Remigijus Žemaitaitis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Parlamentarui Remigijui Žemaitaičiui trečiadienį viešai pareiškus, jog premjerei, Seimo pirmininkei ir kitoms parlamento narėms „labai patinka būti žaginamoms“, Lietuvos žmogaus teisių centras (LŽTC) ragina Seimą įvertinti tokį jo nario elgesį viešojoje erdvėje.
Pasak centro, tokiais savo pasisakymais Seimo narys plačiam savo sekėjų ratui skleidžia diskriminacines ir moteris žeminančias nuostatas.
„Seimo narys Remigijus Žemaitaitis savo paskyroje soc. tinkle pasidalino vulgariu paveiksliuku ir įrašu, kuriame teigia, kad daliai Seimo narių-moterų patinka būti žaginamoms. Paveiksliuku, kurį Seimo narys sako aptikęs vienoje Palangos kavinėje, vaizduojama moteris, lytiškai aptarnaujanti tris vyrus“, – „Facebook“ rašo Lietuvos žmogaus teisių centras.
„Raginame p. Žemaitaitį atsiprašyti už šį gėdingą įrašą. Raginame Seimą pagaliau įvertinti tokį R. Žemaitaičio elgesį. Raginame Lietuvos policiją pradėti tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo minėtoje kavinėje“, – teigia LŽTC.
Centro įraše dėstoma, kad moteris gerbiantis politikas būtų užtikrinęs, kad tokie piešiniai būtų kuo greičiau pašalinti, užuot tokius vaizdus viešinęs.
„Kokia būtų atsakingo, moteris gerbiančio vyro reakcija? Užtikrinimas, kad tokia teplionė būtų pašalinta, taip pat, kad jos nepamatytų nepilnamečiai, ypač mažesni vaikai. Ką daro p. Žemaitaitis? Pasidalina įrašu su savo beveik 40 000 sekėjų auditorija“, – dėsto LŽTC.
„Deja p. Žemaitaitis serija pasisakymų skatino ir toliau skatina diskriminacines ir smurtines nuostatas dalies mūsų visuomenės atžvilgiu“, – rašoma įraše.
R. Žemaitaitis trečiadienį feisbuke pasidalino vienos Palangos kavinės, ant kurios sienos pavaizduotas vulgarus piešinys, nuotrauka ir parašė, kad premjerei Ingridai Šimonytei, Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen, ekonomikos ir inovacijų ministrei Aušrinei Armonaitei bei kitoms Seimo narėms „labai patinka būti žaginamom“.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Naujienų portalas Delfi skelbia devintus metus iš eilės vykdomo projekto „Lietuvos įtakingiausieji“ rezultatus. Tyrimas kasmet vykdomas dviem kryptimis – apklausiama ne tik visuomenė, bet ir savo sričių ekspertai. Pirmadienį Delfi pristato, kokie politikai, visuomenės ir ekspertų nuomone, šiuo metu yra įtakingiausi.
Tradiciškai, vertinant bendrus elito balsus, įtakingiausiais tituluojami premjeras ir prezidentas. Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė susilaukė daugiausiai ekspertų balsų (656), antrojoje vietoje – prezidentas Gitanas Nausėda (614 balsų).
Toliau rikiuojasi užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis (432 balsai). Ketvirta rikiuojasi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen su 397 balsais, penktas – profesorius Vytautas Landsbergis (361 balsas), praėjusiais metais užėmęs šeštąją vietą.
Toliau sąraše kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus (324), kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė (297), krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas (224). Į devintą vietą, iš pernai buvusios 8 vietos nukrito ekspremjeras Saulius Skvernelis (170), o dešimtuką užbaigia Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė (153).
Ingrida Šimonytė. Reklaminiai plakatai. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvos elito nuomonės tyrimą atliko žurnalas „Reitingai“ naujienų portalo „DELFI“ užsakymu 2023 m. gegužės 17 d. – birželio 19 d. Jo metu buvo apklausti 999 asmenys – politikai, verslininkai, įmonių vadovai ir ekonomistai, tarnautojai, valstybinių įstaigų vadovai, pareigūnai, teisėjai, prokurorai, žiniasklaidos priemonių vadovai ir atstovai, visuomenininkai bei popkultūros, mados ir interneto veikėjai.
Visuomenės nuomonė dėl įtakingiausiųjų šiek tiek skiriasi
Tuo tarpu vertinant visuomenės balsus, pirmoje vietoje įsitvirtino prezidentas G. Nausėda. Jį prie įtakingiausiųjų priskyrė 45,3 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų. Antroje vietoje – premjerė I. Šimonytė (39 proc. apklaustųjų).
Visuomenės vertinimu, trečioje įtakingiausiųjų sąrašo vietoje – buvęs šalies prezidentas V. Adamkus (30,8 proc.). Lyginant su praėjusiais metais, buvęs šalies vadovas pakilo iš ketvirtos vietos. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Ketvirtoje įtakingiausių politikų vietoje šiais metais, visuomenės nuomone, yra buvusi šalies prezidentė D. Grybauskaitė (30 proc.), penktoje – užsienio reikalų ministras G. Landsbergis (21,7 proc.). Šeštoje vietoje rikiuojasi krašto apsaugos ministras A. Anušauskas (19,7 proc.). Septintą ir aštuntą vietas dalinasi – Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen ir profesorius V. Landsbergis (19,4 proc.). Devinta, pagal visuomenės balsus, šiemet šiame sąraše yra LSDP pirmininkė V. Blinkevičiūtė (14,9 proc.), dešimtuką užbaigia pernai 8 vietoje buvęs ekspremjeras S. Skvernelis (14 proc.).
Gyventojų apklausą 2023 birželio 19–30 dienomis atliko „Spinter tyrimai“. Taikytas CAWI (Computer assisted web interview) metodas. Tyrimo metu apklausta 1015 respondentų.
Premjerė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės teigimu, Lietuvos institucijos, atsakingos už žvalgybą, nuolat stebi „Wagner“ veiksmus Baltarusijoje. Visgi, premjerė sako suprantanti visuomenės nerimą dėl galimos grėsmės kaimynystėje. I. Šimonytė tikina – tiek Lietuvos institucijos, tiek kariuomenė yra pasirengusios situacijai, kuri šiuo metu stebima Baltarusijoje.
„Mūsų institucijos, atsakingos už žvalgybą ir karinę žvalgybą, situaciją stebi nuolat. Mes informacijos apie tai, kas vyksta grupuotėje „Wagner“, gaudavome visą šitą laikotarpį. Žinoma, po birželio pabaigos – to maišto ar ne maišto – jos gauname daug reguliariau“, – LRT televizijai pirmadienį sakė premjerė.
„Viešojoje erdvėje yra labai daug pastebėjimų, įrašų ar pakalbėjimų, pavyzdžiui, pono Lukašenkos su ponu Putinu. Matyt, yra ir tokio susijautrinimo, ką tai galėtų reikšti. Man atrodo, kad niekas čia labai smarkiai nepasikeitė. Mūsų kaimynystė, deja, yra mūsų grėsmė“, – kalbėjo ji.
I. Šimonytė teigė suprantanti, kad dėl viešojoje erdvėje prieinamos informacijos apie samdinių grupę „Wagner“, visuomenė jaučia nerimą.
„Bet koks nestabilumas, bet kokios manipuliacijos viešąja erdve ir bet kokie tokie pareiškimai, aišku, neprideda ramybės“, – sakė premjerė.
Tačiau, tikino ji, Lietuva, turėdama šalis agresores kaimynes, visada yra parengtyje. Anot I. Šimonytės, tiek valdžios institucijos, tiek kariuomenė yra pasirengusi įvairioms situacijoms, net jei jos vyksta šalia esančiose valstybėse. Wagner samdinys. EPA – ELTA foto
„Man atrodo, turėdami tokią kaimynystę, mes gyvename nuolatinės parengties sąlygomis. Situaciją tikrai stebime ir stebime ne tik OSINT metodais (atvirųjų šaltinių žvalgyba – ELTA), ką turbūt galime daryti visi, bet taip pat stebi ir mūsų institucijos, jos bendrauja su partneriais, turi informacijos“, – tikino premjerė.
