Nuotolinio darbo poveikis Baltijos šalių gyventojams: lietuviai jaučia didžiausią neigiamą įtaką


Lietuvos gyventojai nurodo jaučią didžiausią neigiamą nuotolinio darbo įtaką, tuo tarpu pozityviausi išlieka Estijos gyventojai, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas Baltijos šalių gyventojų tyrimas.
 
Anot banko atstovų, prie skirtingo nuotolinio darbo poveikio produktyvumui bei asmeninei gerovei itin prisidėjo nuotolinio darbo patirtis, įgyta dar iki pandemijos, bei skirtingi karantino apribojimai Baltijos šalyse.
 
„Pandemijos metu itin padaugėjo darbuotojų, dirbančių iš namų. Deja, daugiau nei pusė iš jų neturėjo jokios darbo iš namų patirties prieš pandemiją, maždaug 50 proc. visose Baltijos šalyse. (…) Net trečdalis apklaustųjų šiuo metu iš namų dirba nuolatos, (…) ir apie 35 proc. bent kartais nueina į biurą“, – pristatydama apklausos duomenis teigė „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė.
 
Vis dėlto ji pažymėjo, kad situacija Baltijos šalyse nevienoda – Estija pirmauja darbo iš namų prieš prasidedant pandemijai statistikoje.
 
„Tiesa, situacija Baltijos šalyse buvo skirtinga. „Eurostat“ duomenimis, Estijoje net penktadalis dirbančiųjų bent retkarčiais dirbdavo namuose dar iki pandemijos, tačiau Lietuvoje ir Latvijoje ši darbuotojų dalis siekė vos 5 proc.“, − teigė G. Ilekytė.
 
„Tai iš tiesų paaiškinama ir šiek tiek kitokia ekonomika Estijoje. Čia yra labiau išvystytas finansų ir IT sektorius. Būtent tie žmonės turi didžiausių galimybiųs savo darbą atlikti ne tik iš darbo vietos, bet ir iš namų“, – pridūrė ji.
 
Estijos gyventojai rečiau nurodė ir asmeninio produktyvumo sumažėjimą bei dažniau akcentavo išaugusį pasitenkinimą darbu. Negana to, vos trečdalis apklaustųjų Estijoje nurodė dirbą ilgesnes darbo valandas. Palyginimui, Lietuvoje ilgesnes valandas nurodė dirbą net 44 proc. respondentų, Latvijoje ši darbuotojų dalis siekia 41 proc.
 
Komentuodama šiuos rodiklius, G. Ilekytė teigė, kad produktyvumo kritimas dažnai kompensuojamas ilgesnėmis darbo valandomis.
 
„Tyrimas parodė (…), kad per vieną dirbtą valandą darbuotojų našumas nukrito, bet per visą darbo dieną našumas nepasikeitė. Mūsų tyrimas atskleidė, kad tas produktyvumo kritimas per valandą buvo kompensuojamas ilgesnėmis darbo valandomis“, – sakė ji.
 
Ekonomistė pažymėjo, kad nors didelė dalies žmonių Lietuvoje produktyvumas krito, atsirado ir pakankamai nemaža dalis teigiančių, kad jų produktyvumas dirbant nuotoliniu būdu išaugo.
 
„Lietuvoje neigiama įtaka produktyvumui buvo didžiausia iš Baltijos šalių. Net 38 proc. respondentų atsakė, kad jų produktyvumas dėl vienokių ar kitokių priežasčių krito. (…) Visgi įdomu tai, kad 19 proc. Lietuvoje nurodė, jog jų produktyvumas išaugo, ir 38 proc., kad jis apskritai nepakito“, – kalbėjo ji.
 
G. Ilekytė taip pat teigė, kad dažniausiai įvardinta priežastis paklausus, kodėl sumažėjo respondentų produktyvumas, buvo bendravimo su kolegomis trūkumas.
 
„Visose Baltijos šalyse matyti, kad bendravimo su kolegomis trūkumas yra pagrindinė priežastis, kodėl matome, jog darbuotojų produktyvumas krinta“, – teigė G. Ilekytė, pažymėdama, kad Lietuvoje šią priežastį nurodė 52 proc. respondentų.
 
„Swedbank“ organizuotas tyrimas taip pat parodė, kad tie darbuotojai, kurie nurodė teigiamą nuotolinio darbo įtaką jų asmeninei gerovei, dažniausiai minėjo sumažėjusį su darbu susijusį streso lygį bei išaugusį pasitenkinimą. Estijos darbuotojai dažniau minėjo teigiamus savijautos pokyčius, tuo tarpu Lietuvoje dirbantys asmenys dažniau nurodė neigiamą nuotolinio darbo įtaką – suprastėjusį darbo ir asmeninio gyvenimo balansą bei išaugusį streso lygį.
 
Nors didžioji dalis respondentų Lietuvoje nurodė, kad su darbo susijusio streso lygis pradėjus dirbti nuotoliniu būdu nepakito (38 proc.) ar net pagerėjo (32 proc.), „Swedbank“ Personalo tarnybos vadovė Agnė Jonaitytė-Karalienė atkreipė dėmesį, kad vis tik nemaža dalis apklaustųjų teigė patirią daugiau streso.
 
„Streso lygis atrodo tarsi nėra pakitęs, bet vis tiek norisi atkreipti dėmesį, kad 28 proc. darbuotojų teigė, jog jis suprastėjo. (…) Tad yra didelė dalis žmonių, kuriems stresas yra atsiradęs dėl pasikeitusio darbo būdo“, – teigė ji.
 
Atlikto tyrimo duomenys parodė, kad 41 proc. apklaustųjų Lietuvoje darbo ir asmeninio gyvenimo balansas pradėjus dirbti nuotoliniu būdu suprastėjo. A. Jonaitytė-Karalienė, komentuodama šį rodiklį, atkreipė dėmesį, kad moterys dvigubai dažniau nurodė patiriančios sunkumų išlaikyti darbo ir asmeninio gyvenimo balansą.
 
„Žmonėms kalbant apie darbo ir asmeninio gyvenimo balansą, moterų grupė turbūt yra ta, kuri dvigubai dažniau nurodo, kad jų darbo ir asmeninio gyvenimo balansas suprastėjo. Visame pasaulyje kalbama apie (pandemijos ir nuotolinio darbo – ELTA) įtaką lyčių lygybei, nes turbūt vis tiek yra taip, kad daugelį darbų namuose atlieka moterys ir pakankamai daug atsiranda papildomų darbų, kurie sugriauna tą balansą“, – tikino ekspertė.
 
Anot A. Jonaitytės-Karalienės, kad po pandemijos, tikėtina, vis dažniau bus sudaromos hibridinės darbo komandos, daliai dirbant iš namų, daliai – iš biuro.
 
„43 proc. teigia, kad norėtų ir ateityje derinti darbą iš biuro ir iš namų. Yra ir 23 proc. tokių, kurie norėtų dirbti iš namų. Turime suprasti, kad nauja realybė bus tokia, kad turėsime pakankamai hibridines komandas, kai dalis žmonių bus namuose, o dalis biuruose. Ir bus iššūkis užtikrinti pasitenkinimą, įsitraukimą, kils klausimų ar tikrai reikia tokių biurų plotų, kokius turime dabar“, – sakė ji.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.28; 12:36; 
print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas.