Hilary Klinton

Žvalgyba

John Crudele / New York Post

„Finansinėms rinkoms metas rengtis spalio staigmenai“, – tvirtina Džonas Krudele laikraštyje The New York Post.

 Žinoma, spalis visada buvo sunkus mėnuo Volstritui. Tačiau rinkos požiūriu būtų protinga rengtis siurprizui kuo greičiau, nes jis gali užklupti rugsėjy ar net šį mėnesį, priklausomai nuo to, kada Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nuspręs sukelti problemų. Nacionalinio saugumo agentūra

„Bet šiuo atveju kalbama net ne apie vieną siurprizą, o apie keletą galimų siurprizų“, – sakoma straipsnyje.

Tuos siurprizus autorius supranta kaip įvairias aplinkybes, kuriomis gali būti paskelbti elektroniniai laiškai, pagrobti hakerių (programišių) iš privataus Hilari Klinton kompiuterio serverio. Respublikonų partijos laiškų publikacijos nereikia tikėtis. Visų pirma todėl, kad Trampo pusėje – Putinas. Antra, todėl, kad jie greičiausiai parodytų, jog respublikonai susitarė prieš Trampą.

Pasak Krudele, Klinton laiškų turi ne tik Rusijos specialiosios tarnybos, bet ir NSA (Nacionalinė saugumo agentūra), kuri, kaip pranešė žurnalistui jo šaltinis iš šios agentūros, stebėjo, kaip rusai seka Hilari.

„NSA nė už ką nepaskelbtų tų laiškų oficialiai, bet visiškai galėtų juos nutekinti nutrūkęs nuo kontrolės agentas. Man sakė, kad Hilari nesutaria su NSA nuo pat pirmų savo dienų valstybės sekretorės poste“, – sakoma straipsnyje. Dingstis santykių pablogėjimui buvo Klinton reikalavimas įrengti Valstybės departamento apsaugotame informacijos centre neapsaugotas patalpas, kuriose ji galėtų naudotis savo Black Berry, sakoma straipsnyje.

„Jeigu kas nors NSA nuspręs nutekinti kokius nors Hilari laiškus, tai gali padaryti ne šiaip iš keršto, o dėl visiškai pagrįstų nuogąstavimų, kad, jeigu lapkričio 8-ąją Klinton laimėtų, rusai galėtų ją šantažuoti, jei demaskuoti laiškai iki to momento liks nepaviešinti, – pažymi Krudele. – NSA gali pasiteisinti – bent jau prieš save – tuo, kad ji užbėgo už akių galimai problemai. Tai galima pavadinti „prevenciniu nutekinimu“.

„Taip pat bus siurprizas, jei demokratai apmaus Trampą, – prognozuoja autorius. – Pavyzdžiui, nebus per didelio sukrėtimo, jei Vidaus apmokestinimo tarnyba pagaliau baigs Donaldo Trampo mokesčių dokumentacijos tyrimą ir prirems jį prie sienos“.

„Bet tai nebus siurprizas Volstritui neigiama prasme, nes – jeigu tuo pačiu metu neatsiras kokio nors kontrsiurprizo prieš Klinton, – tokia situacija paprasčiausiai patvirtins, kad Klinton bus pirmoji moteris prezidentė mūsų šalies istorijoje. O Volstritas, atrodo, su tuo jau sutiko“, – mano žurnalistas.

„Spalį rinką visuomet purto: griūtis 1929 metais, „Juodasis pirmadienis“ 1987-aisiais, minigriūtis 1989-aisiais – ir kokios nors naujienos apie Hilari gali vėl įsiūbuoti akcijas. Štai kodėl tai vadinama siurprizais“, – apibendrina Krudele.

Šaltinis: New York Post

2016.08.19; 06:24

Gordijo mazgas

Arkadijus Ostrovskij / The New York Times

Vladimiras Putinas „daug pasiekė, naudodamas žiniasklaidą valdžiai Rusijoje konsoliduoti, o taip pat – dar daugiau – informaciniame kare prieš Vakarus“, – tvirtina savo straipsnyje laikraštyje The New York Times žurnalo The Economist  Rusijos ir Rytų Europos skyriaus redaktorius Arkadijus Ostrovskis. Rizika

Spėjamas Rusijos specialiųjų tarnybų įsilaužimas į Demokratų partijos Nacionalinio komiteto elektroninį paštą – tai „tik šviežiausias pavyzdys to, kaip Putinas naudoja informaciją kaip ginklą. O ryšius su WikiLeaks Kremlius plėtoja daugelį metų“, sakoma straipsnyje.

