Welt, žmogžudystės tyrimo skyriaus tyrėjai dar negali nustatyti nužudymo motyvo. Jie taip pat neturi tikrojo nusikaltėlio vardo. Tie, kurie slepiasi už žmogžudystės, elgėsi labai profesionaliai. Berlyno departamentas turi per mažai informacijos, kad galėtų tvirtinti kategoriškai“, – rašoma straipsnyje.
„Priešingai nei Skripal „byloje, nėra jokių Vokietijos vyriausybės atstovų politinių pareiškimų. Tačiau tai, kad tai nėra eilinė žmogžudystė, parodo Federalinės teisingumo ministerijos atsakymas.” Natūralu, kad palaikomas ryšys su kanclerio departamentu, sakė ministerijos atstovas. Bet tai, ką mano federalinė vyriausybė, lieka neaišku. Tai – konfidfenciali informacija“.
Zelimchanas Changošvili
„Visų pirma, opoziciją vis labiau stebina tai, kad Vokietijos generalinė prokuratūra (GBA) Karlsrūhėje netyrė šio klausimo. Iki šiol jie tik stebi tyrimą, nepaisydami Rusijos valstybės dalyvavimo požymių.”
„Šiuo metu Generalinė prokuratūra negali perimti Berlyno bylos tyrimo, nes tam nėra įstatyme nustatytų būtinų sąlygų, praneša agentūra. Kitaip tariant, informacijos apie tikrąjį nužudymo pagrindą yra mažai.”
Tuo pačiu metu į įtarimą, kad užsienio žvalgybos agentūra nužudė Vokietijoje gyvenantį žmogų, reikia žiūrėti rimtai, sakė FDP frakcijos specialistas vidaus politikos klausimais Konstantinas Kule. „Diplomatinis taktas čia netinkamas“, – teigė pavaduotojas, ragindamas skubiai ištirti bylą.
„Tiergarteno nužudymo parke atveju užsienio pajėgų dalyvavimo požymiai – akyvaizdūs, bet… Jei dabartinis tyrimas, Generalinės prokuratūros požiūriu, neperžengs šios kliūties, ši byla teisiškai liks vien tik eiline žmogžudyste”.
Primename, ką apie tai Saulius Kizelavičius jau rašė slaptai portale (https://slaptai.lt/saulius-kizelavicius-suviai-berlyne-vel-gru-pedsakas/) Šių metų rugpjūčio 23 dieną Vokietijos sostinėje Berlyne netoli Reichstago buvo nužudytas Zelimchanas Changošvili. Šis Sakartvelo (Gruzija) pilietybę turėjęs čečėnas nužudymo dieną buvo paprašęs politinio prieglobsčio. Jo prašymą Vokietijos valdžia labai atidžiai nagrinėjo, nes baiminosi, ar jis neturi ryšių su teroristais – islamistais.
KGB. Yra tokia profesija – žudyti žmones
Nūnai metu vis daugiau įtarimų, kad šį čečėną likvidavo ne kas kitas, o būtent Rusijos slaptosios tarnybos arba jų prižiūrimas liūdnai pagarsėjęs šiandieninis Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas.
Kad tai gali būti Rusijos slaptosios tarnybos GRU rankų darbas (o gal – FST?), ypač daug rašo vokiški leidiniai, sakykim, Der Tagesspiegel ir Der Spiegel. Tačiau šios versijos neatmeta ir tokie tiriamosios žiniasklaidos leidiniai kaip Bellingcat ir The Insider, tokiais įtarimais dalinasi ir rusiški leidiniai svoboda.org bei Radio Svoboda.
Pirmiausia, nužudytasis kadaise buvo Čečėnijos nepriklausomybės šalininko, šios Šiaurės Kaukazo respublikos prezidento Aslano Maschadovo patikėtinis. Taigi tiek Rusija, tiek Kremliui pataikaujantis R.Kadyrovas jį traktuoja esant mirtinu priešu.
Antra, Zelimchanas Changošvili yra gyvenęs Gruzijoje, kur, įtariama, talkino tuometiniam Gruzijos prezidentui Michailui Saakašviliui, 2008-aisiais pralaimėjusiam Rusijai karą dėl Pietų Osetijos vadinamąjame penkių dienų kare.
Tad Kremlius šio čečėno turėtų nekęsti dar ir dėl to, kad šis palaikė Gruzijos nepriklausomybę ir jos teritorinį vientisumą. Tačiau kai Gruzijoje pasikeitė valdžios, Zelimchanui ten tapo nesaugu, ir jis persikėkė į Ukrainą, pas Odesos srities gubernatoriumi tapusį tą patį M.Sakašvilį.
Žodžiu, Zelimchanas galėjo būti Kremliaus įtrauktas į juoduosius sąrašus ir dėl požiūrio į Maskvos – Kijevo konfliktą.
2016-aisiais metais šis čečėnas, baimindamasis grasinimų, persikėlė gyventi į Vokietiją, kur paprašė politinio prieglobsčio, bet Vokietija suteikti neskubėjo: maždaug dvejis metus aiškinosi, ar jis nepalaiko ryšių su teroristais – islamistais. Kai paaiškėjo, jog čečėnas – švarus, tapo palankesnė.
Disidento mirtis. Aleksandras Litvinenka. Slaptai.lt nuotr.
Twitter paskyroje dėl nužudymo užuojautą suskubo pareikšti pats M.Saakašvilis, pridurdamas, esą žudiką užsakė Rusijos slaptosios tarnybos.
Kad šūvius paleido Rusijos specialiųjų tarnybų žmogus, mano ir Zelimchano brolis Zurabas. Jo teigimu, Zelimchanas turėjo daug priešų. Visi jo priešai – Rusijos imperialistai.
Ir tai – panašu į tiesą, nes į šį čečėną jau buvo keletą kartų pasikėsinta. Jis buvo sužeistas į petį ir ranką. Pavyzdžiui, vienas pasikėsinimas surengtas 2015 metais Tbilisyje. Paskutiniuoju metu Z.Changošvili dangstėsi svetima pavarde.
Vokietijos policijai pavyko sulaikyti įtariamąjį. Įtariamasis žudikas sulaikytas netrukus po žmogžudystės. Vyras bandė pasprukti dviračiu, turėjo peruką. Šiuos daiktus išmetė į upę, o pats slapstėsi krūmuose. Mažytį pistoletą, iš kurio paleido keletą šūvių, taip pat išmetė į upę.
Įtariamasis – 49 metų Vadimas Sokolovas. Nors vyras neprisipažįsta esąs kaltas, įtarimus sustiprina kelios aplinkybės: prašydamas vizos prancūzų konsulate Maskvoje jis nurodė, kad gyvena Irkutske Alpių gatvėje, nors ten tėra Alpių skresgatvis. Be to, prašydamas vizos, nenurodė nei namo, nei buto numerio, nors tai – privalu. Vėliau, patikrinus, ar toks vyriškis kada nors gyveno nurodytu adresu, sulaukta neigiamo atsakymo.
Sergejus Skripalis. Reuters/Scanpix nuotr.
Į Vokietiją pateko per Prancūziją. Keista, kad įvažiavęs į Prancūziją iškart pradingo. Į Maskvą turėjo grįžti po žmogžudystės praėjus parai.
Tėra viena švelninanti aplinkybė – įtariamasis turi keletą tatuiruočių. Vargu ar profesioaliam GRU žudikui būtų leista turėti tatuiruočių – juk jos krenta į akis, jas lengva atpažinti. Bet gal tos tauiruotės byloja buvus gudrų sumanymą – nukreipti dėmesį nuo įtariamojo. Arba suimtasis nėra tikras GRU daruotojas – jį galėjo pasamdyti tik šiam konkrečiam išpuoliui…
Jei paaiškės, kad čečėną Berlyne prie Bundestago vidurdienį nušovė pagal Rusijos slaptųjų tarybų užsakymą, turėsime įspūdingą Europoje GRU atliktų žmogžudysčių sąrašą – Aleksandras Litvinenka, Sergejus Skripalius, dabar – Zelimchanas Changošvili.
O Vokietija lyg niekur nieko ir toliau tiesia dujotiekį Nord Stream II.
Ironiškai paklauskime: kas čia nuostabaus – juk šaudo dar ne Bundestage, šaudo dar tik šalia Bundestago…
Daiva Ulbinaitė. Nustokim krūpčioti. Knygos viršelis. Slaptai.lt nuotr.
Birželio pradžioje perskaičiau Daivos Ulbinaitės veikalą apie Dalios Grybauskaitės prezidentavimo ypatumus. Nesigailiu sugaišęs kelių vakarų. Apie minėtą biografinę knygą net keletą žodžių brūkštelėjau straipsnyje „Prasmingas Prezidentės linkėjimas – nustokim krūpčioti” (slaptai.lt).
Birželio pabaigoje išvydau Donato Ulvydo filmą „Valstybės paslaptis“ (parodė LRT). Ir vėl – nesigailiu sugaišęs kelių valandų. Verta buvo pamatyti. Dabar, perskaičius ir biografinio pobūdžio veikalą, ir išvydus dokumentinį filmą, galiu dar drąsiau tvirtinti: „Mums pasisekė, jog D.Grybauskaitė buvo mūsų prezidentė“.
Kaip ir skaitydamas knygą, taip ir žiūrėdamas dokumentinę juostą, didžiausią dėmesį kreipiau į penketą aspektų: kodėl ji anuomet nevažiavo į Prahą susitikti su JAV prezidentu Baraku Obama, ką byloja susitikimas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir ko verti kaltinimai, esą Prezidentė privalo prisiimti atsakomybę dėl neva pašlijusių Vilniaus ir Varšuvos tarpusavio santykių.
Taip pat rūpėjo išgirsti paaiškinimų, ar teisinga, kad Prezidentė rimtai vertino jai teikiamas slaptąsias pažymas, bei sulaukti atsakymo į klausimą, kodėl mūsų specialiosios tarnybos persekiojo prezidentės patarėją D.Ulbinaitę, pranešusią jokių valstybės paslapties požymių neturinčią, tačiau labai svarbią žinią – apie galimas Kremliaus provokacijas.
Čekiškas aspektas
Pirmiausia – Prahos epizodas. Kaip ir D.Ulbinaitės knygoje, taip ir D.Ulvydo filme skelbiama versija: anuomet Amerika, naiviai stengdamasi įkvėpti gyvybės santykiams su Rusija, Kremliui norėjo pasiūlyti nuolaidų, kenkusių Baltijos šalių saugumui. Atsisakydama skristi į Prahą mūsų prezidentė pasiuntė aiškų signalą partneriams: „jūs mums atvirai ir skaidriai nesakote, ką gi su rusais sutarėte, ir mums kyla klausimų, todėl nenorime a priori rodyti, kad viskam pritariame“.
Dalia Grybauskaitė ir Barakas Obama. LRT. Kadras iš Donato Ulvydo filmo „Valstybės paslaptis”
Žodžiu, kaip ir „Nustokim krūpčioti“, taip ir „Valstybės paslaptyje“ brėžiama logiška, suprantama išvada. Jei D.Grybauskaitė būtų pasirinkusi skrydį į Prahą, ji būtų turėjusi tik dvi galimybes: arba pritarti abejotinos vertės B.Obamos planui, ir tuo pačiu išduoti Lietuvos interesus, arba demonstratyviai nepritarti B.Obamos siūlymui, ir tada galbūt sukelti politinį skandalą. Juk B.Obama būtų greičiausiai patekęs į keblią padėtį.
Tad D.Grybauskaitė pasielgė diplomatiškai subtiliai: nepamynė Lietuvos interesų ir nesukėlė JAV prezidentui nepatogumų. Vienintelė bėda – sulaukė itin daug kritikos, esą dabar Vašingtonas tai jau užsirūstins… Nei užsirūstino, nei supyko. D.Grybauskaitė pasirodė esanti teisi. Jos kritikai pasirodė nepajėgūs pažvelgti giliau.
Rusiški keiksmažodžiai
Taip pat vertingi Prezidentės D.Grybauskaitės prisiminimai apie susitikimą su Vladimiru Putinu. Kremliaus diktatorius be užuolankų reikalavo: Lietuva privalanti paklusti Rusijos diktatui. V.Putinas beveik atvirai grasino, bandė bauginti. O kad viskas atrodytų kaip įmanoma rimčiau, savo grūmojimus V.Putinas dar sustiprino posakiais, kurie priminė rusiškus keiksmažodžius.
Bet D.Grybauskaitė neišsigando, nepasimetė. Ji mandagiai, bet tvirtai atkirto, jog Lietuvai nepriimtinas spaudimas, juolab šantažas. D.Grybauskaitė pastatė V.Putiną į jam priklausančią vietą (pats vėliau prisipažino, jog pokalbis su Grybauskaite nebuvo lengvas). Vėliau Prezidentė labai taikliai įvertino V.Putino elgesį: „teroristinės valstybės požymių turinti šalis“. Tad niekaip nesuprantama, dėl ko ir kodėl būtų galima D.Grybauskaitei priekaištauti? Valstybės interesų neišdavė, Kremliuje elgėsi solidžiai, prabilusi apie „teroristinę valstybę“ – pasakė šventą tiesą, oficialaus priėmimo metu Maskvoje nesikeikė…
Dalia Grybauskaitė ir Vladimiras Putinas. Kadras iš Donato Ulvydo filmo „Valstybės paslaptis”
Nejaugi, visa tai žinodami, vis tiek manote, kad D.Grybauskaitė neturėjo teisės Rusijos vadinti „teroristine valstybe“? Neva taip solidūs politikai nesielgia? Viskas atvirkščiai. Solidūs politikai tokiems „kolegoms“ kaip Vladimiras Putinas nenuolaidžiauja. Save gerbiantys politikai per daug suįžūlėjusiems diktatoriams rėžia tiesą į akis…
Mano įsitikinimu, jei kas ir nusipelnė priekaištų, tai ne D.Grybauskaitė, o tie ištižėliai kinkų drebintojai europiečiai, kurie vis pataikauja, vis nuolaidžiauja V.Putinui, o paskui apstulbę stebisi, kodėl šis nesiliauja puldinėjęs suverenias valstybes.
Neleido lenkams „užlipti ant galvos“
Ta pati situacija – dėl Lenkijos. Kol oficialioji Varšuva nesikišo į Lietuvos vidaus reikalus, tol santykiai buvo puikūs. Kai Varšuva ėmė, vaizdžiai tariant, „lipti mums ant galvų“, D.Grybauskaitė pasielgė taip pat solidžiai ir kietai, kaip ir bendraudama su B.Obama ir V.Putinu – „mums nepriimtinas spaudimas“.
Lechas Kačynskis ir Valdas Adamkus. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Buvo aiškiai pasakyta: Lietuva nori bičiuliautis su Lenkija, bet jei Varšuva pradės nurodinėti, kokius įstatymus privalome priimti, kokias raides turime įteisinti oficialiuose dokumentuos, Lietuvos piliečiams bruks „lenkiškas kortas“, skatins separatistines nuotaikas, girdi, Vilnius nėra Lietuvos sostinė, skriaus Punske, Suvalkuose ir Seinuose gyvenančius lietuvius, – nuoširdžių santykių nelaukite!
Verkšlenimai, esą Lenkija mums nepadės gintis Rusijos agresijos atveju, jei nesuteiksime išskirtinių, perteklinių teisių save lenkais vadinantiems Vilniaus ir Šalčininkų rajono gyventojams, – neverti nė sudilusio skatiko. Jei mus gins JAV ir Didžioji Britanija, tai gins ir Lenkija. Jei nuo mūsų nusisuktų Vašingtonas ir Londonas, tada ir Lenkija liks nuošalyje. Nepadėtų nei trys, nei trisdešimt trys lenkiškos raidės, įrašytos pirmąjame Lietuvos respublikos paso puslapyje pačiu didžiausiu šriftu.
Buvusiam Lietuvos prezidentui Valdui Adamkui, kadaise užėmusiam pataikaujančią poziciją, vertėtų verčiau kukliai patylėti. Jei ne jo anksčiau užimta kapituliantiška laikysena, D.Grybauskaitei vėliau nebūtų tekę atlaikyti įkūraus, atkaklaus Varšuvos spaudimo.
Lietuviškųjų slaptųjų tarnybų klaida
Žiūrint „Valstybės paslaptį“ ne mažiau įdomu buvo išgirsti, kaip kadaise iškeltus įtarimus dėl valstybės paslapties išdavimo vertina pati prezidentės patarėja D.Ulbinaitė. Atsimenate kratas, mestus įtarimus, teismo posėdžius? Akivaizdu, jog Prezidentės patarėja neišdavė jokios valstybinės paslapties, garsiai pranešusi, jog Rusija ruošia provokacijas. Kiekvienas bent mažumėlę politinėmis intrigomis besidomintis žmogus puikiai suvokia, kad Rusija provokacijas rengia nuolat. Jas rengė vakar, rengia šiandien ir rengs rytoj. Be pertraukų, be atostogų, be savaitgalių.
Vladimiras Putinas. Priešo žvilgsnis. LRT. Kadras iš Donato Ulvydo filmo „Valstybės paslaptis”
Tačiau mūsų džeimsams bondams kažkodėl pasivaizdeno, esą viešai paskelbta žinia apie Rusijos rengiamas provokacijas – valstybės paslapties išdavimas. Mano supratimu, Lietuvos slaptosios tarnybos turėjo padėkoti D.Ulbinaitei už šią plačiai paskleistą žinią: tegul mūsų politikai, žurnalistai, visuomenininkai tampa dar budresni. Deja, mūsų žvalgybininkai pasuko šunkeliais – tą, kuriai derėjo pasakyti „ačiū“, puolė persekioti.
Kas tai – nesusipratimas, žioplumas ar priešiškų žvalgybų sukurpta provokacija? Beje, į šį klausimą iki šiol neatsakyta.
Slaptosios tarnybos – vertingas informacijos šaltinis
Dėl slaptųjų pažymų – panaši pasaka. Kiekvienas, bent kiek besidomintis žvalgybų istorija, žino, jog slaptosios pažymos, kurios patenka ant prezidento, premjero, Seimo pirmininko ar kariuomenės vado stalo, – svarbus dokumentas, nors ir ne visuomet sklidinai užpildytas konkrečiais įrodymais. Slaptosios pažymos, nors jų ir nepateiksi teisėjui, vis tik leidžia susidaryti nuomonę, kur link krypstama. Todėl tai – vertinga pagalba apsisprendžiant dėl kandidato į teisėjo, ministro ar patarėjo postą.
Slaptųjų pažymų kritikams metas suvokti, jog žvalgybose labai konkretūs įrodymai – reta sėkmė. Jei Rusija užverbuoja įtakos agentą, tai jam neišduoda pažymėjimo, bylojančio apie priklausomybę FSB, SVR ar GRU struktūroms. Pažymėjimo taip pat nepapuošia nei Rusijos Federacijos herbu, nei asmeniniu V.Putino parašu. Be kita ko, įtakos agentas ir nesinešioja pažymėjimo, nurodančio tikrosios darbovietės adresą. Tokių pažymėjimų išvis nebūna arba jie budriai saugomi kur nors Maskvoje…
Bet ar tai reiškia, kad įtakos agento neįmanoma „išlukštenti“ kitais metodais? Atidžiai, profesionaliai stebint įtartiną asmenį ne taip jau retai įmanoma susidaryti užtektinai objektyvią nuomonę. Taip, šimtaproncentinių įrodymų nėra. Bet ar jų visuomet reikia, kai tenka siųsti prezidentei raportą? Įtarimai, abejonės – juk tai taip pat svarbus argumentas. Nejaugi slaptosios tarnybos neturi teisės valstybės vadovo perspėti apie įtartinai besielgiantį kandidatą į ministro ar teisėjo postą? Nejaugi VSD ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento vadovai neturi teisės su prezidente pasidalinti savo kritiškais vertinimais? Jei nėra neginčijamų išdavystės faktų, jei egzistuoja tik įtarimai ir spėjimai, nejaugi slaptosios tarnybos savo abejones privalo slėpti nuo prezidentės, o prezidentė, sužinojusi apie įtarimus, bet neturėdama konkrečių įrodymų, privalo elgtis taip, tarsi nieko nebūtų buvę?