„Bet tai nėra dalykai, komentuojami viešai. Manau, kad ir mūsų institucijų, ir mūsų kariuomenės pasirengimas yra adekvatus tai situacijai, kurią mes dabar matome, o tų pareiškimų visą laiką buvo ir bus visokiausių, pačių neatsakingiausių: apie branduolinio ginklo naudojimą, apie Suvalkų koridorių, dar apie kažką. Tiesiog tai reikia matyti bendrame fone ir, matyt, taip ir matome“, – komentavo I. Šimonytė.
Vagner karys. EPA – ELTA foto
ELTA primena, kad pastaruoju metu stebimas karinės bendrovės „Wagner“ samdinių persikėlimas į Baltarusiją.
Kaip teigia kai kurie Lietuvos politikai, tai neigiamai keičia saugumo situaciją regione.
Šiuo metu į Baltarusiją atvykę „Wagner“ samdiniai kartu su šalies armija vykdo pratybas Bresto poligone, esančiame už 40 km nuo Ukrainos ir 30 km nuo Lenkijos sienų.
Lenkijos vadovybė penktadienį nutarė perkelti karines formuotes iš šalies vakarų į rytus.
Vokiečių kareivis ant Leopard šarvų. Slaptai.lt foto
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuvoje viešėjusio Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso pareiškimai dėl karių brigados yra „nebeinterpretuotinas tekstas“. Todėl Vyriausybės vadovė tikina neįsivaizduojanti, kad Berlynas dar galėtų atsitraukti nuo tokio viešai deklaruoto pažado.
„Aš neįsivaizduoju, kaip galėtų Vokietijos vyriausybė pasitraukti nuo savo viešai duoto pažado, nes, mano supratimu, čia jau nebeinterpretuotinas tekstas“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė I. Šimonytė.
„Mano supratimu, šis įsipareigojimas jau yra pasakytas taip aiškiai, kad jau aiškiau pasakyti sunkiai įmanoma“, – pridūrė ji.
Visgi, pabrėžė ji, klausimas dėl sąjungininkams reikalingos infrastruktūros, kurį pirmadienį akcentavo ir B. Pistoriusas, išlieka itin svarbus.
„Bet aišku, kad ką pasakė pats ministras Pistoriusas, vis tiek yra laiko veiksnys – vis tiek yra reikalinga infrastruktūra, kurią Lietuva kuria. Mes tikrai dėsime visas pastangas, kad ji atsirastų taip greitai, kaip įmanoma“, – tvirtino premjerė.
Nuopelnus dėl Vokietijos įsipareigojimų skiria visoms prie to prisidėjusioms institucijoms
Tuo metu klausiama apie viešojoje erdvėje kilusias diskusijas, kuri institucija ar politikas labiausiai prisidėjo prie to, kad pirmadienį Lietuva išgirdo aiškią Vokietijos poziciją brigados atžvilgiu, I. Šimonytė aiškino, kad derybų rezultatas buvo pasiektas visų – ir Prezidentūros, ir Užsienio reikalų ministerijos, ir Seimo – pastangomis.
„Žinote, yra toks posakis: kai yra nesėkmė, tai ji visada yra našlaitė, kai yra sėkmė – ji paprastai turi labai daug tėvų“, – juokavo politikė, klausiama, kam skirtų didžiausius nuopelnus dėl brigados.
„Signataras Albinas Januška labai teisingai pasakė – mano vertinimas irgi toks pats. Iš esmės susidėjo viskas – ir tai, kad buvo prezidento sutarimas su kancleriu, nors atskirais etapais skyrėsi abiejų pusių interpretacijos ir ne visą laiką buvo labai vieningas supratimas, kas parašyta tame tekste“, – aiškino I. Šimonytė, veikiausiai omenyje turėdama daugiau kaip pusmetį trukusius debatus apie Berlyno politinius įsipareigojimus Lietuvai.
Ministrų kabineto vadovė teigė rėmusi ir, pasak jos, griežtesnę ministro Gabrieliaus Landsbergio poziciją, kuri, jos manymu, „buvo teisinga taktika“.
Premjerė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Buvo gal tikrai griežtesnė užsienio reikalų ministro pozicija, kurią aš taip pat palaikiau, nes savo interesą reikia atstovauti. Kai tu savo intereso kartais neatstovauji maksimaliu aiškumu, tai žmonės tiesiog galvos, kad tau tai nėra labai svarbu. O mums tai tikrai buvo gyvybiškai svarbu“, – pabrėžė ji.
I. Šimonytė gyrė ir parlamentarų, vykusių vizitams į Berlyną, dėtas pastangas siunčiant Lietuvai svarbią žinutę ir formuojant viešąją nuomonę dėl Baltijos regiono saugumo svarbos.
„Turiu pasakyti, kad labai daug įdirbio padarė Seimo politikai. (…) Demokratiniame procese yra įprasta reaguoti į viešą opiniją. Ir tai viešai opinijai sukurti, kad iš tikrųjų Baltijos šalių gynybai yra svarbu, kad sąjungininkų pajėgos čia būtų fiziškai, taip pat buvo įdėta nemažai pastangų“, – dėstė konservatorė.
Galiausiai, svarstė ji, Vokietijos apsisprendimą galėjo nulemti ir praėjusį savaitgalį kilę neramumai Rusijos viduje.
„Turbūt iš dalies prisidėjo ir pono Prigožino maištas. Tokiu ironišku būdu, kad tai parodė, kad yra galimas papildomas nestabilumo židinys“, – samprotavo politikė.
ELTA primena, kad pirmadienį Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas, viešėdamas Lietuvoje, pareiškė, kad Berlynas yra pasirengęs visam laikui šalyje dislokuoti vokiečių karių brigadą. Vis dėlto, kada tiksliai brigados lygio karinis vienetas galėtų būti perkeltas į Lietuvą, gynybos ministras nurodė negalįs atsakyti. Jo teigimu, tai priklausys nuo infrastruktūros sąjungininkų kariams plėtros.
Pastaroji žinia Lietuvoje sutikta naujomis diskusijomis dėl Lietuvos diplomatinės laikysenos. Valdantieji negaili pagyrų užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui, nevengusiam aštrios retorikos ir spaudimo Berlyno atžvilgiu. Visgi, opozicija sako, kad šalies diplomatijos vadovui reikėtų įsivertinti savo elgesį ir išmokti politinio solidumo pamokas. Vokietijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje intensyvios diskusijos tęsiasi nuo pernai rudens. Šalies politikai kurį laiką nesutarė, ar reikėtų spausti Berlyną, kad šis tvirčiau įsipareigotų dėl terminų, kada Lietuvoje galėtų atsirasti pilnai dislokuota Vokietijos karių brigada.
Politikai taip pat neturėjo vieningos nuomonės, kaip reikėtų vertinti Vilniaus ir Berlyno lyderių – prezidento G. Nausėdos bei kanclerio Olafo Scholzo – praėjusių metų birželį paskelbtą komunikatą, kuriuo sutarta dėl brigados dislokavimo.
Šios politinės diskusijos kontekste Lietuva vysto infrastruktūrą, kuri yra reikalinga priimti sąjungininkus ir jų techniką. Taip pat pradėtas įrenginėti Rūdninkų karinis poligonas.
Ingrida Šimonytė. Reklaminiai plakatai. Slaptai.lt nuotr.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė kartoja, kad Lietuvos saugumo situacija dėl Rusijoje kilusių neramumų nepakito. Todėl politikė ramina gyventojus ir ragina nepanikuoti – anot Vyriausybės vadovės, atsakingos institucijos dirba kiaurą parą, o Vilnius nuolat keičiasi aktualia informacija su sąjungininkais.
