Apie ką šnekėjosi Rusijos ir JAV prezidentai už uždarų durų? EPA-ELTA nuotr.

Josh Meyer / Politico

„Prezidento Trumpo išsireikalavimas, kad susitikimas su Rusijos prezidentu Putinu vyktų formatu tête-à-tête, apribojo JAV saugumo tarnybas, kurios įprastai tokį susitikimą būtų stebėjusios iš arti; bet Amerikos žvalgyba vis dėlto turi išskirtinių galimybių surinkti informaciją apie pokalbio temas į vieną visumą“, – rašo Politico žurnalistas Džošas Mejeris.

„Didele dalimi tai įmanoma todėl, kad Amerikoje egzistuoja super slapta informacijos rinkimo tarnyba, kurios specializacija – operatyvus priešininkų pokalbių pasiklausymas, įskaitant ir asmenis, lydėjusius Putiną viršūnių susitikime Helsinkyje. Šaltiniai, informuoti apie JAV žvalgybos galimybes, neoficialiai pareiškė esą įsitikinę, kad vadinamoji Specialioji informacijos rinkimo tarnyba (Special Collection Service) ne tik gavo Putino „informacijos rinkinuką“ apie dviejų valandų susitikimą, bet ir išsiaiškino, ką iš tikrųjų galvoja apie tą susitikimą Kremliaus žvalgybos tarnybų vadovai ir kaip jie jį vaizduoja, adresuodami pranešimus savo užsienio kolegoms“, – rašo straipsnio autorius.

„Tai reiškia, kad NSA ir CŽV strateginė padėtis ne tokia jau nenaudinga, kaip viešai kalbėjo JAV žvalgybos tarnybų pareigūnai. Bet kadangi jie, tikriausiai, neturi reikalingiausio žvalgybos duomenų elemento – pažodinės ataskaitos apie tai, ką būtent pasakė per susitikimą Trumpas ir Putinas, – tie pareigūnai, matyt, iš dalies veikia aklai, vykdydami savo misija – stengdamiesi padėti Amerikos politikos kūrėjams nuspėti tolesnius įvykius“, – spėja Meejris.

„Jeigu, būdamas tête-à-tête su Putinu, prezidentas suformulavo ar pakeitė kažkokią politiką, bet atsisako kam nors pasakyti, kas būtent atsitiko, kaip gali nacionalinio saugumo aparatas rengti tarnybinius užrašus ir argumentų sąrašus kitiems susitikimams, kurie įtakos būtent tą politiką?“ – kelia klausimą buvęs CŽV pareigūnas Deivis Prisas.

„Dabartiniai ir buvusieji JAV žvalgybos tarnybų pareigūnai pastebi situacijos ironiją: pats Trumpas – vienintelė kliūtis, kad jie galėtų galutinai patvirtinti jo paties teiginius ir aiškiai atskleisti visą vaizdą, kas gi vyko Helsinkyje. Praktiškai prie kiekvieno kito prezidento, sakė mūsų leidiniui kai kurie šaltiniai, būtinai būtų padaryti tokio esminio įvykio garso ir vaizdo įrašai, ypač jeigu kambaryje nebuvo kokio nors artimiausio patarėjo su konkrečia užduotimi detaliai konspektuoti visa, kas dedasi.

Be to, iš Putino pusės taip yra garantuotai. Amerikos žvalgybos analitikai norėtų išstudijuoti kiekvieną Trumpo ir jo sukto priešininko žodį, veido išraišką ir gestų bei mimikos kaitą, o taip pat pasidalyti savo išvadomis su Baltaisiais rūmais, Kongresu, JAV ginkluotųjų pajėgų ir diplomatijos vadovais, o ir su daugybe sąjungininkų žvalgybos tarnybose visame pasaulyje“, – sakoma straipsnyje.

Tačiau, kaip sako buvęs NSA radiotechninės žvalgybos vyresnysis analitikas Džonas Šindleris, amerikiečiai gali sužinoti, kas kalbėta susitikime, tik iš NSA pranešimų, „kur tai, kas kalbėta susitikime, perpasakojama iš rusiškų žodžių“, o taip pat ir Prancūzijos bei kitų šalių URM versijų, pagrįstų tuo, ką toms šalims papasakojo rusai. Šindleris sakė: „Žvalgybos požiūriu, labai svarbu, kokią informaciją mes renkame susitikime. Bet kadangi nėra JAV versijos, su kuria ją galima būtų sutikrinti, galimas dalykas, rusai meluoja apie tą susitikimą, o mes to net nesuprasime“.

„Galų gale mes surinksime visas versijas to, kas įvyko, – pridūrė Šindleris, – išskyrus Trumpo versiją“.

