Austrijos specialusis dalinys. EPA – ELTA nuotr.
Viena, birželio 18 d. (dpa-ELTA). Austrijos sostinėje Vienoje policija, saugumo institucijų duomenimis, galimai užkirto kelią šeštadienį planuotam išpuoliui prieš homoseksualų eitynes. Prieš pat renginį, kuris pritraukė daugiau kaip 300 000 žmonių, buvo sulaikyti trys įtariamieji, spėjamai planavę išpuolį, pranešė pareigūnai. Homoseksualų eitynės. EPA-ELTA nuotr.
Tai 14-metis, 17 bei 20 metų amžiaus asmenys, simpatizuojantys ekstremistinei grupuotei „Islamo valstybė“ (IS), sakė Valstybės saugumo ir žvalgybos agentūros direkcijos (DSN) vadovas Omaras Hajawis Pirchneris. Esą būta konkrečių paruošiamųjų veiksmų. Tačiau trijulė jau kurį laiką buvo stebima, todėl parado dalyviams grėsmės nebuvo.
Homoseksualų eitynės Vienoje vyko 27 kartą. Pats paradas šeštadienį praėjo sklandžiai. Tačiau pranešta, kad vakare sostinės centre buvo smarkiai sumušta moteris.
Švedijos policija. EPA – ELTA nuotr.
Stokholmas, balandžio 7 d. (AFP-ELTA). Švedijos policija suėmė tris vyrus ir 15-metį paauglį, įtariamus terorizmu, sakoma penktadienį paskelbtame pranešime.
Iš viso buvo suimti penki žmonės iš Eskilstunos, Strengneso ir Linšiopingo miestelių, bet vėliau policija vieną jų paleido, pranešė Švedijos transliuotojas SVT.
Pasak pareigūnų, 24, 25 ir 29 metų vyrai įtariami ryšiais su ekstremistais ir teroristų tinklu „Islamo valstybė“ bei planavę teroristinius nusikaltimus. Tačiau pareigūnai sakė, kad šiuo metu išpuolio pavojaus nėra.
Policija įtaria, kad 15-metis padarė keletą nusikaltimų, jis policijai buvo žinomas dėl ne vieno agresyvaus elgesio atvejo.
Teherano vėliava
Otava, kovo 25 d. (dpa-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas perspėjo, kad Sirijoje gali laukti tolesnės Vašingtono atakos, jei šioje šalyje ir toliau bus taikomasi į amerikiečių karius.
Valstybės vadovas tai pareiškė po to, kai Sirijos šiaurės rytuose ketvirtadienį per galimai iranietiškos kilmės drono ataką žuvo JAV kontraktininkas, o kitas JAV kontraktininkas ir dar penki JAV kariai buvo sužeisti. Reaguodama į šį smūgį, JAV kariuomenė inicijavo antskrydžius prieš taikinius, siejamus su Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpusu (IRGC). Nevyriausybinė organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ skaičiuoja, kad per šią JAV ataką žuvo 11 proiranietiškų kovotojų.
Penktadienį viešėdamas Kanadoje J. Bidenas nurodė, kad Vašingtonas nesiekia konflikto su Iranu. Nepaisant to, JAV prezidentas pasiuntė aiškų perspėjimą Teheranui ir pabrėžė: „Būkite pasirengę, kad mes imsimės ryžtingų veiksmų, jog apsaugotume savo žmones.“ Amerikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Pentagonas pranešė, kad po naujų JAV antskrydžių proiranietiškos grupės atakavo Sirijos šiaurės rytuose įsikūrusioje karinėje bazėje „Green Village“ esančias koalicines pajėgas ir į jas nutaikė 10 raketų. Tačiau pranešimų apie nukentėjusius žmones negauta.