„Apie vorų pjautynes sloike. Patvirtintos informacijos apie tai, kas vyksta turime ne tiek daug ir išplėstinai jos komentuoti viešai dėl suprantamų priežasčių negalime. Jeigu analitikai ir šiaip gyvenimo stebėtojai gali daryti toli siekiančias išvadas iš soc. tinklų, analitikų laidų ir kitų panašių atvirų šaltinių, o ir institucijų vadovai tą srautą, be abejonės, stebi, išvadas darome pirmiausia iš mūsų institucijų pačių ar kartu su partneriais paruoštos patikrintos informacijos“, – šeštadienio vakarą savo „Facebook“ paskyroje rašė Vyriausybės vadovė.
„Iš turimos informacijos galiu tik dar kartą pakartoti tai, ką jau sakė ir Prezidentas, ir Kariuomenė, ir Krašto apsaugos ministras, sakiau ir aš LRT – jokių Lietuvos saugumo situacijos pokyčių dėl to, kas vyksta Rusijoje, nematome“, – pakartojo I. Šimonytė.
Premjerė sureagavo ir į viešojoje erdvėje pasigirdusias kalbas, esą Lietuva į „Wagner“ maištą reaguoja pernelyg ramiai. I. Šimonytė tikina, kad į situaciją nėra žvelgiama „pro rožinius ar dar kokius akinius“. Pasak konservatorės, Lietuva, vertindama regione ilgus metus tvyrančias įtampas, visada išlaiko atitinkamą budrumą ir jau taiko tam tikras saugumo priemones – pavyzdžiui, nuo pernai metų rudens ribojamas Rusijos piliečių atvykimas į Lietuvą, teikiamos rekomendacijos gyventojams nevykti į šalis agresores, migrantų krizės metu pasienyje pastatytas fizinis barjeras ir įrengtos vaizdo stebėjimo sistemos. Lietuvos kariuomenės dieną – iškilmingas karių paradas Vilniaus Katedros aikštėje
„Tiesiog mūsų saugumo situacija niekada nebuvo tokia, kokios norėtume, nes turime ilgą sieną su neprognozuojamais ir (arba) imperinių ambicijų kamuojamais diktatoriais. Būtent todėl nuolat esame priversti taikyti eilę priemonių, sprendimų ir apribojimų, kurių normaliomis aplinkybėmis net nesvarstytume. Nuolat esame budrūs“, – aiškino politikė.
Ministrų kabineto vadovė akcentuoja, kad panikuoti dėl įvykių Rusijoje nereikėtų. I. Šimonytė patikino, kad atsakingos institucijos dirba visą parą ir akylai stebi situaciją regione.
„Šiandien visą dieną visos institucijos dirba, informuoja praktiniais klausimais, visos valdžios institucijos komunikuoja su kaimyninėmis sąjungininkų valstybėmis ir tarpusavyje, mūsų ekspertai ir analitikai dirba ir konsultuojasi su partneriais. Situacija yra akylai stebima. Visų pirma, mūsų kaimynystėje, bet ir plačiau“, – informavo politikė.
ELTA primena, kad Rusijos samdinių grupuotės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas pareiškė ketinąs nuversti Rusijos karinę vadovybę. J. Prigožinas, jau kelis mėnesius kritikavęs Rusijos gynybos ministeriją, penktadienį apkaltino Kremlių paleidus raketas į jo pajėgas ir pažadėjo imtis atsakomųjų veiksmų.
Visgi, šeštadienio vakarą paskelbta, kad J. Prigožinas sutiko atitraukti savo būrius. Apie tai pranešė Baltarusijos prezidentūra. Anksčiau skelbta, kad „Wagner“ kariai sparčiai judėjo Maskvos link.
Tęsiantis samdinių grupuotės maištui Rusijoje, prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį šaukia Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį.
G. Nausėda ir I. Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Viešojoje erdvėje netylant diskusijoms apie nutrūkusį prezidento Gitano Nausėdos ir premjerės Ingridos Šimonytės bendravimą, penktadienio rytą šalies vadovo darbotvarkėje numatytas susitikimas su Vyriausybės vadove.
Ketvirtadienį I. Šimonytė žurnalistams nurodė, kad ketina prezidentui pateikti naują kandidatą į švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas dar šią savaitę.
Visgi, konkretaus pretendento eiti ministerijos vadovo pareigas I. Šimonytė neatskleidė.
„Pirmiausiai noriu atskleisti jo ekscelencijai prezidentui“, – sakė ji.
Praėjusią savaitę prezidentas paragino Vyriausybę kuo greičiau rasti ir pateikti naujo švietimo, mokslo ir sporto ministro kandidatūrą. Daukanto aikštės lyderis pabrėžė, kad pretendentui bus keliami aukšti reikalavimai.
„Reikalavimai bus aukšti. Be jokios abejonės reikės atsižvelgti į tai, kad iki kadencijos pabaigos liko labai nedaug laiko. Taigi, ministrui tikrai nebebus laiko mokytis arba įstoti į ministro klumpes. Atitinkamai aukšti profesionalumo, etikos standartai. Tikiuosi, kad Lietuva didelė ir žmonių surasti mes tikrai galime“, – sakė G. Nausėda.
ELTA primena, kad iki tol Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai vadovavusi Jurgita Šiugždinienė iš posto pasitraukė kilus skandalui dėl tarybos narių veiklai skirtų lėšų. Laikinai vadovauti šiai ministerijai paskirta „laisvietė“ Ewelina Dobrowolska.
Ingrida Šimonytė. Reklaminiai plakatai. Slaptai.lt nuotr.
Jau ilgokai nevykstantys reguliarūs prezidento Gitano Nausėdos ir ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės susitikimai yra ydinga praktika, kenkianti valstybei, teigia ekspremjerai Gediminas Kirkilas ir Algirdas Butkevičius. Politikai tikina, kad jų vadovavimo Vyriausybei laikotarpiu susitikimai su tuometiniais prezidentais vykdavo kiekvieną pirmadienį. Šią savaitę prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas pareiškė, kad reguliarūs susitikimai nevyksta dėl premjerės atsakomybės. Visgi ekspremjerai mano, kad lyderystės spręsti šią situaciją turėtų imtis šalies vadovas.
„Tai bet kuriuo atveju yra nenormalu (…). Tokia tradicija visuomet būdavo prie visų prezidentų ir premjerų. Ir, pavyzdžiui, man tekdavo kiekvieną pirmadienį (…) susitikti su prezidentu ir aptarti visus reikalus“, – Eltai teigė G. Kirkilas, atkreipdamas dėmesį, kad kartais po tokių susitikimų buvo organizuojamos ir spaudos konferencijos. „Mes pasidalindavome informacija. Tai toks bendradarbiavimas, nepriklausomai nuo politinių pažiūrų visą laiką vyko“, – pažymėjo jis. Politikas teigia, kad jo premjeravimo laikotarpiu tuometinis prezidentas Valdas Adamkus nevengdavo dalyvauti ir Vyriausybės posėdžiuose.
Taigi G. Kirkilas pabrėžia, kad tai, jog prezidentas ir premjerė jau kuris laikas neturėjo asmeninių susitikimų, yra nepriimtina. „Reiškiasi, kad visą bendravimą perima aparatas. Bet aukščiausių vadovų bendravimas reikalingas tam, kad aptartų politinius sprendimus. Nes galų gale politinius sprendimus priima patys vadovai“, – akcentavo jis.
Anksčiau Vyriausybei vadovavęs politikas įsitikinęs, kad iniciatyvos atgaivinti nutrūkusius susitikimus su premjere turėtų imtis prezidentas G. Nausėda. „Prezidentas yra valstybės vadovas, pagal mūsų Konstituciją aukščiausias pareigūnas valstybėje. Tai, žinoma, iš jo turi būti ir iniciatyva“, – savo nuomonę išsakė G. Kirkilas.
A. Butkevičius: aš prezidento vietoje paskambinčiau I. Šimonytei
G. Kirkilui antrino ir A. Butkevičius, pabrėždamas prezidento ir premjero susitikimų prasmę. „Susitikimai yra prasmingi ir reikalingi. Mano susitikimai iki 2016 metų vasario pabaigos vyko sistemingai – kiekvieną pirmadienį 8 valandą ryto. Susitikimas dažniausiai trukdavo 30 minučių, bet jeigu atsirasdavo svarbesnių klausimų, tai užsitęsdavo ir ilgiau“, – Eltai sakė A. Butkevičius.
