Internetinė žiniasklaida. Slaptai.lt nuotr.

Interneto laisvė pasaulyje mažėja jau dešimtus metus iš eilės, vyriausybėms visame pasaulyje naudojantis pandemija kaip pagrindimu sekti gyventojus ir susidoroti su disidentais internete, savo ataskaitoje skelbia JAV nevyriausybinė organizacija „Freedom House“.
 
Kasmetinėje ataskaitoje teigiama, kad daugelyje šalių valdžia, prisidengdama COVID-19 pandemija, „išplėtė sekimo sistemas ir naudojosi naujomis technologijomis, kurios anksčiau buvo vertinamos kaip pernelyg pažeidžiančios žmonių privatumą“.
 
Tai reiškia, kad didėja disidentų cenzūra ir tobulėja visuomenės kontrolės technologinės sistemos.
 
„Pandemija didina visuomenės priklausomybę nuo skaitmeninių technologijų tuo metu, kai internetas tampa vis mažiau laisvas. Be tinkamų privatumo ir teisės viršenybės saugiklių, šiomis technologijomis galima lengvai pasinaudoti politinėms represijoms“, – sakė „Freedom House“ vadovas Michaelas Abramowitzius.
 
„Freedom House“ interneto laisvės indeksas, kurį sudaro 65 pasaulio šalys, rodo, kad interneto laisvė mažėja jau dešimtus metus iš eilės. Indeksas yra sudaromas pagal 21 rodiklį, susijusį su prieigos kliūtimis, turinio apribojimais ir vartotojų teisių pažeidimais.
Ataskaitoje teigiama, kad šeštus metus iš eilės mažiausiai laisvas internetas yra Kinijoje.
 
„Kinijos valdžia pasinaudojo paprastomis ir moderniomis technologijomis ne tik koronaviruso krizei valdyti, bet ir užkirsti kelią interneto vartotojams dalytis nepriklausomų šaltinių informacija ir prieštarauti oficialiajam naratyvui“, – sakoma ataskaitoje.
 
„Freedom House“ tvirtina, kad šios tendencijos rodo kylančias kiniško „skaitmeninio autoritarizmo“ ir interneto padalijimo tendencijas pasaulyje, kiekvienos šalies valdžiai įvedant savus apribojimus.
 
„Freedom House“ skaičiavimais, šiuo metu apie 3,8 mlrd. pasaulio gyventojų naudojasi internetu. Vos 20 proc. jų gyvena šalyse, kuriose paisoma interneto laisvių, 32 proc. – šalyse, kur internetas yra iš dalies laisvas, o 35 proc. – šalyse, kuriose internetas nėra laisvas. Likę 13 proc. žmonių gyvena į ataskaitą neįtrauktose šalyse.
 
Ataskaitoje taip pat minimi dideli interneto laisvės nuosmukiai Mianmare, Kirgizijoje ir Indijoje dėl iš dalies nutrauktos interneto prieigos bei Ruandoje, kuri pasinaudojo „sudėtingomis programomis, kad stebėtų ir gąsdintų disidentus užsienyje“.
 
Tuo tarpu Jungtinės Valstijos liko tarp šalių, kuriose internetas yra laisvas, tačiau jos laisvės rodiklis sumažėjo dėl išaugusio teisėsaugos stebėjimo protestuotojų atžvilgiu, vykdomosios valdžios nurodymų reguliuoti socialinius tinklus, prezidento Donaldo Trumpo skleidžiamos dezinformacijos ir ketinimų uždrausti Kinijos valdomas programėles „TikTok“ ir „WeChat“.
 
Programėlių draudimai yra „savavalis ir neproporcingas atsakas į tikras rizikas“, kurias kelia šios programėlės.

Politinės diskusijos

Šalyje paskelbus karantiną, visuomenės dėmesys susikoncentravo į koronaviruso keliamą grėsmę, o artėjantys Seimo rinkimai, kaip ir partijų rengimasis rinkimų kampanijai, buvo nustumti į paraštes. Viešojoje erdvėje pritilus debatams dėl artėjančių parlamento rinkimų, naujai susikūrusioms partijoms kyla iššūkiai ne tik bandant išlikti matomomis bei mobilizuojant savo rinkėjų ratą, tačiau ir steigiant skyrius bei toliau plėtojant savo struktūrą.
 