JAV karinės pajėgos Sirijoje dislokuotos nuo 2015 m. Čia jos talkina Sirijos kurdams ir kitiems jų sąjungininkams kovoje su teroristine grupuote „Islamo valstybė“. Sirijoje šiuo metu yra apie 900 JAV karių, dauguma jų yra dislokuoti Sirijos rytuose.
Iranas yra pagrindinis Sirijos prezidento Basharo al Assado rėmėjas nuo 2011 m., kai šalyje prasidėjo pilietinis karas.
Paminėtos šeštosios teroro išpuolių Paryžiuje metinės. EPA-ELTA nuotr.
Paryžius, lapkričio 13 d. (ELTA). Šeštadienį Prancūzijoje paminėtos šeštosios teroro išpuolių Paryžiuje metinės, kai per koordinuotus išpuolius 2015 m. lapkričio 13 d. „Islamo valstybės“ (IS) kovotojai nužudė 130 žmonių koncertų salėje, baruose, restoranuose ir prie futbolo stadiono.
Premjeras Jeanas Castexas ir kiti valdžios atstovai tylos minute pagerbė žuvusiuosius, praneša naujienų portalas „France24“.
Dvidešimt vyrų stojo prieš teismą rugsėjį dėl kruviniausio išpuolio Prancūzijoje taikos metu. Manoma, kad gyvas liko tik vienas teroristinės atakos vykdytojas, iš Maroko kilęs 32 metų Salahas Abdeslamas. Kiti grupuotės nariai arba susisprogdino, arba buvo nukauti policijos pareigūnų. Devyniolika kitų teisiamųjų kaltinami tiekę ginklus arba automobilius, arba kitaip prisidėję organizuojant atakas. Daugumai įtariamųjų gresia įkalinimas iki gyvos galvos.
Prieš 6 metus IS teroristai šaudė į žmones ir susisprogdino koncertų salėje „Bataclan“, Paryžiaus restoranuose ir prie futbolo stadiono „Stade de France“. Ketvirtadalis žuvusiųjų buvo užsieniečiai. Daugiausiai aukų, 90, žuvo, kai teroristai užpuolė žiūrovus, susirinkusius į roko grupės „Eagles of Death Metal“ pasirodymą.
Beprecedentės apimties bylą sudaro 1 mln. puslapių. Teismas prasidėjo rugsėjo 8 d. ir tęsis 9 mėnesius, o verdiktas turėtų būti paskelbtas kitų metų gegužę.
Teismas užregistravo daugiau nei 2 300 ieškovų, įskaitant tris dvigubą pilietybę turinčius asmenis ir 215 užsienio piliečių iš 36 valstybių.
Teisme liudys žuvusiųjų artimieji ir šimtai išpuolį išgyvenusių žmonių.
Danijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Kopenhaga, spalio 5 d. (dpa-ELTA). Trys žmonės apkaltinti cheminių medžiagų įsigijimu ketinant gaminti bombas, antradienį pranešė Danijos prokurorai, apkaltinę trijulę planavus teroro išpuolius.
Kaip rašoma pranešime spaudai, nebuvo aišku, ar bombos, kurias pasigaminti grupė kaltinama planavusi, būtų panaudotos Danijoje ar kitose šalyse.
Valstybės advokatė Lise Lotte Nilas sakė, kad planai buvo sužlugdyti sulaikius du 22 ir 23 metų vyrus iš šios grupės. Pėdsakas atvedė prie trečiosios narės, 39 metų moters, kaltinamos teroristinių operacijų finansavimu. Visi trys buvo sulaikyti 2019 metų gruodį.
Moteris taip pat kaltinama padėjusi teroristinės grupuotės „Islamo valstybė“ nariams bendrauti internete ir sukurti socialinės žiniasklaidos profilius. Ši byla Kopenhagos teisme turėtų būti nagrinėjama lapkritį.
Paryžiuje trečiadienį prasideda teismo procesas dėl kruvinų teroristinių išpuolių, kurie prieš beveik šešerius metus Prancūzijos sostinėje pareikalavo 130 gyvybių, 350 žmonės tada buvo sužeisti.