Mejeris tvirtina: net jeigu JAV žvalgybos tarnybų pareigūnai gaus visą susitikimo ataskaitą, jų galimybės pasinaudoti ta informacija bus kraštutinai ribotos: Trumpas gali net paskelbti, kad informacija rinkta be jo leidimo, tai yra neteisėtai.

Autorius rašo: „Pasak dabartinių ir buvusių Amerikos valdininkų, kadangi galutinai dėl viršūnių susitikimo buvo susitarta vos keletą savaičių prieš jį surengiant, JAV žvalgybos tarnybų vadovams teko paskubėti, kad dislokuotų savo agentus, analitikus ir techninio informacijos rinkimo specialistus renginio, kuris potencialiai gali būti vienas iš lemtingiausių per Trumpo prezidentavimą, pasiklausymo „pozicijose“. Speciali informacijos rinkimo tarnyba – superslapta „perėmėjų“ iš NSA ir CŽV komanda, be abejo, pradėjo užsimti pozicijas, vos tik buvo priimtas sprendimas, sako šaltiniai“.

Pasak buvusių JAV žvalgų, Helsinkyje taip pat veikė ir kiti JAV žvalgybos aparato ir JAV sąjungininkų, neutralių šalių, tokių kaip Suomija, ir tokių JAV priešininkų, kaip Kinija,  žvalgybos tarnybų elementai.

„Amerikos valdininkai laikė savaime suprantamu dalyku, kad Rusija išdėstys Helsinkyje nesuskaičiuojamą daugybę žvalgybos agentų“, – tęsia autorius.

„Bet, kaip sako kai kurie dabartiniai ir buvę valdininkai, JAV žvalgybos nuo pat pradžių buvo nepalankioje padėtyje. Pagal nusistovėjusį protokolą, Koutsas ar kiti žvalgybos tarnybų vadovai privalo informuoti aukščiausius Baltųjų rūmų asmenis, gal ir Trumpą ar patarėją nacionalinio saugumo reikalams Boltoną, apie tai, ką NSA, CŽV ir kitos žinybos gali padaryti iki viršūnių susitikimo, per jį ir po jo. Kas iš tikrųjų – įskaitant ir tai, ar Trumpas ir jo komanda, – uždraudė per tą procesą naudoti kokias nors konkrečias galimybes žvalgybiniams duomenims rinkti, – viena iš griežčiausiai saugomų ir įslaptintų paslapčių“, – rašo Mejeris.

Du buvę JAV žvalgybos pareigūnai sakė, kad kiek pamena – pirmą kartą viršūnių susitikime labiau nerimavo dėl savo šalies lyderio žodžių ir poelgių, negu dėl jos priešininko.

JAV prezidento D.Trump ir Rusijos prezidento V.Putino spaudos konferencija Helsinkyje. EPA – ELTA nuotr.

Pasak autoriaus, dabar Rusijos valstybinė žiniasklaida „leidžia medžiagą vieną po kitos apie tai, kaip Rusija juda į priekį tais klausimais, kuriais Trumpas pasiūlė nuolaidas. Gi Amerikos žvalgai gaišta daugiau laiko ir eikvoja daugiau jėgų, kad išsiaiškintų, ar iš tikrųjų Trumpas padarė nuolaidų ir ar neatskleidė informacijos, kurios neturėjo atskleisti, tvirtina Šindleris, Prisas ir Piteris Harelas, kuris Obamos administracijoje buvo aukšto rango Valstybės departamento valdininkas.

„Mes leidome rusams viešai ir neoficialiai pasakoti tai, kas neva tai buvo aptarta susitikime, – sakė Harelas. – O JAV neturi jokios sukoordinuotos galimybės tam atsikirsti“.

Informacijos šaltinis: Politico

2018.07.26; 08:00

Kriminalinė policija dėl programišių atakų prieš Kauno grožio kliniką bendradarbiauja su užsienio partneriais, tyrimas sudėtingas, teigė antradienį Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Andžejus Roginskis, nepateikęs išsamesnių detalių apie tyrimo eigą.

Pasak pareigūno, vertinama ir tai, kiek duomenų jau gali būti paviešinta.

„Tokio masto byla – viena iš nedaugelio. Tiriame didelės vertės turto prievartavimo atvejį. Atliekama aibė veiksmų ir Lietuvos teritorijoje, ir bendradarbiaujant su užsienio partneriais, keičiamasi informacija. Tyrimą atlieka geriausi tyrėjai. Padaryta labai daug. Ikiteisminio tyrimo duomenų, siekdami nepakenkti tyrimo sėkmei, neplanuojame viešinti“, – spaudos konferencijoje kalbėjo A. Roginskis.

Pasak pareigūno, programišiams pavogus klinikos duomenis, nustatyta dešimtys nukentėjusiųjų, o jų skaičius dar gali augti. A. Roginskis paragino piliečius nepaklusti nusikaltėlių reikalavimams.