Naujai įsikūrusių partijų lyderiai pripažįsta, kad koronavirusui užgožus politinius debatus tenka kovoti dėl matomumo viešoje erdvėje, todėl akcentuoja, kad rinkėjus stengiasi pasiekti socialinių tinklų bei nuotolinių priemonių pagalba.
 
Lyderiai taip pat tikina, kad karantino laikotarpiu rengti rinkiminius sąrašus, posėdžius ir atlikti kitą organizacinį darbą tenka nuotoliniu būdu.
 
Laisvės partija savo suvažiavimą planuoja perkelti į elektroninę erdvę
 
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė įsitikinusi, kad karantino laikotarpis kelia iššūkių ne tik naujosioms partijoms. Pasak Seimo narės, prie šios situacijos reikia išmokti prisitaikyti kiekvienam politikui.
 
Aušrinė Armonaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Manau, kad tikriausiai bet kuriai partijai, netgi bet kuriam politikui ši situacija yra kitokia, negu mes įpratę. Paprastai, jeigu tu esi politikas su pašaukimu, tai tu bendrauji su žmonėmis, organizuoji renginius, juose dalyvauji, galbūt eini nuo durų prie durų. Dabar mes turime visai naują realybę ir matome, kad turime prie jos prisitaikyti“, – Eltai sakė A. Armonaitė.
 
Visgi politikė įsitikinusi, kad daug iššūkių keliančiu krizės laikotarpiu jos vadovaujama Laisvės partija turi pranašumą prieš kitas partijas. A. Armonaitės teigimu, vos prasidėjus karantino laikotarpiui partija daugumą savo veiklų iškėlė į elektroninę erdvę.
 
„Man atrodo, kad Laisvės partija turi labai didelį pranašumą, nes mes iš karto savo daugybę veiklų iškėlėme į elektroninę erdvę. Labai greitai perkėlėme tiek vidinius, tiek išorinius renginius ir matome, kad kol kas jie yra gana sėkmingi“, – teigė A. Armonaitė.
 
„Matome, kad žmonės (nuotoliniu būdu. – ELTA) dar aktyviau dalyvauja negu gyvai, todėl galbūt tai yra ir naujos galimybės“, – pridūrė ji.
 
A. Armonaitė įsitikinusi, kad karantino laikotarpiu sudėtingiausia toms partijoms, kurių nariai iš principo priešinasi technologijų panaudojimui. Pasak politikės, tokioms partijoms koronaviruso keliami iššūkiai gali būti didesni.
 
Laisvės partijos lyderės teigimu, tolimesni partijos strateginiai planai taip pat susieti su elektronine platforma. Politikė teigia, kad partija planuoja elektroninėmis priemonėmis reitinguoti savo rinkiminį sąrašą. A. Armonaitė informuoja, kad netgi partijos suvažiavimą planuojama perkelti į elektroninę erdvę.
 
„Tolimesni planai – sprendimus priimti elektroninėmis priemonėmis. Mes planuojame ir savo rinkiminį sąrašą reitinguoti elektroninėmis priemonėmis, galės dalyvauti ne tik partijos nariai, bet ir simpatikai. Posėdžius jau darome internetiniu būdu, netgi suvažiavimą svarstome daryti (nuotoliniu būdu. – ELTA) ir nesibaiminame“, – sakė ji.
 
Pasak A. Armonaitės, labai tikėtina, kad tai bus pirmasis Lietuvos istorijoje internete vyksiantis partijos suvažiavimas.
„Mes planavome gegužės pabaigoje turėti partijos suvažiavimą, tokią didelę šventę. Ir dabar labai rimtai galvojame šią šventę iškelti į elektroninę erdvę. Gali būti, kad tai bus pirmasis Lietuvos istorijoje partijos suvažiavimas, kuris vyks internete. Tiesiog kiekvienas virtuvėje, svetainėje ar netgi lovoje galės prisijungti ir dalyvauti Laisvės partijos suvažiavime“, – džiaugėsi Laisvės partijos pirmininkė.
 
 Politikė akcentuoja, kad šią dėl koronaviruso kilusią krizę reikia priimti kaip galimybę pakeisti nusistovėjusius dalykus.
 
