JT Generalinės Asamblėjos sesijoje V. Zelenskis pasakė emocingą kalbą. EPA-ELTA nuotr.
Trečiadienį JT Generalinės Asamblėjos sesijoje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasakė emocingą kalbą. Valstybės vadovas iš tribūnos pademonstravo auditorijai šovinį, simbolizuojantį Rusijos agresiją prieš jo šalį.
 
„Nuo tokio šovinio, kainuojančio 10 dolerių, gindamas Ukrainą nuo Rusijos agresijos, Donbase žuvo ukrainiečių dainininkas Vasilijus Slipakas, – pareiškė V. Zelenskis. – Penkerius metus Donbase vyksta karas, jau penkeri metai, kai Rusija aneksavo Krymą. Šiandien, kai prirašyti tūkstančiai tarptautinės teisės puslapių ir yra šimtai organizacijų, turinčių ginti taiką, mūsų šalis su ginklu rankoje, prarasdama savo piliečius, gina savo suverenitetą ir teritorijos vientisumą“.
 
V. Zelenskis pateikė oficialius duomenis apie karo Rytų Ukrainoje aukas. „Daugiau kaip 13 tūkstančių žmonių žuvo, 30 tūkstančių buvo sužeisti, 1,5 milijono turėjo palikti savo namus, – sakė jis. – Šie skaičiai čia skamba kasmet, ir kasmet jie tik didėja“.
 
Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad šiandien niekas negali likti nuošalyje nuo šių įvykių.
 
„Šiandieniniame pasaulyje, kuriame mes su jumis gyvename, nebėra svetimo karo, – pareiškė jis. – Nė vienas iš jūsų negali jaustis saugus, kai Ukrainoje vyksta karas, kai Europoje vyksta karas. Pražūtinga gali tapti mintis, kad jūsų visa tai neliečia ir niekada nepalies“.
 
V. Zelenskis dar sykį pabrėžė, kad svarbiausias jo uždavinys – „užbaigti karą ir susigrąžinti visas okupuotas Ukrainos teritorijas“. „Bet ne mūsų piliečių gyvybės kaina, ne Ukrainos laisvės ar jos teisės pasirinkti savo kelią kaina“, – pridūrė jis.
 
Pasak Ukrainos prezidento, dabartiniai tarptautinių santykių mechanizmai stringa. „Mes neabejojame tarptautinių institucijų, pavyzdžiui, JT autoritetu, bet turime pripažinti, kad mechanizmai veikia ne be sutrikimų, jie stringa ir todėl turi būti atnaujinti“, – pabrėžė V. Zelenskis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.26; 02:55

Kaip ir planuota, britų premjeras Borisas Johnsonas vyks į kitą savaitę vyksiančius Jungtinių Tautų (JT) viršūnių susitikimus Niujorke, sekmadienį pranešė Dauningo gatvė. Vizitas įvyks nepriklausomai nuo tebelaukiamo šalies Aukščiausiojo Teismo nutarimo dėl kontroversiškai vertinamo Jungtinės Karalystės (JK) parlamento veiklos sustabdymo.
 
JT Generalinės Asamblėjos ir Klimato kaitos viršūnių susitikimo kuluaruose B. Johnsonas susitiks su Vokietijos kanclere Angela Merkel, JAV prezidentu Donaldu Trumpu, Indijos premjeru Narendra Modžiu, Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininku Donaldu Tusku ir Airijos premjeru Leo Varadkaru.
 
Dvišaliuose susitikimuose dominuos „Brexito“ tema, taip pat – prekybos susitarimai po „Brexito“ su JAV ir kitomis ne ES valstybėmis.
 
„Darydami pažangą „Brexito“ derybose, mes taip pat į JT atnešame savo globalios Britanijos viziją, rodydami lyderystę pasaulyje, pavyzdžiui, kaip jėga, skirta skleisti gėrį. Norime būti geri europiečiai kaimynai ir bangas skrodžiantys pasaulinės laisvosios prekybos šalininkai“, – „The Telegraph“ rašė į JT taip pat vyksiantis britų užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas.
 
