Dominicas Raabas. EPA-ELTA nuotr.
Jungtinė Karalystė sekmadienį Pekiną apkaltino „daug nerimo keliančiu šiurkščiu ir žiauriu žmogaus teisių pažeidinėjimu“, kurį Kinija vykdo prieš etnines bei religines mažumas šalies vakariniame Sindziango regione.
Žmogaus teisių grupės ir ekspertai skaičiuoja, kad daugiau nei milijonas etninių uigūrų ir kitų tiurkių kalbomis kalbančių mažumų buvo suvaryti į daugybę specialių internuotų asmenų stovyklų.
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas sako, kad pasaulis privalo atkreipti dėmesį į pranešimus apie priverstinės mažumų sterilizacijos atvejus ir masinius sulaikymus musulmonų dominuojamame Sindziango regione.
„Akivaizdu, kad vyksta šiurkštūs ir baisūs žmogaus teisių pažeidinėjimai, o tai kelia labai labai didelį nerimą. Pranešimai apie žmogiškąjį šių veiksmų aspektą primena kai ką, ko neteko matyti jau labai labai seniai. Ir tai vykdo viena iš pagrindinių tarptautinės bendruomenės narių, kuri siekia, kad į ją būtų žiūrima rimtai. Mes norime pozityvių santykių (su Kinija), tačiau negalime stebėti tokį elgesį ir nieko nesakyti“, – šalies užsienio reikalų sekretorius sakė nacionaliniam transliuotojui BBC.
„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad šį kartą didelio emigracijos srauto į Jungtinę Karalystę (JK) tikėtis neverta.
„Vis dažniau pasigirstant kalboms apie galimą dar vieną emigracijos bangą iš Lietuvos, reikia nepamiršti, kad, norint emigruoti, visų pirma reikia turėti kur emigruoti. Apie 50 proc. lietuvių emigruoja būtent į JK, tačiau ar JK šį kartą būtų pasirengusi priimti migrantus iš Lietuvos?
Pirma, bedarbių skaičius JK jau dabar yra gerokai aukštesnis nei buvo 2009-ųjų metų krizės metu. Antra, dar 7,5 milijono darbuotojų dalyvauja prastovų kompensavimo programoje (ji pratęsta iki 2020 m. spalio mėn.), tad pasibaigus krizei, įmonės visų pirma įdarbins iš prastovų grįžtančius, o ne naujai į JK atvykusius darbuotojus. Trečia, Britanija šių metų sausio mėnesį oficialiai išstojo iš ES, tad imigrantai iš ES šalių nebeturi išskirtinių sąlygų, todėl „dėl vietos po saule“ turės kaip lygus su lygiais kovoti su imigrantais iš viso pasaulio“, – feisbuke teigė ekonomistas.
Anot Ž. Maurico, bedarbių skaičius Jungtinėje Karalystėje pradėjo augti jau po „Brexito“ referendumo, o faktiškai išstojus iš ES bedarbių skaičiaus augimas tik paspartės.
„JK ekonomika yra viena labiausiai nesubalansuotų visoje ES. Pavyzdžiui, einamosios sąskaitos deficitas yra didžiausias visoje ES (prieš 2009 metų krizę didžiausias buvo Graikijoje ir Baltijos šalyse – žinome, kuo visa tai pasibaigė), o NT kainų lygis – taip pat istoriškai aukštas (ypač Londone).
Galiausiai, ekonominė recesija JK šį kartą gali būti didesnė nei Lietuvoje. Pavyzdžiui, Europos Komisija prognozuoja 7,9 proc. Lietuvos ekonomikos nuosmukį 2020 metais, o JK – 8,3 proc. (palyginimui, 2009 metais Lietuvos ekonomika susitraukė 14,8 proc., o JK – vos 4,2 proc.)“, – rašė ekonomistas.
„Išvada: tad šį kartą didelio emigracijos iš Lietuvos srauto (bent į JK) tikėtis neverta“, – pridūrė jis.
Šeštadienį 1 val. Lietuvos laiku Jungtinė Karalystė oficialiai tapo pirmąja šalimi, išstojusia iš Europos Sąjungos.