„Yra toks pasakymas: niekada neiššvaistyk geros krizės. Aš suprantu, kad krizė mums visiems yra iššūkis, bet tiesiog turime ją matyti kaip galimybę pakeisti nusistovėjusius dalykus. Mums tiesiog nėra kitokios išeities. Mes renkamės nuhakinti šią krizę“, – patikino A. Armonaitė.
 
R. J. Dagys džiaugiasi, kad žmonės karantino metu grįžta prie krikščioniškų vertybių
 
Savo ruožtu naujai susikūrusios partijos Krikščionių sąjunga pirmininkas Rimantas Jonas Dagys taip pat akcentuoja, kad dėl koronaviruso kilusi krizė yra iššūkis visai visuomenei. Visgi politikas pripažįsta, kad naujai susikūrusioms partijoms iššūkių kyla daugiau.
 
Seimo narys Rimantas Jonas Dagys. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Visada naujai susikūrusioms partijoms yra sudėtingiau, juo labiau kad mes susikūrėme beveik prieš pat rinkimus. Tai mums kelia papildomus iššūkius. Aš manau, kad čia ir išaiškės, kiek partijos yra pasiruošusios tam“, – Eltai teigė R. J. Dagys, pabrėždamas, politinės partijos privalo ieškoti būdų, kaip tokiomis sąlygomis dirbti.
 
Visgi partijos lyderis pripažįsta, kad dėl karantino apribotas socialinis kontaktas trukdo Krikščionių sąjungai formalizuoti ir partijos struktūrą.
 
„Dabar šiame laikotarpyje naudojame nuotolinį bendravimą įvairių konferencijų, pasitarimų forma. Tai, kad susitikimai yra negalimi, mums trukdo formalizuoti mūsų partines struktūras“, – informavo politikas.
 
Pasak Krikščionių sąjungos pirmininko, elektroninė erdvė, kuri anksčiau buvo pagalbinė bendravimo priemonė, dabar tampa pagrindine platforma bendraujant ir su rinkėjais.
 
„Kadangi mes neseniai registruoti kaip politinė partija, tai kol kas naudojame tuos tradicinius kanalus – feisbuke turimas rinkėjų ratas ir elektroninė erdvė, tai yra informacijos siuntimas, bendravimas su žmonėmis žinučių forma. Šie dalykai, kurie anksčiau buvo kaip pagalbiniai, dabar tampa kone pagrindiniais“, – pripažino partijos lyderis.
 
Nepaisant to, kad dėl koronaviruso visai visuomenei kyla iššūkių, R. J. Dagys atkreipia dėmesį ir į teigiamą karantino poveikį. Politiko teigimu, koronaviruso pandemijos kontekste žmonės vis labiau suartėja su šeimomis, grįžta į tėvynę, grįžta prie krikščioniškų vertybių. R. J. Dagys įsitikinęs, kad Krikščionių sąjunga yra labiausiai šias vertybes puoselėjanti (atliepianti) politinė partija.
 
„Ši situacija, kai žmonės vėl atėjo prie šeimų, grįžo iš užsienio, mums tik patvirtino tai, ką mes visą laiką ir kalbėjome, kad būtent prie artimesnio rato bendravimo kartu, tautiškumo, krikščioniškų vertybių žmonės bėdos metu ir sugrįžta. Aš manau, kad žmonės dabar ieško tokių vertybių ir atsakymų, ir tikimės, kad mes atliepsime šitą jų lūkestį“, – kalbėjo R. J. Dagys.
 
Nacionalinis susivienijimas laukia karantino pabaigos, kad galėtų steigti partijos skyrius
 
Nacionalinio susivienijimo partijos pirmininko pavaduotojas Vytautas Sinica antrina A. Armonaitei ir R. J. Dagiui, teigdamas, kad karantinas tampa iššūkiu visai visuomenei ir kiekvienai partijai savaip.
 
„Valdantiesiems kyla iššūkis, kaip suvaldyti situaciją, o visiems kitiems tai yra eterio iššūkis“, – Eltai sakė V. Sinica.
 
Vytautas Sinica ir Vytautas Radžvilas. Slaptai.lt nuotr.

