Italija

Trumposios naujienos

Italijos medicinos darbuotojai gali pretenduoti į mėnesines išmokas iki 2 tūkst. eurų, skirtas jų šeimoms paremti. Kaip rašo ketvirtadienį laikraštis „Il Corriere della Sera“, toks pasiūlymas yra šalies vyriausybės aprobuotame naujame priemonių gyventojams ir bendrovėms remti pakete, kurio bendra suma – 55 mlrd. eurų.
 
Pasak leidinio, planuojama, kad italų šeimoms skirta finansinė pagalba sudarys iki 700 mln. eurų. Ji, be kita ko, apima subsidijas auklių paslaugoms apmokėti, jeigu vaikų iki 12 metų amžiaus tėvai dirba. Iš pradžių buvo numatyta 600 eurų per mėnesį suma, bet nuo birželio ji padvigubės – iki 1,2 tūkstančio. Tiek valstybinių, tiek privačių medicinos įstaigų darbuotojų vaikams skiriama iki 2 tūkst. eurų.
 
Dėl pandemijos Italijoje uždarius mokyklas, šie pinigai gali būti panaudoti auklių paslaugoms apmokėti ir abonentams į vasaros stovyklas, kurias planuojama atidaryti liepą, įsigyti.
 
Anksčiau vyriausybė paskelbė, kad pirmosiose kovos su koronavirusu linijose dirbantiems medikams bus išmokėtos vienkartinės 1 000 eurų premijos.
 
Nuo pandemijos pradžios Italijoje iš viso nustatyti daugiau kaip 222 tūkst. infekuotųjų, iš kurių per 31 tūkst. mirė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.14; 10:00
Trumposios naujienos

Italijoje dėl koronaviruso jau beveik mėnesį yra paskelbtas visuotinis karantinas. Gyventojai sėdi namuose, turistų nėra, o istorinėse italų miestų aikštėse pradėjo želti jauna žolė, skelbia tvn.24pl.
 
Italijoje suvaržymai dėl COVID-19 pandemijos tęsiasi beveik penkias savaites. Gyventojai iki minimumo bando apriboti aktyvumą lauke. Nėra čia ir turistų.
 
Vienoje iš populiariausių Navonos aikštėje Romoje tarp akmeninių šaligatvių plytelių, kurios itališkai vadinamos sampietrini, pradėjo prasikalti žalia žolė.
 
Paprastai populiarios vietos tarp turistų šiuo metu būdavo pilnos žmonių, todėl žolė negalėdavo čia augti, nes būdavo nuolat sutrypiama. Dabar čia nieko nematyti, o tai palankios sąlygos suželti jaunai žolei.
 
Panašiai yra ir Toskanos regiono mieste Sienoje, „Piazza del Campo“ aikštėje, kuri įtraukta ir į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Čia, be želiančios žolės, išdygo mažos saulutės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.10; 08:20
Žvalgyba

Italijos vėliava

Po Italijos premjero Džiuzepės Konti ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitarimo dėl humanitarinės pagalbos tiekimo Lombardijos regionui neprabėgo nė kelios savaitės. O viešojoje erdvėje skelbiama vis daugiau įtarimų, jog Maskva tiesiog begėdiškai apgavo Romą.

Taigi į pietus nuo Romos nusileido 15-a Rusijos karinių transporto lėktuvų IL-76. Atgabentos dėžės buvo pakrautos į tais pačiais lėktuvais atskraidintus rusiškus karinius sunkvežimius, ir rusų kariškių kolona, kurią sudarė apie 100 žmonių, patraukė į šiaurės Italiją. Atskridusių rusų kariškių, žinoma, niekas netikrino. Nesidomėjo nei tuo, kas dėžėse, nei kas tai per sunkvežimiai. Italai aklai pasitikėjo Kremliaus „garbės žodžiu“ ir plakatais su užrašais „Su meile – iš Rusijos“.

Ir vis tik tikrinti rusiškus karinius krovinius Italijai vertėjo, nes generolo Sergėjaus Kikoto, pulkininko Genadijaus Eremino ir pulkininko Viačeslavo Kulišo vadovaujamas maždaug šimto karių būrys atsidūrė ne kur nors neutralioje zonoje, o NATO teritorijoje. Šis vizitas ne tik kad nebuvo kontroliuojamas italų specialiųjų tarnybų (suprask, nepatogu rodyti nepasitikėjimą tais, kurie atveža labdaros, tiesia tau pagalbos ranką?!) bei nebuvo derintas su Aljanso vadovybe. Tad, preliminariai tariant, italai  nebuvo tikri, kad tikrai žino, kas sudėta tose dėžėse.

Oficiali Rusijos versija: atgabenta mobili laboratorija, skirta testuoti, ar žmogus neužsikrėtęs, dezinfekcijai skirta technika ir, atkreipkite dėmesį, kita konkrečiai neįvardinta aparatūra, skirta neva gelbėti COVID-19 virusu užsikrėtusius asmenis.

Tačiau prof. Džermano Dotori iš strateginių tyrimų centro viename iš Romos universitetų mano, kad tikrasis rusų kariškių tikslas buvo ne pagalbos teikimas, bet specifinės informacijos rinkimas. Mat italams pagalbos iš Maskvos nereikia – NATO aljanse Italija laikoma viena iš labiausiai pasikausčiusių valstybių saugantis nuo cheminių, biologinių ir atominių ginklų. Vargu ar Romai galėjo būti gyvybiškai naudinga toji senstelėjusi ar net visiškai pasenusi rusiška technika.