Dabar prasideda derybų dėl būsimų santykių etapas. Per 11 mėnesių terminą Briuseliui ir Londonui reikės susitarti, kaip nuo 2021-ųjų klostysis abiejų pusių ryšiai prekybos ir kitose srityse. Kritikai šį laikotarpį laiko pernelyg trumpu ir prognozuoja ginčus.
Vasario 3 dieną Europos Komisija pateiks pasiūlymą dėl derybų eigos – dėl jos pradžioje tarsis likusios ES šalys, jai pritarti ketinama vasario 25 dieną. Netrukus po to galės prasidėti derybos.
Liepą ES planuoja tarpinį situacijos vertinimą. Iki liepos 1-osios turi būti nuspręsta ir dėl galimo pereinamojo laikotarpio pratęsimo. ES požiūriu, susitarimas turi būti pasiektas vėliausiai iki lapkričio, kad liktų laiko jo ratifikavimui. ES diplomatai jau baiminasi naujos „Brexito“ dramos metų pabaigoje.
Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas penktadienio vakarą sakė kalbą, kurioje ragino šalies išstojimą iš ES priimti „ne kaip pabaigą, bet kaip pradžią“.
2016 metų birželio 23 dieną vykusiame referendume 51,9 proc. Jungtinės Karalystės rinkėjų pasisakė už išstojimą iš Europos Sąjungos.
Didžiosios Britanijos Bendruomenių Rūmai ketvirtadienį aiškia balsų dauguma pritarė įstatymui dėl „Brexito“ sutarties ratifikavimo. Už įstatymą balsavo 330 parlamentarų, 231 buvo prieš.
Įstatymui dar turi pritarti Lordų Rūmai, tačiau tai laikoma tik formalumu. Sausio 29 dieną dėl „Brexito“ sutarties balsuos Europos Parlamentas Briuselyje – tada ratifikavimas bus baigtas abiejose pusėse ir Didžioji Britanija sausio 31-ąją galės palikti ES.
Išstojimo sutarties ratifikavimas įstatymu yra sąlyga tvarkingam šalies pasitraukimui.
Iki metų pabaigos numatytas pereinamasis laikotarpis, kurio metu Jungtinė Karalystė dar liks ES vidaus rinkoje ir Muitų sąjungoje. Iki metų galo turi būti išsiderėta nauja laisvosios prekybos sutartis. Ar tai per tokį trumpą laiką pavyks padaryti, nėra aišku. B. Johnsonas kategoriškai priešinasi pereinamojo laikotarpio pratęsimui.
Iki 2020 metų pabaigos ES piliečiai į Didžiąją Britaniją ir toliau galės keliauti be vizų.
Buvusi JAV valstybės sekretorė ir kandidatė į prezidentus per 2016 m. rinkimus Hillary Clinton ketvirtadienį tapo naująja Belfasto Karalienės universiteto kanclere.
Šiaurės Airijos universitetas paskelbė, kad šias daugiausiai simbolines pareigas H. Clinton eis penkerius metus.
„Tai yra didžiulė privilegija – tapti Karalienės universiteto kanclere – vietos, kurią mėgstu ir su kuria per daug metų pavyko sukurti stiprų ryšį, – sakė H. Clinton. – Šis universitetas visame pasaulyje garsėja dėl tyrimų ir įtakos, jaučiu pasididžiavimą galėdama būti jo ambasadorė ir padėti skleisti (informaciją) apie nepriekaištingą (universiteto) reputaciją.“
2016 m. demokratų kandidatė JAV prezidento rinkimuose pralaimėjo respublikonų kandidatui Donaldui Trumpui.
2018 m. Karalienės universitetas H. Clinton suteikė garbės daktaro laipsnį.
„(Valstybės) sekretorė H. Clinton daug prisidėjo prie Šiaurės Airijos (gerovės) ir kaip tarptautinės bendruomenės pripažįstama lyderė ji bus nepriekaištinga Karalienės universiteto ambasadorė bei įkvepiantis pavyzdys Karalienės universiteto bendruomenei“, – sakė universitetą valdančiai institucijai vadovaujantis Stephenas Prenteris.
Kanclerio pareigos – vadovauti diplomų teikimo ceremonijoms, būti universiteto ambasadoriumi ir jam atstovauti, taip pat patarti universitetą valdančiam organui.