„Galbūt labiausiai matomi konservatoriai, nes jie daugiausiai bando eterį sugrąžinti į savo pusę. Bet iš tikrųjų šioje situacijoje belieka tik susitelkti ir ne politines kovas vykdyti, o žiūrėti, kaip situaciją bendrai spręsti… Be abejo, rinkiminiais metais tai yra problema kiekvienai partijai, neišskiriant ir mūsų“, – pripažino politikas.
 
V. Sinica akcentuoja, kad naujai įsikūręs Nacionalinis susivienijimas stengiasi būti matomas socialiniuose tinkluose bei portalų straipsniuose.
 
Visgi, partijos pirmininko pavaduotojo teigimu, partija laukia karantino pabaigos, kai toliau bus galima įprastai vykdyti kampaniją.
 
„Kol karantino laikotarpis, tai susitelkimas yra į virtualias priemones, į socialinius tinklus, straipsnius portaluose ir panašiai. Bet tikimės ir laukiame, kad pakankamai greitai karantinas baigsis ir bus galima gyvai bendrauti su žmonėmis visoje Lietuvoje“, – patikino jis.
 
V. Sinica taip pat informavo, kad artimiausias partijos uždavinys yra virtualiai, nuotoliniu būdu parengti rinkiminę programą, o karantinui pasibaigus visoje Lietuvoje imtis partijos skyrių steigimo.
 
„Bendroji partijos programa tikrai nesikeis dėl karantino, joje yra principiniai dalykai, kurių aplinkybės nesikeičia. Ji galbūt atlieps tai, į ką iki (koronaviruso krizės. – ELTA) ir nebūtume dėmesio atkreipę, bet apskritai tai nemanau, kad karantinas ilgalaikius dokumentus kažkaip koreguos“, – patikino V. Sinica.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.11; 17:00

Prezidentas Gitanas Nausėda bei Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis pažymėjo, kad dėl koronaviruso kol kas nepastebi didelio suintensyvėjimo priešiškų valstybių žvalgybos veiksmuose.
 
„Koronaviruso protrūkis pasaulyje yra pakankamai naujas dalykas ir visam pasauliui, ko gero, reikėtų prisitaikyti prie to. Kol kas mes nematome kažkokių intensyvių veiksmų iš užsienio priešiškų tarnybų pusės. Matyt, vyksta tam tikras pritaikymo periodas ir visi stebi aplinką, kaip viskas toliau vyks. Yra stipriai sumažėjusi rizika ir galimybės Rusijos žvalgybos tarnyboms dirbti iš savo teritorijos prieš mūsų piliečius, nes migracijos srautai yra sustoję valstybių viduje. Šiuo metu vyksta adaptacijos periodas, bet jokiu būdu nereiškia, kad mes neturėtume stebėti situacijos ir prognozuoti įvykių ateityje“, – po susitikimo su prezidentu sakė D. Jauniškis.
 
Pasak G. Nausėdos, priešiškos žvalgybos šiuo laikotarpiu aktyvesnės bus virtualioje aplinkoje.
 
„Kita vertus, negalime būti naivūs ir galvoti, kad geopolitiniai interesai ar domėjimasis kitų valstybių vidaus reikalais dings ar tiesiog viskas bus sustabdyta. Be jokios abejonės, kad ne. (…) Šiuo metu mes labiausiai stebime Rusijos žvalgybos institucijų suaktyvėjimą. Dėl koronaviruso protrūkio gerokai sumenksta galimybės fizinei žvalgybai dėl fizinio kontaktų apribojimo, bet viskas keliasi elektroninę erdvę, ir turbūt mūsų darbo režimo pasikeitimas ir pokalbių perkėlimas nuotoliniu būdu sukuria dar didesnį mūsų tinklų pažeidžiamumą ir natūralų interesą vykdyti intervenciją į šiuos tinklus“, – sakė G. Nausėda.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.25; 16:04

Pirmadienį Londono Vestminsterio magistrato teisme įvyko dar vienas organizacijos „WikiLeaks“ įkūrėjo Juliano Assange`o ekstradicijos į JAV bylos procedūrinis posėdis.
 
Kaip praneša naujienų agentūra „The Press Association“, jame australo advokatai pareiškė, jog jų klientui turi būti suteikta prieiga prie interneto, kad J. Assange`as galėtų ruošis savo gynybai.
 
