Smėlio audra vėl paralyžiavo viešąjį gyvenimą Irake. EPA-ELTA nuotr.
Bagdadas, gegužės 23 d. (AFP-ELTA). Smėlio audra pirmadienį vėl paralyžiavo viešąjį gyvenimą Irake. Matomumui tesiekiant vos kelis šimtus metrų, iš dalies buvo sustabdyti skrydžiai, šalyje nedirbo institucijos.
Tai buvo jau devintoji smėlio audra nuo balandžio vidurio. Sostinės Bagdado gatvės atrodė kaip išmirusios, įprastų rytinių automobilių spūsčių nebuvo nė kvapo.
Žinybų duomenimis, Irakas yra viena šalių, kurias labiausiai veikia klimato kaita.
Per prieš tai buvusias dvi smėlio audras Irake beveik 10 000 žmonių prireikė medikų pagalbos dėl kvėpavimo problemų, vienas žmogus mirė.
Vilniaus oro uostas. Slaptai.lt nuotr.
Sekmadienį užsakomuoju skrydžiu iš Lietuvos į Iraką išvyko 98 Irako piliečiai, sutikę savo noru grįžti į gimtąją šalį. Tai pirmasis toks užsakomasis skrydis iš Lietuvos, skirtas į kilmės šalį grįžtantiems neteisėtai Lietuvos sieną kirtusiems asmenims, nes jiems nebuvo suteiktas prieglobstis.
„Nuo pat migracijos krizės pradžios itin glaudžiai dirbame su partneriais Europos Sąjungoje (ES), palaikome nuolatinį ryšį su Irako Vyriausybe ir jai esame dėkingi už konstruktyvų bendradarbiavimą, išduodant dokumentus norintiems grįžti Irako piliečiams. Šie žmonės tapo nedemokratinio Baltarusijos režimo apgaulės aukomis. Suprantame, kad neteisėtos migracijos srautas bet kada vėl gali įsisiūbuoti, todėl kartu su partneriais ES dedame visas pastangas, kad neteisėtos migracijos kelias į Europą būtų uždarytas“, – sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„Mums pavyko pristabdyti neteisėtą migraciją, o neteisėtai į Lietuvą ir ES patekę užsieniečiai privalo būti grąžinami į savo kilmės šalis. Turime dėti visas pastangas ir skatinti migrantus savanoriškai grįžti. Sprendimas tris kartus padidinti valstybės išmoką panorusiems grįžti migrantams pasiteisino ir šiandien jau turime rezultatą“, – teigė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Iš Vilniaus tarptautinio oro uosto pakilęs lėktuvas irakiečius nuskraidino į Bagdadą ir į Erbilį. Kaip nurodoma Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pranešime, daugelis jų pastaruoju metu buvo apgyvendinti Užsieniečių registracijos centruose (URC) Pabradėje ir Kybartuose, taip pat Medininkuose ir Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje. Migrantus į Iraką skrydžio metu lydėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai ir vertėjai. Skrydį organizavo ir koordinavo VSAT.
Lietuva aktyviai dirba su Irako vyriausybe, nes šios valstybės piliečiai sudaro daugumą neteisėtai į Lietuvą atvykusių asmenų. Lietuvoje, VRM duomenimis, įvykdytos jau keturios Irako konsulinės misijos, jų metu konsulai padėjo norintiems grįžti irakiečiams susitvarkyti kelionės dokumentus.
Visiems savanoriškai apsisprendusiems išvykti iš Lietuvos išmokėtos vienkartinės 1 tūkst. eurų išmokos. Sprendimas dėl 1 tūkst. eurų paramos galios iki 2022 m. sausio 20 d. ir bus taikomas tik šiuo metu Lietuvoje apgyvendintiems neteisėtiems migrantams. Didžioji šių išmokų dalis finansuojama iš Europos Komisijos Lietuvai suteiktos paramos migracijos krizei suvaldyti. Vieno migranto išlaikymas Lietuvai per metus kainuoja 11 tūkst. eurų.
Iš Lietuvos į kilmės šalis jau sugrįžo 537 migrantai, 482 iš jų – savanoriškai. Šiuo metu penkiuose Užsieniečių registracijos centruose, VRM duomenimis, gyvena 3 tūkst. 166 užsieniečiai.
Kurdų vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Manama, lapkričio 19 d. (dpa-ELTA). Kurdų regioninės vyriausybės Irako šiaurėje vadovas Masrouras Barzani teigia netikįs, kad tiek daug irako kurdų sprendimą išvykti į Baltarusiją lėmė ekonominė krizė ar stabilumo stygius.
