Bernie Madoffas. EPA – ELTA nuotr.
JAV kalėjime mirė vienas didžiausių finansinių sukčių Bernie‘is Madoffas, pranešė stotis CBS ir „The Washington Post“. Jam buvo 82 metai. B. Madoffas susijęs su spėjamai didžiausia finansine apgavyste istorijoje.
Jis daug metų apgaudinėjo investuotojus ir išviliojo iš jų iki 65 mlrd. dolerių (54 mlrd. eurų). B. Madoffas buvo suimtas finansų krizės įkarštyje 2008 metų gruodį ir 2009-aisiais nuteistas 150 metų kalėti. Nuo tada sukčius dienas leido kalėjime.
Procese B. Madoffas prisipažino niekada neinvestavęs jam patikėtų sumų. Tarp jo aukų buvo bankininkai, privatūs asmenys ir labdaros organizacijos iš viso pasaulio. Byla sulaukė didžiulio dėmesio.
Jungtinės Karalystės (JK) kelionių agentūra „Thomas Cook“ pirmadienį paskelbė bankrotą, nepavykus pasiekti paskutinės minutės susitarimo su investuotojais.
JK Vyriausybė dabar turės parskraidinti namo 150 tūkst. atostogaujančių britų, kuriems keliones į šiltuosius kraštus suorganizavo „Thomas Cook“.
1841 m. įkurtas kelionių organizatorius karštligiškai ieškojo privačių investuotojų, kurie galėtų skirti 200 mln. svarų sterlingų, išgelbėsiančių bendrovę nuo likvidacijos.
„Nepaisant pastangų, šios diskusijos neatnešė susitarimo tarp bendrovės akcininkų ir naujų investuotojų. Taigi, bendrovės valdyba padarė išvadą, kad nėra kitos galimybės, kaip tik imtis veiksmų likvidacijai pradėti“, – teigiama „Thomas Cook“ pranešime.
Savo ruožtu Vyriausybė tvirtino jau išsinuomavusi lėktuvus, kurie namo parskraidins apie 150 tūkst. į atostogas išskridusių „Thomas Cook“ klientų. Didžiulė operacija prasidės jau pirmadienį.
„Po „Thomas Cook“ žlugimo ir visų bendrovės skrydžių atšaukimo, susisiekimo sekretorius Grantas Shappsas paskelbė, kad Vyriausybė ir JK civilinės aviacijos tarnyba išsinuomavo dešimtis lėktuvų, kuriais nemokamai parskraidins klientus namo“, – sakoma kitame pranešime, kuriame šis planas vadinamas didžiausia britų sugrąžinimo operacija nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
„Visi keleiviai, šiuo metu skrendantys su „Thomas Cook“, kurių grįžimo į JK skrydžiai yra numatyti per artimiausias 2 savaites, bus sugrąžinti namo kiek įmanoma arčiau jų numatytos grįžimo datos“, – teigiama pranešime.
„Thomas Cook“ generalinis direktorius Peteris Fankhauseris įvykį pavadino „didžiai liūdna diena“.
„Aš ir kiti valdybos nariai dėl to, kad mums nepavyko, labai apgailestaujame. Tai yra didžiai liūdna diena bendrovei, kuri buvo pirmoji, pasiūliusi visą kelionės paketą, ir leidusi milijonams žmonių visame pasaulyje keliauti“, – teigė P. Fankhauseris.
„Thomas Cook“ žlugimas taip pat paliko be darbo 22 tūkst. bendrovės darbuotojų visame pasaulyje.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas teikia pasiūlymus svarstomam Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo projektui, kuriais siekiama labiau apsaugoti šalies nacionalinio saugumo interesus.
Įstatymo projekte siūloma numatyti, kad investuotojui investuojant į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčias įmones, strategiškai svarbius ūkio sektorius ar planuojant vykdyti veiklą šalia strateginės reikšmės objektų būtų vertinami to investuotojo turimi ar turėti ryšiai ne tik su užsienio valstybių institucijomis, bet ir su tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis.
Pasak L. Kasčiūno, svarstomame įstatymo projekte nustatytas vienas iš atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo kriterijų, pagal kurį investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, jeigu jis „turi ar praeityje turėjo nacionaliniam saugumui didinančių riziką ar keliančių grėsmę ryšių su užsienio valstybių institucijomis“. O šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje nustatytas savo esme panašus kriterijus, pagal kurį investuotojas pripažįstamas atitinkančiu nacionalinio saugumo interesus, jeigu jis „neturi nacionaliniam saugumui didinančių riziką ar keliančių grėsmę ryšių su Europos Sąjungai ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijai nepriklausančių užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių asmenimis“.