„Mes aktyviai rengiamės šios itin sudėtingos bylos nagrinėjimui, bet mums viena iš didžiausių kliūčių yra tai, jog ponas J. Assange`as neturi prieigos prie to, kas jam būtina, kad galėtų gilintis į savo bylą. Po daug mėnesių trukusios kovos jam buvo parūpintas kompiuteris, bet ne toks, kuris jam padėtų ruoštis būsimiems posėdžiams“, – pareiškė J. Assange`o advokatė Gareth Peirce. Ji patikslino, kad su jam suteikta technika jos klientas negali naudotis internetu, kad susipažintų su reikiama teisine informacija ir panašių bylų nagrinėjimo istorija.
 
Atsakydama į gynybos atstovės pastabą, teisėja Vanessa Baraitser pareiškė neturinti reikiamų įgaliojimų, kad pakeistų J. Assange`o laikymo suėmus sąlygas.
 
Nauji australo bylos posėdžiai įvyks gruodžio 13-ąją ir 19-ąją. Pagal Jungtinės Karalystės įstatymus, nagrinėjant ekstradicijos bylas, teisiamieji turi būti pristatyti į teismą ne rečiau kaip kartą per 28 dienas. Šiame teismo posėdyje J. Assange`as dalyvavo vaizdo konferencijos būdu iš Belmaršo kalėjimo.
 
Rugsėjo 13-ąją teismas nusprendė, kad J. Assange`as liks kalėjime, kol bus nagrinėjama jo ekstradicijos byla. Jo advokatai neprašė paleisti jį už užstatą, nes teismas pareiškė, jog „esama svarių priežasčių manyti“, kad J. Assange`as vėl mėgins išvengti teisingumo, jeigu atsidurs laisvėje.
 
J. Assange’as 2006 metais įkūrė portalą „WikiLeaks“, kuriame skelbiama slapta informacija apie kai kurių šalių, taip pat ir JAV, vyriausybių veiklą. Bijodamas ekstradicijos į Jungtines Valstijas iš Švedijos, kur dvi moterys jį apkaltino išžaginimu ir seksualiniu priekabiavimu, jis 2012 metais paprašė prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone, kur praleido beveik septynerius metus.
 
Balandį Ekvadoras nusprendė nebeteikti J. Assange’ui prieglobsčio, ir jis buvo suimtas. Gegužės 1-ąją Londono teismas nuteisė J. Assange’ą 50 savaičių kalėti už tai, kad jis pažeidė paleidimo už užstatą sąlygas. Taip pat svarstomas prašymas dėl jo ekstradicijos į JAV.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.18; 00:30

Televizorius – vis dar populiariausia informavimo priemonė. Slaptai.lt nuotr.
Vidutiniškai šalies gyventojas su medijomis per dieną praleidžia per 7 val., iš šio laiko beveik valandą vienu metu naudodamas kelis kanalus.
 
„Kantar“ Media Day tyrimo duomenimis, daugiausia media dienos laiko atsiriekia televizija – kone pusę viso laiko, praleisto su medijomis (46 proc.). Didelė dalis, per metus paaugusi dar trimis procentiniais punktais, tenka internetui – 37 proc. Radijui skiriama 14 proc., keliais punktais sumažėjus nei pernai, o spaudai – stabiliai, kaip ir pernai,– 3 proc. media dienos laiko.
 
Iš interneto turinio liūto dalis tenka socialiniams tinklams – 37 proc. viso naršymui internete skirto laiko, likęs pasiskirsto videoturinio ir kitoms veikloms internete (maždaug po 22 proc.) bei naujienų portalams (19 proc.).
 
„Šiemet fiksuojame, kad gyventojas vidutiniškai su medijomis praleidžia 7.10 valandos per dieną – palyginimui, tai daugiau negu kai kurie žmonės per parą miega“,– sakė , „Kantar“ rinkos tyrimų vadovė Renata Mackevičienė.
 
Pasak jos, kompiuteris vis dažniau naudojamas kaip priemonė žiūrėti TV.
„Televiziją per kompiuterį žiūri 13,2 proc. (dienos auditorija) ir palyginti su pernai, šis rodiklis padidėjo 3 proc. punktais. Tuo tarpu telefonas kaip įrenginys TV žiūrėti naudojamas perpus mažiau  dienos auditorija čia siekia apie 6,5 proc., tačiau telefonas dažniau nei kompiuteris pasirenkamas naršant naujienų portaluose ar socialiniuose tinkluose“, sakė R. Mackevičienė.
 