Lietuvos saugumas (VSD)
Štai tokios mintys šovė į galvą perskaičius „Nustokim krūpčioti“ ir peržiūrėjus „Valstybės paslaptį“.
Net keista, kad tenka ginčytis su lietuviais dėl tokių akivaizdžių tiesų…
2019 metais Rusija greičiausiai bandys daryti įtaką Europos Parlamento rinkimams, tęs žvalgybos operacijas prieš Vakarus ir toliau ruošis ginkluotam konfliktui su NATO, teigiama Estijos užsienio žvalgybos tarnybos ataskaitoje, praneša „NBS News“.
70 puslapių apimties ataskaitoje teigiama, kad Rusija bandys daryti įtaką 2019 metų gegužę vyksiantiems rinkimams į Europos Parlamentą ir tikėtina, kad daugiausiai dėmesio sutelks į didesnes ES valstybes nares – Vokietiją, Prancūziją ir Italiją.
„Labai tikėtina, kad Rusija bandys kištis į Europos Parlamento rinkimus, siekiant užtikrinti kuo daugiau vietų prorusiškoms ir euroskeptiškoms politinėms jėgoms“, – teigė ataskaitos autorius, Estijos užsienio žvalgybos tarnybos generalinis direktorius Mikkas Marranas.
Ataskaitoje taip pat teigiama, kad Rusijos žvalgybos tarnybos toliau vykdys plataus masto kibernetinio šnipinėjimo kampaniją prieš Vakarus.
Remiantis ataskaita, kibernetinio šnipinėjimo grupės APT28 ir „Sandworm“ yra aktyviausios rusų grupės, o su Rusijos federaline saugumo tarnyba (FSB) susijusi grupė SNAKE APT veikia labiau slaptai.
„Daugumai kibernetinių operacijų, vykdomų iš Rusijos, vadovauja specialiosios tarnybos, ypač FSB ir GRU, kurios dažnai pasitelkia kibernetinius nusikaltėlius“, – teigiama ataskaitoje.
Analizuojant naujausias Rusijos karines pratybas, ataskaitoje nustatyta, kad „Rusijos ginkluotosios pajėgos nuolatos rengiasi plataus masto kariniam konfliktui su NATO“.
„Vadovybė Rusijoje bijo demokratijos sklaidos, ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų vadai mano, kad karinį konfliktą su NATO paskatins „spalvotoji revoliucija“ vienoje iš Rusijos kaimyninių šalių“, – teigiama ataskaitoje.
Britų tyrėjai įvardijo Rusijos karinės žvalgybos pareigūną trečiuoju įtariamuoju buvusio dvigubo agento Sergejaus Skripalio ir jo dukros Julijos apnuodijimo byloje, naujienų agentūrai „Reuters“ sakė du Europos saugumo šaltiniai.
Aleksandras Petrovas ir Ruslanas Boširovas. EPA-ELTA nuotr.
Šaltiniai patvirtino ketvirtadienį žurnalistinių tyrimų tinklalapio „Bellingcat“ paskelbtą pranešimą, kuriame aukšto rango Rusijos karinės žvalgybos tarnybos (GRU) pareigūnas Denisas Sergejevas įvardijamas kaip trečias įtariamasis.
Sergejus ir Julija Skripaliai 2018 metų kovą buvo rasti susmukę be sąmonės ant suoliuko Anglijos Solsberio mieste. Jie buvo apnuodyti nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“, tačiau abu pasveiko.
Praėjusį rugsėjį britų prokurorai apkaltino du rusus, žinomus slapyvardžiais Aleksandras Petrovas ir Ruslanas Boširovas, pasikėsinimu nužudyti Skripalius.
Anot „Bellingcat“, D. Sergejevas, veikdamas tarptautiniu mastu naudojosi slapyvardžiu Sergejus Fedotovas. Tinklalapis skelbė, kad pasą S. Fedotovo vardu išdavė ta pati įstaiga Maskvoje, kuri išdavė padirbtus pasus kitiems GRU agentams, tarp kurių – A. Petrovas ir R. Boširovas.
„Bellingcat“ taip pat skelbė susekęs, kad kelerius metus iki Skripalių apnuodijimo S. Sergejevas daug keliavo Europoje, Vidurinėje Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose.
Tinklalapis taip pat tvirtina, kad tą dieną 2015 metų balandį, kai D. Sergejevas skrido iš Bulgarijos sostinės Sofijos į Stambulo miestą Turkijoje, ginklų prekeivis Emilijanas Gebrevas labai blogai pasijuto per vakarienę Sofijos restorane. Tyrėjai vėliau nustatė, kad jis buvo apnuodytas.
Atrodo, šitie vyrukai patys neįstengia nė batų raištelių užsirišti… Taip pasakė vienas ekspertas apie anekdotų herojais tapusius GRU agentus. Tačiau ne visi linkę nurašyti ir laidoti Rusijos karo žvalgybos tarnybą.
GRU štabas
Juodi
šikšnosparnių metai
JAV prezidentas Kalėdų rytą traukia dovanas iš po kalėdinės eglės. Atplėšęs Šiaurės Korėjos valdovo atsiųstą žvaigždės pavidalo dėžę, randa abiejų auksinius biustus ir didesnį, KimČen Yno, šveičia į šiukšlių kibirą. Kitoje pamato beisbolo kepuraitę su užrašu „Padaryk Ameriką vėl didžią“ ir viską tėškia ant grindų – pamatęs etiketę „Made in China“. Saudo Arabijos karaliaus padovanotą karūną prisimatuoja ir deda ant stalo, atėjęs prie jo su paketu, ant kurio nieko neužrašyta… – šitai matome Rusijos valstybinio televizijos kanalo RT trumpame vaidybiniame rodinyje. – Išdrasko paketą ir išskleidžia ten buvusius marškinėlius su nugaroje parašyta: „Ты работаешь в ГРУ?“
Prezidento sutuoktinė miegamajame pasirodo vilkinti kaip tik šiais marškinėliais. Į lovoje su iPad‘u tįsančio prezidento prašymą išversti, kas ten parašyta („Tu iš tų kraštų“), atsako: „Padaryk Ameriką vėl didžią“.
Šis kūrinėlį pavadino „Russian Spies in the White House?” Kadaise amerikiečiams rusų šnipai vaidenosi po kiekviena lova, o dabar Rusijos gerklingiausia propagandos skleidėja, RT, paploninusi liežuvį, pašiepia įsigąsdinusius amerikiečius: ar tik nebus Rusijos karinė žvalgyba įsitaisiusi paties prezidento pašonėje? Šnipomanija! Atsikvošėkite, lengvatikiai!
„2018 metais pagrindiniu Rusijos abreviatūra – ir šalies viduje, ir už jos ribų – tapo GRU“, – parašė „Meduza“, Rygoje įregistruotas Rusijos leidėjų internetinis laikraštis („Latvijoje įkurti nepriklausomą rusišką leidinį galima, o Rusijoje – ne“). Ir ne todėl, kad gruodžio pradžioje atšventė įkūrimo 100-metį ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo šnipus su diversantais pagyrė: „Būdamas vyriausiasis vadas, aišku, žinau jūsų neperdedant unikalius gebėjimus, neišskiriant ir specialiųjų operacijų…“
Prieš ketvirtį amžiaus Rusijos karo žvalgybos emblema buvo pasirinktas šikšnosparnis: pats neišsiduoda, o viską girdi. Tačiau 2018-aisiais buvo priešingai. Kur tik Rusijos generaliniam štabui priklausantys šnipai skandalingai nepripėdavo ir neprijaukė! Ir pranešimai su #GRU žiniasklaidoje mirgėte mirgėjo.
Klaida po klaidos
Slaptai.lt jau rašė, kad spalio pradžioje Jungtinėse Valstijose pateikė kaltinimus septyniems asmenims dėl kišimosi į šalies prezidento rinkimus ir kibernetinių atakų prieš tarptautines organizacijas; visi jie yra Rusijos piliečiai ir tarnauja padaliniuose, priklausančiuose GRU – Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vyriausiajai žvalgybos valdybai. Keturi iš jų, kaip ankstėliau pranešė Nyderlandai, mėgino atakuoti Cheminio ginklo draudimo organizacijos (OPCW) kompiuterinius išteklius Hagoje. Dviem iš šio ketverto jau anksčiau buvo iškeltos baudžiamosios bylos Šveicarijoje (mėgino prisismelkti prie Pasaulinės dopingo kontrolės tarnybos WADA duomenų). Olandai dar pridūrė GRU šnipus mėginus prilįsti prie duomenų, kuriuos sukaupė Malaizijos keleivinio lėktuvo „Boeing 777“ katastrofą Ukrainos rytuose (2014) tirianti bendra penkių valstybių tyrėjų grupė (JIT).
Rusų šnipams svilino padus ir kitose Europos šalyse. Metų pradžioje čekai pasigyrė, kad per penkerius metus išaiškino dešimtis Rusijos ir Kinijos šnipų, atskleidė „šalies teritorijoje veikusios vienos Rusijos specialiosios tarnybos žvalgybinį tinklą ir visiškai paralyžiavo jos veiklą“; tarnybos pavadinimo nenurodė, tačiau žinome 2012 metais šioje šalyje apsilankius buvusį GRU karininką Sergejų Skripalį – gal ne šiaip sau?
GRU būstinė
Rugsėjo pradžioje Lenkijos prokuratūra pateikė kaltinimą buvusiam Ekonomikos ministerijos darbuotojui bendradarbiavus su GRU 2014–2016 metais. Spalio 5 d. Estijoje suimti du piliečiai, įtariami valstybės paslapčių išdavimu Rusijos karinei žvalgybai – šalies gynybos pajėgų karininkas ir jo tėvas (manoma, kad šiuo atveju irgi padėjo Skripalis). Lapkričio pradžioje sulaikytas Austrijos pulkininkas prisipažino, kad teikė duomenis GRU. Latvija apkaltino GRU keliomis kibernetinėmis atakomis prieš valstybines žinybas (esą darbavosi tie patys – susimovę Šveicarijoje ir Olandijoje).
Kaip
prisimename, lapkričio pabaigoje Lietuvos generalinė prokuratūra perdavė
teismui baudžiamąją bylą, kurioje vienas Klaipėdos gyventojas kaltinamas
šnipinėjimu. Jis teikė duomenis „Rusijos Federacijos žvalgybos organizacijos“,
kurios pavadinimas nenurodomas, tačiau lengvai atspėjamas žinant, kad rusus
domino Lietuvos karinės jūrų pajėgos, NATO karo laivai ir panašiai.
Gruodžio
pradžioje sužinojome, kad Ukrainos kontržvalgyba išaiškino GRU agentą, kuris
trejus metus dirbo, kaip rašo ukrainiečiai, priešui. Šis pulkininkas,
tarnaudamas šalies karinėse oro pajėgose, buvo atsakingas už visos ginkluotųjų
pajėgų turimos technikos apskaitą. „Sokratas“ įkliuvo, kai ėmėsi padėti Rusijos
karinės žvalgybai išsiaiškinti ukrainiečių laidomo skraidymo aparato
konstrukcijos paslaptis (per šiuos bepiločius Rusijos pajėgos Donbase prarado
daug technikos). Šnipas veikė ne vienas, tačiau jo bendrų Ukrainos
specialiosios tarnybos dar neišaiškino.
Kaip prisimename, rugsėjo pradžioje Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Tereza Mei parlamento posėdyje tvirtai pareiškė, kad du Rusijos piliečiai, kuriems prokuratūra pateikė kaltinimą kėsinimusi nunuodyti buvusį Rusijos šnipą Sergejų Skripalį ir jo dukterį Solsberyje, yra „GRU agentai“ ir kad jų nunuodijimui buvo pritarta „Rusijos valstybės aukščiausiame lygyje“. Naujųjų metų pradžioje britų „The Telegraph“ parašė („How the UK joined the dots from Salisbury Novichok attack to Vladimir Putin“): „Atvirai sakant, praėję metai labai nenusisekė GRU.“ Anot leidinio, pernykštį rudenį ministrė pirmininkė pažadėjo „išardyti“ šalyje GRU tinklus ir dabar matyti, kad pažadas ištesėtas. „Mes tikri, kad žinome viską, kas mums reikalinga žinoti apie Solsberį“, pasakė leidiniui jo šaltinis vyriausybėje. Išaiškinta, kas ir kaip prisidėjo prie šio nusikaltimo, ir kad visa tai buvo vykdoma Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pritarus. Didžioji Britanija išsiuntė iš šalies 23 Rusijos diplomatus – beveik visi jie buvo karinės žvalgybos (GRU) ir užsienio žvalgybos tarnybų agentai (SVR). „GRU prireiks dešimtmečių prarastoms pozicijoms Didžiojoje Britanijoje susigrąžinti.“
Separatistams
įsakinėjo GRU generolas?
2018 metų pradžioje sužinojome, kad Ilinojaus valstijos Šiaurės apygardos teismas priteisė 25-ių „Boeing 777“ katastrofoje žuvusiųjų giminaičiams $400 milijonų iš buvusio „Donecko liaudies respublikos gynybos ministro“ Igorio Girkino (Strelkovo), tačiau akivaidu, kad ne jis įsakė numušti viršum prorusiškųjų separatistų kontroliuojamos teritorijos skrendantį keleivinį lėktuvą. Lapkričio mėnesį 55 žuvusiųjų giminės kreipėsi į Europos žmogaus teisių teismą su ieškiniu Rusijai.
GRU ir Vladimiras Putinas. kremlin.ru nuotr.
Laukiama nesulaukiama, kada baudžiamoji byla dėl viršum prorusiškųjų separatistų kontroliuojamos teritorijos numušto lėktuvo įgulos ir keleivių žūties bus perduota Hagos apygardos teismui. Praėjusių metų pavasarį Nyderlandų saugumo taryba spaudos koferencijoje paskelbė JIT tarpinę išvadą: zenitinių raketų kompleksas „Buk“, iš kurio numušė lėktuvą, į Donecko sritį buvo atgabentas iš Rusijos Federacijos teritorijos ir priklausė Rusijos ginkluotųjų pajėgų 53-iai priešlėktuvinės gynybos brigadai. Tačiau tyrėjai dar negalėjo tvirtai pasakyti, ar prie to prisidėjo „Rusija kaip valstybė“. Tyrimą pratęsė iki 2019 m. sausio 1 d.
Netrukus po spaudos konferencijos Hagoje tarptautinės grupės „Bellingcat“ ir Rusijos leidinio „The Insider“ tyrėjai paskelbė nustatę ir antro iš dviejų JIT ieškomų įtariamųjų asmenybę. Jų išvadoje teigiama, jog kelios dienos iki numušant „777“ viename įrašytų telefoninių pokalbių „…mes jau gavome Buk‘ą“ (…у нас уже есть Бук) sako GRU generolas Olegas Ivanikovas. Dar žinomas ir kaip buvęs „Pietų Osetijos gynybos ministras Andrejus Laptevas“ (2006 – 2008) bei „Luhansko liaudies respublikos gynybos ministro patarėjas“ (2014). Iš tikrųjų ne „ministrai“ ar kokie vietiniai vadai įsakinėjo Donecko ir Luhansko srityse kariaujantiems Rusijos kariuomenės padaliniams, teigia tyrėjai, o šis GRU generolas. Tiesiogiai jam pakluso ir ten veikusios privačios karinės kompanijos „Vagner“ samdinių vadas. Generolas kontroliavo ir ginklų, karinės technikos bei kita tiekimą iš Rusijos. Palaikė ryšį su Maskva ir „netgi siuntė rekomendacijas dėl politinių paskyrimų Putino padėjėjui Vladislavui Surkovui“. Šis „Bellingcat“ ir „The Insider“ tyrimas yra pirmasis atvejis, kai keleivinio lėktuvo numušimas tiesiogiai siejamas su aukšto Rusijos karininko veikimu. Dabar žiūrėsime, ar JIT tyrėjai pripažins šią išvadą įtikinamai pagrindžiama.
GRU laidoti dar per anksti
Prie veiklos prieš Ukrainą priskirtinas ir neįprasto „žanro“ antpuolis, apie kurį pranešė „The Washington Post“. 2015 metų vasaryje daugiau kaip dešimt JAV senatorių elektroninius laiškus, kuriuose organizacijos „Ukrainos patriotai“ vardu aiškino, kad šalyje susiklostė kritinė padėtis, kariuomenėje veši „milžiniška“ korupcija ir prašė atsiųsti į šalį „patyrusių JAV ir NATO specialistų“. Šis prasta anglų kalba parašytas laiškas nesukėlė kokio nors didesnio šurmulio Kongrese, tačiau kontržvalgybininkai jį įsidėmėjo. Mat tai buvo pirmas žinomas GRU veikiančio psichologinių operacijų padalinio mėginimas paveikti amerikiečių politikus. Prašome jūsų pagalbos, bet jūs, sužinoję ukrainiečius jau nepasitikint savo generolais ir šiaip reikalams visiškai pašlijus, tikriausiai nepadėsite…
Šis laiškas radosi GRU padalinyje, kuris žinomas „karinės dalies 54777“ (arba 72) pavadinimu. Ten įsikūręs,
kaip tvirtina Vakarų kontržvalgybininkai, Rusijos ginkluotosiose pajėgose
veikiantis psichologinio karo operacijų centras. Antai ne per seniausiai, po
to, kai Rusijos pasieniečiai apšaudė
tris ukrainiečių laivus Juodojoje jūroje, Ukrainos pasienio rajonuose gyvenantys
jaunuoliai sulaukė pranešimų, raginančių atvykti į karo tarnybą. Šaukimus,
manoma, siuntinėjęs būtent šis psichologinių operacijų centras.
„Karinė dalis 54777“ turi keletą priedangos organizacijų kurios dedasi nekaltomis visuomeninės diplomatijos vykdytojomis, rusų išeivijos interesų gynėjomis, o iš tikrųjų jas slapta valdo GRU (geriausiai žinomos – „InfoRos“, „Institute of the Russian Diaspora“). Pavyzdžiui, 2014 metų vasaryje, prieš Rusijai okupuojant Krymą, minėtos „priedangos“ išplatino pareiškimą, kuriame rusiškų organizacijų Ukrainoje vardu buvo kalbama apie šioje šalyje rusams kylančias grėsmes, bręstančius pavojus ir Rusijos prezidentas prašomas įsikišti. Šis pareiškimas turėjo parodyti tarptautinei bendrijai, sykiu ir Rusijos visuomenei, Ukrainą nesant vieningą.
Dar ši „karinė dalis“, kaip rašoma „The Washington Post“, bendradarbiauja su kitomis psichologines ir kibernetines operacijas vykdančiomis grupėmis, – pavyzdžiui, „Cyber Caliphate“, kurioje susibūrę kibernetiniai diversantai dedasi „Islamo valstybės“ šalininkais. Iš tikrųjų ši grupė yra to paties GRU padalinio skyrius. „Cyber Caliphate“ 2015 metų pradžioje įsilaužė į JAV centrinės karo vadovybės išteklius Twitter‘yje, o 2016 metais įsismelkė į JAV demokratų partijos kompiuterinius tinklus.
