Televizorius – vis dar populiariausia informavimo priemonė. Slaptai.lt nuotr.
Vidutiniškai šalies gyventojas su medijomis per dieną praleidžia per 7 val., iš šio laiko beveik valandą vienu metu naudodamas kelis kanalus.
 
„Kantar“ Media Day tyrimo duomenimis, daugiausia media dienos laiko atsiriekia televizija – kone pusę viso laiko, praleisto su medijomis (46 proc.). Didelė dalis, per metus paaugusi dar trimis procentiniais punktais, tenka internetui – 37 proc. Radijui skiriama 14 proc., keliais punktais sumažėjus nei pernai, o spaudai – stabiliai, kaip ir pernai,– 3 proc. media dienos laiko.
 
Iš interneto turinio liūto dalis tenka socialiniams tinklams – 37 proc. viso naršymui internete skirto laiko, likęs pasiskirsto videoturinio ir kitoms veikloms internete (maždaug po 22 proc.) bei naujienų portalams (19 proc.).
 
„Šiemet fiksuojame, kad gyventojas vidutiniškai su medijomis praleidžia 7.10 valandos per dieną – palyginimui, tai daugiau negu kai kurie žmonės per parą miega“,– sakė , „Kantar“ rinkos tyrimų vadovė Renata Mackevičienė.
 
Pasak jos, kompiuteris vis dažniau naudojamas kaip priemonė žiūrėti TV.
„Televiziją per kompiuterį žiūri 13,2 proc. (dienos auditorija) ir palyginti su pernai, šis rodiklis padidėjo 3 proc. punktais. Tuo tarpu telefonas kaip įrenginys TV žiūrėti naudojamas perpus mažiau  dienos auditorija čia siekia apie 6,5 proc., tačiau telefonas dažniau nei kompiuteris pasirenkamas naršant naujienų portaluose ar socialiniuose tinkluose“, sakė R. Mackevičienė.
 
Pasak ekspertės, per metus socialinių tinklų naudojimas per mobiliuosius įrenginius paaugo dviem  procentiniais punktais ir siekia 42 procentus, tuo tarpu naršančiųjų po naujienų portalus per kompiuterį analogiškai sumažėjo iki 25 proc. per dieną.
Televizijai ant kulnų lipa internetas. Slaptai.lt nuotr.
 
Beveik visus gyventojus per dieną pasiekia bent vienas media šaltinis  bendras media pasiekimas pastaruosius ketverius metus siekia 99 procentus. „Kantar“ šių metų tyrimo duomenimis, per trečdalį gyventojų tuo pačiu metu naudoja ne vieną kanalą. Vidutiniškai šalies gyventojas per dieną ne vieną kanalą naudoja 46 minutes.
 
„35 proc. gyventojų per dieną vienu metu naudoja ne vieną media kanalą, labiausiai media kokteilį mėgstama maišyti su internetu – jį gyventojai derina su TV, radiju, videoturiniu ir spauda“,  sakė „Kantar“ ekspertė.
 
Rečiau ne vieną media kanalą naudoja kaimo vietovėse ir mažesniuose miesteliuose (iki 2 tūkst. gyventojų)  ten taip elgiasi maždaug kas ketvirtas, skirdamas iki pusvalandžio per dieną, kai mieste  daugiau nei kas trečias, kelis kanalus kartu naudodamas 50 minučių per dieną. Mažiausiai su kitais kanalais plakama spauda.
 
„Iš duomenų matome, kad nors spaudos dienos pasiekimas mažesnis  auditorija į popierinį turinį įsitraukia gerokai labiau, mažiau blaškosi tuo metu tarp kelių kanalų. TV ir interneto dienos auditorijos didžiausios – tačiau ir kanalų miksavimas čia yra stipriausias“,– sako R. Mackevičienė.
 
Analizuojant amžių, pastebima, kad suplakti skirtingų kanalų vartojimą labiausiai linkę brandūs jauni žmonės (25-44 metų). Laikas, kai dėmesys mažiausiai koncentruojamas į vieną kanalą, yra vakaras nuo 19-23 val.
Šiemet tyrėjai pirmą sykį atskirai ištyrė ir kaip žiūrimas videoturinys internete. Per dieną toks turinys pasiekia daugiau nei trečdalį (36 proc.) šalies gyventojų  jie šiai veiklai dažniau renkasi kompiuterį (24 proc.) nei telefoną (18,7 proc.).
 
„Iš duomenų matome, kad videoturinio internete populiarumas atvirkščiai proporcingas amžiui. Kuo žmogus jaunesnis, tuo daugiau žiūri videoturinį ir atvirkščiai  kuo vyresnis, tuo mažiau: palyginti, 16-24 m. amžiaus segmente videoturinys pasiekia daugiau negu du trečdalius (69 proc.), o nuo 55-64 metų  tik penktadalį (20 proc.), kai tuo tarpu lyginant pagal amžių naujienų portalų auditorijas tokio didžiulio skirtumo nėra“, – tendencijas komentuoja „Kantar“ media tyrimų ir įžvalgų vadovė.
 