Kaltinimai pateikti 20 įtariamųjų, tarp jų – jau Belgijoje nuteistam Salahui Abdeslamui, kuris laikomas vienu pagrindinių teroristų. Laikantis griežčiausių saugumo priemonių, specialiai suburtas prisiekusiųjų teismas posėdžiaus specialiai šiam procesui įrengtoje salėje.
12 kaltinamųjų iš 20 gresia kalėjimas iki gyvos galvos. Šeši teisiami už akių.
Ekstremistai 2015 metų lapkričio 13 dieną, penktadienį, „Bataclan“ koncertų salėje Paryžiuje surengė skerdynes ir čia nušovė 90 žmonių. Be to, teroristai siautėjo Paryžiaus baruose ir restoranuose sostinės rytuose. Trys mirtininkai susisprogdino prie „Stade de France“ futbolo stadiono. Atsakomybę už atakas prisiėmė „Islamo valstybė“ (IS).
Afganistano sostinėje Kabule naujienų agentūros AFP žurnalistai išgirdo garsų sprogimą, praėjus vos kelioms valandoms po to, kai JAV pareigūnai įspėjo apie tikimybę, kad gali įvykti dar viena teroro ataka.
Saugumo pareigūnas iš neseniai nuverstos šalies vyriausybės AFP sakė, kad, remiantis pirmine informacija, į namą pataikė raketa.
Du JAV pareigūnai naujienų agentūrai „Reuters“ teigė, kad šią ataką įvykdė JAV kariuomenė. Vienas pareigūnų, nepanoręs atskleisti savo tapatybės, nurodė, kad buvo nusitaikyta į Chorosano provincijos „Islamo valstybės“ (IS-K) kovotojus.
Pareigūnai teigė cituojantys pirminę informaciją ir įspėjo, kad ji dar gali keistis.
Kabulo oro uoste žuvo 60 civilių, 13 amerikiečių karių ir 28 talibai. EPA-ELTA nuotr.
Per sprogimus šalia Kabulo oro uosto žuvo mažiausiai 28 Talibano nariai. Talibų atstovas agentūrai „Reuters“ sakė, kad jie prarado daugiau žmonių nei amerikiečiai.
JAV pranešė apie 13 žuvusių kareivių. 18 amerikiečių buvo sužeisti. Per išpuolius žuvo iš viso 60 civilių.
Po mirtinų atakų JAV prezidentas Joe Bidenas pagrasino kerštu jas surengusiems teroristams. „Mes jus medžiosime, ir jūs už tai sumokėsite“, – pareiškė jis ketvirtadienį Baltuosiuose rūmuose. JAV vykdys operacijas prieš sprogimus organizavusią „Islamo valstybę“, paskelbė prezidentas.
J. Bidenas taip pat pareiškė, kad evakuacija iš Afganistano bus tęsiama. „Mes tęsime evakuaciją“, – sakė jis. Teroristai esą neprivers JAV stabdyti savo misijos.
Atsakomybę už išpuolius prisiėmė „Islamo valstybė“ (IS). Per savo propagandinį ruporą „Amaq“ grupuotė pareiškė, kad vienas jos kovotojų susisprogdino prie oro uosto. IS padalinio regione – Chorosano provincijos islamo valstybės (ISKP) kovotojas esą įveikė visus saugumo barjerus ir priartėjo prie JAV karių „ne daugiau kaip per penkis metrus“. Tada jis detonavo savo sprogmenų liemenę.
Popiežius Pranciškus lankosi Irake. EPA-ELTA nuotr.
Trečią savo vizito Irake dieną popiežius Pranciškus planuoja apsilankyti šiaurinėje šalies dalyje, kurią dar neseniai kontroliavo vadinamosios „Islamo valstybės“ islamistai, skelbia BBC.