„Per šaltąjį karą Kremlius ištisus dešimtmečius kišosi į Amerikos politinį gyvenimą“, – priduria autorius.

Amerikiečiai klausia: „Kodėl Rusija, kuri atmetė komunistinį mokymą, šiandien stengiasi susilpninti Vakarus?“

Autorius aiškina: jeigu dauguma amerikiečių įvertino šaltojo karo pabaigą kaip pergalę prieš SSSR, tai, daugumos Rusijos piliečių nuomone, buvo jų sveiko proto pergalė prieš išprotėjusį ir nekompetentingą režimą.

Paskui Amerika padarė klaidą: pradėjo triumfuoti, užuot sveikinusi rusų tautą su pergale ir suteikusi finansinę pagalbą, kurios pakaktų ekonominio kolapso pasekmėms sušvelninti. Tokia JAV pozicija vėliau Putinui padėjo SSSR suirimą vaizduoti kaip Amerikos intrigų rezultatą.

Logika tokia: jeigu Amerika laimėjo šaltąjį karą, tai SSSR subyrėjimas ir rusų nuskurdimas – Vašingtono kaltė. O jeigu Rusija pralaimėjo, tai vieną kartą ji pabandys atkeršyti.

„Antiamerikanizmas rusams – įprastas būdas išlieti nusivylimą ir bejėgiškumo jausmą žvelgiant į savo korumpuotą ir slegiantį režimą“, – sakoma straipsnyje. Valstybinė žiniasklaida atkūrė Rusijos kaip apgultos tvirtovės vaizdą.

„Šiandien Putinas vaizduoja Rusijos veiksmus kaip atsakingą, o ne kaip agresyvų elgesį. Kaskart, kai Rusija atakuoja vieną iš buvusių sovietinių respublikų, konfrontacija vaizduojama kaip „karas svetimomis rankomis“, Amerikos pradėtas prieš Rusiją“, – rašo autorius.

Ostrovskio nuomone, „perkrovimas“ irgi buvo klaida. Vašingtonas ir Berlynas „nusprendė sustiprinti Dmitrijų Medvedevą, tikėdamiesi suskaldyti Rusijos elitą“. Bet nepasisekė. Užtat Rusija nepatyrė neigiamų padarinių dėl karo Gruzijoje ir vėliau nusprendė, kad jos išpuolis į Ukrainą baigsis sėkmingai, mano autorius.

Kai dešimtys tūkstančių Rusijos piliečių protestavo prieš Putino grįžimą į prezidento postą, šis apkaltino Hilari Klinton imantis „aktyvių priemonių“ demonstrantams pakurstyti.

„Dabar Putinas, garsėjantis įpročiu pykti, atrodo, „aktyviomis priemonėmis“ žlugdo pačios Klinton prezidentinę kampaniją. Tai, kad demokratų Nacionalinio komiteto elektroninių laiškų paviešinimas gali pasitarnauti tik Donaldui Trampui, – tikriausiai, tik papildoma premija“, – rašo autorius. Jo nuomone, Trampas mielas Kremliui tuo, kad nelabai domisi Rusijos įtakos sferomis.

Autoriaus nuomone, Rusijos galimybės paveikti Amerikos žiniasklaidą ribotos. Ir vis dėlto „įpykusi ir silpstanti Rusija žymiai pavojingesnė, negu stiprėjanti ekonominė valstybė, tokia kaip Kinija“, perspėja jis.

Ostrovskio nuomone, Putino baimės turi šiokio tokio pagrindo: „Putino autoritarizmas negali rungtyniauti su atvirumu, konkurencija ir įstatymų viršenybe pagrįstos sistemos patrauklumu. Ir tada, ir dabar geriausias būdas, kuriuo Vakarai gali priešintis Rusijai, – tai ginti Vakarų vertybes“.