Praėjusių metų pavasarį JAV finansų ministerijos paskelbtame naujame sankcijų 19-ai fizinių asmenų ir penkioms kompanijoms Rusijoje vėl randame GRU atstovus: patį Vyriausiosios žvalgybos valdybos viršininką ir tris jo pavaduotojus bei dar du karininkus. Amerikiečiai juos pripažino tiesiogiai atsakingais už tai, kas atsitiko Ukrainoje 2017 metų vasarą. Birželio 28-ąją, Ukrainos konstitucijos diena, itin žalingas kibernetinis virusas „NotPetya“ ištrynė duomenis bankų, energetikos kompanijų, oro uostų, aukštų vyriausybės valdininkų kompiuteriuose. „NotPetya“ padarė žalos ir Danijoje, Jungtinėse Valstijose. Baltuosiuose rūmuose ši diversija buvo pavadinta „labiausiai niokojama ir daugiausia nuostolių padariusia kibernetine ataka istorijoje“. Teigiama tai buvus tos pačios „karinės dalies 54777“ kibernetinius diversantus.
Britų spauda daug dėmesio skyrė rusų šnipų operacijoms šalyje nušviesti
„Atrodo, šitie vyrukai patys neįstengia nė batų raištelių užsirišti“, – pašiepė anekdotų herojais tapusius GRU agentus Rusijos karinių pajėgų specialistas Maiklas Kofmanas iš Vudro Vilsono tarptautinio centro Vašingtone. Rusijos leidiniui „Komsomolskaja pravda“ specialiųjų tarnybų istorikas, žvalgybos veteranas Michailas Bogdanovas pasakė ne visiškai pritariantis „The Telegraph“ parašyta, kad GRU prireiks dešimtmečių nuo pastaraisiais metais patirtų smūgių atsigauti. Visur specialiosios tarnybos patiria nesėkmių. „Nurašyti ir laidoti GRU per anksti“. Rusijos karo žvalgyba savo veiklos srityje tebelieka dar labai pajėgi organizacija. Jis nemanąs karo žvalgybos vadovybę esant tokią neišmanią, kad „dėtų kiaušinius į vieną krepšį“. Negali visos operacijos būti vykdomos vienų ir tų pačių žmonių. Kita vertus, būdavo GRU ir SVR visiškai netekus rezidentūrų užsienyje, tačiau jos vėl rasdavosi ir tęsdavo operacijas.
Apie pastaruosius Rusijos karinės žvalgybos (GRU) nuotykius kuriami anekdotai. Kiti sako GRU esant stiprų ir klastingą priešininką, todėl kalbėti, kad veikia kažin kokie nevykėliai, reiškia nematyti GRU padarytos žalos ir negerbti aukų atminimo. Budrieji primena: o kas padėjo Kremliui atplėšti nuo Gruzijos Abchaziją su Pietų Osetija? Okupuoti Krymą ir įsibrauti į rytines Ukrainos žemes? O kas rengė valstybės perversmą Juodkalnijoje 2016-ųjų rudenį? Apie tai – kitą kartą.
ČArtėjant jau 28-osioms tragiškosios Sausio 13-osios
metinėms, akis užkliuvo už keleto veikėjų, vienaip ar kitaip susijusių su mūsų
nepriklausomybės kova, asmenybėmis.
Česlovas Iškauskas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Tiesa, čia nieko naujo, tik prieš šią laisvės kovų
atminimo datą jie vienaip ar kitaip pademonstravo esą sveiki ir gyvi, dar
pajėgūs „karštai mylėti“ savo tėvynę – taip taip, Lietuvą… Tik ta jų meilė
dvokianti.
Pirmiausia turiu galvoje KGB pulkininką Edmundą Kasperavičių. Vyresnieji jį puikiai prisimena iš TV ekranų, kai 222 dienas okupuotame Lietuvos radijo ir televizijos pastate Konarskio gatvėje vadovavo vadinamai „kaspervizijai“. Kai 1991 m. rugpjūčio 22 d. pučistai Maskvoje pralaimėjo, ir jų tarnai skuodė iš Lietuvos, E. Kasperavičius pasitraukė į netrukus subyrėsiančią SSRS. Vėliau jį buvo nuspręsta komandiruoti į Kiniją: dar nesenas, tada kokių 46-rių tesulaukęs kontržvalgybininkas, kaip karo atašė turėjęs žvalgybininko patirties Afganistane, Egipte, dar kažkur, kuo toliau buvo išsiųstas ir dėl to, kad pats bijojo būti gražintas į Lietuvą.
Sausio 13-oji – mūsų atmintyje. Paroda Lietuvos seime. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Mat, pasitraukę į Minską po pustrečių metų,1994-ųjų sausio 15 dieną, Lietuvos teisėsaugininkų dėka buvo pargabenti į Vilnių Mykolas Burokevičius ir Juozas Jermalavičius ir čia jų laukė teismas. O E. Kasperavičius buvo LKP „ant platformos“ centro komiteto Politinio skyriaus konsultantas. Apie šią operaciją savaitraštyje „Panorama“ 2006 m. rugsėjį vaizdžiai papasakojo tuometinis Generalinės prokuratūros Valstybinių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiasis tardytojas Kęstutis Betingis.
E. Kasperavičius
dažnai grįžta į Maskvą ir savo 1991-ųjų įspūdžius noriai pasakoja Rusijos
žurnalistams. Antai, praėjusį birželį jį kalbino naujienų agentūros SPUTINK
žurnalistas Levas Ryžkovas. Atsargos žvalgybininkas ir toliau perversmininkus
vadina didvyriais, giria sulaikytus bendrininkus Konstantiną Michailovą
(Nikuliną) bei Jurijų Melį, šmeižia Lietuvą, lieja ašaras dėl sovietinės
Lietuvos. Mat, jis yra gimęs 1945 m. Tauragės rajono Batakių kaime, todėl save
laikąs „tikru lietuviu“. „Aš prisimenu tuos pačius 80-uosius Lietuvoje. Žmonės
buvo ramūs, tikėjo ateitimi, planavo dvidešimt ar daugiau metų į priekį. Visada
užtekdavo atlyginimo. Net galima buvo susitaupyti“, – pasakoja jis pirmajame
savo interviu (https://sputniknews.lt/columnists/20180603/6151971). Dialektikos žinovu savęs vadinąs E.
Kasperavičius sako, kad Lietuvos laukia aušra – mat, „Lietuva neišvengiamai
grįš pas Rusiją“. 73-jų sulaukęs žvalgybininkas, matyt, žino, ką jam pašnibžda
GRU…
Sausio 13-osios laužai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Jis tvirtina išleidęs
savo prisiminimų penkiatomį, o 2012 m. išėjusi knyga „Gyvenime visko buvo…“ Joje
jis lieja krokodilo ašaras, kokia šauni buvo „Vaikystė Lietuvoje“. Minėtus interviu
mielai talpina Algirdo Paleckio socialistinio judėjimo svetainė. Juose
kalbinamas žvalgybininkas mini ir leidinio „Karštas komentaras“ redaktorę Giedrę
Gorienę, buvusią A. Paleckio „frontininkų“ kandidatę į Seimo narius…
E. Kasperavičiaus
patyrimą uoliai propaguoja komunistinė Rusijos žiniasklaida. Antai, Vladas
Bikuličius (šią pavardę įsidėmėjome tomis pačiomis Sausio dienomis) Rusijos
kompartijos leidinyje „Pravda“ išsijuosęs liaupsina šį perversmininką, koks jis
kalbų žinovas, kokias talentingas laidas rengė „kaspervizijoje“… (Šis
laikraščio korespondentas Lietuvoje mirė 2015 m. pabaigoje eidamas 84-uosius
metus).
Pasirodė, kad tuometinis LRT kolektyvas nebuvo monolitinis. Dauguma žurnalistų ir technikų liko ištikimi Atgimimui ir Sąjūdžio idėjoms. Čia buvo susikūrusios dvi Sąjūdžio grupės: kūrybinėse grandyse vienai iš jų vadovavo Benas Rupeika, o techniniame centre – Eduardas Potašinskas. Gi kita barikadų pusė tarnavo „platformininkams“, tomis dienomis įkūrusiems vadinamąjį Nacionalinį gelbėjimo komitetą. Jame pradėjo dirbti patyrusi ilgametė žurnalistė, ateistinės radijo laidos „Akiračiai“ vedėja Fatina Butienė, kuri 1974 m. buvo laimėjusi Vinco Mickevičiaus-Kapsuko premiją. TV archyvus puikiai žinojo ir „kaspervizijai“ mielai atvėrė buvęs TV programų direktorius Gintautas Steigvila, kultūros laidas vedė LSSR liaudies artistas, operos solistas Kostas Šilgalis, Maskvai tebetarnavo „Jedinstvos“ liaupsintojas, TV žurnalistas Adolfas Paulius, į komunistinę stovyklą metėsi radijo laidų rusų kalba redaktoriaus Stanislovas Mickievičius, TV operatorius Sergėjus Gelbachas, vėliau virtęs S. Juonienės dešiniaja ranka, prisigrobęs TV technikos, paskui pabėgęs į Minską, dar vienas kitas nesusivokęs ar ilgesnio rublio paviliotas žurnalistas.
Sausio 13-osios minėjimas 2016-aisiais metais. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Kaspervizijoje“ dažni lankytojai buvo LKP ant SSKP platformos antrasis sekretorius Vladislovas Švedas (apie šį veikėją rašiau prieš ketverius metus https://www.delfi.lt/news/ringas/lit/c-iskauskas-dar-vienas-giesmininkas-is-kremliaus-ambonos.d?id=66863256), laikraščio „Tarybų Lietuva“ redaktorė Stanislava Juonienė, partinės mokyklos dėstytojas Giedrius Butkus, dailininkas A. Stiško, vienas barzdotas ir ne itin intelektu švytintis istorijos mokytojas iš Naujosios Vilnios, keletas marksizmo-leninizmo dėstytojų, ekonomistų, generolų, buvusių stribų ir t.t.
Kai kurie iš
„kaspervizijos“ aktyvistų išsidangino iš Lietuvos, kiti iškeliavo Anapilin,
treti už išdavystę atlikę bausmę tyliai karšta, yra ir paslapčia atgailaujančių,
dar kiti, kaip tas pats E. Kasperavičius, neatlyžta ir juodina viską, kas vyksta
Lietuvoje.
Jie su savo globėjais, matyt, dar nepraranda vilties sugrįžti su „žaliaisiais žmogeliukais“ ar ant žlegančių tankų ir pakartoti siaubingąją Sausio 13-ąją. Nesakykime, kad jų svajonės beviltiškos.
Istorikas, ekonomistas, visuomenininkas plk. ltn. Kęstutis Eidukonis. Slaptai.lt nuotr.
Daugeliui vakariečių iš tikrųjų sunku suvokti, kaip KGB pulkininko Vladimiro Putino protas veikia, bet mes privalome tai padaryti, jeigu norime suprasti, kas vyksta Jungtinėse Amerikos Valstijose sėkmingai Rusijos sėjamo ir šalį skaldančio chaoso akivaizdoje. Turime tai žinoti, kad galėtume nuspėti, kas mūsų laukia toliau.
Kalbant apie 2016-uosius, žinome tiesą apie tai, kad visas pasaulis su menkomis išimtimis buvo visiškai įtikėjęs, jog Hillary Clinton triuškinančiai laimės prezidento rinkimus! Tuo buvo įsitikinęs ir Putinas, ir visa Rusijos valdžia.
Šis faktas ir buvo priežastis kištis į rinkimus. Jie netikėjo, kad rinkimus laimės Donaldas Trumpas. Jei būtų tikėję, būtų parodę gerokai daugiau įžvalgos, nei mūsų pagrindinė žiniasklaida; bet jie to nepadarė. Kiekvienas tyrinėjantysis rusų dezinformaciją gerai žino, kad jų tikslas buvo diskredituoti visą Amerikos demokratiją, sukelti suirutę ir pridaryti nuostolių „išrinktajam prezidentui“ – Hillary, idant ji veiktų kaip silpnoji pusė. Kadangi Maskva to negalėjo daryti atvirai, jiems reikėjo Hillary sąskaita iškelti varžovą Donaldą Trumpą. Tai buvo visai nesunku! Skandalų apsupta Hillary palengvino šį darbą, o medijos, ieškančios tinkamo jauko, labai apsidžiaugė, gavusios Trumpą už dyką, nes pagal jų beribę išmintį Trumpas buvo kandidatas, kurį Hillary galėjo lengviausiai įveikti.
Kol visa tai vyko, Putiną labai džiugino mintis, kad prezidente taps Hillary. Ji buvo jo „mergina“[1]. Ji leido jam kontroliuoti „Uranium One“.[2] (Negi kas nors tiki, kad šis sandėris buvo sudarytas be Baracko Obamos žinios?) Ji leido rusų kompanijoms dalintis JAV technologijos paslaptimis, o Putinas per tarpininkus pervedinėjo pinigus į Clintono Fondą. Šiame fonde jai pavyko sutelkti savo štabo žmones dar iki rinkimų kampanijos tam, kad jie būtų prieinami per rinkimus. Jos vyras Maskvoje sakė kalbas už šimtus tūkstančių dolerių. Jis turi jos „trūkstamus“ elektroninius laiškus. Vadinamieji Stylo dosjė[3] „kompromatai“ tikriausiai yra apie Billą Clintoną. Gerai žinoma, kad Billas negali atsispirti pasimatymams su kitomis moterimis, nei Hillary. O kalbos Maskvoje – tikriausiai dar viena kompromituojanti medžiaga.
Putinas neturėjo jokio pagrindo manyti, kad Hillary netęs Obamos politikos. Trumpo išrinkimas Putinui buvo milžiniškas žingsnis atgal; juk Hillary buvo jo „mergina“, o Trumpas viską sugriovė.
Hilary Klinton
Hillary pradeda šaukti: „Rusija, Rusija, Rusija!“ Putinas iš pradžių smogia atgal, mėgina turėti reikalų su Trumpu, tikėdamasis jį nugalėti. Kadangi tai neveikia, būtina jį sunaikinti, nes jis yra žymiai pavojingesnis, negu Hillary. Įkandin seka „naudingi idiotai“, Obamos šalininkai valdžioje: Johnas Brennanas, Jamesas Clapperis, Robertas Muelleris, Adamas Schiffas, Rodas J. Rosensteinas, Jamesas Comey, Lisa Page… Putinas visiškai patenkintas, nes jis arba turi keletą reikalui vadovaujančių savo agentų „giliojoje valstybėje“,[4]arba tą patį savaime darančių „naudingų kvailių“. „Naudingi kvailiai“, savo veiksmais atliekantys Putino darbą ar šnipai – kas gali žinoti?
Nerasta jokio Rusijos Trumpo–Putino sąmokslo, tik daugybė veikiančių „naudingų kvailių“ arba agentų, ir rezultatas – visa šalis suskaldyta. Obama įkėlęs koją į Baltuosius Rūmus, nes tebeturi skaitlingą lojalių jam žmonių minią, iš kurios jis gali pasirinkti būsimo štabo narius. Ar jie apkerėti jo žavesio, jo nekenčiamos JAV ideologijos, ar jie yra šnipai? Prisiminkime Obamos vadovus, mokytojus ir ganytojus, tūlą Louis’ą Farrakhaną, ką jau kalbėti apie Billą Ayersą ir kitus kairiuosius, anarchistus arba net atvirus komunistus.
Obama buvo pagautas į mikrofoną sakantis Dmitrijui Medvedevui: „Pirma palaukime, kol mane perrinks, tada turėsiu daugiau galimybių padaryti, kad kas nors įvyktų. Visais šiais klausimais, bet ypač dėl raketų gynybos, tai, tai gali būti išspręsta, bet svarbu, kad jis man paliktų daugiau erdvės.“ Medvedevas: „Taaaip, suprantu. Suprantu jūsų žinutę apie erdvę. Daugiau erdvės jums…“ Obama: „Tai mano paskutiniai rinkimai. Po jų būsiu lankstesnis.“ Medvedevas: „Supratau. Informaciją perduosiu Vladimirui, ir aš esu jūsų pusėje.“
Vladimiras Putinas ir Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.
Apie kokius klausimus buvo kalbama? Su kokiais dar dalykais buvo sutinkama? Hillary ir Obama, kaip ir Putinas, manė, kad būtina dirbti kartu. Obama rėmė Hillary, kartu su ja vedė rinkiminę kampaniją, ją rekomendavo. Nemanau, kad ji būtų ėjusi prieš savo rėmėją. Bet koks ryškesnis dėmesys į į rinkimus įsipainiojusius „rusų rinkimus“ buvo menkinamas, kol nebuvo išrinktas Trumpas, ir kaip tik tada buvo užkurtas pragaras. Obama nedarė nieko tol, kol tikėjo, kad Hillary nuskins pergalę! Nebuvo reikalo drumsti vandenį.
Trumpą dažnai kaltina tuo, kad jis yra Putino įrankis, tačiau palyginkime Trumpą ir Obamą ne jų žodžiais, o darbais. Argi Trumpas ką nors renčia prieš Rusiją, ir argi Putinas daro užuominų, jog prieš jį ką nors turi? Trumpas stiprina kariuomenę, duoda Ukrainai mirtinus ginklus, sumažina naftos kainą ir tokiu būdu pakelia JAV ekonomiką, pasirašo sankcijas Rusijai, Venesuelai, nutraukia santykius su Kuba, priverčia NATO pakratyti kišenę ir skirti daugiau pinigų gynybai, uždeda tarifus Kinijai, mėgina plėsti NATO finansavimą bei narystę. Galiausiai panaikina sutartis su Rusija, kuri šių nesilaiko. Ar kurie nors iš šių veiksmų padeda Putinui?
Palyginkime visa tai su Obamos darbeliais, kurio dėka raketos ir radarai išvežti iš Lenkijos, leista okupuoti Krymą, netrukdyta Putinui apžioti kitas Ukrainos žemes. Obama sumažina kariuomenę, duoda pinigų Rusijos šalininkui Iranui ir atnaujina santykius su Kuba – kitu Rusijos sąjungininku. Išveda JAV pajėgas iš Europos, įskaitant tankus. Irake nusiplauna rankas ir pabėga, paskelbia pasitraukimą iš Afganistano. Įstumia JAV į dar didesnes skolas, sulėtina šalies ekonomiką, išleidžia visų rūšių pinigus savo politikos šalininkams remti. Prasižengusius bankus ir verslą priverčia finansuoti demokratus ir socialistus palaikančias organizacijas (joms „aukoti“), vietoj to, kad jiems būtų iškeltos bylos. JAV pajamų tarnybą, Federalinį tyrimų biurą ir žvalgybos organizacijas paverčia politinės represijos įrankiu, šnipinėja Trumpą kampanijos metu, panaudodamas žvalgybos agentūras.
Turime prisiminti, kas tuomet sudarė „giliosios valstybės“ narius – jei ne Obama, tai kas kitas būtų iškėlęs Johną Brennaną ir Jamesą Clapperį į tokias aukštas pozicijas? Brennanas[5] balsavo už komunistų kandidatą. Gusas Hallas išsikėlė nuo JAV komunistų partijos (CPUSA), finansuojamos Rusijos. Ir kaip jis galėjo praeiti bet kurį biografijos patikrinimą? Clapperis pasirodė kaip abejotinas lyderis, kai pats sulaužė priesaiką! Per Obamos kadenciją biografijos faktų patikros varžtai buvo taip atpalaiduoti, kad daug kas buvo paleista pavėjui. Aplaidžiai tikrinant duomenis, galimai prasmuko kai kurie aklai Obama tikintys žmonės, o gal jie net dirbo Rusijos naudai. Kaip kitaip paaiškinti greitą rusų šnipų deportaciją ir paleidimą, kad ir Annos Chapman? Ji buvo deportuota net išsamiai neapklausus.
Barakas Obama
Kas, jei kai kurie iš tų žmonių tebėra ten ir klauso įsakymų iš Rusijos? Ar tai įmanoma? Galbūt liko nedaug, vienas kitas organizatorius. Susiduriama su per daug nutekinimų, per daug nelojalumo, dalykų, iškeltų į viešumą, kurie jau būtų sunaikinę bet ką kitą, nei Trumpas.