Kitą savaitę britų Aukščiausiasis Teismas skelbs nuosprendį dėl to, ar B. Johnsonas teisėtai sustabdė parlamento darbą. Premjeras gali būti priverstas sugrįžti namo anksčiau, jei teismo sprendimas jam bus nepalankus.
 
Teismas gali nurodyti premjerui atšaukti parlamento darbo sustabdymą. Tai leistų opozicijos parlamentarams ir kai kuriems B. Johnsono vadovaujamų konservatorių nariams priimti įstatymą, kuris neleistų JK spalio 31 d. pasitraukti iš Europos Sąjungos be susitarimo.
 
Pats B. Johnsonas ne kartą tvirtino, kad Jungtinė Karalystė iš ES pasitrauks spalio 31 d. bet kuriuo atveju, su sutartimi ar be jos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.23; 07:24

Irano prezidentas Hassanas Rouhanis (centre). EPA – ELTA nuotr.
Irano prezidentas ir užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas vyks į Niujorką dalyvauti Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos (JTGA) sesijoje, nors anksčiau buvo kilę abejonių, ar JAV išduos vizas šiam vizitui.
 
Irano misijos JT atstovas Alireza Miryousefi elektroniniame laiške naujienų agentūrai dpa patvirtino, kad JAV išdavė vizą H. Rouhaniui dalyvauti JTGA.
 
Tuo metu Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Abbasas Mousavis ketvirtadienį socialiniame tinkle tviteryje rašė: „Zarifas anksti penktadienį ryte išvyksta į Niujorką dalyvauti 74-ojoje JTGA sesijoje.“
 
Anksčiau ketvirtadienį M. J. Zarifas apkaltino JAV valstybės sekretorių Mike’ą Pompeo atsisakant išduoti vizas Irano delegacijai.
 
Irano teigimu, iki trečiadienio nei M. J. Zarifas, nei H. Rouhanis nebuvo gavę vizų.
 
JAV ir Irano santykiai sudėtingi jau seniai. Trečiadienį M. Pompeo apkaltino Iraną dėl praėjusio savaitgalio dronų atakų prieš Saudo Arabijos naftos perdirbimo ir gavybos kompleksus, teigdamas, kad Iranas atakos yra „karo veiksmas“.
 
Vis dėlto ketvirtadienį M. Pompeo sušvelnino retoriką ir pareiškė, kad JAV nori „taikaus sprendimo“ konflikte su Iranu.
 
Nors atsakomybę už ataką prisiėmė Jemeno husių sukilėliai, JAV tvirtina, kad atsakomybė tenka Iranui. Pats Iranas kaltinimus neigia.
 
Kaip nurodoma, Irano prezidentas H. Rouhanis ir jo delegacija planuoja skirsti į Niujorką pirmadienį, praėjus trims dienoms po M. J. Zarifo ir jo komandos atvykimo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.20; 10:11

Dviem Kubos nuolatinės misijos Jungtinėse Tautose (JT) Niujorke nariams ketvirtadienį buvo nurodyta išvykti iš JAV dėl „dalyvavimo veikloje, kuri kenkia JAV nacionaliniam saugumui“, skelbė JAV valstybės departamentas, informuoja „Deutsche Welle“.
 
JAV valstybės departamento atstovės Morgan Ortagus teigimu, valstybės departamentas perdavė Kubos užsienio reikalų ministerijai, kad JAV „reikalauja, jog du Kubos JT misijos nariai skubiai išvyktų“.
 
Atstovės pranešime neatskleidžiamos išsiunčiamų Kubos pareigūnų tapatybės ir nepatikslinama, kokia kenksminga veikla tariamai užsiėmė diplomatai.
 
Be kita ko, M. Ortagus pridūrė, kad jokiems Kubos misijos nariams nėra leidžiama išvykti už Manhatano ribų, kur yra įsikūrusi JT būstinė.
 
Kubos užsienio reikalų ministras Brunas Rodriguezas sureagavo pareikšdamas, kad šis JAV žingsnis yra „kategoriškai nepagrįstas“.
 
Pasak B. Rodriguezo, šie kaltinimai – „vulgarus šmeižtas“, o diplomatų išsiuntimas sukėlė įtampą tarp abiejų šalių.
 
2017 metais JAV prezidento pareigas perėmus Donaldui Trumpui, Kubos ir JAV santykiai vėl pablogėjo. 2017-ųjų rugsėjį JAV atšaukė didžiąją dalį savo diplomatų iš Kubos, o kitą mėnesį D. Trumpas išsiuntė iš JAV 15 Kubos diplomatų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.20; 10:00

Pasaulis pralaimi lenktynes su klimato kaita, bet padėtį vis dar galima ištaisyti, teigia Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas.
 
„Aš noriu, kad visa visuomenė spaustų vyriausybes, jog šios suprastų, kad reikia bėgti greičiau, nes mes pralaimime lenktynes. Mokslas šiandien sako, kad klimato kaitos tikslai vis dar yra pasiekiami“, – spaudos konferencijoje JT būstinėje Niujorke sakė A. Guterresas.
 
Pasak A. Guterreso, kai kurių šalių, įskaitant JAV, neveiklumas gali būti bent dalinai atsvertas veiksmais nenacionaliniu lygiu, pavyzdžiui, Kalifornijos ar Niujorko valstijose.
 
„Manau, kad vienas geriausių dalykų Jungtinių Valstijų visuomenėje yra tai, jog jos yra federalinė valstybė. Sprendimų priėmimas yra decentralizuotas, o aš visada palaikysiu klimato kaitos sprendimų decentralizavimą“, – tikino A. Guterresas.
 
Jis taip pat pabrėžė, kad visuotinio atšilimo prevencijos iniciatyvų ėmėsi didieji miestai, regionai ir verslo įmonės, o bankai ir investiciniai fondais traukiasi iš anglies ir kito iškastinio kuro sektorių.
 
JT generalinis sekretorius taip pat pažymėjo ES pavyzdį, kur tik trys šalys nesutinka su nulinio anglies taršos tikslu iki 2050 m. A. Guterresas sakė matantis „naujus vėjus“ atsinaujinančios energetikos srityje Indijoje ir Kinijoje.
 
Jei nepavyks įgyvendinti 2015 m. Paryžiaus klimato kaitos susitarimo tikslų, Žemę gali ištikti katastrofiški padariniai, tokie kaip ledynų tirpsmas, galintis dar labiau sustiprinti atšilimą.
 
A. Guterresas išreiškė džiaugsmą dėl augančio visuomenės sąmoningumo klimato kaitos klausimais, tai esą reiškia, kad viltis vis dar gyva, tačiau „būtini didžiuliai pokyčiai maisto gamyboje, ekonomikoje, miestų organizavime ir energijos gamyboje“.
 
„Man regis, vis daugiau ir daugiau žmonių, bendruomenių, miestų ir valstybių supranta, kad tai būtina padaryti“, – sakė A. Guterresas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.18; 00:01

Po pastarųjų žudynių Jungtinėse Valstijose JT Žmogaus teisių biuras sukritikavo JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kuris pareiškė palaikąs mirties bausmę už neapykantos nusikaltimus. „Mes bet kokiomis aplinkybėmis atmetame mirties bausmę, – antradienį Ženevoje sakė JT Žmogaus teisių biuro atstovas Rupertas Colville‘as. – Tai itin brutali ir negrįžtama bausmė, kuriai XXI amžiuje nėra vietos“.
 
Kartu jis pabrėžė, kad daugiau kaip 30 aukų pareikalavusios abejos žudynės El Pase ir Deitone kelia didelį nerimą biurui. „Mes sveikiname, kad JAV pasmerkė rasizmą, neapykantą ir baltųjų viršenybę“, kalbėjo R. Colville‘as.
 
Per rasistinį išpuolį El Pase pasienyje su Meksika vyras savaitgalį nužudė 22 žmones. Po kelių valandų kitas šaulys Deitone nušovė devynis asmenis. Po atakos El Pase JAV prezidentas sulaukė kritikos, kad savo retorika atveria kelią neapykantos nusikaltimams.
 
Pirmadienį D. Trumpas abu nusikaltimus pavadino barbariškais. Jis taip pat paskelbė inicijuosiąs įstatymą, numatantį mirties bausmę už neapykantos nusikaltimus masinių žudynių forma.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.07; 06:00
 

Vokietijos federalinė kanclerė Angela Merkel trečiadienį Bundestage atkakliai gynė prieštaringai vertinamą JT migracijos paktą. Jis yra mėginimas globalias problemas spręsti drauge ir globaliai, kalbėjo ji debatuose dėl biudžeto. Šis susitarimas esą nepaveiks Vokietijos suverenumo ir įstatymų leidybos. Jis atitinka nacionalinius interesus, kad pasaulyje gerėtų sąlygos pabėgėliams ir darbo migrantams, pridūrė kanclerė.

A. Merkel savo kalboje atkreipė dėmesį į Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM), kuri po Antrojo pasaulinio karo pradžioje padėjo pabėgėliams iš tokių Europos šalių, kaip Vengrija ar Čekoslovakija, pasiekimus. Kaip dabarties pavyzdį ji įvardijo pabėgėlius, kurie iš Libijos vyksta ne į Europą, o grįžta į savo kilmės šalis. Žmogiškai elgtis su migracija yra šio pakto pradinė nuostata, pabrėžė kanclerė.

Dėl JT migracijos pakto audringai diskutuojama jau ne vieną savaitę. Jis oficialiai turėtų būti priimtas per konferenciją Marakeše gruodžio 10 ir 11 dienomis. Susitarimas apima virtinę gairių ir priemonių, tačiau jų įgyvendinimas nėra teisiškai įpareigojantis. Pakto esmė yra geresnis tarptautinis bendradarbiavimas migracijos politikoje ir elgesio su pabėgėliais standartai.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-22

JAV prezidentas Donaldas Trampas. EPA-ELTA nuotr.

Antradienį kalbėdamas JT Generalinės Asamblėjos 73-iojoje sesijoje, JAV prezidentas Donaldas Trumpas griežtai kritikavo socialistinę valstybinės santvarkos formą ir pareiškė, kad ji yra negyvybinga ir kelia grėsmę kitiems.

„Visos pasaulio tautos turi priešintis socializmui ir kančioms, kurių jis suteikia visiems“, – pabrėžė jis. D. Trumpas paprašė „visas čia atstovaujamas šalis prisijungti prie Jungtinių Valstijų raginimo atkurti demokratiją“ Venesueloje.

„Beveik visur, kur buvo išmėgintas socializmas ar komunizmas, jo padariniai buvo korupcija, kančios ir nuosmukis. Socializmo valdžios troškimas baigiasi ekspansija, įsiveržimu ir priespauda“, – sakė Amerikos lyderis.

„Nelabai seniai Venesuela buvo viena turtingiausių šalių. Šiandien socializmas įstūmė naftos turtingą šalį į bankrotą, o jos žmones – į didžiulį skurdą“, – pabrėžė prezidentas.

Antradienį JAV iždo departamentas paskelbė sankcijas Venesuelos prezidento Nicolaso Maduro žmonai Ciliai Flores, viceprezidentui, gynybos ministrui Vladimirui Padrinui Lopezui, ryšių ir informacijos ministrui Jorgei Rodriguezui, viceprezidentei Delcy Rodriguez.

Pastaraisiais metais Venesuela susiduria su didžiule ekonomine ir socialine krize.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-09-26

JT žmogaus teisių komisaras: Izraelio atsakas į protestus Gazos Ruože – visiškai neproporcingas. EPA-ELTA nuotr.

Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių taryba penktadienį vykusiame balsavime pritarė siūlymui į Gazos Ruožą išsiųsti tarptautinę karo nusikaltimų tyrimo komandą, kuri tirs Izraelio pajėgų veiksmus per kelias pastarąsias savaites šiame palestiniečių anklave vykusius protestus.

Taryba patvirtino rezoliuciją, kuria buvo raginama į Gazą „nedelsiant išsiųsti nepriklausomą tarptautinę tyrimo komisiją“ – aukščiausio lygmens JT Žmogaus teisių tarybos tyrimų institutą.

Iš 47-ių tarybos narių vos dvi – JAV ir Australija – balsavo prieš šią rezoliuciją. Už pasisakė 29 šalys, o 14 – susilaikė, tarp jų – Didžioji Britanija, Šveicarija ir Vokietija.

Rezoliucijos tekste nurodoma, kad komanda tirs įtariamus pažeidimus ir piktnaudžiavimą (…) plataus masto civilių protestų, prasidėjusių 2018 m. kovo 30 d., karinio puolimo kontekste, (…) įskaitant tuos, kurie gali būti prilyginami karo nusikaltimams“.

Neeilinė JT sesija buvo surengta po šešias savaites Gazos Ruožo ir Izraelio pasienyje vykusių masinių protestų ir susirėmimų. Šiais protestais raginta leisti palestiniečių pabėgėliams grįžti į savo buvusius namus, kurie yra atsidūrę Izraelio teritorijoje.

Per susirėmimus žuvo iš viso daugiau kaip 100 palestiniečių. Apie 60 iš jų žuvo per pirmadienį vykusius protestus, kurie sutapo su JAV ambasados perkėlimu į Jeruzalę.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.19; 00:30

Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdis. EPA – ELTA nuotr.

Balandžio 26-ąją sakydamas kalbą JAV kongrese Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paragino Ameriką atsisakyti nacionalizmo bei išsaugoti solidarumo dvasią terorizmo grėsmės  akivaizdoje. Taip pat kvietė JAV ir Europą bendrų vertybių pagrindu kartu kurti 21 amžiaus pasaulio tvarką, nes kritiniai dabar laikai, tenka ginti tokias organizacijas kaip NATO ir JT.

Porą dienų prieš tai „The Guardian“ informavo apie Švedijoje susitikusių Vakarų diplomatų JT svarstymus dėl galimybės apeiti Rusijos veto JT Saugumo Taryboje cheminio ginklo panaudojimo Sirijoje klausimu. Lyg ir apsistota ties variantu remtis iki šiol retai taikoma 1950-aisiais Korėjos krizės metu priimta rezoliucija „Vienybė taikos vardan“ tam atvejui, kai JT Saugumo Taryba nesugeba suteikti saugumo garantijų dėl jos pastovių narių nuomonių išsiskyrimo. Remiantis šia formalia procedūra iš 15 Saugumo Tarybos narių 9 balsavus teigiamai, galima teikti rezoliuciją JT Generalinei Asamblėjai, ir jei du trečdaliai iš 193-ių joje posėdžiaujančių šalių narių pareikš pritarimą, ji bus priimta – JT Generalinėje Asambėljoje niekas neturi veto teisės.

Tiesą sakant, kuriam galui tokia puošni konstrukcija? 2011-ųjų kovą taikiais protestais prasidėjęs pilietinis judėjimas Sirijoje virto tuo, kuo virto. Niekas neprisimena pradinių konflikto priežasčių, užtat teigiama, kad pilietinis karas nusinešė virš 400 tūkstančių gyvybių, apie 2,6 milijono sirų tapo pabėgėliais užsienyje, maždaug 5,5 milijono sirų vaikų (56 proc. viso skaičiaus) reikia humanitarinės pagalbos. Įvairios žmogaus teisių gynimo organizacijos fiksavo virš 200 atvejų, kai Sirijos diktatorius Basharas al Assadas panaudojo cheminį ginklą. 2013-aisiais rugpjūčio 21 dieną prie Damasko nervus paralyžuojančios dujos nužudė per tūkstantį civilių, šių metų vasario 11-ąją JT žmogaus teisių komiteto paskelbta ataskaita informavo apie sirų karinės aviacijos smūgių Damasko priemiestyje Rytų Gutoje nužudytus virš tūkstančio taikių gyventojų. Diktatorius B. al Assadas bombarduoja civilius, nes jam leidžiama tą daryti.

Kovo 2-ąją Ženevoje vykusioje neeilinėje žmogaus teisių tarybos sesijoje JT žmogaus teisų komisaras Zeidas Ra’adas-al-Husseinas pažadėjo, jog kaltieji dėl taikių žmonių bombardavimo gali būti perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui. Deja, panašu, iki to laiko jų žus dar nežinia kiek – balandžio 10-ąją „Deutsche Welle“ citavo Z.R.-al-Husseiną, pareiškusį, jog pasaulio nesugebėjimas duoti įtikinamą atkirtį tik skatina cheminio ginklo naudojimą, kai ankstesni šio siaubingo ginklo taikymai nepareikalavo jokios atsakomybės.

Tikėtina, ypač Vakarams nebėra kitos išeities kaip net su tam tikra desperacija mėginti ieškoti „neprotokolinių“ išeities variantų iš situacijos, kurios kitaip nei aklaviete nepavadinsi. Kaip yra pastebėjęs buvęs JT pareigūnas, šiuo metu „Amnesty International“ vadovas Yanas Martinas, Rusijos veto negali sabotuoti kolektyvinių iniciatyvų, karo siaubo Sirijoje nutraukimas yra visos tarptautinės bendruomenės įsipareigojimas. JAV, Jungtinė Karalystė (JK), Prancūzija reikalavo priimti kaltus dėl cheminės atakos Dumoje įpareigojančią nusatyti bei patraukti atsakomybėn rezoliuciją, Rusija veto teise ją blokavo taip pat, kaip tą iki tol darė jau 10 kartų konflikto Sirijoje klausimu.

Maskva ir Damaskas skelbia, esą ataka buvo sukilėlių „patatytamas“, siekiant priversti Vakarus įsikišti į konfliktą. Štai tokia retorinė ekvilibristika „mirties šokio“ Sirijoje akivaizdoje.

Interviu Švedijos visuomeninei televizijai „SVT:s Agenda“ (04 23) ir JT Generalinis sekretorius Antónius  Guterresas pripažino, kad JT Saugumo Taryba dabartiniu savo pavidalu nepajėgi spręsti konflikto Sirijoje. Pasak Generalinio sekretoriaus, „šaltasis karas“ grįžo, bet skiriasi nuo vykusio 20 amžiuje: tada pagrindinės konflikto pusės buvo Jungtinės Vasltijos (ir Vakarai) ir Sovietų Sąjunga, dabar vien Sirijoje susiduria bent kelių ne ypač kontroliuojamų „žaidėjų“ interesai, greta Amerikos ir Rusijos labai aktyvios yra Turkija, Saudo Arabija, Iranas, Izraelis, be abejo, pridėtinas dar musulmonų sunitų bei šiitų konfliktas. A. Guterresas pabrėžė poreikį reformuoti JT Saugumo Tarybą, kuri tebeatspindi politinį pasaulio vaizdą po Antrojo pasaulinio karo, bet ne dabartines realijas.

Į televizijos vedėjos Camillos Kvartoft klausimą, ką atsakytų visiškai JT nusivylusiems žmonėms po 7-erių metų karo Sirijoje, Generalinis sekretorius pasitelkė kietas formuluotes, kad pripažintų, jog situacija ypač pavojinga, JT Saugumo Taryba Sirijos klausimu yra paralyžuota. Tiesa, diskutuojama dėl galimų reformų (taip pat minėtame susitikime Švedijoje), kad JT bei jos Saugumo Taryba imtų pagaliau atliepti 21 amžiaus realijas ir taptų bent kiek veiksminga, tačiau mūsų akyse tebesiklostančio brolžudiško karo akivzidoje nevalingai norisi tarti – viltis miršta paskutinė. 

Sirijos prezidentas Basharas al-Assadas. EPA-ELTA nuotr.

Beje, tinka priminti, kad, tarkime, Maskva „nesivaržo“ ne vien Sirijos klausimu. Balandžio 24-ąją Ukraina kreipėsi į JT Tarptautinį teismą su prašymu panaikinti Maskvos taikomą Krymo totorių visuomeninio susirinkimo Medžliso draudimą. Ukrainos užsienio reikalų ministerijoje priminė, kad Kijevas pernai inicijavo JT Tarptautiniame teisme bylą Maskvai už terorizmo bei rasinės diskriminacijos finansavimą vykdant agresiją prieš Ukrainą. Tenkindamos Kijevo prašymą JT įpareigojo Maskvą nevaržyti Krymų totorių, deja, Rusija Medžlisą tebedraudžia.

Žurnalas „Foreign Policy“ publikacijoje „Kinija bei Rusija JT laimi kovoje aplink žmogaus teises“ kovo numeryje analizuoja autoritarų emancipaciją, kai Maskva ir Pekinas bent dabartiniame etape sėkmingai blokuoja JT Generalinio sekretoriaus pastangas palaikyti už žmogaus teises atsakingas JT institucijas. Kalbama apie 2014 metais įsteigtos institucijos finasavimo užblokavimą JT biudžeto komitete.

Pasak „Foreign Policy“, tai vienas signalų, nurodančių Kinijos bei Rusijos sėkmę geopolitinėje kovoje su Vakarais. Maskva ir Pekinas vis aktyviau atakuoja žmogaus teisių institutą, kuris yra egzistencinis bei procedūrinis Vakarų geopolitikos pagrindas – žmogaus teisės išskirtos JT statute bei įtvirtinos Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje. Deja, spaudžiant nedideles (pavyzdžiui, Afrikos) valstybes JT Saugumo Taryboje balsuoti su kinais bei rusais žmogaus teisių gynimo organizacijoms mažinamas finansavimas, jų atstovams uždraudžiama dalyvauti JT posėdžiuose. Ypač Kinija taiko gudrią taktiką derinti pozityvią retoriką klimato kaitos klausimu (jis imponuoja Europai) su manipuliavimu dalies vyriausybių nepasitenkinimu dėl kategoriško Vakarų reikalavimo paisyti žmogaus teisių.

Kovo viduryje Pekinas ir Maskva sėkmingai užblokavo Amerikos siūlymą, kad Z.R.-al-Husseinas oficialiame JT Saugumo Tarybos posėdyje informuotų apie grubius žmogaus teisių pažeidimus Sirijoje. JAV reikėjo mažiausiai 9 balsų iš 15-os Saugumo Taryboje, bet Afrikos šalių Ekvadoro Gvinėjos, Etiopijos bei Dramblio Kaulo Kranto atstovai susilaikė. Paskutinį, lemiamą smūgį, atmetant pasiūlymą, smogė buvusios Prancūzijos kolonijos Dramblio Kaulo Kranto atstovas, iš pradžių pažadėjęs balsuoti su JAV bei Prancūzija, bet vėliau persimetęs priešininkų pusėn.

JT kai kada pavadinamos pasauline vyriausybe – kažkada tame teiginyje pagrindo buvo, bet dabar tai aiškus perdėjimas. JT priklauso 193 valstybės (beveik visa planeta), išskyrus Vatikaną, kuris į organizaciją stoti nenori, bei Taivaną, kurio stojimą blokuoja veto teise Saugumo Taryboje disponuojantys Kinijos komunistai. Tai po Pekino spaudimo Taivanas 1971 metaias buvo pašalintas iš JT, nors kaip demokratinė valstybė anksčiau yra atstovavęs Kiniją. Savaip atspindi globalias geopolitines tendencijas. Kaip yra nurodęs žmogaus teisių organizacijos „Human Rights Foundation“ teisės tarnybos vadovas Javieras El-Hajjis, narystė JT neįpareigoja žmogaus teisių gynimo reikalui, nes maždaug 55 proc. visų JT šalių-narių nelaikytinos demokratijomis.

JT 1946-aisiais įsteigta Žmogaus teisių komisija turėtų stebėti (kasmet posėdžiauja šešias kovo-balandžio savaites) pažeidimus nepalankiausiose valstybėse, priimti atitinkamas rezolioucijas, po ko nusižengusieji teoriškai turėtų atsistatydinti. Deja, tai tik teoriniu, idealiu atveju, nes Komisijoje posėdžiauja žmogaus teises be skrupulų pažeidžiančių valstybių atstovai. Todėl jas smerkiančias rezoliucijas nuolat blokuodavo tokios šalys kaip Alžyras, Libija, Sudanas, Sirija, Zimbabvė, Kinija, Kuba, Rusija, Nigerija, Pakistanas, Saudo Arabija.

2003 metais „nepraėjo“ rezoliucijos dėl Rusijos, Sudano, Zimbabvės bei Irano (dėl Kinijos net nebuvo svarstyta), 2004-aisiais – dėl Zimbabvės bei Rusijos, 2005 metais blokuotos rezoliucijos dėl Irano, Čečėnijos, Turkmėnistano bei Uzbekistano. Ir taip toliau iki pat šių dienų imtinai. Tad ko autoritarams nekelti galvų? Situacija atrodytų banaliai anekdotiška, jei nebūtų kalbama neretai apie milijonų žmonių laisvę ar net gyvybę.