Tyrėjai pažymi, kad videoturinio internete žiūrėjimo pikas sutampa su geriausiu TV eterio laiku. Didžiausią auditoriją videoturinys pasiekia tarp 16-34 metų gyventojų.
Lietuviška spauda. Slaptai.lt nuotr.
 
Laiko atžvilgiu, kaimo vietovėse radijas yra populiariausias rytinis media kanalas iki 10 val., mieste  iki 9 val. Vakare nuo 18 val. populiariausia media kaimo vietovėse tampa televizija, tuo tarpu didmiesčiuose vėliau, nuo 19 val.
 
Kaime televizija dar populiaresnė nei mieste, tai yra ją žiūri didesnis procentas gyventojų, nors laikas praleidžiamas prie TV nesiskiria  trys su puse valandos. Bendrai media priemonėms kaimo gyventojai skiria 20 min. mažiau nei didmiesčių gyventojai.
 
„Ypač regionuose mėgstama spauda – palyginti su didmiesčiais, kaimo vietovėse skaitančiųjų laikraščius yra dvigubai daugiau, tai rodo stiprias vietinių laikraščių pozicijas“,  sako tyrimų ekspertė R.Mackevičienė.
 
 „Kantar“ yra viena didžiausių pasaulyje duomenų, įžvalgų ir konsultacijų bendrovių, vienijanti 30 tūkst. tyrimų specialistų daugiau nei 100 šalių.
 
„Kantar“ yra ekspertai inovacijų, prekės ženklų, komunikacijos, vartotojų elgsenos ir kitose srityse. Savo klientams bendrovė padeda identifikuoti svarbiausius jų veiklos aspektus, atskleisti dar neišnaudotą potencialą ar pastebėti kritinius momentus bei tinkamai į juos reaguoti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.16; 10:00

Internetui reikia naujų taisyklių, kad būtų sustabdytas neapykantos kurstymas, apsaugotas vartotojų privatumas ir duomenys bei užtikrintas rinkimų skaidrumas, teigia „Facebook“ įkūrėjas ir vadovas Markas Zuckerbergas.

Straipsnyje „Washington Post“ M. Zuckerbergas tikino, kad vyriausybės ir interneto reguliavimo tarnybos turi prisiimti „aktyvesnį vaidmenį“.

„Technologijos sudaro didžiulę mūsų gyvenimo dalį, o tokių bendrovių kaip „Facebook“ atsakomybė yra didžiulė. Kasdien mes priimame sprendimus apie tai, kas yra žalinga, kas sudaro politinę reklamą ir kaip kovoti su sudėtingomis kibernetinėmis atakomis“, – rašė „Facebook“ direktorius.

„Šie dalykai yra itin svarbūs mūsų bendruomenės saugumui užtikrinti. Bet jei dabar pradėtume nuo pradžių, neturėtume prašyti bendrovių priimti šiuos sprendimus savarankiškai“, – tvirtino M. Zuckerbergas.

Pasak jo, reguliavimas reikalingas keturiose srityse: „žalingo turinio, rinkimų sąžiningumo, privatumo ir duomenų perdavimo“.

„Facebook“ kovą susidūrė su kritikos banga po dviejų išpuolių Kraistčerčo mečetėse Naujojoje Zelandijoje, kai teroristas savo išpuolį tiesiogiai transliavo feisbuke. „Facebook“ taip pat kritikuojamas dėl to, kad leido Rusijos „troliams“ į socialinį tinklą įkelti reklamas, kuriomis siekta paveikti 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus. Socialinį tinklą supurtė ir „Cambridge Analytica“ skandalas, kaip bendrovė esą pardavė milijonų vartotojų duomenis trečiajai šaliai.

Trečiadienį socialinių tinklų milžinas pranešė uždraudžiantis baltųjų viršenybės (angl. white supremacy) idėjas palaikantį turinį, o ketvirtadienį įvedė griežtesnes politinės reklamos taisykles, galiosiančias iki Europos Parlamento (EP) rinkimų gegužės pabaigoje.

Darius Mikutavičius (ELTA)

Tūkstančiai žmonių Maskvoje mitingavo protestuodami prieš neseniai įvestus interneto laisvės apribojimus po to, kai Rusijos institucijos užblokavo prieigą į populiarią susirašinėjimo programėlę „Telegram“.

