hibridinės grėsmės

Trumposios naujienos

Lietuvos ir užsienio saugumo politikos ekspertai dešimtą kartą rinkosi į neformalų „Sniego susitikimą“ („Snow Meeting“).

Renginyje Paunguriuose, Trakų rajone, buvo aptariami pagrindiniai transatlantinei bendruomenei kylantys iššūkiai ir atsakas į juos.

Tradiciškai kasmet nuo 2008 m. sausio antrąją savaitę rengiamame „Sniego susitikime“ šį kartą dalyvavo Latvijos, Estijos ir Gruzijos užsienio reikalų ministrai Edgaras Rinkevičius, Svenas Mikseras ir Michailas Janelidzė, naujoji NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja Rose Gottemoeller, Lenkijos Prezidento kanceliarijos valstybės sekretorius Krzysztofas Szczerskis.

Iš viso susitikime dalyvavo apie 120 aukšto rango diplomatų, patarėjų, parlamentarų, analitinių ir tyrimo centrų tarptautinės ir saugumo politikos ekspertų iš daugiau kaip 20 šalių, ES ir NATO institucijų.

Jubiliejiniame renginyje buvo aptariama transatlantinės bendrijos ateitis po prezidento rinkimų JAV, nuotaikų kaita Europos ir Šiaurės Amerikos visuomenėse, Rusijos iššūkis demokratijos, žmogaus teisių ir teisės viršenybės vertybėmis pagrįstai tarptautinei tvarkai.

Susitikimo dalyviai taip pat diskutavo apie pernai liepą įvykusio NATO valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimo Varšuvoje sprendimų įgyvendinimą ir kitus būdus stiprinti sąjungininkų saugumą konvencinių ir hibridinių grėsmių akivaizdoje. Atskira sesija buvo skirta glaudesniam NATO ir ES bendradarbiavimui aptarti.

2017.01.15; 05:18

Trumposios naujienos

Lietuvos ir užsienio saugumo politikos ekspertai dešimtą kartą rinksis į neformalų „Sniego susitikimą“ („Snow Meeting“), kuriame bus aptariami pagrindiniai transatlantinei bendruomenei kylantys iššūkiai ir atsakas į juos.

Tradiciškai kasmet nuo 2008 m. sausio antrąją savaitę rengiamas „Sniego susitikimas“ šį kartą vyks sausio 12–13 dienomis Paunguriuose, Trakų rajone. Jame laukiama Latvijos, Estijos ir Gruzijos užsienio reikalų ministrų Edgaro Rinkevičiaus, Sveno Mikserio ir Michailo Janelidzės, naujosios NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojos Rose Gottemöller, Lenkijos Prezidento kanceliarijos valstybės sekretoriaus Krzysztofo Szczerskio.

Iš viso tikimasi maždaug 90 aukšto rango diplomatų, patarėjų, parlamentarų, analitinių ir tyrimo centrų tarptautinės ir saugumo politikos ekspertų iš daugiau kaip 20 šalių, ES ir NATO institucijų.

Jubiliejiniame renginyje bus aptariama transatlantinės bendrijos ateitis po prezidento rinkimų JAV, nuotaikų kaita Europos ir Šiaurės Amerikos visuomenėse, Rusijos iššūkis demokratijos, žmogaus teisių ir teisės viršenybės vertybėmis pagrįstai tarptautinei tvarkai. Susitikimo dalyviai taip pat diskutuos apie pernai liepą įvykusio NATO valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimo Varšuvoje sprendimų įgyvendinimą ir kitus būdus stiprinti sąjungininkų saugumą konvencinių ir hibridinių grėsmių akivaizdoje.

Atskira sesija bus skirta glaudesniam NATO ir ES bendradarbiavimui aptarti.

Informacijos šaltinis – Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

2016.01.07; 05:05

Aktualijos

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje. Posėdyje aptartas įstrigęs ES ir Ukrainos Asociacijos sutarties ratifikavimo procesas, padėtis Sirijoje ir Minsko susitarimų įgyvendinimas, naujos priemonės ES saugumui ir gynybai stiprinti, migracijos klausimai.