G. Nausėda ir I. Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Politikas teigia, kad tokių susitikimų metu būdavo aptariami einamieji darbai, Seimo darbotvarkė, su Europos Vadovų Taryba (EVT) susiję klausimai, užsienio politikos aktualijos. „Aišku, būdavo visko, būdavo, kad ir apsibaram, bet po to išgeriame kavos, suvalgome vieną kitą saldainį ir viskas gerai“, – apie savo santykį su tuometine prezidente Dalia Grybauskaite kalbėjo A. Butkevičius.
Politikas taip pat pažymi, kad tokie susitikimai prasmingi ir dėl to, nes kai kuria informacija yra dalinamasi tik tarp trijų aukščiausių šalies pareigūnų. „Ne visa informacija perduodama ir patarėjams. Kai kuri informacija būdavo perduodama tik tarp trijų žmonių: ministro pirmininko, Seimo pirmininko ir prezidento. Jeigu, aišku, Seimo pirmininkui ta informacija yra irgi svarbi“, – atkreipė dėmesį jis. Ingrida Šimonytė. Reklaminis plakatas Pilaitės rajone Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
A. Butkevičius tikina nemanąs, kad premjerė I. Šimonytė pati imsis iniciatyvos susitikti su prezidentu. Todėl, teigia politikas, šioje situacijoje lyderystę reikėtų parodyti G. Nausėdai. „Prezidentas yra Lietuvos lyderis, tai rodo ir gyventojų apklausos. Žmonės daugiausia tikisi inciatyvos iš politikos lyderių. Ir jeigu prezidentas yra įsižeidęs, jis turėtų tai atidėti į šalį. Gyventojai, manau, teigiamai įvertintų tokį jo padarytą žingsnį“, – savo nuomonę išsakė politikas. „Aš prezidento vietoje paimčiau ir paskambinčiau. Nes tikėtis iš ministrės pirmininkės, kad ji padarys prezidentui skambutį, tai vargu ar galima tikėtis“, – taip pat pažymėjo jis.
Prezidento patarėjas: susitikimai nevyksta, nes I. Šimonytė nerodo tam noro
Tarp Vyriausybės ir Prezidentūros jau kurį laiką tvyro įtampos ir reguliarūs premjerės I. Šimonytės bei šalies vadovo darbiniai susitikimai nevyksta. Politikai intensyviau bendradarbiavo šio Seimo kadencijos pradžioje, tačiau vėliau susitikimai ėmė retėti. Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas jau kurį laiką neturėjo oficialaus darbinio susitikimo su premjere, mat, pasak jo, Vyriausybės vadovė neišreiškia noro susitikti ir aptarti politikos aktualijų su Daukanto aikštės lyderiu.
Pati premjerė nurodo, kad jos ir prezidento santykiai yra konstruktyvūs, o tarpusavio susitikimų pakanka, kad būtų sklandžiai išsprendžiami svarbiausi valstybės klausimai.
Premjerė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.Jono Mikelinsko knyga „Kada Kodėl taps Todėl”
Darbo vizitą Izraelyje pradėjusi Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė sekmadienį lankėsi Yad Vashem Holokausto memoriale, pagerbė per Antrąjį pasaulinį karą nužudytų žydų aukas, taip pat susitiko su Yad Vashem memorialo pirmininku Dani Dayanu.
„Tikiu, kad praeities pripažinimas ir mokymasis iš jos yra vienintelis kelias kurti įtraukesnę ir tolerantiškesnę visuomenę. Holokaustas nebuvo izoliuotas istorijos įvykis. Tai buvo šimtmečius trukusio antisemitizmo nuostatų, diskriminavimo ir dehumanizavimo kulminacija. Mūsų visuomenėse buvo pasėtos neapykantos sėklos, ir mes turime išlikti budrūs, kad užtikrintume, jog jos niekada daugiau nebeįleistų šaknų”, – sakė Lietuvos Vyriausybės vadovė.
Gintaras Vaičiūnas. Kolaboravimas ir patriotizmas Anykščių krašte 1920 – 1941 metais
Pasak premjerės, Yad Vashem Holokausto memorialas kartu yra ir Lietuvos, netekusios dviejų šimtų tūkstančių savo piliečių žydų, tragedijos liudijimas.
„Ši tragedija niekuomet nebus pamiršta ir išliks amžinai atvira žaizda. Mūsų visų pareiga yra užtikrinti, kad skaudi tiesa niekuomet nebebūtų dangstoma ir rastų vietą mūsų širdyse“, – sakė I. Šimonytė.
Susitikime su Yad Vashem Holokausto memorialo vadovu D. Dayanu premjerė aptarė Lietuvai ir Lietuvos žydų bendruomenei svarbias aktualijas, Holokausto atminties vietų ir Lietuvos žydų bei jų indėlio į šalies istoriją pagerbimą, būtinybę nepalikti vietos totalitarinių ideologijų simboliams ir šių režimų bendradarbių įamžinimui vietos viešosiose erdvėse, bendradarbiavimo su Yad Vashem galimybes švietimo srityje.
Vaikams skirti žaidimai. Slaptai.lt nuotr.
Seime žlugus konservatorių iniciatyvai dėl pirmalaikių parlamento rinkimų, prezidentas Gitanas Nausėda sako, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sukeltas chaosas primena „vaikų darželį“. Daukanto aikštės lyderis konstatavo, kad kilusi krizė neliks be pasekmių ir Lietuvos rinkėjai rinkdamiesi prie balsadėžių apsispręs, ar „nori vaikų darželio pasirodymą stebėti dar keturis metus“.
„Apsimesti, kad nieko neįvyko, neleis Lietuvos rinkėjai. Jie visi stebi šį vaikų darželį – kitaip jo nepavadinsi“, – antradienį lankydamasis Bratislavoje žurnalistams sakė G. Nausėda.
„Tiesa sakant, rinkėjai kitąmet – jeigu išankstinių rinkimų nebus – nuspręs, ar jie nori dar vaikų darželio pasirodymą stebėti dar keturis metus, ar ne“, – dėstė politikas.
„Vaikų darželio žaidimas – atėjo senelis, liepė susirinkti žaislus, ir dabar nežinau, ką jie toliau darys“, – ironizavo Daukanto aikštės lyderis, omenyje turėdamas TS-LKD garbės pirmininko Vytauto Landsbergio raginimus konservatoriams persigalvoti dėl pirmalaikių rinkimų idėjos. Pasak šalies vadovo, didieji valdančiosios koalicijos partneriai, siūlydami šaukti naujus parlamento rinkimus, bandė Vyriausybėje kilusią krizę perkelti į Seimą. Tačiau parlamentas, jo teigimu, nusprendė nežaisti pagal konservatorių primetamas taisykles.
„Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai mėgino pastatyti vėl vežimą prieš arklį. Kitaip tariant, primesti tą kolektyvinę atsakomybę visam Seimui – nors puikiai suprantame, kad problema prasidėjo savivaldybėse, po to persimetė į Vyriausybę, ir tartum reikėjo pradėti daryti žingsnius ten ir tik po to galvoti, kokius dar galėtume padaryti žingsnius“, – situaciją vertino prezidentas.
„Seimas nusprendė, kad jis nežais pagal tas taisykles, kurias buvo mėginama jam primesti“, – nepavykusį balsavimą apibendrino šalies vadovas.
Į premjerės pareiškimą prezidentas sureagavo ironiška pastaba
Prezidentas ironiškai ir pasitelkęs vaizdingus pavyzdžius sureagavo į situaciją, kai vis dar nėra aišku, ar po kilusio „čekučių“ skandalo Vyriausybėje įvyks daugiau pokyčių. Kol kas iš pareigų atsistatydino tik švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Vaikų žaidimų aikštelė. Slaptai.lt nuotr.
Prezidentas, referuodamas į premjerės pažadą trauktis iš pareigų, jei pirmalaikiams Seimo rinkimams nebus pritarta, pažymėjo, kad atsitraukti nuo tokių pozicijų negali būti paprasta.
