Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova. EPA – ELTA nuotr.
Maskva, balandžio 16 d. (dpa-ELTA). Šeštadienį Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pareiškė, kad Vokietija kartu su Jungtinėmis Valstijomis dalyvavo atliekant biologinius tyrimus Ukrainoje.
„Remiantis patvirtinta informacija, Vokietijos pusė glaudžiai koordinavo savo veiklą biologinio saugumo srityje su kolegomis iš JAV, kurie Ukrainoje sukūrė mažiausiai 30 biologinių laboratorijų tinklą“, – sakė M. Zacharova valstybiniam transliuotojui RT.
Šį darbą ji apibūdino kaip „pavojingus mokslinius tyrimus“. Tačiau M. Zacharova nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šį teiginį.
Migrantų gelbėjimo laivas „Open Arms“. EPA – ELTA nuotr.
Roma, spalio 23 d. (dpa-ELTA). Buvęs Italijos vidaus reikalų ministras Matteo Salvinis šeštadienį stos prieš teismą Palermo mieste už tai, kad 2019 metais neleido migrantų gelbėjimo laivui „Open Arms“ prisišvartuoti Italijos uoste, informuoja naujienų agentūra dpa.
Prokurorai kaltina M. Salvinį laisvės atėmimu ir piktnaudžiavimu valdžia, kai būdamas ministru 2019 m. rugpjūtį jis draudė Ispanijos pagalbos organizacijos laivui įplaukti į Italijos uostą.
Dešiniųjų pažiūrų partijos „Lega Nord“ pirmininkui gresia 15 metų kalėjimo, jeigu jis bus pripažintas kaltu.
M. Salvinis vidaus reikalų ministro pareigas ėjo 2018 m. birželį – 2019 m. rugsėjį, pirmajame buvusio premjero Giuseppes Contes ministrų kabinete.
Teismas taip pat norėtų apklausti buvusią vyriausybės patarėją Lucianą Lamorgesę, dabartinę vidaus reikalų ministrę, ir užsienio reikalų ministrą Luigį Di Maio, kuris tuo metu buvo darbo ir socialinių reikalų ministras.
2019 m. rugpjūtį laivas „Open Arms“ Viduržemio jūroje išgelbėjo daugiau nei 160 migrantų, remiantis pagalbos organizacijos duomenimis apie laivo 65-ąją misiją.
Po devynių dienų JAV aktorius Richardas Gere‘as ir kiti pagalbininkai į laivą nugabeno reikalingų produktų, o dėl sveikatos problemų iš jo vis buvo evakuojami žmonės.
„Open Arms“ laivas buvo nuleidęs inkarą prie Lampedūzos salos, tačiau jam neleista prisišvartuoti uoste. Blogėjant sanitarinei situacijai ir augant įtampai, migrantai šokdavo už borto į vandenį ir mėgindavo plaukti iki kranto.
Galų gale prokurorai nusprendė, kad laivas turėtų būti apieškotas ir areštuotas, tai reiškė, kad jis galėjo prisišvartuoti uoste su jame buvusiais migrantais.
M. Salvinis nuolat pabrėžė, kad jis gynė Italijos ir vyriausybės interesus. Teismas oficialiai prasidėjo rugsėjo 15 d., bet iš karto buvo atidėtas iki spalio 23 d.
Lietuvių kalbos mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Po šeštadienį surengto Astros Genovaitės Astrauskaitės dar vieno mitingo prieš COVID-19 ribojimus nepasiskiepijusiems gyventojams, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl A. G. Astrauskaitės galimų raginimų organizuoti karinį perversmą ir smurtu nuversti teisėtai išrinktą valdžią.
Ikiteisminį tyrimą atlieka Vilniaus AVPK policijos pareigūnai, jį organizuoja ir kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.
Pagal Baudžiamąjį kodeksą už viešą raginimą smurtu pažeisti šalies suverenitetą – pakeisti jos konstitucinę santvarką, nuversti teisėtą valdžią, kėsintis į jos nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, baudžiama laisvės atėmimu iki penkerių metų. Patrankos senovinės. Slaptai.lt nuotr.
ELTA primena, kad šeštadienį į įvairių protesto akcijų dalyvės ir organizatorės A. G. Astrauskaitės surengtą mitingą susirinko daugiau kaip 100 žmonių. Renginio organizatorė ragino valdžią atšaukti galimybių pasą bei kitus COVID-19 ribojimus.
Dar vienas mitingas, rengtas rugsėjo mėnesį Vilniaus rotušės aikštėje A. G. Astrauskaitės taip pat didelio gyventojų susidomėjimo nesulaukė.
Į mitingą prieš COVID-19 ribojimus nepasiskiepijusiems gyventojams susirinko tik kelios dešimtys žmonių, nors Vilniaus miesto savivaldybė leidimą išdavė 700 dalyvių.
Trims žmonėms įsiveržusiems į JAV Kapitolijų pateikti kaltinimai. EPA-ELTA nuotr.
JAV Teisingumo departamentas paskelbė, kad federalinis teismas pateikė įtarimus trims žmonėms, sausio 6 d. dalyvavusiems įsiveržime į JAV Kapitolijaus pastatą, praneša naujienų agentūra dpa. Prie Kapitolijaus. EPA – ELTA nuotr.
Vienas iš jų – Jacobas Anthonys Chansleys, dar žinomas kaip Jake‘as Angeli. Arizonoje gyvenančio vyro nuotrauka išplito žiniasklaidoje po trečiadienį Vašingtone įvykusių riaušių.
J. A. Chansleys išsiskyrė iš minios būdamas pusnuogis, dėvėdamas kailinę kepurę su ragais, išsidažęs veidą raudonais, baltais ir mėlynais dažais bei nešinas JAV vėliava. Jam pateikti kaltinimai įsibrovimu ir viešosios tvarkos pažeidimu.
Dieną anksčiau policija suėmė Adamą Johnsoną, kuris kaltinamas ne tik įsibrovimu, bet ir vagyste. Įtariama, kad jis pavogė pranešėjo stovą iš JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi biuro. Neteisėtai patekęs į Kapitolijų. EPA-ELTA nuotr.
Trečiasis įtariamasis yra Derrickas Evansas, Vakarų Virdžinijos valstijos Atstovų rūmų narys. Prokurorai paskelbė, kad jis feisbuke tiesiogiai transliavo, kaip veržiasi į Kapitolijų. Įsiveržusieji į JAV Kapitolijų. EPA-ELTA nuotr.
Šeštadienį 35-erių D. Evansas atsistatydino iš Vakarų Virdžinijos valstijos Atstovų rūmų, prisiimdamas atsakomybę ir gailėdamasis dėl savo veiksmų.
Dar penktadienį buvo suimtas ir Richardas Barnettas, vyras iš Arkanzaso valstijos, kuris įsibrovė į N. Pelosi kabinetą ir buvo nufotografuotas sėdintis jos kėdėje.
Teisingumo departamentas rengiasi pateikti kaltinimus dar 14 žmonių pagal federalinius įstatymus. Vieno iš įtariamųjų automobilyje buvo rasta 11 padegamųjų įtaisų.
Aliaksandras Lukašenka. EPA – ELTA nuotr.
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka apkaltino Lenkiją, Čekiją, Lietuvą ir Ukrainą kišimusi į šalies vidaus reikalus, praneša valstybinė naujienų agentūra „BelTA“.
„Padėčiai Baltarusijoje didesnį poveikį daro užsienio kišimasis į šalies vidaus reikalus ir protesto akcijų valdymas iš svetur, – pareiškė jis ketvirtadienį. – Tai daroma iš Lenkijos, Čekijos, Lietuvos ir Ukrainos, kas mums kelia didžiausią nerimą“.
„Jūs vakar girdėjote Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pareiškimą, kas vyksta pasienyje. Mes reaguojame į visus negatyvius judesius Baltarusijos atžvilgiu. Mums svarbiausia – neleisti, kad Minske būtų sukeltas gaisras. Nes taip būna visada: prasideda sostinėje ir apima visą šalį“, – teigė A. Lukašenka.