Šaltinis: The New York Times

2016.08.18; 05:57

Politinės intrigos

Maiklas Dž. Morelis / The New York Times

„Lapkričio 8-ąją balsuosiu už Hilary Klinton. O iki tos dienos darysiu viską, ką pajėgsiu, kad būtent Hilary Klinton taptų 45-uoju JAV vadovu. Taip leidinyje „The New York Times“ pareiškė buvęs CŽV (Centrinė žvalgybos valdyba) direktoriaus pavaduotojas Maiklas Morelis. 

Centrinės Amerikos žvalgybos (CŽV) emblema JAV vėliavos fone.
Centrinės Amerikos žvalgybos (CŽV) emblema JAV vėliavos fone.

„Pirmiausia, ką noriu pasakyti, tai H.Klinton – užtektinai kvalifikuota politikė, kad galėtų tapti JAV vyriausiąja pajėgų vade. Aš įsitikinęs, kad ji nepriekaištingai atliks pačią svarbiausią prezidentės pareigą – deramai rūpinsis mūsų šalies saugumu ir galia. O Donaldas Trampas šiuose klausimuose nėra kompetetingas, jis gali mūsų šalį įstumti į labai pavojingą padėtį“. Taip žurnalistui tvirtino ponas M.Morelis, buvęs aukšto rango CŽV adovas.

Ką dar svarbaus pasakė buvęs CŽV specialistas? Kai kurie pastebėjimai – svarbūs. M.Morelis mano, kad pavojai Amerikai galimi dėl ypatingo D.Trampo charakterio. Be to, D.Trampas jau pakenkė Amerikai ir toliau jai kenkia.

Juk Vladimiras Putinas – buvęs Rusijos slaptųjų tarnybų specialistas, o tai reiškia, kad jis buvo mokomas atpažinti partnerių bei oponentų silpnąsias vietas ir jomis deramai pasinaudoti siekiant savųjų tikslų. Taigi V.Putinas taip ir elgiasi – išnaudoja D.Trampo silpnybes. Kremliaus vadovui užteko mažumėlę pagirti D.Trampą, paglostyti jo savimeilę, ir šis pradėjo elgtis būtent taip, kaip naudinga Kremliaus vadovui. Taigi puolė liaupsinti V.Putiną.

Kas taps 45-uoju JAV prezidentu - Donaldas Trampas ar Hilary Klinton?
Kas taps 45-uoju JAV prezidentu – Donaldas Trampas ar Hilary Klinton?

„Putinas – didis žmogus, tvirtina D.Trampas, ignoruodamas faktą, kad šis „didis žmogus“ žudė ir sodino į kalėjimą jam neįtinkančius politinius oponentus bei žurnalistus, užpuolė dvi kaimynines valstybes ir savąją įstūmė į ekonominę duobę“, – sakė M.Morelis

O čia – dar keletas M.Morelio pastabų. „Deja, D.Trampas net pateisina Rusijos pastangas visomis įmanomomis priemonėmis šnipinėti Amerikoje, laiko teisinga Krymo okupaciją ir uždegė vadinamąją „žaliąją šviesą“ Rusijai pulti Baltijos valstybes. Žvalgybos specialistai tvirtintų, jog V.Putinas išnaudoja D.Trampą jam pačiam nesuvokiant kaip Rusijos Federacijos agentą.“

Taigi buvęs CŽV aukšto rango vadovas M.Morelis įsitikinęs: „Amerika ir pasaulis bus daug saugesnis, jei į Baltuosius rūmus Vašingtone ateitų ponia Hilary Klinton“.

Informacijos šaltinis – „The New York Times“.

2016.08.08; 07:53

Žvalgyba

Tom Hamburger, Ellen Nakashima / The Washington Post

„Aukšto rango Hilari Klinton štabo valdininkas apkaltino Rusijos vyriausybę dirigavus JAV demokratų partiją diskredituojančių duomenų publikavimui, kad paremtų respublikoną Donaldą Trampą – ir kai kurie informacijos saugumo ekspertai su tuo sutinka“, – sakoma  laikraščio The Washington Post straipsnyje. Kibernetinė žvalgyba

„Jeigu kaltinimai teisingi, pasak analitikų, tai bus pirmas precedentas, kai rusai aktyviai stengėsi paveikti rinkimus tokiu būdu“, – rašo žurnalistai Tomas Hamburgeris ir Elen Nakašima.