Kodėl tokiems žmonėms, kaip Paulas Manifortas ar Michaelas Cohenas, buvo leista dirbti Trumpui, išvengiant FTB informacijos perdavimo Trumpui Dianos Feinstein ir jos kiniečio vairuotojo stiliumi? FTB išsiaiškino, kad Feinstein vairuotojas kinas buvo šnipas. Tada jį patyliukais atleido.
Kaip Obama išsisuko – su tokiais dalykais, kaip Irano sandėris,[6]operacija „Greiti ir įsiutę“[7]? Kas galvojo, kad duoti milijardus dolerių teroristų rėmėjams yra gera mintis, kas leido okupuoti Krymą, taip pat įleido rusus į Siriją? O kaip dėl paleistų į laisvę rusų agentų, ISIS ir Al Qaeda‘os teroristų, ištuštintos Gvantanamo karinės jūrų bazės, teroristų teisimo teismuose ir taip toliau, ir panašiai?[8]
Ana Čapman. Rusijos šnipė – nelegalė Vakaruose. Ją demaskavus grįžo į Rusiją, kur veda televizijos laidas apie politiką, slaptas istorijas ir žvalgybas
Vienintelis klausimas prezidentui Trumpui būtų: „Ar nors vienas tokios galimos išdavystės ir sąmokslo atvejis buvo tiriamas?“ Jeigu nebuvo, galbūt mums reikia kontržvalgybai pavesti šį klausimą ištirti kuo greičiau. O gal ir žvalgybininkai buvo sukompromituoti „giliosios valstybės“?
Ar „naudingi kvailiai“, ar KGB/GRU agentai, bet stambūs žaidimai vyksta Rusijoje. Sulaukęs šešiasdešimt trejų miršta GRU vadovas,[9] Majamio spauda atkapsto Epsteino bylą.[10]Laivų krizė Ukrainoje, teisines „bombas“ mėtantis Muelleris[11] tuo metu, kai Trumpas išvykęs už vandenyno – tik sutapimas? Įdomu, ką atnaujinta Epsteino byla dar atskleis, nebent, kad Hillary ir Billas jau nebėra naudingi. Be Holivudo žvaigždžių pagalbos jie nepritraukia net dešimt nuošimčių dėmesio, kurį pelno Trumpas.
Antradienį (lapkričio 27 d.) ši pora Toronto teatre surengė kalbų turą, bet 20 000 vietų salėje buvo parduota tik apie 3000 atpigintų bilietų. Ko gero, Putinas numes ir ant jų po „bombą“. Turbūt Putinas išsiaiškino, kad jų niekada nebeprireiks. Gyvename iš tiesų įdomiu laiku.
Iš anglų kalbos vertė Daiva Tamošaitytė
2018 gruodžio 2 d.
[1]Amer. šnek. gal, iš girl – „mergina“, „tarnaitė“. (vert. past.)
[2]„Uranium One“ – urano kasimu JAV užsiimanti Kanados kompanija, kurios kontrolinis paketas buvo parduotas „Rosatom“‘ui. (vert. past.)
[3]Christopher Steele – buvęs MI6 pareigūnas, perdavęs FTB dosjė apie tariamus D. Trumpo finansinius ir asmeninius ryšius su Rusija. (vert. past.)
[4]Angl. Deep State – pažodžiui „gilioji valstybė“, arba „valstybė viduje“, „vidinė valstybė“; sąvoka, apibrėžianti slaptą klaną valstybėje, kuris susideda iš valdžios, biurokratijos, finansų, karinių ir žvalgybos tarnybų įtakingų atstovų, ir kuris manomai per išorines institucijas kontroliuoja valstybės politiką; kitais žodžiais, „šešėlinė valdžia“. Manoma, kad sąvoka kilo iš turkų k. („derin devlet“). (vert. past.)
[5]Buvęs Centrinės Žvalgybos Valdybos vadovas Johnas Brennanas, davęs priesaiką sakyti teisybę, melavo Kongresui. Už tokį patį priesaikos sulaužymą dabar teisiamas Michaelas Cohenas. Šiuo metu J. Brennanas dirba CNN.
[6]Iranui davė milijardą grynųjų, jais finansuojami teroristai, rusų perkami radarai ir priešlėktuvinės raketos.
[7]Kalbama apie Obamos inicijuotą ATF (Alkoholio, tabako, ginklų ir sprogmenų biuro) operaciją prieš JAV teritorijoje veikiančius narkotikų prekeivius. Vietoj to 2000 ginklų gavo nusikaltėliai, prie pietinės sienos nužudę šimtus meksikiečių ir mažiausiai vieną JAV pasienietį. 2010 metais prasidėjusi istorija vis iškyla aikštėn, aiškėja, kad ginklai keliavo įvairiomis kryptimis ir dingdavo, tačiau prezidentui Obamai pareikalavus išskirtinės teisės neleisti Kongresui tirti operacijos veiklos, visi galai buvo užrišti. „Su operacija „Greiti ir įsiutę“ JAV valdžia de facto tapo prekiautoja ginklais su Meksikos narkotikų karteliais ir islamistų nusikaltėliais“, – daro išvadą 2016 sausio 22 d. straipsnio autorius Ianas Tuttle‘as („National Review“ info).
[8]Gvantanamo kaliniai turi įdomų statusą. Jie laikomi ne karo belaisviais, o teroristais, nelegaliais kovotojais. Karo belaisviai paleidžiami pasibaigus karui. Karo nusikaltėliai, kriminaliniai kaliniai turi būti teisiami. Kol kas JAV nenusprendžia, ar karo lauko, ar civiliniame teisme. O daugelis paleistųjų iš Gvantanamo grįžo kovoti prieš Vakarus.
[10]Prieš 10 metų finansininkui Jeffry Epsteinui buvo iškelta seksualinio priekabiavimo byla, iš kurios jis lengvai išsisuko. Šiuo metu byla demonstratyviai siejama su Billu Clintonu ir princu Charlesu.
[11]Specialusis teisėjas Robertas Muelleris, po Padėkos dienos sugrįžęs į viešąją erdvę ir tiriantis galimus „Trumpo Bokšto“ statybų Maskvoje bei Rusijos įtakos JAV prezidento rinkimų kampanijai ryšius, per trumpą laiką paskelbė tiek naujų dokumentų, kad ši savaitė žurnalistų buvo praminta „bombų“ savaite (angl. k. bombshell – žodžių žaismas, reiškiantis ir „stulbinančias naujienas“). (vert. past.)
It is very hard for most Westerners to comprehend how KGB Colonel Putin’s mind works, but we need to be able to do so in order to understand what is going on in this country vis-à-vis Russia’s success in sowing chaos in dissension in this country. We need to know in order to predict what comes next.
Going back to 2016, we know for a fact that the whole world (with a few exceptions) absolutely believed that Hillary would win the Presidential election in a landslide! This belief was shared by Putin and the Russian government.
Their meddling in the election was based on this fact. They did not believe that Donald Trump would win. If they did, they would have exhibited much more insight than our mainstream media, but they did not. Anyone studying Russian disinformation knows, that their goal was to discredit ALL OF American democracy, sow chaos and damage “President-elect” Hillary, so she would be dealing from a position of weakness. Since Moscow could not do this openly, they needed to raise up the challenger Donald Trump, at the expense of Hillary. Easy enough to do! With all the scandals surrounding her, Hillary made their job easy and the media, anxious for click bait, was happy to cover Trump for free. Because in their infinite wisdom, they believed that Trump would be the easiest candidate for Hillary to beat.
With all this going on, Putin was very happy with the idea of Hillary being President. She was his “gal”. She had given him control of Uranium One. (Does anyone think that this deal was done without Obama’s knowledge?) She had let Russian companies share in US technology secrets. Putin indirectly contributed money to the Clinton Foundation. Hillary was able to park her campaign staff there before the election in order to have them available to her for the election. Her husband had given speeches in Moscow for hundreds of thousands of dollars. He has her “missing” e-mails. “Kompromat” from the Steele dossier could in reality be about Bill Clinton. It’s a known fact, that Bill cannot resist trysts with women other than Hillary. Speeches in Moscow – probably, some Kompromat occurred there also.
Hillary Clinton
Putin had no reason to believe that she would not continue Obama’s policies. However, the election of Trump was a HUGE setback for Putin. Hillary was his “gal”, but Trump ruined that. Hillary starts yelling, “Russia! Russia! Russia!” Putin at first fights back by trying to deal with Trump, hoping he could win him over. This does not work. So, he needs to destroy Trump, because he is much more dangerous than Hillary. In step the „useful idiots”, Obama loyalists in the Government, follow: John Brennan, James Clapper, Robert Mueller, Adam Schiff, Rod J. Rosenstein, James Comey, Lisa Page… Putin is absolutely delighted. He has either got some agents in the Deep State directing this, or the „useful fools” are doing this on their own. By their actions they are doing Putin’s work. „Useful fools” or Russian agents, who knows? No Russian collusion between Trump and Putin is found, but plenty of „useful fools” or Putin agents go into action. The result is a country being torn apart. Obama is in the White House. He had tons of loyal people to draw from for his Staff. They are either bewitched by his charisma, his hate of the US ideology, or are they foreign agents? Let us not forget Obama’s mentors, teachers, pastors and Louis Farrakhan, not to mention Bill Ayers and other leftists, anarchists or even outright communists.
Obama was caught on mic saying to Dmitri Medvedev, “Let me get reelected first, then I’ll have a better chance of making something happen. On all these issues, but particularly missile defense, this, this can be solved but it’s important for him to give me space.”
Medvedev: “Yeah, I understand. I understand your message about space. Space for you…”
Obama: “This is my last election. After my election I will have more flexibility.”
Medvedev: “I understand. I will transmit this information to Vladimir, and I stand with you.”
What were all these issues? What other things were agreed upon? Obama and Hillary were of one mind with Putin on the need to work together. Obama supported Hillary, campaigned with her, and endorsed her. I do not believe, that she would have gone against her sponsor. Any major attention to Russian Election meddling in the election was down played until after Trump was elected, then all hell broke loose. Obama did nothing as long as he believed Hillary would win! There was no need to muddy the waters.
Vladimir Putin and Donald Trump. EPA – ELTA foto
Trump is often accused of being a tool of Putin, but let us compare Obama to Trump, by their actions not their words. Does anything Trump do vis-à-vis Russia and Putin suggest that Putin has anything on him? Trump builds up the US military, gives lethal weapons to Ukraine, gets low oil prices thereby improving the US economy, places sanctions on Russia, breaks with Cuba, places sanctions on Venezuela, gets NATO to pony up more money for defense, puts tariffs on China, increase in NATO funding and memberships, and cancels treaties that Russia refuses to comply with. Do any of these things help Putin?
Compare this to Obama who removed missiles and radar from Poland, let Crimea be occupied, let Putin seize other parts of Ukraine, cut the military, gave money to Iran (Russia’s ally) and resumed relations with Cuba (another Russian ally). Obama withdrew US forces from Europe – to include all tank units, cut and ran in Iraq, announced withdrawal from Afghanistan, got US into deeper debt, slow walked the US economy, and spent all kinds of money on his political allies. Banks and business were forced into bankrolling far left organizations instead of facing criminal charges. Obama turned the IRS, the FBI and Intel agencies into tools of political repression and oppression and spied on the Trump campaign using US and British Intel agencies.
Barac Obama
We need to remember who staffed the Deep State. If not Obama, who would have put John Brennan and James Clapper in such high positions? Brennan voted for a Communist for President. Gus Hall ran for US President as a member of the USA Communist Party – financed by Moscow. How did he pass any sort of background check? Clapper proved himself a dubious leader when he perjured himself! Background checks were very loose during Obama’s term; a lot of things went out the window. Loose background checks probably let in some people that were either blindly loyal to Obama, or maybe even some, that were working for Russia. How else would you explain quick deportation and release of Russian spies like Anna Chapman who was deported before even being fully interrogated and debriefed?
What if some of those people are still there and taking their orders from Russia? Is that possible? Maybe not a lot of them, but maybe one or two masterminds. We are faced with too many leaks, too much disloyalty, and too many things coming out that would have destroyed anyone else other than Trump.
Why were people like Paul Manafort and Michael Cohen allowed to work for Trump without the FBI passing info to Trump àla Dianne Feinstein and her Chinese driver? When the FBI found out he was working for China, she was secretly notified and the spy was allowed to retire quietly.
How did Obama get away with the Iran deal, and “Fast and Furious”? Who thinks giving billions of dollars to sponsors of terrorism is a good idea? What about the occupation of Crimea, letting Russians into Syria, releasing Russian spies, Isis and Al Qaeda Terrorists, emptying out GITMO, and trying terrorists in a civilian court in New York, etc.?
I have only one question for President Trump: is any of this possible treason and collusion being investigated? If not, maybe we ought to put Counter Intel on this right away. But maybe they, too, have been compromised by the Deep State? Useful Fools or KGB/GRU agents?
Anna Chapman
Other interesting things are going on. Over in Russia. Head of GRU dies, at a ripe age of 63. Miami paper resurrects the Epstein pedophile case with connections to Bill Clinton and Prince Charles. Ukrainian ship crisis, Mueller dropping legal “bombs”, while Trump is overseas. Coincidences? I wonder what Epstein re-trial would dig up? Hillary and Bill are no longer needed. Without Hollywood stars they cannot even attract 10% of the crowd Trump draws. Their speaking tour in a theater in Toronto on Tuesday, November 27, drew about 3000 in a space designed for 20,000 after discounting tickets! Putin will probably drop the “bomb” on them, too. Maybe Putin has figured out that they will never be useful again. We are truly living in interesting times.
Būdamas 62 metų po ilgos ligos mirė Rusijos karinės žvalgybos tarnybos GRU, susijusios su įvairiomis liūdnai pagarsėjusiomis operacijomis užsienyje, vadovas Igoris Korobovas, ketvirtadienį skelbė Rusijos gynybos ministerija.
Jis GRU vadovavo nuo 2016 metų ir buvo JAV sankcijų taikinys.
Gynybos ministerija teigė, kad I. Korobovas mirė po „ilgos ir sunkios ligos“ ir apibūdino jį kaip „nuostabų asmenį, ištikimą Rusijos sūnų ir savo tėvynės patriotą“. Dar neskelbiama, kas jį pakeis GRU vadovo pareigose.
GRU yra liūdnai pagarsėjusi, Vakarai kaltina įtakingą tarnybą įvairiais išpuoliais užsienyje, įskaitant buvusio dvigubo Rusijos agento Sergejaus Skripalio ir jo dukros Julijos apnuodijimą Didžiojoje Britanijoje nervus paralyžiuojančia medžiaga.
Anot Vašingtono, GRU yra tiesiogiai susijusi su kišimusi į 2016 metais vykusius JAV prezidento rinkimus ir JAV iždo departamentas įtraukė I. Korobovą į sankcijų sąrašą.
GRU yra viena iš trijų Rusijos šnipinėjimo tarnybų, kitos dvi yra Rusijos Federacijos Išorinės žvalgybos tarnyba (SVR) ir Rusijos Federacijos federalinė saugumo tarnyba (FSB).
GRU taip pat turi platų šnipų tinklą užsienyje, o gerai parengtos jos specialiosios pajėgos „spetsnaz“ kovojo įvairiuose konfliktuose, įskaitant Afganistaną ir Čečėniją. Tarnybos struktūra, darbuotojų skaičius ir finansai yra valstybinė paslaptis.
Stengiamės nepraleisti nė vieno viešojoje erdvėje pasirodančio buvusio KGB darbuotojo Jurijaus Šveco komentaro. Kai kurie Jurijaus Šveco, beje, kadaise žvalgybos mokslus krimtusio kartu su Vladimiru Putinu, tekstai jau paskelbti portale slaptai.lt lietuvių kalba.
Ir naujasis J.Šveco interviu, pasirodęs ukrainiečių leidinyje GORDONUA.com (interviu autorė – Natalija Dvali) lapričio 15-ąją, – svarbus. Omenyje turiu tekstą, pavadintą „Putinui apibrėš teritoriją, kurioje jis gali vaikščioti“.
Kuo jis įdomus, svarbus, aktualus? Prieš keletą dienų pateikėme pirmąją dalį: https://slaptai.lt/jurijus-svecas-bezdzione-su-ginklu-rankoje/
Šiandien pateikiame dar keletą į atmintį įsirėžusių pastebėjimų.
Pavyzdžiui, Jurijus Švecas mano, kad Vladimiras Putinas, organizavęs Sergejaus Skripalio nunuodijimo operaciją Solsberyje, sudavė mirtiną smūgį GRU reputacijai. Tas smūgis žemiau juostos lygintinas su į Vakarus pabėgusio S.Skripalio išdavystėmis (pavyzdžiui, šis perdavė britams GRU darbuotojų vidaus telefonų knygą, o tai – labai svarbu). Iki tol Rusijos žvalgybos reputacijai taip stipriai pakenkęs buvo tik GRU generolas Poliakovas, net 25 metus slapta dirbęs amerikiečiams, kol jo galų gale jo neišdavė CŽV darbuotojas Oldridžas Eimsas (1988-aisiais už išdavystę Poliakovą sušaudė Maskvoje).
J.Švecas įsitikinęs, kad bet kokios žvalgybos profesinis ir intelektualinis lygis – tai pirmiausia jos vadovų lygis. Galima surinkti tūkstantį pačių gabiausių, sumaniausių, profesionaliausių žvalgų, bet jeigu jiems vadovaujantys asmenys bus žemo lygio, tai ir tie superprofesionalai nesugebės nieko doro nuveikti. Jei GRU vadovauja „Nuorūka“ (Vladimiro Putino pravardė), tai toji žvalgyba ir bus „nuorūkos“ lygio. Kadangi aukščiausioje Rusijos valdžioje sėdi V.Putinas, nei GRU, nei FST, nei SVR negali būti protingesnės nei jų bosas. Ir kai Vakaruose galų gale suvokė, koks tikrasis Rusijos žvalgybų lygis, kai pamatė, kad elitinio GRU elitiniai darbuotojai tesugeba taip nemokšiškai atlikti paprasčiausią nunuodijimo operaciją, – rimtai išsigando. Nes juk mygtukas, kurį nuspaudus prasidėtų atominis karas, – „Nuorūkos“ rankose.
Vladimiras Putinas – KGB karininko uniforma
Taigi Vakarai traukiasi iš Vidutinio ir artimojo nuotolio raketų mažinimo sutarties – pradeda jas vėl gaminti. Skirtingai nuo Kremliaus blefavimo, esą Rusija geba pasigaminti labai galingų raketų, Vakarų pagamintos raketos bus išties galingos. Ir V.Putinui bus pasakyta: bent milimetrą pajudėsi už nubrėžtos raudonosios linijos, tos raketos labai greitai atsidurs tavo pašonėje.
Bet ginklų varžybų nebus. Nes varžyboms reikia mažų mažiausiai dviejų žaidėjų. Rusija – ne žaidėjas. Ji tam neturi nei lėšų, nei jėgų. Taigi ginkluosis tik Amerika. Štai kokių rezultatų pasiekė „Nuorūka“, puldinėdama ir terorizuodama Vakarus.
Į žurnalistės Natalijos Dvali klausimą, ar Amerikos perspėjimų šį sykį V.Putinas išsigąs, J.Švecas atsakė teigiamai – išsigąs. 1980-aisiais metais Kremliaus vadovai tapo sukalbami labai greitai – vos tik amerikiečiai Vakarų Europoje dislokavo savo raketas „Peršingus“. Geopolitinės Kremliaus intrigos liovėsi tą pačią akimirką.
Beje, kai amerikiečiai išdėstė Vakarų Europoje raketas „Peršing“, Kremliuje pasikeitė net vadovai. Kremliui reikėjo su Vašingtonu pradėti derybas, kad šie atitrauktų savo raketas. Bet JAV vadovybė nenorėjo derėtis su tais, kurie juos privertė išvystyti raketų dislokavimo programą. Sovietams štai tada teko į Kremlių įsileisti naujų, šviežesnių veidų. Taip Kremliuje atsirado Michailas Gorbačiovas. Todėl J.Švecas mano, kad netrukus iš Rusijos užsienio reikalų ministro posto bus priverstas atsistatydinti Sergejus Lavrovas.