Pasak ekspertės, per metus socialinių tinklų naudojimas per mobiliuosius įrenginius paaugo dviem  procentiniais punktais ir siekia 42 procentus, tuo tarpu naršančiųjų po naujienų portalus per kompiuterį analogiškai sumažėjo iki 25 proc. per dieną.
Televizijai ant kulnų lipa internetas. Slaptai.lt nuotr.
 
Beveik visus gyventojus per dieną pasiekia bent vienas media šaltinis  bendras media pasiekimas pastaruosius ketverius metus siekia 99 procentus. „Kantar“ šių metų tyrimo duomenimis, per trečdalį gyventojų tuo pačiu metu naudoja ne vieną kanalą. Vidutiniškai šalies gyventojas per dieną ne vieną kanalą naudoja 46 minutes.
 
„35 proc. gyventojų per dieną vienu metu naudoja ne vieną media kanalą, labiausiai media kokteilį mėgstama maišyti su internetu – jį gyventojai derina su TV, radiju, videoturiniu ir spauda“,  sakė „Kantar“ ekspertė.
 
Rečiau ne vieną media kanalą naudoja kaimo vietovėse ir mažesniuose miesteliuose (iki 2 tūkst. gyventojų)  ten taip elgiasi maždaug kas ketvirtas, skirdamas iki pusvalandžio per dieną, kai mieste  daugiau nei kas trečias, kelis kanalus kartu naudodamas 50 minučių per dieną. Mažiausiai su kitais kanalais plakama spauda.
 
„Iš duomenų matome, kad nors spaudos dienos pasiekimas mažesnis  auditorija į popierinį turinį įsitraukia gerokai labiau, mažiau blaškosi tuo metu tarp kelių kanalų. TV ir interneto dienos auditorijos didžiausios – tačiau ir kanalų miksavimas čia yra stipriausias“,– sako R. Mackevičienė.
 
Analizuojant amžių, pastebima, kad suplakti skirtingų kanalų vartojimą labiausiai linkę brandūs jauni žmonės (25-44 metų). Laikas, kai dėmesys mažiausiai koncentruojamas į vieną kanalą, yra vakaras nuo 19-23 val.
Šiemet tyrėjai pirmą sykį atskirai ištyrė ir kaip žiūrimas videoturinys internete. Per dieną toks turinys pasiekia daugiau nei trečdalį (36 proc.) šalies gyventojų  jie šiai veiklai dažniau renkasi kompiuterį (24 proc.) nei telefoną (18,7 proc.).
 
„Iš duomenų matome, kad videoturinio internete populiarumas atvirkščiai proporcingas amžiui. Kuo žmogus jaunesnis, tuo daugiau žiūri videoturinį ir atvirkščiai  kuo vyresnis, tuo mažiau: palyginti, 16-24 m. amžiaus segmente videoturinys pasiekia daugiau negu du trečdalius (69 proc.), o nuo 55-64 metų  tik penktadalį (20 proc.), kai tuo tarpu lyginant pagal amžių naujienų portalų auditorijas tokio didžiulio skirtumo nėra“, – tendencijas komentuoja „Kantar“ media tyrimų ir įžvalgų vadovė.
 
Tyrėjai pažymi, kad videoturinio internete žiūrėjimo pikas sutampa su geriausiu TV eterio laiku. Didžiausią auditoriją videoturinys pasiekia tarp 16-34 metų gyventojų.
Lietuviška spauda. Slaptai.lt nuotr.
 
Laiko atžvilgiu, kaimo vietovėse radijas yra populiariausias rytinis media kanalas iki 10 val., mieste  iki 9 val. Vakare nuo 18 val. populiariausia media kaimo vietovėse tampa televizija, tuo tarpu didmiesčiuose vėliau, nuo 19 val.
 
Kaime televizija dar populiaresnė nei mieste, tai yra ją žiūri didesnis procentas gyventojų, nors laikas praleidžiamas prie TV nesiskiria  trys su puse valandos. Bendrai media priemonėms kaimo gyventojai skiria 20 min. mažiau nei didmiesčių gyventojai.
 