Kad rusų kariškiai į Italiją atvyko ne padėti, bet šnipinėti, įsitikinęs ir atsargos pulkininkas Chamišas de Bretonas-Gordon, iki 2012-ųjų vadovavęs britų pulkui, kurio paskirtis – ginti Didžiąją Britaniją nuo cheminio, biologinio ir atominio ginklų. Šis britų atsargos kariškis įsitikinęs, jog tarp tų į Šiaurės Italiją siuntas atgabenusių rusų kariškių buvo ir žvalgų iš GRU (Glavoje razvedyvatelnoje upravlenije). Šiuos įtarimus susitiprina ir žinia, kad vos šimto kariškių būriui vadovavo ne majoras, kaip būtų įprasta, o generolas ir du pulkininkai, turintys patirties kovojant su užkrečiamomis ligomis.

Tad, remiantis „The Telegraph“ publikacija (Nikas Skuairesas, Natalija Vasiljeva ir Andrea Fogt), kurioje išdėstyti visi šie įtarimai, Italija padarė didžiausią kvailystę, įsileidusi rusų kariškius ir leidusi jiems be deramos priežiūros važinėti po šalį.

Informacijos šaltinis – „The Telegraph”

Trumposios naujienos

Pastarąją parą Italijoje nuo naujojo koronaviruso sukelto susirgimo ir jo padarinių mirė 601 žmogus – 50-čia žmonių mažiau negu prieš parą. Mirčių skaičiaus mažėjimas fiksuojamas antrą dieną. Naujus duomenis pirmadienį pranešė Civilinės saugos departamento vadovas Angelas Borrellis.
 
„Šiandien mes užregistravome 601 paciento mirtį. Bendras aukų skaičius viršijo 6 tūkstančius. Infekuotųjų yra 50 418“, – informavo pareigūnas.
 
Sekmadienį buvo pranešta apie 651 mirusįjį, o šeštadienį buvo pasiektas antirekordas – beveik 800 mirusiųjų. Bendras infekuotųjų skaičius Italijoje nuo pandemijos pradžios – 63 927 žmonės.
 
Praėjusių metų pabaigoje Kinijos Uhano mieste prasidėjęs naujojo koronaviruso sukeliamo susirgimo protrūkis išplito į daugiau kaip 150 šalių. Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija jį pripažino pandemija. Naujausiais duomenimis, pasaulyje koronavirusu užsikrėtė daugiau kaip 320 tūkstančių žmonių, per 15 tūkstančių infekuotųjų mirė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.24; 07:18
Atsargiai

Kiek daugiau nei tūkstantis medicininių kaukių, kurias Kinija dovanų išsiuntė nuo pandemijos labiausiai kenčiančioms Italijos ligoninėms, greičiausiai dėl nesusipratimo pasienyje atsidūrė Čekijoje.
 
Sekmadienį dar nebuvo aišku, ar incidentas įvyko dėl nesusipratimo ir logistinės klaidos, ar tai buvo tyčinis bandymas pasilikti Italijai skirtas medicinines kaukes.
 
Italijos dienraštis „Respublica“ šeštadienį paskelbė, kad čekų pareigūnai Italijos ligoninėms siųstas kiniškas kaukes konfiskavo, esą vykdydami operaciją prieš nelegalų prekių gabenimą. Įvykis aprašomas straipsnyje, pavadinimu „Kaip Čekija atėmė tūkstančius Kinijos Italijai siųstų kaukių“. Laikraštis savo šaltiniu įvardijo „drąsų čekų mokslininką“ Lukasą Levą Cervinką, kuris yra Čekų piratų partijos pirmininko pavaduotojo patarėjas.
 
Čekijos policija kovos su kontrabanda operaciją įvykdė antradienį. Jos metu konfiskuota apie 680 tūkst. medicininių kaukių ir plaučių ventiliacijos aparatų. Prekės aptiktos į šiaurę nuo Prahos esančiame Lovosicių mieste įsikūrusios privačios įmonės sandėlyje. Tokios operacijos šalyje vykdomos kovojant su nelegalia prekyba medicinos priemonėmis ekstremalių situacijų metu.
 
Penktadienį Čekijos vidaus reikalų ministras Janas Hamacekas tviteryje pripažino, kad, „deja, atlikus tyrimą, paaiškėjo, jog nedidelė dalis sulaikytų prekių buvo Kinijos dovana Italijai“. Italijos pareigūnai oficialiai situacijos nekomentavo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.22; 10:00
Trumposios naujienos

Italijos prezidentas Sergio Mattarella savo laiške Vokietijos prezidentui pareiškė viltį, kad kitos šalys pasimokys iš Italijos kovos su koronaviruso pandemija.
 
„Viliuosi, kad Italijos sukaupta patirtis kovojant su šia užkrečiamąja liga bus naudinga Europai ir visam pasauliui. Aš labai tikiuosi, kad Vokietija ir kitos valstybės išvengs skausmingos Italijos patirties“, – S. Mattarella rašo savo laiške Vokietijos lyderiui Frankui Walteriui Steinmeieriui.
 
Daugelyje Italijos vietovių „nyksta senoji karta“, kuri turėtų būti atskaitos tašku jauniems žmonėms, pridūrė Italijos prezidentas.
 
Italija šiuo metu labiausiai visame pasaulyje kenčia nuo koronaviruso pandemijos. Čia užfiksuota beveik 5 tūkst. mirčių.
 
S. Mattarella savo laiške taip pat padėkojo už Vokietijos solidarumą ir pagalbą medicininėmis priemonėmis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.22; 17:20
Trumposios naujienos

Italijos premjeras Giuseppe Conte ketvirtadienį paskelbė, kad kelias savaites trunkantis karantinas Italijoje, kuri yra labiausiai koronaviruso pandemijos paveikta šalis Europoje, bus pratęstas iki vėlesnio nei balandžio 3 d. termino.
 
„Priemonės, kurių ėmėmės, turi būti pratęstos iki vėlesnio, nei numatėme, termino“, – laikraščiui „Corriere della Sera“ sakė G. Conte.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.19; 00:30
Trumposios naujienos

Italijoje toliau sparčiai auga mirčių nuo naujojo koronaviruso skaičius. Italijai pirmadienį pranešus apie dar 349 mirusius žmones, šalyje nuo koronaviruso mirusių asmenų skaičius padidėjo iki 2 158.
 
Pagal mirčių skaičių Italija yra antra po Kinijos, kurioje pernai gruodį prasidėjo koronaviruso protrūkis.
 
Nuo praėjusios savaitės ketvirtadienio iki dabar Italijoje oficialus COVID-19 aukų skaičius padidėjo daugiau nei du kartus. Praėjusį ketvirtadienį šalyje koronaviruso aukų skaičius buvo 1 000.
 
Vos per pastarąsias dvi paras šalyje mirė daugiau kaip 700 žmonių.
 
Dabar Italijoje užsikrėtusiųjų yra jau 27 980, nors prieš keturias dienas patvirtintų užsikrėtimo atvejų skaičius dar buvo gerokai mažesnis – 15 113.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.17; 03:00
Aktualijos

Du naujai koronavirusu diagnozuoti lietuviai – vyras ir žmona yra izoliuoti Kauno klinikinėje ligoninėje. Tai trečiadienio rytą surengtoje spaudos konferencijoje patvirtino Valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijos centro vadovas, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
 
Skelbiama, kad infekuoti pacientai yra kovo 7 d. iš Italijos grįžusi šeima. Vyras ir žmona Italijoje slidinėjo. Šioje šalyje užfiksuota daugiausiai koronaviruso atvejų iš visų Europos šalių.
 
„Tai yra šeima, kauniečiai, vyras ir žmona. Gimę 1980 ir 1985 m. Tai yra ne rizikos grupėje pagal amžių žmonės, kurie viešėjo Šiaurės Italijoje vasario 29 – kovo 6 dienomis. Ten slidinėjo. Į Lietuvą grįžo automobiliu“, – trečiadienį Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje sakė A. Veryga.
 
Kartu ministras patikino, kad minėti asmenys laikėsi elgesio rekomendacijų, vaikų neturi.
 
„Tuo metu, kai pasireiškė simptomai, jie pasielgė pagal rekomendacijas, išsikvietė greitąją pagalbą, buvo nugabenti į ligoninę, atlikti tyrimai, ir tokiu būdu buvo patvirtintas virusas“, – spaudos konferencijoje sakė A. Veryga.
 
SAM vadovas taip pat pranešė, kad buvo nustatyti keli aukštą riziką užsikrėsti koronavirusu turintys žmonės. Jie, kaip aiškino A. Veryga, izoliuoti namuose.
 
„Buvo nustatyti du artimi kontaktai, kurie yra aukštos rizikos. Specialistai įvertino galimybes tuos kontaktus izoliuoti namie“, – sakė A. Veryga, pabrėždamas, kad tokiai izoliacijai namuose sąlygos yra tinkamos.
 
„Jie šiuo metu yra namuose, turi visą reikalingą informaciją“, – pabrėžė jis.
 
Kalbėdamas apie naujai užsikrėtusių kauniečių būklę, ministras sakė, kad ji yra patenkinama.
 
„Pacientų būklė yra patenkinama. Simptomai nėra labai sunkūs, sudėtingi ir jiems sudėtingo gydymo nereikia“, – teigė jis.
 
Tyrimai bus atliekami ir sunkias pneumonijas turintiems asmenims
 
Jo teigimu, naujausios elgesio rekomendacijos dėl renginių atšaukimo, lankymosi viešose vietose bus patikslintos ketvirtadienį. Pasak A. Verygos, nuo šiol tyrimai bus atliekami ir tiems žmonėms, kurie, nors ir nebuvo išvykę, neturėjo kontakto su infekuotaisiais, tačiau turi sunkias, neaiškios kilmės pneumonijas.
 
Vis dėlto nedarbingumo pažymos nebebus išduodamos visiems, grįžtantiems iš koronaviruso patvirtintų židinių.
 
„Nedarbingumo pažymėjimai žmonėms, kurie neturi simptomų, nebebus išdavinėjami, nes supraskite, kad tai būtų labai didelis skaičius žmonių“, – kalbėjo A. Veryga, pabrėžęs, kad vis tik yra tikimasi žmonių sąmoningumo laikantis elgesio rekomendacijų. Darbdaviams, informavo ministras, taip pat yra teikiamos rekomendacijos – organizuoti darbą nuotoliniu būdu.
 
Kauno klinikinės ligoninės vadovas: pacientai yra izoliuoti kartu
 
Tuo metu Kauno klinikinės ligoninės vadovas prof. Albinas Naudžiūnas sakė, kad užsikrėtusi pora yra izoliuoti kartu. Infekuotų žmonių kūno temperatūra siekia 37,5 laipsnio.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.11; 11:01
Trumposios naujienos

Italijoje nuo naujojo koronaviruso jau mirė per 100 žmonių. Patvirtintos 107 mirtys ir 3 089 infekuoti asmenys, trečiadienį pranešė Italijos civilinė apsauga. Per 24 valandas užregistruoti 28 nauji mirties atvejai ir 587 nauji susirgimai.
 
Dėl sparčiai plintančio koronaviruso Italijos vyriausybė nusprendė iki kovo 15 dienos uždaryti visas mokyklas ir universitetus. Ši priemonė įsigalios ketvirtadienį, žurnalistams sakė švietimo ministrė Lucia Azzolina.
 
Italijoje šiuo metu fiksuojamas didžiausias koronaviruso protrūkis Europoje. Bendras infekuotųjų skaičius didesnis yra tik Kinijoje ir Pietų Korėjoje. Pagal mirtis Italija rikiuojasi antroje vietoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.05; 05:30
Aktualijos

Italijoje su darbo vizitu viešėjęs prezidentas Gitanas Nausėda, susitikęs su šalies vadovu Sergio Mattarella, kalbėjosi apie dvišalius politinius, ekonominius ir kultūrinius Lietuvos ir Italijos santykius, bendradarbiavimą transatlantinėse organizacijose, saugumo klausimus.
 
„Lietuvos ir Italijos bendradarbiavimas dvišaliu ir tarptautiniu lygiu nuolat stiprėja. Vertiname aktyviai plėtojamus politinius, ekonominius ir kultūrinius mūsų šalių ryšius, esame artimi sąjungininkai Europos Sąjungoje ir NATO. Panašiai matome šiandienos geopolitinius iššūkius, su kuriais pastaruoju metu susiduria Europos Sąjunga. Italijos pastangos ir pavyzdys palaikant Europos idealus, taip pat nuoseklus indėlis į mūsų regiono gynybos užtikrinimą yra ypač svarbūs”, – sakė G. Nausėda.
 
Pasak Lietuvos vadovo, bendrą grėsmių matymą liudija ir Italijos įsitraukimas, stiprinant Baltijos valstybių saugumą. Italijos karių dalyvavimas NATO eFP ir 2020 metais planuojama oro policijos misija Lietuvoje yra konkretūs Italijos įsipareigojimų savo sąjungininkams ir regioniniam stabilumui išraiška.
 
Anot Prezidento komunikacijos grupės, susitikime Lietuvos vadovas pabrėžė, kad suprantame grėsmes, su kuriomis susiduria Italija. Savo ruožtu Lietuva prisideda prie NATO Pietų strateginio centro Neapolyje veiklos, stiprindama bendrą Aljanso atsaką į terorizmą, padėdama užtikrinti stabilumą Pietų kaimynėse.
 
G. Nausėda akcentavo, kad Lietuvą ir Italiją vienija glaudus bendradarbiavimas verslo, mokslo, akademinių mainų ir kultūros srityse. Italija yra svarbi Lietuvos prekybos partnerė – pernai pagal prekybos apyvartą Italija buvo 8-oje vietoje. Lietuvos eksportas į Italiją nuolat auga, Lietuvoje gaminami maisto produktai yra vertinami ir randa savo pirkėją Italijoje.
 
G. Nausėda pakvietė Italijos vadovą kartu dalyvauti Italijos ir Lietuvos verslo forumuose, aktyviai juos globoti, skatinant verslo bendruomenių ryšius.
 
Svarbų politinį ir ekonominį abiejų valstybių bendradarbiavimą papildo kultūrinis ir visuomeninis Lietuvos ir Italijos dialogas. Šių metų Venecijos meno bienalėje Lietuvos menininkės pristatė šiuolaikinę operą „Saulė ir jūra”, kuri apdovanota „Auksiniu liūtu”.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.10; 02:00
Trumposios naujienos

Italijos finansų ministras Roberto Gualtieris sakė, kad Italijos statusas ir reputacija Europoje yra nukentėję dėl ankstesnės vyriausybės nesutarimų su Briuseliu.
 
„Lygos“ ir „Penkių žvaigždučių judėjimo“ koalicija subyrėjo rugpjūtį. Naująją vyriausybę, kuriai vadovauja premjeras Giuseppe Conte, dabar sudaro „Penkių žvaigždučių judėjimas“ ir Demokratai (PD).
 
„Prieštaringi ir konfliktiški santykiai tarp „Lygos“ ir Europos mums brangiai kainavo, kadangi dėl aukštesnių palūkanų normų išleisti milijardai sulaukta mažiau investicijų ir sumažėjo Italijos politinė įtaka Briuselyje“, – penktadienį laikraščiui „La Repubblica“ sakė R. Gualtieris.
 
R. Gualtieris, kuris anksčiau dirbo ES parlamento ekonomikos ir pinigų politikos komitete, laikraščiui „La Repubblica“ taip pat sakė, kad „Lygos“ suplanuotas fiksuotų mokesčių planas neįsigalios.
 
Vietoje to, nauja vyriausybė planuoja pristatyti mokesčių lengvatas mažas pajamas gaunantiems darbuotojams. R. Gualtieris taip pat teigė norintis pagerinti situaciją su Briuseliu dėl anksčiau vykusių biudžeto nesutarimų. „Ši vyriausybė kovoja laikydamasi taisyklių, bet tuo pat metu nori pasikeisti ir patobulėti“.
 
Italijos skola siekia 133 procentus BVP – pagal ES reglamentus Romai ją reikia sumažinti, kadangi euro zonos didžiausia leidžiama skola gali siekti 60 procentų BVP. „Svarbu, kad rastume patikimą būdą sumažinti skolą – tai bus daroma arba ekonominiu augimu, arba stabiliais viešaisiais finansais“, – sakė R. Gualtieris.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.14; 08:00
Trumposios naujienos

Italijos vyriausybės atstovai penktadienį atsisakė leisti dviem migrantus gabenantiems laivams švartuotis prie Italijos krantų, pranešė „Deutsche Welle“.
 
Vidaus reikalų ministras Matteo Salvini įsakė, kad vokiečių nevyriausybinės organizacijos „Sea Eye“ laivas, gabenantis 65 keleivius, negali prisišvartuoti jokiame Italijos uoste. „Neleisiu jiems pasiekti Italijos, dar yra atviras uostas Maltoje arba jie gali rinktis tarp Tuniso ir Vokietijos“, – sakė M. Salvini.
 
Įplaukti į Italijos teritorinius vandenis buvo uždrausta ir dar vienam laivui, priklausančiam Italijos humanitarinės pagalbos organizacijai „Mediterranea Saving Humans“ (MSH). Ketvirtadienį šis laivas iš guminės valties netoli Libijos pakrantės paėmė 54 žmones.
 
Malta teigė priglobsianti migrantus tik tokiu atveju, jei Italija priims tokį patį skaičių Maltą jau pasiekusių migrantų.
 
Bet MSH atsisakė plaukti į Maltą dėl didelio atstumo ir psichologinės keleivių būklės.
 
Organizacija perspėjo Italijos vyriausybę, esą jos atstovai elgiasi neteisėtai. Roma, pasak MSH organizacijos, negali uždrausti Italijos vėliava žymėtam laivui įplaukti į Italijos teritorinius vandenis.
 
Praėjusią savaitę jau buvo išteisinta „Sea Watch“ organizacijai priklausančio laivo kapitonė, kuri, nepaisiusi M. Salvini draudimo, prisišvartavo Lampedūzos saloje, o besišvartuodama netyčia pažeidė uosto patrulių katerį.
 
„Sea Watch 3“ laivas buvo patekęs į 17 dienų trukusią situaciją be išeities. Jis be tikslo plaukiojo palei Italijos teritorinius vandenis, kol galiausiai, nerimaudama dėl blogos migrantų būklės, laivo kapitonė nutarė išsilaipinti Italijos uoste.
 
Carolai Rackete buvo pareikšti kaltinimai dėl mėginimo pradėti karą su Lampedūzos salos uosto pareigūnais ir dėl M. Salvini išleisto įsako sulaužymo, bet Italijos teismas kapitonę išteisino. Teisėja nutartyje nurodė, kad Italijos saugumo dekretas, „Sea Watch 3“ laivui draudęs prisišvartuoti Italijos saloje, yra „netaikytinas gelbėjimo atvejais“.
 
Informacijos šaltinis –  ELTA
 
2019.07.06; 08:46
Trumposios naujienos

Italijos kraštutinės dešinės partijos „Lyga” lyderis ir šalies vidaus reikalų ministras Matteo Salvinis. EPA – ELTA nuotr.
Italijos valdančiajai koalicijai priklausantis „5 žvaigždučių judėjimas“ rinkimuose į Europos Parlamentą surinko 16,6 proc. balsų ir liko trečias, nusileisdamas opozicinei Demokratų partijai, kuri iškovojo 23 proc.
 
Tai rodo pirmadienį Italijos vidaus reikalų ministerijos, kuri atlieka rinkimų komisijos funkcijas, tinklalapyje paskelbti duomenys, gauti suskaičiavus beveik 95 proc. balsų.
 
Tad naujos sudėties Europos Parlamente „5 žvaigždučių judėjimas“ neteko kelių vietų. Partijos lyderis, Italijos vicepremjeras ir ekonomikos plėtros, darbo ir socialinės politikos ministras Luigis Di Maio pareiškė, kad palyginti prastus rezultatus galima paaiškinti nedideliu rinkėjų aktyvumu šalies pietuose, kur „5 žvaigždučių judėjimas“ turi daugiausia rinkėjų. Tik pietinėse apygardose, taip pat Sicilijos ir Sardinijos salose jis gavo beveik 30 procentų balsų.
 
Valdančiajai koalicijai priklausanti „La Lega“ surinko beveik 35 proc. balsų ir pirmauja EP rinkimuose Italijoje. Šiaurinėse apygardose partijos rezultatas siekia beveik 40 proc.
 
Italijos antrasis vicepremjeras ir VRM vadovas, „La Lega“ lyderis Matteo Salvinis pareiškė, kad balsavimo rezultatai neatsilieps koalicinės vyriausybės darbui. „Nė vienas mums atiduotas balsas nebus panaudotas kaip dingstis gauti papildomų vietų Italijos vyriausybėje. Mūsų tikslas – pakeisti Europos taisykles“, – pabrėžė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.27; 05:00
Aktualijos

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Italijos Respublikos prezidentas Sergio Mattarella. Robertas Dačkus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, lankydamasi Italijoje su oficialiu vizitu, susitikusi su Italijos Respublikos prezidentu Sergio Mattarella, aptarė aktualias Europos temas, saugumo iššūkius ir stiprėjantį dvišalį bendradarbiavimą.

Lietuvos ir Italijos prezidentai vienodai vertina iššūkius, su kuriais pastaruoju metu susiduria Europa, ir sutaria dėl jos ateities. Tik būdama vieninga Europa gali išlikti stipri, atremti saugumo grėsmes ir nuosekliai didinti savo piliečių gerovę. Artėjantys Europos Parlamento rinkimai ir besitęsiantis „Brexitas“ – išbandymas visai Europos Sąjungai, patvirtinantis dar glaudesnio jos narių bendradarbiavimo būtinumą.

Anot Prezidentės spaudos tarnybos, naujų galimybių Lietuvai ir Italijai atveria kasmet stiprėjantys ekonominiai ryšiai. Pernai rudenį Vilniuje įvyko pirmasis Italijos verslo forumas, kuriame buvo numatytos tolesnio ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo gairės. Prioritetinės sritys – automobiliai ir karinės technologijos. Taip pat kasmet auga dvišalė prekyba. Šiuo metu Italija yra aštunta Lietuvos prekybos partnerė.

Prie ekonomikos stiprinimo prisideda vis intensyviau plėtojamas turizmas. Praėjusiais metais Italijos turistai, atvykstantys į mūsų šalį, pirmą kartą pateko į daugiausia Lietuvą lankančių keliautojų dešimtuką.

Didelį mūsų visuomenės domėjimąsi Italija atskleidė praėjusiais metais Vilniuje surengtos išskirtinės istorijos relikvijų ir dailės kūrinių parodos. Lietuvai itin reikšmingas mūsų šalies pristatymas Romoje įvyko pernai gegužę kultūros forume, kurį atidarė prezidentė.

Abipusį supratimą taip pat liudija ketvirtadienį duris atvėrusi naujoji Lietuvos ambasada, kurios įkurtuvėse dalyvavo daug Italijos atstovų, reikšmingai prisidėjusių prie mūsų valstybės diplomatinės atstovybės klausimo sprendimo.

Tiek Lietuva, tiek Italija siekia užtikrinti savo žmonėms saugų ir taikų gyvenimą. Prezidentės nuomone, ilgametis mūsų šalių karinis bendradarbiavimas ne tik prisideda prie Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių saugumo, bet ir stiprina pačią NATO, kurios 70-ies metų jubiliejų netrukus minės visi sąjungininkai.

Italijos naikintuvai jau du kartus vykdė oro policijos misiją Šiauliuose, naikintuvų rotacijos planuojamos ir ateityje. Italijos kariai ne kartą yra dalyvavę pratybose Lietuvoje, be to, šiuo metu yra dislokavę kuopą karių Latvijoje esančiose NATO priešakinėse pajėgose.

Lietuva ir Italija sutaria, kad itin svarbi NATO parengtis atsakyti į visas Aljansui kylančias grėsmes. Neapolyje įkurtame NATO centre kovoti su grėsmėmis iš Pietų dirba Lietuvos karininkas. Lietuva taip pat yra pasiuntusi savo karių į misijas bei operacijas Afrikoje, Irake ir Afganistane. Lietuvos kariai tarnauja ir ES operacijoje „Sophia“, skirtoje kovoti su nelegalia migracija Viduržemio jūroje.

Šis prezidentės susitikimas su Italijos vadovu – jau trečiasis per pastaruosius metus. Italijos prezidentas su valstybiniu vizitu Lietuvoje lankėsi praėjusių metų liepos 5-6 dienomis ir pasveikino Lietuvos žmones su valstybės atkūrimo šimtmečiu.

D. Grybauskaitė taip pat susitiko su Italijos Senato pirmininke Maria Elisabetta Alberti Casellati, pirmąja politike moterimi, tapusia šios institucijos vadove. Tai patyrusi teisininkė ir politikė, į Senatą renkama jau trečią dešimtmetį, dirbusi ir vykdomojoje valdžioje.

Jūratė Valančiūtė (ELTA)
 
2019.03.30; 06:00
Trumposios naujienos

Prancūzija atšaukė savo ambasadorių Italijoje į Paryžių konsultacijoms, paminėdama virtinę Italijos vyriausybės provokacijų ir „kišimąsi“ į Prancūzijos vidaus reikalus.

„Prancūzija ilgus mėnesius buvo nuolatinių kaltinimų, nepagrįstų puolimų ir ekstremalių pareiškimų objektas“, – teigiama Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Apie tai pranešama praėjus dviem dienoms po to, kai Italijos ministro pirmininko pavaduotojas ir „Penkių žvaigždučių judėjimo“ (M5S) lyderis Luigis Di Maio atvyko į Paryžių susitikti su „geltonųjų liemenių“ judėjimo, protestuojančio prieš prezidento Emmanuelio Macrono vyriausybę, nariais.

L. Di Maio sakė susitikęs su „geltonųjų liemenių“ judėjimo lyderiu Christophe’u Chalenconu ir su judėjimo nariais, ketinančiais dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose.

Pasak Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos, toks susitikimas yra „nepriimtinas“.

„Ši nauja provokacija yra nepriimtina tarp kaimyninių šalių ir partnerių Europos Sąjungos širdyje“, – sakė ministerijos atstovė. 

Įtampa tarp Prancūzijos ir Italijos atsirado po to, kai Italijoje buvo prisaikdinta nauja vyriausybė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.08; 06:45

Trumposios naujienos

Italijos vidaus reikalų ministras Mattėjas Salvinis paragino Europos Sąjungą nutraukti savo sankcijas Rusijai ir pagrasino šiuo klausimu trauktis iš bendros ES linijos. Lankydamasis Maskvoje, M. Salvinis pirmadienį sakė, kad jo šalis gali vetuoti iki metų galo galiojančių sankcijų Rusijai pratęsimą.

„Veto yra paskutinioji priemonė, tačiau aš neatmetu jokios galimybės, – pabrėžė ministras. – Italija yra Europos šalis, labiausiai kenčianti dėl sankcijų Rusijai“. Baudžiamosios priemonės, anot jo, turi baigtis „iki metų galo“. M. Salvinis, be to, pasisakė už Rusijos sugrįžimą į G8 šalių grupę.

Rusijai 2014-aisiais aneksavus Ukrainos Krymo pusiasalį, ES paskelbė plačias sankcijas Maskvai. Šios nuo tada kas pusmetį vis pratęsiamos. Pastarąjį kartą taip padaryta ES viršūnių susitikime birželio gale Briuselyje. Rusija buvo pašalinta ir iš G8 šalių grupės, kuri nuo tada vėl vadinasi G7.

Nauja Italijos populistų koalicija, kurią sudaro M. Salvinio kraštutinė dešinioji „Lega“ partija ir Penkių žvaigždučių judėjimas, siekia glaudesnių santykių su Rusija. Maskva, reaguodama į ES sankcijas, uždraudė daugumos maisto produktų įvežimą iš ES. Tai itin pajuto Italija.

Vakarų baudžiamosios priemonės ir žemos naftos kainos įstūmė Rusiją į ilgiausią recesiją valdant V. Putinui. Tačiau pamažu šalies ekonomika atsigauna.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.18; 07:00

Trumposios naujienos

Jei nepavyks išspręsti migracijos klausimų, laisvam asmenų judėjimui Europoje gali kilti pavojus, pareiškė Italijos premjeras Giuseppė Contė, praneša BBC.

Sekmadienį Briuselyje vykusiame neformaliame 16 Europos Sąjungos lyderių susitikime G. Contė paragino Bendriją dalytis atsakomybe dėl išgelbėtų migrantų ir bausti šalis, nesutinkančias priimti nustatytų migrantų kvotų.

Sekmadienio susitikimas surengtas prieš šią savaitę vyksiančias visų ES šalių vadovų derybas, kuriose taip pat bus sprendžiami migracijos klausimai.

Pastarosiomis dienomis Italija atsisakė priimti du laivus su išgelbėtais migrantais.

Susitikime G. Contė pristatė dokumentą, kuriame siūloma įkurti migrantų „apsaugos centrus“ kitose ES šalyse, taip siekiant palengvinti naštą Italijai. Per ketverius metus šalis priėmė daugiau kaip 600 tūkst. migrantų.

„Visi, kurie atvyksta į Italiją, atvyksta ir į Europą. Šengenui kyla grėsmė“, – sakoma dokumente.

Anksčiau šį mėnesį suformuota naujoji populistinė Italijos vyriausybė laikosi griežtosios linijos migracijos klausimais ir teigia norinti išsiųsti iš šalies pusę milijono asmens dokumentų neturinčių migrantų.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-06-25

Trumposios naujienos

Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris. EPA – ELTA nuotr.

Europos Komisijos (EK) pirmininkas Žanas Klodas Junkeris (Jeanas-Claude’as Junckeris) pareiškė, kad italai turi daugiau dirbti, būti mažiau korumpuoti ir nustoti kaltinti Europos Sąjungą dėl vargingą pietinę šalies dalį kamuojančių problemų.

J. C. Junckeris tokią nuomonę išsakė Briuselyje vykusioje konferencijoje dėl Europos ateities per surengtą klausimų ir atsakymų sesiją.

Paklaustas, ką Europa galėtų padaryti, kad padėtų jauniems žmonėms tokiuose regionuose kaip Pietų Italija, J. C. Junckeris atsakė labai mylintis šią šalį, bet pridūrė: „Nebegaliu sutikti, kad viską, kas Pietų Italijoje yra ne taip, galima paaiškinti faktu, kad ES arba Europos Komisija daro nepakankamai.“

„Italai turi pasirūpinti skurdžiais savo šalies regionais. Tai reiškia – daugiau darbo, mažiau korupcijos, rimtumo“, – sakė J. C. Junckeris.

Be to, EK vadovas paragino Italiją „nežaisti žaidimo“, kai dėl visų bėdų kaltinama Bendrija, ir pridūrė: „Nacionalinės valstybės – pirmoje vietoje, antroje – Europa.“

Tokius J. C. Junckerio komentarus iš karto pasmerkė kraštutinių dešiniųjų lyderis Matteo Salvinis, kurio vadovaujama partija „Lyga“ ketvirtadienį sudarė populistinę koaliciją su „Penkių žvaigždučių“ judėjimu. M. Salvinis EK vadovo pasisakymus pavadino „gėdingais ir rasistiniais“.

Tuo metu EK atstovė agentūrai AFP aiškino, kad J. C. Junckeriui priskiriami žodžiai buvo paimti iš konteksto.