Žurnalistės N.Dvali klausimas: kodėl būdamas lojalus V.Putino režimui D.Trampas pasitraukė iš raketų dislokavimo ypatumus apibrėžiančios sutarties?
J.Švecas atsakė: už tai reikia dėkoti Vovai, kuris nusprendė išmėginti kišimosi į JAV rinkimus žaidimą. Rezultatas – priešingas nei tikėjosi Vova. Dabar D.Trampas įstumtas į labai konkrečius rėmus – vos tik pradėtų ginti V.Putiną, tuoj pat sulauktų Kongreso ir JAV politinio elito baudų – apkalta taptų reali.
J.Švecas teigia, kad būtent Barako Obamos valdymo metais Vašingtonas pataikavo Kremliui visais įmanomais ir neįmanomais būdais. Buvęs JAV ambasadorius Maskvoje Maiklas Makfolas pasakoja, kaip V.Putinas elgėsi, kai į Maskvą oficialaus vizito atskrido B.Obama. Ogi maudėsi baseine. Pasak J.Šveco, sunkiai įsivaizduojama situacija: B.Obama jau netoli Kremliaus, o V.Putinas vis dar plaukioja baseine. B.Obama nurijo šią įžeidimų piliulę. O reikėjo elgtis priešingai. J.Švecas mano, kad B.Obamai reikėjo apsisukti į grįžti į oro uostą, sėsti į prezidentinį lėktuvą ir, pareiškus, „atsiprašome, iškilo nenumatytų reikalų namuose“, skristi atgal į Vašingtoną. Dabar gi V.Putinas pasijuto galingesniu vadovu net už JAV prezidentą.
Nūnai viskas pasikeitė. Kaip su V.Putinu neseniai bendravo JAV padėjėjas nacionalinio saugumo klausimais ponas Džonas Boltonas? V.Putinas norėjo teigiamo amerikiečių atsakymo. Bet nesulaukė. Dž.Boltonas paaiškino, kodėl liko vien strėlės: „Rusiškas erelis sulesė visas taikos alyvuoges, todėl ir liko vien strėlės“. Tik taip galima su V.Putinu kalbėtis.
J.Švecas mano, kad V.Putinas amerikiečiams atnešė daug naudos – juos suvienijo svarbiu klausimu. Amerikiečiai šiandien neabejoja – su V.Putinu galima derėtis tik naudojant jėgos argumentus.
Žodžiu, V.Putinas – pats tikrasis Rusijos duobkasys. Ir su šiomis pareigomis jis susitvarko kuo puikiausiai. Bet kodėl, žurnalistės teigimu, Vakarai praregėjo taip vėlai ( Ukrainoje jau penkerius metus tęsiasi karas, Gruzijoje karas nugriaudėjo prieš 10 metų, o Aleksandras Litvinenka buvo nunuodytas prieš 12 metų).
J.Švecas įsitikinęs, kad Vakarai pergyvena protų krizę. JAV Konstitucija puikiai veikia tik tada, kai šalies prezidentu išrenkamas baltasis, išsilavinęs, religingas, pasiturintis, protingas, padorus žmogus. O dabar tokių Amerikoje – labai mažai. Reigano ir Tečer lygio politikų nebėra.
Bet J.Švecui labai patinka filosofo Hėgelio mintis: „Viskas, kas egzistuoja – protinga, viskas, kas protinga – tikra“. Visi dalykai, kurie nutinka, – neišvengiami.
Žurnalistė: „Naftos kainos šoktelėjo, Europos lyderiai nesiliauja važinėję į Maskvą, „Nord Stream -2“ tiesiamas Baltijos jūros dugnu…
J.Švecas: vakarų lyderiai susitinka su V.Putinu, bet dėl nieko nesusitaria. Šie susitikimai reikalingi. Susitikimai su V.Putinu būtini, kad Vakarai galėtų suvokti, ar ligonio sveikata nepablogėjo. Juk V.Putino rakose – ir atominės elektrinės, ir atominės bombos. Vakarams reikai žinoti, koks psichologinis V.Putino paveikslas. Vakarų ekonominės sankcijos duoda rezultatų, pakilusios naftos kainos nebegelbėja Rusijos, ji vis sparčiau krenta į bedugnę. Rusijai nereikia duoti pinigų ir naujausių technologijų. Visa kita atliks pats V.Putinas. Didžiausia Rusijos grėsmė – V.Putinas.
Rusijos ir JAV prezidentai Helsinkyje. EPA-ELTA nuotr.
Tada žurnalistė paklausė: „Jei Rusija pasmerkta žlugti, kaip tai nutiks?“
J.Švecas: „Egzistuoja dvi galimybės. Arba lėtai, arba greitai. Lėtas kelias – tai ekonominės sankcijos. O greitas, tai, sakykim, nuodai, įberti į gėrimą. Bet jei V.Putiną greitai pašalins, tai didelė tikimybė, kad jį pakeis tokio sukirpimo veikėjai kaip Kadyrovas, Zolotovas arba Sečinas. Jau dabar Maskvoje apgyvendinti keli tūkstančiai iki dantų ginkluotų Ramzano Kadyrovo žmonių. Juos atvežė 2011 – 2012 metais, kai Maskvoje prasidėjo neramumai. O nacionalinė gvardija, galbūt sukurta kaip atsvara Kadyrovo gvardijai. Taigi Rusijos greičiausiai laukia lėta mirtis. Rusija jau seniai tapo trečiojo pasaulio šalimi, kuri egzistuoja dėka tik to, ką Dievas davė – dėl naudingų iškasenų“.
Pasak J.Šveco, ir mitas apie Rusijos galią – labai išpūstas. Rusija sugebėjo okupuoti tik Krymą ir keletą rajonų Ukrainos rytuose. O juk jos apetitas buvo žymiai didesnis: okupuoti ne tik Donecką su Luhansku, bet ir Zaporožę, Charkovą, Odesą, Hersoną, Nikolajevą – kad turėtų sausumos kelią į Krymą. V.Putino planas žlugo užimti žymią Ukrainos dalį, ir Doneckas su Luhansku tapo lagaminu be rankenos – ir temti su savimi sunku, ir palikti gaila.
O jei analizuotume patį blogiausią variantą – V.Putinas valdžioje išsilaikys dar ilgai, ir Rusija, net spaudžiama ekonominių sankcijų, nesubyrės. Ką tada daryti Ukrainai? Toks buvo kitas žurnalistės N.Dvali klausimas.
J.Švecas atsakė: nepriklausomos Ukrainos likimas – JAV rankose. Jo manymu, Ukrainos elitas privalo galų gale suvokti: arba jie draugauja su Vakarais, arba su Rusija. Trečio varianto nėra. V.Putinas daro viską, kad Ukraina judėtų Vakarų link, o ukrainiečių oligarchai – atvirkščiai. Pirmu atveju Ukraina taps nepaskandinamu Vakarų lėktuvnešiu Rusijos pašonėje. Kas nutiktų antruoju, – ir taip visiems aišku. Kaip yra pasakęs vienas amerikiečių profesorius, šalis tokia, koks jos elitas. O elitas – tai vos 10 – 15 proc. žmonių nuo visų šalies gyventojų. Ukraina šiuo metu neturi savojo elito, kuriam rūpėtų nacionaliniai klausimai. Ukraina teturi gaujas vagių, kurių vienintelis tikslas – atėjus į valdžią kaip galima greičiau praturtėti. Tokį elitą turinti šalis neturi jokių perspektyvų.Ukrainoje esama daug protingų, tautiškai susipratusių, energingų žmonių, bet jiems neleidžiama patekti į valdžią.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas – melagių melagis.
Tada žurnalistė pasiteiravo: „Netrukus Ukrainoje – Prezidento ir parlamento rinkimai. Ką reikia daryti, kad į valdžią patektų protingi, kompetetingi, patriotiški žmonės?“
J.Šveco atsakymas – nežinau. Prieš penkerius metus jis tikėjosi, kad savanoriai sukurs rimtą partiją, kuri iškels rimtus kandidatus. Bet kai valdžia leidžia Medvedčukui nusipirkti du centrinius televizijos kanalus, o visuomenė tokius sprendimus pasitinka tylėdama, – tada trūksta žodžių. Juk Medvedčukas – Putino svainis. Ir jis niekad niekur nėra sakęs, kad jo politinės pažiūros kiriasi nuo Putino pažiūrų. Vadinasi, – sutampa. Taigi Medvedčukas – V.Putino Trojos arklys, kurį Ukraina savanoriškai įsileidžia. Medvedčukas – tai ukrainietiškas Kvsilingas, kuris kvietė norvegus bendradarbiauti su Adolfo Hitlerio Vokietija. Po karo jį už tai sušaudė. Kaip, sakykit, po atrojo Maidano Ukrainoje galėjo atsirasti Kvislingas? Nejaugi ukrainiečiai išprotėjo?
J.Švecas pasakojo: „Aš asmeniškai publikavau „Melničenkos juosteles“ 2002-aisiais metais, kur smulkiai pasakota apie KGB agentą „Sokolovskį“. „Sokolovskis“ – tai Medvedčukas. Jums tai priminti? JAV neįsileidžia Medvedčuko dar nuo 2000-ųjų vidurio, kai tik buvo paskelbti tie įrašai. Amerika tokių dalykų nepamiršta, Ukraina – pamiršo. V.Putinas pradeda prieš Ukrainą karą, kuris nusineša 10 tūkst. gyvybių, o Kremliaus vadovo emisaras Ukrainoje įsigyja du populiarius, įtakingus televizijos kanalus“.
Pašiepiamas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas
Tai dar vienas žurnalistės klausimas: „Ką reikia daryti, kad Vašingtonas rimtai užsiimtų Ukrainos reikalais?“
J.Švecas pabrėžė: „Liaukitės vogti, tarsi karas nurašys visas vagystes į nuotolius. Jūs gi vagiate taip, kaip narkomanai – griebiate visas, kiek tik pasitaiko po ranka, dozes, ir nė nesusimąstote, kad viena iš jų taps mirtina. Jūs manote, kad Amerika nežino, kodėl sproginėja ukrainietiški ginklų sandėliai? Susidarė paradoksali situacija: Putinas jus stumte stumia į Vakarus, o jūsų oligarchai – jus stumia kuo toliau nuo Vakarų būtent Rusijos pusėn“.
Ko nūnai bijo J.Švecas? D.Trampas dabar įstumtas į kampą. Vos tik jis pajudins pirštą V.Putino pusėn, tai reikš jo savižudybę. Jam grės apkalta. Bet J.Švecas spėja, kad galbūt D.Trampas ir V.Putinas specialiai kursto įtampą iki maskimumo, kad atsirastų pretekstas ir būtinybė susitikti ir dėl visko susitarti.
Tokios klastos nereikia atmesti. Tokiu atveju V.Putinas įgytų teisę kaip tinkamas tvarkytis artimąjame užsienyje, D.Trampo kompanijos taptų keliais milijardais turtingesnės, o pasaulis tarsi ramiau atsidustų – pavyko išvengti Trečiojo pasaulinio karo.
Jurijus Švecas, buvęs Vladimiro Putino bendradarbis KGB struktūrose. Nūnai – verslo žvalgybos analitikas Amerikoje. Gordonua.com nuotr.
Stengiamės nepraleisti nė vieno viešojoje erdvėje pasirodančio buvusio KGB darbuotojo Jurijaus Šveco komentaro. Kai kurie Jurijaus Šveco, beje, kadaise žvalgybos mokslus krimtusio kartu su Vladimiru Putinu, tekstai jau paskelbti portale slaptai.lt lietuvių kalba.
Ir naujasis J.Šveco interviu, pasirodęs ukrainiečių leidinyje GORDONUA.com (interviu autorė – Natalija Dvali) lapričio 15-ąją, – svarbus. Omenyje turime tekstą, pavadintą „Putinui apibrėš teritoriją, kurioje jis gali vaikščioti“.
Kuo jis įdomus, svarbus, aktualus? Pateikiame keletą į atmintį įsirėžusių pastebėjimų.
Slaptai.lt redakcija
XXX
Į akis pirmiausia krenta J.Šveco išvados: „Įsiveržimas į Ukrainą, nunuodijimai Solsberyje, bandymas koreguoti JAV prezidento rinkimus, kurių autorius – Vladimiras Putinas, privertė Vakarus suvokti, kad „Rusiją valdo granatą rankoje laikanti beždžionė, kuri, be kita ko, dar uždėjusi leteną ir ant raudonojo atominės bombos paleidimo pulto“. Aštrus palyginimas. Bet argi kas nors drįs sakyti, jog tai – netiesa?
Į Vakarus prieš 25-erius metus pasitraukęs ir ten dabar ekonomine žvalgyba besiverčiantis J.Švecas prognozuoja: Londonas daugiau nebebus vieta, kur plaunami nešvarūs rusų oligarchų pinigai, o Vašingtonas rimtai nusprendė Europoje dislokuoti vidutinio nuotolio raketas. Tuo tarpu Ukrainos politiniam – ekonominiam – kariniam elitui svarbu kuo greičiau apsispręsrti, su kuo jis – su Vakarais ar Rusija. Ironiška, bet V.Putinas daro viską, kad Ukraina taptų pilnateise, lygiaverte Vakarų pasaulio dalimi, o Ukrainos elitu besivadinantys – kad taip nenutiktų.
Vidutinio ir artimojo nuotolio raketų skydas
Žodžiu, Vakarai rimtai galvoja, ką privalu nuveikti, kad V.Putinas daugiau nebegalėtų siautėti anapus Rusijos federacijos sienų. JAV prisiminė kadaise turėjusios galingų raketų „Peršing“, kurių naujausias modifikacijas ji galėtų be didelio vargu sustatyti Europoje, kuo arčiau Maskvos. Amerikos prezidentas Donaldas Trampas jau pareiškė besitraukiantis iš Sutarties dėl vidutinio ir artimojo nuotolio raketų likvidavimo.
Vladimiras Putinas rodo kumštį
Dabar mes matome istorinę akimirką, mano J.Švecas, kai Vašingtono požiūris į Kremlių kardinaliai keičiasi. Karinis – politinis amerikiečių elitas suprato, kad bendraudami su V.Putinu bendrauja su bepročiu, kuris dar – ir patologinis melagis.
Amerikiečiai jau suvokia, jog santykius su V.Putinu konstruoti būtina taip, kad ir idotui būtų visiškai aišku: „Rusija bus sunaikinta kur kas anksčiau, nei rusiškos atominės raketos atlėks iki Kalifornijos ar Floridos“.
Štai kodėl Baltieji rūmai prisiminė vidutiniojo nuotolio raketas, kurios iki Maskvos galėtų atskriti greičiau nei per 10 ar 12 minučių. Dabar naujosios „peršingų“ modifikacijo dar galingesnės: raketos iki Maskvos galėtų atskristi ir greičiau nei per 10 minučių.
2018-ųjų spalio mėnesį D.Trampas pareiškė vienašališkai nutraukiantis sutartį dėl vidutiniojo ir artimojo nuotolio raketų likvidavimo (tarp JAV ir SSRS ji buvo pasirašyta 1987 metais). Remiantis D.Trampo žodžiais, Amerikai nusibodo būti vienintele šalimi, kuri sutarties laikėsi.
Amerikiečių žingsnis dėl raketų dislokavimo – būtinas, neišvengiamas. Tai užtaisyto pistoleto vamzdžio pridėjimas prie bepročio smilkinio. Juk beprotį tramdyti būtina, nes beprotis tirtino, esą Ameriką gali paversti radioaktyvių pelenų sąvartynu, gyrėsi turįs ginklų – stebuklų.
J.Švecas mano, kad su V.Putinu daugiau niekas nesiruošia derėtis. JAV skubiai pasigamins vidutiniojo nuotolio raketų, greičiausiai – viršgarsinių, ir išdėstys jas kuo arčiau Maskvos. Ir tada konkrečiai nurodys, iki kurios linijos Kremliaus idiotas gali ardytis. Tokio griežtumo tikslas – atmušti V.Putinui norą šiukšlinti už Rusijos federacijos sienos ribų.
Solsberyje atsiskleidė V.Putino kvailumas ir nekompetencija
Solsberyje nutiko ne incidentas, o išpuolis prieš atominį ginklą turinčią NATO valstybę. Prieš Didžiąją Britaniją buvo panaudotas ne šiaip sau ginklas, o masinio naikinimo ginklas, kurį draudžia visos tarptautinės konvencijos. Kremlius visuomet stengėsi susidoroti su į Vakarus pabėgusiais savo slaptųjų tarnybų atstovais. Ryškiausias pavyzdys – Aleksandro Litvinenkos nunuodijimas radioaktyviuoju poloniu. Bet Vakarų kantrybės taurę perpildžiusiu lašu tapo būtent įvykiai Solsberyje. Solsberio nelaimė parodė, kad tai – V.Putino sukurta operacija. Jis ne tik slėpė jos įgyvendintojus, bet, greičiausiai, asmeniškai operacijai ir vadovavo. Gal net sugalvojo. Ir tuo pačiu pademonstravo savo kvailumą bei nekompetenciją.
Rusijos žvalgybininkas Aleksandras Litvinenka, apkaltinęs Vladimirą Putiną gyvenamųjų namų sprogdinimais Rusijoje, kad ši turėtų pretekstą pradėti karą prieš Čečėniją. A.Litvinenka buvo nunuodytas radioaktyviuoju poloniu.
O juk į Vakarus pabėgusio agento Skripalio nunuodijimas turėjo tapti pavyzdine – parodomąja operacija, pademonstruoti V.Putino sukurptų specialiųjų tarnybų profesionalumą, puikia dovana 100 metų jubiliejų švenčiančiai GRU.
Bet taip nenutiko. Ir negalėjo taip nutikti. Nes V.Putinas patikėjo specialiųjų tarnybų kūrimą savo asmens sargybiniui. Turimas omenyje ne Viktoras Zolotovas, o ponas Aleksejus Diuminas, dabartinis Tulos srities gbernatorius, nuo 1999 iki 2007-ųjų vadovavęs asmeninei V.Putino apsaugai.
Bet, pasak J.Šveco, tik visiškas idiotas gali savo asmens sargybiniui patikėti slaptųjų tarnybų kūrimą. Asmens sargybiniai Rusijoje – specifinis kontingentas. Tai – poną aptarnaujantis personalas. Ten svarbiausia – įsiteikti. Dar iki šiol egzistuoja juokelis: „nenutaisykite labai protingo veido, jūs juk – karininkas“. Ši tradicija atkeliavo dar iš 1980-ųjų, kai SSRS valdė seniai, o juos saugojančiųjų svarbiausias uždainys buvo savo „objektus“ suspėt laiku pasodinti ant klozeto tualete, o paskui sėkmingai – nukelti, aprengti.
V.Putinui valdant asmens sargybiniai tapo žymiai svarbesni nei Brežnevo, Kosygino, Černenkos laikais, jiems patikėtos sudėtingesnės nei iki tol užduotys. Bet vis tik ne pačios svarbiausios. Kitaip ir būti negalėjo. Juk V. Putinas, dirbdamas Anatolijaus Sobčako padėjėju, taip pat buvo ir asmens sargybinis, ir aptarnaujantis personalas tuo pačiu metu – nešiojo A. Sobčako lagaminus, pirkdavo sumuštinius.
Taigi V. Putinas, nusižengdamas logikai ir nerašytoms taisyklėms bei sveikam protui, savo asmens sargybiniui patikėjo svarbią užduotį – sukurti specialiąsias pajėgas. Pirmą kartą jos atliko užduotį 2014-aisiais – iš Ukrainos slapta ir saugiai išvežė Viktorą Janukovičių.