Vietoj to M. Barzani pareiškė, kad daugeliu iš šalies išvykusių kurdų pasinaudojo prekybos žmonėmis tinklai ir kontrabandininkai. „Jie norėjo pasinaudoti šiais žmonėmis savo pačių tikslais, pasipelnyti“, – teigė M. Barzani.
Tokius komentarus M. Barzani išsakė penktadienį, prieš Manamos saugumo dialogo konferenciją Bahreine.
Kurdų regionai Irako šiaurėje yra nepriklausomi nuo centrinės vyriausybės Bagdade. Jie laikomi sąlyginai stabiliais, tačiau juos, kaip ir likusią šalį, veikia smarki ekonominė krizė.
Daugelis šiuo metu Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje esančių migrantų yra iš autonominių kurdų regionų Šiaurės Irake. Ketvirtadienį Irako vyriausybė užsakomuoju skrydžiu išskraidino kai kuriuos irakiečių migrantus atgal į Bagdadą.
M. Barzani taip pat nurodė, kad migrantai neatvyko į Baltarusiją neteisėtai, turėjo vizas, o daugeliu atveju už kelionę paklojo po kelis tūkstančius dolerių. „Jie išleido tūkstančius dolerių. Joks nepasiturintis žmogus neturi tiek pinigų, kad taptų pabėgėliu“, – teigė M. Barzani.
Irakas neterminuotam laikotarpiui stabdo visus keleivinius skrydžius į Baltarusijos sostinę Minską. Tai savo „Facebook“ paskyroje pranešė Irako Civilinės aviacijos administracija.
„Vyriausybės nutartimi Irako Civilinės aviacijos administracija skelbia apie visų „Iraqi Airways“ ir kitų nacionalinių vežėjų skrydžių iš Irako į Minską stabdymą“, – sakoma institucijos pranešime.
Anksčiau „Iraqi Airways“ skelbė apie skrydžių į Minską stabdymą iki rugpjūčio 15 d.
ELTA primena, kad iš viso šiemet Lietuvoje sulaikyta 4112 į šalį bandžiusių patekti neteisėtų migrantų.
Šis skaičius yra dešimtimis kartų didesnis, nei buvo per visus 2020 metus. Pernai visame Lietuvos pasienyje sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104, 2017 m. – 72.
Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 2797. Taip pat sulaikyti 200 Kongo, 131 Kamerūno, 130 Sirijos, po 91 Rusijos ir Irano, 83 Afganistano ir 79 Gvinėjos bei kitų šalių piliečiai.
Irako karys Irako vėliavos fone
Irako valdžia neigia, kad Bagdado tarptautinis oro uostas prisideda prie neteisėtos šalies piliečių migracijos iš Baltarusijos į Lietuvą. Kaip pranešė penktadienį Irako naujienų agentūra INA, tai sakoma Irako konsultacinės nacionalinio saugumo tarybos pareiškime.
Taryba į Europos Komisijos prašymą paaiškinti situaciją, susijusią su nelegalių migrantų skverbimusi į Lietuvą per Baltarusijos sieną, reagavo taip: „Bagdado tarptautinis oro uostas yra skirtas tik teisėtoms kelionėms, nes Baltarusija teisėtai ir legaliai leidžia Irako turistams atvykti į savo teritoriją, tad Irako valstybė negali neleisti savo piliečiams teisėtai vykti į šią šalį“.
Kartu Taryba pripažįsta, kad kai kurie irakiečiai „nusikalstamų gaujų apgaule buvo įtraukti į neteisėtą migraciją“.
Nuo metų pradžios iš Baltarusijos į Lietuvą bandė patekti 3 145 nelegalūs migrantai. Tai beveik 40 kartų daugiau negu per visus 2020 metus.
Gegužės pabaigoje autoritarinis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad jo šalis buvo barjeras nelegalių migrantų kelyje į Lietuvą ir kad dėl Vakarų politinio spaudimo Minskas gali jų nebestabdyti.
Baltarusijos sieną kirtę migrantai. VSAT nuotr.
Per parą, trečiadienį, pasieniečiai, pirminiais duomenimis, sulaikė 118 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusių migrantų. Iš viso šiemet tokių užsieniečių sulaikyta 3 145. Pagal pilietybes tarp jų daugiausiai yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių asmenų – jų skaičius trečiadienį perkopė 2 tūkst., skelbia Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).