„Kol kas sensacingiausias to susirašinėjimo atradimas tai, kad lyg ir bešališko Demokratų partijos Nacionalinio komiteto valdininkai iš tikrųjų padėjo Klinton per pirminius rinkimus, – praneša žurnalistai. – Laiške, kurį gegužės 5 dieną parašė vienas partinis valdininkas Nacionalinio komiteto ryšių direktoriui Luisui Mirandei, išsakoma prielaida, kad partija gali padėti Klinton, keldama pasitikėjimo Sandersu klausimą. Kiti laiškai apskritai menkina Sandersą ir demonstruoja palankumą Klinton“.

Tie laiškai įsiutino Sanderso šalininkus, kurie ne kartą kaltino Nacionalinį komitetą nederamai remiant Klinton kampaniją per pirminius rinkimus. Epizodas privertė atsistatydinti Demokratų partijos Nacionalinio komiteto pirmininkę Debi Vaserman-Šulc, sakoma straipsnyje.

Susirašinėjimą Twitter‘yje penktadienį paskelbė WikiLeaks. „Sekmadienį Mukas (Klinton štabo vadovas) ir kiti pastebėjo, kad Trampas savo kampanijoje laikosi pozicijų, kurios dera su Rusijos prezidento Vladimiro Putino pažiūromis. Jis pateikė neseną Trampo pasisakymą apie NATO (kad jis gali neremti tų šalių-narių, kurios neįnešė savo finansinės dalies) kaip ženklą, kad respublikonų kandidatas laikosi Putinui naudingos pozicijos“, – sakoma publikacijoje.

Kibernetinio saugumo ekspertai pareiškė, kad, sprendžiant iš visko, penktadienį WikiLeaks‘o paskelbtą susirašinėjimo talpyklą prieš slaptumą kovojančiai organizacijai perdavė Rusijos žvalgyba. „Grupė, pasivadinusi Guccifer 2, praeitą mėnesį prisiėmė atsakomybę už įsilaužimą į Demokratų partijos Nacionalinį komitetą“, – nurodo The Washington Post žurnalistai.

Programinio valdymo užtikrinimu kibernetinėje žvalgyboje užsiimančios kompanijos Threat Connect vyriausiasis bendradarbis informacijos reikalams Ričardas Bargeris papasakojo: „Remdamiesi savo analize mes padarėme tvirtą išvadą, kad Guccifer 2 susijusi su Rusijos informacinės veiklos kampanija, taigi ji nėra nepriklausoma rumunų įsilaužėlė, kaip pati sako“.

Maiklas Dž. Vikersas, 2011–2015 metais buvęs gynybos ministro padėjėjas specialiosioms operacijoms, pareiškė, kad rusų mėginimas paskelbti informaciją prieš rinkimus JAV, tikriausiai, neregėtas, perduoda žurnalistai.

Kaip pasakojo buvusi Nacionalinės žvalgybos tarybos ekspertė Rusijos klausimais Fiona Hil, susirašinėjimo paskelbimas WikiLeaks‘e visuotiniam pasiskaitymui atitinka jos įsivaizduojamą Putino ir Rusijos žvalgybos modus operandi (veikimo būdą).

„Rusijos ambasados valdininkai neatsakė į prašymą pakomentuoti šių kaltinimų. Anksčiau Rusijos pareigūnai neigė bet kokias sąsajas su įsilaužimu“, – sakoma The Washington Post publikacijoje.

Buvęs Nacionalinės žvalgybos tarybos analitikas Judžinas Rumeris, palikęs savo postą 2014 metais, teigė: jei kaltinimai teisingi, be abejonės, pasekmės sukels nerimą“, – cituoja leidinys.

„Viena iš galimybių – rusai mėgina kokiais nors būdais paveikti rinkimų rezultatus ir, galimas dalykas, prastumti Trampą, pastatant Klinton į komplikuotą padėtį. Jeigu taip yra, sakė Rumeris, „tai jie nesupranta Amerikos vidaus politikos, manydami, kad gali paveikti rinkimų rezultatus šalyje, kurioje yra 300 mln. gyventojų, kur milijardai išleisti rinkiminei kampanijai, šalyje, kur egzistuoja laisva spauda“.

