Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Pasaulyje tebesklando nuomonė, kad persirgus koronaviruso infekciją, pasveikęs žmogus įgyja imunitetą pakartotinei infekcijai. Iš tiesų, moksliniai tyrimai parodė, kad liga sugeneruoja organizme antikūnius, blokuojančius koronaviruso veiklą. 

Ne tik Švedijoje, bet ir kitose valstybėse tebesvarstoma, ar eiti karantinų keliu, keliančiu pavojų ekonominei, socialinei, apskritai, bet kokiai šalies pozityviai raidai, ar tikėtis kolektyvinio imuniteto leidžiant persirgti pakankamai dideliam skaičiui gyventojų.

Deja, imunitetas koronavirusui pacientams,  persirgusiems  ligą, trunka ne ilgiau kaip 3 mėnesius, – teigia Kinijos mokslininkai.

https://www.nature.com/articles/s41591-020-0965-6?

Straipsnyje rašoma.

„Koronavirusinės ligos COVID-19 pandemija, kurią sukėlė virusas SARS-CoV-2, paveikė daugiau nei 5 milijonus žmonių visame pasaulyje. Pranešama, kad dauguma pacientų, sergančių SARS-CoV-2 infekcija, turėjo lengvas ar sunkias kvėpavimo takų ligas su tokiais simptomais kaip karščiavimas, kosulys ir dusulys, kurie gali pasireikšti praėjus 2–14 dienų po viruso invazijos.

Tačiau yra ir kitų pacientų, kuriems diagnozuotas teigiamas testas, tačiau jie yra besimptominiai arba minimaliai simptominiai. Vis daugiau atsiranda įrodymų, kad besimptomiai asmenys gali veiksmingai skleisti  virusą, o atsiradus šiems tyliesiems SARS-CoV-2 skleidėjams kilo sunkumų kontroliuojant epidemiją.

Karantinas. Stabdykime koronavirusą. Slaptai.lt nuotrauka

Deja, besimptominių asmenų, sergančių SARS-CoV-2 infekcija, klinikinių ypatybių ir imuninės reakcijos supratimas kol kas yra ribotas.

Straipsnyje aprašome 37 besimptomių asmenų epidemiologines ir klinikines charakteristikas, viruso lygį ir imuninį atsaką.“

Pagrindinis mokslinių tyrimų rezultatas – pacientai, kurie koronavirusinę infekciją  nugalėjo be simptomų,  gali užsikrėsti iš naujo, nes jų imuninis atsakas į SARS-CoV-2 virusą yra silpnas. Atlikti tyrimai parodė, kad besimptomių pacientų, persirgusių COVID-19, imunitetas išlieka tik 2–3 mėnesius. Specialistai ištyrė 37 besimptomius užsikrėtimo koronavirusu atvejus, taip pat eilę „klasikinių“ COVID-19 atvejų (su simptomais), ir nustatė, kad po 8 savaičių daugumos šia liga persirgusių  pacientų organizme neutralizuojančių antikūnių lygis sumažėjo, o pas „besimptomius“ pacientus praktiškai jų beveik nerasta. Per 8 stebėjimo savaites antikūnių kiekis pas besimptomius pacientus sumažėjo 81 procentu, o pas „klasikinius“ su simptomais  –   62 procentais.

Mokslininkai mano, kad jų darbas bent jau įrodo potencialią riziką išduodant kai kuriose šalyse persirgusiems „imuninius pasus“.

2020.06.21; 18:33

aotd_pailgas
Antrojo departamento prie KAM ženklas
Prezidentas Gitanas Nausėda. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos su 30-osiomis atkūrimo metinėmis.
 
„Prieš 30 metų Krašto apsaugos departamento Antrasis skyrius stojo Tėvynės sargybon, taip pratęsdamas garbingą Lietuvos karinės žvalgybos tradiciją. Pasiaukojama kasdienė Jūsų tarnyba iki šiol padeda užtikrinti Lietuvos žmonių saugumą“, – pabrėžė šalies vadovas.
 
Pasak prezidento, AOTD iki šiol stovi Lietuvos kariuomenės priešakyje. „Tik profesionali, pažangi ir patikima karinė žvalgyba leidžia iš anksto numatyti grėsmes ir laiku priimti sprendimus, reikalingus priešui atgrasyti ir šalies gynybai parengti“, – teigė šalies vadovas.
 
Prezidentas pabrėžė, kad nuo AOTD darbuotojų sumanumo, įžvalgos ir ryžto priklauso nepriklausomos Lietuvos valstybės ateitis, ir palinkėjo jiems didžiausios sėkmės.
 
