Sausio 13-osios barikadų fragmentas. Slaptai.lt nuotr.
Rusijos tyrimų komitetas gali pradėti bylą dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų, nusprendusių nuteisti buvusį SSRS gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą, neva neteisėtų veiksmų.

„Lietuvos teisėjai pažeidė vieną iš visuotinai pripažintų tarptautinės teisės ir baudžiamojo proceso principų, draudžiantį nuteisti atgaline data. Akivaizdu, kad toks sprendimas neturi nieko bendro su teisėsaugos tikslais“, – Rusijos žurnalistams sakė Tyrimų komiteto atstovė Svetlana Petrenko.

„Tyrėjai lietuvių teisėjų veiksmuose įžvelgia nusikaltimo ženklų, pagal Rusijos Federacijos baudžiamąjį kodeksą (BK). Po tyrimo rezultatų bus priimtas procesinis sprendimas“, – teigė S. Petrenko.

Pasak jos, Rusijos baudžiamasis kodeksas numato, kad Rusijoje negyvenantys užsieniečiai, įvykdę nusikaltimus už Rusijos ribų, atsako pagal BK, jei nusikaltimai padaryti prieš Rusijos ar jos piliečio interesus.

Tyrimų komiteto tyrėjai taip pat pradėjo bylą prieš atsakingus Lietuvos generalinės prokuratūros ir teismo asmenis dėl neva neteisėto Rusijos piliečių nuteisimo. Pasak Rusijos tarnybų, nuteistieji tik vykdė savo pareigas, neva palaikydami viešąją tvarką ir užtikrindami saugumą 1991-ųjų sausį Vilniuje.

Trečiadienį Vilniaus apygardos teismo trijų teisėjų kolegija skelbia nuosprendį didžiausio šalies istorijoje visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio sulaukusioje baudžiamojoje byloje dėl 1991-ųjų sausio įvykių. 

Baudžiamojon atsakomybėn patraukti asmenys yra kaltinami dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymo, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimo, kankinimo ar kitokio nežmoniško elgesio su jais ar jų turto apsaugos pažeidimo, draudžiamos karo atakos, uždraustų karo priemonių naudojimo.

1991 m. sovietų kariniams daliniams mėginant užimti Televizijos bokštą, Spaudos rūmus ir Lietuvos radijo bei televizijos pastatą, iš viso žuvo 14 žmonių.

Darius Mikutavičius (ELTA)
 
2019.03.28; 04:00

Prie Lietuvos inicijuoto Europos Sąjungos kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų kūrimo projekto oficialiai ketina prisijungti Suomija. Ketinimų protokolą pasirašys į Vilnių trečiadienį oficialaus vizito atvykstantis Suomijos gynybos ministras Jussi Niinisto.

Tokį ketinimų protokolą jau yra pasirašiusios septynios ES šalys narės – Lietuva, Estija, Ispanija, Kroatija, Lenkija, Nyderlandai ir Rumunija. Iš viso šiame ES projekte dalyvauja 13 šalių narių: Lietuva, Estija, Ispanija, Kroatija, Lenkija, Nyderlandai, Rumunija ir Suomija yra šio projekto dalyvės, o Belgija, Graikija, Prancūzija, Slovėnija ir Vokietija yra šio projekto stebėtojos. Dar bent kelios šalys narės yra išreiškusios norą jungtis prie tarptautinių kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų kūrimo ateityje.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir Suomijos gynybos ministras J. Niinisto trečiadienį dvišalių pokalbių metu aptarė Lietuvos ir Suomijos bei regioninį bendradarbiavimą, artėjantį Suomijos pirmininkavimą ES Tarybai, bendradarbiavimą ES ir NATO formatuose.

Lietuvos ir Suomijos gynybos ministrai taip pat planuoja apsilankyti tarptautinės konferencijos „Baltijos karinė konferencija 2019“ atidarymo renginyje Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje ir Nacionalinio kibernetinio saugumo centre prie Krašto apsaugos ministerijos.