„Jūs manote, kad įmanoma dantų pastą sustumti atgal į tubelę? Pabandykite, tikrai vargu bau ar pavyks“, – žurnalistams sakė prezidentas.
„Aš manau, kad ir premjerė, ir Vyriausybė dar turi gero laiko iki NATO viršūnių susitikimo Vilniuje nuspręsti, kaip jie ketina elgtis ir kokios atsakomybės iš ministrų reikalauti“, – sakė jis, neatmesdamas galimybės, kad premjerės pozicija iki NATO viršūnių susitikimo Vilniuje gali dar kelis kartus keistis.
„Laiko yra, tiesa sakant, tiek daug, kad pakeitus vieną kartą nuomonę galima iki Vilniaus viršūnių susitiko dar kokius 4 kartus pakeisti“, – ironizavo prezidentas.
Galiausiai, anot jo, visą šią painią situaciją Lietuvos politikoje įvertins rinkėjai.
„Manau, kad tikrai tai kas įvyko yra matoma Lietuvos rinkėjų. Rinkėjai tikrai padarys galutines išvadas“– pažymėjo šalies vadovas.
Seime žlugus iniciatyvai dėl pirmalaikių parlamento rinkimų, premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad pasisakydama apie galimą atsistatydinimą „leido sau šiek tiek per daug“.
Kaip pranešta anksčiau, Vyriausybės vadovė ne kartą akcentavo, kad Seime pritrūkus politinės valios ir nešaukiant naujų Seimo rinkimų, ji paliks pareigas ir atsistatydins. Vėžlys. Slaptai.lt nuotr.
„Aš turbūt kad pasisakydama leidau sau šiek tiek per daug, todėl, kad aš nesu Vyriausybėje pati sau“, – antradienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.
Pasak politikės, tolimesni sprendimai dėl jos ateities Vyriausybėje bus svarstomi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos prezidiume.
„Prezidiumas yra priėmęs sprendimą svarstyti šį klausimą. Tai prezidiumas bet kuriuo atveju šį klausimą svarstys“, – teigė ji, akcentuodama, kad klausimas nepriklauso nuo jos asmeninės pozicijos.
Ingrida Šimonytė. Reklaminiai plakatai. Slaptai.lt nuotr.
Buvę Lietuvos premjerai mano, kad dabartinė Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė reikalaus konservatorių prezidiumo ir koalicijos partnerių jos atsistatydinimo priėmimo.
„Esu įsitikinęs, kad premjerė labai spaus prezidiumą ir partnerius, kad jie priimtų jos atsistatydinimą. Gana gerai suprantu jos būklę. Kai žmogus ne toks ambicingas gerąja prasme ir ne toks principingas, sakytų, kad „gerai, pabūsiu, ką padarysim, tą padarysim, bet atbūsiu visą kadenciją kaip premjerė“. Esu įsitikinęs, kadangi teko šiek tiek dirbti su ponia I. Šimonyte, kad ji reikalaus atsistatydinimo ir toliau“, – antradienį LRT televizijai tikino buvęs premjeras Aleksandras Abišala.
Panašiai mano ir kitas Vyriausybei vadovavęs politikas – Gediminas Kirkilas. Pasak jo, I. Šimonytė atsistatydinimo priėmimo reikalaus, tačiau viskas priklausys nuo konservatorių prezidiumo sprendimo.
„Esu tikras, kad ji reikalaus. Klausimas, kaip pasielgs prezidiumas. Net sprendžiant iš šios dienos balsavimo dėl pirmalaikių rinkimų, didesnė dalis konservatorių vis tiek balsavo „už“, mažesnė balsavo „prieš“. Matyt, panaši padėtis yra ir prezidiume, aš taip įsivaizduoju“, – LRT televizijai teigė G. Kirkilas.
Anot G. Kirkilo, posėdis bus „labai karštas“, tačiau ar I. Šimonytė konservatorių prezidiumo bus įtikinta neatsistatydinti yra „rimtas klausimas“.
„Kaip pasielgs I. Šimonytė, (sunku pasakyti – ELTA), nes jai sutikus, pavyzdžiui, su prezidiumo sprendimu, kad nereikia atsistatydinti, vis tiek visa atsakomybė tenka jai, vėl visi sakys, kad žadėjo, sakė taip, dabar ne taip padarė ir panašiai. Čia rimtas krūvis“, – sakė jis, pridurdamas, kad svarbu pažvelgti ir į politinę darbotvarkę, turėdamas omenyje, kad artėja ir prezidento, ir parlamento rinkimai.
ELTA primena, kad Seime žlugus iniciatyvai dėl pirmalaikių parlamento rinkimų, premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad pasisakydama apie galimą atsistatydinimą „leido sau šiek tiek per daug“.
Kaip pranešta anksčiau, Vyriausybės vadovė ne kartą akcentavo, kad Seime pritrūkus politinės valios ir nešaukiant naujų Seimo rinkimų, ji paliks pareigas ir atsistatydins.
„Aš turbūt kad pasisakydama leidau sau šiek tiek per daug, todėl, kad aš nesu Vyriausybėje pati sau“, – antradienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.
Pasak politikės, tolimesni sprendimai dėl jos ateities Vyriausybėje bus svarstomi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos prezidiume.
„Prezidiumas yra priėmęs sprendimą svarstyti šį klausimą. Tai prezidiumas bet kuriuo atveju šį klausimą svarstys“, – teigė ji, akcentuodama, kad klausimas nepriklauso nuo jos asmeninės pozicijos.
Premjerė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Ministrė pirmininkė sekmadienį išplatino pranešimą, kuriame visus Lietuvos gyventojus sveikina su Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Sveikinime premjerė pažymėjo, kad savo kalbą turime tik dėl anuomet atsiradusių kalbos ir lietuvybės puoselėtojų ryžto ją apsaugoti.
„Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena mums primena laisvo žodžio vertę. Primena šviesuolius, kurie atkakliai, nepaisydami draudimų ir grėsmių saugojo lietuvių kalbos ir spaudos laisvę. Anuomet jie nepabūgo būti nubausti ir puikiai suprato savo veiklos prasmę. Jų pastangos padėjo išsaugoti vieną pagrindinių valstybės polių – kalbą“, – rašoma premjerės sveikinime.
Anot I. Šimonytės, Ukrainos kova už laisvę mums primena to paties agresoriaus nesibaigiančius bandymus pavergti tautą.
„Brangūs rašytojai, žurnalistai, leidėjai, mokslininkai, gimtosios kalbos mokytojai, visus jus nuoširdžiai sveikinu šios prasmingos dienos proga ir linkiu dar aukščiau iškelti ir narsiai nešti žodžio laisvės vėliavą. Už protėvių drąsą ir už Ukrainos karių drąsą.
Linkiu jums įkvėpimo, lengvos plunksnos, gilaus teisingumo jausmo ir tikrų žinių bei kokybiškos literatūros ištroškusių uolių skaitytojų“, – pažymima premjerės sveikinime.
Premjerė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina girdinti daug kritikos mokesčių reformai, tačiau, jos manymu, tai yra natūralu ir diskusija nebuvo lengva. Tačiau, Vyriausybės vadovė pažymi, kad kompromisai susidėlios, o Seime jie gali atsirasti ir „visiškai netikėtai“.
„Diskusija nebus lengva, vis tiek, manau, kompromisai formuosis, bet pirmiausia dabar yra normali, skaidri procedūra, projektai yra paskelbti derinti, ateis pastabos, jos bus prieštaringos, kažkur tas kompromisas susidėlios, toliau Seime, kompromisai paprastai atsiranda visiškai ir netikėtai“, – ketvirtadienį TV3 televizijai teigė I. Šimonytė.
„Kai girdžiu Investuotojų forumo vadovą, kad ši mokesčių reforma sukels ekonominę katastrofą, tai pradedu galvoti, kad viskas skamba labai įdomiai, nes jo nariai, geri darbdaviai, mokantys gerus atlyginimus, turėtų būti labai suinteresuoti šia reforma, nes jiems pinga kaštai mokėti didelį atlyginimą“, – stebėjosi politikė.