Karalienės universitetas yra vienas seniausių Jungtinės Karalystės universitetų.
Jungtinės Karalystės (JK) atliktas nepriklausomas vertinimas rodo, kad Iranas „beveik neabejotinai“ yra atsakingas už atakas prieš tanklaivius Omano įlankoje, teigia britų užsienio reikalų sekretorius Jeremy’is Huntas.
„Mūsų vertinimas leidžia daryti išvadą, kad atsakomybė už atakas beveik neabejotinai krinta ant Irano pečių. Pastarosios atakos rodo destabilizuojančio Irano elgesio tendenciją ir kelia rimtą pavojų regionui“, – pranešime teigė J. Huntas.
JK užsienio reikalų ministerijos išplatintame pranešime dėl ketvirtadienį įvykdytų atakų kaltinama Islamo revoliucinė gvardija – didžiulė ir itin pajėgi Irano kariuomenės dalis.
„Nė viena kita valstybė ar nevalstybinis veikėjas, tikėtina, negalėjo būti atsakinga“, – teigiama JK užsienio reikalų ministerijos pranešime.
J. Huntas taip pat paragino Iraną „nutraukti visų formų destabilizuojančius veiksmus“ ir patikino, kad JK dirba kartu su kitomis šalimis, kad rastų diplomatinį Teherano ir Vašingtono nesutarimų sprendimą.
Pats Iranas neigia kaltinimus surengus atakas Omano įlankoje.
Lietuvoje lankosi Airijos vicepremjeras, užsienio reikalų ir prekybos ministras Simonas Coveney (kairėje). Dešinėje – Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvoje besilankantis Airijos vicepremjeras Saimonas Coveney ES šalyse ieško palaikymo dėl Šiaurės Airijos sienos klausimo – pagrindinio pleišto Jungtinės Karalystės (JK) ir ES derybose dėl išstojimo iš Bendrijos.
Nors oficialiai JK Išstojimo iš ES reikalų ministras Dominikas Raabas tikina esą susitarimas su ES pasiekiamas ranka, JK priklausančios Šiaurės Airijos sienos su Airijos Respublika klausimas nėra išspręstas. Abi pusės siekia išvengti patikros postų arba taip vadinamos „kietosios sienos“, nes tai reikštų 1998 metais pasirašyto „Gerojo penktadienio“ susitarimo, užbaigusio kruviną konfliktą tarp respublikai ištikimų katalikų ir britams ištikimų protestantų, griūtį.
Kol kas nė viena pusė nepateikė aiškaus sprendimo, kaip išvengti muitinės patikrų JK išstojus iš ES ir Muitų sąjungos. Britų pareigūnai kalba apie technologines priemones, kurios leistų patikrinti krovinių ir gyventojų srautą tarp Airijos ir Šiaurės Airijos be patikros postų, tačiau skeptikai abejoja, ar tokias priemones įmanoma įgyvendinti.
Tuo tarpu siūlymai palikti Šiaurės Airiją Muitų sąjungoje yra nepriimtini britams, nes tai reikštų, kad Šiaurės Airija tampa ES teisinės sistemos dalis, taip de facto atsiskirdama nuo JK.
Airijos vicepremjeras Lietuvoje bandys priminti pamatinę ES derybų su JK nuostatą – Bendrijos vieningumą. Londonas Rytų Europos valstybėms gali pasiūlyti palaikymą regione aktualiais saugumo klausimais, tikintis, kad dėl to derybose regiono šalys Bendrijos viduje atstovaus JK artimesnę poziciją. Tuo tarpu Dublinas gali Vilniui priminti, kad nedidelės ES narės turėtų vertinti vieningos ES galią.
Rusija įtariama dariusi įtaką ir „Brexit“ referendumui Didžiojoje Britanijoje. Kelios žiniasklaidos priemonės skelbia, kad Nacionalinė nusikaltimų agentūra (NCA) atlieka atitinkamą tyrimą.
Tyrimo centre yra verslininkas Arronas Banksas, kuris „Brexit“ kampanijai paaukojo 10 mln. dolerių ir, anot CNN, tapo didžiausiu individualiu aukotoju Jungtinės Karalystės istorijoje.