Šį regioną islamistai užgrobė 2014 m. ir suniokojo istorinės vertės krikščionių bažnyčias. Į šias vietoves krikščionys pradėjo gįžti po „Islamo valstybės“ įveikimo 2017 m.
Erbilio mieste esančiame futbolo stadione popiežius ketina aukoti šv. Mišias. Skaičiuojama, kad į stadioną gali susirinkti apie 10 tūkst. žmonių.
Tačiau baiminamasi, kad planuojamos apeigos gali tapti ypač dideliu koronaviruso židiniu. Pastarąjį mėnesį Irake smarkiai padaugėjo naujų COVID-19 atvejų.
Be to, nerimą kelia ir saugumo klausimai, mat ši pontifiko kelionė laikoma itin rizikinga.
Popiežius Pranciškus – Irake. EPA-ELTA nuotr.
Tiek 84-erių amžiaus katalikų Bažnyčios vadovas, tiek ir visi jo palydos nariai jau yra paskiepyti nuo koronaviruso. Tuo metu į Iraką pirmoji skiepų siunta atkeliavo tik praėjusią savaitę.
Penktadienį prasidėjusi keturių dienų trukmės popiežiaus kelionė yra pirmoji jo išvyka į užsienį nuo pandemijos pradžios. Be to, tai yra pirmasis apskritai popiežiaus vizitas Irake.
Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.
Po daugiau kaip metus trukusio pasirengimo NATO davė starto šūvį misijos Irake išplėtimui.
Šiuo metu šalyje tarnauja iki 500 karių, jų skaičius palaipsniui bus padidintas iki 4 000, ketvirtadienį po NATO šalių gynybos ministrų konsultacijų sakė organizacijos generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. NATO tikslas – neleisti vėl sustiprėti džihadistų grupuotei „Islamo valstybė“ (IS).
NATO nuo 2017 metų Irake apmoko saugumo pajėgas. Ypač didelis dėmesys skiriamas sprogmenų neutralizavimui ir medicininei priežiūrai. Taip pat teikiamos konsultacijos Irako gynybos ministerijai ir kitoms saugumo žinyboms.
„Prevencija yra geriau nei intervencija, – pabrėžė J. Stoltenbergas. – Apmokymai dabar apims daugiau Irako saugumo institucijų ir teritorijų už Bagdado ribų“. Karių skaičius bus didinamas palaipsniui ir visuomet derinant su Irako vyriausybe.
IS 2014 metais užėmė maždaug trečdalį Irako valstybės teritorijos, tačiau vėlesniais metais buvo beveik visiškai išstumta JAV vadovaujamos karinės koalicijos. 2017 metais Irako vyriausybė paskelbė „pergalę“ prieš IS. Pernai tarptautinė karinė koalicija smarkiai sumažino savo buvimą Irake. Tačiau IS ir toliau turi pogrindinių kuopelių, kurios vykdo atakas.
Kol kas nežinomi koronaviruso pandemijos padariniai misijos išplėtimui. Iš tikrųjų iš 500 ligšiolinės misijos karių šiuo metu Irake, Aljanso duomenimis, yra tik 300.
Danijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Danijos saugumo policija (PET) surengė operaciją, per kurią buvo suimti septyni žmonės, jie kaltinami planavę vieną ar kelis teroro aktus. Dar šeši su šia byla susiję asmenys gali būti suimti po teismo sprendimo. Tai sakoma ketvirtadienį paskelbtame PET pranešime.
„Glaudžiai bendradarbiaudama su Centrinės ir Vakarų Zelandijos policija, PET vasario 6-8 dienomis surengė didelę operaciją. Septyni žmonės buvo suimti ir apkaltinti planavę vieną ar kelis teroro aktus, – pažymima pranešime. – Dar šeši žmonės bus nugabenti į teismą Holbeke prašant leidimo juos suimti“.