Arūnas Spraunius, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

JT Saugumo Taryba gali primti tarptautines taidariškas opracijas sankcionuojančias rezoliucijas, iki šiol įvyko virš 70 vadinamųjų „žydrųjų šalmų“ misijų, daugiausia Afrikoje, Azijoje bei Lotynų Amerikoje. Dalis buvo sėkmingos, dalis – ne. Bet, pasak Leono Saltielio iš šių misijų veiklą analizuojančios organizacijos „UN Watch“, „žydrųjų šalmų“ dalyvių veiksmai dažnai prastai koordinuoti (karščiausias pavyzdys – visiška nesėkmė Sirijoje). Galbūt nebeapsikęsdamos tokios padėties (pasinaudoti veto teise oponentai gali bet kada be jokių pasekmių) kai kada buriamos JT apeinančios koalicijos tvarkai įvesti – tarkime, NATO įsikišo buvusioje Jugoslavijoje ir Libijoje. Amerika Irake pradėjo karinę operaciją, kuriai, skirtingai nei humanitarinei misijai, JT Saugumo Tarybos sankcijos nereikia. Taktiniu požiūriu autoritarus galima suprasti – JT Saugumo Taryboje Maskkvai „nusileidus“ dėl Sirijos, logiška būtų tikėtis kitų panašių precedentų analizės, pavyzdžiui, Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos. Tad taktika ir dominuoja, be jokių „humanitarinių“ pasekmių.

Po Antrojo pasaulinio karo veto teisė JT įtvirtnta kaip išskirtinė priemonė, įkvėpti bendros pergalės prieš nacizmą Vakarų lyderiai ja naudotis nesirengė, tikėdamiesi bet kokiu klausimu pasiekti konsensusą. Vakarų naivumas, tikintis ir iš sovietų blaivios nuovokos, buvo „sunešiotas“ labai greitai, vien per dešimtmetį nuo 1946 iki 1956 metų Sovietų Sąjunga veto teise pasinaudojo 57 kartus, kai likusios pastovios JT Saugumo Tarybos narės – nė sykio. Panašu, nuo to laiko „rytų fronte“ nelabai kas ir pasikeitė.

2018.04.30; 11:55

Didžioji Britanija ketvirtadienį paprašė, kad Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba susirinktų aptarti Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos (Organisation for the Prohibition of Chemical Weapons, OPCW) ataskaitą apie praėjusį mėnesį įvykdytą buvusio Rusijos šnipo apnuodijimą.

Remiantis išslaptinta organizacijos ataskaitos santrauka, OPCW patvirtino Jungtinės Karalystės išvadas dėl per ataką panaudotos nuodingos cheminės medžiagos tapatybės, tačiau ne dėl jos kilmės.

JT Saugumo Tarybos posėdis turėtų įvykti kitą savaitę, pranešė Didžiosios Britanijos misija JT.

Taip pat Londono iniciatyva šaukiamas OPCW vykdomosios tarybos susitikimas šiuo klausimu įvyks kitą trečiadienį, balandžio 18 dieną.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.13; 01:30

kumstis_01

Rusija, periodiškai blokuojanti Vakarų iniciatyvas grasinimais pasinaudoti savo veto teise Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryboje, veikia per kitus, siekdama sutrukdyti Lietuvai perimti pirmininkavimą JT Generalinėje Asamblėjoje.

Tradiciškai, pirmininkavimą asamblėjoje kas 12 mėn. perima šalis, priklausanti vienai iš penkių regioninių grupių.

Kadencijos metu valstybė pirmininkauja Niujorke rugsėjo mėnesį vykstančiam kasmetiniam pasaulio lyderių susitikimui ir kitiems svarbiems JT renginiams. 67-oje JT Generalinės Asamblėjos sesijoje turėtų pirmininkauti šalis iš Rytų Europos grupės. Lietuva pretenduoja į šį postą nuo 2004-ųjų metų ir pastaruosius septynerius metus buvo vienintelė kandidatė.

Tačiau 2012 metais Serbijos užsienio reikalų ministras Vukas Jeremičius paskelbė, kad į šį postą kandidatuoja ir Serbija. Maskva nedelsdama parėmė šį pareiškimą.

Continue reading „Rusijos intrigos Jungtinėse Tautose“