Teigiama, kad jis keliskart susitiko su Rusijos diplomatais. Be kita ko, buvo kalbama apie galimus verslus Rusijoje. Tai rodo elektriniai laiškai, kuriuos gavo NCA. Agentūra tyrimo nei patvirtino, nei paneigė.
Rusija jau yra įtariama kišimusi į rinkimus JAV bei Europos šalyse.
Jungtinės Karalystės (JK) vidaus reikalų ministras Sajidas Javidas paragino Rusiją paaiškinti incidentą, kai po kontakto su nervus paralyžiuojančia medžiaga apsinuodijo du Viltšyro grafystės gyventojai, praneša BBC.
45-erių Charlie’is Rowley’is ir 44-erių Dawn Sturgess šeštadienį sunegalavo savo namuose Emesberyje ir vis dar yra kritinės būklės.
S. Javido teigimu, pora apsinuodijo tokios pačios rūšies medžiaga, kokia kovą buvo apnuodytas buvęs rusų šnipas Sergejus Skripalis ir jo dukra Julija.
„Visiškai netoleruotina, kad mūsų žmonės tyčia ar netyčia tampa taikiniais arba kad mūsų gatvės, parkai ir miesteliai virsta nuodų sąvartynais“, – Didžiosios Britanijos parlamente kalbėjo ministras.
„Atėjo metas Rusijos valstybei paaiškinti, kas iš tiesų įvyko“, – pridūrė jis.
Škotės ir škotai, anot tyrimo, turės taikstytis su finansiniais nuostoliais, jei jų šalis ir toliau liks Didžiojoje Britanijoje. Remiantis tyrimu, škotų piniginės kasmet būtų 4 100 svarų (4 700 eurų) pilnesnės, jei Škotija būtų savarankiška.
Škotijos nacionalistams šie penktadienį paskelbti rezultatai yra dingstis dar labiau agituoti už šalies nepriklausomybę. „Daug geriu yra diskutuoti apie tai, kaip mes iš savo šalies galime gauti tai, kas geriausia, nei svarstyti, kaip sumažinti „Brexit“ žalą, tviteryje pareiškė Škotijos premjerė Nicola Sturgeon.
Daugiau kaip 55 proc. škotų 2014 metais referendume balsavo prieš atsiskyrimą nuo Didžiosios Britanijos. Tačiau per balsavimą dėl „Brexit“ 2016-ųjų birželį išaiškėjo praraja tarp škotų ir anglų: tada škotų dauguma pasisakė prieš Jungtinės Karalystės pasitraukimą iš ES. N. Sturgeon grasina antru referendumu dėl nepriklausomybės, jei vyriausybė Londone mėgins primesti Škotijai savo politiką.
Apklausa: britų princas Haris pasaulyje toks pat populiarus kaip karalienė Elžbieta. EPA-ELTA nuotr.
Britų karalienė Elžbieta II ir princas Haris, anot apklausos, šiuo metu pasaulyje yra populiariausi britų karališkųjų rūmų nariai. Po 23 proc. respondentų iš beveik 20 800, apklaustų 28 šalyse, balsavo už monarchę ir jos vaikaitį, rodo trečiadienį Hamburge paskelbti nuomonės tyrimo instituto „Ipsos“ apklausos rezultatai.
Tarptautiniame tyrime princą Viljamą mėgstamiausiu įvardijo 17 proc. žmonių, o jo žmoną Kate – 18 proc. Paklausti apie monarchijos atstovų vaidmenį jiems (respondentams) vertinant Didžiąją Britaniją, kas antras nurodė, kad karališkieji rūmai neturi tam įtakos. 23 proc. teigė, kad karališkosios šeimos nariai teigiamai veikia jų nuomonę apie Jungtinę Karalystę.
Prieš ateinantį šeštadienį įvyksiančias princo Hario ir Meghan Markle vestuves 27 proc. apklaustųjų sakė, jog seka informaciją apie jungtuves ir jaunavedžius. Ypač didelio dėmesio karališkosios vedybos sulaukia Indijoje (54 proc.) ir Pietų Afrikoje (49 proc.)
Kelias minutes į debatus parlamente pavėlavęs Jungtinės Karalystės (JK) tarptautinio vystymosi ministras Michaelas Batesas pasisiūlė atsistatydinti, informuoja „Euronews“.