Trečiadienį S. Lavrovas per susitikimą su Baltarusijos užsienio reikalų ministru Vladimiru Makejumi pareiškė, kad „šiuo metu Baltarusijoje yra apie 200 ekstremistų, parengtų Ukrainos teritorijoje“. Jis taip pat tvirtino, kad padidėjo NATO aktyvumas prie Baltarusijos sienų.
Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimų, kuriuose neva 80,1 proc. balsų atiteko 26 metus šalį valdančiam A. Lukašenkai.
Oficialiais duomenimis, opozicijos atstovė Sviatlana Cichanouskaja buvo antra su 10,12 proc. balsų, tačiau ji rezultatų nepripažino. Pati S. Cichanouskaja naktį į rugpjūčio 11-ąją dėl savo saugumo išvažiavo iš Baltarusijos ir šiuo metu yra Lietuvoje.
Suklastoti rinkimai šalyje sukėlė protestų bangą, kuri neslūgsta iki šiol. Kilusius protestus valdžia malšino smurtu, keli žmonės žuvo, tūkstančiai buvo sulaikyti, pranešama apie kankinimus sulaikymo įstaigose.
Roger Stone. EPA – ELTA nuotr.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sušvelnino savo ilgamečio sąjungininko Rogerio Stone’o laisvės atėmimo bausmę, apsaugodamas veteraną respublikonų veikėją nuo 40 mėnesių už grotų.
„Rogeris Stone’as dabar yra laisvas žmogus!“ – pranešime sakė Baltieji rūmai, likus vos keletui dienų iki to, kai jis federaliniame kalėjime turėjo pradėt atlikti savo bausmę.
D. Trumpo poelgis neabejotinai atnaujino jam anksčiau dažnai pateiktus kaltinimus, kad prezidentas kišasi į JAV teisingumo sistemą, jog galėtų padėti savo draugams ir sąjungininkams bei galėtų nubausti kritikus ir priešus.
Vienas seniausių D. Trumpo bendražygių R. Stone’as praėjusį lapkritį buvo pripažintas melavęs Kongresui, daręs įtaką liudytojams ir trukdęs Atstovų Rūmų tyrimui dėl to, ar D. Trumpo kampanija bendrininkavo su Rusija 2016 metų prezidento rinkimuose.
Baltųjų rūmų paskelbtame pranešime buvo dar kartą pakartotas D. Trumpo tvirtinimas, kad specialusis prokuroras Robertas Muelleris tyrė nusikaltimą, kuris niekada nebuvo įvykdytas. Pranešime teigiama, kad R. Stone’ui niekada neturėjo būti pareikšti jokie kaltinimai.
„Paprastas faktas yra tas, kad jei specialusis prokuroras nebūtų vykdęs absoliučiai nepagrįsto tyrimo, ponui (Rogeriui) Stone’ui negrėstų kalėjimo bausmė“, – teigiama pranešime.
D. Trumpo administracija jau vieną kartą kišosi į R. Stone’o bylą. Prokurorams parekomendavus paskirti nuo 7 iki 9 metų trukmės laisvės atėmimo bausmę, generalinis prokuroras Billas Barras, dažnai kaltinamas dirbant asmeniniu D. Trumpo advokatu, įsiterpė ir pavadino bausmę pernelyg griežta.
Visi keturi šioje byloje prokurorų pareigas ėję teisininkai atsistatydino, o naujai paskirtas prokuroras parekomendavo skirti nuo 3 iki 4 metų trukmės laisvės atėmimo bausmę.
R. Stone’as buvo jau šeštas D. Trumpo sąjungininkas, nuteistas kalėti už kaltinimus, susijusius su R. Muellerio tyrimu dėl Rusijos kišimosi į rinkimus. Pačiam šalies prezidentui už piktnaudžiavimą savo galia buvo surengta apkalta.
Kritikai greitai sureagavo į D. Trumpo sprendimą sušvelninti R. Stone’o laisvės atėmimo bausmę.
Kalifornijos senatorė Kamala Harris pažymėjo, kad baltaodis R. Stone’as išėjo į laisvę, o Kentukio policijos pareigūnai, kaltinami juodaodžio sveikatos darbuotojo nužudymu, nebuvo suimti ir jiems nebuvo pareikšti jokie kaltinimai.
„Šioje šalyje veikiančioms dviem teisingumo sistemoms turi ateiti galas“, – tviteryje parašė K. Harris.
Kirilas Serebrenikovas. EPA-ELTA nuotr.
Rusijos prokurorai pirmadienį paprašė skirti šešerių metų laisvės atėmimo bausmę pripažintam Rusijos kino ir teatro režisieriui Kirilui Serebrenikovui, kaltinamam valstybės lėšų pasisavinimu.
Prokurorai taip pat prašo skirti režisieriui 800 tūkst. rublių (11 536 dolerių) dydžio baudą.
50 metų amžiaus Maskvos teatro „Gogolio centras“ vadovas K. Serebrenikovas buvo sulaikytas 2017 metų rugpjūtį. Jis teigė, kad jam reiškiami kaltinimai sufabrikuoti. Režisierius daugiau kaip pusantrų metų gyveno namų arešto sąlygomis, bet pernai balandį namų areštas buvo panaikintas.
Pernai, kai K. Serebrenikovui dar buvo taikomas namų areštas, jis už filmą „Vasara“ (Leto) gavo „Nikos“ premiją už geriausią režisūrą. Filme pasakojama apie legendinį rusų atlikėją Viktorą Cojų.
Kritikai teigia, kad režisieriaus sulaikymas buvo planuotas valdžios struktūrų veiksmas, siekiant nutildyti Rusijos ideologiją kritikuojantį ir liberalias idėjas šalyje skleidžiantį kūrėją. Kai kurie stebėtojai sieja bylą su režisieriaus kritika Rusijos ortodoksų bažnyčiai.
Prezidento Gitano Nausėdos spaudos konferencija. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr. Nors Prezidentūra tvirtina, kad šalies vadovo patarėjų viešai išsakoma nuomonė yra ir prezidento Gitano Nausėdos nuomonė, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis ir toliau teigia, kad yra priešingai. Šią savaitę R. Karbauskis pareiškė, kad nacionalinio saugumo grupės patarėjas Darius Kuliešius ir vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Neverovičius kenkia šalies vadovo reputacijai.
Politikos ekspertai teigia, kad R. Karbauskis, anksčiau nemažai kritikos pareiškęs ir kitam prezidento vyriausiajam patarėjui Povilui Mačiuliui, pasitelkia politinę taktiką, kai nenorima tiesiogiai konfliktuoti su prezidentu.
„R. Karbauskis nenori tiesiogiai konfrontuoti su prezidentu, kadangi G. Nausėda labai padeda R. Karbauskiui ir S. Skverneliui atgauti populiarumą per pandemiją. Pirmiausia prezidentas padėjo tuo, kad užleido lyderystę pandemijos metu S. Skverneliui ir visais klausimais seka iš paskos Vyriausybei, bandydamas tik prisijungti prie kai kurių iniciatyvų. Dėl visų problemų, kurios kyla šiai Vyriausybei prieš, per ir po pandemijos, G. Nausėdos kritika valdantiesiems skamba labai neryžtingai ir minkštai. Taigi ponas Karbauskis ir ponas Skvernelis negali atsidžiaugti tokiu prezidentu. Jie juk ne kartą yra pabrėžę, kad bendradarbiavimas daug geresnis nei su buvusia pikta moterimi Dalia Grybauskaite“ , – Eltai sakė Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, apžvalgininkas Virgis Valentinavičius. Virgis Valentinavičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Manau, tokia forma R. Karbauskis išsako savo pageidavimus/reikalavimus prezidentui. Pone prezidente, jūs taip nedarykit, bet jis tai daro mandagia forma: ne tiesiogiai prezidentui išsakydamas, o per patarėjus“, – pridūrė apžvalgininkas.
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius (VDU) Algis Krupavičius pritarė V. Valentinavičiui ir teigė, kad R. Karbauskis tikrai vengia konfliktuoti tiesiogiai su prezidentu.
„Tiesiogiai su prezidentu konfrontuoti nenorima. Prezidentas tokioje dvikovoje būtų stipresnis asmuo, tai pasirinktas kitas taikinys. Toks žingsnis yra politinės taktikos dalykas“ , – Eltai sakė A. Krupavičius.