Kaip ELTA jau skelbė, Lietuvos karinė žvalgyba atkūrimo trisdešimtmetį mini birželio 1 d.
 
Kaip ir visa krašto apsaugos sistema, po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo žvalgyba buvo pradėta kurti nuo nulio. Tačiau jau per pirmuosius penkerius metus buvo padėti pagrindai būsimai efektyviai karinės žvalgybos tarnybos veiklai: sukurti būtini techniniai pajėgumai, suburti žmonės, formuoti jų įgūdžiai, kaupta patirtis. Ieškota tinkamiausio karinės žvalgybos pavidalo.
 
Krašto apsaugos departamente (KAD) prie Vyriausybės 1990 m. birželio 1 d. įsteigtas žvalgybos skyrius, kuris pagal tarpukario Lietuvos tradicijas pavadintas Antru. Spalio mėn. šis padalinys buvo pervadintas į Informacijos-žvalgybos skyrių. Iš pradžių skyriuje dirbo 7 pareigūnai. Jiems teko kaupti ir analizuoti informaciją apie Lietuvoje dislokuotus sovietinės kariuomenės dalinius, o parengtas duomenų suvestines teikti KAD vadovybei.
 
Praėjus metams, 1991-ųjų spalio mėn., KAD buvo reorganizuotas į Krašto apsaugos ministeriją (KAM), o Informacijos tarnybai paskirta krašto apsaugos sistemos kompiuterizavimo ir informacijos kaupimo funkcija. Žvalgybos funkcija buvo palikta vieninteliam tarnybos padaliniui – Analizės skyriui. Tų pačių metų gruodžio mėn. KAM paraleliai įkurta Imuniteto tarnyba, kuriai pavesta vykdyti kontržvalgybą.
1992 m. pradžioje žvalgybos informacijos rinkimo ir analizavimo funkcijas perėmė naujai įkurta KAM II tarnyba.
 
Po metų, 1993 m. sausio 8 d., II tarnyba pervadinta Žvalgybos departamentu, o Imuniteto tarnyba – Kontržvalgybos departamentu. Po kelių mėnesių abi tarnybos sujungtos į vieną – Žvalgybos ir kontržvalgybos departamentą, kuris, remiantis tarpukario tradicija, 1994 m. gegužės 1 d. pervadintas į Antrąjį departamentą prie KAM, o 1997 m. liepos 22 d. Lietuvos karinė žvalgyba gavo dabartinį pavadinimą – Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie KAM.
Generolo Jono Žemaičio – Vytauto paminklas prie Krašto apsaugos ministerijos Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
 
2000 m. liepos 17 d. priimtas Žvalgybos įstatymas įtvirtino, kad AOTD yra žvalgybos tarnyba.
 
Svarbu paminėti ir tai, kad nuo 2004 m., Lietuvai tapus visateise NATO ir Europos Sąjungos (ES) nare, AOTD glaudžiai bendradarbiauja su NATO ir ES žvalgybos ir kontržvalgybos bendruomene.
 
2019 m. sausio 8 d. Valstybės gynimo taryba patvirtino 2019-2024 metų AOTD veiklos strategiją, kurioje suformuluota AOTD vizija ir misija, nubrėžtos ilgalaikės pajėgumų plėtros gairės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.02; 00:30

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Atkreipė mano dėmesį Delfyje paskelbtas straipsnis “Kada pagaliau baigsis karantinas ir grįšime į įprastą gyvenimą: maždaug 60 proc. visuomenės narių turi įgyti imunitetą”

https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/kada-pagaliau-baigsis-karantinas-ir-grisime-i-iprasta-gyvenima-mazdaug-60-proc-visuomenes-nariu-turi-igyti-imuniteta.d?id=84320243

Pasak prof. habil. dr. profesoriaus Vytauto Ūsonio, „O į įprastą gyvenimą grįšime tada, kai epidemiologiniais terminais kalbant, šiai virusinei infekcijai sąlygų plisti nebebus. Taip atsitiks tada, kai visuomenės imunitetas pasieks maždaug 60-70 proc. lygį. Tai yra maždaug 60 proc. visuomenės narių turės imunitetą šiai infekcijai. Tuomet infekcija nebeplis ir mes galėsime labai sušvelninti daugelį priemonių, kurios yra taikomos dabar“, – aiškino profesorius.

