Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigia, kad paviešintame JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio telefoninio pokalbio išraše neįžvelgia nieko kompromituojančio.
 
JAV vadovas sulaukė kaltinimų, kad pokalbio metu neva darė spaudimą Kijevui pradėti tyrimą, kuris galėtų pakenkti jo politiniam priešininkui, demokratų kandidatui į JAV prezidentus Joe Bidenui. D. Trumpas per pokalbį klausė Ukrainos prezidento, ar tyrėjai galėtų dar kartą peržiūrėti J. Bideno sūnaus Hunterio veiklą Ukrainoje.
 
JAV ir Ukrainos vadovų pokalbis telefonu vyko liepos 25 dieną.
 
„Neįžvelgiu nieko kompromituojančio D. Trumpo ir V. Zelenskio pokalbyje“, – sakė V. Putinas.
 
„Prezidentas D. Trumpas kreipėsi į kolegą su prašymu ištirti galimą korupcijos atvejį, susijusį su buvusios administracijos nariais. Bet kuris valstybės vadovas būtų turėjęs padaryti tą patį“, – pareiškė V. Putinas, pridurdamas, kad „jie jau naudojosi bet kokiu pasiteisinimu, kad užsipultų prezidentą D. Trumpą, o dabar tai Ukraina“.
 
Dėl šio D. Trumpo pokalbio demokratai pradėjo apkaltos tyrimą. Tyrimu yra tikrinami D. Trumpui mesti kaltinimai piktnaudžiavimu galia, siekiant apjuodinti varžovą 2020 metais vyksiančiuose JAV prezidento rinkimuose – J. Bideną.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.03; 05:55

Rusijos vyriausybė pirmadienį patyrė beprecedentį pasipriešinimą dėl tiriamosios žurnalistikos reporterio, kaltinamo su narkotikais susijusia veikla, suėmimo. Ir liberalūs, ir Kremlių remiantys asmenys reikalavo jį paleisti.
 
Trys svarbiausi Rusijos dienraščiai pirmame puslapyje išreiškė solidarumą ir gynė sulaikytąjį Ivaną Golunovą, kuris sakė taip esąs baudžiamas už tiriamąją veiklą.
 
„Aš esu/mes esame Ivanas Golunovas“, didelėmis raidėmis buvo rašoma trijų laikraščių – „Kommersant“, „Vedomosti“ and RBK – pirmuose puslapiuose.
 
I. Golunovas, 36 metų tiriamosios žurnalistikos atstovas, dirbantis nepriklausomoje rusakalbėje žiniasklaidos platformoje „Meduza“ buvo sulaikytas praėjusią savaitę, pareiškus įtarimus dėl narkotikų gamybos ir platinimo.
 
Jei būtų nuteistas, jam grėstų daugiau kaip 20 metų kalėjimo. I. Golunovo advokatai tvirtina, kad pareikšti kaltinimai yra melagingi.
 
I. Golunovo suėmimas sukėlė žurnalistų ir kitų rėmėjų pasipiktinimą ir paskatino savo susirūpinimą išreikšti Europos Sąjungą, Jungtines Tautas, Europos Tarybą ir kitas organizacijas.
 
I. Golunovas buvo paleistas iš ikiteisminio kalinimo savaitgalį, kai šimtai palaikančiųjų susirinko prie Maskvos teismo rūmų. Jam paskirtas namų areštas.
 
Trijų laikraščių pirmuose puslapiuose spausdintas tas pats teiginys, pabrėžiantis, kad I. Golunovo persekiojimas yra Rusijos visuomenės įbauginimo aktas. Laikraščiai reikalavo atlikti tyrimą dėl žurnalisto sulaikymo aplinkybių.
 
Laikraščiuose teigiama, kad švelnesnės ikiteisminio laikymo sąlygos yra sveikintinos, bet jie nesutinka su tuo, kad įrodymai, pateikti tyrėjų, yra įtikinantys.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.11; 03:00

Rusija ir Jungtinės Amerikos Valstijos apkaltino viena kitą dėl to, kad Rytų Kinijos jūroje penktadienį vos nesusidūrė du abiejų šalių kariniai laivai. Abi šalys kaltina viena kitą dėl pavojingo ir neprofesionalaus elgesio, praneša „Reuters“.
 
Rusijos Ramiojo vandenyno flotilės atstovų teigimu, „USS Chancellorsville“ raketinis kreiseris priartėjo per mažiau nei 50 metrų prie Rusijos eskadrinio minininko „Admiral Vinogradov“. Šis buvo priverstas imtis skubių veiksmų, kad išvengtų susidūrimo, skelbė Rusijos naujienų agentūros.
 
Jos citavo Rusijos Ramiojo vandenyno flotilės pareiškimą, teigiantį, kad incidentas įvyko penktadienį anksti rytą rytinėje Rytų Kinijos jūros dalyje. Tai įvyko tada, kai grupė Rusijos karo laivų plaukė panašiu kursu, kaip ir JAV karinių jūrų pajėgų smogiamoji grupė.
 
„JAV raketinis kreiseris „Chancellorsville“ staiga pakeitė kursą ir pasuko skersai kelio eskadriniam minininkui „Admiral Vinogradov“, priartėdamas mažesniu nei 50 metrų atstumu“, – buvo teigiama pranešime.
 
Pranešime priduriama, kad amerikiečių laivo vadai prieš tai buvo perspėti dėl tokių nepriimtinų veiksmų.
 
Šią įvykių versiją JAV pajėgos užginčijo, teigdamos, kad Rusijos laivas veikė „nesaugiai ir neprofesionaliai“.
 
„ Kai manevravo Filipinų jūroje, Rusijos eskadrinis minininkas atliko nesaugių manevrų prieš „USS Chancellorsville“, – sakė JAV laivyno septintosios flotilės atstovas spaudai, vadovas Claytonas Dossas.
 
Šis nesaugus veiksmas privertė „Chancellorsville“ įjungti visus variklius visa galia ir manevruoti, kad išvengtų susidūrimo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.08; 09:59

Naktį į ketvirtadienį buvo suimtas buvęs Škotijos vyriausybės vadovas Alexas Salmondas. Kaip praneša laikraštis „The Telegraph“, jam buvo pateikti kaltinimai.