„Nieko čia naujo nėra, tokių atvejų buvo ir anksčiau. Dabartinės valdžios politikai mesdavo mažiau ar daugiau akmenų į Prezidentūros daržą per patarėjus. Buvo ir kompetencija abejojama bei visokių istorijų dėl privačių viešų interesų derinimo ir panašiai. Tai manau, iš tokių apsižodžiavimų nereikėtų daryti toli siekiančių išvadų. Tokius apsižodžiavimus reikėtų vertinti kaip politinę taktiką, bandant apsibrėžti savo galios ir įtakos ribas bei šias ribas dar šiek tiek išplečiant. Taip pat rodymas savo politikos, įtakos reikšmę tiek politikos lauke, tiek viešoje erdvėje“ , – teigė A. Krupavičius.
Pasak politologo, ne pirmas kartas, kai Seimo valdantieji kritiką adresuotą prezidentams reiškia per jų patarėjus. Politologas Algis Krupavičius. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
„Patarėjai turi perteikti prezidento nuomonę ir savo asmeninių nuomonių neturėtų reikšti. Bet visaip yra buvę. Teigti, kad ugnį į patarėjus nukreipia tik dabartiniai valdantieji, būtų visiškai netiesa. Kažkada Albiną Janušką taip pat vadino pilkuoju kardinolu“, – sakė jis.
ELTA primena, kad „valstiečių“ lyderis R. Karbauskis ketvirtadienį sukritikavo G. Nausėdos patarėjus, esą šie rodo nepagarbą Seimui. Politiko kritiką sukėlė trečiadienio vakare Prezidentūros Seimui pateiktos ir skubos tvarka svarstyti pasiūlytos pastarąją savaitę pristatytos iniciatyvos skirti vienkartines išmokas vaikams bei mažinti gyventojų pajamų mokestį.
„Logiškai sunku paaiškinti, kodėl reikėjo vakar (trečiadienio) vakare pateikti pasiūlymus ir reikalauti juos šiandien (ketvirtadienį) ypatingos skubos tvarka priiminėti. Tai kažkokia nepagarba. Aš esu įsitikinęs, kad prezidentas nežino, jog taip buvo pasielgta“, – Seime ketvirtadienį teigė R. Karbauskis.
Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Taip pat ketvirtadienį R. Karbauskis pareiškė, kad portalui Delfi paskelbus, jog J. Narkevičiui kaltinimus dėl korupcijos renovuojant namą metęs verslininkas Aleksandras Ribnikovas konsultavosi su prezidento Nacionalinio saugumo grupės patarėju D. Kuliešiumi, kyla būtinybė šią informaciją įvertinti atskirai. Politikas tvirtina, kad nors pats ir nėra tyrėjas, tačiau tai, kad šalies vadovo patarėjas D. Kuliešius kažką slepia, supranta puikiai.
„Valstiečių“ lyderis ir anksčiau yra kritikavęs prezidento komandą, bet ne patį šalies vadovą. Griežto R. Karbauskio įvertinimo šiais metais buvo sulaukęs vyriausiasis G. Nausėdos patarėjas Povilas Mačiulis po to, kai jis LRT radijui pareiškė, jog R. Karbauskio paviešintos schemos apie neva buvusio susisiekimo ministro Roko Masiulio įdarbintus artimus žmones yra „politinės realybės šou“, o paviešinti argumentai, tvirtino P. Mačiulis, yra neįtikinami.
R. Karbauskis, reaguodamas į šį prezidento patarėjo pasisakymą, Eltai teigė, kad P. Mačiulio pasakymai yra visiškas absurdas.
Tiesa ir teisingumas – svarbiausia
Praėjus vos kelioms valandoms po JAV prezidento Donaldo Trumpo komentaro apie esą per didelę jo buvusiam patarėjui Rogeriui Stone’ui rekomenduojamą skirti bausmę, Teisingumo departamentas pakeitė savo sprendimą. Incidentas sukėlė įtarimų dėl galimo prezidento kišimosi, praneša „Deutsche Welle“.
Antradienį atsistatydino keturi teisininkai, Rogerio Stone’o byloje ėję prokurorų pareigas, Teisingumo departamentui paskelbus apie galimą bausmės, rekomenduojamos skirti ilgamečiam D. Trumpo patarėjui, sumažinimą.
Teisingumo departamento sprendimas paskelbtas praėjus vos kelioms valandoms po to, kai, pasipiktinęs rekomenduojamu 7-9 metų kalėjime laikotarpiu, D. Trumpas parašė žinutę tviterio paskyroje. Tokią bausmę jis įvardijo kaip „siaubingą ir nesąžiningą“, taip pat „netinkamą teisingumo vykdymą“.
Teisingumo departamentas informavo, kad bausmės rekomendacija buvo paskelbta pirmadienio vakarą, o advokatai šiuo klausimu su Baltaisiais rūmais esą nediskutavo.
Lapkritį buvęs prezidento patarėjas R. Stone’as buvo nuteistas dėl septynių kaltinimų: melavimo Kongresui, trukdymo dirbti ir liudininkų parodymų klastojimo.
Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.
Nors Teisingumo departamento rekomendacijų keitimas yra labai neįprastas reiškinys, šį kartą vienas anksčiau šioje byloje nedalyvavęs pareigūnas pareiškė, kad rekomendacija yra „perteklinė ir nepagrįsta“, todėl departamentas esą iš viso neteiks jokios oficialios rekomendacijos.
Kai buvo paskelbta apie šiuos pakeitimus, iš bylos nutarė trauktis keturi R. Stone’o nuteisimo siekę prokurorai: Aaronas Zelinsky’is, Adamas Jedas, Michaelis Marando ir Jonathanas Kravisas. J. Kravisas teisme pareiškė ne tik paliekantis bylą, bet ir pasitraukiantis iš federalinio prokuroro posto.
J. Kravisas ilgą laiką dirbo prokuroru Vašingtone, jis dalyvavo keliose bylose, kurias iškėlė specialiojo patarėjo Roberto Muellerio komanda, taip pat prisidėjo prie buvusio D. Trumpo rinkimų kampanijos vadovo Paulo Manaforto nuteisimo.
Prokuroras A. Zelinsky’is žada sugrįžti prie ankstesnių generalinio prokuroro Baltimorėje pareigų. Dėl šio su R. Stone’o byla susijusio incidento jis taip pat pasitraukė iš pareigų Vašingtone. A. Zelinsky’is anksčiau yra dalyvavęs bylose, kurių metu spręsta, ar D. Trumpo kampanijos rengėjai žinojo apie tai, kad Rusija turėjo priėjimą prie demokratų elektroninių laiškų, kurie vėliau buvo paviešinti.
Kokias pareigas eis iš bylos pasitraukęs A. Jedas kol kas nežinoma. Prieš tai, kai prisijungė prie R. Muellerio komandos, jis dirbo Teisingumo departamente, kur sprendė civilines bylas.
„Teisinės valstybės principai ir ši didžiulė nuostabaus Teisingumo departamento tradicija siaubingai iškreipiama D. Trumpo asmeninių troškimų ir poreikių, – teigė Senato mažumos lyderis Chuckas Schumeris. – Tai didelė gėda.“
JAV prezidento Donaldo Trumpo teisininkų komanda šeštadienį pristatė gynybos argumentus, kuriuos žada pasitelkti apkaltos teisme Senate.
Tai pirmas kartas, kai D. Trumpo teisininkų komanda atskleidė kontrapuolimo priemones. Jie teigia, kad apkaltos procesas pažeidžia Konstituciją ir yra bandymas anuliuoti 2016 m. rinkimų rezultatus bei kišimasis į šių metų rinkimus.
D. Trumpo advokatų komandai vadovaus prezidento patarėjas Patas Cipollone’as, jį parems asmeninis D. Trumpo advokatas Jay’us Sekulowas. Prie jų prisijungs ir Billo Clintono apkaltoje dalyvavęs Kenas Starras bei įžymus advokatas Alanas Dershowitzas.