Karantinas. Stabdykime koronavirusą. Slaptai.lt nuotrauka

Turiu nuliūdinti skaitytoją. Kiekvienas moksleivis, žinantis triskaitę taisyklę, gali įsitikinti, kad, tokiais tempais užsikrečiant Lietuvoje, kaip dabar (nuo pirmo užsikrėtimo fiksavimo vasario 28 d. praėjo maždaug 80 dienų, užsikrėtė maždaug 1600 gyventojų), per metus užsikrės 0,26 procento 2,8 mln. gyventojų. Tad kol užsikrės 60 proc. gyventojų, praeis 230 metų. Realiai skaičius bus šiek tiek kitoks, nes skaičiuojant reikėtų iš 2,8 mln. gyventojų kiekvienais metais minusuoti jau persirgusius, t.y. įgyjusius imunitetą, ir pliusuoti gimusius, dar neturinčius imuniteto.

Galiu nuliūdinti ir švedų skaitytojus, suprantančius lietuviškai. Jiems nereikės laukti 230 metų, kol Švedijos tauta įgys imunitetą. Bet net dešimtmečiai laukimo neturėtų jų nuteikti entuziastingai. Šiuo metu Švedijoje – 10,3 mln. gyventojų, užsikrėtusiųjų – 33 tūkstančiai. O mirusių dėl viruso – daugiau negu kitur panašiose valstybėse.

Tad visos viltys – tik į mokslininkus, į vakcinų atradimą.

2020.05.24; 07:00

Nyderlandų apeliacinis teismas antradienį patvirtino, kad Nyderlandai iš dalies atsakingi dėl maždaug 300 Bosnijos ir Hercegovinos gyventojų musulmonų mirčių 1995 metais. Šie žmonės buvo išvaryti iš olandų vadovaujamos Jungtinių Tautų (JT) būstinės po to, kai aplinkinę teritoriją užėmė Bosnijos serbų pajėgos, praneša naujienų agentūra „Reuters“.

Tiesa ir teisingumas – aukščiau visko

Hagos apeliacinio teismo nutartis paliko galioti 2014 metais teismo priimtą sprendimą, kad Nyderlandų taikdariai galėjo žinoti, jog, jei Potocario kaimelyje įsikūrusioje bazėje prieglobsčio ieškoję vyrai būtų išvaryti, juos galėtų nužudyti Bosnijos serbų pajėgos. Taip ir įvyko.

Ši nutartis laikoma išskirtine, nes JT turi imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo. Nyderlandų atvejis unikalus tuo, kad JT taikos palaikymo misijoje dalyvavusi valstybė pripažinta teisiškai atsakinga už savo veiksmus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.27; 03:30

Par­ti­jos „Drą­sos ke­lio“ ly­de­rė Ne­rin­ga Venc­kie­nė, ku­rios tei­si­nės ne­lie­čia­my­bės pa­nai­ki­ni­mo klau­si­mą spren­dė Sei­mo lai­ki­no­ji ty­ri­mo ko­mi­si­ja, su­lau­kė gau­saus rė­mė­jų bū­rio, ku­rie su­plū­do į mi­nė­tos ko­mi­si­jos po­sė­dį. Tame po­sė­dy­je par­la­men­ta­rė ga­lė­jo at­vi­ra­me po­sė­dy­je iš­dės­ty­ti sa­vo ar­gu­men­tus.

Ko­mi­si­jos po­sė­dis pra­si­dė­jo dis­ku­si­ja, ar šis tu­ri bū­ti už­da­ras, mat par­la­men­ta­rai anks­čiau bu­vo su­si­pa­ži­nę su iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­džia­ga ir no­rė­jo už­duo­ti su ja su­si­ju­sių klau­si­mų. Pa­ga­liau ko­mi­si­jos na­riai nu­spren­dė, kad pir­mo­ji po­sė­džio da­lis bus at­vi­ra.

Continue reading „Su kokiomis kliūtimis susidūrė Seimo narės Neringos Venckienės imuniteto klausimus nagrinėjusi komisija?“

saulius_stoma

Nusikalstamas farsas tęsiasi, įgauna pagreitį. Ir kartu su karštligiška skuba atsiranda naujų įkalčių.

Skubantieji daro klaidų, nes juos gena galimų pokyčių valstybėje ir teisingo teismo baimė. Štai Laimutė Stankūnaitė pagaliau atskleidė, kodėl reikėjo jėga plėšti jos dukrą iš gimtųjų namų.

Jeigu tą elementarią tiesą iki šiol suprato tik Neringos Venckienės šalininkai, dabar ji aiškėja visiems, kurie dar nori kažką suprasti.

Televizijos žinioms L. Stankūnaitė pranešė prašanti pakartotinai apklausti mergaitę pedofilijos byloje, nes ji jau neigia buvusi seksualiai išnaudota. „Mergaitė pradeda prisiminti savo ankstesnį gyvenimą, dėl ko atsirado ta melaginga istorija. Kai ji bus stipri dalyvauti apklausoje, tai bus padaryta.“

Continue reading „Raudonas skuduras“