Pasak leidinio, Škotijos policija patvirtino, kad suimtas 64 metų amžiaus vyras, bet išsamesnių detalių nepateikė.

A.Salmondas vadovavo Škotijos vyriausybei nuo 2007 iki 2014 metų, jis buvo Škotijos nacionalinės partijos lyderis.

Jis taip pat veda politinį šou televizijos kanale „Russia Today“. Šio kanalo vyriausioji redaktorė Margarita Simonian patvirtino, kad A. Salmondas suimtas.

Pasak „The Telegraph“, buvęs Škotijos vyriausybės vadovas neseniai atsidūrė seksualinio skandalo centre. 2018 metų vasarą dvi moterys politiką apkaltino priekabiavimu – esą jis nederamai elgėsi, kai ėjo Škotijos pirmojo ministro pareigas.

A.Salmondas kategoriškai neigia kaltinimus ir vadina juos juokingais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.25; 00:01

Džulijanas Asandžas. EPA – ELTA nuotr.

Jungtinėse Valstijose pateikti kaltinimai tinklalapio „WikiLeaks“ įkūrėjui Julianui Assange’ui, kuris nuo 2012 metų yra Ekvadoro ambasadoje Londone. Tai ketvirtadienį pranešė laikraštis „The Washington Post“, gavęs dokumentų, kuriuose kalbama apie kaltinimus J. Assange`ui.

Leidinio žiniomis, Teisingumo departamentas neplanavo skelbti informacijos apie kaltinimus J. Assange`ui, bet vienas iš prokuroro padėjėjų – Kellenas Dwyeris – netyčia atskleidė šiuos duomenis. „The Washington Post“ šaltiniai patvirtino, kad tinklalapio įkūrėjui pateikti kaltinimai ir kad ši informacija nebuvo specialiai atskleista.

Prokuroro biuro Virdžinijos valstijoje, kurio dokumentuose buvo informacija apie kaltinimų pateikimą, atstovė pareiškė, kad J. Assange’o vardas juose nurodytas per klaidą.

Anksčiau ketvirtadienį laikraštis „The Wall Street Journal“ pranešė, kad Teisingumo departamentas ruošiasi pateikti kaltinimus „nutekinimų tinklalapio“ įkūrėjui. J. Assange`as greičiausiai bus kaltinamas pagal straipsnį dėl šnipinėjimo.

2012 metais J. Assange`as paprašė prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone, kad išvengtų ekstradicijos į Švediją, kur buvo išduotas jo arešto orderis dėl kaltinimų prievarta ir išžaginimu. J. Assange`as labiausiai bijojo, kad Švedija deportuos jį į JAV, kur australui gresia iki 35 metų kalėjimo arba mirties bausmė už slaptų Valstybės departamento duomenų publikavimą.

„WikiLeaks“ įkūrėjas kaltinimus atmeta ir vadina juos politiškai motyvuotais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.16; 08:03

Žygimantas Pavilionis. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Nesutarimai tarp dviejų konservatoriams priklausančių diplomatų pastaruoju metu pateko į visuomenės akiratį. Prezidento posto siekiantis Vygaudas Ušackas jaučiasi įžeistas Žygimanto Pavilionio išsakytos nuomonės, kad jis yra „prorusiškas“ kandidatas ir todėl kelia „grėsmę partijai ir Lietuvai“.

Prezidento posto siekiantis V. Ušackas teigia, kad tokios Ž. Pavilionio kalbos yra nepagarba ir įžeidimas ne tik jam, bet pirmiausia partijai ir jos vadovybei. Todėl V. Ušackas asmeniškai reikalauja TS-LKD pirmininko Gabrieliaus Landsbergio išsakyti politinį Ž. Pavilionio elgesio vertinimą ir imtis konkrečių veiksmų, kad būtų nutraukta, pasak jo, šmeižto ir purvo drabstymo kampanija.

Trečiadienį paskelbtame laiške G. Landsbergiui V. Ušackas piktinasi, kad po Ž. Pavilionį įspėjusio TS-LKD Priežiūros komiteto posėdžio jis ne tik nesulaukė atsiprašymo, bet priešingai – dar daugiau nepagrįstų kaltinimų.

Tuo tarpu pats Ž. Pavilionis į šią situaciją ir į partijos Priežiūros komiteto išvadą žvelgia kitaip. Jis nėra linkęs atsiprašyti V. Ušacko ir akcentuoja, kad siekia užtikrinti, jog Tėvynės sąjungos keliami kandidatai į prezidentus nenutoltų nuo partijos postuluojamų vertybių. Politikas pabrėžia, kad V. Ušacko pasipiktinimą sukėlusį pasisakymą jis ištarė tiesiog kaip individas, profesionalas, ambasadorius, šaulys ir pilietis.

Visgi Ž. Pavilionis žada, kad daugiau asmeniškumų jo komentaruose nebebus. Politikas teigia, kad nuo šiol visi partijoje egzistuojantys skirtumai dėl užsienio ir saugumo politikos turėtų būti diskutuojami partijos viduje, o pats nuo šiol konkrečių asmenų veiksmų nebekomentuos – tik konkrečią politiką ir faktus.

„Aš nenorėčiau daugiau komentuoti, nes vakar Priežiūros komitete mes ilgai dėl to aiškinomės ir kalbėjome apie tam tikrus neatitikimus. Buvo nuspręsta, kad tie pozicijų skirtumai dėl užsienio ir saugumo politikos, kurie galbūt yra akivaizdūs, turėtų būti toliau aiškinami partijos viduje“, – Eltai aiškino Ž. Pavilionis. Pasak jo, V. Ušackas turėtų laikytis ilgalaikės partijos pozicijos Rusijos atžvilgiu.

Vygaudas Ušackas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Jeigu jis yra partijos kandidatas, tai jis turėtų bent jau laikytis tų nuostatų, su kuriomis mes tris dešimtmečius judame į priekį“, – pabrėžė diplomatas. Jis pažymėjo tikįs, kad jam asmeniškai nebereikės kelti klausimų apie nuo partijos vertybių atitolusius asmenis ir pozicijas.