Bet V. Janukovičiaus išgelbėjimas – nesudėtinga operacija. Kažkur Ukrainos stepėje nusileido sraigtasparnis ir paėmė privažiavusį V. Janukovičių. Štai ir visas sudėtingumas omenyje turint dar ir aplinkybę, jog Ukraina tuomet neturėjo nei normalios kariuomenės, nei normalios žvalgybos. Galų gale tai – nepalyginama su Oto Skorcenio atlikta operacija, kai iš arešto buvo išlaisvintas Benito Musolinis. Žiema, kalnai, pilis, saugoma italų kariškių. Bet Oto Skorcenis sugebėjo išlaisvinti Italijos diktatorių.
Taigi po sėkmingos opeacijos išlaisvinant V. Janukovičių ponas V. Putinas greičiausiai nusprendė šias pajėgas panaudoti užsienyje.
Išbandymas tikruose Vakaruose
Matyt, būtent po sėkmingo V.Janukovičiaus išgelbėjimo V.Putinas nusprendė – kodėl šių pajėgų neišbandžius tikrame užsienyje? Bet V. Putinas greičiausiai pamiršo, kaip 1960-aisiais sukurtos specialiosios – diversinės pajėgos, kurių užduotis – veikti užsienyje, 1971-aisiais buvo demaskuotos. Tai nutiko tuomet, kai į Londoną perbėgo KGB darbuotojas Olegas Lialinas, vadovavęs slaptam „V“ skyriui, kurio užduotis – rengti diversijas Amerikoje ir Vakarų Europoje. Tiek britus, tiek jų sąjungininkus sukretė tai, ką jiems papasakojo KGB dezertytas O.Lialinas. Vakarai nesitikėjo, kad SSRS planavo ir ruošė diversines operacijas ir teroristinius aktus Europoje planuojamo Trečiojo pasaulinio karo išvakarėse. Londonas, Vašingtonas, Berlynas, Roma, Madridas, Paryžius nė neįsivaizdavo, kad Vakaruose užsimaskavę agentai išaušus X valandai privalėjo pradėt rengti mirtį ir paniką nešančias operacijas – pavyzdžiui, paskandinti Londono metro arba nužudyti dešimtis britų politikų ir ministrų…
Olegas Lialinas
Kad britų kontržvalgyba sužinojo apie slaptąjį „V“ skyrių – didelė sovietų žvalgybos nesėkmė. Britai iš karto išsiuntė iš šalies dešimtis rusų diplomatais apsimetusių žvalgų, dešimtis tikrų diplomatų, o tuos, kurie liko, sėkė juos 24 vaalandas per parą taip atidžiai, kad nepastebėti jie net krustelėti nepajėgė. Ir SSRS vadovai nusprendė panaikinti šį skyrių, juolab kad tuo metu jau Maskva jautė, kad reikia su Vakarais bendrauti draugiškai, nes kitaip nieko gero nebus.
Boriso Jelcino laikais tokių specialiųjų pajėgų likimas susiklostė ne itin joms palankiai. J.Švecas mano, kad B.Jelcinas bijojo KGB – FSB. Jis nenorėjo jų visiškai sužlugdyti, bet siekė joms nuleisti kraujo, kad jos nebūtų labai pavojingos. Būtent todėl V.Putiną ir paskyrė vadovauti slaptosioms tarnyboms – kad jos nebūtų stiprios. Ir V.Putinas šią užduotį atliko. Kad Rusijos žvalgyba nėra stipri, įrodo jų įgyvendinta operacija Solsberyje (britai nesunkiai išsiaiškino, ne tik kaip ji atlikta, bet ir kas konkrečiai atliko juodą darbą).
Pinigai
Kodėl tada britai leido Londoną paversti rusiškų nešvarių pinigų plovykla?
Po Antrojo pasaulinio karo Didžioji Britanija nusprendė tapti pasauliniu finansiniu centru. Ir juo tapo, nes nežiūrėjo į pinigų kilmę. Priimdavo ir nusikalstamu būdu uždirbtus pinigus, ir net krauju suteptus. Jie nekreipė dėmesio, kas tikrasis milijardų šeimininkas – mafija ar KGB darbuotojas. Vadovavosi principu „pinigai nekvepia“.
Londono bankininkai gyrėsi: prieš dešimt metų mes gyvenome iš to, kad aptarnavome Artimųjų Rytų šeichų pinigus, šiandien gyvename rusų oligarchų dėka, o artimiausiu metu sočiai gyvensime naudodamiesi kinų milijardierių pinigais. Štai tokia ciniška politika.
Koks skirtumas tarp Litvinenkos ir Skripalio atvejų
Taip, Londonas nenorėjo rimtai tirti Aleksandro Litvinenkos nunuodijimo. A.Litvinenka mirė 2006 metų lapkričio 23-iąją. Paskutiniąsias tris savaites jis praleido ligoninėje. Britų gydytojai niekaip nepajėgė nustatyti, kokia medžiaga jis nunuodytas. Tik paskutinėmis valandomis pavyko nustatyti, jog negalavimų priežastis yra radioaktyvusis Polinis – 210. Tiems britams, kurie teiravosi J.Šveco patarimo, šis atsakė: jei nenorite sulaukti naujų išpuolių, už A.Litvinenkos nužudymą reikia, vaizdžiai tariant, atkeršyti. Pati geriausia prevencinė priemonė – kad Kremlius žinotų, jog už viską reikės brangiai sumokėti. Jei už A.Litvinenkos mirtį Rusija liks nenubasta, ateityje bus tik dar blogiau. Bet britai vis tik tą bylą siekė užmiršti, kad nenukentėtų verslo santykiai.
Sergejų Skripalį sulaiko Rusijos slaptosios tarnybos
Tik dabar, po įvykių Solsberyje, oficialusis Londonas suprato padaręs strateginę klaidą. Tiek Londonas, tiek Vašingtonas padarė išvadą, kad šiandieninis Kremliaus šeimininkas supranta tik jėgos kalbą. Džentelmeniškai su juo šnekučiuotis nėra jokios prasmės.
Tikrai pamišęs ar tik apsimeta?
Beje, analizuodamas V.Putino elgesį J.Šecas prisiminė įdomų pavyzdį. Kadaise JAV prezidentui Niksonui apsimesti lengvai pamišusiu asmeniu, pasiryžusiu pradėti atominį karą, patarė tuometinis Baltųjų rūmų patarėjas Henris Kisendžeris. Sovietų sąjungos ambasadoriui JAV ponui Anatolijui Dobryninui buvo pamėtėta informacija, esą Niksonas truputį pamišęs, nepajėgus adekvačiai vertinti įvykių. Tai reiškia, kad jis linkęs pradėti atominį karą, jei Maskva nepadarys nuolaidų. Ir Kremlius išsigado, SSRS vadovai sutiko daryti kompromisus. Štai tokiu keistu būdu JAV priverstė rusus sėstis prie derybų stalo – atsitraukti.
Galima numanyti, kad šią Kisos (Henrio Kisendžerio pravardė KGB struktūrose) pamėtėtą strategiją dabar prieš Vakarus naudoja V.Putinas. Jis apsimeta norįs ir galįs pradėti atominį karą, jei Vašingtonas nesutiks su jo žaidimo taisyklėmis.
Solsberio pamokos
Atsakinėdamas į Gordonua.com žurnalistės N.Dvali klausimus J.Švecas pabrėžia, jog Vakarai perprato Kremliaus taktiką. Dabar Vakarai supranta, kad jų derybininkai – rimti idiotai. O pats vyriausiasis idiotas – V.Putinas. Juk jis ne tik leido savo žvalgams siautėti Solsberyje nesusikūrus bent kiek į tiesą panašesnio alibi, bet ir privertė juos pasirodyti televizijos ekranuose. Taigi Solsberyje nevykusiai nunuodijimo peraciją surengę GRU agentai ne tik „apsišvietė“ miesto stebėjimo kamerose, bet ir buvo priversti grįžę į Rusiją televizijoms duoti inteviu, ką gi jie veikė tame ūkanotame britų mieste.
Keisčiausia, kad jie papasakojo labai neįtikinamą, visiškai nelogišką versiją, ko gi jie buvo nusidanginę į tą miestą, kodėl buvo užfiksuoti prie Skripalio namų. Žodžiu, operacija sužlugo du kartus: pirmą, kai kai Londono kontržvalgyba išsiaiškino, kas vykdytojai; antrą sykį, kai V.Putinas liepė demaskuotiems agentams nemokšiškai, neįtikinamai teisintis televizijos ekranuose (reikėjo parinkti žymiai įtikinamesnę legendą, kuri panaši į tiesą arba kurios niekaip nepatikrisni).
Šis žlugimas parodė, koks kvailas V.Putinas ir jo sukurptos žvalgybos. Beje, jau nunuodijus A.Litvinenką Vakarai turėjo perprasti, koks tikrasis rusų žvalgybininkų neprofesionalumo lygis: juk radioaktyviuoju poloniu buvo paženklinta pusė Londono. Bet Solsberyje atlikta operacija pademonstravo, kad V.Putinas ne tik kvailai elgiasi, bet dar ir nesupranta, kad kvailai elgiasi.
Taip nutinka todėl, kad, pasak J.Šveco, V.Putinas niekas nebuvo rimtas žvalgybininkas, o tai, kad į žvalgybos vadovus ėmė skirti savo buvusius asmens sargybinius, dar labiau sutvirtina nuomonę apie rusiškų žvalgybų nekompetenciją.
Didžiausia bėda ta, kad V.Putinas nesuvokia, kokias neigiamas pasekmes sukelia jo neva drąsūs, akiplėšiški žingsniai. Jis manė truputį pakvailioti Solsberyje, o paaiškėjo, kad jis surengė masinio naikinimo ginklo ataką prieš NATO valstybę, beje, disponuojančią atominiu ginklu.
Didžiosios Britanijos prokurorai šiems rusams pareiškė kaltinimus dėl Skripalių apnuodijimo. EPA-ELTA nuotr.
V.Putinas, tik pats V.Putinas kaltas, kad Rusijos žvalgyboms suduotas toks smūgis. Dar iki V.Putino pareiškimo, kad tie du įtariemieji patys paaiškins „Russian today“, kodėl važiavo į Solsberį, Kremlius galėjo šią istoriją užtušuoti. Bet po to, kai pats V.Putinas liepė duoti teleizijoms interviu, – žalos jau nebebuvo galima pataisyti. Juk kvailesnės legendos, kodėl jie ten važiavo, nesugalvosi. Gal V.Putinas nežinojo, kad parinkta tokia nesąmonė. Bet jam reikėjo pačiam išsiaiškinti, kokią legendą jie žada paskelbti. Tik jei jis išklausė legendą ir nesuprato, kokia ji kvaila ir primityvi, – tai dar baisiau.
Dar nežinia, kad labiau pakenkė Rusijos žvalgybai – Sergejus Skripalis ar Vladimiras Putinas.
Tai – tik žiupsnelis minčių, kurios atėjo skaitant J.Šveco lapkričio 15-osios dienos komentarą.
2017 – tai metai, kai galutinai išaiškėjo, kad senoms, 2000-aisiais metais suformuotoms Vladimiro Putino specialiųjų tarnybų taisyklėms atėjo galas. Nekontroliuojamų jėgos struktūrų, savo vadovų paverstų feodaliniais dvarais, rungtyniavimas ir tokia pat viduramžiška „naujos dvarininkijos“ kaip Rusijos elitas idėja – visa tai nebeaktualu. 2017 metais Putinas galutinai liovėsi žaisti su tuo postmodernistiniu projektu (o ir pats žodžių junginys „naujoji dvarininkija“ nebevartojamas) ir nusprendė grįžti prie schemos, kurią jis gerai atmena iš savo jaunystės laikų, kai vėlyvajame sovietmetyje dirbo KGB.
Ir tai pirmiausia reiškia, kad pasikeitė valstybės kontrolės metodai. Baigėsi epocha, kai prikomandiruoti prie valstybinių ir komercinių struktūrų – pradedant teatrais ir baigiant sporto žinybomis – FSB bendradarbiai privalėjo vaidinti svarbų vaidmenį jų valdyme. Ją pakeitė nauja epocha, ir dabar Kremlius kontroliuoja per renkamas represijas, kurių aukomis tapo gubernatoriai, valdininkai, ministrai ir teatro veikėjai. Šiuo atveju nebeturi didelės reikšmės tai, kokią poziciją užima prikomandiruotas FSB karininkas.
2017 metais pastebima, kad pasikeitė specialiųjų tarnybų kalba ir jų metodai.
Režisieriaus Kirilo Serebrianikovo byla – vos ne ryškiausias naujo požiūrio pavyzdys. Kaip žinoma, FSB bendradarbiai joje gyvai dalyvauja, ir, beje, kas įdomu, kad tai konstitucinės santvarkos apsaugos padalinio (buvusios Penktosios kovos su disidentais valdybos) karininkai – ir jie pasirodė ten, nes jiems „įprasta kuruoti inteligentiją“.
Akivaizdu, kad mes regime kaip grįžta sovietinis supratimas į specialiųjų tarnybų darbą. Kuravimas buvo praktikuojamas ir dešimtajame dešimtmetyje, ir šio šimtmečio pirmajame, bet tada tai faktiškai buvo priedanga specialiųjų tarnybų karininkų papildomam samdymui verslo konfliktams spręsti. Daugelį metų tai buvo labai patogu – turėti valstybinėje kompanijoje antroje-trečioje pozicijoje aukštą FSB karininką, mokant jam labai didelį atlyginimą, kuris motyvuotų jį padėti kompanijai, o ne specialiosioms tarnyboms. Neretai bankai ir kompanijos pačios kreipdavosi į Lubianką ir prašydavo komandiruoti jiems kuratorių. 2017 metais termino „kuravimas“ prasmė pasikeitė. FSB grąžino jam sovietinę prasmę – ir dabar kuratoriai faktiškai ieško tikslų pasirinktinėms represijoms.
Grąžintų į apyvartą sovietinių metodų sąrašas tuo nesibaigia. Įkalti į galvą kiekvienam, kad naujoje realybėje niekas, net ir pačios represinės struktūros, negarantuotas, jog išvengs represijų – tai visiškai atitinka sovietinių vadovų dvasią. 2017 metais vyko „valymai“ tiek Tyrimo komitete (Rusijos Tyrimų komiteto Savo saugumo valdybos viršininko Michailo Maksimenkos byla), tiek ir pačiame FSB. Beje, represijos vykdomos labai sovietiškai – iš pradžių vadovybė apibrėžia „probleminį barą“, o tada pradeda tą barą „valyti“. Pavyzdžiui, tęsiasi skandalas aplink Rusijos kišimąsi į Amerikos rinkimus, ir jo fone „valomas“ FSB pagrindinis kibernetinis komitetas – Informacinio saugumo centras (CIB). Pagal 2017 metų rezultatus jo vadovas Andrejus Gerasimovas atleistas, vienas pavaduotojas pasiųstas į atsargą (nuteistas liktinai trejiems metams už piktnaudžiavimą), antras pavaduotojas Sergejus Michailovas, tuo pačiu dirbęs ir paties didžiausio CIB padalinio – Operacijų valdybos – šefu, jau metus sėdi Lafortovo kalėjime dėl visai kito kaltinimo.
Slaptasis agentas. Slaptai.lt nuotr.
Tuo areštai FSB neapsiribojo – vasarą suimti iškart penki Maskvos valdybos bendradarbiai – už kyšio prievartavimą iš karinės pramonės komplekso Pamaskvio įmonės vadovo. Lapkritį suimtas karininkas, kuruojantis Rubliovką. Visa tai nepaprastai neįprasta ir visiškai nepanašu į tai, kaip būdavo tiriamos specialiųjų tarnybų darbuotojams 2000-aisiais metais iškeltos bylos.
Tada schema atrodė paprastai – jeigu jau darbuotojas įkliūdavo už nusikaltimą, į vietą išvažiuodavo savo saugumo žinybos tarnyba, greitai įtikindavo kaltininką pasirašyti vakarykščia data prašymą atleisti iš darbo, kad negadintų žinybos įvaizdžio ir išsaugotų slaptumą (tiesą sakant, kaip tik tam tikslui ir buvo steigiamos savo saugumo tarnybos – kad niekas neišplauktų už žinybos ribų). Atrodo, kad šiandien tas principas panaikintas.
Stulbinantis FSB direktoriaus Aleksandro Bortnikovo interviu VČK (Rusijos Ypatingoji komisija) šimtmečio proga ir nuoširdžiausi žodžiai apie Lavrentijų Beriją geriausiai patvirtina, kad FSB gerai suprato savo naują, iš tiesų tik užmirštą seną vaidmenį naujoje realybėje: pagrindinio instrumento vaidmenį sistemoje, kurioje valstybės valdymą užtikrina baimė.
Išspausdinta leidinyje „Ježednevnyj žurnal“, 2018 metų sausio 4 d.
„Prezidentas Putinas įtraukė savo karinę specialiąją tarnybą į apnuodijimą Solsberyje ir hakerių atakas Vakaruose. Kaip dirba GRU ir kodėl pastaruoju metu viskas taip dažnai išeina kreivai? (…) Ar iki šiol tai tai atsitinka tik karinei specialiajai tarnybai, ar kažkam kitam?“ – kelia klausimus vokiečių leidinio Der Spiegel žurnalistas Kristianas Ešas.
„Anksčiau GRU buvo laikoma profesionalia, net galima sakyti skrupulinga institucija. Bet paskutiniai įvykiai parodo ją visiškai kitokią“, – rašo publikacijos autorius. Jis pabrėžia, kad Boširovo ir Petrovo pasirodymas televizijoje „tiesiog juokina, kad toks nepanašus į tiesą“, o keturių GRU darbuotojų, bandžiusių įsilaužti į OPCW (Cheminio ginklo draudimo organizacija) kompiuterinį tinklą ir pakliuvusių į Olandijos specialiųjų tarnybų rankas, operacija buvo „nerangi“.
„Nuo to laiko, kai buvo suardyta universali sovietinė tarnyba – KGB, Rusija turi daug specialiųjų tarnybų, – pasakoja Ešas. – GRU pasižymi tuo, kad tai vienintelė speciali tarnyba, kuri neturi nieko bendro su senąja KGB ir jos palikimu. Ji buvo ir tebėra pavaldi Generaliniam štabui. Tuo pačiu ji turi savo reguliariąją armiją: GRU specialiosios paskirties būriai – tai elitinė kariuomenė, kuri apmokoma operacijoms priešiškose šalyse. Tas, kas užsirekomendavo tarnaudamas GRU specialiosios paskirties būriuose, galėjo pakilti aukštyn aparato viduje. (…) Todėl tipiškas GRU agentas skiriasi nuo savo civilių konkurentų iš Užsienio žvalgybos tarnybos. Stačiokiškai sakant, tai ne gerų manierų įžvalgus analitikas, o netaktiškas karjeristas, kuris žino, kaip padėti sprogmenį, ir apšaudomas priešo jaučiasi geriau nei Anglijos provincijoje. Abu įtariamieji Solsberio byloje, GRU karininkai Čepyga ir Miškinas, iš pirmo žvilgsnio labai tinka tokiam tipažui“.
Putinui valdant GRU prarado įtaką, lyginant su FSB, kurios galia vis labiau stiprėjo, tęsia žurnalistas. Jai ypač smarkiai smogė 2008 metais prasidėjusi karinė reforma. Tuometis gynybos ministras Anatolijus Serdiukovas atėmė iš GRU tai, kas ją skyrė nuo kitų specialiųjų tarnybų, – specialiosios paskirties būrius. Atėmė iš GRU ir jos simbolius: pavadinimą sutrumpino iki GU, o šikšnosparnį emblemoje, kurią kai kurie tarnybos veteranai išsibadydavo kaip tatuiruotę, pakeitė gvazdiku.