„Ypač regionuose mėgstama spauda – palyginti su didmiesčiais, kaimo vietovėse skaitančiųjų laikraščius yra dvigubai daugiau, tai rodo stiprias vietinių laikraščių pozicijas“,  sako tyrimų ekspertė R.Mackevičienė.
 
 „Kantar“ yra viena didžiausių pasaulyje duomenų, įžvalgų ir konsultacijų bendrovių, vienijanti 30 tūkst. tyrimų specialistų daugiau nei 100 šalių.
 
„Kantar“ yra ekspertai inovacijų, prekės ženklų, komunikacijos, vartotojų elgsenos ir kitose srityse. Savo klientams bendrovė padeda identifikuoti svarbiausius jų veiklos aspektus, atskleisti dar neišnaudotą potencialą ar pastebėti kritinius momentus bei tinkamai į juos reaguoti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.16; 10:00

Internetui reikia naujų taisyklių, kad būtų sustabdytas neapykantos kurstymas, apsaugotas vartotojų privatumas ir duomenys bei užtikrintas rinkimų skaidrumas, teigia „Facebook“ įkūrėjas ir vadovas Markas Zuckerbergas.

Straipsnyje „Washington Post“ M. Zuckerbergas tikino, kad vyriausybės ir interneto reguliavimo tarnybos turi prisiimti „aktyvesnį vaidmenį“.

„Technologijos sudaro didžiulę mūsų gyvenimo dalį, o tokių bendrovių kaip „Facebook“ atsakomybė yra didžiulė. Kasdien mes priimame sprendimus apie tai, kas yra žalinga, kas sudaro politinę reklamą ir kaip kovoti su sudėtingomis kibernetinėmis atakomis“, – rašė „Facebook“ direktorius.

„Šie dalykai yra itin svarbūs mūsų bendruomenės saugumui užtikrinti. Bet jei dabar pradėtume nuo pradžių, neturėtume prašyti bendrovių priimti šiuos sprendimus savarankiškai“, – tvirtino M. Zuckerbergas.

Pasak jo, reguliavimas reikalingas keturiose srityse: „žalingo turinio, rinkimų sąžiningumo, privatumo ir duomenų perdavimo“.

„Facebook“ kovą susidūrė su kritikos banga po dviejų išpuolių Kraistčerčo mečetėse Naujojoje Zelandijoje, kai teroristas savo išpuolį tiesiogiai transliavo feisbuke. „Facebook“ taip pat kritikuojamas dėl to, kad leido Rusijos „troliams“ į socialinį tinklą įkelti reklamas, kuriomis siekta paveikti 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus. Socialinį tinklą supurtė ir „Cambridge Analytica“ skandalas, kaip bendrovė esą pardavė milijonų vartotojų duomenis trečiajai šaliai.

Trečiadienį socialinių tinklų milžinas pranešė uždraudžiantis baltųjų viršenybės (angl. white supremacy) idėjas palaikantį turinį, o ketvirtadienį įvedė griežtesnes politinės reklamos taisykles, galiosiančias iki Europos Parlamento (EP) rinkimų gegužės pabaigoje.

Darius Mikutavičius (ELTA)

Tūkstančiai žmonių Maskvoje mitingavo protestuodami prieš neseniai įvestus interneto laisvės apribojimus po to, kai Rusijos institucijos užblokavo prieigą į populiarią susirašinėjimo programėlę „Telegram“.

Opozicijos politikas Aleksejus Navalnas buvo vienas iš tūkstančio proteste dalyvavusių žmonių. Savanorių judėjimas teigė, kad mitinge dalyvavo daugiau kaip 10 tūkst. žmonių. Tuo tarpu policija skelbė, kad dalyvių skaičius siekė 7 tūkst. 500.

Pirmadienį protestuotojai plūdo į centrinę gatvę Maskvoje.