Kalbėdama apie mokesčių reformos tikslus, I. Šimonytė išskyrė pelno mokesčio įstatymų pakeitimus ir kitus palengvinimus verslui bei pratęsiamas lengvatas investiciniams projektams.
„Sakyčiau, kad tikslai yra keli, nes yra keičiami keli įstatymai, tarkime pelno mokesčio įstatymai arba įstatymai, kurie reguliuoja verslą, pridėtinės vertės mokesčio įstatymas, kur yra daug palengvinimų ar supaprastinimų, kurie sumažintų verslui procedūrų skaičių, amortizaciją palengvintų, PVM registracijos ribą pakeltų, nuo „mažiukų“ nuimtų kuo daugiau galvos skausmo, o didesnėms įmonėms išspręstų kai kurias kitas problemas“, – aiškino premjerė. Mokesčių akmuo. Vytauto Visocko nuotr.
„Yra pratęsiamos lengvatos investiciniams projektams, kino gamybai, kurios labai pasiteisinimo ir manome, kad tai reikia tęsti“, – pažymėjo ji.
Vyriausybės vadovė taip pat aiškino, kad Nekilnojamo turto (NT) mokesčio tema yra viena sudėtingiausių ir ja diskutuojama jau daug metų. Pasak jos, šiuo klausimu kyla nesutarimas, nes „žmonės suplaka NT ir gerbūvio mokesčius“.
„Filosofijos susiplaka, nes žmonės suplaka NT ir gerbūvio mokesčius, kada yra vertinama žmogaus turimų aktyvų vertė, kur galėtum pridėti ir jachtas, ir akcijas bei tada žiūrėti ar žmogus yra labai turtingas, ar ne. Jeigu žiūri į NT mokestį, kaip tradicinį, municipalinį mokestį, tai ten logika labai paprasta – jeigu yra daiktas, tai prie to daikto reikia infrastruktūros, ją įprastai kuria savivaldybė. Sukurdama infrastruktūrą ji kelia daikto vertę ir tokiu būdu municipalinis mokestis ir sukasi, didžiausius sprendimus ten priima savivaldybės“, – tikino I. Šimonytė.
„Aišku, kad visada tas bazės plėtimas atrodo labai skausmingas, bet, manau, juolab, kad tai kas yra siūloma yra labai nuosaiku ir savivaldybės galės tuos dalykus reguliuoti papildomai pagal savo dalykus, ir gal net savivaldybėse atsiras tam tikra vietos politika iš NT mokesčio, kas, manau, yra gerai, tai diskusija čia bus viena“, – akcentavo ji.
Galiausiai premjerė paminėjo ir kitą daug kritikos sulaukusį siūlymą, gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pakeitimus. Ji akcentavo, kad dabar žmonių pajamos labai dažnai apmokestinamos priklausomai nuo to, kokiu būdu yra gaunamos ir problematika įvardijama daugybę metų, tačiau atėjus konkretiems pasiūlymams, žmonės ima prieštarauti pasiūlymams.
„Tu dabar moki mažiau mokesčių, negu moka palyginamas pajamas uždirbantis žmogus, tarkim dirbantis pagal darbo sutartį. Tai vis dar turi būti šioks toks skirtumas ir jis išlieka, už tai, kad pats susikuri darbo vietą, bet tas atotrūkis, kuris dabar yra gana ženklus, mažėtų ir mažėtų palaipsniui per keletą metų“, – sakė Vyriausybės vadovė.
ELTA primena, kad Vyriausybės pristatytoje mokesčių reformoje numatoma peržiūrėti pajamų mokesčio tarifus perskirstant mokesčio naštą tarp su darbo santykiais susijusių pajamų ir kitų rūšių aukštesnių pajamų, keisti individualios veiklos apmokestinimo sąlygas, peržiūrėti mokesčių lengvatas, keisti individualios veiklos įsigijus verslo liudijimą apmokestinimo tvarką. Mokesčiai
Taip pat siūloma peržiūrėti smulkiojo verslo apmokestinimo kriterijus, suteikti visam verslui teisę taikyti momentinį tam tikro ilgalaikio turto nusidėvėjimą, pratęsti papildomiems 5 metams pelno mokesčio lengvatas investiciniams projektams ir filmų gamybai. Taip pat norima nustatyti teisingesnį pelno mokesčio apskaičiavimą.
Siūloma sukurti investicinės sąskaitos priemonę, smulkiojo verslininko sąskaitą, numatyti automatinį pajamų mokesčio deklaracijos pateikimą, padidinti registravimosi pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais ribą nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. eurų.
Vyriausybė taip pat siekia savarankiškai dirbantiems asmenims užtikrinti didesnes socialines garantijas, plėsti nedarbo socialinio draudimo sistemos aprėptį, nustatyti minimalią nedarbo socialinio draudimo išmoką, pakeisti maksimalų nedarbo socialinio draudimo išmokų dydį. Jau anksčiau pristatyti pasiūlymai dėl žaliųjų akcizų ir nekilnojamojo turto mokesčio.
Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė ir Lenkijos Seimo Maršalka Elżbieta Witek. Juliaus Kalinsko (ELTA) nuotr.
Penktadienį Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė Vyriausybės rūmuose priėmė Lenkijos Seimo Maršalką Elżbieta Witek, su kuria aptarė svarbiausias aktualijas, šalių paramą nuo Rusijos karinės agresijos besiginančiai Ukrainai, atsparumo prieš Vakarus nukreiptai Rusijos agresijai ir dezinformacijai svarbą, skelbiama Vyriausybės pranešime žiniasklaidai.
„Lietuvos ir Lenkijos dialogas nestokoja bendro požiūrio esminiais mūsų šalims ir regionui klausimais. Gyvename tomis pačiomis aktualijomis ir iššūkiais, dėdami visas pastangas, kad Ukraina laimėtų karą prieš agresorę Rusiją. Dar spartesnė ir aktyvesnė demokratinių šalių parama, kuri leistų Ukrainai kuo greičiau pasiekti pergalę, yra tai, ko mūsų šalys susitelkusios sieks, tikiu, nepritrūkdamos valios ir jėgų“, – sakė Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Pranešama, kad, kaip pabrėžė premjerė, ypač svarbu, kad būsimo NATO viršūnių susitikimo sprendimai Vilniuje siųstų nedviprasmišką žinią apie euroatlantinio aljanso vienybę ir ryžtą, pažymėjo Lietuvos Vyriausybės vadovė. Premjerės teigimu, Rusijos veiksmai rodo jos nusiteikimą ilgalaikei konfrontacijai su NATO, todėl tai įpareigoja ir aljanso nares stiprinti savo saugumą.
Kaip skelbiama pranešime žiniasklaidai, susitikime aptartos Rusijos pastangos pasitelkiant intensyvią dezinformaciją silpninti demokratinių šalių nusiteikimą remti Ukrainą, taip pat pažymėta Rusijos dezinformacijos įtaka kituose žemynuose, kuria šalis agresorė neigia savo atsakomybę dėl karo ir jo nusikaltimų Ukrainoje bei globaliai juntamų karo padarinių. Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė ir Lenkijos Seimo Maršalka Elżbieta Witek. Juliaus Kalinsko (ELTA) nuotrauka
Nepaisant mėginimo klaidinti ir kiršinti Vakarų visuomenes, kaip pažymėjo premjerė I. Šimonytė, džiugina neblėstantis tiek Lietuvos, tiek Lenkijos piliečių ryžtas ir toliau remti ukrainiečius.
Ministrė Pirmininkė susitikime pažymėjo gerus ir aktyvius dvišalius Lietuvos ir Lenkijos santykius, sėkmingą bendradarbiavimą NATO, ES, Liublino trikampio ir kituose formatuose.
Ingrida Šimonytė. Reklaminiai plakatai. Slaptai.lt nuotr.
Premjerė Ingrida Šimonytė neatmeta galimybės tapti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos kandidate 2024 m. prezidento rinkimuose. Nors politikė tvirtina, kad visi planai, siejami su politinėmis ambicijomis, yra tolimi, visgi, Vyriausybės vadovė galutinio sprendimo dėl Daukanto aikštės posto nėra priėmusi.
