Laurynas Kasčiūnas siūlo vertinti investuotojo ryšius ir su užsienio institucijomis, ir fiziniais bei juridiniais asmenimis


Print
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas teikia pasiūlymus svarstomam Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo projektui, kuriais siekiama labiau apsaugoti šalies nacionalinio saugumo interesus.

Įstatymo projekte siūloma numatyti, kad investuotojui investuojant į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčias įmones, strategiškai svarbius ūkio sektorius ar planuojant vykdyti veiklą šalia strateginės reikšmės objektų būtų vertinami to investuotojo turimi ar turėti ryšiai ne tik su užsienio valstybių institucijomis, bet ir su tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis.

Pasak L. Kasčiūno, svarstomame įstatymo projekte nustatytas vienas iš atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo kriterijų, pagal kurį investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, jeigu jis „turi ar praeityje turėjo nacionaliniam saugumui didinančių riziką ar keliančių grėsmę ryšių su užsienio valstybių institucijomis“. O šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje nustatytas savo esme panašus kriterijus, pagal kurį investuotojas pripažįstamas atitinkančiu nacionalinio saugumo interesus, jeigu jis „neturi nacionaliniam saugumui didinančių riziką ar keliančių grėsmę ryšių su Europos Sąjungai ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijai nepriklausančių užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių asmenimis“.

Vadinasi, yra vertinami ne tik investuotojo ryšiai su trečiųjų šalių institucijomis, bet ir tų šalių asmenimis – tiek fiziniais, tiek juridiniais. O naujajame įstatymo projekte numatyta, kad būtų vertinami turimi ar turėti ryšiai tik su užsienio šalių institucijomis.

„Tačiau praktikoje gali susiklostyti situacija, kai investuotojas neturi nacionaliniam saugumui didinančių riziką ar keliančių grėsmę ryšių su užsienio valstybių institucijomis, bet gali turėti tokių ryšių su tų valstybių fiziniais ar juridiniais asmenimis, kurie, beje, gali būti susiję su tų pačių valstybių institucijomis. Tai galėtų būti, pavyzdžiui, tiekėjai, investuotojai, tiekiantys kokią nors užsienio valstybėje pagamintą produkciją, pavyzdžiui, programinę įrangą, kurios naudojimas šalies strategiškai svarbiuose ūkio sektoriuose gali didinti riziką nacionaliniam saugumui dėl galimo kibernetinio šnipinėjimo ar pan.“, – sakė L. Kasčiūnas.

L. Kasčiūno teigimu, tai yra tam tikra teisinė spraga, kurią siekiama pašalinti. Į nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbius ūkio sektorius gali investuoti tik visiškai skaidrūs, atsakingi ir nacionalinio saugumo interesus atitinkantys investuotojai.

Ar saugios šios spynos? Youtube.com nuotr.

Parlamentaras taip pat siūlo nustatyti, kad pirmos ir antros kategorijų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiose įmonėse veikiančių profesinių sąjungų pirmininkai ir kolegialaus valdymo organo (jei jis sudaromas) nariai turi atitikti įstatyme nustatytus patikimumo kriterijus. Pirmai kategorijai priskiriamos įmonės, kuriose valstybei, savivaldybei ar valstybės valdomai bendrovei priklauso 100 proc. įmonės akcijų, antrai – ne mažiau kaip du trečdaliai.

Tiek šiuo metu galiojančiame įstatyme, tiek svarstomoje naujojoje jo redakcijoje numatyta, kad asmenys, pretenduojantys į svarbias pareigas strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiose įmonėse, šalies specialiųjų tarnybų yra tikrinami, ar atitinka įstatyme nustatytus patikimumo kriterijus. Naujajame įstatymo projekte numatytas patikrinimo terminas – ne ilgesnis kaip 15 dienų. Jei tikrinamas užsienietis arba asmuo be pilietybės, gyvenantis ne Lietuvoje, patikrinimo terminas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 5 dienoms.

Tačiau, L. Kasčiūno teigimu, į tokiose įmonėse veikiančias profesines sąjungas gali jungtis ir darbuotojai, kurie tikrinami šalies specialiųjų tarnybų, ir tie, kurie pagal einamas pareigas netikrinami. Iš jų profesinės sąjungos išsirenka pirmininką. Šiuo metu yra žinoma, kad kai kurių strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių valstybės įmonių darbuotojus vienijančių profesinių sąjungų pirmininkai yra trečiųjų šalių piliečiai, ir jie nebūtinai gali būti patikrinti.

„Atsižvelgiant į tai, kad trečiosios šalies pilietybė gali būti susijusi su didesniu lojalumu tai šaliai ir kad tokie darbuotojai gali būti netikrinami, dinamiškos geopolitinės situacijos kontekste tai gali būti riziką nacionaliniam saugumui didinantys veiksnys. Pavyzdžiui, tokie profesinių sąjungų pirmininkai gali daryti neigiamą įtaką strateginių įmonių darbuotojams“, – sakė L. Kasčiūnas.

Todėl, anot jo, tikslinga nustatyti, kad pirmos ir antros kategorijų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiose įmonėse veikiančių profesinių pirmininkai ir kolegialaus valdymo organo (jei jis sudaromas) nariai turi atitikti nustatytus kriterijus, t. y. tuos pačius, kurie taikomi asmenims, pretenduojantiems į svarbias pareigas tose įmonėse. Jie būtų tikrinami šalies specialiųjų tarnybų ta pačia tvarka.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.17; 03:30