Buvęs valdančiosios konservatorių partijos parlamentaras M. Batesas šiuo metu atstovauja vyriausybei Lordų rūmuose tarptautinio vystymosi klausimais.
„Man labai gėda, kad nebuvau savo darbo vietoje, ir todėl turėčiau nedelsiant pasiūlyti ministrei pirmininkei savo atsistatydinimą“, – sakė į posėdį pavėlavęs ir jam skirtą klausimą praleidęs M. Batesas. Jis išėjo iš Lordų rūmų lydimas šūksnių „Ne“.
Ministrė pirmininkė Theresa May atsisakė priimti jo atsistatydinimą ir įtikino politiką toliau eiti savo pareigas.
Užsienio reikalų ministerija (URM) neturi duomenų apie per sprogimą Londono metro nukentėjusius lietuvius.
Ministerija dėl šio incidento, kuris Londono policijos tiriamas kaip teroristinis, susisiekė su ambasada Jungtinėje Karalystėje. Kol kas neturima duomenų, kad per sprogimą būtų nukentėję Lietuvos piliečiai.
„Smerkiame šį teroristinį incidentą ir reiškiame solidarumą su Jungtinės Karalystės žmonėmis ir vyriausybe. Stiprybės visiems nukentėjusiems. Turime išlikti vieningi ir toliau bendradarbiauti kovojant su terorizmu“, – pabrėžė Lietuvos diplomatijos vadovas Linas Linkevičius, reaguodamas į šį rytą pietvakarių Londono metro stotelėje „Parsons Green“ įvykusį sprogimą.
URM rekomenduoja Lietuvos piliečiams, esantiems Londone, būti budriems, patariama vengti „Parsons Green“ metro stoties prieigų. Šalyje besilankantys asmenys privalo su savimi visuomet turėti galiojančius asmens tapatybės ir kelionės dokumentus. Užsienio reikalų ministerija ragina piliečius atidžiai sekti Jungtinės Karalystės institucijų skelbiamas rekomendacijas bei jomis vadovautis.
Bendrasis pagalbos telefono numeris Jungtinėje Karalystėje – 112 (arba 999).
Nelaimės atveju Lietuvos piliečiai gali kreiptis į Užsienio reikalų ministeriją visą parą veikiančiu telefonu +370 5 236 2444 arba el. paštu pilieciai@urm.lt, su ambasada Londone galima susisiekti telefonu +44(0) 7388 994 717 arba el. paštu amb.uk@urm.lt. Atnaujinta informacija apie įvykio detales nuolat skelbiama ir ambasados feisbuko paskyroje @ambasadaJK.
Pietvakarių Londone traukinio galinėje dalyje sprogus baltai dėžei, kai kurie keleiviai patyrė veido nudegimus. Paviešintose nuotraukose matomas užsidegęs baltas kibiras, tačiau traukinio vagonui nepadaryta didelės žalos. Incidentas įvyko rytinio piko metu. Policija ir paramedikai į „Parsons Green“ stotelę iškviesti 8.20 val. ryto vietos laiku.
Kol kas nežinoma, kas sukėlė sprogimą.
Tyrėjai mano, kad įtariamasis suimtas dėl sprogimo Londone ketino bėgti iš šalies. EPA-ELTA nuotr.
Didžioji Britanija yra besąlygiškai įsipareigojusi užtikrinti Europos saugumą, teigiama antradienį paskelbtame dokumente, kuriame išdėstyta, kokius santykius su Europos Sąjunga (ES) šalis norėtų palaikyti po „Brexit“, informuoja „Reuters“.
Dokumente įvardytos konkrečios sritys, kuriose Jungtinė Karalystė (JK) norėtų išlaikyti arba pagilinti bendradarbiavimą saugumo klausimais. Jame teigiama, kad šalies vyriausybė svarsto galimybę pasiūlyti Briuseliui ir toliau „keistis įslaptinta informacija, siekiant paremti išorės veiksmus“ su ES.
„JK yra besąlygiškai įsipareigojusi užtikrinti Europos saugumą, – rašoma minėtame dokumente. – Siekiant susidoroti su įvairialypėmis ir kintančiomis grėsmėmis, su kuriomis šiuo metu susiduriame, tiek ES, tiek JK naudinga, kad būtų užtikrintas bendradarbiavimas Europos saugumo srityje“.
ES vyriausiasis „Brexit“ derybininkas Mišelis Barnjė pareiškė, kad trečiajame „Brexit“ derybų etape Briuselyje nepavyko pasiekti jokios pažangos. EPA – ELTA nuotr.
Europos Sąjungos (ES) vyriausiasis „Brexit“ derybininkas Mišelis Barnjė (Michel Barnier) ketvirtadienį pareiškė, kad trečiajame „Brexit“ derybų etape Briuselyje nepavyko pasiekti jokios akivaizdžios pažangos, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.
M. Barnjė teigimu, mažai tikėtina, kad spalį pavyks pradėti derybas dėl būsimų ES ir Jungtinės Karalystės (JK) santykių.
„Šią savaitę mums pavyko išsiaiškinti daug įvairių aspektų, pavyzdžiui, dėl pasienio darbuotojų statuso. Tačiau svarbiausiais klausimais nepasiekėme jokios akivaizdžios pažangos, nors diskusija apie Airiją buvo produktyvi“, – per bendrą spaudos konferenciją su JK „Brexit“ sekretoriumi Deividu Deivisu (David Davis) sakė M. Barnjė.
ES vyriausiasis „Brexit“ derybininkas taip pat išbarė Londoną, neva šis reikalauja „neįmanomo“.
ES vyriausiasis „Brexit“ derybininkas pateikė Jungtinei Karalystei penkių dienų ultimatumą. Taigi Europos Sąjunga (ES) daro papildomą spaudimą Jungtinei Karalystei (JK), kad ši nuspręstų dėl ES piliečių likimo po „Brexit“ ir savo „išstojimo sąskaitos“.
Sąjunga pareikalavo per penkias dienas pateikti atsakymus šiais klausimais, informuoja „The Independent“.
Kitą pirmadienį vyks antrasis išstojimo derybų etapas, kuriame ES vyriausiasis „Brexit“ derybininkas Mišelis Barnjė (Michel Barnier) vėl akis į akį kalbėsis su „Brexit“ sekretoriumi Deividu Deivisu (David Davis).
Tačiau M. Barnjė nori aiškumo dar prieš prasidedant antrajam etapui, leisdamas suprasti, kad nori padirbėti savaitgalį, taip siekiant pažangos.
ES vyriausiasis „Brexit“ derybininkas pabrėžė, kad tarp ES ir JK vis dar įžvelgia didžiulius skirtumus Jungtinėje Karalystėje gyvenančių ES piliečių atžvilgiu.
„JK pozicija nesuteikia teisės atitinkamiems asmenims ir toliau gyventi taip, kaip šiandien. Norime, kad ES piliečiai JK turėtų tas pačias teises, kaip ES gyvenantys JK piliečiai“, – teigė M. Barnjė.
Valdovų rūmai. Eksponatas. Vytautas Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Jungtinės Karalystės (JK) princas Haris (Harry) prisipažino kadaise norėjęs palikti karališkąją šeimą, informuoja „The Guardian“.
Princas Haris, kuris yra penktasis eilėje į Jungtinės Karalystės karališkąjį sostą, apie tai prisipažino sekmadienį paskelbtame interviu. Prieš kelias dienas princas taip pat sakė abejojąs, kad bet kuris karališkosios šeimos narys iš tiesų nori būti karalius arba karalienė.
Sekmadienį paskelbtame interviu princas teigė, neva armijoje praleistas laikas, kai jis buvo „tiesiog Haris“, buvo geriausias kada nors išsivadavimas. Princas net prisipažino kadaise svarstęs atsisakyti karališkojo titulo.
Pareiškęs, kad nė vienas karališkosios šeimos narys nenori būti karalius arba karalienė, princas sukėlė tikrą sąmyšį. „Ar yra nors vienas karališkosios šeimos narys, kuris nori būti karalius arba karalienė? Nemanau“, – žurnalui „Newsweek“ sakė princas Haris. Tačiau, anot princo, karališkosios šeimos nariai tai daro „dėl didesnės žmonių gerovės“.
Princas Haris pastaraisiais metais didžiąją dalį savo laiko skyrė labdaringiems tikslams ir sąmoningumo apie žmonių psichinę sveikatą didinimui.
Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybės paskirtas „Brexit“ sekretorius Deividas Deivisas (David Davis) vyksta į derybas su Europos Sąjunga (ES), kuriose, remiantis pranešimais, ragins pasiekti susitarimą, koks dar nebuvo pasiektas per visą istoriją, informuoja BBC.
Brexit
Pirmoji derybų diena prasidės apie 11.00 val. Didžiosios Britanijos vasaros laiku Europos Komisijos (EK) pastatuose Briuselyje. Derybose bus aptariamos šios temos: emigrantų statusas, JK „išstojimo sąskaita“ ir Šiaurės Airijos siena.
Anot D. Deiviso, priešakyje laukia ilgas kelias, tačiau jis prognozavo „gilią ir ypatingą partnerystę“. JK iš ES turėtų išstoti iki 2019-ųjų metų kovo mėnesio pabaigos. Baigiantis šiai dienai ES vyriausiasis derybininkas Mišelis Barnjė (Michel Barnier) – buvęs Prancūzijos užsienio reikalų ministras ir ES komisaras – ir D. Deivisas surengs bendrą spaudos konferenciją.
Tikimasi, kad JK pareigūnų komandos lydimas ministras pasakys: „Šiandien pradedamos derybos, kurios lems ES ir JK ateitį bei suformuos mūsų piliečių gyvenimus. Norime, kad abi pusės būtų stiprios ir klestinčios, galinčios skleisti mūsų europietiškas vertybes, pirmaujančios pasaulyje ir demonstruojančios savo pasiryžimą ginti mūsų piliečių saugumą“.
Tikimasi sulaukti ir tokių D. Deiviso žodžių: „Prasidedant deryboms noriu priminti, kad JK išliks įsipareigojusia partnere ir mūsų draugų sąjungininke šiame žemyne. Ir nors priešakyje laukia ilgas kelias, mūsų tikslas aiškus – gili ir speciali partnerystė tarp JK ir ES, susitarimas, koks dar nebuvo pasiektas per visą istoriją“.
Derybų išvakarėse JK iždo kancleris Filipas Hamondas (Philip Hammond) pateikė griežtą įspėjimą apie pasekmes, su kuriomis tektų susidurti, JK išstojus iš ES be jokio susitarimo. F. Hamondas sakė, kad nepasiekus jokio susitarimų, pasekmės JK būtų labai labai blogos.
Vidaus reikalų ministerijos kancleris Kovos su prekyba žmonėmis koordinavimo komisijos pirmininkas Algirdas Stončaitis susitikęs su Jungtinės Karalystės (JK) ambasadorės Lietuvoje pavaduotoju Martyn Cushing ir Sunkių nusikaltimų tarnybos ryšių karininku Varšuvoje David Magnus aptarė tolesnio abiejų šalių bendradarbiavimo kovojant su prekyba žmonėmis plėtojimo galimybes.
„Jungtinė Karalystė yra vienas svarbiausių Lietuvos partnerių kovojant su šiuolaikine vergove, nes būtent į Jungtinę Karalystę patenka daugiausiai prekybos žmonėmis aukų iš Lietuvos. Prekyba žmonėmis yra kompleksinė problema, kuri reikalauja kompleksinių sprendimų ir visų suinteresuotų institucijų, organizacijų ir tarptautinių partnerių sutelktų pastangų“, – pažymėjo A. Stončaitis.
Pasak ministerijos kanclerio, Lietuva kovai su prekyba žmonėmis skiria ypatingą dėmesį. Šios problemos sprendimas pakeltas į kokybiškai naują lygmenį – sustiprintas kovos su prekyba žmonėmis koordinavimas, siekiant kuo geriau išnaudoti ir suderinti visų atsakingų institucijų ir socialinių partnerių turimas galimybes bei vykdomas priemones, patvirtintas Kovos su prekyba žmonėmis 2017–2019 metų veiksmų planas, skirtas Lietuvos institucijų, įstaigų ir organizacijų kovos su prekyba žmonėmis veiklai koordinuoti.