„Šiame etape, kai tikrai nėra būtinybės apsispręsti, pasakysiu, kad aš nesakau „ne“, – ketvirtadienį Delfi TV teigė Vyriausybės vadovė.
Premjerė pastebėjo, kad pastaruoju metu dažniausias jai užduodamas klausimas yra apie tolimesnę karjerą TS-LKD ir galimą partijos pirmininkės poziciją. Tačiau ar planuoja teikti savo kandidatūrą, I. Šimonytė neatskleidė. Pasak jos, politinių jėgų lyderių rinkimai tiesiogiai priklauso nuo to, kokių rezultatų partija pasiekia prieš tai vykstančiuose nacionaliniuose rinkimuose.
„Dabar pasidarė dažniausias klausimas. Prieš tai buvo klausimas, kodėl aš nestoju į partiją. Kai aš jau įstojau, dabar klausimas – ar aš jau būsiu partijos pirmininke. Partijos pirmininko rinkimai bus 2025-aisiais, po Seimo rinkimų. Manau, kad, kaip paprastai, partijose pirmininkų rinkimai labai tiesiogiai susiję su Seimo rinkimų rezultatais“, – nurodė ji.
„Mano gyvenimo prognozavimas niekaip į tuos 2025 metus nenueina, nes jei atsitinka taip, kad Šimonytė vestų partijos sąrašą 2024-aisiais, tai vėlgi nuo rinkimų priklausytų, ar Šimonytė apskritai turėtų moralinę teisę aplikuoti į partijos pirmininkus. Nežiūrėkime taip toli, gyvenimas pats atsakys“, – teigė premjerė.
I. Šimonytė prezidento rinkimuose dalyvavo 2019 m. Antrajame ture jai teko pripažinti dabartinio prezidento Gitano Nausėdos pergalę.
Baltijos šalių vėliavos. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Penktadienį Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė dalyvaus Baltijos Ministrų Tarybos premjerų susitikime Rygoje, praneša Vyriausybės komunikacijos departamentas.
I. Šimonytė, kartu su Latvijos Ministru Pirmininku Krišjaniu Kariniu ir Estijos Ministre Pirmininke Kaja Kallas, aptars paramos Ukrainai ir ukrainiečių karo pabėgėlių priėmimo klausimus, sankcijų Rusijai griežtinimą ir Rusijos tarptautinės baudžiamosios atsakomybės už karo nusikaltimus siekio įgyvendinimą, NATO rytinio flango stiprinimą ir NATO Madrido viršūnių susitikimo sprendimų įgyvendinimą, taip pat regioninį bendradarbiavimą energetikos srityje, elektros tinklų sinchronizacijos ir „Rail Baltica“ projektų eigą.
Premjerė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Sekmadienį premjerė Ingrida Šimonytė darbo vizito išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, kur susitiks su šalies viceprezidente Kamala Harris, šalies Senato ir Atstovų Rūmų nariais, Pensilvanijos gubernatoriumi Tomu Wolfu ir šios valstijos Nacionalinės Gvardijos vadu gen. mjr. Marku J. Schindleriu, JAV lietuvių bendruomene Vašingtone, žydų organizacijų atstovais.
Darbo vizito metu bus aptarti Lietuvos ir JAV dvišaliai santykiai, ypatingą dėmesį skiriant bendradarbiavimui saugumo ir gynybos srityse.
Premjerė Vašingtone taip pat aptars Lietuvos regiono ir Europos saugumo klausimus bei demokratinių šalių atsparumo autokratinių režimų keliamiems iššūkiams didinimą, paramą Ukrainai ir sankcijų Rusijai bei Baltarusijai stiprinimą, ilgalaikę NATO adaptaciją ir artėjantį NATO viršūnių susitikimą Vilniuje.
Taip pat šio vizito metu premjerė dalyvaus Nacionalinio demokratijos instituto metiniame renginyje, kurio metu I. Šimonytei bus įteiktas Madeleine K. Albright vardo Demokratijos apdovanojimas.
Premjerė taip pat dalyvaus ASPEN rengiamoje saugumo konferencijoje Vašingtone, lankysis Holokausto ir Komunizmo aukų muziejuose, duos interviu JAV žiniasklaidai.
Vyriausybės vadovės darbo vizitas vyks gruodžio 4-7 dienomis.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kyjivas, lapkričio 26 d. (ELTA). Reiškiant dėkingumą Lietuvai už paramą kovoje su agresore Rusija, šeštadienį Kyjive, Narsumo alėjoje, buvo atidengta vardinė lentelė Lietuvos premjerės Ingridos Šimonytės garbei.
Tai pranešė „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos prezidento biuro spaudos tarnyba.
„Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Lietuvos Respublikos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė apsilankė Narsumo alėjoje Konstitucijos aikštėje Kyjive ir dalyvavo simbolinės lentelės su Lietuvos vyriausybės vadovės vardu atidengimo ceremonijoje“, – sakoma pranešime.
Jame pažymima, kad ši lentelė buvo sukurta reiškiant dėkingumą už pagalbą, kurią Lietuva suteikė Ukrainai kovoje su Rusija.
Kaip pareiškė V. Zelenskis, „mūsų draugų ir partnerių, kurie buvo šalia ukrainiečių nuo Rusijos plataus masto įsiveržimo pradžios, vardai turi būti įamžinti ne tik žmonių atmintyje, bet ir metale, kad juos matytų būsimos kartos“.
„Tai vieta didiems žmonėms, kurie padeda Ukrainai, remia mus nuo plataus masto karo pradžios“, – pridūrė Ukrainos prezidentas.
Savo ruožtu I. Šimonytė pareiškė, jog pagalba ir parama – mažiausia, ką lietuvių tauta gali padaryti Ukrainai, kad atsidėkotų už tą ištvermę ir narsą, kurią rodo ukrainiečiai, gindami ir Europą. Ji patikino, kad apsilankys Narsumo alėjoje kartu su savo draugais ir artimaisiais po Ukrainos pergalės.
Europarlamentaras Andrius Kubilius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Tarptautinėje žiniasklaidoje pasirodžius kalboms, esą premjerė Ingrida Šimonytė galėtų būti siūloma tarp kandidatų pakeisti NATO vadovą, europarlamentaras Andrius Kubilius tvirtina, kad tokios diskusijos vyksta ir Europos Parlamento (EP) koridoriuose. A. Kubiliaus teigimu, tiek jis, tiek Lietuvos Vyriausybės vadovę žinantys politikai I. Šimonytės kandidatūrą vertina labai rimtai.
„Tokios kalbos koridoriuose vyksta, niekas dar atvirai nekalba. Matome įvairias personalijas, kurios galbūt irgi svarstomos kaip kandidatės arba nori būti svarstomos, yra minima įvairių pavardžių, kai kas – spaudoje, kai kas – koridoriuose. Turiu pasakyti, kad tarp visų vardijamų galimų kandidatų, I. Šimonytė atrodo labai stipriai, tad aš tokias perspektyvas vertinu kaip labai realias“, – Eltai teigė europarlamentaras.
Anot jo, tarp minimų pavardžių – buvusi Kanados užsienio reikalų ministrė Chrystia Freeland, buvęs Italijos premjeras Mario Draghi, taip pat Kroatijos buvusi prezidentė Kolinda Grabar-Kitarovic bei kiti kandidatai.
„Negaliu visų įvardyti, bet tokios pavardės yra minimos, ir pakartosiu, kad kiek tenka neformaliai bendrauti ir kalbėtis, tema nėra labai karšta šiuo metu, bet tie, kurie žino I. Šimonytę, ją vertina kaip rimtą kandidatę“, – pridūrė europarlamentaras.