P. Cipollone’o ir J. Sekulowo gynybos pareiškime teigiama, kad demokratų vadovaujamuose Atstovų rūmuose patvirtinti apkaltos straipsniai „yra pavojingas išpuolis prieš Amerikos žmonių teisę laisvai rinkti prezidentą“.
„Tai įžūlus ir neteisėtas bandymas anuliuoti 2016 m. rinkimų rezultatus ir kištis į 2020 m. rinkimus“, – pareiškime teigia D. Trumpo komanda.
Atstovų rūmuose D. Trumpui pateikti kaltinimai dėl dviejų straipsnių pažeidimų.
Pirmiausia jis kaltinamas piktnaudžiavimu valdžia – D. Trumpas, kaip teigiama, grasino Kijevui neteikti karinės paramos, jei Ukrainos vyriausybė nepradės tyrimo, kuriuo prezidentas siekęs apšmeižti savo varžovą šių metų JAV prezidento rinkimuose. D. Trumpas taip pat kaltinamas trukdymu dirbti Kongresui, Baltiesiems rūmams atsisakius leisti liudytojams dalytis informacija su demokratų tyrėjais.
„Remiantis Konstitucija, apkaltos straipsniai negalioja. Nėra jokio nusikaltimo, jokių teisės principų pažeidimų“, – teigė teisininkų komanda.
JAV prezidento Donaldo Trumpo advokatas Rudy‘is Giulianis, kuris yra viena pagrindinių figūrų vadinamojoje Ukrainos aferoje, anot amerikiečių žiniasklaidos, atvyko į Ukrainą. Kelionės tikslas yra planuojama TV dokumentika, kurioje R. Giulianis nori atremti kaltinimus D. Trumpui, rašo „The New York Times“.
Anot pranešimo, R. Giulianis pradžioje antradienį atvyko į Vengrijos sostinę Budapeštą, o tada – į Kijevą, kad susitiktų su buvusiais Ukrainos prokurorais. Budapešte jis, anot duomenų, susitiko su buvusiu Ukrainos generaliniu prokuroru Jurijumi Lucenka.
Laikraštis, remdamasis informuotais šaltiniais, rašo, kad R. Giulianis Kijeve „mėgins susitikti ir su kitais buvusiais Ukrainos prokurorais, tarp jų – J. Lucenkos pirmtaku Viktoru Šokinu“. Paklaustas apie susitikimus, R. Giulianis sakė: „Kaip kiekvienas geras advokatas, aš renku įrodymus, kad apginčiau savo klientą nuo neteisingų kaltinimų“.
TV dokumentiką kuria stotis „One America News Network“ (OAN).
Demokratų vyraujami Atstovų Rūmai šiuo metu vykdo tyrimą dėl apkaltos D. Trumpui. Demokratai kaltina prezidentą piktnaudžiavus valdžia, nes jis esą reikalavo, kad Ukraina pradėtų tyrimą prieš buvusį viceprezidentą ir demokratų kandidatą į prezidentus Joe Bideną.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigia, kad paviešintame JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio telefoninio pokalbio išraše neįžvelgia nieko kompromituojančio.
JAV vadovas sulaukė kaltinimų, kad pokalbio metu neva darė spaudimą Kijevui pradėti tyrimą, kuris galėtų pakenkti jo politiniam priešininkui, demokratų kandidatui į JAV prezidentus Joe Bidenui. D. Trumpas per pokalbį klausė Ukrainos prezidento, ar tyrėjai galėtų dar kartą peržiūrėti J. Bideno sūnaus Hunterio veiklą Ukrainoje.
JAV ir Ukrainos vadovų pokalbis telefonu vyko liepos 25 dieną.
„Neįžvelgiu nieko kompromituojančio D. Trumpo ir V. Zelenskio pokalbyje“, – sakė V. Putinas.
„Prezidentas D. Trumpas kreipėsi į kolegą su prašymu ištirti galimą korupcijos atvejį, susijusį su buvusios administracijos nariais. Bet kuris valstybės vadovas būtų turėjęs padaryti tą patį“, – pareiškė V. Putinas, pridurdamas, kad „jie jau naudojosi bet kokiu pasiteisinimu, kad užsipultų prezidentą D. Trumpą, o dabar tai Ukraina“.
Dėl šio D. Trumpo pokalbio demokratai pradėjo apkaltos tyrimą. Tyrimu yra tikrinami D. Trumpui mesti kaltinimai piktnaudžiavimu galia, siekiant apjuodinti varžovą 2020 metais vyksiančiuose JAV prezidento rinkimuose – J. Bideną.
Rusijos vyriausybė pirmadienį patyrė beprecedentį pasipriešinimą dėl tiriamosios žurnalistikos reporterio, kaltinamo su narkotikais susijusia veikla, suėmimo. Ir liberalūs, ir Kremlių remiantys asmenys reikalavo jį paleisti.
Trys svarbiausi Rusijos dienraščiai pirmame puslapyje išreiškė solidarumą ir gynė sulaikytąjį Ivaną Golunovą, kuris sakė taip esąs baudžiamas už tiriamąją veiklą.
„Aš esu/mes esame Ivanas Golunovas“, didelėmis raidėmis buvo rašoma trijų laikraščių – „Kommersant“, „Vedomosti“ and RBK – pirmuose puslapiuose.
I. Golunovas, 36 metų tiriamosios žurnalistikos atstovas, dirbantis nepriklausomoje rusakalbėje žiniasklaidos platformoje „Meduza“ buvo sulaikytas praėjusią savaitę, pareiškus įtarimus dėl narkotikų gamybos ir platinimo.
Jei būtų nuteistas, jam grėstų daugiau kaip 20 metų kalėjimo. I. Golunovo advokatai tvirtina, kad pareikšti kaltinimai yra melagingi.
I. Golunovo suėmimas sukėlė žurnalistų ir kitų rėmėjų pasipiktinimą ir paskatino savo susirūpinimą išreikšti Europos Sąjungą, Jungtines Tautas, Europos Tarybą ir kitas organizacijas.
I. Golunovas buvo paleistas iš ikiteisminio kalinimo savaitgalį, kai šimtai palaikančiųjų susirinko prie Maskvos teismo rūmų. Jam paskirtas namų areštas.
Trijų laikraščių pirmuose puslapiuose spausdintas tas pats teiginys, pabrėžiantis, kad I. Golunovo persekiojimas yra Rusijos visuomenės įbauginimo aktas. Laikraščiai reikalavo atlikti tyrimą dėl žurnalisto sulaikymo aplinkybių.
Laikraščiuose teigiama, kad švelnesnės ikiteisminio laikymo sąlygos yra sveikintinos, bet jie nesutinka su tuo, kad įrodymai, pateikti tyrėjų, yra įtikinantys.
Rusija ir Jungtinės Amerikos Valstijos apkaltino viena kitą dėl to, kad Rytų Kinijos jūroje penktadienį vos nesusidūrė du abiejų šalių kariniai laivai. Abi šalys kaltina viena kitą dėl pavojingo ir neprofesionalaus elgesio, praneša „Reuters“.
Rusijos Ramiojo vandenyno flotilės atstovų teigimu, „USS Chancellorsville“ raketinis kreiseris priartėjo per mažiau nei 50 metrų prie Rusijos eskadrinio minininko „Admiral Vinogradov“. Šis buvo priverstas imtis skubių veiksmų, kad išvengtų susidūrimo, skelbė Rusijos naujienų agentūros.
Jos citavo Rusijos Ramiojo vandenyno flotilės pareiškimą, teigiantį, kad incidentas įvyko penktadienį anksti rytą rytinėje Rytų Kinijos jūros dalyje. Tai įvyko tada, kai grupė Rusijos karo laivų plaukė panašiu kursu, kaip ir JAV karinių jūrų pajėgų smogiamoji grupė.
„JAV raketinis kreiseris „Chancellorsville“ staiga pakeitė kursą ir pasuko skersai kelio eskadriniam minininkui „Admiral Vinogradov“, priartėdamas mažesniu nei 50 metrų atstumu“, – buvo teigiama pranešime.
Pranešime priduriama, kad amerikiečių laivo vadai prieš tai buvo perspėti dėl tokių nepriimtinų veiksmų.