„Putino nemėgsta GRU žmonės“, – sako žymus Maskvos žurnalistas Sergejus Kanevas, atliekantis savus tyrimus. Kanevas – vienas iš tų, kas nušvietė GRU veiksmus Solsberyje, ir tas, kuris sužinojo apie RF Gynybos ministerijoje įsiplieskusį įniršį GRU atžvilgiu.
„Specialiosios tarnybos klaidos pastaraisiais metais Kanevui keistos – tai ne tik GRU būdinga problema. „Visa valstybinė sistema degraduoja“, – sako jis. Jeigu Rusijoje pareigūnai parduoda priėjimą prie pasų duomenų bazės, – o tai, reikia manyti, palengvino Skripalio bylos tyrimą, – kodėl karinė tarnyba turi būti išimtis?“ – sakoma straipsnyje.
GRU emblema – šikšnosparnis
„Ir vis dėlto galima daryti išvadą, kad GRU, tikriausiai, išplėtė savo veiklos plotus, jeigu ji taip dažnai iškyla, – samprotauja Ešas. – Toji ekspansija, savo ruožtu, susijusi su neįprastu pakilimu, kurį tarnyba pasiekė po 2012 metų. Tada gynybos ministrą Serdiukovą pakeitė Sergejus Šoigu, vienas iš galingiausių žmonių ir didžiausias garbėtroška šalia prezidento, ir tas, su kuo Putinas mieliausiai poilsiauja gamtoje“. Šoigu iš dalies atsisakė savo pirmtako karinės reformos, pakėlė armijos prestižą. „Naudos išpešė ir GRU: Šoigu grąžino jai specialiosios paskirties būrius. Tačiau dar daugiau naudos ji gavo iš kardinalaus posūkio Rusijos užsienio politikoje nuo Ukrainos krizės laikų. Būtent GRU kariuomenė, uniformuota, bet be atpažinimo ženklų, lydėjo 2014 metais Krymo aneksiją ir kovėsi Donbase prieš Kijevo armiją“, – tvirtina žurnalistas.
„Nuo Krymo prasidėjo įkvėpimas veikti „mažais žaliaisiais žmogeliukais“, slaptomis specialiosios paskirties karių be pažintinių ženklų operacijomis, – Ešas cituoja karinio eksperto Aleksandro Golco žodžius. – Susidarė įspūdis, kad taip galima užvaldyti visą pasaulį“. Taigi, GRU pradėjo kištis į dalykus, kurie anksčiau jos visiškai nedomino.
„Tai Rusijos vadovybės logika: vienintelis instrumentas, kurį Rusija gali pateikti tarptautiniu lygiu, – tai karinė jėga. Ir kol nėra atvirų kovinių veiksmų, GRU bus instrumentas, kurio pagalba atliekamos slaptos operacijos“, – perduoda Ešas.
2016 metais GRU veikė praktiškai chaotiškai, toliau rašo žurnalistas, minėdamas įsilaužimą į Amerikos demokratų kompiuterius Hilari Klinton rinkiminės kampanijos metu, prorusiškų jėgų suplanuotą perversmą Juodkalnijoje, hakerių atakas prieš sporto funkcionierių kompiuterius Rio de Žaneire ir Lozanoje, siekiant apriboti Rusijos dopingo skandalo 2014 metų Olimpinėse žaidynėse padarinius. „Tai buvo ypač keista, – pabrėžia Ešas. – Galų gale, sistemingas dopingas buvo kultivuojamas su FSB priedanga. (…) Kodėl GRU reikia padėti konkurentams iš FSB išsikapstyti iš nemalonumų?“ „Todėl, kad ji tai gali, – sako britų ekspertas specialiųjų tarnybų klausimais Markas Galeotis. Pasak jo, kiekviena tarpusavyje konkuruojanti specialioji tarnyba stengiasi pasitarnauti Putinui kuo naudingiau. – Tai juk apskritai Rusijos tarnautojams svarbiausia – nuspėti, ko Putinas norės rytoj“.
FSB jus seka
„Ne vėliau kaip 2016 metais GRU virto politiniu instrumentu. Beje, mūsų armija nesikišo į politiką nuo dekabristų sukilimo 1825 metais. Tai labai pavojinga, o pasekmės nenuspėjamos“, – Ešas cituoja Maskvos žurnalistą Andrejų Soldatovą, jau kiek metų studijuojantį Rusijos specialiąsias tarnybas.
„Klausimas, kaip į tai žiūri Vladimiras Putinas – ar jis nori ir toliau naudoti GRU neįprastiems tikslams, ar jau gailisi dėl šitos idėjos. (…) Pasak Soldatovo, viskas priklauso nuo gynybos ministro. )… O kadangi Putinas kol kas labai patenkintas garbėtroška Šoigu, visiškai galimas dalykas, kad GRU nerangumas nepakenks jam ir šį kartą“, – konstatuoja Spiegel.
Atskrido į Amsterdamą. 2018 metų balandžio 10 diena. Defensie.nl nuotr.
Keturi rusai pavasarį atskrido į Hagą su diplomatiniais pasais, juos pasitiko Rusijos pasiuntinybės Nyderlanduose darbuotojas. Tai patvirtina oro uosto vaizdo stebėjimo kameros įrašas. Dabar visi juos pažįsta: tai GRU karininkai – kibernetiniai šnipai.
Reportažas iš slapto žvalgybos generolų pasitarimo
Abreviatūra! Ne, tai ne kokia ypatinga šnipų rezidentūra ar koks slapto veikimo būdas, o tiesiog kalbos dalykas – santrumpa, sudėtinio pavadinimo pirmosios raidės. Dar 2010 metais buvusi Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vyriausioji žvalgybos valdyba buvo pervardyta tiesiog į „vyriausiąją valdybą“, tai yra santrumpoje neteko „r“ raidės, tačiau iki šiol visur – žurnalistų tekstuose ir oficialiuose dokumentuose šmėkščioja po senovei grėsmingai tebeskambanti „GRU“, reiškianti Rusijos gynybos ministerijos užsienio žvalgybos ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų centrinės žvalgybos tarnybą. „2018 metais pagrindine Rusijos abreviatūra – ir šalies viduje, ir už jos ribų – tapo GRU“, – neseniai leidinyje „Meduza“ parašė specialusis korespondentas Danijilas Turovskis („ГРУ — это вообще что? Кого берут в шпионы? И почему их так часто раскрывают?“).
Rugsėjo pradžioje Britanijos policija paskelbė įtariamuosius byloje dėl pasikėsinimo nunuodyti buvusį GRU karininką Solsberyje. Pateikė seriją iš vaizdo stebėjimo kamerų darytų nuotraukų, rodančių, kur buvojo du iš Maskvos atskridę rusai kovo 2–4 dienomis. Oro uoste, Solsberio geležinkelio stotyje, traukinyje į Londoną, vėl Solsberyje – pakeliui į rajoną, kur nukentėjusio Sergejaus Skripalio namas, ir grįžtant į geležinkelio stotį, Hitrou oro uoste… Tą pačią dieną ministrė pirmininkė Tereza Mei parlamento posėdyje tvirtai pareiškė, jog šiedu Rusijos piliečiai, kuriems prokuratūra pateikė kaltinimą kėsinimusi nužudyti, yra „GRU agentai“.
Britų tyrėjų įtarimas šiuos du vyrus galėjus apipurkšti nuodais buvusio GRU karininko namų durų rankeną krito ant jų po 5000 valandų trukmės vaizdo stebėjimo kamerų įrašų peržiūros. Asmenų atpažinimo programa nurodė atvykėlių pasų duomenis, tačiau tyrėjai pamanė juos galint būti suklastotus ir paragino visus prisidėti prie įtariamųjų atpažinimo. Rusijos vadovybė ėmėsi žygių, kurių nebūtų prireikę vyrukams nepakliuvus CCTV kamerų objektyvą. Prezidentas Vladimiras Putinas patikino įtariamuosius esant nieko nedėtus civilius asmenis („Mes žinome, kas jie tokie, mes juos radome“) ir paragino juos pačius prisistatyti žiniasklaidoje. Tiedu taip ir padarė. Užsieniui bylojančiame Rusijos valstybiniame televizijos kanale RT jie prisipažino tomis dienomis lankęsi Solsberyje, tačiau teigė norėję pamatyti turistų lankomą tenykštę katedrą…
„Tiesiog turistų“ atsakymai į RT vyriausiosios redaktorės Margaritos Simonian klausimus susilaukė Anglijoje daugybės pašaipių atsiliepimų (Hilarious; Utterly ridiculous; Laughing stocks!). „Būtų tikrai juokinga, jeigu nebūtų taip liūdna ir tragiška“, – tėvynainių replikoms nepritarė žiniasklaidoje – juk viena moteris mirė, našlaičiais liko trys vaikai ir ją nužudė žmonės, iš kurių dabar visi šaiposi. Rimtieji parašė ir apie britus ištikusį kognityvinį disonansą: iš televizoriaus ekrano kažin ką svaičiojantys žmonės visiškai neatitiko britų galvose susiklosčiusio rusų šnipų – blogio įkūnytojų, pavojingų, puikiai parengtų – vaizdinio. Apžvalgininkams pasirodė, kad ne tik Rusijos žvalgybos reputacijai suduotas mirtinas smūgis – „šiuo nevykusiu vaidinimu Rusija pati sau paskelbė nuosprendį“.
Ne per seniausiai žiniasklaidoje pasirodė pranešimai apie Rusijos gynybos ministerijoje įvykusį slaptą pasitarimą, kuriame kalbėta apie triukšmingai žlugusius karo žvalgybos šnipų ir diversantų žygius JAV, Britanijoje, Nyderlanduose, Juodkalnijoje. Pagarsinta netgi tai, kokiais epitetais apdalijo žlugdytojus (дремучая некомпетентность; беспредельное разгильдяйство; дебилы; еще бы буденовки надели). Daugiausia kliuvo kibernetiniams diversantams, mėginusiems prieiti prie Cheminio ginklo draudimo organizacijos (OPCW) kompiuterinių tinklų Hagoje, ir juos globojusiam Rusijos pasiuntinybės Nyderlanduose sekretoriui, GRU pulkininkui. Visa tai opoziciniame leidinyje „МБХ Медиа“ paskelbė rusų žurnalistas Sergejus Kanevas (rugsėjo pabaigoje skubiai išvažiavo iš Rusijos – išgirdęs gresiant būti apkaltintam prisidėjimu prie pasikėsinimo į Putiną rengimo). Kiti leidiniai pasigavo ir šio žurnalisto šaltinio pranašavimą, kad „artimiausiu metu Generalinio štabo vyriausioje valdyboje bus vykdomas didelis valymas ir kai kuriuos generolus paprašys pasitraukti“.
Bagažinėje rasta šnipinėjimo aparatūra. Defensie.nl nuotr.
Dar kalbama apie Gynybos ministerijoje sklandančius gandus, esą rugsėjo viduryje GRU viršininkas Igoris Kolobovas buvo iškviestas į Kremlių pasiaiškinti ir gavo tiek pylos, kad parsiradęs namo sunegalavo. Neatmetama, kad iki metų pabaigos jį pašalins iš pareigų, o jo vietą užims išeivis iš Leningrado generolas Sergejus Gizunovas; jį vadina „Putino akimis ir ausimis“ karo žvalgyboje, o daugiau apie jį beveik nieko nežinoma… Gandai – suprantamas dalykas, tačiau slaptame generolų pasitarime kalbėta atpasakojimais – to dar nebuvo. Tetrūksta garso ir vaizdo įrašų…
Rusų kibernetinės medžioklės ypatumai
Šių metų pradžioje TV kanalas „Cargrad“ (įkūrė verslininkas, „rusų pasaulio“ imperinio sparno rėmėjas Konstantinas Malofejevas) pranešė, jog „rasta įrodymų Vakarų sportininkus vartojus dopingą“. Esą kibernetinių įsilaužėlių grupė „Fancy Bears“ paskelbė naujų dokumentų apie Vakarų sportininkams taikytas išimtis dėl draudžiamųjų preparatų vartojimo, jomis pasinaudojo tų ir tų šalių olimpiečiai. Taigi bausdami Rusijos sportininkus „Vakarai savo akyje rąsto nepastebi“, o vietiniai liberalai dėl to kaltina Rusijos prezidentą („А виноват Путин: Хакеры нашли доказательства приема допинга олимпийцами“). Po kelių dienų Putinas pripažino, kad Rusijoje „vis dėlto buvo dopingo vartojimo ir naudojimo atvejų“, tačiau „tokių pavyzdžių daug pasaulyje“, tik jie, girdi, šitaip neišpučiami.
Neseniai Pensilvanijos Vakarų apygardos didysis žiuri pateikė kaltinimus septyniems asmenims – dėl kibernetinių atakų, elektroninio sukčiavimo, asmens duomenų vogimo ir pinigų plovimo. Visi yra Rusijos piliečiai ir tarnauja GRU. Nusikalstamą veikimą pradėjo po to, kai 2015 metais vykdyti nepriklausomi tyrimai išaiškino Rusijoje veikiant valstybės palaikomą sportininkų dopingo kontrolės duomenų klastojimo sistemą. Tai skelbiančiam „Maklareno pranešimui“ (2016) pritarė Pasaulinė dopingo kontrolės tarnyba (WADA), JAV atitinkama žinyba (USADA), Kanados sporto etikos centras (CCES), Tarptautinio sporto arbitražo teismas (TAS/CAS). Tarptautinis olimpinis komitetas neleido daugiau kaip 100 Rusijos sportininkų dalyvauti Olimpinėse vasaros žaidynėse Rio de Žaneire (2016). Į šių organizacijų kompiuterinius tinklus pirmiausia ir nusitaikė GRU diversantai (iš viso atakavo daugiau kaip 30 organizacijų).
GRU šnipai įregistravo interneto svetainių adresus (wada.arna.org, wada.awa.org, tas-cass.org), kurie vos viena raide skyrėsi nuo tikrųjų (wada-ama.org, tas-cas.org), ir siuntinėjo šių organizacijų darbuotojams elektroninius laiškus, masindami kreiptis į jų sukurtas svetaines. Taip pat jie sekiojo tarptautinius pareigūnus šių kelionėse, nepraleisdami progos atakuoti „iš arti“. Antai 2016 metais Rusijos kibernetiniai diversantai buvo du kartus atvykę į Rio de Žaneirą – prieš prasidedant Olimpinėms žaidynėms ir joms vykstant. Antros išvykos metu dviem GRU šnipams pavyko per vietinį Wi-Fi tinklą įsismelkti į vieno Tarptautinio olimpinio komiteto nario paskyrą ir per ją iškrapštyti kai ką iš WADA duomenų talpyklos ADAMS, o per aukšto USADA pareigūno paskyrą – prisibrauti prie šios organizacijos išteklių. Rugsėjo viduryje rusai Lozanoje per Wi-Fi viešbutyje, kur gyvena WADA konferencijos dalyviai, įsilaužė į aukšto CCES pareigūno paskyrą ir per ją pasiekė šios tarnybos tinklus Kanadoje. Be kitų dokumentų, jie pavogė maždaug 250 sportininkų iš 30-ies šalių medicininių tyrimų duomenis.
Kaltinamoje išvadoje sakoma apie GRU sumanytą visuomenės nuomonės klaidinimo kampaniją. Dalį pavogtų duomenų rusai skelbė kompiuterinių įsilaužėlių grupės „Fancy Bear“ svetainėse – pakoregavę juos taip, kad ant sportininkų kristų įtarimas vartojus draudžiamus preparatus tarptautiniams dopingo kontrolieriams nuolaidžiaujant. „Fancy Bear“ vardu elektroniniais laiškais ir kitais būdais kreiptasi į 186 žurnalistus su užuomina pasinaudoti pavogtais duomenimis. Kibernetinėmis atakomis ir dezinformavimo kampanija, pasak JAV generalinio prokuroro Džefo Sešnso, „buvo siekiama nukreipti dėmesį nuo dopingo programų, palaikomų Rusijoje valstybiniu lygiu“.
Neišdegė nei Hagoje, nei Lozanoje
JAV teisingumo ministerija nurodė, kad GRU žygius, be JAV federalinio tyrimų biuro (FBI), aiškinosi Kanados policija, prisidėjo Nyderlandų karo žvalgybos ir saugumo tarnyba (MIVD), Šveicarijos generalinio prokuroro kanceliarija, Didžiosios Britanijos nacionalinės saugumo ir žvalgybos tarnybos, kitų valstybių atitinkamos žinybos. Tą pačią dieną Nyderlandų gynybos ministerija pranešė apie MIVD pareigūnų sužlugdytą GRU kibernetinių teroristų grupės mėginimą per Wi-Fi tinklą patekti į Hagoje įsikūrusios Cheminio ginklo draudimo organizacijos (OPCW) kompiuterinius išteklius. Tai atsitiko pavasarį, praėjus kiek daugiau kaip mėnesiui nuo kėsinimosi nunuodyti buvusį GRU karininką Solsberyje. OPCW specialistai dalyvavo šio nusikaltimo tyrime ir nustatė išpurkštame mirtiname mišinyje buvus „Novičok“ klasei priskiriamų nervus paralyžiuojančių medžiagų.
Olandams nepavyko sučiupti GRU diversantų nusikaltimo vietoje, tačiau pabėgę rusai prie OPCW buveinės paliko jų išnuomotą automobilį su bagažinėje sudėtais kibernetinei atakai reikalingais įtaisais. Rusus sulaikė netoliese esančiame viešbutyje išeinančius iš lifto. Kadangi turėjo diplomatinius pasus, tuoj pat išskraidino į Maskvą. Olandams teko rusų turėti po 20 tūkstančių eurų ir dolerių. Taip pat kvitas, liudijantis Maskvoje važiavus taksi į oro uostą iš skersgatvio, kurio artumoje įsikūrusi karinė dalis 26165 (jos teritorijoje, teigiama, veikia 85-asis specialiosios tarnybos centras, kuriame tarnauja šifruotojai, dešifravimo algoritmų kūrėjai, iš čia vykdomos kibernetinės atakos).
Jų diplomatiniai pasai. Defensie.nl nuotr.
Tikrinant olandams tekusį rusų kompiuterį paaiškėjo jį buvus jungiama prie tinklų Rusijoje, Šveicarijoje, Malaizijoje ir Nyderlanduose. Olandų manymu, Malaizijoje GRU diversantai kėsinosi pavogti dokumentus, susijusius su reisu MH17 skridusio šios šalies kompanijos lainerio katastrofos virš Donbaso 2014 metais tyrimu. Šveicarijoje jie atakavo Tarptautinio olimpinio komiteto tinklus. Hagoje sulaikyti rusai turėjo bilietus traukiniui į Bazelį ir, manytina, buvo nusitaikę į Špyco kurortiniame miestelyje veikiančią OPCW akredituotą radioaktyviųjų ir cheminių medžiagų laboratoriją. „Labor Spiez“ kovo pabaigoje tyrė žudikų Solsberyje išpurkštus nuodus. Olandai padarė išvadą Rusijos vadovybę mėginus iššniukštinėti, kas nustatyta ir kas aiškinamasi tiriant chemines atakas Sirijoje, Malaizijos lėktuvo katastrofą Donbase, pasikėsinimą nunuodyti Solsberyje. Tai sužinojus, būtų imtasi tyrėjų ieškomų įkalčių naikinimo ar kokių kitų veiksmų tyrimams pakenkti.
Šveicarijos federalinės žvalgybos tarnybos vadovas (NDB) naujienų tarnybai „Reuters“ pasakė, kad šalyje yra daug Rusijos šnipų ir kad dabar jie veikia aktyviau negu anksčiau. Šį kartą Žanas Godenas ne tik patvirtino šalies prokuratūrą tiriant dviem rusams iškeltą baudžiamąją bylą (iškėlė dar pavasarį – žurnalistai apie tai žinojo dar prieš olandams prabylant apie kontržvalgybinę operaciją), tačiau ir paskelbė „manytinų GRU bendradarbių“ pavardes. Abu – pavasarį Hagoje paleistieji, kuriuos olandai pavadino „kibernetiniais operatoriais“ (kiti du vykdė „agentūrinę žvalgybą“). Šveicarai juos įtaria prisidėjimu prie WADA būstinės Lozanoje kibernetinės atakos ir „mėginimu“ gauti duomenų iš Špyco mieste esančios laboratorijos.