Kita vertus, kurį laiką viena iš kandidačių užimti NATO vadovės poziciją buvo minima buvusi šalies vadovė Dalia Grybauskaitė, tačiau pati D. Grybauskaitė neslėpė, kad jos griežtas požiūris į Rusiją taptų kliūtimi užimti šias pareigas. Be to, tarptautinėje spaudoje kilo svarstymų, kad kilusio iš Šaltojo karo metais Sovietų Sąjungos okupuotų Baltijos valstybių asmens vadovavimas NATO galėtų būti suprastas kaip Rusijos provokacija. Vis tik, A. Kubiliaus teigimu, būtent Baltijos šalys geriausiai suvokia Kremliaus grėsmę, todėl tai yra papildomas argumentas kandidatuoti. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Mano logika yra tokia – vienas dalykas, kad NATO paskutiniame Madrido samite yra įvardyta vieša deklaracija, kad autoritarinė Rusija yra didžiausia grėsmė visam Europos kontinentui ir visai organizacijai, tad kyla klausimas, kas geriausiai žino Rusijos grėsmę? Mano įsitikinimu, būtent Baltijos šalys geriausiai žino tas grėsmes ir galime jas objektyviai vertinti, todėl tai būtų privalumas, o ne trūkumas“, – kalbėjo A. Kubilius.
„O tai, kad iki šiol nei vienas iš naujosios Europos atstovų nėra vadovavęs NATO organizacijai, irgi yra argumentas, kodėl turėtų būti kažkas iš centrinės Europos arba Baltijos valstybių. Ir trečias dalykas, iki šiol NATO organizacijai nėra vadovavusi moteris, todėl tai yra vėl papildomas argumentas, kuris stiprina I. Šimonytės galimybes“, – pridūrė parlamentaras.
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
ELTA primena, trečiadienį įtakingas verslo dienraštis „Financial Times“ Lietuvos premjerę paminėjo kaip vieną iš kandidatų pakeisti NATO generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą. Vis tik pati I. Šimonytė tokias diskusijas komentuoti atsisako.
„Jokių komentarų šia tema. Jokių“, – interviu Eltai trečiadienį sakė premjerė.
Viena iš kandidačių užimti NATO vadovės poziciją kurį laiką buvo minima buvusi šalies vadovė Dalia Grybauskaitė. Vis tik praėjusią savaitę duodama interviu „The New York Times“, D. Grybauskaitė neslėpė, kad jos griežtas požiūris į Rusiją taptų kliūtimi užimti šias pareigas.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Tarptautinėje spaudoje pasirodžius pranešimams, esą premjerė Ingrida Šimonytė neoficialiose diplomatinėse diskusijose yra minima tarp kandidatų pakeisti NATO generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą, prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad I. Šimonytės kandidatūrą palaikytų.
„Labai palaikyčiau jos kandidatūrą, kaip ir palaikyčiau kandidatūras tų žmonių, kurie labai gerai supranta regioną, yra kilę iš šio regiono ir, kaip jūs žinote, tokių kandidatų yra ne vienas. Nes pirmiausia aš manau, kad reikia labai gerai suprasti mūsų regiono specifiką, nes šiandien tai yra vienas iš pažeidžiamiausių Rusijos grėsmei regionų“, – trečiadienį LRT televizijoje kalbėjo prezidentas.
Vis tik, šalies vadovas šiuo metu ministrei pirmininkei linki susikoncentruoti į kitų metų biudžetą, o tuomet, tikisi G. Nausėda, bus galima sveikinti ir kitus sprendimus.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
„Tačiau kol kas procesas yra tik prasidėjęs ir turbūt tikrai linkėčiau gerbiamai Ingridai šiuo metu koncentruotis į 2023 metų biudžeto klausimus, o tada mes žiūrėsime ir tikrai sveikinsime sprendimus, kurie bus susiję ne tik su pirmą kartą istorijoje moters paskyrimu į šias atsakingas pareigas, tačiau ir žmogaus, kuriam regiono saugumo situacija buvo žinoma ne iš vadovėlių, ne iš knygų, o iš realaus gyvenimo. Labai tikiuosi, kad taip ir atsitiks, ir tokie sprendimai bus priimti jau gana greitai“, – pridūrė jis.
ELTA primena, trečiadienį įtakingas verslo dienraštis „Financial Times“ Lietuvos premjerę paminėjo kaip vieną iš kandidatų pakeisti NATO generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą. Vis tik, pati I. Šimonytė tokias diskusijas komentuoti atsisako.
„Jokių komentarų šia tema. Jokių“, – interviu Eltai trečiadienį sakė premjerė.
Premjerė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad dvejonės, ar į Lietuvą atvyks Vokietijos brigada, kilo dėl nesusišnekėjimo. Pasak jos, šis nesusišnekėjimas kilo dėl to, kad iš konteksto išėmus ministro Arvydo Anušausko pasakytas frazes, jos buvo neteisingai suprastos.
„Čia turbūt yra tokio nesusišnekėjimo dalykas, kai iš konteksto iškirptos tam tikros frazės ir gali būti padarytos klaidingos išvados“, – LRT radijui ketvirtadienį teigė I. Šimonytė.
Premjerė tikina ir pati visai neseniai su Vokietijos gynybos ministre Christine Lambrecht aptarusi apie vokiečių brigados perkėlimo į Lietuvą perspektyvą.
„Neseniai Lietuvoje lankėsi Vokietijos gynybos ministrė, su kuria aš taip pat ir pati buvau susitikusi ir su kuria mes kalbėjome apie brigados persikėlimą į Lietuvą ir tam reikalingą infrastruktūrą. Ir čia, žinoma, nėra dalykai, kurie yra padaromi per dvi savaites ar per du mėnesius. Nes tai yra ir suplanuoti reikalingas dalykas, kas iš esmės yra padaryta, ir įvykdyti reikalingas dalykas, nes tai yra didelė, brangiai kainuojanti infrastruktūra, kurią reikia sukurti tam, kad Lietuva būtų pajėgi priimti brigados dydžio pajėgumus“, – sakė ji.
Premjerė patikino, kad darbai kuriant Vokietijos brigadai reikiamą infrastruktūrą – vyksta.
„Tas darbas yra derinamas taip pat ir su Vokietijos gynybos ministerija, bet jeigu mes kalbame apie dabar, tai yra vienaip, jeigu mes kalbame apie, tarkime, trejų metų laikotarpį, tada yra kitaip, nes jau tada didžioji dalis infrastruktūros, manau, kad tikrai bus sukurta ir parengta“, – paaiškino ministrė pirmininkė.
„Mes laikomės nuomonės, kad tai, kas yra iš esmės sutarta prezidento ir Vokietijos kanclerio tokiame deklaruotame bendrame komunikate, mes pagal tą planą ir dirbame, judame pirmyn ir tą infrastruktūrą kursime per artimiausius dvejus metus bei būsime pasirengę priimti Lietuvoje brigados dydžio pajėgumus“, – akcentavo ji. Vokietijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
I. Šimonytė taip pat pažymi, kad ministrui A. Anušauskui partijos kolegų išsakyta kritika buvo ne kaltinimai, o labiau priekaištai.
„Turbūt kad žodžiai yra svarbūs ir čia galbūt ne kaltinimai, o priekaištai labiau, sakyčiau. Tie priekaištai būna ir pagrįsti, kad kartais žmonės interpretuoja pasakymus galbūt ne visiškai taip, kaip yra – kad kažkas galbūt nusileido, rankas nuleido, kažko nesiekia ir neprašo, bet niekas nesikeičia ir tiktai dirbame ta pačia linkme, kuria dirbome nuo pat pradžių“, – sakė premjerė.
ELTA primena, kad Rukloje viešint Vokietijos gynybos ministrei Christine Lambrecht, ji pranešė, kad Lietuvai priskirta Vokietijos kariuomenės brigada krizės atveju būtų dislokuojama per 10 dienų. Susitikimo metu reagavimo greičiui pritarė ir krašto apsaugos ministras A. Anušauskas. Vis tik ministro pozicija viešojoje erdvėje sukėlė pasipiktinimą. Opozicija, dalis konservatorių bei ekspertų teigė, kad ministras A. Anušauskas padarė klaidą, nes Lietuvos interesas yra labai aiškiai komunikuoti ir siekti, kad Vokietijos brigada šalyje būtų dislokuojama nuolatos.