EVT pasiektas susitarimas dėl ES ir Ukrainos Asociacijos sutarties ratifikavimo. EVT patvirtino teisiškai privalomą sprendimą, kuris leis Nyderlandų parlamentui ratifikuoti sutartį. ES šalių vadovai taip pat pasveikino politinį Tarybos pritarimą suteikti bevizį režimą Gruzijai ir Ukrainai. Tikimasi, kad jis bus pradėtas taikyti 2017 m. pavasarį. Lietuvos Prezidentė Ukrainos europietiškus siekius palaiko visuose tarptautiniuose formatuose.

„Bendromis jėgomis artėjame prie Ukrainos žmonėms svarbaus sprendimo. EVT pasiektas susitarimas neužkerta Ukrainai europinės integracijos kelio. Europos durys Ukrainai yra ir liks atviros. Ukrainiečių pastangos, su Lietuvos ir kitų šalių pagalba vykdomos reformos jau duoda rezultatų, svarbu nesustoti“, – pabrėžia Prezidentė.

Dėl ES ekonominių sankcijų Rusijai, nevykdančiai Minsko susitarimų, EVT jau nediskutuojama – pradedama rašytinė jų pratęsimo procedūra.

Tuo tarpu visas žmogiškumo ribas peržengę Rusijos veiksmai Sirijoje susilaukė dar griežtesnio įvertinimo ir visuotinio pasmerkimo. EVT susitikime dalyvavo ir Alepo meras Brita Hagi Hassanas, kuris Europos vadovus informavo apie šį Sirijos miestą ištikusią humanitarinę katastrofą.

Pasak Prezidentės, Rusijos keliama įtampa yra globali grėsmė, todėl ES taip pat būtinas naujas požiūris į savo saugumą.

Europos vadovai kartu su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu aptarė, kaip stiprinti ES gynybą nedubliuojant NATO, ir įvertino bendros ES ir NATO deklaracijos įgyvendinimo priemones. EVT taip pat aptarė Komisijos pasiūlymą įsteigti iki 5 mlrd. eurų vertės Europos Gynybos fondą, kuris skirs lėšų ES karinės pramonės modernizavimui, moksliniams tyrimams ir pažangių gynybinių technologijų vystymui.

Investicijų gynybai didinimas, aktyvi kova su kibernetinėmis atakomis, hibridinėmis grėsmėmis, veiksminga išorinių sienų apsauga tampa ne tik atskirų ES šalių ar regionų, o visos Bendrijos prioritetiniu uždaviniu. Prezidentės teigimu, Europa pradėjo adekvačiai vertinti Rusijos keliamas grėsmes ir imasi atsakomybės už savo saugumą.

Kitas iššūkis ES saugumui – nelegali migracija. EVT aptartas ES ir Turkijos susitarimas ir naujos priemonės pabėgėlių srautams valdyti. Įsigaliojus šiam susitarimui pabėgėlių į Europą sumažėjo nuo 1700 iki 80 asmenų per dieną. Tačiau tam, kad srautai neatsinaujintų, būtina ne tik išlaikyti dialogą su Turkija, bet ir ieškoti naujų. Taip pat vyksta derybos dėl nelegaliai migracijai stabdyti skirtų susitarimų su 5 šalimis Afrikoje. Sutartys numatys priemones, kurios padės stabdyti migracijos srautus į ES, grąžinti nelegalius migrantus, prisidės gerinant ekonominę, socialinę ir teisinę padėtį šiose valstybėse.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

2016.12.17; 04:36

Aktualijos

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė liepos 8–9 dienomis dalyvauja NATO viršūnių susitikime Varšuvoje, kur pagrindinis dėmesys bus skiriamas rytinio NATO flango – Baltijos šalių ir Lenkijos bei Juodosios jūros regiono šalių – Rumunijos ir Bulgarijos saugumo užtikrinimui. 

Lietuva ir NATO
Lietuva saugi tik priklausydama NATO struktūroms.

Penkiose darbo sesijose Šiaurės Atlanto Tarybos lyderiai įvertins grėsmes Rytuose ir Pietuose bei padėtį Ukrainoje, aptars NATO ir ES bendradarbiavimą kovojant su hibridinėmis grėsmėmis, nelegalia migracija ir terorizmu, kalbėsis apie santykius su Rusija, įvertins, kaip įgyvendinti Velso susitarimai, ir pirmą kartą tvirtins ilgalaikes karines atgrasymo priemones.