„Aš nuo šiol nebekomentuosiu asmenų, nuo šiol komentuosiu tik politikas ir faktus. Tam aš jaučiuosi pakankamai stiprus. O asmenis, kurie kandidatuoja nuo partijos, turi vertinti partijos vadovybė ir kitokios institucijos. Nuo šiol tikrai susilaikysiu nuo asmeniškumų, nes vakar įrodžiau visiems, kad mes turėtume laikytis turinio, kuris yra visiems labai priimtinas“, – sakė politikas.

Paprašytas konkretizuoti ir pasakyti, ar jis ir toliau mano, kad V. Ušackas nesilaiko partijos deklaruojamų vertybių, Ž. Pavilionis kalbėjo abstrakčiai.

„Nebenoriu tos temos daugiau liesti. Manau, kad tai turėtų būti perduota partijos atsakomybėn. Aš tiesiog išryškinau tam tikrus skirtumus ir neatitikimus. Kadangi esu tos srities (Diplomatijos. – ELTA) ilgametis profesionalas ir ilgametis partijos narys. Manau, kad tie neatitikimai turi būti toliau aiškinami partijos viduje. Tai yra visos partijos atsakomybė už mūsų kandidatus, už ką jie kalba. Aš galbūt sureagavau kaip individas, kaip profesionalas, ambasadorius, šaulys, pilietis“, – kalbėjo konservatorius.

Paklaustas ar yra linkęs atsiprašyti partijos kolegos, Ž. Pavilionis pažymėjo, kad, be V. Ušacko, niekas kitas tokio reikalavimo jam nesuformulavo. Politikas dar kartą pakartojo, kad ir toliau principingai seks, kad niekas nenutoltų nuo Tėvynės sąjungos politinių vertybių.

„Aš niekada neskundžiu žmonių ir aš kalbu apie problemas. Iki šiol aš tą dariau ir darysiu. Ir jeigu vėl kažkas nuo tų gairių nukryps – aš, aišku, tai pastebėsiu, bet tada jau kalbėsiu apie turinį, apie principus ir vertybes“, – apibendrino Ž. Pavilionis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.27; 07:44

MG Baltic. ELTA nuotr.

Vilniaus apygardos teismo teisėjai po atostogų nagrinėja rezonansą sukėlusią bylą, kurioje kaltinamieji yra dviejų partijų – Lietuvos liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos – nariai bei koncernas „MG Baltic“. Teismo posėdis prasidėjo kaltinamųjų parodymais. Koncernas „MG Baltic“ bei partijos Liberalų sąjūdis bei Darbo partija nepripažįsta kaltinamajame akte išdėstytų kaltinimų. Kitas teismo posėdis vyks rugpjūčio 30 dieną.

„MG Baltic koncerno“ advokatas Linas Belevičius, duodamas parodymus, sakė, kad koncernas nepripažįsta savo kaltės bei patvirtino, kad „MG Baltic“ ir R. Kurlianskio nesiejo jokie darbo santykiai bei jokių viceprezidento pareigų jis nėjo, kaip nurodyta kaltinamajame akte.

„Jis ėjo valdybos nario pareigas, kurios nesuteikia teisės atstovauti įmonei“, – teigė L. Belevičius.

Lietuvos liberalų sąjūdžio advokatas Raimundas Jurka patvirtino, kad nepripažįsta kaltinamajame akte išdėstytų kaltinimų. Partija atsiriboja nuo kaltinimų, kurie yra duodami partijos nariams kaip fiziniams asmenims, o ne visai partijai.

Po parodymų R. Jurka, skirtingai nei kiti advokatai bei kaltinamieji, sutiko atsakyti į teisėjų kolegijos, prokuroro bei kitų advokatų užduodamus klausimus.

Dėl daugumos R. Jurkos atsakymų nesutiko E. Masiulis. Teisėjų kolegijos pirmininkei paklausus, ar E. Masiulis norėtų pakomentuoti advokato atsakymus dėl liberalų sąjungos, E. Masiulis vis dėlto atsisakė.

R. Jurka neigė gandą, kad Liberalų sąjūdį įkūrė „MG Baltic“ koncernas.

Darbo partijos advokatas Vaidotas Sviderskis sakė, kad kaltinamasis aktas yra nesuprantamas ir partija negali pripažinti pateiktų kaltinimų.

Pasak advokato, Vytautas Gapšys niekada neturėjo įgaliojimų veikti Darbo partijos vardu.

„V. Gapšys niekada neturėjo įgaliojimų veikti Darbo partijos vardu“, – teisme teigė Darbo partijos advokatas.

Kaip Elta jau skelbė, Eligijus Masiulis savo parodymus pradėjo išsamia savo, kaip politiko bei Seimo nario, karjeros apžvalga. Pasak E. Masiulio, jo sprendimai bei veiksmai Seime nebuvo veikiami nei Raimundo Kurlianskio, nei „MG Baltic“ koncerno. Jis dar kartą pabrėžė nepritariąs kaltinamajame akte pateiktiems kaltinimams.

„MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus. Irmanto Sidarevičiaus (ELTA) nuotr.

„Atsakingai pareiškiu, kad nepripažįstu pateiktų kaltinamų“, – teigė E. Masiulis.

Apibūdinęs savo politinę karjerą, jis patvirtino, kad pažįsta daug verslo atstovų, tarp jų ir R. Kurlianskį.

„Esu pažįstamas su visais verslo įstaigų atstovais. (…) Aš, kaip politikas, privalėjau bendrauti su įvairiais visuomenės atstovais“, – sakė E. Masiulis.

Kaltinamasis pripažino, kad „MG Baltic“ koncernas iki tol, kol nebuvo sugriežtintas politinių partijų finansavimo įstatymas, rėmė Liberalų partiją. Bet sugriežtinus įstatymą, pasak E. Masiulio, nei koncernas, nei R. Kurlianskis neberėmė Liberalų sąjūdžio.

Jis pabrėžė, kad priiminėjant Vartojimo kredito įstatymo pataisą tiesiogiai per jį nebuvo veikiami jokie sprendimai Seime. Nebuvo sutarta nei dėl jokio kyšio davimo ar gavimo, kad būtų paveikiami Liberalų sąjūdžio nariai Seime.

„Aš nežadėjau R. Kurlianskiui ar koncernui paveikti Seimo narius. Mano veiksmai nebuvo veikiami R. Kurlianskio ar kitų asmenų“, – teigė E. Masiulis Teisėjų kolegijai.

Pasak E. Masiulio, dėl kito projekto, kuris minimas kaltinamajame akte „Vilnius – Utena kelio rekonstrukcija“, taip pat nebuvo imamas joks kyšis iš „MG Baltic“ ar R. Kurlianskio. Pasak E. Masiulio, „Vilnius-Utena kelio rekonstrukcija“ buvo tik leidimas pradėti tolesnes procedūras Vyriausybėje.

„Šis nutarimas net teoriškai negali būti naudingas „MG Baltic“, net aš nepritariau šio kelio rekonstrukcijai“, – teigė E. Masiulis.

E. Masiulis tikino nedaręs įtakos ir Jono Basanavičiaus paminklo vietos parinkimui Vilniaus senamiestyje. Ir jam nežinomi argumentai, kodėl „MG Baltic“ ar R. Kurlianskiui būtų aktuali šio paminklo pastatymo vieta.

Pasak kaltinamojo, R. Kurlianskis tik teiravosi, kur bus statomas paminklas. E. Masiulis sakė žinojęs, kad dėl paminklo vietos buvo daug nuomonių, todėl pasiūlė merui Remigijui Šimašiui dėl šio sprendimo neskubėti.

„R. Kurlianskis manęs neprašė paveikti Vilniaus merą Remigijų Šimašių, kad J. Basanavičiaus paminklo vieta turėtų būti ne prie Nacionalinės filharmonijos, o Konstantino Sirvydo skvere prie Prancūzijos ambasados (…) Aš niekam įtakos nedariau ir nesiekiau daryti įtakos R. Šimašiui. Man nebuvo žinoma, kodėl paminklo vietos parinkimas gali būti naudingas „MG Baltic“ ar pačiam R. Kurlianskiui“, – sakė E. Masiulis.

Pasak E. Masiulio, kaltinimai dėl dalyvavimo „Alfa savaitėje“ yra absurdiški, ir tai riboja jo žodžio laisvę.

„Esu pirmas Seimo narys, kuris yra baudžiamas už dalyvavimą „Alfa savaitėje“. Esu įsitikinęs, kad tai prieštarauja Konstitucijai“, – teigė E. Masiulis.

Pasak E. Masiulio, būtų keista, kad vieši asmenys neitų į žiniasklaidą bei mano, kad šis kaltinimas yra antikonstituciškas.

„Tai viešo asmens pareiga“, – sakė E. Masiulis.

E. Masiulis neigia, kad gauti pinigai iš R. Kurlianskio buvo kyšis. Pasak jo, tai buvo asmeninė paskola E. Masiuliui.

„Atsakingai noriu pareikšti, kad pinigus iš R. Kurlianskio gavau kaip paskolą investicijai į nekilnojamąjį turtą. (…) Kaip tik mano žmonos šeima ketino per varžytines įsigyti nekilnojamojo turto Palangoje“, – sakė E. Masiulis.

„Aš Kurlianskio paklausiau, ar jis, esant poreikiui, paskolintų man pinigų“, – teisme sakė kaltinamasis.

Kaltinamajame akte rašoma, kad E. Masiulis paėmė 106 tūkst. eurų, o ne 90 tūkstančių. Pasak E. Masiulio, jis iš R. Kurlianskio paėmė 90 tūkstančių ir pasidėjo juos į automobilio bagažinę.

„Sėdėdamas automobilyje surašiau su trijų proc. palūkanomis susitarimą dėl devyniasdešimties tūkstančių paskolos. (…) Juodoje rankinėje buvo ir šešiolika tūkstančių mano asmeninių pinigų, kuriuos turėjau paduoti žmonos seseriai“, – sakė E. Masiulis.

Pasak E. Masiulio, tai buvo civiliniai santykiai su R. Kurlianskiu, patvirtinti paskolos susitarimu.

Nuotraukoje: garsusis Eligijus Masiulis.

„MG Baltic koncerno“ advokatas Linas Belevičius, duodamas parodymus, sakė, kad koncernas nepripažįsta savo kaltės bei patvirtino, kad „MG Baltic“ ir R. Kurlianskio nesiejo jokie darbo santykiai bei jokių viceprezidento pareigų jis nėjo, kaip nurodyta kaltinamajame akte.

„Jis ėjo valdybos nario pareigas, kurios nesuteikia teisės atstovauti įmonei“, – teigė L. Belevičius.

Kaip ELTA jau skelbė, duodamas parodymus R. Kurlianskis pabrėžė, kad tarp jo ir “,MG Baltic“ koncerno nebuvo pasirašyta jokia darbo sutartis, todėl jis koncerno labui net negalėjo veikti.

„Sutinku ir pageidauju duoti parodymus, kaip jau esu paaiškinęs, kaltinamasis aktas man nesuprantamas“, – pradėjo savo parodymus R. Kurlianskis.

Pasak kaltinamojo, jam nesuprantama formuojama viešoji nuomonė bei valstybės vadovų komentarai, esą jis veikė „MG Baltic“ koncerno labui. Pasak R. Kurlianskio, jis negalėjo veikti koncerno labui, nes jokios darbo sutarties tarp „MG Baltic“ ir jo nebuvo sudaryta.

„Kaltinamajame akte teigiama, kad aš, Raimondas Kurlianskis, buvau viceprezidentas koncerne, tokios pareigybės „MG Baltic“ net nebuvo. Niekada nebuvo sudaryta su manim ir „MG Baltic“ koncernu jokia darbo sutartis“, – sakė teisme R. Kurlianskis.

Pasak kaltinamojo, jis buvo tik valdybos narys, kurią sudaro šeši nariai. Valdybos narius jungė tik įstatytai, kurie nesuteikia teisės atstovauti pačiam „MG Baltic“ koncernui.

„Man nebuvo suteikti jokie įgaliojimai“, – sakė R. Kurlianskis.

„MG Baltic koncerno“ advokatas Linas Belevičius, duodamas parodymus, sakė, kad koncernas nepripažįsta savo kaltės bei patvirtino, kad „MG Baltic“ ir R. Kurlianskio nesiejo jokie darbo santykiai bei jokių viceprezidento pareigų jis nėjo, kaip nurodyta kaltinamajame akte.

„Jis ėjo valdybos nario pareigas, kurios nesuteikia teisės atstovauti įmonei“, – teigė L. Belevičius.

R. Kurlianskis sakė, kad verslo paramos davimas viešosioms įstaigoms ir projektams yra normali procedūra visoje Lietuvoje. R.Kurlianskio teigimu, jo parama Taikomosios politikos institutui nebuvo joks kyšis. Ir Taikomosios politikos institutu nebuvo pasinaudota duoti kyšį kuriam nors Seimo nariui. Buvo paremta paties instituto veikla. Pasak kaltinamojo, „visos stambios, privataus, viešojo, kapitalo įmonės kaip „Lietuvos energija“, „Swedbank“, „Telia“ ir daugelis kitų“ teikia paramą viešosioms įmonėms.

R.Kurlianskis pabrėžė, kad verslo ir politikų bendravimas yra normali procedūra valstybėje. Pripažino, kad bendravo ir gerai pažinojo tiek E. Masiulį, tiek Š. Gustainį. Bet jokie kyšiai bei poveikis politiniams procesams per juos nebuvo daromas.

„Man, kaip aktyviam žiniasklaidos dalyviui, buvo įdomūs politikos veiksmai“, – sakė R. Kurlianskis.

R. Kurlianskis sako, kad jį Valstybės saugumo departamentas (VSD) sekė trylika metų, tai jeigu vis dėlto parama Taikomosios politikos institutui būtų kyšis, tai jį Specialiųjų tyrimų tarnyba jį sulaikyti turėjo jau 2015 metais.

„Jei parama viešajai įstaigai Taikomosios politiko institutui vis dėlto buvo kyšis, aš jau tuomet turėjau būti surištas ir sulaikytas ant grindinio. STT man antrankius turėjo uždėti 2015 metais“, – teigė R. Kurlianskis.

R. Kurlianskis teismui sakė, kad E. Masiulį pažinojo tikrai gerai ir viename jų susitikime E. Masiulis paklausė, ar jis galėtų paskolinti devyniasdešimt tūkstančių eurų. Pasak R. Kurlianskio, E. Masiulis papasakojo apie asmenines investicijas bei ketinimus investuoti, bet nieko detalaus.

„Nepasakysiu, kaip išėjo kalba apie pinigų poreikį. E. Masiulis paklausė, ar galėčiau jam paskolinti pinigų?“, – sakė R. Kurlianskis.

„Tikrai detaliai neklausiau, kam E. Masiuliui reikalingi pinigai. Aš tikrai esu ne vieną kartą skolinęs asmenims pinigų“, – sakė R. Kurlianskis.

Kaltinamasis teigė, kad pinigų suma E. Masiuliui nebuvo išskirtinė ir pateikė sąrašą asmenų, kam yra skolinęs pinigus. Sumos siekė 460 tūkst., 300 tūkst., 100 tūkst., 685 tūkst., 423 tūkst., netgi 1,5 milijono litų.

„Visos paskolos buvo deklaruotos įstatymų nustatyta tvarka bei sumokėta 15 proc. GPM“, – sakė R. Kurlianskis.

„Pinigai nebuvo dėžutėje“, – sakė R. Kurlianskis.

Kaltinamasis taip pat patvirtino, kad kaip kreditorius skolino savo asmeninius pinigus.

„Skolinau savo asmeninius pinigus, tai patvirtino VMI, todėl niekaip negaliu suprasti prokuroro kaltinimo, kad tai buvo susiję su „MG Baltic“ koncernu“, – teigė R. Kurlianskis.

Parodymų pabaigoje jis pacitavo Emanuelį Kantą bei atsisakė atsakinėti į Teisėjų kolegijos klausimus.

Teismo verdiktas

Teisėsauga įtaria, kad politikai, imdami kyšius iš „MG Baltic“, palaikė ar inicijavo koncernui palankius sprendimus Seime bei kitose valstybės institucijose, taip pat darė poveikį nulemiant viešųjų pirkimų laimėtojus, primena ELTA.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta daugiau nei 150 asmenų, iš kurių daugiau kaip 50 – praėjusios ir šios kadencijos Seimo nariai, keletas buvusių ministrų, Europos Parlamento narių. Atlikta daugiau nei 200 apklausų ir daugiau nei 30 kratų.

Įtariama, kad Š. Gustainis gavo daugiau nei 8 tūkst. eurų kyšį, G.Steponavičius – 15 tūkst. eurų, V. Gapšys – daugiau nei 27 tūkst. E. Masiulis įtariamas paėmęs daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšį.

Darbo partija įtariama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, Liberalų sąjūdis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.

Įtariama, kad politikai dėl kyšių tarėsi su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, o vėliau Seime ar kitose institucijose siūlė arba palaikė koncernui palankias iniciatyvas.

Visi įtariamieji savo kaltę neigia. „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus bylą pavadino politizuota, o kaltinimus laiko nepagrįstais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.28; 08:00

Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.

Vilniaus apygardos teismo teisėjai po atostogų nagrinėja rezonansą sukėlusią bylą, kurioje kaltinamieji yra dviejų partijų – Lietuvos liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos – nariai bei koncernas „MG Baltic“.Į antradienį vykstantį ketvirtąjį „MG Baltic“ bylos teismo posėdį susirinko visi kaltinamieji: Šarūnas Gustainis, Gintaras Steponavičius, Vytautas Gabšys, Eligijus Masiulis bei Raimondas Kurlianskis.

Prokurorui Justui Lauciui perskaičius kaltinamąjį aktą visi kaltinamieji savo kaltę neigė.

Pirmasis dėl kaltinimų nuomonę pareiškė R. Kurlianskis, kai kuriuos prokuroro pateiktus kaltinimus pavadinęs filosofiniais.

„Pozicijos dėl savo kaltės nepareikšiu ir parodymus duosiu kitame teismo posėdyje“, – sakė R. Kurlianskis.