Jūratė Valančiūtė (ELTA)
 
2019.03.21; 08:25

Didžiosios Britanijos gynybos ministras Maiklas Falonas (Michael Fallon) atsistatydino, pareiškęs, kad praeityje jis „nederamai elgėsi“, praneša BBC.

„Pastarosiomis dienomis pasirodė pranešimų apie parlamento narius, taip pat ir apie mano elgesį praeityje. Daugelis jų melagingi, bet aš pripažįstu, kad praeityje neatitikau aukštų standartų, keliamų ginkluotosioms pajėgoms, kurioms atstovauti turiu garbę“, – sakoma M. Felono atsistatydinimo pareiškime, kurį paskelbė Didžiosios Britanijos premjero kanceliarija.

Anksčiau Didžiosios Britanijos žiniasklaida apkaltino M. Faloną dėl to, kad jis nederamai elgėsi su žurnaliste Džulija Hartli-Brever (Julia Hartley-Brewer) per Konservatorių partijos konferenciją 2002 metais.

Pasak laikraščio „The Guardian“, jis ne kartą palietė žurnalistės kelius per vakarienę konferencijos metu, bet atsiprašė jos dar prieš 15 metų, iškart po incidento.

„Džulija – gera Maiklo bičiulė. Jis peržengė ribą, padėdamas ranką ant jos kelio. Ji jam paaiškino, kad jai tai nemalonu, ir jis jos atsiprašė dar prieš 15 metų“, – cituoja leidinys artimą Jungtinės Karalystės gynybos ministro draugą.

Didžiosios Britanijos premjerė Teresa Mei (Theresa May) padėkojo M. Falonui už uolią tarnybą.

M. Falonas gynybos ministro poste laikėsi griežtos pozicijos Maskvos atžvilgiu.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.03; 00:01

Dešinėje – naujasis Didžiosios Britanijos gynybos ministras Gevinas Viljamsonas. EPA – ELTA nuotr.

Didžiosios Britanijos premjerė Teresa Mei (Theresa May) ketvirtadienį naujuoju šalies gynybos ministru paskyrė Geviną Viljamsoną (Gavin Williamson).

Jis į šį postą paskirtas po to, kai šalies parlamentą krečiančio seksualinio priekabiavimo skandalo kontekste iš jo pasitraukė Maiklas Falonas (Michael Fallon).

41-erių metų politikui tai – ženklus paaukštinimas. Prieš pradėdamas eiti šias pareigas jis dirbo Konservatorių frakcijos parlamente koordinatoriumi.

G. Viljamsonas, kuris pirmą kartą į parlamentą buvo išrinktas 2010 metais, labiausiai išgarsėjo terariume ant darbo stalo laikomu voru, vardu Kronas (Cronus).

„Karalienė džiaugiasi galėdama patvirtinti Gevino Viljamsono skyrimą gynybos ministru“, – teigiama T. Mei kanceliarijos išplatintame pranešime.

G. Viljamsono pirmtakas M. Falonas apie savo atsistatydinimą paskelbė trečiadienį, tapdamas pirmąja intensyvėjančio skandalo dėl seksualinio priekabiavimo Vestminsteryje auka.

Kiek anksčiau šią savaitę jis atsiprašė už tai, kad 2002 metais buvo palietęs žurnalistei kelį, tačiau sklinda kalbos, kad jam metama ir daugiau kaltinimų, kurie kol kas nepaviešinti.

„(…) aš pripažįstu, kad praeityje neatitikau aukštų standartų, keliamų ginkluotosioms pajėgoms, kurioms atstovauti turiu garbę“, – teigė M. Felonas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.03; 00:02

Dėl didžiulio slaptos informacijos nutekinimo skandalo pertvarkomas Švedijos ministrų kabinetas, savo postų neteks du ministrai, ketvirtadienį pranešė šalies ministras pirmininkas Stefanas Liofvenas (Stefan Lofven), informuoja naujienų agentūra AFP.

Centro kairiųjų vyriausybėje įtakingas politikas – vidaus reikalų ministras Andersas Igemanas (Anders Ygeman) – postą paliks savo paties prašymu. Remiantis pranešimais, ministras žinojo apie įslaptintos informacijos nutekinimą, tačiau neinformavo apie tai premjero. S. Liofvenas pridūrė, kad iš pareigų taip pat pasitrauks infrastruktūros ministrė Ana Johanson (Anna Johansson).