Vadinasi, yra vertinami ne tik investuotojo ryšiai su trečiųjų šalių institucijomis, bet ir tų šalių asmenimis – tiek fiziniais, tiek juridiniais. O naujajame įstatymo projekte numatyta, kad būtų vertinami turimi ar turėti ryšiai tik su užsienio šalių institucijomis.
„Tačiau praktikoje gali susiklostyti situacija, kai investuotojas neturi nacionaliniam saugumui didinančių riziką ar keliančių grėsmę ryšių su užsienio valstybių institucijomis, bet gali turėti tokių ryšių su tų valstybių fiziniais ar juridiniais asmenimis, kurie, beje, gali būti susiję su tų pačių valstybių institucijomis. Tai galėtų būti, pavyzdžiui, tiekėjai, investuotojai, tiekiantys kokią nors užsienio valstybėje pagamintą produkciją, pavyzdžiui, programinę įrangą, kurios naudojimas šalies strategiškai svarbiuose ūkio sektoriuose gali didinti riziką nacionaliniam saugumui dėl galimo kibernetinio šnipinėjimo ar pan.“, – sakė L. Kasčiūnas.
L. Kasčiūno teigimu, tai yra tam tikra teisinė spraga, kurią siekiama pašalinti. Į nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbius ūkio sektorius gali investuoti tik visiškai skaidrūs, atsakingi ir nacionalinio saugumo interesus atitinkantys investuotojai.
Ar saugios šios spynos? Youtube.com nuotr.
Parlamentaras taip pat siūlo nustatyti, kad pirmos ir antros kategorijų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiose įmonėse veikiančių profesinių sąjungų pirmininkai ir kolegialaus valdymo organo (jei jis sudaromas) nariai turi atitikti įstatyme nustatytus patikimumo kriterijus. Pirmai kategorijai priskiriamos įmonės, kuriose valstybei, savivaldybei ar valstybės valdomai bendrovei priklauso 100 proc. įmonės akcijų, antrai – ne mažiau kaip du trečdaliai.
Tiek šiuo metu galiojančiame įstatyme, tiek svarstomoje naujojoje jo redakcijoje numatyta, kad asmenys, pretenduojantys į svarbias pareigas strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiose įmonėse, šalies specialiųjų tarnybų yra tikrinami, ar atitinka įstatyme nustatytus patikimumo kriterijus. Naujajame įstatymo projekte numatytas patikrinimo terminas – ne ilgesnis kaip 15 dienų. Jei tikrinamas užsienietis arba asmuo be pilietybės, gyvenantis ne Lietuvoje, patikrinimo terminas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 5 dienoms.
Tačiau, L. Kasčiūno teigimu, į tokiose įmonėse veikiančias profesines sąjungas gali jungtis ir darbuotojai, kurie tikrinami šalies specialiųjų tarnybų, ir tie, kurie pagal einamas pareigas netikrinami. Iš jų profesinės sąjungos išsirenka pirmininką. Šiuo metu yra žinoma, kad kai kurių strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių valstybės įmonių darbuotojus vienijančių profesinių sąjungų pirmininkai yra trečiųjų šalių piliečiai, ir jie nebūtinai gali būti patikrinti.
„Atsižvelgiant į tai, kad trečiosios šalies pilietybė gali būti susijusi su didesniu lojalumu tai šaliai ir kad tokie darbuotojai gali būti netikrinami, dinamiškos geopolitinės situacijos kontekste tai gali būti riziką nacionaliniam saugumui didinantys veiksnys. Pavyzdžiui, tokie profesinių sąjungų pirmininkai gali daryti neigiamą įtaką strateginių įmonių darbuotojams“, – sakė L. Kasčiūnas.
Todėl, anot jo, tikslinga nustatyti, kad pirmos ir antros kategorijų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiose įmonėse veikiančių profesinių pirmininkai ir kolegialaus valdymo organo (jei jis sudaromas) nariai turi atitikti nustatytus kriterijus, t. y. tuos pačius, kurie taikomi asmenims, pretenduojantiems į svarbias pareigas tose įmonėse. Jie būtų tikrinami šalies specialiųjų tarnybų ta pačia tvarka.