Kita tikimybė – kad tai dalis informacinio karo, kuris aprėpia kompromituojančių medžiagų spausdinimą, to, ką rusai vadina „kompromatu“, pabrėžiama publikacijoje.

„Rusai leido suprasti, kad, jų nuomone, už „Panamos dosjė“, kur yra Putinui nepatogių medžiagų, publikavimo stovi JAV. Jiems sugadino nuotaiką olimpinis dopingo skandalas, kuris irgi, jų nuomone, išpūstas Vakarų žvalgybos agentūrų“, – rašo straipsnio autoriai.

Hamburgeris ir Nakašima nurodo, kad Rusija jau kišosi į rinkimus kitose šalyse. „Antai, 2004 metais Ukrainoje Rusijos programišių grupuotė, besivadinanti Kiber Berkut, pareiškė, kad sulaužė ir sugadino Ukrainos Centrinės rinkimų komisijos balsų skaičiavimo elektroninę sistemą prieš tris dienas iki rinkimų.

Analitikai tą ataką priskyrė GRU, vienai iš tų Rusijos karinės žvalgybos agentūrų, kurios, kaip manoma, įsilaužė į Demokratų partijos Nacionalinį komitetą“, – pranešama publikacijoje.

Informacijos šaltinis: The Washington Post.

2016.07.27; 16:49

Žvalgyba

Bill Gertz / The Washington Times

„Turima žinių, kad JAV žvalgybos tarnybos atidžiai stebi Rusijos tinklaraščius ir kitokią internete skelbiamą informaciją, ieškodama bet kokių požymių, jog Maskvos hakeriai slapta užvaldė pagrindinę dalį Hilari Klinton elektroninių laiškų, pagrobtų iš jos privataus elektroninio pašto serverio, ir rengiasi juos išspausdinti“, – praneša savo privačioje skiltyje Inside the Ring leidinyje „The Washington Times“ žurnalistas Bilas Gercas.

Hilary Klinton.
JAV prezidento posto siekianti Hilary Klinton, pagrindinė Donaldo Trampo konkurentė.

Neįvardytas JAV Valstybės departamento valdininkas pranešė, kad visą Hilari Klinton serverio turinį tikriausiai užvaldė mažiausiai trijų šalių (Rusijos, Kinijos ir Izraelio) vyriausybės.

Laikraštis primena, kad Rusijos žvalgyba įtariama surengus atakas, per kurias buvo gauta informacija iš JAV Demokratų partijos Nacionalinio komiteto tinklų.

„Praėjusią savaitę iškilo aikštėn, kad Rusijos hakeriai taip pat pažeidė labdaros organizacijos Bill, Hillary and Chelsea Clinton Foundation kompiuterinių tinklų saugumą“, – sakoma straipsnyje.

„Galimas Rusijos motyvas publikuoti visus elektroninius laiškus – noras pakirsti JAV teisingumo ministerijos įtaką tiriant FTB vykdomą elektroninio pašto privataus serverio istoriją. Pasak FTB šaltinių, dabar tyrimas išplito: aiškinamasi, ar serveris buvo nederamai naudojamas Clinton Foundation turtui gausinti“, – sakoma straipsnyje.

„Galimas dalykas, Vladimiras Putinas mano, kad išspausdinta dalis elektroniniuose laiškuose esančios labai slaptos informacijos gali būti panaudota prieš ponią Klinton, siekiant paveikti prezidento rinkimus JAV. Arba Putinas gali pasinaudoti priėjimu prie elektroninių laiškų šantažui, jeigu lapkritį ponia Klinton laimėtų rinkimus“, – sakoma straipsnyje.

Hilary Klinton laiškai
Hilary Klinton laiškai.

Kai kurie Amerikos žvalgai įtaria, kad Putinas, galimas dalykas, panaudos panašią taktiką prieš Vokietijos kanclerę Angelą Merkel.

Gercas neatmeta galimybės, kad Putinas bandys paveikti rinkimus būtent Donaldo Trampo naudai.

Šaltinis: The Washington Times

2016.07.02; 13:36

Žvalgyba

Vokiškasis leidinys Süddeutsche Zeitung pranešė, jog 2012 –aisiais metais Vokietijos slaptosios tarnybos (jų pačių teigimu – atsitiktinai) klausėsi tuometinės JAV valstybės sekretorės Hilary Klinton telefoninių pokalbių.

Kaip teigia laikraštis Der Spiegel, Hilary Klinton buvo ne vienintelis aukšto rango Amerikos politikas, kurio pokalbių klausėsi Vokietijos slaptoji tarnyba.

Beje, Vokietijos slaptosios tarnybos šnipinėjo ne tik savo sąjungininkę JAV. Vokietijos slaptoji tarnyba BND nuo 2009-ųjų turėjo nurodymą sekti ir NATO sąjungininkę Turkiją.

Continue reading „Sąjungininkų priekaištai Vokietijos žvalgybai” →

Žvalgyba

Oficialioji Amerikos valdžia kategoriškai neigia informaciją, esą Rusijos šnipei Anai Čapman buvo beveik pavykę sugundyti aukšto rango JAV prezidento Barako Obamos atstovą.

Tokius paneigimus oficialusis Vašingtonas šiandien skelbia įtakinguose Vakarų leidiniuose.

Pirmuosius pareiškimus, jog Rusijos žvalgybos atstovė Ana Čapman į lovą mėgino nusitemti svarbias pareigas Barako Obamos administracijoje užimantį pareigūną ir tai jai “beveik pavykę”, pareiškė BBC. 

Continue reading „Vašingtonas neigia, jog Anai Čapman pavyko sugundyti aukšto rango JAV politiką” →

hilari_klinton
Aktualijos

JAV valstybės sekretorė Hilary Klinton (Hillary Clinton) spaudos konferencijoje Rygoje pareiškė, kad Latvijai nereikėtų bijoti Rusijos. Ponia Hilary Klinton tvirtino, jog su Rusija reikia tiesiog bendradarbiauti.

Žinoma, kartu nepamirštant plėtoti santykių ir su kitais kaimynais.

„Dauguma Rusijos politikų žavisi stipriomis asmenybėmis, o Latvija pademonstravo nemažą jėgą įveikiant ekonominę krizę. Tad Rusijai latviškasis užsispyrimas padarė įspūdį. Kadangi įveikti ekonominę krizę buvo nelengva. Jūs tai padarėte ir turite tuo didžiuotis, tačiau ir toliau dar turite nemažai darbo“, – sakė ji oficialaus vizito atvykusi į Latvijos sostinę Rygą.

Continue reading „“Latvijai nederėtų bijoti Rusijos”, o “Suomijos gynybos ministras nepaisys Rusijos retorikos”…” →

hilari_klinton
Politinės intrigos

JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton tęsė vizitą Pietų Kaukaze – birželio 4 dieną ji lankėsi Armėnijoje, o 5-ąją atvyko į Gruziją.

Batumyje H. Clinton pradėjo JAV ir Gruzijos strateginės partnerystės komisijos sesiją, susitiko su Gruzijos prezidentu Michailu Saakašviliu ir opozicijos atstovais.

Valstybės sekretorė dalyvavo dviejų patrulinių katerių, kurių modernizavimą finansavo JAV, perdavimo Gruzijos pakrančių apsaugos tarnybai ceremonijoje. H. Clinton pažymėjo, kad Vašingtonas padės stiprinti Gruzijos gynybinę galią.

Continue reading „Hilary Klinton viešnagės Pietų Kaukaze ypatumai” →

achmenidzadas
Politinės intrigos

Lietuviški interneto portalai jau seniai klaidina skaitytojus, įvairiuose kontekstuose skelbdami žiauroką šmeižtą apie Irano prezidentą Achmadinedžadą (Ahmadinejadą), kuris esą pasakęs, jog Izraelį reikia nušluoti nuo žemės paviršiaus. Paaiškėjo, jog dėl nesusipratimo, virtusio insinuacija, „kaltas“ Ahmadinejado žodžių vertimas.

Apie tai rašo vokiečių žurnalistas, politikos apžvalgininkas Knutas Mellenthinas, savo straipsnį laikraštyje “Junge Welt” pavadinęs „Ahmadinejadas ir reikalas su žemėlapiu“.

Continue reading „Kodėl šmeižiame Ahmadinejadą?” →