Sulaikytieji kaltinami įsigiję medžiagų ir komponentų sprogmenims gaminti, taip pat ginklų. Dar vienas įtariamasis buvo suimtas Vokietijoje, sakoma pranešime. Šiuo metu policija negali suteikti papildomos informacijos.
Anksčiau ketvirtadienį leidinys „Spiegel“ pranešė, kad Vokietijos ir Danijos pareigūnai sulaikė tris sirus ir rado pas juos cheminių medžiagų, kurios galėjo būti panaudotos sprogmenims gaminti.
Vokietijoje bylą tiria Naumburgo generalinė prokuratūra. Įtariama, kad sirai – trys broliai – ruošėsi įvykdyti sunkų nusikaltimą, keliantį grėsmę valstybės saugumui. Pas juos, be chemikalų, rasta propagandinės medžiagos, liaupsinančios teroristinę „Islamo valstybės“ (IS) organizaciją.
Praėjusią savaitę Vokietijos federalinė kriminalinių bylų žinyba (BKA) gavo informacijos, kad Danijoje gyvenantis 33 metų amžiaus siras internetu užsisakė Lenkijoje 5 kilogramus sieros ir 5 kilogramus aliuminio pudros. Kaip pristatymo punktą jis pardavėjui nurodė savo 36 metų brolio adresą VFR Desau-Roslau mieste (Saksonijos-Anhalto federalinė žemė). Per kratas Vokietijoje policininkai nerado užsakytų chemikalų, bet aptiko ne vieną kilogramą pirotechnikos, dagčių ir IS vėliavą.
Sirui pavyko pasprukti, bet vėliau jis buvo sulaikytas jau su savo broliu Danijoje. Ten buvo rastos ir cheminės medžiagos. Praėjusį savaitgalį Vokietijos policija Dycenbache (Heseno federalinė žemė) sučiupo ir trečiąjį brolį. Kur konkrečiai buvo planuojamas teroro aktas, kol kas nežinoma.
Austrijos specialusis dalinys. EPA – ELTA nuotr.
„Islamo valstybės“ (IS) grupuotė antradienį prisiėmė atsakomybę dėl aukų pareikalavusių šaudynių Vienoje. Tai grupuotė paskelbė savo „Telegram“ paskyrose.
Pranešime skelbiama, kad už pirmadienį Austrijos sostinėje įvykdytą išpuolį yra atsakingas „kalifato kovotojas“. Per išpuolį žuvo keturi žmonės.
Atskirame pranešime, kuriame publikuota ir ginkluoto užpuoliko nuotrauka, IS propagandos padalinys teigė, kad „vakar išpuolį Vienos mieste įvykdė IS kovotojas“.
Afganistanas: kalėjimo užpuolimo aukų skaičius padidėjo iki 20. EPA-ELTA nuotr.
Mažiausiai 20 žmonių žuvo užpuolus kalėjimą Dželalabade, Afganistano rytuose esančios Nangarharo provincijos administraciniame centre.
Tai pirmadienį pranešė televizijos kanalas „1 TV“, remdamasis savo šaltiniais.
Anksčiau televizijos kanalas „Tolo News“ informavo apie penkis per incidentą žuvusius ir 42 nukentėjusius žmones.
„1 TV“ duomenimis, sekmadienį teroristas mirtininkas detonavo užminuotą automobilį prie Dželalabado kalėjimo vartų. Po sprogimo smogikams pavyko patekti į pastatą.
Susirėmimai tęsėsi iki pirmadienio ryto, penki užpuolikai buvo nukauti. Pasak neįvardyto šaltinio, per ataką iš pataisos įstaigos mėgino pabėgti, bet buvo sučiupti 700 kalinių.
Išpuolis Dželalabade surengtas musulmonų Aukojimo šventės (Eid al-Adha) dienomis. Radikalus Talibano judėjimas ir Afganistano vyriausybė šiuo laikotarpiu paskelbė trijų dienų paliaubas.