Šią įvykių versiją JAV pajėgos užginčijo, teigdamos, kad Rusijos laivas veikė „nesaugiai ir neprofesionaliai“.
„ Kai manevravo Filipinų jūroje, Rusijos eskadrinis minininkas atliko nesaugių manevrų prieš „USS Chancellorsville“, – sakė JAV laivyno septintosios flotilės atstovas spaudai, vadovas Claytonas Dossas.
Šis nesaugus veiksmas privertė „Chancellorsville“ įjungti visus variklius visa galia ir manevruoti, kad išvengtų susidūrimo.
Naktį į ketvirtadienį buvo suimtas buvęs Škotijos vyriausybės vadovas Alexas Salmondas. Kaip praneša laikraštis „The Telegraph“, jam buvo pateikti kaltinimai.
Pasak leidinio, Škotijos policija patvirtino, kad suimtas 64 metų amžiaus vyras, bet išsamesnių detalių nepateikė.
A.Salmondas vadovavo Škotijos vyriausybei nuo 2007 iki 2014 metų, jis buvo Škotijos nacionalinės partijos lyderis.
Jis taip pat veda politinį šou televizijos kanale „Russia Today“. Šio kanalo vyriausioji redaktorė Margarita Simonian patvirtino, kad A. Salmondas suimtas.
Pasak „The Telegraph“, buvęs Škotijos vyriausybės vadovas neseniai atsidūrė seksualinio skandalo centre. 2018 metų vasarą dvi moterys politiką apkaltino priekabiavimu – esą jis nederamai elgėsi, kai ėjo Škotijos pirmojo ministro pareigas.
A.Salmondas kategoriškai neigia kaltinimus ir vadina juos juokingais.
Jungtinėse Valstijose pateikti kaltinimai tinklalapio „WikiLeaks“ įkūrėjui Julianui Assange’ui, kuris nuo 2012 metų yra Ekvadoro ambasadoje Londone. Tai ketvirtadienį pranešė laikraštis „The Washington Post“, gavęs dokumentų, kuriuose kalbama apie kaltinimus J. Assange`ui.
Leidinio žiniomis, Teisingumo departamentas neplanavo skelbti informacijos apie kaltinimus J. Assange`ui, bet vienas iš prokuroro padėjėjų – Kellenas Dwyeris – netyčia atskleidė šiuos duomenis. „The Washington Post“ šaltiniai patvirtino, kad tinklalapio įkūrėjui pateikti kaltinimai ir kad ši informacija nebuvo specialiai atskleista.
Prokuroro biuro Virdžinijos valstijoje, kurio dokumentuose buvo informacija apie kaltinimų pateikimą, atstovė pareiškė, kad J. Assange’o vardas juose nurodytas per klaidą.
Anksčiau ketvirtadienį laikraštis „The Wall Street Journal“ pranešė, kad Teisingumo departamentas ruošiasi pateikti kaltinimus „nutekinimų tinklalapio“ įkūrėjui. J. Assange`as greičiausiai bus kaltinamas pagal straipsnį dėl šnipinėjimo.
2012 metais J. Assange`as paprašė prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone, kad išvengtų ekstradicijos į Švediją, kur buvo išduotas jo arešto orderis dėl kaltinimų prievarta ir išžaginimu. J. Assange`as labiausiai bijojo, kad Švedija deportuos jį į JAV, kur australui gresia iki 35 metų kalėjimo arba mirties bausmė už slaptų Valstybės departamento duomenų publikavimą.
„WikiLeaks“ įkūrėjas kaltinimus atmeta ir vadina juos politiškai motyvuotais.
Nesutarimai tarp dviejų konservatoriams priklausančių diplomatų pastaruoju metu pateko į visuomenės akiratį. Prezidento posto siekiantis Vygaudas Ušackas jaučiasi įžeistas Žygimanto Pavilionio išsakytos nuomonės, kad jis yra „prorusiškas“ kandidatas ir todėl kelia „grėsmę partijai ir Lietuvai“.
Prezidento posto siekiantis V. Ušackas teigia, kad tokios Ž. Pavilionio kalbos yra nepagarba ir įžeidimas ne tik jam, bet pirmiausia partijai ir jos vadovybei. Todėl V. Ušackas asmeniškai reikalauja TS-LKD pirmininko Gabrieliaus Landsbergio išsakyti politinį Ž. Pavilionio elgesio vertinimą ir imtis konkrečių veiksmų, kad būtų nutraukta, pasak jo, šmeižto ir purvo drabstymo kampanija.
Trečiadienį paskelbtame laiške G. Landsbergiui V. Ušackas piktinasi, kad po Ž. Pavilionį įspėjusio TS-LKD Priežiūros komiteto posėdžio jis ne tik nesulaukė atsiprašymo, bet priešingai – dar daugiau nepagrįstų kaltinimų.
Tuo tarpu pats Ž. Pavilionis į šią situaciją ir į partijos Priežiūros komiteto išvadą žvelgia kitaip. Jis nėra linkęs atsiprašyti V. Ušacko ir akcentuoja, kad siekia užtikrinti, jog Tėvynės sąjungos keliami kandidatai į prezidentus nenutoltų nuo partijos postuluojamų vertybių. Politikas pabrėžia, kad V. Ušacko pasipiktinimą sukėlusį pasisakymą jis ištarė tiesiog kaip individas, profesionalas, ambasadorius, šaulys ir pilietis.
Visgi Ž. Pavilionis žada, kad daugiau asmeniškumų jo komentaruose nebebus. Politikas teigia, kad nuo šiol visi partijoje egzistuojantys skirtumai dėl užsienio ir saugumo politikos turėtų būti diskutuojami partijos viduje, o pats nuo šiol konkrečių asmenų veiksmų nebekomentuos – tik konkrečią politiką ir faktus.
„Aš nenorėčiau daugiau komentuoti, nes vakar Priežiūros komitete mes ilgai dėl to aiškinomės ir kalbėjome apie tam tikrus neatitikimus. Buvo nuspręsta, kad tie pozicijų skirtumai dėl užsienio ir saugumo politikos, kurie galbūt yra akivaizdūs, turėtų būti toliau aiškinami partijos viduje“, – Eltai aiškino Ž. Pavilionis. Pasak jo, V. Ušackas turėtų laikytis ilgalaikės partijos pozicijos Rusijos atžvilgiu.
Vygaudas Ušackas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Jeigu jis yra partijos kandidatas, tai jis turėtų bent jau laikytis tų nuostatų, su kuriomis mes tris dešimtmečius judame į priekį“, – pabrėžė diplomatas. Jis pažymėjo tikįs, kad jam asmeniškai nebereikės kelti klausimų apie nuo partijos vertybių atitolusius asmenis ir pozicijas.
„Aš nuo šiol nebekomentuosiu asmenų, nuo šiol komentuosiu tik politikas ir faktus. Tam aš jaučiuosi pakankamai stiprus. O asmenis, kurie kandidatuoja nuo partijos, turi vertinti partijos vadovybė ir kitokios institucijos. Nuo šiol tikrai susilaikysiu nuo asmeniškumų, nes vakar įrodžiau visiems, kad mes turėtume laikytis turinio, kuris yra visiems labai priimtinas“, – sakė politikas.
Paprašytas konkretizuoti ir pasakyti, ar jis ir toliau mano, kad V. Ušackas nesilaiko partijos deklaruojamų vertybių, Ž. Pavilionis kalbėjo abstrakčiai.
„Nebenoriu tos temos daugiau liesti. Manau, kad tai turėtų būti perduota partijos atsakomybėn. Aš tiesiog išryškinau tam tikrus skirtumus ir neatitikimus. Kadangi esu tos srities (Diplomatijos. – ELTA) ilgametis profesionalas ir ilgametis partijos narys. Manau, kad tie neatitikimai turi būti toliau aiškinami partijos viduje. Tai yra visos partijos atsakomybė už mūsų kandidatus, už ką jie kalba. Aš galbūt sureagavau kaip individas, kaip profesionalas, ambasadorius, šaulys, pilietis“, – kalbėjo konservatorius.
Paklaustas ar yra linkęs atsiprašyti partijos kolegos, Ž. Pavilionis pažymėjo, kad, be V. Ušacko, niekas kitas tokio reikalavimo jam nesuformulavo. Politikas dar kartą pakartojo, kad ir toliau principingai seks, kad niekas nenutoltų nuo Tėvynės sąjungos politinių vertybių.
„Aš niekada neskundžiu žmonių ir aš kalbu apie problemas. Iki šiol aš tą dariau ir darysiu. Ir jeigu vėl kažkas nuo tų gairių nukryps – aš, aišku, tai pastebėsiu, bet tada jau kalbėsiu apie turinį, apie principus ir vertybes“, – apibendrino Ž. Pavilionis.
Vilniaus apygardos teismo teisėjai po atostogų nagrinėja rezonansą sukėlusią bylą, kurioje kaltinamieji yra dviejų partijų – Lietuvos liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos – nariai bei koncernas „MG Baltic“. Teismo posėdis prasidėjo kaltinamųjų parodymais. Koncernas „MG Baltic“ bei partijos Liberalų sąjūdis bei Darbo partija nepripažįsta kaltinamajame akte išdėstytų kaltinimų. Kitas teismo posėdis vyks rugpjūčio 30 dieną.
„MG Baltic koncerno“ advokatas Linas Belevičius, duodamas parodymus, sakė, kad koncernas nepripažįsta savo kaltės bei patvirtino, kad „MG Baltic“ ir R. Kurlianskio nesiejo jokie darbo santykiai bei jokių viceprezidento pareigų jis nėjo, kaip nurodyta kaltinamajame akte.
„Jis ėjo valdybos nario pareigas, kurios nesuteikia teisės atstovauti įmonei“, – teigė L. Belevičius.
Lietuvos liberalų sąjūdžio advokatas Raimundas Jurka patvirtino, kad nepripažįsta kaltinamajame akte išdėstytų kaltinimų. Partija atsiriboja nuo kaltinimų, kurie yra duodami partijos nariams kaip fiziniams asmenims, o ne visai partijai.
Po parodymų R. Jurka, skirtingai nei kiti advokatai bei kaltinamieji, sutiko atsakyti į teisėjų kolegijos, prokuroro bei kitų advokatų užduodamus klausimus.
Dėl daugumos R. Jurkos atsakymų nesutiko E. Masiulis. Teisėjų kolegijos pirmininkei paklausus, ar E. Masiulis norėtų pakomentuoti advokato atsakymus dėl liberalų sąjungos, E. Masiulis vis dėlto atsisakė.
R. Jurka neigė gandą, kad Liberalų sąjūdį įkūrė „MG Baltic“ koncernas.
Darbo partijos advokatas Vaidotas Sviderskis sakė, kad kaltinamasis aktas yra nesuprantamas ir partija negali pripažinti pateiktų kaltinimų.
Pasak advokato, Vytautas Gapšys niekada neturėjo įgaliojimų veikti Darbo partijos vardu.
„V. Gapšys niekada neturėjo įgaliojimų veikti Darbo partijos vardu“, – teisme teigė Darbo partijos advokatas.
Kaip Elta jau skelbė, Eligijus Masiulis savo parodymus pradėjo išsamia savo, kaip politiko bei Seimo nario, karjeros apžvalga. Pasak E. Masiulio, jo sprendimai bei veiksmai Seime nebuvo veikiami nei Raimundo Kurlianskio, nei „MG Baltic“ koncerno. Jis dar kartą pabrėžė nepritariąs kaltinamajame akte pateiktiems kaltinimams.
„MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus. Irmanto Sidarevičiaus (ELTA) nuotr.
„Atsakingai pareiškiu, kad nepripažįstu pateiktų kaltinamų“, – teigė E. Masiulis.
Apibūdinęs savo politinę karjerą, jis patvirtino, kad pažįsta daug verslo atstovų, tarp jų ir R. Kurlianskį.
„Esu pažįstamas su visais verslo įstaigų atstovais. (…) Aš, kaip politikas, privalėjau bendrauti su įvairiais visuomenės atstovais“, – sakė E. Masiulis.
Kaltinamasis pripažino, kad „MG Baltic“ koncernas iki tol, kol nebuvo sugriežtintas politinių partijų finansavimo įstatymas, rėmė Liberalų partiją. Bet sugriežtinus įstatymą, pasak E. Masiulio, nei koncernas, nei R. Kurlianskis neberėmė Liberalų sąjūdžio.
Jis pabrėžė, kad priiminėjant Vartojimo kredito įstatymo pataisą tiesiogiai per jį nebuvo veikiami jokie sprendimai Seime. Nebuvo sutarta nei dėl jokio kyšio davimo ar gavimo, kad būtų paveikiami Liberalų sąjūdžio nariai Seime.
„Aš nežadėjau R. Kurlianskiui ar koncernui paveikti Seimo narius. Mano veiksmai nebuvo veikiami R. Kurlianskio ar kitų asmenų“, – teigė E. Masiulis Teisėjų kolegijai.
Pasak E. Masiulio, dėl kito projekto, kuris minimas kaltinamajame akte „Vilnius – Utena kelio rekonstrukcija“, taip pat nebuvo imamas joks kyšis iš „MG Baltic“ ar R. Kurlianskio. Pasak E. Masiulio, „Vilnius-Utena kelio rekonstrukcija“ buvo tik leidimas pradėti tolesnes procedūras Vyriausybėje.
„Šis nutarimas net teoriškai negali būti naudingas „MG Baltic“, net aš nepritariau šio kelio rekonstrukcijai“, – teigė E. Masiulis.
E. Masiulis tikino nedaręs įtakos ir Jono Basanavičiaus paminklo vietos parinkimui Vilniaus senamiestyje. Ir jam nežinomi argumentai, kodėl „MG Baltic“ ar R. Kurlianskiui būtų aktuali šio paminklo pastatymo vieta.
Pasak kaltinamojo, R. Kurlianskis tik teiravosi, kur bus statomas paminklas. E. Masiulis sakė žinojęs, kad dėl paminklo vietos buvo daug nuomonių, todėl pasiūlė merui Remigijui Šimašiui dėl šio sprendimo neskubėti.
„R. Kurlianskis manęs neprašė paveikti Vilniaus merą Remigijų Šimašių, kad J. Basanavičiaus paminklo vieta turėtų būti ne prie Nacionalinės filharmonijos, o Konstantino Sirvydo skvere prie Prancūzijos ambasados (…) Aš niekam įtakos nedariau ir nesiekiau daryti įtakos R. Šimašiui. Man nebuvo žinoma, kodėl paminklo vietos parinkimas gali būti naudingas „MG Baltic“ ar pačiam R. Kurlianskiui“, – sakė E. Masiulis.
Pasak E. Masiulio, kaltinimai dėl dalyvavimo „Alfa savaitėje“ yra absurdiški, ir tai riboja jo žodžio laisvę.
„Esu pirmas Seimo narys, kuris yra baudžiamas už dalyvavimą „Alfa savaitėje“. Esu įsitikinęs, kad tai prieštarauja Konstitucijai“, – teigė E. Masiulis.
Pasak E. Masiulio, būtų keista, kad vieši asmenys neitų į žiniasklaidą bei mano, kad šis kaltinimas yra antikonstituciškas.
„Tai viešo asmens pareiga“, – sakė E. Masiulis.
E. Masiulis neigia, kad gauti pinigai iš R. Kurlianskio buvo kyšis. Pasak jo, tai buvo asmeninė paskola E. Masiuliui.
„Atsakingai noriu pareikšti, kad pinigus iš R. Kurlianskio gavau kaip paskolą investicijai į nekilnojamąjį turtą. (…) Kaip tik mano žmonos šeima ketino per varžytines įsigyti nekilnojamojo turto Palangoje“, – sakė E. Masiulis.
„Aš Kurlianskio paklausiau, ar jis, esant poreikiui, paskolintų man pinigų“, – teisme sakė kaltinamasis.
Kaltinamajame akte rašoma, kad E. Masiulis paėmė 106 tūkst. eurų, o ne 90 tūkstančių. Pasak E. Masiulio, jis iš R. Kurlianskio paėmė 90 tūkstančių ir pasidėjo juos į automobilio bagažinę.
„Sėdėdamas automobilyje surašiau su trijų proc. palūkanomis susitarimą dėl devyniasdešimties tūkstančių paskolos. (…) Juodoje rankinėje buvo ir šešiolika tūkstančių mano asmeninių pinigų, kuriuos turėjau paduoti žmonos seseriai“, – sakė E. Masiulis.
Pasak E. Masiulio, tai buvo civiliniai santykiai su R. Kurlianskiu, patvirtinti paskolos susitarimu.
Nuotraukoje: garsusis Eligijus Masiulis.
„MG Baltic koncerno“ advokatas Linas Belevičius, duodamas parodymus, sakė, kad koncernas nepripažįsta savo kaltės bei patvirtino, kad „MG Baltic“ ir R. Kurlianskio nesiejo jokie darbo santykiai bei jokių viceprezidento pareigų jis nėjo, kaip nurodyta kaltinamajame akte.
„Jis ėjo valdybos nario pareigas, kurios nesuteikia teisės atstovauti įmonei“, – teigė L. Belevičius.
Kaip ELTA jau skelbė, duodamas parodymus R. Kurlianskis pabrėžė, kad tarp jo ir “,MG Baltic“ koncerno nebuvo pasirašyta jokia darbo sutartis, todėl jis koncerno labui net negalėjo veikti.
„Sutinku ir pageidauju duoti parodymus, kaip jau esu paaiškinęs, kaltinamasis aktas man nesuprantamas“, – pradėjo savo parodymus R. Kurlianskis.
Pasak kaltinamojo, jam nesuprantama formuojama viešoji nuomonė bei valstybės vadovų komentarai, esą jis veikė „MG Baltic“ koncerno labui. Pasak R. Kurlianskio, jis negalėjo veikti koncerno labui, nes jokios darbo sutarties tarp „MG Baltic“ ir jo nebuvo sudaryta.
„Kaltinamajame akte teigiama, kad aš, Raimondas Kurlianskis, buvau viceprezidentas koncerne, tokios pareigybės „MG Baltic“ net nebuvo. Niekada nebuvo sudaryta su manim ir „MG Baltic“ koncernu jokia darbo sutartis“, – sakė teisme R. Kurlianskis.
Pasak kaltinamojo, jis buvo tik valdybos narys, kurią sudaro šeši nariai. Valdybos narius jungė tik įstatytai, kurie nesuteikia teisės atstovauti pačiam „MG Baltic“ koncernui.
„Man nebuvo suteikti jokie įgaliojimai“, – sakė R. Kurlianskis.
„MG Baltic koncerno“ advokatas Linas Belevičius, duodamas parodymus, sakė, kad koncernas nepripažįsta savo kaltės bei patvirtino, kad „MG Baltic“ ir R. Kurlianskio nesiejo jokie darbo santykiai bei jokių viceprezidento pareigų jis nėjo, kaip nurodyta kaltinamajame akte.
„Jis ėjo valdybos nario pareigas, kurios nesuteikia teisės atstovauti įmonei“, – teigė L. Belevičius.
R. Kurlianskis sakė, kad verslo paramos davimas viešosioms įstaigoms ir projektams yra normali procedūra visoje Lietuvoje. R.Kurlianskio teigimu, jo parama Taikomosios politikos institutui nebuvo joks kyšis. Ir Taikomosios politikos institutu nebuvo pasinaudota duoti kyšį kuriam nors Seimo nariui. Buvo paremta paties instituto veikla. Pasak kaltinamojo, „visos stambios, privataus, viešojo, kapitalo įmonės kaip „Lietuvos energija“, „Swedbank“, „Telia“ ir daugelis kitų“ teikia paramą viešosioms įmonėms.
R.Kurlianskis pabrėžė, kad verslo ir politikų bendravimas yra normali procedūra valstybėje. Pripažino, kad bendravo ir gerai pažinojo tiek E. Masiulį, tiek Š. Gustainį. Bet jokie kyšiai bei poveikis politiniams procesams per juos nebuvo daromas.
„Man, kaip aktyviam žiniasklaidos dalyviui, buvo įdomūs politikos veiksmai“, – sakė R. Kurlianskis.
R. Kurlianskis sako, kad jį Valstybės saugumo departamentas (VSD) sekė trylika metų, tai jeigu vis dėlto parama Taikomosios politikos institutui būtų kyšis, tai jį Specialiųjų tyrimų tarnyba jį sulaikyti turėjo jau 2015 metais.
„Jei parama viešajai įstaigai Taikomosios politiko institutui vis dėlto buvo kyšis, aš jau tuomet turėjau būti surištas ir sulaikytas ant grindinio. STT man antrankius turėjo uždėti 2015 metais“, – teigė R. Kurlianskis.
R. Kurlianskis teismui sakė, kad E. Masiulį pažinojo tikrai gerai ir viename jų susitikime E. Masiulis paklausė, ar jis galėtų paskolinti devyniasdešimt tūkstančių eurų. Pasak R. Kurlianskio, E. Masiulis papasakojo apie asmenines investicijas bei ketinimus investuoti, bet nieko detalaus.
„Nepasakysiu, kaip išėjo kalba apie pinigų poreikį. E. Masiulis paklausė, ar galėčiau jam paskolinti pinigų?“, – sakė R. Kurlianskis.
„Tikrai detaliai neklausiau, kam E. Masiuliui reikalingi pinigai. Aš tikrai esu ne vieną kartą skolinęs asmenims pinigų“, – sakė R. Kurlianskis.
Kaltinamasis teigė, kad pinigų suma E. Masiuliui nebuvo išskirtinė ir pateikė sąrašą asmenų, kam yra skolinęs pinigus. Sumos siekė 460 tūkst., 300 tūkst., 100 tūkst., 685 tūkst., 423 tūkst., netgi 1,5 milijono litų.
„Visos paskolos buvo deklaruotos įstatymų nustatyta tvarka bei sumokėta 15 proc. GPM“, – sakė R. Kurlianskis.
„Pinigai nebuvo dėžutėje“, – sakė R. Kurlianskis.
Kaltinamasis taip pat patvirtino, kad kaip kreditorius skolino savo asmeninius pinigus.
„Skolinau savo asmeninius pinigus, tai patvirtino VMI, todėl niekaip negaliu suprasti prokuroro kaltinimo, kad tai buvo susiję su „MG Baltic“ koncernu“, – teigė R. Kurlianskis.
Parodymų pabaigoje jis pacitavo Emanuelį Kantą bei atsisakė atsakinėti į Teisėjų kolegijos klausimus.
Teismo verdiktas
Teisėsauga įtaria, kad politikai, imdami kyšius iš „MG Baltic“, palaikė ar inicijavo koncernui palankius sprendimus Seime bei kitose valstybės institucijose, taip pat darė poveikį nulemiant viešųjų pirkimų laimėtojus, primena ELTA.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta daugiau nei 150 asmenų, iš kurių daugiau kaip 50 – praėjusios ir šios kadencijos Seimo nariai, keletas buvusių ministrų, Europos Parlamento narių. Atlikta daugiau nei 200 apklausų ir daugiau nei 30 kratų.
Įtariama, kad Š. Gustainis gavo daugiau nei 8 tūkst. eurų kyšį, G.Steponavičius – 15 tūkst. eurų, V. Gapšys – daugiau nei 27 tūkst. E. Masiulis įtariamas paėmęs daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšį.
Darbo partija įtariama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, Liberalų sąjūdis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.
Įtariama, kad politikai dėl kyšių tarėsi su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, o vėliau Seime ar kitose institucijose siūlė arba palaikė koncernui palankias iniciatyvas.
Visi įtariamieji savo kaltę neigia. „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus bylą pavadino politizuota, o kaltinimus laiko nepagrįstais.
Vilniaus apygardos teismo teisėjai po atostogų nagrinėja rezonansą sukėlusią bylą, kurioje kaltinamieji yra dviejų partijų – Lietuvos liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos – nariai bei koncernas „MG Baltic“.Į antradienį vykstantį ketvirtąjį „MG Baltic“ bylos teismo posėdį susirinko visi kaltinamieji: Šarūnas Gustainis, Gintaras Steponavičius, Vytautas Gabšys, Eligijus Masiulis bei Raimondas Kurlianskis.