„Esame nustatę kelias dešimtis nukentėjusiųjų, matome, kad jų skaičius didėja ir tikrai didės. Norime dar kartą prašyti gyventojų jokiu būdu nepasiduoti galimam šantažui, informuoti visais atvejais visų pirma Kriminalinės policijos biurą“, – sakė A. Roginskis.

Paklaustas dėl antradienį tariamai paviešintų visų klinikos pacientų duomenų, Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas sakė, kad situacija vertinama.

„Mes vertiname, kas įvyko šią popietę. Vertiname, koks kiekis ir kokių duomenų buvo paviešintas. Analogiškus nusikaltimus vykdantys asmenys siekia sukelti isteriją viešojoje erdvėje, ir mūsų visų uždavinys – nepasiduoti provokacijai“, – kalbėjo A. Roginskis, jis pridūrė, kad šiuo metu bandoma išsiaiškinti asmenis, kurie „organizavo ar tęsia nusikalstamos veiklą“, bet pareigūnai nesiima veiksmų prieš pačią grožio kliniką.

A.Roginskis antradienį informavo, kad šių metų balandžio mėnesį pradėtas tyrimas dėl neteisėto informacijos rinkimo, dėl galimo neteisėto informacijos atskleidimo, taip pat turto prievartavimo ir neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos. Tyrimas atliekamas Kriminalinės policijos biure, jį vykdo kibernetinius nusikaltimus tiriantys ekspertai. Ikiteisminiam tyrimui vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamentas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.05.31; 05:57

Lenkijoje renkami duomenys apie šalyje gyvenančius užsieniečius. Tai paaiškėjo, kai žiniasklaida paskelbė Vakarų Pamario vaivadijos vadovo Kšyštofo Kozlovskio (Krzysztof Kozlowski) laišką, kuriame jis Nacionalinės gynybos ministerijos pavedimu prašo vietos valdžią informacijos apie „kitų tautybių asmenis, turinčius Lenkijos pilietybę, kitų šalių pilietybę arba leidimą būti Lenkijos teritorijoje“.

„Tai suprantama. Valstybė turi turėti informacijos apie užsieniečius, esančius Lenkijos teritorijoje. Turint omenyje dabartinę situaciją Europos Sąjungoje, susijusią su terorizmo grėsme, tokie duomenys turi būti prieinami vaivadijų valdžiai ir valstybinei administracijai“, – pareiškė pirmadienį televizijos kanalui TVN24 gynybos ministro pavaduotojas Michalas Dvorčykas (Michal Dworczyk).

Pasak jo, „informacija apie piliečių tautybę nėra tabu“. „Mes ją tikriname per kiekvieną gyventojų surašymą“, – pridūrė M. Dvorčykas. Jis priminė, jog „pastaraisiais metais teroro aktų vykdytojai buvo arba tie, kurie atvyko su nelegalios migracijos banga, arba Europoje gyvenantys ne pirmos migrantų kartos atstovai“.

Lenkijos opozicija kritikuoja duomenų apie šalies gyventojų tautybę rinkimą. Didžiausios opozicinės Piliečių platformos partijos atstovas Slavomiras Nitras (Slawomir Nitras) mano, jog tai žmonių sąmonėje sukurs pavojingą analogiją „grėsmė – svetimas“

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.05.30; 09:23

32 laikraščiai visame pasaulyje, kartu ir Frankfurter Allgemeine Zeitung, išspausdino tarptautinei bendruomenei adresuotą rašytojų kreipimąsi. Jie protestuoja prieš sistemingą asmeninės informacijos rinkimą internete ir ragina JTO sudaryti tarptautinę skaitmeninių teisių konvenciją.

Teksto aiškinamajame raštelyje pasakyta, kad jį pasirašė 560 rašytojų iš 83 šalių, kartu ir Umbertas Eko, Tomas Stoppardas, Džonatanas Littelas ir Giunteris Grassas.

Visas sąrašas pateikiamas po atsišaukimo tekstu, kurio ištraukos cituojamos toliau.

Continue reading „Literatai – prieš totalinį sekimą“

Sun-Czy (g. apie 510 m. iki mūsų eros) – kinų generolas, gyvenęs IV amžiuje iki mūsų eros ir labai vertinęs žvalgybos būtinybę. Sun-Czy yra klasikinio traktato „Pin-fa“ („Karo menas“) autorius.

Tai – seniausias iš žinomų karinės teorijos ir žvalgybos vadovėlių, kurį ir šiandien būtinai privaloma perskaityti daugelio Vakarų ir Rytų šalių karinėse mokyklose.

Continue reading „Iš žvalgybos enciklopedijos: kinų generolas Sun-Czy“