Skandalas aukščiausią tašką pasiekė pastarosiomis savaitėmis, paaiškėjus, kad Čekijos ir Rumunijos technikos specialistams buvo sudaryta galimybė patekti į duomenų bazę apie Švedijos piliečių vairuotojų pažymėjus. Anot žiniasklaidos, į pavojų buvo pastatytos žvalgybos agentų tapatybės.

Gynybos ministrui Pėteriui Kultkvistui (Peter Hultqvist) pavyko išsaugoti pareigas, nors ir sulaukė opozicijos spaudimo. Švedijos premjeras pareiškė, kad jo mažumos vyriausybė neatsistatydins dėl šio skandalo ir atmetė raginimus sušaukti skubius rinkimus. Politikas užbaigs savo kadenciją. Tokius sprendimus S. Liofvenas paskelbė pagrindiniam opozicijos blokui raginant surengti balsavimą dėl pasitikėjimo. Opozicijos partijos dar turi patvirtinti, ar vyks balsavimas.

Premjero teigimu, toks sprendimas priimtas, norint išvengti Švedijos įstūmimo į krizę. „Neturiu jokio ketinimo įstumti Švedijos į politinę krizę“, – teigė jis ir pabrėžė sudėtingus iššūkius, su kuriais šiuo metu susiduria šalis, t.y., įtampa Baltijos regione, „Brexit“ ir vyriausybės planai dėl socialinių ir ekonominių reformų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.28; 05:19

„NATO turi sustiprinti spaudimą Rusijai, kad ši panaudotų savo įtaką ir pažabotų Sirijos prezidentą Bašarą Asadą, trečiadienį pareiškė interviu Didžiosios Britanijos gynybos ministras Maiklas Felonas“, – rašo The Wall Street Journal.

Dieną prieš NATO šalių gynybos ministrų susitikimą Briuselyje Felonas taip pat pabrėžė, kad NATO turi toliau spausti Rusiją dėl jos karinio kišimosi į Ukrainą. NATO susitikime  gynybos ministras paskelbs, kad Didžioji Britanija dislokuos Pabaltijyje maždaug 100 kariškių padalinį reguliariu pagrindu. Britanija taip pat pasiųs papildomai 25 kariškius į Ukrainą armijos parengčiai sustiprinti.

Continue reading „Didžioji Britanija žada Baltijos valstybėse dislokuoti 100 kariškių padalinį“

Šiandien norėčiau prisiminti Europos informacijos biure neseniai surengtą viešą paskaitą apie Rusijos ginkluotųjų pajėgų reformą ir jos karinių mokymų ypatumus, įskaitant karines pratybas "Zapad – 1999", "Zapad – 2009" bei "Zapad – 2013".

Diskusiją organizavo Seimo narė Vilija Aleknaitė – Abramikienė. Savo žiniomis apie Rusijos ginkluotųjų pajėgų stipriąsias ir silpnąsias puses dalinosi Krašto apsaugos ministerijos Tarptautinių ryšių ir operacijos departamento direktoriaus pavaduotojas Daivis Petraitis.

Continue reading „Naujoji Rusijos karinė galia ir lietuviškas lengvabūdiškumas“

serdiukov_jevgenija_vasiljeva

Negalvokite, jog Rusijos gynybos ministro pakeitimas paaiškinamas gynybos sumetimais arba nauju politiniu kursu.

Taip rašo „Foreign Policy“ puslapiuose Selesta Vallander, „German Marshall Fund of the United States“ mokslinė bendradarbė. Anksčiau ji buvo JAV gynybos ministerijos jaunesniojo sekretoriaus pavaduotoja, kuravusi Rusijos, Ukrainos ir Eurazijos reikalus.