Visiems sulaikytiesiems bus atliekami testai dėl COVID-19, o iki rezultatų gavimo šie asmenys yra izoliuoti. Įvykių aplinkybės tikslinamos, vyksta tyrimai. Apie pasiprašiusius prieglobsčio asmenis informuotas Migracijos departamentas, kuris nagrinėja tokius prašymus.
Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos iki vidurnakčio iš trečiadienio į ketvirtadienį bandė patekti 3 145 neteisėti migrantai. Šis skaičius yra 39 kartus didesnis, nei buvo per visus 2020 metus. Pernai visame Lietuvos pasienyje sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104, 2017 m. – 72.
Šią liepą pasieniečiai sulaikė 2 484 migrantus. Birželį tokių buvo 473, gegužę – 77, balandį – 70, o kovą – 8.
Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 2 005. Taip pat sulaikyti 191 Kongo, 129 Kamerūno, 84 Sirijos, 83 Rusijos, 81 Irano, 79 Gvinėjos, 77 Afganistano bei kitų šalių piliečiai.
Nuo metų pradžios, pirminiais VSAT duomenimis, daugiausia migrantų sulaikyta Šalčininkų rajone – 703. Druskininkų savivaldybės ribose įkliuvo 664 neteisėtai iš Baltarusijos patekę užsieniečiai, Varėnos – 659, Ignalinos – 440, Švenčionių – 323, Lazdijų – 176, Vilniaus – 145, Zarasų – 35.
Didelė dalis sulaikytųjų per Lietuvą siekia patekti į Vakarų Europos valstybes.
Labai išaugus tokių atvejų skaičiui VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai. Be to, pasieniečiams į pagalbą atėjo pajėgos iš kitų Lietuvos institucijų, tarp jų kariuomenės, taip pat Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX bei Estijos pareigūnai.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio(ELTA) nuotr.
Premjerė Ingrida Šimonytė vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei ir užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui dėl nelegalios migracijos srautų valdymo tenkančią kritiką laiko nepagrįsta. Pasak ministrės pirmininkės, A. Bilotaitės vadovaujama institucija galėtų veikti daug efektyviau, jeigu jai nebūtų piktybiškai trukdoma dirbti.
Tuo tarpu G. Landsbergiui tenkančią kritiką, neva Lietuva pati savo užsienio politika išprovokavo diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos veiksmus, premjerė apskritai vadina nesusipratimu.
„Ryanair“ laineris. EPA – ELTA nuotr.
„Girdžiu labai keistus pastebėjimus ministrų atžvilgiu. Ypatingai ministro Landsbergio. Priekaištauti jam dėl to, kas yra Lietuvos Respublikos užsienio politika daugiau nei 20 metų, mano supratimu, yra nesusipratimas todėl, kad Lietuva praėjusioje Seimo kadencijoje nepripažino Baltarusijos rinkimų rezultatų, priėmė labai griežtą rezoliuciją, už kurią balsavo visos parlamentinės partijos“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo I. Šimonytė, kartu akcentuodama, kad po „Ryanair“ lėktuvo nutupdymo Minske režimo atžvilgiu vienos pozicijos laikėsi visa Europos Sąjunga.
„Lėktuvą užgrobė tikrai ne ministras Landsbergis, o Baltarusijos režimas. Ten buvo 100 mūsų piliečių. Sekė ES nustatytos sankcijos, dėl kurių buvo sutarta Europos Vadovų Taryboje. Man ši kritika yra nesuprantama“, – tvirtino ji.
Vyriausybės vadovė keistomis vadina ir pastabas, kurių užsienio reikalų ministras susilaukė po vizito Irake. Po vizito ši Artimųjų Rytų valstybė padidino skrydžių į Minską skaičių, tačiau tai, pasak I. Šimonytės, Irako valdžia buvo suplanavusi dar iki vizito.
„Kritika dėl Irako vėlgi skamba labai keistai, nes čia yra iš tų atvejų, kai jeigu ką nors darysi – gausi per kepurę, ir jeigu nieko nedarysi – gausi per kepurę. Ministras Landsbergis bent jau pabandė. Bandymas sieti padidėjusį reisų skaičių su ministro vizitu yra daugiau negu juokingas, nes informacija apie tai, kad ketinama didinti keleivių skaičių, buvo žinoma turbūt jau nuo birželio pradžios. Tai, kad dvišalės diskusijos su tokiomis šalimis nebūna labai lengvos, to nereikia slėpti“, – tvirtino premjerė, kartu pasidžiaugdama ir šalies vadovo Gitano Nausėdos parama Lietuvos užsienio politikos krypčiai.
„Labai džiaugiuosi, kad prezidentas vakar taip pat priminė, kad Lietuvos užsienio politika Baltarusijos atžvilgiu yra ne ministro Landsbergio sugalvota“, – teigė ji. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir Irako kolega Fuadas Husseinas. URM nuotr.
Tuo metu vidaus reikalų ministrė, I. Šimonytės nuomone, galėtų nuveikti daugiau, jeigu jai nebūtų trukdoma dirbti savo darbą.
„Kalbant apie vidaus reikalų sistemą. Man labai gaila, kad daug dalykų būtų galima padaryti greičiau ir efektyviau, tačiau natūralu, kad atsiranda erdvės tam tikriems, tiek vietiniams, tiek nacionaliniams procesams, kurie galbūt būtų suprantami kaip kritika Vyriausybei (…), tačiau aš matau ir kitokio veikimo – bandymo trukdyti vidaus reikalų sistemai ir ministrei dirbti savo darbą“, – mano premjerė, kaip pavyzdį pateikdama gyventojų protestus dėl migrantų apgyvendinimo kaimynystėje.
„Valstybės sienos apsaugos tarnyba žymiai efektyviau galėtų vykdyti savo pareigas, jeigu neturėtų tuo pat metu rūpintis užkardoje esančiais migrantais. Tačiau užkardoje esančius migrantus išvežti į kitas dislokacijos vietas, kur jais būtų galima pasirūpinti, yra trukdoma. Mano supratimu, trukdoma sąmoningai“, – pabrėžė ministrė pirmininkė, tokius veiksmus įvadindama „piktybišku veikimu“.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis su Irako kolega Fuadu Husseinu. URM nuotr.
Ketvirtadienį vakare užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis telefonu kalbėjosi su Irako užsienio reikalų ministru Fuad Hussein bei dar kartą primygtinai paragino spręsti oro susisiekimo kanalo nelegaliai migracijai tarp Bagdado ir Minsko problemą.
Ministras išreiškė̇ gilų susirūpinimą dėl žinios apie papildomus skrydžius iš Bagdado į Minską. Pasak jo, Irako kolega pažadėjo artimiausiu metu išsiaiškinti Irako avialinijų sprendimo motyvus bei patikino, kad į Lietuvos prašymą atsiųsti ekspertų delegaciją bus reaguojama.
„Dar kartą pakartojau Irako užsienio reikalų ministrui, kad dalyvavimas bet kokioje galimoje Baltarusijos režimo nusikalstamoje schemoje itin kenkia Irako, deklaruojančio pasiryžimą eiti demokratijos ir taikos keliu, reputacijai. Ryžtingų Bagdado veiksmų kovoje su nusikalstamo žmonių gabenimo tinklo organizatoriais laukia ne tik Lietuva, laukia ir visa Europos Sąjunga“, – sakė G. Landsbergis.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis su Irako kolega Fuadu Husseinu. URM nuotr.
Irake viešintis Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis su Irako kolega Fuadu Husseinu susitarė dėl bendradarbiavimo kartu sprendžiant nelegalių migrantų krizę.
„Sulaukėme rimto Irako dėmesio situacijai Lietuvos pasienyje. Taip pat išgirdome pažadą, kad Irake bus pradėtas tyrimas dėl galimo Baltarusijos organizuoto nusikalstamo tinklo, kuris išnaudoja Irako žmones ir pardavinėja jiems keliones į Europos Sąjungą, nors toliau už migrantų stovyklos nuvykti jie negalės. Sutarėme dėl politinių bendradarbiavimo principų, detaliau konkrečias priemones aptars techninės delegacijos. Sutarėme dėl jų susitikimo jau artimiausiu metu“, – sakė ministras.
Artimiausiu metu į Iraką vyks Lietuvos ekspertų delegacija, o iš Irako sulauksime atsakomojo vizito Lietuvoje, sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Pasak ministro G. Landsbergio, iš kolegos jis išgirdo, kad Irako vyriausybė yra suinteresuota apsaugoti savo piliečius nuo patekimo į nusikalstamą migrantų gabenimo tinklą.
Gaisras, kilęs COVID-19 pacientams skirtoje ligoninėje Irako sostinėje Bagdade, nusinešė mažiausiai 20 žmonių gyvybes. 90 pacientų buvo išgelbėti iš sekmadienį Ibn al-Khatibo ligoninėje Bagdado pietryčiuose kilusio gaisro.
Gaisro priežastis vis dar neaiški. Kai kurios žiniasklaidos priemonės skelbia, kad gaisras kilo dėl trumpojo elektros jungimo, kitos teigia, kad gaisrą sukėlė sugedę deguonies prietaisai.
Iš pradžių žiniasklaida skelbė, kad sprogo deguonies buteliai ir dėl to ligoninėje įsiplieskė gaisras.
Popiežiaus Pranciškaus ir Irako šiitų religinio lyderio didžiojo ajatolos Ali al-Sistani susitikimas. EPA – ELTA nuotr.
Popiežiaus Pranciškaus ir Irako šiitų religinio lyderio didžiojo ajatolos Ali al-Sistani susitikimas byloja apie religijų dialogą ir jų suartėjimą. Tai pirmadienį per spaudos konferenciją pareiškė oficialus Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Saeedas Khatibzadeh`ė.
„Popiežiaus susitikimas su Irako religiniu autoritetu rodo religijų dialogą ir jų suartėjimą“, – teigė Irano diplomatas. Jis pridūrė, kad „popiežiaus kelionė į Iraką buvo labai svarbi“.
Pasak S. Khatibzadeh`ės, „tautos narsa, valdžios išmintingumas ir kovoje su ekstremizmu ir užsienio sąmokslais pralietas kraujas padėjo Irakui pasiekti tokį saugumo lygį, kuris leidžia rengti tokius konstruktyvius vizitus“.
Pranciškus tapo pirmuoju Romos katalikų bažnyčios vadovu, apsilankiusiu Irake. Kovo 6 d. jis susitiko su Irako šiitų religiniu lyderiu Ali al-Sistani. Pašnekovai aptarė persekiojimą ir diskriminaciją šiuolaikiniame pasaulyje ir religijų dialogo svarbą siekiant užkirsti jiems kelią.
Popiežius Pranciškus lankosi Irake. EPA-ELTA nuotr.
Trečią savo vizito Irake dieną popiežius Pranciškus planuoja apsilankyti šiaurinėje šalies dalyje, kurią dar neseniai kontroliavo vadinamosios „Islamo valstybės“ islamistai, skelbia BBC.
Šį regioną islamistai užgrobė 2014 m. ir suniokojo istorinės vertės krikščionių bažnyčias. Į šias vietoves krikščionys pradėjo gįžti po „Islamo valstybės“ įveikimo 2017 m.
Erbilio mieste esančiame futbolo stadione popiežius ketina aukoti šv. Mišias. Skaičiuojama, kad į stadioną gali susirinkti apie 10 tūkst. žmonių.
Tačiau baiminamasi, kad planuojamos apeigos gali tapti ypač dideliu koronaviruso židiniu. Pastarąjį mėnesį Irake smarkiai padaugėjo naujų COVID-19 atvejų.
Be to, nerimą kelia ir saugumo klausimai, mat ši pontifiko kelionė laikoma itin rizikinga.
Popiežius Pranciškus – Irake. EPA-ELTA nuotr.
Tiek 84-erių amžiaus katalikų Bažnyčios vadovas, tiek ir visi jo palydos nariai jau yra paskiepyti nuo koronaviruso. Tuo metu į Iraką pirmoji skiepų siunta atkeliavo tik praėjusią savaitę.
Penktadienį prasidėjusi keturių dienų trukmės popiežiaus kelionė yra pirmoji jo išvyka į užsienį nuo pandemijos pradžios. Be to, tai yra pirmasis apskritai popiežiaus vizitas Irake.
Popiežius Irake reikalavo nutraukti smurtą ir ekstremizmą. EPA-ELTA nuotr.
Pradėdamas savo istorinį vizitą Irake, popiežius Pranciškus penktadienį pareikalavo nutraukti smurtą ir ekstremizmą krizės krečiamoje šalyje. Jis kartu ragino gerbti krikščionių ir kitų mažumų Irake teises. Pranciškus yra pirmasis Katalikų bažnyčios vadovas, atvykęs į Iraką.
Jis teigė esąs dėkingas, kad ši „ilgai laukta“ kelionė į „civilizacijos lopšį“ buvo įmanoma. Popiežių atskraidinęs lėktuvas penktadienio vidudienį nusileido Bagdade. Čia jį pasitiko premjeras Mustafa al-Kadhemis. Pontifikas buvo nuvežtas į prezidento rūmus, kur susitiko su šalies vadovu Barhamu Salehu ir kitais vyriausybės atstovais.
Per savo kalbą prezidento rūmuose Pranciškus reikalavo nutraukti kraujo liejimą karo ir religijos motyvuoto smurto paženklintoje šalyje.
„Ginklai turi tylėti (…), – kalbėjo popiežius. – Užteks smurto, ekstremizmo, grupuočių formavimosi ir netolerancijos“. Prieš kelionę pontifikas vaizdo įraše pareiškė vykstąs į Iraką kaip „taikos piligrimas“.
Popiežius ragino gerbti krikščionių ir kitų mažumų Irake teises. Turi būti užtikrintos visų piliečių teisės. Niekas esą negali būti traktuojamas kaip antros klasės pilietis.
„Artimieji Rytai be krikščionių neįsivaizduojami“, – kalbėjo Irako prezidentas B. Salehas. Išvarytiems krikščioniams turi būti sudarytos sąlygos saugiai grįžti.
Popiežius priminė ir jazidų, kurie, kaip ir krikščionys, buvo persekiojami „Islamo valstybės“ (IS) džihadistų, kančias Irake. Jazidai yra „nekaltos beprasmio ir nežmoniško barbariškumo aukos“. Pontifikas paragino Irako vyriausybę „kovoti su korupcija, piktnaudžiavimu valdžia ir nelegalumu“.
Po priėmimo prezidento rūmuose popiežius aplankė sirų katalikų katedrą Bagdade. Jis čia prisiminė tikinčiuosius, žuvusius 2010-aisiais per išpuolį prieš bažnyčią. Tada islamistai įkaitais paėmė per 100 žmonių. Žuvo 44 tikintieji, du kunigai ir keli saugumo pajėgų atstovai.
Popiežius teigia vykstantis į Iraką kaip „taikos piligrimas“. EPA-ELTA nuotr.
Popiežius Pranciškus penktadienį vyks į Iraką kaip „taikos piligrimas“. „Aš vyksiu kaip piligrimas, atgailauti pasiruošęs piligrimas, kad po karo ir terorizmo metų paprašyčiau Dievo atleidimo ir susitaikymo“, – sakė pontifikas ketvirtadienį vaizdo įraše, komentuodamas savo istorinę kelionę į Iraką. ‚Aš atvykstu pas jus kaip taikos piligrimas“, – kalbėjo jis.
Tai bus apskritai pirmoji Katalikų bažnyčios vadovo kelionė į krizės krečiamą šalį ir pirmoji Pranciškaus kelionė į užsienį nuo koronaviruso pandemijos pradžios. Ši viešnagė yra didelis iššūkis Irako saugumo pajėgoms.
Popiežius penktadienį lankysis Bagdade, o sekmadienį – Šiaurės Irako Erbilio mieste, kur stadione ketina aukoti mišias. Numatytas ir apsilankymas Mosule, buvusiame džihadistų grupuotės „Islamo valstybė“ (IS) bastione šalies šiaurėje. Per visą popiežiaus viešnagę nuo penktadienio iki pirmadienio Irake galios komendanto valanda.
Per visuotinę audienciją trečiadienį popiežius sakė, kad nori susitikti su Irako gyventojais, „kurie taip smarkiai kentėjo“. Irako bažnyčią jis pabadino „kankinių bažnyčia“. Irako krikščionys priklauso įvairioms konfesijoms.
Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.
Po daugiau kaip metus trukusio pasirengimo NATO davė starto šūvį misijos Irake išplėtimui.
Šiuo metu šalyje tarnauja iki 500 karių, jų skaičius palaipsniui bus padidintas iki 4 000, ketvirtadienį po NATO šalių gynybos ministrų konsultacijų sakė organizacijos generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. NATO tikslas – neleisti vėl sustiprėti džihadistų grupuotei „Islamo valstybė“ (IS).
NATO nuo 2017 metų Irake apmoko saugumo pajėgas. Ypač didelis dėmesys skiriamas sprogmenų neutralizavimui ir medicininei priežiūrai. Taip pat teikiamos konsultacijos Irako gynybos ministerijai ir kitoms saugumo žinyboms.
„Prevencija yra geriau nei intervencija, – pabrėžė J. Stoltenbergas. – Apmokymai dabar apims daugiau Irako saugumo institucijų ir teritorijų už Bagdado ribų“. Karių skaičius bus didinamas palaipsniui ir visuomet derinant su Irako vyriausybe.
IS 2014 metais užėmė maždaug trečdalį Irako valstybės teritorijos, tačiau vėlesniais metais buvo beveik visiškai išstumta JAV vadovaujamos karinės koalicijos. 2017 metais Irako vyriausybė paskelbė „pergalę“ prieš IS. Pernai tarptautinė karinė koalicija smarkiai sumažino savo buvimą Irake. Tačiau IS ir toliau turi pogrindinių kuopelių, kurios vykdo atakas.
Kol kas nežinomi koronaviruso pandemijos padariniai misijos išplėtimui. Iš tikrųjų iš 500 ligšiolinės misijos karių šiuo metu Irake, Aljanso duomenimis, yra tik 300.
Julianas Assange. EPA – ELTA nuotr.
„Wikileaks“ įkūrėjas Julianas Assange‘as lieka Didžiosios Britanijos kalėjime. Londono teismo teisėja trečiadienį atmetė gynybos prašymą paleisti jį už užstatą.
Ta pati teisėja pirmadienį atmetė JAV prašymą išduoti 49 metų australą. Vanessa Baraitser šį savo sprendimą argumentavo psichine jo sveikatos būkle ir kalinimo sąlygomis, kurios jo laukia JAV. Esą gali būti, kad jis vienutėje mėgintų nusižudyti.
Dabar teisėja pareiškė, kad J. Assange‘as Balmaršo griežtojo režimo kalėjime gerai prižiūrimas. Be to, kyla pavojus, kad jis, kaip jau praeityje, mėgins pabėgti.
J. Assange‘as beveik septynerius metus gyveno Ekvadoro ambasadoje Londone, taip vengdamas baudžiamojo persekiojimo. Sprendimas neišduoti jo JAV gali būti skundžiamas, kaip ir sprendimas nepaleisti jo už užstatą.
JAV teisėsauga kaltina J. Assange‘ą savo portale paviešinus slaptus dokumentus apie JAV karines misijas Irake ir Afganistane.
Qassemas Soleimanis. EPA – ELTA nuotr.
Praėjus metams po Irano generolo Qassemo Soleimanio nužudymo per JAV pajėgų ataką, tūkstančiai irakiečių masiniame proteste reikalavo keršto. Jie sekmadienį susirinko sostinės Bagdado centre. Dauguma jų buvo Irano remiamų šiitų kovotojų šalininkai.
JAV pajėgos Q. Soleimanį ir įtakingą Irako sukarintos grupuotės vadą Abu Mahdį alMuhandį nukovė praėjusių metų sausio 3 dieną per raketų ataką netoli Bagdado oro uosto. Q. Soleimanis buvo „Al Kudso brigadų“, priklausančių Irano elitinėms ginkluotosioms pajėgoms, vadas. Jis koordinavo Iranui ištikimų kovotojų veiksmus Irake ir kitose šalyse.
Irako liaudies mobilizavimo pajėgų vadas Falihas al-Fajadas dabar savo kalboje pareikalavo visų JAV dalinių pasitraukimo, kaip tai nusprendė Irako parlamentas.
Ukrainiečių leidinys unian.net praneša Rusijos užsienio žvalgybos vadovą Sergėjų Naryškiną spalio 6-ąją paskelbus svarbią žinią.
Kaip perduoda unian.net, tądien SVR (Služba vnešnej razvedki) vadovas S.Naryškinas yra viešai pareiškęs, jog Armėnijos kariuomenei, dalyvaujančiai kariniuose veiksmuose Kalnų Karabache, puldinėti azerbaidžaniečius talkina samdiniai iš Artimųjų Rytų teroristinių organizacijų, įskaitant „Jabhat al – Nusra“, „Firqat Hamza“, „Sultan Murad“, o taip pat – iš ekstremistinių kurdų grupuočių. Manoma, kad kai kurie teroristinio – ekstremistinio sparno kurdai (omenyje turima Kurdistano darbininkų partija PKK) buvo užverbuoti Irake ir Sirijoje. Tokių užverbuotų samdinių – labai daug. Juos skaičiuoti reikėtų ne šimtais, o tūkstančiais.
Tas pats unian.net skelbia, jog Azerbaidžano slaptosios tarnybos turinčios duomenų apie tai, kaip Armėnija panaudoja kurdų teroristines grupuotes prieš Azerbaidžano pajėgas. Azerbaidžano saugumo tarnyba tvirtina, jog Armėnija neabejotinai naudojasi samdiniais iš Irako ir Sirijos, bandydama savo rankose išaikyti Kalnų Karabacho kontrolę.
Unian.net pateikia pokalbių išklotinę, perimtą iš PKK (Kurdistano darbininkų partija), kariaujančio prieš Azerbaidžaną. Pokalbyje užfiksuota, kaip tarpusavyje besišnekantys vyrai sako esant vėl atvykusiųjų iš Suleimanijos (miestas Irako rytuose) ir Vardeniso (miestas Armėnijoje). Iš pokalbio aišku, kad vyrai bėdavoja dėl skaitlingų aukų, patiriamų po Azerbaidžano atakų.
Tame ukrainetiškame leidinyje taip pat remiamasi Azerbaidžano opozicinio leidinio Haqqin.az iformacija. Šis azerbaidžaniečių internetinis portalas yra tvirtinęs, jog artimi Irako valdžiai šaltiniai pripažįsta, kaip Irake reziduojantis Armėnijos ambasadorius Gračja Poladianas šių metų vasarą buvo susisiekęs su Irako kurdų lyderiais ir su kai kuriais iš jų susitarė, kad šie padėtų Armėnijai kariauti dėl Kalnų karabacho. Taigi į konflikto zoną Kalnų Karabache neabejotinai permesta smogikų iš PPK (Kurdistano darbo partija).
Savo ruožtu Armėnija kaltina Azerbaidžaną, kad šis Ukrainoje verbuoja samdinius kariauti prieš Kalnų Karabache įsitvirtinusias armėnų pajėgas. Omenyje turimos ukrainiečių organizacijos „Dešinysis sektorius“ ir „Azov“.
Unian.net taip pat primena, kad Armėnija puolimą prieš Azerbaidžaną pradėjusį šių metų rugsėjo 27 dieną 5 valandą ryto pagal Kijevo laiką.
Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.
Prieš Afganistano vyriausybės ir Talibano taikos derybas JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie ženklų amerikiečių karių skaičiaus sumažinimą Afganistane.
D. Trumpas ketvirtadienį Baltuosiuose rūmuose pareiškė, kad JAV karių skaičius „per labai trumpą laiką“ bus sumažintas iki 4 000. Šiuo metu šalyje dislokuota apie 8 600 amerikiečių.
Pasak S. Trumpo, nuo vasario pradžios Afganistane nežuvo nė vienas JAV kareivis. „Afganistane pasiekta didelės pažangos“, – kalbėjo jis. D. Trumpas sakė, kad JAV valstybės sekretorius Mike‘as Pompeo vyks į savaitgalį Dohoje prasidėsiančias taikos derybas.
Anot M. Pomepo, derybos yra „istorinis šansas Afganistanui užbaigti keturis karo ir kraujo liejimo dešimtmečius“. Jis priminė Afganistano vyriausybės ir talibų pažadą, kad teroristai iš Afganistano žemės daugiau niekuomet negrasins JAV ar jų sąjungininkėms. 2001 metų rugsėjo 11-osios atakos – penktadienį minimos 19-osios jų metinės – tapo dingstimi JAV vadovaujamų pajėgų įžengimui į Afganistaną.
D. Trumpas paskelbė ir apie tolesnį karių skaičiaus mažinimą Irake. Čia karių skaičius taip pat „per labai trumpą“ laiką bus sumažintas iki 2 000, sakė prezidentas.
Pentagonas prieš kelias dienas pranešė, kad JAV karių skaičių Irake sumažins nuo 5 200 iki 3 000. Tai įmanoma dėl pažangos, kurios pasiekė Irako pajėgos, pranešė JAV gynybos departamentas.
JAV vadovaujama koalicija perdavė karinę bazę Irako kariuomenei. EPA-ELTA nuotr.
Sekmadienį JAV vadovaujama koalicija, kovojanti prieš „Islamo valstybės“ grupuotę Irake, šios šalies kariuomenei perdavė Tadži karinę bazę, praneša naujienų agentūra dpa.
Šioje bazėje JAV, Australijos ir Naujosios Zelandijos pajėgos apmokė Irako karius.
Koalicija paskelbė, kad bazė perleidžiama, atsižvelgiant į Irako pajėgų sėkmę kovoje prieš „Islamo valstybės“ likučius šalyje.
Irako pajėgoms perduoto turto ir įrangos vertė siekia 347 mln. JAV dolerių.
Tadži bazė į šiaurę nuo Bagdado yra jau aštuntoji, kurią Irako kariuomenė perėmė pastaraisiais mėnesiais.
Penktadienį Irako premjeras Mustafa al-Kadhimi paskelbė, kad JAV savo pajėgas iš šalies išves per artimiausius trejus metus. Jis pridūrė, kad šiuo metu JAV kariai reikalingi tam, kad apmokytų šalies kariuomenę ir saugumo tarnybas.
Irako premjeras apie tai pareiškė kitą dieną po susitikimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Vašingtone.