Kaip pažymi „1 TV“, atsakomybę už ataką Dželalabade prisiėmė vieną iš grupuočių, susijusių su teroristine „Islamo valstybės“ organizacija.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. EPA – ELTA nuotr.
Turkija paprašė NATO papildomos pagalbos dėl įvykių Sirijoje, kuri padėtų apsaugoti sienas ir atsakyti į migracijos iššūkius. Tai pirmadienį po susitikimo su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu pranešė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.
„Šiandien derybose mes daugiausia dėmesio skyrėme padėčiai Sirijoje. Aš pabrėžiau, kaip svarbu, kad NATO ir Aljanso šalys suteiktų Turkijai papildomą pagalbą. Sirijos ir Turkijos siena – tai pietrytinė NATO siena. Krizė Sirijoje – tai grėsmė mūsų regionui ir visai Europai tiek saugumo srityje, tiek humanitarinėje srityje. Nė viena Europos šalis negali sau leisti prabangos likti abejingai Sirijos tragedijai“, – pareiškė jis.
Anot R. T. Erdogano, Turkija „devynerius metus buvo Europos ir NATO bastionas prieš grėsmę iš Sirijos, buvo vienintelė NATO šalis, kuri kovojo su „Islamo valstybe“, taip pat priėmė 3,7 milijono pabėgėlių iš Sirijos“.
Šis pareiškimas nuskambėjo prieš Briuselyje įvyksiantį R. T. Erdogano susitikimą su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charlesu Micheliu, kurie greičiausiai pareikalaus, kad Turkija vėl laikytųsi 2016 metais pasirašyto susitarimo dėl pabėgėlių. R. T. Erdoganas savo ruožtu gali reikalauti tolesnės finansinės paramos.
Puolama JAV ambasada Bagdade. EPA-ELTA nuotr.
Po to, kai minia protestuotojų užpuolė Jungtinių Valstijų ambasadą Irako sostinėje, JAV ketina nedelsiant į šalį išsiųsti dar 750 amerikiečių karių. Apie tai antradienį paskelbė Pentagonas.
„Šis karių dislokavimas yra tinkama prevencinė priemonė, kurios imamasi atsakant į išaugusius pavojus JAV pareigūnams ir infrastruktūrai, – tokius, kokius šiandien išvydome Bagdade“, – teigiama JAV gynybos sekretoriaus Marko Espero pareiškime.
M. Esperas pridūrė, kad papildomi kariai Irake bus dislokuoti artimiausiomis dienomis.
Tūkstančių irakiečių nepasitenkinimą sukėlė savaitgalį JAV surengti oro antskrydžiai, per kuriuos žuvo daugiau nei dvi dešimtys sukarintos grupuotės kovotojų. JAV smogė penkiems šiitų kovotojų objektams: trims – Irake ir dviem – Sirijoje. Grupuotę palaikantys gyventojai antradienį apgulė ypač saugomą Bagdado ambasadų ir vyriausybės institucijų zoną ir užpuolė JAV ambasadą. Irakiečiai atakuoja JAV ambasadą Bagdade. EPA-ELTA nuotr.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pažadėjo, kad dėl žuvusiųjų ir incidento metu patirtos žalos kaltu bus laikomas Iranas. „Jie sumokės DIDELĘ KAINĄ! Tai ne perspėjimas, o grasinimas. Laimingų Naujųjų metų!“, – JAV vadovas parašė tviterio žinutėje.
Nors D. Trumpas ambasados užpuolimu kaltina Iraną, Teheranas savo ruožtu išpeikė Vašingtoną dėl „neproporcingo atsako“ į protestus ir paneigė bet kokias sąsajas su protestuotojais.
Be to, Iranas savaitės pradžioje pareiškė, kad JAV esą demonstruoja savo „paramą terorizmui“, vykdydamos oro smūgius prieš pajėgas Irake, kurios yra kovojusios prieš „Islamo valstybę“.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad „puikus ir svarbus bendradarbiavimas“ tarp JAV ir Rusijos padėjo užkirsti kelią teroro išpuoliui Sankt Peterburge.