Prokurorui Justui Lauciui perskaičius kaltinamąjį aktą visi kaltinamieji savo kaltę neigė.
Pirmasis dėl kaltinimų nuomonę pareiškė R. Kurlianskis, kai kuriuos prokuroro pateiktus kaltinimus pavadinęs filosofiniais.
„Pozicijos dėl savo kaltės nepareikšiu ir parodymus duosiu kitame teismo posėdyje“, – sakė R. Kurlianskis.
Kaltę neigė ir E. Masiulis. „Aš juos (kaltinimus.- ELTA) sunkiai suvokiu, jie labai prasilenkia su realybe, aš nepripažįstu, to nepadariau, bet esu pasiruošęs teikti parodymus“, – sakė teisme E. Masiulis.
V. Gabšys teisėjų kolegijai išdėstė kaltinamojo akto netikslumus. Pasak jo, aktas neatitinka realios tiesos. Pasak V. Gabšio, akte pilna datų neatitikimų.
„Esu pasiruošęs parodymus duoti rugpjūčio 30 dieną, šiandien to nedarysiu. O ir kaltinimų pripažinti aš tikrai negaliu“, – sakė V. Gabšys.
Š. Gustainis ir G. Steponavičius taip pat nepripažino savo kaltės.
Buvęs liberalas Eligijus Masiulis (k) ir buvęs MG Baltic viceprezidentas Raimondas Kurlianskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Susitikimai su verslininkais negali būti laikomi nusikalstama veika“, – sakė G. Steponavičius, pasirengęs duoti parodymus.
„MG Baltic koncerno“ advokatas Linas Belevičius sakė, kad koncernas nepripažįsta savo kaltės, bet parodymus duos bei konkrečiai pakomentuos prokuroro kaltinimus.
Lietuvos liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos nepripažino kaltės, bet parodymus taip pat duos, sakė jų advokatai Raimundas Jurka ir Vaidotas Sviderskis.
Darbo partijos advokatas V. Sviderskis prokuroro kaltinamąjį aktą vadino absurdišku ir sakė, kad jį „suprastų tik prie butelio“. Pasak advokato, atitinkamai abstraktūs bus ir partijos parodymai. Taip pat advokatas pažymėjo, kad kaltinamasis aktas neatitinka teisinių reikalavimų bei vadino jį „buitišku“.
Teismas posėdį baigė, parodymus rugpjūčio 27 dieną pirmasis duos R. Kurlianskis, nors jo advokatas tam prieštaravo.
E. Masiulis tvirtino, kad jam nėra jokio skirtumo kitą posėdį duoti po R. Kurlianskio ar prieš jį, jis jau šiandien esą buvo pasiruošęs išsakyti savo poziciją.
Teismo posėdis prasidėjo kaltinamųjų prašymais teisėjų kolegijai, primena ELTA.
R. Kurlianskio advokatas Simonas Šlapinskas prašė teismo grąžinti bylą prokurorui, kadangi netiksliai nurodytos aplinkybės kaltinamajame akte pagal baudžiamajame įstatyme numatytos veikos požymius. Advokato teigimu, kaltinamajame akte neaiškiai nurodyta, kuo kaltinamas jo ginamasis, ir tai trukdo bylą nagrinėti teisme. Ginamasis negali pasinaudoti savo teisėmis.
„Turi būti aiškus nusikalstamos veikos aprašymas“, – sakė advokatas S. Šlapinskas.
Pasak prokuroro Justo Lauciaus, teisėjų kolegija neturėtų tenkinti prašymo.
Seimo narys Gintaras Steponavičius. Slaptai.lt nuotr.
„Jeigu kaltinamajam kaltinamasis aktas nepatinka, tai nereiškia, kad jis yra neteisingas. Inkriminuotos veikos buvo aprašytos ikiteisminio tyrimo metu, kaltinimo formuluotės yra aiškios ir konkrečios“, – sakė prokuroras J.Laucius.
Teisėjų kolegija nusprendė prašymo netenkinti, nes kaltinamojo akto trūkumai netrukdo nagrinėti bylos.
M. Masiulio advokatas Mindaugas Bliuvas prašė teisėjų kolegijos kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl E. Masiulio, kaip Seimo nario, laisvės suvaržymo kratos dieną. E. Masiuliui nebuvo leista išeiti iš namų kratos metu, jis tuo metu negalėjo atlikti Seimo nario funkcijų Seime. Seimo nariuio taikoma teisinė neliečiamybė, tad turėjo būti gautas Seimo sutikimas E. Masiulo neišleisti iš namų kratos metu. Taip buvo suvaržyta E. Masiulio, kaip Seimo nario, fizinė judėjimo laisvė. Pasak M. Bliuvo, buvo pažeistas 62 Konstitucijos straipsnis „Seimo nario asmuo neliečiamas. Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė“.
Teisėjų kolegija šio prašymo taip pat netenkino.
V.Gapšys teismo prašė padaryti telefoninių pokalbių išklotines kaltinamiesiems bei kaltinamųjų aktų kopijas. Pasak V. Gapšio, be šios medžiagos advokatai negali atitinkamai paruošti kaltinamųjų gynybai.
Teisėjų kolegija prašymo netenkino, nes šis prašymas prieš tai buvusiuose teismo posėdžiuose jau buvo svarstytas ir atmestas.
Teisėsauga įtaria, kad politikai, imdami kyšius iš „MG Baltic“, palaikė ar inicijavo koncernui palankius sprendimus Seime bei kitose valstybės institucijose, taip pat darė poveikį nulemiant viešųjų pirkimų laimėtojus, primena ELTA.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta daugiau nei 150 asmenų, iš kurių daugiau kaip 50 – praėjusios ir šios kadencijos Seimo nariai, keletas buvusių ministrų, Europos Parlamento narių. Atlikta daugiau nei 200 apklausų ir daugiau nei 30 kratų.
Įtariama, kad Š. Gustainis gavo daugiau nei 8 tūkst. eurų kyšį, G. Steponavičius – 15 tūkst. eurų, V. Gapšys – daugiau nei 27 tūkst. E. Masiulis įtariamas paėmęs daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšį.
Darbo partija įtariama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, Liberalų sąjūdis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.
Įtariama, kad politikai dėl kyšių tarėsi su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, o vėliau Seime ar kitose institucijose siūlė arba palaikė koncernui palankias iniciatyvas.
Visi įtariamieji savo kaltę neigia. „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus bylą pavadino politizuota, o kaltinimus laiko nepagrįstais.
Rugpjūčio 7 dieną Amerikoje buvo areštuotas Armenas Simonianas. Jau antrą sykį. Kuo 44 metų amžiaus vyras užkliuvo JAV teisėsaugai? Kodėl ši byla – šokiruojanti?
Kiek anksčiau Amerikoje ponas A. Simonianas kaltintas neteisėta prekyba vaistais į pagalbą pasitelkiant fiktyvias medicinos įstaigas. Sutikite – užtektinai bjauri veikla. Juk tie, kurie neturėdami leidimo neteisėtai pardavinėja medikamentus, – apgaudinėja ne vien valstybę. Jie klaidina ir pačius pažeidžiamiausius žmones – sunkiai sergančius asmenis, kuriems vaistai yra galbūt mirties ar gyvybės reikalas.
A. Simoniano byla dėl machinacijų vaistais – dar nebaigta. Teismas dabar gilinasi į visus neteisėtos prekybos užkulisius. A. Simonianui gali tekt ilgiems metams sėsti už grotų, jei neatsiras lengvinančių aplinkybių. A. Simonianas į laisvę buvo išleistas tik laikinai, kol vyksta teismas (už jį buvo sumokėtas solidus piniginis užstatas).
Tačiau rugpjūčio 7-ąją JAV teisėsaugos pareigūnai jį vėl sučiupo. Šį sykį pateikti kitokio pobūdžio kaltinimai. Ne mažiau svarbūs. Amerikos pareigūnams tapo žinoma, kad A. Simonianas prieš 15 metų neteisėtai įgijo JAV pilietybę. