Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, apibendrindama šalies saugumo situaciją ir nuveiktus darbus užsienio politikoje, neslepia optimizmo ir pasitikėjimo tuo, kad Lietuva, aktyviai ir drąsiai veikdama, kaip naudinga ir lygiavertė partnerė gali kalbėtis su didžiųjų valstybių lyderiais. Nors Lietuvos girdimumas ir matomumas didina išorinį šalies saugumą, Prezidentė nerimauja, kad tam tikru Achilo kulnu lieka nesibaigiančios politikų batalijos valstybės viduje.

Kalbėdama apie Lietuvai kylančius geopolitinius iššūkius, šalies vadovė svarbiu kovos su atsirandančiomis rizikomis įrankiu laiko ne valstybės dydį, bet šalies aktyvumą, tarptautinį patikimumą ir matomumą. Tik tylint ir jaučiantis mažam rizikuosime būti ištrinti iš istorijos ir geopolitinio žemėlapio, sako Prezidentė, akcentuodama, kad dabar Lietuvos matomumas tarptautinėje erdvėje yra daug didesnis nei tą leistų santykinė valstybės galia.

Komentuodama balandžio mėnesį suplanuotus susitikimus su Jungtinių Amerikos Valstijų ir Prancūzijos Prezidentais, D. Grybauskaitė interviu naujienų agentūrai ELTA sakė, kad ir nedidelė, bet aktyviai veikianti Lietuva gali duoti labai reikšmingos naudos didžiosioms valstybėms ir tarptautinei bendruomenei. 

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) gynybos sekretoriumi Jamesu Mattisu. Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Pasak šalies vadovės, jau dabar Lietuvos balsas yra išgirstamas. Lietuvos indėlis, kalbėjo D. Grybauskaitė, kartu su Prancūzijos Prezidentu, davė reikšmingą postūmį inicijuojant kolektyvinį Rusijos diplomatų išsiuntimą iš Europos Sąjungos valstybių. Viskas priklauso mūsų drąsos kažką daryti, – tvirtino D. Grybauskaitė.

Prezidentė neslėpė, kad, jos nuomone, nepaisant geopolitinių rizikų, didžiausi iššūkiai Lietuvai šiuo metu kyla būtent šalies viduje. D. Grybauskaitė pabrėžė, kad su išorinėmis grėsmėmis susidoroti Lietuvai neabejotinai padės partneriai, tačiau su vidinėmis grėsmėmis, kurios sunkiau identifikuojamos, kol kas susitvarkyti nepavyksta.

Tai pavojinga, akcentavo valstybės vadovė, nes tuo ne tik gali, bet jau ir dabar naudojasi priešiškos jėgos. Todėl Prezidentė sakė su kartėliu žiūrinti į beprasmiškas politikų kovas, kurios tampa stabdžiu šalies ekonominei ir socialinei raidai.

Pabrėždama, kad ne reitingai yra kokybės matas politikoje, Prezidentė ragina mažiau bartis, o daugiau galvoti, kaip susikoncentruoti į bendrus darbus.

– Kaip vertinate tai, ką Lietuva XXI a. pasiekė tarptautinių santykių ir nacionalinio saugumo srityse? Kokios mažosios valstybės galimybės ir ribos dabartiniame pasaulyje?

– Kiekviena valstybė bet kuriuo istoriniu laikotarpiu turi galimybę atlikti labai reikšmingą vaidmenį. Vienaip ar kitaip veikti ne tik savo likimą, bet ir savo regiono, kartais netgi labai didelio regiono, likimą.

Ir tai mes matėme viduramžiais, tai matėme nuo Vytauto laikų.

Paskelbus nepriklausomybę ir XXI amžiuje Lietuvos geopolitinė padėtis yra ypač gera. Nors mūsų geografinė padėtis nepasikeitė – mes, kaip ir anksčiau, turime gana sudėtingus kaimynus šalia, tačiau galimybės Lietuvai susidarė tikrai labai sėkmingos.

Mes atkūrėme savo nepriklausomybę, tapome visų svarbiausių geopolitinių tarptautinių organizacijų nariais, pradedant saugumo – NATO, baigiant ekonominio bendradarbiavimo organizacijomis, kaip Europos Sąjunga.

Šiuo metu esame ir mokslinių organizacijų, tokių kaip CERN, nariai, šiemet įstosime į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją. Taigi Lietuva turi visas ekonominio, socialinio, karinio saugumo garantijas, kokios tik yra įmanomos šiuo laikotarpiu.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Miunchene susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų viceprezidentu Mike’u Pence’u. Susitikime, kuriame taip pat dalyvavo Latvijos ir Estijos vadovai. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Ar to užtenka? To neužtenka. Nedidelė šalis turi būti aktyvi, turi būti matoma tarptautinėje arenoje ir turi būti girdima. O svarbiausia, turi būti patikima. Tokia Lietuva ir yra.

Mes laikomės žodžio, mes dalyvaujame visur, kur reikia, su partneriais užtikriname tarptautinį saugumą kovojant su terorizmu, dalyvaujame aktyviai reformuojant ir Europos Sąjungą, ir NATO. Į mūsų pasiūlymus įsiklausoma. Pavyzdžiui, dėl kibernetinio saugumo, dėl karinio Šengeno Europoje.

Esame išties aktyvi, patikima, matoma, girdima šalis. Daugelis pastebi, kad Lietuva yra matoma daug labiau negu tai turėtų ir galėtų būti vertinant pagal jos santykinį svorį. Iš tiesų, šalies dydis nebeegzistuoja, valstybės galia ir saugumas priklauso nuo aktyvaus savo vidinių, išorinių ir geopolitinių aplinkybių panaudojimo. Kuo aktyviau tuo naudosimės, kuo pozityviau sau tai pritaikysime, tuo de facto būsime ir didesni.

– Jūs sakote, kad Lietuvos įtaka yra kur kas didesnė nei tai leistų jos turima santykinė galia. Reikia sutikti, kad lyginant Lietuvą su kitomis Baltijos valstybėmis, galbūt net su viso regiono šalimis, valstybė savo balsu ir aktyvumu dažnai išsiskiria. Turėjome užsienio politikos laikotarpį, kai kalbėjome apie Lietuvą, kaip regiono lyderę, Lietuva buvo aktyvi sprendžiant problemas Ukrainoje ir Gruzijoje. Kodėl Lietuva tokia išskirtinai aktyvi? Kodėl Lietuva, susidaro įspūdis, regiono geopolitinėmis problemomis rūpinasi net šie tiek daugiau nei kiti? Dėl to, kad geopolitines problemas gerai išmanome, ar dėl kitų priežasčių?

– Manau, kad svarbios yra kitos priežastys. Darome tai, ką darome, nes norime užsitikrinti saugumą. Saugumą gali užsitikrinti tik būdamas aktyvus. Ir ne tik aktyvus tarp savų mažų Baltijos valstybių, bet ir Šiaurės Europos regionas mums gali būti jau per mažas.

Mes esame aktyvūs ir Europos Sąjungos, ir transatlantiniu mastu. Todėl aktyviai bendraujame ir su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, ir su kitomis šalimis.

Mūsų regionas išsiplėtė. Dėl to turime būti aktyvūs, nes tik būdami girdimi ir matomi galime būti istorijos ir geopolitiniame žemėlapyje. Tylėsime, jausimės maži, tokie ir būsime arba net būsime ištrinti. Viskas priklauso tik nuo mūsų.

– Esate minėjusi, kad Lietuvos politikai kartais pernelyg susikoncentruoja į nesvarbius dalykus, paskęsta niekur nevedančiose smulkmenose, kai tuo tarpu šaliai iškyla reikšmingų geopolitinių iššūkių.

– Visgi nesakyčiau, kad tai tik lietuviškas bruožas. Ypač dabartinėje situacijoje mes matome Europoje esant nemažai valstybių, kurios labai daug dėmesio skiria vidaus reikalams, ir labai trumpalaikiams, tokiems negiliems ginčams. Ginčams, kurie nei šalies ateities klausimus sprendžia, nei užtikrina žmonių gerovę, nei užtikrina saugumą. 

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi apdovanojo Vokietijos gynybos ministrę Ursulą von der Leyen. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Tai Lietuva čia neišsiskiria. Tiesiog komentavau su apgailestavimu, kad matome, jog labai daug skiriama jėgų tarpusavio ginčams, dirbtiniams politiniams burbulams kurti bei politizuoti visus procesus. Tokiu atveju tiesioginiam darbui, teisėkūrai, reformoms, be jokios abejonės, lieka kur kas mažiau laiko.

Taigi karinės, hibridinės, kibernetinės, arba informacinės grėsmės ne atviro karo metu yra realizuojamos per šalies viduje vykstančius procesus. Per įtaką partijoms, įvairių skandalų kūrimus ar netgi kai kurių politinių jėgų finansavimą.

Tai vyksta visoje Europoje, – ne tik Lietuvoje. Mes, kaip minėta VSD ataskaitoje, esame prie kelių rinkimų slenksčio ir, be jokios abejonės, ta destrukcija, kokią dabar matome viduje, jau yra pradedama režisuoti ir iš išorės.

Taigi tie vidiniai iššūkiai kartais būna daug skaudesni, jie mažiau matomi, juos sunkiau identifikuoti, negu išorės priešą arba išorės problemas.

Tai dėl to aš ir komentuoju su kartėliu, nors ir pajuokaudama, bet su kartėliu. Kad matau, jog labai daug parako ir jėgų išeina tuščiai vienas į kitą šaudant, o nedirbant Lietuvos ateities reikalams. Ir ypač, kai turime tokį gražų valstybės šimtmečio jubiliejų.

– Balandžio 3 d. kartu su kitomis Baltijos valstybėmis susitiksite su JAV Prezidentu Donaldu Trumpu. Ko Jūs ir kitų Baltijos valstybių lyderiai tikisi iš šio vizito?

– Pirmiausia esame pakviesti į vadinamąjį Baltijos šalių viršūnių susitikimą. Toks formatas bus pirmą kartą (su D. Trampu. – ELTA). Tai yra labai aukštas mums suteikiamas lygmuo, ir aš tai labai gerai vertinu, nes po susitikimo mes priimsime deklaraciją, kurioje bus įtvirtinti abiejų pusių, kaip partnerių, įsipareigojimai ir ginti vienas kitą, ir dėl 5 straipsnio, ir JAV buvimo Europoje bei mūsų regione įsipareigojimai.

Taigi, manau, kad tai yra ir simboliška, kad susitikimas su naujuoju Jungtinių Valstijų Prezidentu bus Lietuvos šimtmečio proga. 

Belgijos Karalius Filipas ir Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Susitikime bus ne tik pokalbiai apie saugumą, bet kalbėsime ir apie dvišalį ekonominį bendradarbiavimą.

Lietuva tikisi ne tik, kaip tradiciškai manome, investicijų iš kitur, bet esame pasirengę ir patys investuoti. Mūsų įmonės važiuoja, ir mes turėsime verslo forumą, kuriame dalyvaus apie 200 įmonių iš JAV ir Baltijos šalių. Iš Lietuvos jų bus apie 20.

Bus pasirašytas memorandumas dėl bendradarbiavimo tiekiant dujas suskystintų dujų terminalui Klaipėdoje. Tai sudarys sąlygas turėti konkurencingų galimybių daryti spaudimą dujų kainoms pas mus.

Transatlantiniai santykiai tarp JAV ir Europos taip pat bus tarp svarstomų klausimų. Ypač dabar, kai yra šiokių tokių įtampų tarptautinės prekybos srityje. Tad mes, be jokios abejonės, mėginsime kalbėti ir pateikti savo pozicijas ir vizijas dėl laisvos prekybos galimybių išsaugojimo tarp pagrindinių partnerių, nes JAV ir Europa yra pagrindinės partnerės ne tik prekyboje, bet ir saugumo srityje.

Jungtinės Valstijos išliks mūsų regione ir Europoje viena svarbiausių partnerių. Ir šis vizitas, matant Rusijos, Kinijos ir kitų jėgų geopolitinius persistumdymus, dar kartą patvirtina, kad esame matomi Jungtinėse Valstijose.

– Jūs trumpai užsiminėte apie transatlantinių santykių kokybę ir tam tikras trintis tarp sąjungininkų. Tarptautinės politikos apžvalgininkai pastebi, kad šios trintys, pastaruoju metu kylančios tarp transatlantinių partnerių, yra neatsiejamos nuo JAV Prezidento Donaldo Trampo asmenybės. Kaip vertinate transatlantinių santykių perspektyvas ir jiems kylančius iššūkius?

– Galiu pastebėti tendenciją, kad kol kas Jungtinėms Valstijoms trintys yra šiek tiek didesnės su didesnėmis Europos valstybėmis, kurios turi daugiau tarpusavio ginčų prekybos srityje. Tuo tarpu su mažesnėmis, tokiomis kaip Baltijos šalys ar Šiaurės šalys – santykiai, bent jau vizualiai, klostosi labai neblogai.

Manyčiau, kad čia turime gerą galimybę paaiškinti Europos pozicijas, ir tai daryti šiltesnėje atmosferoje, labiau priimtinoje abiem pusėms, tai yra ir Baltijos šalims, ir Jungtinėms Valstijoms. 

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Vokietijos Bundestago primininku Norbertu Lammertu. Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Be to, visada sakiau, kad realią diplomatiją ir realius santykius apsprendžia realūs darbai, o ne „tviterio“ diplomatija. Todėl ir remiamės į tuos darbus, kuriuos matome, o darbai yra tikrai rimti – sankcijos Rusijai, Rusijos diplomatų išsiuntimas.

Taip pat matome sprendimų karinėje srityje, tai, kiek bus Europai skiriama lėšų saugumo užtikrinimui, koks gynybos biudžetas yra patvirtintas Jungtinėse Valstijose. Taigi realūs darbai iš tikrųjų yra labai matomi, labai reikšmingi ir mums naudingi.

– Taip pat numatytas oficialus dvišalis Jūsų susitikimas su Prancūzijos Prezidentu Emanueliu Macronu. Labai tikėtina, kad iš ES pasitraukus Jungtinei Karalystei, Prancūzijos įtaka Europos Sąjungoje natūraliai didės. Tačiau, nepaisant to, kad Lietuva ir Prancūzija nuo 2009 m. yra strateginės partnerės, šalių bendradarbiavimas tiek ekonomikoje, tiek kitose srityse nėra intensyvus. Priešingai, turime gana garsiai nuskambėjusį skandalą su „Veolia“. Kokius

Lietuvos ir Ukrainos vadovai Dalia Grybauskaitė ir Petro Porošenko susitikimo su Lietuvoje reabilitaciją atlikusiais Ukrainos kariais metu. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

santykių aspektus, Jūsų nuomone, realu pakelti į aukštesnį lygmenį?

– Išties susiklostė įdomi ir unikali situacija Europoje, kai į jos politiką įsiveržė jaunas politikas, labai proeuropietiškas politikas. Ir ypač tuo laikotarpiu, kai daugelyje Europos šalių kilo nacionalistinės ir izoliacionistinės nuotaikos. Tai išties, aišku, kad Prancūzija su Prezidentu Macronu priešakyje bus tas variklis, kuris stums Europą kartu su Vokietija, su kanclere Merkel gerovės, europietiškos vienybės ir reformų link.

Be jokios abejonės, tai (reformos. – ELTA), kai matome rinkimus pietuose, bus nelengva, nes procesas ir sprendimų priėmimas Europoje turi būti įgyvendinamas konsensuso ir sutarimo pagrindu.

Bet mums šioje situacijoje yra puiki proga, matant tokį lyderį ir matant jo požiūrį į Baltijos šalis, pasinaudoti suaktyvinat esamus mūsų santykius – būtent strateginės partnerystės susitarimą, įpučiant į jį realios gyvybės ir realių darbų. Jau dabar matome, kad karinėje srityje mūsų bendradarbiavimas yra pagilėjęs. Mes taip pat atsiliepėme į Prancūzijos prašymą kovoje su terorizmu ir pagal Jungtinių Tautų misijos pagrindą dalyvaujame Malyje.

Tikrai jaučiame Prezidento geranoriškumą ir norą domėtis mūsų regionu. Taigi tai puiki proga tuo pasinaudoti. Galima sakyti, kad tai bus strateginis vizitas.

– Europos Sąjungoje galima įžvelgti egzistuojančias dvi ES ateities matymo perspektyvas. Emanuelio Macrono ir Jaroslavo Kačinskio Europos vizijas. Kokia kryptimi Europoje Lietuva turėtų keliauti į naująjį savo šimtmetį? Lietuvos interesas yra labiau integruota, stiprias viršnacionalinių institucijų turinti ar stiprių ir suverenių nacionalinių valstybių sąjunga?

– Mes daugelyje sričių palaikome Prancūzijos Prezidento pasiūlymus dėl stipresnės ir gilesnės integracijos Europoje. Mums, nedidelėms valstybėms, stipresnė Europa yra tikrai naudingesnė, svarbesnė, nes stipri organizacija garantuoja ir socialinį, ir karinį saugumą.

Mes esame arčiau vis tik dabartinio Prancūzijos Prezidento pasiūlymų paketo. Esame jo partneriai šioje srityje. Tai duoda naujo impulso mūsų santykiams, europinio lygmens santykiams.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė – Europos Vadovų Taryboje. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Taigi aš manau, kad nauja bendradarbiavimo banga su Prancūzija, kai ji vėl ateina į europinės lyderystės lygį, mums yra svarbi, nes tai reiškia, kad mes būsime tame klube, kuris prisiima lyderystę už Europos ateitį, o ne atvirkščiai, kurie kaišioja pagalius į Europos ateitį.

– Šis klausimas labai problematiškas, nes gali tekti rinktis federalizuotos Europos perspektyvą.

– Neskubėkime dėl federalizacijos. Kalbėkime, kad norint atsverti globalius iššūkius reikia vieningesnės Europos. Nors, Prezidento Macrono pasiūlymas gal ir juda labiau federacijos link.

Mūsų pasiūlymai yra tai, kad reikia stiprios vieningos Europos. Mes žinome istorinę patirtį, ką reiškia izoliacija, žinome, kodėl buvo sukurta Europos Sąjunga po Antrojo pasaulinio karo.

Žinome, ką reiškia būti nedidelėmis, pafrontės tarp Rytų ir Vakarų valstybėmis, ką reiškia būti stipresnėje ar silpnesnėje organizacijoje.

Bet mes konkrečiai nediskutuojame, ar tai bus federacija, ar ne. Be jokios abejonės, kiekvienu atskiru klausimu sprendimus daryti reikės atsiklausiant mūsų žmonių. Bet, kaip minėjau, iš principo stipresnė, vieningesnė Europa mums yra didesnis saugumo ir gerovės garantas.

– Ką Lietuva gali pasiūlyti didžiosioms valstybėms? Kuo ji gali pasirodyti naudinga kalbantis su didžiųjų valstybių lyderiais?

– Čia svarbūs keli lygmenys. Jeigu žiūrėti į globalų lygmenį, tai mažosios valstybės dažniausiai gali būti geresnės tarpininkės, nes joms tai tiesiog leidžiama daryti.

Jų atžvilgiu kitos valstybės turi mažiau kompleksų. Maža šalis gali būti ir postūmiu kai kuriems reikšmingiems veiksmams, prie kurių vėliau turi prisijungti ir didžiosios valstybės. Čia galėčiau užsiminti ir apie Rusijos diplomatų išsiuntimą.

JAV viceprezidentas Džozefas Baidenas ir trijų Baltijos šalių prezidentai: Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Latvijos Prezidentas Raimondas Vėjuonis bei Estijos vadovas Toomas Hendrikas Ilvesas. Lietuvos prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Lietuvos bei Prancūzijos Prezidento balsas diskusijų metu ir buvo vienas iš tų postūmių, kuris tą visą sniego kamuolį ir paleido. Kitaip tariant, tarptautinėje erdvėje mažoji valstybė, jeigu ji išdrįsta kažką padaryti ir pasakyti, ji gali būti būtent tas katalizatorius, kuris gali pastūmėti vieną ar kitą veiksmą.

Lygiai taip pat galima kalbėti apie iniciatyvas ir Europos Sąjungos lygmeniu. Mūsų iniciatyva dėl kibernetinio saugumo, dėl karinio Šengeno, dėl informacinių karų, dėl melagingų naujienų iš tikrųjų yra priimamos. Mūsų pasiūlymai yra įtraukiami į dienotvarkes.

Taigi nedidelė valstybė turi iniciatyvos laisvę tokiose demokratinėse organizacijose, kuriose mes šiuo metu esame. Viskas priklauso nuo mūsų iniciatyvumo, mūsų administracinių gebėjimų, nuo mūsų drąsos ir nuo patyrimo kažką daryti.

– Kokie didžiausi iššūkiai šiandien kyla Lietuvai?

– Manyčiau, kad iššūkiai yra panašūs visoms šalims.

Tai gebėjimas tarp įvairių smulkių skandalų ir politinių batalijų, matyti atsakomybę už valstybės ateitį, jos raidą ir žmones. Kad mūsų išrinkti politikai būtent taip matytų savo pareigą.

Su išorinėmis grėsmėmis susitvarkysime kartu su savo partneriais. Todėl čia (išorėje. – ELTA) matau netgi mažesnius iššūkius nei šalies viduje. Manau, kad šalies raidą labiausiai veikia vidinis gebėjimas susikoncentruoti ir daryti tai, ko reikia valstybei ir jos žmonėms.

Šiandien esame įvairių organizacijų nariai, tad iš dalies mūsų išorinį saugumą užtikrina mūsų partneriai, kartu su mumis, žinoma, ir mes turime į saugumą investuoti. Tačiau vidinis saugumas, politinis stabilumas ir atsakinga politika yra, ko gero, didesni iššūkiai negu bet kokios išorinės grėsmės.

– Jūsų nuomone, kodėl šitaip užsitęsė, rodos, niekur nevedančios politikų diskusijos. Galbūt čia veikia mūsų nacionaliniai kompleksai?

– Turbūt, kai esi šalies viduje, jauti nerimą ir jautiesi įveltas į įvairias neproduktyvias diskusijas. Bet aš turiu didelę galimybę palyginti Lietuvą su kitomis šalimis. Pažiūrėti iš šono. Mažiau reaguoju į smulkmenas, į tuos kylančius purslus. Ir tada nėra taip jau blogai.

Visose šalyse yra visko. Aš, jokiu būdu, nepateisinu, kas vyksta pas mus, ir aš visada sakau, kad išrinktas politikas turi labai atsakingai žiūrėti į savo darbą, ne reitingai yra kokybės matas ir negali būti politikų tikslu.

Jungtinių Tautų tribūnoje – Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Jei norime judėti į priekį, turime ir mažiau bartis, o daugiau galvoti, kaip susikoncentruoti į bendrus darbus.

Ir netgi labai vienas kito nemylint, turiu galvoje politines partijas, vis tiek yra bendrų darbų, kaip gynyba, kaip šalies ir žmonių gerovė, kaip socialinės atskirties mažinimas.

Tai yra tikslai, dėl kurių priemonės gali šiek tiek skirtis. Dėl jų diskutuokime. Bet jokiu būdu nemėginkime vienas kitą nukirtinėti, nes taip tik silpniname valstybę ir silpniname mūsų potencialią galimybę būti stipriems ir saugiems. Labai svarbu pakilti virš kasdienių intrigų ir kasdienio kerštavimo.

Kiekvienoje šalyje yra savų problemų, ir kai žiūri iš šono tai atrodo, kad kitur geriau, bet taip nėra. Turime vertinti tai, ką turime ir ypač šimtmečio proga, nes dabar visos tos putos, kurios kyla, yra absoliučiai beprasmiškos. Tai yra energijos eikvojimas, tai yra politinio kapitalo išbarstymas ir tai yra stabdys visai mūsų ekonominei ir socialinei raidai.

Interviu autorius – Benas Brunalas (ELTA)

2018.03.31; 04:30

2001-2009 metais JAV prezidento pareigas ėjęs George’as W. Bushas pareiškė, neva „yra pakankamai aiškių įrodymų, kad rusai kišosi“ į 2016 metų JAV prezidento rinkimus, kuriuose triumfavo Donaldas Trumpas, informuoja „The Independent“.

Rusija ne kartą neigė bandžiusi paveikti 2016 metų lapkritį vykusius JAV prezidento rinkimus, tačiau JAV žvalgybos agentūros padarė priešingą išvadą. Nors G. W. Bushas nė karto nepaminėjo D. Trumpo, akivaizdu, kad šie žodžiai susiję su juo.

G. W. Busho teigimu, neaišku, ar Rusijos „kišimasis“ tiesiogiai paveikė rinkimus, ar ne, tačiau akivaizdu, kad ji bandė paveikti ir tai – „pavojinga demokratijai“.

„Yra gana aiškių įrodymų, kad rusai kišosi. Ar tai turėjo įtakos rinkimų rezultatams, tai jau kitas klausimas (…). Problemiška, kad užsienio tauta yra susijusi su mūsų rinkimais. Mūsų demokratija yra gera tik tada, kai žmonės pasitiki rezultatais“, – per konferenciją Abu Dabyje sakė buvęs JAV prezidentas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.02.09; 00:01

JAV prezidentas Donaldas Trampas Davose. EPA – ELTA nuotr.

Šveicarijos Davoso mieste vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume (PEF) penktadienį pirmą kartą į pasaulio verslo elitą kreipdamasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasiūlė pasauliui „JAV draugystę ir partnerystę“, informuoja NDTV.

„Pasaulis susiduria su stiprios ir klestinčios Amerikos atgimimu. Amerika atvira verslui ir mes vėl esame konkurencingi“, – kalbėdamas PEF sakė D. Trumpas.

JAV prezidentas politikams ir pramonės, technologijų bei finansų lyderiams sakė, kad po vienerių jo prezidentavimo Jungtinėms Valstijoms metų, jos yra labiau nei kada nors patrauklios užsienio investicijoms.

Tačiau JAV vadovas pridūrė: „Negalime turėti laisvos ir atviros prekybos, jei kai kurios šalys naudojasi sistema kitų sąskaita. Remiame laisvą prekybą, tačiau ji turi būti sąžininga ir abipusė. Jungtinės Valstijos daugiau nežiūrės pro pirštus į nesąžiningas ekonomines praktikas“, – PEF sakė D. Trumpas.

Be kita ko, remiantis naujienų agentūros dpa pranešimais, D. Trumpas sakė, kad „pirmiausia Amerika“ netrukdo bendradarbiavimui su kitomis šalimis ir nereiškia „Amerika viena“.

„Būdamas JAV prezidentu, visada iškelsiu Ameriką į pirmą vietą, kaip ir kitų šalių vadovai turėtų taip pat iškelti savo šalis į pirmą vietą. Tačiau „pirmiausia Amerika“ nereiškia „Amerika viena“. Kai auga JAV, auga ir pasaulis“, – kalbėjo prezidentas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.27; 00:30

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ir JAV prezidentas Donaldas Trampas. Lietuvos prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

JAV Prezidentui Donaldui Trumpui ketvirtadienį prisijungus prie „pasaulio elito“ Pasaulio ekonomikos forume (PEF), kai kurie politikai paragino JAV vadovą neizoliuoti savęs ir savo šalies, informuoja CNBC.

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė interviu CNBC naujienų TV kanalui sakė, kad santykiai tarp Europos ir JAV yra geresni, nei galima būtų manyti pagal naujausią JAV Prezidento retoriką.

„Jei skaitote tik Trumpo pranešimus tviteryje, galite susidaryti vienokį vaizdą, bet jei pažvelgsite į jo administracijos veiklą ir konkrečius rezultatus, susidarysite kitokį vaizdą“, – sakė Lietuvos Prezidentė. D. Grybauskaitės nuomone, D. Trumpo žodžiai nebuvo paremti veiksmais.

„Mes matome prieštaringus signalus. Jei rimtai įvertintume vienerių prezidentavimo metų rezultatus, matytume, kad jo administracija yra labiau susisaisčiusi su Europa. Daugiau investuojama į mūsų gynybą, per metus surengti keturi vizitai į Europą, Europoje daugiau (JAV) gynybinių pajėgumų, tačiau, žinoma, retorika kartais yra labai prieštaringa“, – sakė D. Grybauskaitė.

Šveicarijos Davoso mieste kalbėdama D. Grybauskaitė teigė, kad, jei turėtų galimybę PEF pasikalbėti su D. Trumpu, paragintų jį toliau bendradarbiauti su užsienio partneriais.

Paklausta, ką norėtų pasakyti D. Trumpui, Lietuvos Prezidentė atsakė, kad įspėtų JAV vadovą neatitolti nuo Europos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.26; 00:30

Pirmuosius Donaldo Trumpo prezidentavimo metus teigiamai vertina tik 39 procentai amerikiečių. Tad Baltųjų rūmų šeimininko reitingas pasiekė naują antirekordą. Tokią išvadą leidžia daryti laikraščio „The Wall Street Journal“ ir televizijos kanalo NBC surengtos apklausos rezultatai.

Penktadienį paskelbtais tyrimo duomenimis, 57 procentai amerikiečių nepritaria D. Trumpo veiklai JAV prezidento poste, iš jų 51 procentas nepritaria kategoriškai. Baltųjų rūmų šeimininko politiką palaiko tik 39 procentai, o tvirtai remia tik 26 procentai apklaustųjų.

Kaip pažymi NBC, toks prezidento pirmųjų darbo metų vertinimo lygis yra rekordiškai žemas. Po pirmųjų prezidentavimo metų Baracko Obamos veiklą teigiamai vertino 50 procentų amerikiečių, George`o Busho jaunesniojo – 82 procentai, Billo Clintono – 60 procentų.

Apklausa buvo surengta sausio 13-17 dienomis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.21; 00:01

JAV prezidentas Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas „nekantrauja“ pasikalbėti su specialiuoju prokuroru, vadovaujančiu tyrimui dėl Rusijos kišimosi į 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus ir galimą jo komandos bendrininkavimą su Maskva, teigė jo teisininkas.

Ketvirtadienį paskelbtose CBS televizijai duoto interviu ištraukose Ty’us Cobbas sakė, kad D. Trumpas „labai norėtų kartu susėsti ir atsakyti į klausimus“, kuriuos norėtų pateikti Robertas Muelleris.

Tačiau dar praėjusią savaitę D. Trumpas teigė nemanantis, kad susitikimas su R. Muelleriu įvyks.

„Kadangi jie neranda jokių bendrininkavimo įrodymų… atrodo mažai tikėtina, kad apklausa gali įvykti“, – spaudos konferencijoje teigė D. Trumpas ir dar kelis kartus pakartojo, kad jokio sąmokslo su Rusija nebuvo.

Tokie komentarai gerokai skyrėsi nuo tų, kuriuos jis išsakė praėjusį birželį. Tuomet jis tvirtino, kad yra „100 procentų“ pasiruošęs duoti priesaiką ir liudyti apie savo pokalbius su buvusiu FTB direktoriumi Jamesu Comey’iu.

Be kita ko, R. Muellerio komanda tiria ir netikėtą D. Trumpo sprendimą atleisti J. Comey’į ir aiškinasi, ar taip nebuvo siekiama nutraukti tyrimą dėl Rusijos kišimosi į rinkimus. Tai gali būti prilygintina trukdymui vykdyti teisingumą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.19; 08:00

JAV prezidento Donaldo Trumpo gydytojas tvirtina, kad jo paciento sveikata – puiki. Tai jis pranešė po penktadienį vykusio pirmojo D. Trumpo sveikatos patikrinimo jam einant prezidento pareigas, informavo Baltieji rūmai.

„Penktadienį Walterio Reedo nacionaliniame karo medicinos centre vykęs Prezidento sveikatos patikrinimas praėjo puikiai“, – Baltųjų rūmų pranešime cituojamas gydytojas Ronny’is Jacksonas.

„Prezidento sveikata – puiki“, – pridūrė jis. Numatyta, kad plačiau patikrinimo rezultatus gydytojas pakomentuos antradienį.

D. Trumpas, neretai sulaukiantis klausimų apie savo mitybą ir psichinę sveikatą, vizito pas gydytoją išvakarėse juokavo, kad jau geriau tegu patikrinimo rezultatai būna geri – akcijų biržos labui.

„Manau, kad rezultatai bus geri“, – sakė D. Trumpas ir pridūrė, kad nustebtų, jei būtų kitaip.

„Jau geriau tegu būna geri, nes kitaip akcijų birža nebus patenkinta“, – šmaikštavo JAV vadovas.

Viešojoje erdvėje verdant diskusijoms apie D. Trumpo tinkamumą eiti prezidento pareigas, jokių psichiatrinių testų atlikti neplanuojama. Tačiau ankstesnių patikrinimų metu D. Trumpui buvo atlikti įvairūs neurologiniai testai, tarp jų – motorinių funkcijų testas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.14; 00:01

JAV prezidentas Donaldas Trumpas atšaukė vasario mėnesį planuotą savo vizitą į Didžiąją Britaniją. Jis tai pranešė savo „Twitter“ paskyroje.

„Priežastis, dėl kurios aš atšaukiau savo kelionę į Londoną, yra tai, jog aš nepritariu (buvusio JAV prezidento Baracko) Obamos administracijos sprendimui už grašius parduoti tikriausiai vieną geriausių ambasadų Londone tik tam, kad paskui būtų pastatyta nauja (ambasada) atokiame rajone už 1,2 milijardo dolerių. Tai blogas sandoris. Aš neketinu perkirpti juostelės (per naujo diplomatinės atstovybės pastato atidarymo ceremoniją)“, – parašė D. Trumpas.

Anksčiau laikraštis „The Daily Mail“ pranešė, kad JAV prezidentas atsisakė sumanymo apsilankyti Jungtinėje Karalystėje šių metų vasario mėnesį. Leidinio žiniomis, buvo planuojama, kad D. Trumpas Londone dalyvaus naujo Amerikos ambasados pastato atidarymo ceremonijoje, taip pat surengs vasario 26-27 dienomis derybas su Didžiosios Britanijos premjere Theresa May. Bet, laikraščio duomenimis, JAV prezidentas „atšalo šiai idėjai“, kadangi jo netenkino suderintos „vizito sąlygos ir lygis“.

Dabar, kaip pranešama, Amerikos ambasadą Londone atidarys JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.12; 00:36

Valstybės sekretorius R. Tilersonas. EPA-ELTA nuotr.

JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas penktadienį paskelbė niekada neturėjęs pagrindo suabejoti prezidento Donaldo Trumpo psichine sveikata. Taip pareigūnas sureagavo į skandalingos knygos apie JAV prezidentą pasirodymą, kur tvirtinama, esą D. Trumpo aplinkos žmonės šalies vadovą apibūdina kaip vaiką, kuriam, kaip visiems vaikams, nedelsiant reikalingas pamaloninimas.

Knygos „Ugnis ir įniršis: D. Trumpo Baltųjų rūmų viduje“ („Fire and Fury: Inside the Trump White House“) autorius Michaelas Wolffas tvirtina, kad knyga buvo parašyta remiantis daugiau nei 200 interviu su artimiausia prezidento aplinka ir kitais aukštais Baltųjų rūmų pareigūnais.

„Jie visi teigia: jis kaip vaikas. Taip sakydami, jie turi omenyje, kad jam nedelsiant reikalingas pamaloninimas. Visas pasaulis sukasi aplink jį“, – televizijos NBC laidai „Šiandien“ („Today“) sakė M. Wolffas, pridurdamas, kad „šimtas procentų D. Trumpo aplinkos žmonių“ kvestionuoja jo tinkamumą eiti prezidento pareigas.

„Jie sako, kad jis – silpnaprotis, idiotas. Tiesą sakant, galima teigti, kad jie net savotiškai varžosi, kas greičiau perpras tą žmogų. Nepamirškime – tas žmogus neskaito. Nesiklauso. Jis atsimušinėja į šonus kaip „Pinball“ rutuliukas“, – dėstė knygos autorius.

D. Trumpo advokatai mėgino užkirsti kelią šios skandalingos knygos pasirodymui, tačiau ji parduotuvių lentynas pasiekė anksčiau nei planuota. Leidykla „Henry Holt & Co“ ketvirtadienį paskelbė, kad knygą bus galima įsigyti jau penktadienį. Anksčiau skelbta, kad ji pasirodys kitą antradienį.

Naujosios knygos apie D. Trumpą autorius: prezidento komanda abejoja jo tinkamumu eiti šias pareigas. EPA-ELTA nuotr.

Pats. D. Trumpas pareiškė, kad knyga pilna melo ir kad ja siekiama jam pakenkti.

R. Tillersonas, kuris neva pernai pavadinęs prezidentą „idiotu“, CNN televizijai pareiškė: „Aš neturiu jokio pagrindo abejoti jo psichinės sveikatos būkle“.

Jis pridūrė, kad D. Trumpas nepanašus į ankstesnius prezidentus: „Manau, kad tai visiems akivaizdu. Tai taip pat paaiškina, kodėl amerikiečiai jį išsirinko“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.07; 05:19

Naujosios knygos apie D. Trumpą autorius: prezidento komanda abejoja jo tinkamumu eiti šias pareigas. EPA-ELTA nuotr.

Nepaisant JAV vyriausybės siekio užkirsti kelią skandalingos knygos apie Donaldą Trumpą pasirodymui, ji parduotuvių lentynas pasieks anksčiau nei planuota. Leidykla „Henry Holt & Co“ ketvirtadienį paskelbė, kad knygą bus galima įsigyti jau šį penktadienį. Anksčiau skelbta, kad ji pasirodys kitą antradienį.

Leidykla tokį savo sprendimą pagrindė beprecedente kūrinio paklausa. Knyga „Ugnis ir įniršis: D. Trumpo Baltųjų rūmų viduje“ („Fire and Fury: Inside the Trump White House“) bus parduodama nuo 9.00 val. vietos laiku (15.00 Vidurio Europos laiku).

D. Trumpo advokatai siekia užkirsti kelią knygos, kurioje pateikiami jo administracijai galintys pakenkti įtarimai, pasirodymui prekyboje. Leidykla ir autorius sulaukė prezidento advokato laiško, kad knyga negali pasirodyti nei visa, nei dalimis.

Joje, be kita ko, cituojamas buvęs aukšto rango prezidento patarėjas Steve’as Bannonas, teigiantis, kad D. Trumpo vyriausiojo sūnaus susitikimas su Rusijos teisininke buvo išdavikiškas.

Be to, knygoje jis esą kvestionuoja D. Trumpo pasirengimą užimti prezidento postą, teigia, kad rinkimų naktį jo žmona verkė, o jo dukra Ivanka pati turi ambicijų ateityje tapti šalies vadove.

Baltieji rūmai ginčija knygoje pateikiamų faktų tikslumą. Pats D. Trumpas kiek anksčiau sakė, kad S. Bannonas, rugpjūtį atleistas iš pareigų Baltuosiuose rūmuose, „neteko proto“.

Naujosios knygos apie D. Trumpą autorius: prezidento komanda abejoja jo tinkamumu eiti šias pareigas. EPA-ELTA nuotr.

2018.01.06; 05:00

JAV prezidentas Džonas Kenedis su žmona Žaklina nužudymo dieną. EPA – ELTA nuotr.

JAV vyriausybė nusprendė atskleisti kelis tūkstančius anksčiau neskelbtų slaptų dokumentų apie buvusio JAV prezidento Džono F. Kenedžio (John F. Kennedy) nužudymą. Tačiau, nacionalinio saugumo sumetimais, vis dėlto neduotas leidimas skelbti kai kurių su nužudymu susijusių dokumentų.

1992 metais Kongresas nusprendė, kad visi duomenys apie Dž. F. Kenedžio nužudymą turi būti atskleisti per 25 metus. Nacionaliniai archyvai jau yra paskelbę didžiąją dalį su daugiau kaip prieš 50 metų įvykdytu nužudymu susijusių dokumentų. Tačiau paskutinė dalis laikyta užrakinta. Dabartinis JAV lyderis Donaldas Trampas (Donald Trump) mano, kad šie dokumentai turėtų tapti prieinami visiems, bet sutiko atidėti kai kurių kitų dokumentų paskelbimą.

Dokumentai buvo paskelbti Nacionalinių archyvų ir registrų administracijos tinklalapyje, laikantis 1992 metų įstatymo. 35-asis Jungtinių Valstijų prezidentas Dž. F. Kenedis nušautas 1963 metais svečiuojantis Dalase. Prezidento nužudymu apkaltintas Li Harvis Osvaldas (Lee Harvey Oswald), tačiau žudiko motyvai lieka neaiškūs. Nusikaltėliui taip ir neteko stoti prieš teismą, nes jis buvo nušautas praėjus vos dviems dienoms po šalį sukrėtusios tragedijos.

Nacionalinių archyvų pranešime teigiama, kad prezidento D. Trampo nurodymu, jau paskelbtas 2 tūkst. 891 dokumentas, susijęs su Dž. F. Kenedžio nužudymu 1963-iųjų metų lapkritį. Istorikai teigė, kad ketvirtadienį paskelbtuose dokumentuose nėra jokių stulbinamų naujų faktų.

Dokumentuose aptinkama įvairi informacija, varijuojanti nuo Federalinio tyrimo biuro (FTB) direktorių atmintinių iki interviu su Dalaso visuomenės nariais. Viename dokumente pateikiamas tuomečio FTB direktoriaus Edgaro Huverio (Edgar Hoover) pokalbis 1963 metų lapkričio 24 dieną. Edgaras Huveris sakė, kad pagrindinio įtariamojo L. H. Osvaldo nužudymo išvakarėse FTB informavo policiją apie grėsmę jo gyvybei, bet policija nesiėmė jokių veiksmų.

JAV lyderis D. Trampas davė šešis mėnesius (iki 2018 metų balandžio 26 d.) peržiūrėti likusius dokumentus ir nurodyti priežastis, kodėl jie neturėtų būti paskelbti. Tikėtina, kad pasibaigus šiam terminui, dokumentai gali būti nepaviešinti.

L. H. Osvaldas dar nužudymo dieną sulaikytas Dalase ir apkaltintas prezidento žmogžudyste, bet po dviejų dienų policijos nuovadoje jį nušovė naktinio klubo savininkas Džekas Rabis (Jack Ruby) – jam taip ir neteko stoti prieš teismą. Tačiau didžioji dalis amerikiečių abejoja oficialiais įrodymais, kad L. H. Osvaldas buvo vienintelis prezidento žudikas. Praėjus daugiau kaip pusei šimtmečio nuo nužudymo, jis laikomas didžiausia sąmokslo teorija Amerikos istorijoje.

Apie Dž. F. Kenedžio nužudymą sukurta tūkstančiai knygų, kino juostų ir dokumentinių filmų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.28; 00:01

Kalbėdamas Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje, JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) antradienį pagrasino visiškai sunaikinti Šiaurės Korėją, jei šalis nenutrauks savo priešiškos branduolinės politikos. Ligšiolinės JT sankcijos yra svarbios, tačiau nepakankamos, pabrėžė jis, informuoja agentūra dpa.

Pchenjanas grasina visam pasauliui, sakė D. Trampas. Nė viena šalis esą negali būti suinteresuota stebėti, kaip Šiaurės Korėja ginkluojasi branduoliniais ginklais. Kim Čen Unas (Kim Jong Un), kurį JAV vadovas vėl pavadino „žmogumi raketa“ („Rocketman“), esą „vykdo savižudišką misiją“. Metas pripažinti, kad „demilitarizacija branduolinėje srityje yra vienintelis kelias Šiaurės Korėjai“, – teigė prezidentas.

Be Šiaurės Korėjos, kurią pavadino „niekšinga šalimi“, D. Trampas griežtai užsipuolė ir Iraną. Islamo Respublika, anot jo „žlugdo taiką visuose Artimuosiuose Rytuose“. Esą „žudikiško režimo“ Teherane negalima remti.

Jis kritikavo branduolinį susitarimą su Iranu, kuris buvo pasiektas tarpininkaujant jo pirmtakui Barakui Obamai (Barack Obama). Šis susitarimas esą yra „gėda JAV“. Iranas vykdo „mirties ir naikinimo darbotvarkę“, – kalbėjo D. Trampas. Šalis esą „turėtų tarnauti savo tautai ir liautis remti terorą“. Prezidentas užsiminė, kad Iranas nori atgaivinti savo branduolinių ginklų planus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.19; 20:00

JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) griežtai sukritikavo biurokratiją Jungtinėse Tautose (JT). „JT turėtų labiau koncentruotis į žmones ir mažiau į biurokratiją“, – pareiškė jis pirmadienį, likus dienai iki JT Generalinės Asamblėjos visuotinių debatų Niujorke, praneša agentūra dpa.

JT, pasak D. Trampo, buvo įsteigtos „kilniais tikslais“. Tačiau organizacija esą „dėl biurokratijos ir blogo valdymo“ pastaraisiais metais nepajėgė išnaudoti viso savo potencialo. Kartu JAV vadovas pabrėžė remiąs JT generalinio sekretoriaus Antonijo Guterešo (Antonio Guterres) planuojamas reformas.

D. Trampas praeityje ne kartą kritikavo Jungtines Tautas kaip neefektyvią organizaciją, kuri švaisto mokesčių mokėtojų pinigus. Be kita ko, jis yra pavadinęs JT žmonių, kurie „nori linksmintis, klubu“.

Antradienį D. Trampas sakys pirmąją savo kalbą JT Generalinėje Asamblėjoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.19; 04:00

Kompiuteryje – numatomos Šiaurės Korėjos balistinių raketų trajektorijos. EPA – ELTA nuotr.

JAV gynybos sekretorius Džeimsas Metisas (James Mattis) pareiškė, kad tvarkant reikalus su Šiaurės Korėja Jungtinėms Valstijoms niekada nepritrūksta diplomatinių sprendimų, informuoja BBC.

Tokius žodžius Dž. Metisas išsakė reaguodamas į JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) žinutę socialinio tinklo „Twitter“ paskyroje. Trečiadienį JAV lyderis atmetė diplomatinių derybų su Šiaurės Korėja galimybę ir pareiškė, kad kalbos – ne atsakymas.

Atnaujindamas griežtą retoriką Šiaurės Korėjos atžvilgiu, D. Trampas „Twitter“ rašė: „JAV 25-erius metus kalbėjosi su Šiaurės Korėja ir mokėjo jai pinigus. Kalbos – ne atsakymas!“

Tačiau JAV gynybos sekretorius atvirai nepritarė prezidento nuomonei. Dž. Metiso paklausus, ar tiesa, kad JAV prarado tikėjimą diplomatija, jis atsakė: „Ne. Mums niekada nepritrūksta diplomatinių sprendimų.“

Šiaurės Korėja nerimą sukėlė antradienį paleisdama raketą virš Japonijos. Raketa, kurią Japonija apibūdino precedento neturinčia grėsme, anksti antradienį Korėjos laiku praskriejo Japonijos Hokaido salą ir už 1 180 km nuo salos nukrito Ramiajame vandenyne.

Šiaurės Korėja pareiškė, kad tai tėra pirmas platesnio masto karinių operacijų Ramiajame vandenyne žingsnis, leisdama suprasti apie ketinimus paleisti daugiau raketų.

Tuo tarpu Rusija įspėjo JAV nesiimti karinių veiksmų. Maža siena su Šiaurės Korėja ir jūros siena su Japonija besidalijanti Rusija teigė, kad JAV karinė veikla regione iš dalies prisidėjo didinant įtampą.

Trečiadienį vykusio pokalbio telefonu metu Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas JAV valstybės sekretoriui Reksui Tilersonui (Rex Tillerson) sakė, kad diplomatija yra vienintelis būdas pašalinti kelis pastaruosius mėnesius Korėjos pusiasalyje eskaluojamą įtampą.

Ministro teigimu, tolesnis sankcijų Šiaurės Korėjai stiprinimas neturėtų jokios naudos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.01; 02:44

Specialusis prokuroras Robertas Miuleris. EPA – ELTA nuotr.

Specialusis prokuroras, tiriantis galimą Rusijos kišimąsi į JAV prezidento rinkimus, suformavo didžiąją prisiekusiųjų žiuri, informuoja BBC.

Toks JAV žiniasklaidos pranešimas leidžia manyti, kad specialusis prokuroras Robertas Miuleris (Robert Mueller) žengė pirmą žingsnį, galimai rengdamasis tyrime figūruojantiems asmenims pareikšti kriminalinius kaltinimus.

Naujienų agentūros „Reuters“ žiniomis, naujoji prisiekusiųjų žiuri jau išdavė šaukimus liudyti asmenims, susijusiems su 2016-ųjų metų birželį įvykusiu prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) sūnaus ir rusų teisininkės susitikimu.

Pats JAV prezidentas neigia įtarimus, kad jo komanda, siekdama palenkti rinkimų baigtį jo naudai, bendrininkavo su Kremliumi.

Didžioji prisiekusiųjų žiuri Jungtinėse Valstijose svarsto, ar tiriant bylą surinkti įrodymai yra pakankamai svarūs, kad įtariamiesiems būtų iškeltos baudžiamosios bylos. Tačiau, ar potencialus atsakovas kaltas, ar nekaltas, jos nesprendžia.

Iš paprastų šalies gyventojų sudaryta didžioji prisiekusiųjų žiuri prokurorui taip pat leidžia išduoti šaukimus į teismą, gauti prieigą prie įvairių dokumentų, nurodyti asmenims liudyti davus priesaiką ir kt.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.05; 07:30

Seimo narys Laurynas KASČIŪNAS ragina neskubėt kritikuoti JAV prezidento Donaldo Trampo. Kodėl nereikia peikti Amerikos vadovo? Kokie D.Trampo nuopelnai stiprinant Baltijos šalių saugumą? Seimo narys Laurynas Kasčiūnas sako, kad ne taip svarbu, ką ir kaip sako JAV prezidentas, svarbiausia – ką jis daro. O Donaldo Trampo darbai Lietuvai – naudingi. Bent jau šiuo metu…

2017.07.26; 08:08

Dauguma amerikiečių nepritaria pranešimams, kuriuos JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) skelbia savo asmeninėje „Twitter“ paskyroje, ir apskritai mano, kad Baltųjų rūmų šeimininkas elgiasi ne taip, kaip derėtų prezidentui, rodo televizijos kanalo ABC apklausos rezultatai, publikuoti pirmadienį.

Apklausos duomenimis, 68 respondentų mano, kad D. Trampas savo veiksmais rodo neigiamą pavyzdį, 70 proc. apklaustųjų teigia, kad jis elgiasi ne taip, kaip derėtų prezidentui. 57 proc. respondentų pareiškė, kad kuo daugiau jie girdi apie D. Trampą, tuo mažiau jis jiems patinka. 56 proc. apklaustųjų pažymi, kad valstybės vadovo elgesys „kenkia jo prezidentavimui“, pažymi ABC.

Šios apklausos, atliktos kartu su laikraščiu „The Washington Post“, dalyviai kritikavo pranešimus, kuriuos D. Trampas publikuoja savo „Twitter“ paskyroje. 68 proc. respondentų daugumą prezidento žinučių „Twitter“ socialiniame tinkle vadina netinkamomis, 65 proc. – užgauliomis, 52 proc. – pavojingomis, rodo apklausa, kurioje dalyvavo daugiau nei tūkstantis atsitiktinai pasirinktų JAV gyventojų. 67 proc. respondentų nepritaria tam faktui, kad JAV vadovas naudojasi „Twitter“ tinklu.

Iškart po inauguracijos D. Trampas pradėjo naudotis oficialia prezidento paskyra „Twitter“ socialiniame tinkle, tačiau ir toliau publikavo žinutes savo asmeninėje „Twitter“ paskyroje. D. Trampas skiria ypatingą dėmesį socialiniams tinklams kaip informavimo ir bendravimo su savo šalininkais priemonei. JAV prezidento nuomone, kad jeigu nebūtų turėjęs galimybės per socialinius tinklus skelbti savo minčių visuomenei, jis niekad nebūtų tapęs JAV prezidentu.

Daugelis D. Trampo „Twitter“ socialiniame tinkle pasirodžiusių žinučių sulaukia kritikos iš prezidento priešininkų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.18; 07:20

Lenkija laukia JAV prezidento Donaldo Trampo vizito. EPA – ELTA nuotr.

Lenkija intensyviai ruošiasi JAV prezidento Donaldo Trampo vizitui į Varšuvą. Šis vizitas labai svarbus ne tik Lenkijai, bet ir Baltijos šalims.

Vizito metu gali tapti aiškesnė Amerikos prezidento pozicija dėl JAV įsipareigojimų NATO sąjungininkams. Jeigu JAV prezidentas Varšuvoje nesiteiks kategoriškai tvirtini, jog nelaimės atveju Amerikos ginkluotosios pajėgos tikrai skubės į pagalbą Baltijos šalims, – bus labai blogas ženklas Lietuvai, Latvijai ir Estijai (vargu ar Rusija drįstų pulti Lenkiją) ir akivaizdus paskatinimas Rusijai elgtis dar akiplėšiškiau bauginant kaimynus.

Nuostatas dėl JAV prezidento tikrųjų nusiteikimų komplikuoja ir Amerikoje atliekami aukščiausio lygio tyrimai, ar Donaldas Trampas (Donald Trump) palaikė slaptus ryšius su Kremliumi prezidento rinkimų kampanijos metu ir ar tie slapti ryšiai palaikomi iki šiol.

Slaptai.lt informacija; EPA – ELTA nuotr.

2017.07.06; 03:50  

JAV vėliavos

Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų Lietuvos žmonių vardu nuoširdžiai pasveikino JAV prezidentą Donaldą Trampą (Donald Trump) Nepriklausomybės dienos proga.

Sveikinime Lietuvos vadovė pabrėžė, kad susitikimai su JAV prezidentu ir vyriausybės atstovais vienareikšmiškai liudija, kad JAV ir Lietuvą visada sujungia tie patys tikslai. Prezidentės teigimu, Lietuva ir JAV yra tvirtos sąjungininkės, mūsų šalis yra pasirengusi toliau stiprinti NATO ir kovoti su terorizmu, plėsti Europos energetinį saugumą, spręsti karo Ukrainoje problemą.

Anot D. Grybauskaitės, Lietuva vertina principingą JAV požiūrį stiprinant mūsų regiono saugumą ir yra dėkinga už mūsų šalyje dislokuotus karius ir karinę įrangą, kurių buvimas yra ne tik solidarumo ir draugystės išraiška, bet ir vienas mūsų valstybės saugumo stiprinimo pagrindų.

Prezidentė palinkėjo kartu sudaryti savo piliečiams dar daugiau galimybių įgyvendinti abipusiškai naudingus projektus, drauge stiprinti didžias mūsų valstybes, tautų laisvę ir gerovę.

Šventės proga šalies vadovė visiems amerikiečiams pasaulyje palinkėjo nuotaikingo minėjimo, taikos, visokeriopos sėkmės ir vienybės.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.04; 11:50

Turbūt net Hitleris ir Stalinas viešai diplomatų nestumdė. Mažų valstybių atstovams jie subtiliau parodydavo savo pranašumą ir galią: versdavo ilgai laukti priimamąjame, „nepastebėdavo“, nepaduodavo rankos. Bet nestumdė. Tiesa, užkariavę jie juos kalindavo koncentracijos stovyklose, gulaguose, žudydavo. 

Vytautas Visockas, straipsnio autorius. Slaptai.lt nuotr.

Rusijos prezidentas Vokietijos kanclerę Angelą Merkel yra vertęs laukti, bauginęs šunimi, o su savo šalies opozicijos lyderiais ir žurnalistais jis elgiasi žymiai negailestingiau, beveik kaip Stalinas.

JAV prezidentas Donaldas Trampas įeis į istoriją kaip… Kaip kas? Silpnesnius stumdo chuliganai. Sovietmečiu mes panašiai braudavomės prie prekystalio, kai „išmesdavo“ kokią deficitinę prekę. Bet D.Trampas juk turtuolis. Jeigu mano šalies vadovas panašiai pasielgtų, aš jausčiau didžiausią gėdą. O Amerika?

Labai nesimpatiškas JAV prezidentas, negalėjome net įsivaizduoti, kad amerikiečiai kada nors išsirinks savo šustauską.

Tačiau ne tai svarbiausia. Žymiai svarbiau, kad pastaruoju metu jau negalima pasikliauti Amerika. Štai Vokietija jau nepasikliauja. Metas apie tai pagalvoti ir mums. Su kuo dabar eisime obuoliauti, kai D.Trampas taip neprognozuojamai elgiasi? Neseniai Briuselyje susitikime su kitų NATO šalių lyderiais jis neįsipareigojo, reikalui esant, besąlygiškai vykdyti 5-ojo straipsnio reikalavimą. Nes Europos didžiosios valstybės nevykdo įsipareigojimo gynybai skirti 2 proc. BVP.

Dar neseniai JAV ragino Europą labiau spausti Rusiją, o dabar viskas tarsi atvirkščiai. Gal dėl to, kad Kremlius padėjo D.Trampui tapti prezidentu, gal su Putino valdoma Rusija buvo neleistinų ryšių, dėl kurių, jeigu jie bus atskleisti, gręsia apkalta. JAV prezidento rankos surištos?

A.Merkel tampa ne vien Vokietijos, bet ir visos Europos lydere (jeigu, žinoma, bus perrinkta Vokietijos kanclere), o mes iki šiol besąlygiškai pasikliaujame  didžiąja mūsų gynėja, nors D.Trampo asmenyje ji gali pamiršti buvusių prezidentų įsipareigojimus, užrašytus Vilniuje matomose vietose.

Tad ar ne laikas peržiūrėti užsienio politiką, nes ant dviejų kėdžių ilgai nepasėdėsi – ir A.Merkel, ir D.Trampui vienodai geras nebūsi, visi juk norime, kad mylėtų tik mus.

„Taigi, klausimas, ar Lietuvai tikrai verta ir toliau pasikliauti JAV, iš tiesų tampa nebe retorinis. Galbūt kol kas jį reikėtų formuluoti švelniau: ar Lietuvai tikrai ir toliau verta pasikliauti PIRMIAUSIA JAV. Ypač tai aktualu Europos gynybos iniciatyvų kontekste, kurias, beje, aktyviausiai remia ta pati A.Merkel“ (Marius Laurinavičius: „Ar Lietuva gali pasikliauti D.Trumpo Amerika“; 15min.lt).

Egzistuoja ir kitokia nuomonė. Abejojama ne D.Trumpo vadovaujamos Amerikos ištikimybe Europos Sąjungos NATO partnerių atžvilgiu, o pirmiausia kanclerės A. Merkel vadovaujamos Vokietijos pozicija ir ateityje nevykdyti įsipareigojimo gynybai skirti 2 proc. BVP. Ją remia Europos Komisijos prezidentas Žanas-Klodas Junkeris: „Europa neturi pasiduoti Amerikos spaudimui“. Kai kurie politologai tokią poziciją vadina parazitavimu, tūnojimu po stipresniojo sparneliu.

Amerikos prezidentas D.Trampas naujojoje Aljanso būstinėje Evere (atidengiant paminklą NATO 5 straipsniui) kalbėjo: „Ateities NATO turi skirti daug dėmesio kovai su terorizmu ir imigracija, taip pat – grėsmėms iš Rusijos NATO rytiniame ir pietiniame pasienyje“.  Jeigu tokie reikalavimai bus įgyvendinti – Baltijos valstybės, Ukraina – gali būti ramios.

Ką kalba A.Merkel? Kad „kiek tik įmanoma ir kur tik įmanoma reikia draugauti ir palaikyti gerą kaimynystę su Rusija ir kitomis valstybėmis“. Vokietija nemato būtinybės pirkti daugiau tankų ir skatinti ginklavimosi varžybas (Vokietijos diplomatijos vadovas Sigmaras Gabrielis).

„Trumpui Rusija – grėsmė, kurią reikia atremti, Merkel Rusija – kaimynė, su kuria reikia kaip galima labiau draugauti. Požiūrių skirtumas esminis ir vargiai suderinamas“ (Audrius Bačiulis: „Trumpas įvedinėja tvarką NATO, o ARAS – Nemenčinėje“; lzinios.lt).

Tai ar Lietuvai ir toliau verta pasikliauti JAV?  Jeigu klausimas ne retorinis, tai į jį atsakyti šiandien dar labai nelengva. Nepaprastai daug nežinomųjų.

Gegužės 31 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su JAV Kongreso delegacijos nariais, atvykusiais tiesiogiai susipažinti su saugumo situacija rytiniame NATO pasienyje. Prezidentės teigimu, JAV vaidmuo yra kertinis užtikrinant Lietuvos, Latvijos ir Estijos saugumą. Pasak šalies vadovės, Lietuva nuolat jaučia tvirtą Jungtinių Valstijų paramą, kurios labai konkrečiai – savo kariais, karine technika ir finansais prisideda, kad Baltijos šalių žmonės gyventų saugiai. Kongreso delegacijos nariai pabrėžė tvirtą JAV įsipareigojimą NATO kolektyvinei gynybai (Prezidentės spaudos tarnyba).

JAV prezidentas daug gali (ir pataisyti, ir pagadinti), bet ne viską. Jeigu jis nesistumdytų ir nesimaivytų, o visas Europos Sąjungos NATO partneres priverstų karinę naštą nešti pagal Aljanso įsipareigojimus, JAV ir artimiausioj ateity reikėtų pasikliauti labiau negu vis dar neaiškios ateities Europa. Amerika yra Amerika, ko nepasakysi apie neameriką. Ji, tikiu, sugebės sutramdyti savo prezidentą, ypač jeigu jis neteisėtais ryšiais susijęs su Putino Rusija.

2017-06-01; 19:17