„Prezidentas (Vladimiras) Putinas paskambino ir padėkojo man ir visoms Jungtinėms Valstijos už tai, kad informavome juos apie planuojama teroristinį išpuolį labai gražiame Sankt Peterburgo mieste“, – tviteryje rašo D. Trumpas.
„Jiems pavyko greitai sulaikyti įtariamuosius, buvo išgelbėta daug žmonių gyvybių, – teigė JAV prezidentas. – Puikus ir svarbus bendradarbiavimas!“
Rusijos teismas pirmadienį leido suimti du vyrus, įtariamus planavus išpuolį Sankt Peterburge Naujųjų metų išvakarėse.
Rusijos saugumo tarnybos (FSB) teigimu, vyrai prisiekė ištikimybę „Islamo valstybės“ (IS) džihadistų grupuotei.
FSB pranešė, kad abu vyrai buvo sulaikyti penktadienį pagal iš „amerikiečių partnerių“ gautą informaciją. Įtariamieji prisipažino rengę išpuolius.
Paskelbta, kad sulaikytieji yra 22-ejų Nikita Semionovas ir 23-ejų Georgijus Černyšovas.
Vietos naujienų portalas „Fontanka“ skelbė, kad vyrai planavo išpuolius prekybos centre ir katedroje, jie esą buvo nusiuntę nuotraukas kontaktiniams asmenims iš IS, kad patvirtintų savo taikinius.
Nors Maskva ir Vašingtonas nesutaria dėl daugelio klausimų, abi šalys reguliariai pabrėžia bendrą ryžtą kovoti su terorizmu.
Sergejus Lavrovas. EPA – ELTA nuotr.
Rusijos kariuomenė kol kas negali patvirtinti, kad „Islamo valstybės“ lyderis Abu Bakras al-Baghdadis išties buvo nukautas, kaip paskelbė Jungtinės Valstijos, Rusijos televizijai „Rossiya-24“ pareiškė šalies užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
„Gynybos ministerija jau yra komentavusi apie Abu Bakrą al-Baghdadį. Mums reikia daugiau informacijos. Naujiena paskelbta labai iškilmingai ir džiūgaujant, bet mūsų kariuomenė vis dar aiškinasi. Kariškiai kol kas negali patvirtinti daugelio dalykų, kuriuos pareiškė Jungtinės Valstijos. Taigi kol kas šios situacijos neliesiu“, – televizijos laidoje kalbėjo Rusijos diplomatijos vadovas.
Žuvo „Islamo valstybės“ lyderis A. B. al-Baghdadis. EPA-ELTA nuotr.
„Tiesa, teroristų sunaikinimą, jeigu toks iš tiesų įvyko, nes apie Abu Bakro al-Baghdadžio mirtį anksčiau pranešta ne vieną kartą, tikriausiai galima laikyti pozityviu žingsniu, turint omenyje, kad šis žmogus ženkliai prisidėjo prie Islamo valstybės sukūrimo ir bandymo įtvirtinti kalifatą“, – pridūrė S. Lavrovas.
A. B. al-Baghdadis, kuris IS vadovavo nuo 2014 metų ir buvo labiausiai ieškomas žmogus pasaulyje, žuvo per JAV specialiųjų pajėgų reidą Sirijos Idlibo provincijoje. Apie tai spalio 27 d. paskelbė prezidentas Donaldas Trumpas.
Ekstremistų grupuotė „Islamo valstybė“ (IS) patvirtino savo lyderio Abu Bakro al-Baghdadžio žūtį ir paprašė grupuotės šalininkų prisiekti ištikimybę jo įpėdiniui Abu Ibrahimui al-Hashemiui al-Qurashiui.