Anksčiau šį mėnesį teismas priėmė sprendimą užblokuoti Rusijoje šią susirašinėjimo programėlę, kai „Telegram“ atsisakė perduoti valstybės saugumo tarnyboms žinučių šifravimo kodus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.30; 18:00

Lietuvoje gausu nestandartiškai mąstančių, verslių žmonių, norinčių bei sugebančių imtis naujų ir rizikingų veiklų, rodančių kelią kitiems, ir uždirbančių iš informacinių technologijų (IT) teikiamų galimybių. Kas jie? Kodėl jie reti svečiai viešojoje erdvėje ir kokių problemų bei galimybių jie mato Lietuvoje?

Neturėtų kilti abejonių, kad būtent inovacijų, technologijų plėtros skatinimas ir išsilavinę žmonės buvo valstybės ekonominio konkurencingumo, visuomenės socialinės gerovės ir politinės galios pagrindas. Šiandien dėl labai sparčios IT plėtros tai dar aktualiau. 

Continue reading „Daugiausia iš interneto uždirbantys lietuviai per kuklūs“

Veikiausiai ir po šimtmečio istorikai sutiks, kad XXI a. svarbiausia pasaulinė revoliucija buvo ne politinė, bet informacinių technologijų. Sparti technologijų kaita tapo visiška politinių pokyčių stokos priešingybe: vyriausybės ir valdymo metodai daugelyje šalių pastaruosius du dešimtmečius nesikeitė, o šalių piliečių laisvės ir galimybės pasikeitė kardinaliai.

Pasaulinio tinklo gimimas atvedė prie išmaniųjų įrenginių, dėvimųjų technologijų, bepiločių robotų ir naujų bendravimo formų. Greitai atves ir prie virtualiosios realybės, skaitmeninio ir fizinio pasaulių susiliejimo ar net dirbtinio intelekto užuomazgų.

Continue reading „O juk internetas žadėjo išgelbėti pasaulį…“

cenzura_11

Leisti, jog valdininkai pertvarkytų internetą, tai tas pats, kaip patikėti gorilai Stradivarijaus smuiką, piktinasi “The Wall Street Juornal” apžvalgininkas L. Gordon Krovicas.

Jis turi omenyje, kad nuo ateinančios savaitės interneto reguliavimas gali iš nekomercinių organizacijų pereiti JTO žinion. Tuo tarpu daugelis valstybių – JTO narių – prieš atvirą internetą, perspėja autorius.

„Kad grąžintų laisvą virtualųjį pasaulį į praeitį, į valstybės kontroliuojamą analoginę situaciją, Kinija, Rusija, Iranas ir arabų šalys stengiasi užgrobti JTO organą, neturintį nieko bendro su internetu“, – sakoma straipsnyje. Daugiau kaip metus šios šalys siekia, kad Tarptautinė elektros ryšių sąjunga (TERS) imtųsi reguliuoti internetą.

Continue reading „Jungtinių Tautų Organizacija patylomis puola internetą“

Copy of savukynas_alumnato_kieme

Gintaras Beresnevičius kažkada rašė: „Nebe tokios šiandien imperijos, jos ne visada sutelpa į tas teritorijas, kurias jos užima žemėlapyje. […] Imperijos dabar būna ir virtualios“. Gintaras Beresnevičius kalbėjo apie regioną, kuris apimtų Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės teritoriją, – čia skleidžiasi lietuviškasis „imperializmas“.

Ši idėja yra yra įdomi, daugeliui priimtina. Tačiau didysis eseistas nekalbėjo apie dar vieną erdvę, kur gali skleistis lietuviškumas – tai iš tiesų virtuali erdvė: internetas.

Continue reading „Ar sukursime virtualią imperiją?“

ausys_thumb

Internetas – ne tik išlaisvinanti jėga. Interneto, o ypač socialinių tinklų pagalba daugybėje pasaulio šalių sekami žmonės, formuojama visuomeninė nuomonė, skelbia „The Sunday Times.“ „The Sunday Times“ pateikia bent keletą pavyzdžių, kaip autoritariniai režimai išmaniai išnaudoja socialinius tinklus internete.

Vienas jų – 2009-ųjų prezidento rinkimai Irane, kuomet užvirė protestų banga. Tuo metu daugelis opozicionierių naudojo „Twitter“, ir tai sukėlė didžiulį laisvo žodžio šalininkų džiugesį.

Continue reading „Kodėl slaptosios tarnybos visame pasaulyje siekia, kad žmonės registruotųsi „Facebook“?“