Iškart po Krymo aneksijos Velse NATO šalių vadovai sutarė dėl operatyvių priemonių saugumo užtikrinimui. Per dvejus metus sukurtos ir triskart padidintos aukštos parengties greitojo reagavimo pajėgos, įkurtos 6 NATO vadavietės – viena iš jų Vilniuje, sustiprinta žvalgyba, pagreitintas sprendimų priėmimo procesas reaguojant į hibridines grėsmes, surengta per 150 kolektyvinės gynybos pratybų.

Kadangi per dvejus metus grėsmės nesumažėjo, pasak Prezidentės, taikai užsitikrinti būtina pereiti prie atgrasymo realiais kariniais pajėgumais. Varšuvoje ir bus siekiama ilgalaikių karinių kolektyvinės gynybos priemonių, kurios atgrasytų Rusiją nuo kėsinimosi į Baltijos ir kitas NATO šalis.

Lietuvai svarbiausia, kad NATO viršūnių susitikime būtų pritarta 4 nuolatinių batalionų kiekvienoje Baltijos valstybėje ir Lenkijoje steigimui bei brigados dydžio sunkiosios karinės technikos karinio junginio dislokavimui regione.

Lietuva taip pat siekia, kad būtų patvirtintos specialiosios priemonės apsaugoti Baltijos šalis nuo galimos karinės izoliacijos ir NATO pastiprinimo atėjimo blokados.

NATO ir JAV
Svarbiausia NATO valstybė – JAV.

Taip pat labai svarbu, kad NATO gynybos planai būtų atnaujinami pagal realius grėsmių scenarijus ir būtų patvirtintas nuolatinis jų testavimas pratybose. Regiono saugumui svarbu ir greitesnis Aljanso sprendimų priėmimo mechanizmas, todėl Varšuvoje bus siekiama sutarimo, kad dėl greitojo reagavimo pajėgų panaudojimo sprendimus galėtų dažniau priimti NATO karinių pajėgų vadas Europoje, o ne Šiaurės Atlanto Taryba.

Varšuvos susitikime taip pat turėtų būti nuspręsta dėl viso Aljanso saugumui svarbių raketinės gynybos sistemų Rumunijoje ir Lenkijoje naudojimo bei dėl išankstinės karinės įrangos dislokavimo vietų Rytų flange, taip pat ir Lietuvoje.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

2016.07.08: 06:57

Politinės intrigos

Kas pradžiugino šiandien? Optimistiškai nuteikia Rido Jasiulionio vadovaujama Info TV laida „Raudona linija“. Vienoje iš paskutiniųjų šių televizinių diskusijų buvo taikliai pabrėžta: jei priimsi bent vieną ultimatumą, tai vėliau priimsi ir visus kitus.

Omenyje turėta tarpukario Lietuva. Pirmoji mums ultimatumą primetė agresyvioji Lenkija, paskui – agresyvioji Vokietija, dar po kiek laiko – ir agresyvioji Sovietų Sąjunga.

Continue reading „Jei priimsi vieną ultimatumą, priimsi ir visus kitus…” →

Aktualijos

Gynybos Paramos Fondas, kartu su Pulkininkų Asociacija ir Nacionalinio Saugumo ir Gynybos Komitetu, kviečia į konferenciją: „Hibridinės grėsmės Baltijos jūros regione: visuomenės atsparumo didinimas“.

Pagrindinis konferencijos tikslas – išskirti pagrindinius saugumo iššūkius regione ir apsvarstyti galimus jų sprendimo būdus, kartu įtraukiant Lietuvos nevyriausybines organizacijas, valdžios institucijas ir tarptautinius veikėjus.

Continue reading „„Hibridinės grėsmės Baltijos jūros regione: visuomenės atsparumo didinimas“” →

Aktualijos

„Europos Sąjungos darbotvarkėje vis daugiau dėmesio skiriama saugumui ir gynybai, įskaitant kovą su hibridinėmis grėsmėmis. Svarbu, kad ES dėmesys saugumo ir gynybos klausimams išliktų toks pat ir ateityje, tačiau tai jokiu būdu neturi dubliuoti NATO“, – sausio 21-22 d. Amsterdame (Nyderlandai) vykusiame ES gynybos politikos direktorių susitikime sakė Krašto apsaugos ministerijos gynybos politikos direktorius Vaidotas Urbelis.

Continue reading „Krašto apsaugos ministerijos gynybos politikos direktorius V. Urbelis: „ES turi aiškiai apibrėžti saugumo grėsmes ir iššūkius“” →