„Gedime musulmonų kalifo šeicho Abu Bakro al-Baghdadžio“, – išplatintame garso pranešime sakė grupuotės atstovas Abu Hamza al-Qurashis.
IS atstovas taip pat griežtai įspėjo JAV, kad šalininkai atkeršys už A. B. al-Baghdadžio mirtį, o JAV prezidentą Donaldą Trumpą pavadino „senu bepročiu“.
„Nesidžiaukite šeicho A. B. al-Baghdadžio nužudymu“, – įspėjo IS atstovas.
B. al-Baghdadis, kuris IS vadovavo nuo 2014 metų ir buvo labiausiai ieškomas vyras pasaulyje, žuvo per JAV specialiųjų pajėgų reidą Sirijos Idlibo provincijoje praėjusį sekmadienį.
Jis 2014 metais buvo paskelbtas grupuotės kalifu ar lyderiu, kai IS kovotojai užėmė didžiules teritorijas Sirijoje ir Irake.
Žuvo „Islamo valstybės“ lyderis A. B. al-Baghdadis. EPA-ELTA nuotr.
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos darbuotojai nežino, iš kur jis gavo informacijos apie tai, kad „Islamo valstybės“ lyderis Abu Bakras al-Baghdadi prieš mirtį buvo apimtas baimės, rašo laikraštis „Huffpost“.
Sekmadienį žurnalistų paklaustas apie paskutines teroristo gyvenimo minutes, Baltųjų rūmų šeimininkas pareiškė, kad Abu Bakras al-Baghdadi, išsigandęs artėjančių Amerikos kariškių, „šaukė, aimanavo ir verkė“. „Jis buvo mirtinai išsigandęs ir nenorėjo mirti“, – teigė D. Trumpas.
Pasak „Huffpost“, prezidento žodžiai apie teroristo emocijas sukėlė nuostabą Baltuosiuose rūmuose. Leidinio duomenimis, D. Trumpui parodyta Abu Bakro al-Baghdadi gaudynių transliacija buvo be garso.
„Šis vaizdo įrašas negalėjo išsamiai parodyti, kas vyko požeminiame tunelyje, tuo labiau atskleisti, ar Abu Bakras al-Baghdadi verkė“, – tvirtina laikraštis.
Pentagonas atsisakė komentuoti D. Trumpo versijos apie IS vadeivos išgąstį šaltinį. „Aš nežinau tokių išsamių detalių“, – pareiškė JAV gynybos sekretorius Markas Esperis.
„Islamo valstybės“ (IS) lyderis Abu Bakras al-Baghdadis žuvo Jungtinių Valstijų karinės operacijos, vykusios Sirijos Idlibo regione, metu, sekmadienį pranešė JAV žiniasklaida.
Žiniasklaida, cituodama keletą vyriausybės šaltinių, pranešė, kad A. B. al-Baghdadis greičiausiai susisprogdino detonavęs savižudžio liemenę tuo metu, kai atakavo JAV specialiųjų operacijų pajėgos.
Pareigūnai teigė, kad IS lyderis buvo slaptai planuojamos operacijos taikinys. A. B. al-Baghdadžio buvo ilgai ieškota, kadangi per pastaruosius kelis metus keletą kartų jau buvo pranešta apie jo mirtį.
IS lyderis buvo 48 metų Irako pilietis, atsakingas už džihadistų judėjimo įtakos išplėtimą ir „kalifato“ teritorijos Sirijoje ir Irake įsteigimu. Jis yra kaltinamas tūkstančių civilių mirtimis ir karo nusikaltimais.
Pareigūnai naujienų tarnybai „ABC News“ teigė, kad šiuo metu vyksta visų atakos metu žuvusiųjų atpažinimo darbai.
Jungtinės Valstijos anksčiau buvo paskelbusios apie 25 mln. dolerių atlygį už žinias apie A. B. al-Baghdadžio buvimo vietą.