Pasak JK atstovų, jų šalies Vyriausybė prekybos žmonėmis problemai taip pat skiria didelį dėmesį. 2014 m. patvirtinta JK Moderniosios vergovės strategija, 2015 m. priimtas Moderniosios vergovės įstatymas, paskirtas Nepriklausomas kovos su vergove komisaras bei patvirtintas komisaro strateginis planas 2015–2017 m. Taip pat numatyta imtis aktyvių bendrų veiksmų su pagrindinėmis prekybos žmonėmis kilmės valstybėmis, tarp kurių minimos ES šalys – Lenkija, Lietuva, Latvija ir Vengrija.
Vidaus reikalų ministerijoje vykusio susitikimo metu buvo aptartos glaudesnio Lietuvos ir JK bendradarbiavimo galimybės, įskaitant keitimąsi informacija ir patirtimi tarp atsakingų institucijų ir įstaigų, įrodymų surinkimą ikiteisminiuose tyrimuose, bendrų kovos su prekyba žmonėmis priemonių vykdymą.
2017 m. planuojama keletas abiejų valstybių atsakingų atstovų susitikimų kovos su prekyba žmonėmis klausimais. Artimiausias susitikimas planuojamas š. m. kovo mėn. Varšuvoje. Jo metu Lietuvos, Lenkijos ir JK atstovai aptars tolesnio bendradarbiavimo plėtojimo galimybes.
Informacijos šaltinis – Lietuvos Vidaus reikalų ministerija.
Lapkričio 9 d. Šiaurės grupės gynybos ministrų susitikime Kopenhagoje (Danija) Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Michaelas Fallonas (Michael Fallon) patikino, kad Jungtinės Karalystė liks tokia pati, o gal ir dar aktyvesnė partnerė formuojant Europos saugumo politiką.
Didžiosios Britanijos kariai parado metu Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Mūsų sprendimai priimti Varšuvoje vadovauti vienam iš NATO batalionų Estijoje, prisidėti prie pietinio flango saugumo Rumunijoje, vadovauti NATO ypač greito reagavimo pajėgoms 2017 metais, antras pagal dydį NATO šalių gynybos biudžetas, dalyvavimas Europos Sąjungos operacijoje „Sophia“ ir kitose bendrijos ir NATO misijose – byloja apie Jungtinės Karalystės nepajudinamą įsipareigojimą Europos gynybai“, – susitikime teigė M. Fallonas.
Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas padėkojo Jungtinei Karalystei už jos didžiulį indėlį stiprinant Baltijos šalių saugumą ir planus likti aktyvia partnere gynybos srityje. „Norime, kad Jungtinė Karalystė tęstų aktyvų dalyvavimą stiprinant Europos saugumą, o Šiaurės grupės formatas taptų svarbiu koordinaciniu ir konsultaciniu forumu.
Jungtinės Karalystės kariniai pajėgumai neabejotinai lieka ypač reikšmingi tiek NATO, tiek Europos Sąjungai“, – susitikimo metu kalbėjo J. Olekas.
Lapkričio 9 d. taip pat vyko ir Šiaurės-Baltijos šalių gynybos ministrų susitikimas, kuriame ministrai diskutavo šiai dienai aktualiausiomis saugumo temomis: NATO viršūnių susitikimo Varšuvoje sprendimų įgyvendinimas, kova su teroristine organizacija DAESH, koordinuota Šiaurės ir Baltijos šalių parama Ukrainai ir Gruzijai.
Kalbėdamas apie tarptautines operacijas, ministras J. Olekas teigė, kad Lietuva jau nuo 2017 metų vasario mėnesio prisidės prie JAV vadovaujamos misijos Irake „Įgimtas ryžtas“ (angl. Inherent Resolve), siųsdama instruktorius Irako pajėgų apmokymui Danijos kontingento sudėtyje.
Suomijos ir Švedijos gynybos ministrai pasveikino Varšuvoje priimtus sprendimus dislokuoti NATO pajėgas Baltijos šalyse.
Tradiciškai Šiaurės ir Baltijos šalių gynybos ministrų susitikimuose dalyvauja Danijos, Norvegijos, Švedijos, Suomijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos gynybos ministrai ir Islandijos užsienio reikalų ministerijos Gynybos departamento vadovas. Šiaurės grupės gynybos ministrų susitikime be minėtų valstybių taip pat dalyvauja Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Nyderlandų ir Lenkijos gynybos vadovai.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