„ES fondų lėšų įsisavinimas (Pietų Italijoje) galėtų būti pagerintas, kad žmonės galėtų greičiau patys pajusti rezultatus“, – sakė ji ir pridūrė, kad „ES ir toliau kalbėsis su Italija, siekdama užtikrinti, jog pagalba pasiektų tas vietas, kurioms jos labiausiai reikia.“

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.02; 07:40

Aktualijos

Prezidentė susitinka su Italijos Respublikos Prezidentu Sergio Mattarella. Roberto Dačkaus (Prezidentės kanceliarija) nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Italijos Respublikos Prezidentu Sergio Mattarella. Šalių vadovai ypatingą dėmesį skyrė saugumo klausimams, Lietuvos ir Italijos bendradarbiavimui ES bei NATO, dvišalio bendradarbiavimo verslo, mokslo, kultūros srityse stiprinimui. Prezidentės kvietimu, Italijos vadovas su valstybiniu vizitu liepą lankysis Lietuvoje.

Šalies vadovės teigimu, Lietuvą ir Italiją sieja ne tik prasmingi istoriniai, kultūros ir žmonių ryšiai, bet ir tvirtas įsipareigojimas Europos ateičiai ir bendram mūsų saugumui. Susidurdami su agresyviu karinės jėgos demonstravimu, hibridinėmis grėsmėmis, terorizmo, migracijos iššūkiais suprantame, jog juos įveikti galime tik bendromis jėgomis.

Prezidentai aptarė Europos saugumo padėtį ir pasirengimą artėjančiam NATO viršūnių susitikimui. Lietuvai ir Italijai NATO yra pagrindinė saugumo atrama, todėl stipresnis ir efektyviai visomis kryptimis veikiantis Aljansas – bendras valstybių siekis. Italija deda daug pastangų stiprindama Pietinį NATO flangą, tačiau puikiai supranta ir Baltijos šalims kylančias grėsmes bei padeda jas atremti. Italijos kariai dislokuoti daugiašaliame NATO batalione Latvijoje, Italijos naikintuvai ne kartą dalyvavo Baltijos šalių oro policijos misijoje. Lietuva padeda Italijai atremti grėsmes iš Pietų. Mūsų šalis jungiasi prie NATO Pietų strateginio centro veiklos, stiprindama bendrą Aljanso atsaką terorizmui ir radikalizmui Artimuosiuose Rytuose bei Afrikoje. Lietuvos karininkai taip pat dirba Italijos vadovaujamoje mokymo vadavietėje Afganistane. Tai – tvirtos Aljanso vienybės pavyzdžiai, kurie yra mūsų kolektyvinio saugumo pamatas.

Susitikime kalbėta ir apie Lietuvos – Italijos bendradarbiavimą Europos Sąjungoje. Italija, kaip ir Lietuva, yra tvirta europinės integracijos rėmėja, kuriai rūpi ES ateitis. Abi valstybės vieningai pasisako už glaudesnį ES šalių saugumo bendradarbiavimą, nedubliuojant NATO, ir aktyviai dalyvauja bendruose ES gynybos projektuose (PESCO). Šalies vadovė pakvietė Italiją prisijungti ir prie Lietuvos inicijuoto ES kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų kūrimo.

Šalių vadovai taip pat aptarė migracijos iššūkius, kurie itin skaudžiai palietė Italiją. Šioje šalyje glaudžiasi 630 tūkst. migrantų iš Afrikos šalių. Lietuva solidariai vykdo savo įsipareigojimus sprendžiant migracijos iššūkius ir kartu su Italija ypatingą dėmesį skiria ES išorės sienų apsaugai. Tai jau duoda rezultatų: palyginti su praėjusiais metais atvykėlių srautas į Italiją sumažėjo 75 procentais. Lietuva taip pat prisideda ir didina savo karių skaičių ES operacijoje „Sophia“, kuri patruliuoja Viduržemio jūroje.

Susitikime daug dėmesio skirta energetinio saugumo klausimams. Kaip ir Lietuva, Italija siekia kuo labiau diversifikuoti energijos šaltinius, todėl supranta, kokią grėsmę šiam tikslui kelia geopolitinis Rusijos dujotiekio „NordStream2“ projektas. Ši šalis taip pat prisideda prie NATO energetinio saugumo kompetencijos centro Vilniuje veiklos.

Prezidentai aptarė ir dvišalių verslo, mokslo, kultūros ryšių stiprinimą. Italija yra ketvirta didžiausia ES ekonomika ir svarbi prekybos partnerė. Dvišalės prekybos apimtys vien per praėjusius metus paaugo 11 procentų. Italijos rinkoje populiarūs lietuviški sūrio, pieno, žuvies produktai. Daug potencialo turi ir bendradarbiavimas aukštųjų technologijų srityje. Lietuva yra augantis regiono gyvybės mokslų centras, o šis sektorius Italijoje generuoja per 50 mlrd. eurų.

Vizito Italijoje metu Prezidentė atidarys Lietuvos kultūros festivalį Romoje „Flux“, kurį šalies vadovė globoja kartu su Italijos prezidentu. Dešimt dienų vyksiančioje kultūros šventėje Italijos publikai prisistatys daugiau nei 80 Lietuvos menininkų. Šalių kultūrinius saitus dar labiau sustiprins dvi Lietuvos ir Italijos prezidentų globojamos parodos Lietuvoje. Tai – paroda Bažnytinio paveldo muziejuje „Šv. Kazimiero gerbimo istorijos šedevrai: Lietuva–Italija“ ir paroda Valdovų rūmuose „Florencija renesanso ir baroko laikais: tapybos kolekcija iš Cassa di Risparmio di Firenze banko ir fondo rinkinių Florencijoje“.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba

2018.05.05; 05:00