Rotacija daugiausia paaiškinama tuo, kad savų žmonių pozicijos Rusijos vadovybėje netikėtai ėmė klibėti, mano autorė. S.Vallander požiūriu, Anatolijus Serdiukovas buvo sumanus vadybininkas ir ištikimas Vladimiro Putino pagalbininkas. Jis visiškai tiko tam uždaviniui – sugriauti nefunkcionalią „sovietinės gynybos ministerijos“ struktūrą, rašo autorė, paaiškindama, ką vadina „sovietine“ ministerija, nes ilgą laiką permainos jos nepaliesdavo.

Continue reading „Geras, blogas, bjaurus: sovietų kariškių kerštas“

putinas-zmona

„Pastaruoju metu Rusijoje išplaukė į paviršių visa virtinė triukšmingų bylų, susijusių su korupcija ir sukčiavimu. Prieš dvi savaites buvo pašalintas iš gynybos ministro posto Anatolijus Serdiukovas, nes jam artimi bendradarbiai atsidūrė skandalo centre: jie neva tai pardavinėjo valstybės turtą, sklypus, paveikslus, brangius papuošalus“.

Taip rašo Frankas Ninguizenas leidinyje “Süddeutsche Zeitung”. Be to, F.Ninguizenas primena, kad FST tikrina, kur yra retų automobilių kolekcija iš Riazanės muziejaus, uždaryto A.Serdiukovo nurodymu.

Continue reading „Klanų kova Rusijoje“

radzikovskij

Kalbama, kad Serdiukovą-Makarovą suėdė Rusijos karinio pramoninio komplekso (VPK) šakų lobistai.

Tikiu, kad tai buvo viena iš pagrindinių „karinio perversmo“ priežasčių.

Kalbama, kad tų lobistų neapykantos priežastis ta, kad Serdiukovas ginklus pirkdavo Vakaruose. Manau, kad pagrindinė ginkluotė, žinoma, būdavo perkama Rusijoje, bet tikiu, kad kažkokia dalis būdavo įsigyjama Vakaruose. Manau, kad dabar tų pirkimų Vakaruose bus mažiau.

Kalbama, kad vakarietiški ginklai efektyvesni. Tikiu.

Continue reading „„P“ – pirmiausia, „A“ – po to“

voicek_jeruzelski

Paskutinis komunistinis Lenkijos vadovas Voicechas Jeruzelskis (Woiciech Jaruzelski) šiandien paskelbtame interviu pareiškė, kad greitai mirs, pranešė radijas Svoboda (Laisvė).

Lenkijos tabloido Super Express publikacijoje sakoma, jog Jeruzelskis pareiškė, kad jo savijauta labai prasta ir jam gyventi liko nebe daug.

Pasak jo, jis ketina mirti savo namuose. Dabar 88 metų buvęs generolas gydomas nuo vėžio. Pernai dėl limfų sistemos vėžio teismas pripažino jį negalinčiu dalyvauti procesuose, kuriuose jis kaltinamas, įvedęs karinę padėtį Lenkijoje 1981 metais ir prisidėjęs kaip to meto gynybos ministras prie darbininkų demonstracijos slopinimo 1970 metais, kai žuvo 44 žmonės.

Continue reading „Paskutinis komunistinis Lenkijos vadovas Jeruzelskis pareiškė, kad greitai mirs“

putinas-issivepes

Kaip liudija WikiLeaks paviešintos diplomatinės amerikiečių depešos, NATO tebelaiko Rusiją agresore.

Rusai – kieti, sunkūs ir grubūs žmonės, – kuluaruose kalba prancūzų diplomatai, o amerikiečių pasiuntinys praneša, kad rusų jėgos struktūros su jų šaltojo karo mentalitetu – “perkrovos” priešai.

Sausio mėnesį NATO nusprendė Lenkijos gynybos planą išplėsti, apimant ir Baltijos valstybes, praneša The New York Times, remdamasis WikiLeaks dokumentais. Estija, Latvija ir Lietuva, NATO narės nuo 2004 metų, gerai prisimenančios žiaurius  sovietinės okupacijos laikus, po Rusijos ir Gruzijos susidūrimo 2008-aisiais ėmė reikalauti oficialaus gynybos plano.

Continue reading „Diplomatinė veidmainystė“