Olandų vaizdo stebėjimo kamera Maskvoje
Olandai ilgai tylėjo apie pavasarį įvykdytą kontržvalgybos operaciją ir prabilo spalio 4-ąją – kaip ir JAV teisingumo ministerija. Pastarosios paskelbtame 7 kaltinamųjų sąraše pasirodė esą tie patys keturi GRU diversantai, kuriuos pavasarį išprašė iš Olandijos. Likusius tris randame tarp 12 GRU darbuotojų, kuriems JAV generalinė prokuratūra dar vasarą pateikė kaltinimus kišimusi į JAV prezidento rinkimus. Tada amerikiečiai nustatė, kad rusų šnipai atakavo kompiuterius, priklausančių asmenims, susijusiems su JAV demokratų partijos veikla, įsismelkė į šios partijos kongreso rinkimų komiteto ir galiausiai nacionalinio komiteto elektroninius išteklius. Vien šios partijos kandidatės į JAV prezidentus Hilari Klinton rinkimų štabo vadovo pašte rado daugiau kaip 50 tūkstančius laiškų. Pavogtus dokumentus rusai skelbė apsimetę „rumunų hakeriu Guccifer 2.0.“, jų pačių sukurtoje interneto svetainėje „DCLeaks“, taip pat perdavė kaltinamojoje išvadoje nurodytai „Organization 1“ (WikiLeaks?). Du GRU šnipai įsiskverbė į vienos valstijų rinkiminės komisijos svetainę ir pavogė apie pusės milijono rinkėjų duomenis…
2016-ųjų pavasarį–vasaros pradžioje GRU šnipai mažiausiai 10 kompiuterių įdiegė šnipinėjimo programą, kuri įrašinėjo spaudinėjamus klavišus, fotografavo matoma ekrane ir siuntė šiuos duomenis į serverį, kurį jie nuomojo Arizonoje. Tačiau rusai neįtarė, kad juos pačius seka. 2017-ųjų pavasarį JAV nacionalinio saugumo tarnybos (NSA) atstovai pranešė ant GRU diversantų pėdsakų amerikiečius užvedus „sąjungininką Vakaruose“. Praėjus vieneriems metams išaiškėjo: tai buvo Nyderlandų karo žvalgybos ir saugumo tarnyba (MIVD). Olandų agentams pavyko ne tik rasti pastatą Maskvos centre, iš kur rusai vykdė kompiuterines atakas, bet ir įtaisyti koridoriuje vaizdo stebėjimo kamerą…
Sumaišė Kremliaus lošikams kortas
2016 metų lapkritį Rusijos valstybės dūmoje šventė Donaldo Trampo išrinkimą JAV prezidentu – su mintimi greitai neliksiant sankcijų jungo. Metams baigiantis, vieną rytą, Maskvos centre nuosavame automobilyje rado negyvą Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) generolą Olegą Jerovinkiną. FSB neabejotinai pridėjo ranką prie trumpo pranešimo, paneigusio žiniasklaidoje sušmėžavusį žodį „nušautas“: 61-erių metų vyrą ištiko širdies priepuolis. Velionis nuo 10 dešimtmečio vidurio dirbo Rusijos prezidento administracijoje, kur kontroliavo valstybės paslapčių apsaugą (jį vadino „Kremliaus paslapčių saugotoju“). Nuo 2008 metų vadovavo Rusijos vyriausybės pirmininko pavaduotojo Igorio Sečino sekretoriatui, o kai šis 2012 metais tapo valstybinės kompanijos „Rosneft“ direktoriumi – perėjo į šią kompaniją.
Kitų metų pradžioje, naktį iš sausio 10-osios į 11-ąją, JAV prezidentu išrinktas Donaldas Trampas patyrė itin skaudų Demokratų partiją palaikančios žiniasklaidos smūgį. Vakare CNN pranešė Kongreso lyderius susitikime su keturiais JAV žvalgybos tarnybų vadovais gavus 35 puslapių dokumentą apie Trampo ankstesnius ryšius su Rusija. Jį turintys taip pat pagrindiniai leidiniai ir pats prezidentas; JAV specialiosios tarnybos, tikino jų vadovai, niekaip neprisidėjusios prie šios žvalgybinės ataskaitos radimosi. O naktį leidinio „Buzzfeed“ svetainėje pasirodė šio dokumento kopija. Rytą apie jį žinojo 2,5 milijono interneto skaitytojų ir būsimo prezidento netinkami nuotykiai Maskvoje bei jo ryšiai su Kremliaus pareigūnais kaip mat tapo svarbiausia politine tema.
Netrukus savo nuomonę dėl skandalą sukėlusios ataskaitos pareiškė ir Putinas: jos užsakovus jis pavadino „blogesniais už prostitutes“, „žmonėmis, neturinčiais jokių moralinių apribojimų“ (kaip paprastai, veidmainiavo – antai 2009 metais buvo parodytas FSB suklastotas vaizdo įrašas, turėjęs paliudyti nepageidaujamo JAV diplomato ryšį su prostitute Maskvoje). Naująjį Baltųjų rūmų šeimininką kompromituojantis dokumentas – Steele dossier – paskatino JAV teisingumo ministeriją gegužės mėnesį pradėti specialųjį tyrimą dėl poveikio JAV prezidento rinkimams. Šis tyrimas iškėlė dienos švieson ir Kremliaus įsakymų vykdytojus – GRU šnipus ir diversantus.
Kristoferis Stilas – buvęs britų MI6 bendradarbis, šnipinėjo Maskvoje, o išėjęs į atsargą įkūrė privačią žvalgybos kompaniją („Orbis“). „Stilo dosjė“ kalbama ne tik apie Maskvos prostitutes, tačiau ir apie slaptą Sečino susitikimą su Trampo užsienio politikos patarėju Maskvoje dėl sankcijų atšaukimo ir galimybės amerikiečiams už tai įsigyti 19% „Rosneft“ akcijų. Apie tai esą pranešęs „Rusijos šaltinis, artimas „Rosneft“ prezidentui Igoriui Sečinui“. Greičiausiai „Orbis“ buvo papirkusi kaip tik Sečino „dešiniąją ranką“ – generolą Jerovinkiną („The Telegraph“). „Stilo dosjė“ išvadose taip pat rašoma: „Buvęs aukštas Rusijos žvalgybos karininkas mano FSB turint kompromituojamų duomenų, pakankamų Trampui šantažuoti.“ Ne vienas šio reikalo tyrėjų tikina, kad tas „žvalgybos karininkas“ – Sergejus Skripalis.
Aleksandras Petrovas ir Ruslanas Boširovas. EPA-ELTA nuotr.
2010 metais derantis dėl JAV išaiškintų 10 „nelegalų“ mainų į Rusijoje demaskuotus „kurmius“, britai pasiekė, kad į pastarųjų sąrašą įtrauktų ir bausmę atliekantį Skripalį. Esama žinančių išlaisvintą rusą Anglijoje pratęsus bendradarbiavimą su Kristoferiu Stilu, kuris jį globojo Maskvoje. Freelancer, kaip jį pavadino vienas amerikiečių analitikas, nevengė pasitarnauti ir kitiems, kai pasiūlydavo. Ne be šio „laisvojo menininko“ piršto Estijos specialiosios tarnybos 2016 vasarą sulaikė šalies gynybos pajėgų vyriausiojo štabo karininką, šnipinėjusį GRU naudai. BBC redaktorių Marką Urbaną, savo neseniai išleistoje knygoje („The Skripal Files“) parašiusį buvusį karininką gyvenant kaip daugelis sovietinių pensininkų – su televizoriumi ir Putinu jame, senas šnipas apmovė kaip mažą vaiką.
Kodėl Londone toks tirštas rūkas
Dėl pasikėsinimo Solsberyje, Maskvai paprašius, įvyko Jungtinių Tautų Saugumo tarybos posėdis. Diplomatų korpuse reto įžūlumo Rusijos atstovas išjuokė Didžiosios Britanijos highly likely („itin tikėtina“), Vakarų žurnalistus apkaltino vadovaujantis „fašistinės propagandos taktika“ ir, kaip jam pačiam ir Kremliaus žiniasklaidai pasirodė, sutriuškino visus britų pramanus. Jo kalboje klausimai skambėjo kaip oponentų klastos demaskavimas. Kokia logika reikėjo vadovautis pasikėsinimui parinkus prezidento rinkimų ir pasaulio futbolo čempionato Rusijoje išvakarėse laiką? Jeigu buvusį karininką medžiojo specialiųjų tarnybų profesionalai su ypatingai pavojingu preparatu, tai kodėl neprivedė reikalo iki galo?
Paskelbus įtariamuosius ir jiems atsikirtus per RT, „specialiųjų tarnybų profesionalai su ypatingai pavojingu preparatu“ virto anekdotų herojais. Armėnų radijo klausia: „Kodėl Londone kovo mėnesį toks tirštas rūkas?“ – „Tai rusai nuodija savo išdavikus“. „Iš Rusijos pabėgusių išdavikų dabar laukia ne šiaip likvidavimas, o didžiausias pažeminimas – nuo šiol juos nuodys pederastai.“ Arba: „Iš kur du paprasti turistai sužinojo Margaritos Simonian telefono numerį?“ – „Paskambino mobiliuoju Putinui ir tas pasakė.“
Kiti rimtai klausė po RT laidos: kam reikėjo šito akivaizdžiai nevykusio spektaklio? Negi Rusijos specialiosioms tarnyboms ir visai valstybei vadovauja tokie apgailėtini nemokšos? Dar kiti: o gal tai tam tikros rūšies patyčios (trolling)? Britanijai ir visam pasauliui parodytas didysis pirštas? Šių dviejų vis viena nesugaus, o kuo kvailiau visa vaizduojama, tuo didesnis įžeidimas britams ir jų valstybei. Pasigirdo ir balsų, kad per RT parodė ne tuos vyrukus, kuriuos įamžino vaizdo stebėjimo kameros Anglijoje… Kai kurie ekspertai nutarė GRU vyrukus po „Solsberio incidento“ iš tikrųjų tyčia paliekant pėdsakus realiame ir virtualiame pasaulyje, tačiau dėl kita. Girdi, Rusijai netgi naudingas jų šnipų žygių pagarsinimas: „klastingieji Vakarai“ visaip stengiasi suteršti Kremliaus „baltą ir švelnų kailiuką“, o Maskva nepasiduoda ir po visą pasaulį atkakliai ieško „tiesos“.
Kaip prisimename, netrukus po nuodijimo Solsberyje Britanijos vidaus reikalų ministras Amberas Radas pavadino pasikėsinimą „įžūliu ir protu nesuvokiamu aktu“. Buvęs SSRS valstybės saugumo komiteto (KGB) ir Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) karininkas „Laisvės radijui“ pasakė GRU operacijas Solsberyje ir kitur rodant, kad „jie iš tikrųjų tapo įžūlesni“. Viena vertus, pasak šio nuo 2001 metų Prancūzijoje gyvenančio Putino režimo kritiko, smarkiai sumenko jų „profesinis lygis“, kita vertus, jie tebetiki užsienyje padarysiantys ką nori ir kur nori.
Olandų istorikas Benas de Jongas DW kalbėjo, kad pastaruoju metu Rusijos karo žvalgybai suduotas, jo žodžiais, „neabejotinai stiprus smūgis“. Maža to, kad daugybę jų atskleidė, dar ir parodė esant nemokšomis. „Aš manau, kad jie padarė siaubingų klaidų. Taškas.“
Vienas Rusijos žinių portalas įvardijo trečią įtariamąjį, siejamą su pasikėsinimu į buvusį rusų dvigubą agentą Sergejų Skripalį. Britų tyrėjai nustatė, kad tai rusų žvalgybos GRU agentas Sergejus Fedotovas, trečiadienį rašė portalas „Fontanka“. Informacijos šaltinis straipsnyje neminimas, informuoja agentūra „Reuters“.
Jau rugsėjį britų laikraštis „Telegraph“ pranešė, kad policija identifikavo trečią rusų žvalgybininką, kuris greičiausiai padėjo rengti išpuolį (užsiėmė teritorijos žvalgymu prieš atvažiuojant nuodytojams – slaptai.lt past.). Tada pavardė nebuvo nurodyta.
S. Skripalis ir jo duktė Julija kovą buvo apnuodyti sovietų gamybos „Novičiok“ kovine medžiaga Pietų Anglijos Solsberio mieste. Londonas dėl išpuolio kaltina Maskvą, ši tai neigia.
Prieš kelias dienas tyrimų portalas „Bellingcat“ ir rusų tyrimų tinklaraštis „The Inspider“ paskelbė atskleidę abiejų išpuoliu įtariamų rusų tapatybes. Tai esą yra rusų žvalgybos GRU agentai Aleksandras Miškinas ir Anatolijus Čepiga.
Grupė tiriamosios žurnalistikos atstovų teigia atskleidę ir antrojo Skripalio apnuodijimu įtariamo asmens tapatybę. Tai pirmadienį paskelbė tyrimų portalas „Bellingcat“.
Šiais duomenimis remiantis, įtariamasis, kuris į Didžiąją Britaniją atvyko Aleksandro Petrovo vardu, iš tikrųjų yra Rusijos žvalgybos GRU karo gydytojas Aleksandras Miškinas.
Žurnalistai, atlikdami tyrimą, be kita ko, analizavo įtariamojo pažįstamų suteiktą informaciją, taip pat įvarius dokumentus. Kitą spėjamą nuodytoją „Bellingcat“ rugsėjo gale identifikavo kaip GRU pulkininką Anatolijų Čepigą.
Bellingcat.com nuotraukoje: Aleksandras Miškinas
Britų tyrėjai minėtus du asmenis kaltina svetimomis pavardėmis atvykus į Solsberį ir čia įvykdžius nuodų išpuolį prieš buvusį dvigubą rusų agentą Sergejų Skripalį bei jo dukterį Juliją. Abu vyrai per Rusijos televiziją aiškino vykę į Didžiąją Britaniją kaip turistai.
S. ir J. Skripaliai kovo 4 dieną buvo rasti be sąmonės ant suoliuko parke Pietų Anglijos Solsberio mieste. Jie buvo kelias savaites intensyviai gydomi ir per plauką išvengė mirties. Londonas dėl išpuolio kaltina Kremlių. Maskva kaltinimus neigia. Šis atvejis sukėlė didelę diplomatinę krizę.
Ana Čapman. Rusijos šnipė – nelegalė Vakaruose. Ją demaskavus grįžo į Rusiją, kur veda televizijos laidas apie politiką, slaptas istorijas ir žvalgybas
Pabėgęs į JAV buvęs Rusijos Užsienio žvalgybos tarnybos pulkininkas Aleksandras Potejevas, apie kurio mirtį buvo pranešta 2016 metais, gyvas, tvirtina BuzzFeed.
Rusijos žvalgas Aleksandras Potejevas, kuris išdavė Amerikai net 10 nelegalių Rusijos šnipai, taip pat ir vėliau išgarsėjusią televizijos laidų vedėja Aną Čapman, gyvas. Apie tai spalio 3 dieną pranešė media portalas BuzzFeed. Informacija apie Potejevo mirtį pasirodė 2016 metų liepą. Tačiau, BuzzFeed duomenimis, 2016 metų spalį Potejevas gavo licenciją žvejoti JAV, o 2016 metų lapkritį balsavo prezidento rinkimuose.
CŽV prašymu leidinys anuomet nespausdino informacijos apie Potejevą. Tačiau BuzzFeed žurnalistai išsiaiškino buvusio žvalgo adresą ir keletą kartų bandė su juo susitikti. Spalio 4 dieną išleistoje BBC žurnalisto Marko Urbano knygoje „Skripailio failai“ apie GRU pulkininką Sergejų Skripalį irgi tvirtinama, kad Potejevas gyvas, praneša „BBC Rusijos tarnyba“.
Urbano duomenimis, JAV įsitikinusios, kad pranešimas apie Potejevo mirtį buvo paskelbtas tikintis išsiaiškinti jo gyvenamąją vietą. Tokiu būdu Rusijos žvalgyba norėjo susekti Potejevo draugų ir šeimos bendravimo kanalus, kad surastų bėglį. Buvęs Užsienio žvalgybos tarnybos pulkininkas laikomas atsakingu už vieną iš skandalingiausių Rusijos žvalgybos nesėkmių. Būtent jis perdavė JAV informaciją apie grupę Rusijos „miegančių agentų“.
2010 metų liepą sulaikyti Rusijos šnipai buvo iškeisti į keturis rusus, nuteistus tėvynėje už šnipinėjimą: mokslininką Igorį Sutiaginą ir buvusius specialiųjų tarnybų bendradarbius Sergejų Skripalį, Aleksandrą Zaporožskį ir Genadijų Vasilenką. Pats Potejevas pagal suklastotą pasą išvyko į JAV per Baltarusiją ir Ukrainą. Rusijoje jis už akių nuteistas 25-iems metams už tėvynės išdavystę.
2018 metų kovą Didžiojoje Britanijoje, Solsberyje nervus paralyžiuojančia medžiaga Novičiok buvo apnuodyti Skripalis ir jo duktė Julija. Jiems pavyko po pasikėsinimo išgyventi. Rugsėjo 5-ąją Didžiosios Britanijos prokuratūra pareiškė, kad išpuoliu prieš Skripalius įtariami rusai, įvažiavę į Jungtinę Karalystę su Aleksandro Petrovo ir Ruslano Boširovo vardu išduotais dokumentais. Šalies ministrė pirmininkė Tereza Mei pabrėžė, kad jie yra RF Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos karininkai.
Anot Bellingcat ir The Insider grupės tyrimo, žmogus, žinomas Boširovo pavarde, – tai GRU pulkininkas, Rusijos didvyris Anatolijus Čepyga.
Rusijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį iškvies Nyderlandų ambasadorę, kurios bus paprašyta pasiaiškinti dėl savo šalies teiginių, esą ji užkirtusi kelią Rusijos piliečių rengtai kibernetinei atakai, praneša valstybinės naujienų agentūros.
„Dėl Hagoje įvykdytos dezinformacijos kampanijos pirmadienį į užsienio reikalų ministeriją bus iškviesta Nyderlandų ambasadorė“, – naujienų agentūrą RIA Novosti informavo šaltinis Rusijos URM.
Nyderlandų institucijos ketvirtadienį informavo balandį išsiuntusios keturis Rusijos karinės žvalgybos tarnybos (GRU) agentus, įtariamus mėginus įsilaužti į Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos (OPCW) kompiuterių tinklus.
Nyderlandų teigimu, tuo metu, kai mėginta įvykdyti šią ataką, OPCW tyrė kovą Anglijoje įvykdytą pasikėsinimą nunuodyti buvusį Rusijos šnipą Sergejų Skripalį ir jo dukterį.
Be to, tuo pat metu organizacija tyrė ir įtarimų, kad Maskvos remiamas Sirijos režimas prieš savo piliečius panaudojo cheminį ginklą, pagrįstumą.
Spėjami GRU agentai į Nyderlandus atvyko su rusiškais diplomatiniais pasais.
Paskutinį kartą Nyderlandų ambasadorė Renee Jones-Bos į Rusijos URM buvo iškviesta rugsėjį. Tuomet ji ir Šveicarijos ambasadorius Maskvoje turėjo pasiaiškinti dėl esą „nepagrįstų kaltinimų“, kad Rusijos šnipai mėgino įsilaužti į kelis objektus Šveicarijoje.
Rusija kaltinimus, esą ji dirigavo virtinei kibernetinių atakų, vadina „šnipų manijos“ rezultatu.