Kaltę neigė ir E. Masiulis. „Aš juos (kaltinimus.- ELTA) sunkiai suvokiu, jie labai prasilenkia su realybe, aš nepripažįstu, to nepadariau, bet esu pasiruošęs teikti parodymus“, – sakė teisme E. Masiulis.

V. Gabšys teisėjų kolegijai išdėstė kaltinamojo akto netikslumus. Pasak jo, aktas neatitinka realios tiesos. Pasak V. Gabšio, akte pilna datų neatitikimų.

„Esu pasiruošęs parodymus duoti rugpjūčio 30 dieną, šiandien to nedarysiu. O ir kaltinimų pripažinti aš tikrai negaliu“, – sakė V. Gabšys.

Š. Gustainis ir G. Steponavičius taip pat nepripažino savo kaltės.

Buvęs liberalas Eligijus Masiulis (k) ir buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Susitikimai su verslininkais negali būti laikomi nusikalstama veika“, – sakė G. Steponavičius, pasirengęs duoti parodymus.

„MG Baltic koncerno“ advokatas Linas Belevičius sakė, kad koncernas nepripažįsta savo kaltės, bet parodymus duos bei konkrečiai pakomentuos prokuroro kaltinimus.

Lietuvos liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos nepripažino kaltės, bet parodymus taip pat duos, sakė jų advokatai Raimundas Jurka ir Vaidotas Sviderskis.

Darbo partijos advokatas V. Sviderskis prokuroro kaltinamąjį aktą vadino absurdišku ir sakė, kad jį „suprastų tik prie butelio“. Pasak advokato, atitinkamai abstraktūs bus ir partijos parodymai. Taip pat advokatas pažymėjo, kad kaltinamasis aktas neatitinka teisinių reikalavimų bei vadino jį „buitišku“.

Teismas posėdį baigė, parodymus rugpjūčio 27 dieną pirmasis duos R. Kurlianskis, nors jo advokatas tam prieštaravo.

E. Masiulis tvirtino, kad jam nėra jokio skirtumo kitą posėdį duoti po R. Kurlianskio ar prieš jį, jis jau šiandien esą buvo pasiruošęs išsakyti savo poziciją.

Teismo posėdis prasidėjo kaltinamųjų prašymais teisėjų kolegijai, primena ELTA.

R. Kurlianskio advokatas Simonas Šlapinskas prašė teismo grąžinti bylą prokurorui, kadangi netiksliai nurodytos aplinkybės kaltinamajame akte pagal baudžiamajame įstatyme numatytos veikos požymius. Advokato teigimu, kaltinamajame akte neaiškiai nurodyta, kuo kaltinamas jo ginamasis, ir tai trukdo bylą nagrinėti teisme. Ginamasis negali pasinaudoti savo teisėmis.

„Turi būti aiškus nusikalstamos veikos aprašymas“, – sakė advokatas S. Šlapinskas.

Pasak prokuroro Justo Lauciaus, teisėjų kolegija neturėtų tenkinti prašymo.

Seimo narys Gintaras Steponavičius. Slaptai.lt nuotr.

„Jeigu kaltinamajam kaltinamasis aktas nepatinka, tai nereiškia, kad jis yra neteisingas. Inkriminuotos veikos buvo aprašytos ikiteisminio tyrimo metu, kaltinimo formuluotės yra aiškios ir konkrečios“, – sakė prokuroras J.Laucius.

Teisėjų kolegija nusprendė prašymo netenkinti, nes kaltinamojo akto trūkumai netrukdo nagrinėti bylos.

M. Masiulio advokatas Mindaugas Bliuvas prašė teisėjų kolegijos kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl E. Masiulio, kaip Seimo nario, laisvės suvaržymo kratos dieną. E. Masiuliui nebuvo leista išeiti iš namų kratos metu, jis tuo metu negalėjo atlikti Seimo nario funkcijų Seime. Seimo nariuio taikoma teisinė neliečiamybė, tad turėjo būti gautas Seimo sutikimas E. Masiulo neišleisti iš namų kratos metu. Taip buvo suvaržyta E. Masiulio, kaip Seimo nario, fizinė judėjimo laisvė. Pasak M. Bliuvo, buvo pažeistas 62 Konstitucijos straipsnis „Seimo nario asmuo neliečiamas. Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė“.

Teisėjų kolegija šio prašymo taip pat netenkino.

V.Gapšys teismo prašė padaryti telefoninių pokalbių išklotines kaltinamiesiems bei kaltinamųjų aktų kopijas. Pasak V. Gapšio, be šios medžiagos advokatai negali atitinkamai paruošti kaltinamųjų gynybai.

Teisėjų kolegija prašymo netenkino, nes šis prašymas prieš tai buvusiuose teismo posėdžiuose jau buvo svarstytas ir atmestas.

Teisėsauga įtaria, kad politikai, imdami kyšius iš „MG Baltic“, palaikė ar inicijavo koncernui palankius sprendimus Seime bei kitose valstybės institucijose, taip pat darė poveikį nulemiant viešųjų pirkimų laimėtojus, primena ELTA.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta daugiau nei 150 asmenų, iš kurių daugiau kaip 50 – praėjusios ir šios kadencijos Seimo nariai, keletas buvusių ministrų, Europos Parlamento narių. Atlikta daugiau nei 200 apklausų ir daugiau nei 30 kratų.

Įtariama, kad Š. Gustainis gavo daugiau nei 8 tūkst. eurų kyšį, G. Steponavičius – 15 tūkst. eurų, V. Gapšys – daugiau nei 27 tūkst. E. Masiulis įtariamas paėmęs daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšį.

Darbo partija įtariama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, Liberalų sąjūdis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.

Įtariama, kad politikai dėl kyšių tarėsi su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, o vėliau Seime ar kitose institucijose siūlė arba palaikė koncernui palankias iniciatyvas.

Visi įtariamieji savo kaltę neigia. „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus bylą pavadino politizuota, o kaltinimus laiko nepagrįstais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.22; 03:00

Dviveidiškumas. BBC.com

Rugpjūčio 7 dieną Amerikoje buvo areštuotas Armenas Simonianas. Jau antrą sykį. Kuo 44 metų amžiaus vyras užkliuvo JAV teisėsaugai? Kodėl ši byla – šokiruojanti?

Kiek anksčiau Amerikoje ponas A. Simonianas kaltintas neteisėta prekyba vaistais į pagalbą pasitelkiant fiktyvias medicinos įstaigas. Sutikite – užtektinai bjauri veikla. Juk tie, kurie neturėdami leidimo neteisėtai pardavinėja medikamentus, – apgaudinėja ne vien valstybę. Jie klaidina ir pačius pažeidžiamiausius žmones – sunkiai sergančius asmenis, kuriems vaistai yra galbūt mirties ar gyvybės reikalas.

A. Simoniano byla dėl machinacijų vaistais – dar nebaigta. Teismas dabar gilinasi į visus neteisėtos prekybos užkulisius. A. Simonianui gali tekt ilgiems metams sėsti už grotų, jei neatsiras lengvinančių aplinkybių. A. Simonianas į laisvę buvo išleistas tik laikinai, kol vyksta teismas (už jį buvo sumokėtas solidus piniginis užstatas).

Tačiau rugpjūčio 7-ąją JAV teisėsaugos pareigūnai jį vėl sučiupo. Šį sykį pateikti kitokio pobūdžio kaltinimai. Ne mažiau svarbūs. Amerikos pareigūnams tapo žinoma, kad A. Simonianas prieš 15 metų neteisėtai įgijo JAV pilietybę. Tiksliau tariant, atvyko į JAV pateikęs suklastotus dokumentus, nurodė klaidingas atvykimo priežastis. JAV pareigūnams prieš 15 metų jis, pavyzdžiui, tvirtino, kad yra kilęs iš bendros armėnų – azerbaidžaniečių šeimos, kad jo tėvai buvo nužudyti Azerbaidžane, kad jis pats buvo priverstas bėgti iš Azerbaidžano, nes ten jį skriaudė neva kaip „netikrą azerbaidžanietį“.

Tačiau JAV teisėsauga nūnai nustatė, kad A.Simonianas gimė Armėnijoje, o ne Azerbaidžane. Taip pat amerikiečių pareigūnai išsiaiškino, kad abu jo tėvai – armėnai, jų niekas nežudė, jie – gyvi, jų nuolatinė gyvenimo vieta – Armėnija. Taigi A. Simoniano niekas niekad Azerbaidžane nėra skriaudęs nei dėl kilmės, nei dėl tautybės, nei dėl religijos, nei dėl maišyto kraujo. Pasakojimai apie azerbaidžanietiškus žiaurumus buvo begėdiškai išgalvoti siekiant sukelti JAV pareigūnų gailestį.

Žodžiu, A. Simonianui tikriausiai teks atsakyti ne vien už neteisėtą prekybą brangiai kaštuojančiais vaistais, bet ir už JAV Migracijos tarnybų apgaudinėjimą. Bent jau Amerikos pilietybės jis tikrai neteks.

Beje, meluoti, jog tėvai žuvę, kai tuo tarpu jie – gyvi, – pats niekingiausias užsiėmimas. Tikri vyrai nežaidžia tėvų gyvybėmis.

Informacijos šaltinis – www.ice.gov

2018.08.10; 07:00

Amerikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.

Jungtinės Valstijos priėjo išvadą, kad su Sergejaus ir Julijos Skripalių apnuodijimu Didžiosios Britanijos Solsberio mieste šių metų kovą yra susijusi Rusija. Kaip praneša BBC, tai trečiadienį pareiškė JAV valstybės departamento atstovė Heather Nauert. Todėl Vašingtonas ruošiasi imtis naujų sankcijų prieš Maskvą.

„Jungtinės Valstijos priėjo išvadą, kad Rusijos vyriausybė naudojo cheminį arba biologinį ginklą pažeisdama tarptautinę teisę“, – pabrėžė H. Nauert.

Pasak jos, JAV dėl šio incidento ketina taikyti Rusijai sankcijas.

Valstybės departamentas imsis šių priemonių pagal 1991 metų įstatymą dėl cheminio ir biologinio ginklo likvidavimo. Jame ir išvardytos sankcijos, taikomos pažeidėjams.

Kaip sakė BBC korespondentui Vašingtone aukštas pareigūnas iš Valstybės departamento, Kremlius jau informuotas apie naujas sankcijas.

Rusijos ambasada Jungtinėse Valstijose „Facebook“ paskyroje pavadino šias priemones drakoniškomis, o kaltinimui Maskvai – prasimanytais.

Kaip pranešė H. Nauert, pirmoji, švelnesnė sankcijų banga įsigalios apie rugpjūčio 22-ąją. Bus uždrausta išduoti licencijas eksportuoti į Rusiją prekes, susijusias su nacionaliniu saugumu. Išimtys bus daromos kai kuriems dviejų šalių projektams kosmonautikos srityje.

Antroji naujų sankcijų banga įsigalios po trijų mėnesių, jeigu Maskva nepateiks įtikinamų įrodymų, kad ateityje nebenaudos cheminio ginklo. Jas realizuodamos JAV turės pažeminti diplomatinių santykių su Rusija lygį, beveik visiškai nutraukti su ja prekybą, uždrausti oro linijų bendrovės „Aeroflot“ lėktuvams skraidyti į Jungtines Valstijas.

Informaciją pateikė Stasys Gimbutis (ELTA)

2018.08.10; 09:30

Nepaisant to, kad JAV pateikė kaltinimus dvylikai rusų žvalgybininkų dėl kibernetinių atakų per prezidento rinkimų kampaniją, JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino viršūnių susitikimas įvyks. Tai penktadienį Vašingtone pareiškė Baltųjų rūmų atstovė Sarah Sanders. Susitikimas pirmadienį Helsinkyje, kaip ir planuota, įvyks, sakė ji.

Prieš tai kai kurie kongresmenai, tarp jų – demokratas Chuckas Schumeris, pareikalavo atšaukti viršūnių susitikimą. JAV teisėsauga pateikė kaltinimus Rusijos karinės žvalgybos GRU darbuotojams dėl kibernetinių atakų per 2016 metų JAV prezidento rinkimų kampaniją. Jie, be kita ko, kaltinami iš Demokratų partijos ir jos kandidatės Hillaty Clinton kompiuterių pavogę elektroninius laiškus ir dokumentus.

Rusų agentai organizavo ir vidiniam naudojimui skirtos medžiagos paskelbimo laiką. Tikslas buvo padaryti kiek įmanoma didesnį „poveikį rinkimams“, sakė generalinio prokuroro pavaduotojas Rodas Rosensteinas. Dėl kibernetinių atakų dienos šviesą pasiekė politiškai keblus vidinis susirašinėjimas, kuris H. Clinton per rinkimų kovą buvo itin nemalonus.

Dabar pareikšti kaltinimai pateikti po specialiojo tyrėjo Roberto Muellerio tyrimo. Šis nuo 2017 metų gegužės tiria spėjamą Rusijos kišimąsi į rinkimų kovą ir galimas dabartinio prezidento D. Trumpo darbuotojų sąsajas su šiuo kišimusi.

Tačiau dabar dvylikai rusų žvalgybininkų pateiktuose kaltinimuose nėra jokių duomenų, kad jie palaikė ryšį su D.Trumpo patikėtiniais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.14; 08:28

Specialusis prokuroras Robertas Miuleris. EPA – ELTA nuotr.

JAV specialusis tyrėjas Robertas Muelleris, tiriantis skandalą dėl Rusijos kišimosi į JAV prezidento rinkimus Donaldo Trumo naudai, pateikė kaltinimus dvylikai rusų žvalgybininkų. Jie kaltinami rengę kibernetines atakas ir taip kišęsi į 2016 metų JAV prezidento rinkimus, penktadienį Vašingtone pareiškė generalinio prokuroro pavaduotojas Rodas Rosensteinas.

Konkrečiai buvo įsilaužta į JAV demokratų ir D. Trumpo priešininkės Hillary Clinton rinkimų kampanijos stovyklos kompiuterius. Pateikdama kaltinimus žvalgybininkams, JAV teisėsauga spėja, kad su programišių atakomis, žinomomis kaip „DCLeaks“ und „Guccifer 2.0“, susiję Rusijos kariškiai. Todėl esą neteisingi ligšioliniai spėjimai, kad atakas galėjo surengti amerikiečiai ar vienas rumunų programišius.

Kaltinimai pateikti likus kelioms dienoms iki pirmadienį Helsinkyje vyksiančio D. Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimo.

Informacijos šaltinis –  ELTA

Seimo narys Artūras Skardžius. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Andrius Kubilius, Arvydas Anušauskas ir Stasys Šedbaras siūlo nepritarti parlamentarui Artūrui Skardžiui palankioms apkaltos komisijos išvadoms, paviešinti tyrimo medžiagą ir pratęsti tyrimą.

„Seimo Apkaltos komisija, teigdama, kad Seimo nario A. Skardžiaus padaryti pažeidimai yra nevertinti kaip šiurkštus Konstitucijos pažeidimas, ir taip užkirsdama kelią Konstituciniam Teismui vertinti tokių pažeidimų santykį su Konstitucija, iš esmės padarė faktais ir tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis nepagrįstą politinį sprendimą, kuriuo buvo siekiama tiesiog nepagrįstai išteisinti Seimo narį A. Skardžių“, – sakoma trijų konservatorių Seimo posėdžių sekretoriate įregistruotame pasiūlyme.

A. Kubilius, A. Anušauskas ir S. Šedbaras mano, kad tokiomis aplinkybėmis Seimas turėtų nepritarti apkaltos komisijos išvadai; priimti sprendimą paviešinti tyrimo metu gautus liudininkų parodymus, komisijos posėdžių stenogramas bei kitą jos sukauptą medžiagą; taip pat spręsti klausimą dėl tyrimo pratęsimo, sudarant naują objektyvią komisiją.

„Apkaltos komisijos išvada, kad nėra pagrindo apkaltai, nėra objektyvi, nes išvadoje nėra objektyviai atspindėtos esminės tyrimo metu tirtos versijos, nėra atspindėti esminiai liudijimai, kurie pagrindžia kai kurias versijas, taip pat yra padaryta nepagrįsta išvada, kad Seimo nario veiksmai, kuriais buvo pažeisti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimai, nėra šiurkštus Konstitucijos pažeidimas“, – sako A. Anušauskas, A. Kubilius ir S. Šedbaras.

Jie taip pat siūlo pripažinti, kad specialioji tyrimo komisija „nepajėgė pateikti objektyvios išvados, todėl tyrimas turi būti pratęstas, sudarant naują specialiąją tyrimo komisiją“.

Kaip ELTA jau skelbė, Seimo sudaryta specialioji tyrimo komisija nemato pagrindo Seimo nario Artūro Skardžiaus apkaltai. „Komisija (….) daro išvadą, kad Seimo narių grupės teikime pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Artūrui Skardžiui pateikti kaltinimai yra nepagrįsti, todėl nėra pagrindo pradėti Seimo nario Artūro Skardžiaus apkaltos procesą Seime“, – sakoma komisijos išvadoje, kurią apkaltos komisijos pirmininkė Agnė Širinskienė įregistravo Seimo posėdžių sekretoriate.

Konservatoriai Andrius Kubilius, Arvydas Anušauskas ir Stasys Šedbaras. ELTA nuotr.

Už ją balsavo 8 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, susilaikė 1 parlamentaras.

Komisija nemano, kad A. Skardžius galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką.

„Teigti, kad Seimo narys A. Skardžius galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, kai nedeklaravo savo asmeninių (šeiminių) interesų atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje, pateikė savo kandidatūrą ir veikė nuolatinio interesų konflikto sąlygomis Seimo Energetikos komisijoje ir Ekonomikos komitete, nėra pagrindo, nes, komisijos įsitikinimu, Seimo nario veikloje pasitaikantys pavieniai etikos pažeidimai, atsirandantys laiku nedeklaravus interesų, nevertintini kaip šiurkštus Konstitucijos pažeidimas, tad negali būti traktuojami kaip priesaikos sulaužymas, nes kitoks traktavimas pažeistų proporcingumo principą“, – sakoma komisijos išvadose.

Planuojama, kad jos bus pateiktos Seimui dar šią savaitę.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.27; 03:00