Opozicijos politikas Aleksejus Navalnas buvo vienas iš tūkstančio proteste dalyvavusių žmonių. Savanorių judėjimas teigė, kad mitinge dalyvavo daugiau kaip 10 tūkst. žmonių. Tuo tarpu policija skelbė, kad dalyvių skaičius siekė 7 tūkst. 500.

Pirmadienį protestuotojai plūdo į centrinę gatvę Maskvoje.

Anksčiau šį mėnesį teismas priėmė sprendimą užblokuoti Rusijoje šią susirašinėjimo programėlę, kai „Telegram“ atsisakė perduoti valstybės saugumo tarnyboms žinučių šifravimo kodus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.30; 18:00

Lietuvoje gausu nestandartiškai mąstančių, verslių žmonių, norinčių bei sugebančių imtis naujų ir rizikingų veiklų, rodančių kelią kitiems, ir uždirbančių iš informacinių technologijų (IT) teikiamų galimybių. Kas jie? Kodėl jie reti svečiai viešojoje erdvėje ir kokių problemų bei galimybių jie mato Lietuvoje?

Neturėtų kilti abejonių, kad būtent inovacijų, technologijų plėtros skatinimas ir išsilavinę žmonės buvo valstybės ekonominio konkurencingumo, visuomenės socialinės gerovės ir politinės galios pagrindas. Šiandien dėl labai sparčios IT plėtros tai dar aktualiau. 

Continue reading „Daugiausia iš interneto uždirbantys lietuviai per kuklūs“

Veikiausiai ir po šimtmečio istorikai sutiks, kad XXI a. svarbiausia pasaulinė revoliucija buvo ne politinė, bet informacinių technologijų. Sparti technologijų kaita tapo visiška politinių pokyčių stokos priešingybe: vyriausybės ir valdymo metodai daugelyje šalių pastaruosius du dešimtmečius nesikeitė, o šalių piliečių laisvės ir galimybės pasikeitė kardinaliai.

Pasaulinio tinklo gimimas atvedė prie išmaniųjų įrenginių, dėvimųjų technologijų, bepiločių robotų ir naujų bendravimo formų. Greitai atves ir prie virtualiosios realybės, skaitmeninio ir fizinio pasaulių susiliejimo ar net dirbtinio intelekto užuomazgų.

Continue reading „O juk internetas žadėjo išgelbėti pasaulį…“

cenzura_11

Leisti, jog valdininkai pertvarkytų internetą, tai tas pats, kaip patikėti gorilai Stradivarijaus smuiką, piktinasi “The Wall Street Juornal” apžvalgininkas L. Gordon Krovicas.

Jis turi omenyje, kad nuo ateinančios savaitės interneto reguliavimas gali iš nekomercinių organizacijų pereiti JTO žinion. Tuo tarpu daugelis valstybių – JTO narių – prieš atvirą internetą, perspėja autorius.

„Kad grąžintų laisvą virtualųjį pasaulį į praeitį, į valstybės kontroliuojamą analoginę situaciją, Kinija, Rusija, Iranas ir arabų šalys stengiasi užgrobti JTO organą, neturintį nieko bendro su internetu“, – sakoma straipsnyje. Daugiau kaip metus šios šalys siekia, kad Tarptautinė elektros ryšių sąjunga (TERS) imtųsi reguliuoti internetą.

Continue reading „Jungtinių Tautų Organizacija patylomis puola internetą“

Copy of savukynas_alumnato_kieme

Gintaras Beresnevičius kažkada rašė: „Nebe tokios šiandien imperijos, jos ne visada sutelpa į tas teritorijas, kurias jos užima žemėlapyje. […] Imperijos dabar būna ir virtualios“. Gintaras Beresnevičius kalbėjo apie regioną, kuris apimtų Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės teritoriją, – čia skleidžiasi lietuviškasis „imperializmas“.

Ši idėja yra yra įdomi, daugeliui priimtina. Tačiau didysis eseistas nekalbėjo apie dar vieną erdvę, kur gali skleistis lietuviškumas – tai iš tiesų virtuali erdvė: internetas.

Continue reading „Ar sukursime virtualią imperiją?“

ausys_thumb

Internetas – ne tik išlaisvinanti jėga. Interneto, o ypač socialinių tinklų pagalba daugybėje pasaulio šalių sekami žmonės, formuojama visuomeninė nuomonė, skelbia „The Sunday Times.“ „The Sunday Times“ pateikia bent keletą pavyzdžių, kaip autoritariniai režimai išmaniai išnaudoja socialinius tinklus internete.

Vienas jų – 2009-ųjų prezidento rinkimai Irane, kuomet užvirė protestų banga. Tuo metu daugelis opozicionierių naudojo „Twitter“, ir tai sukėlė didžiulį laisvo žodžio šalininkų džiugesį.

Continue reading „Kodėl slaptosios tarnybos visame pasaulyje siekia, kad žmonės registruotųsi „Facebook“?“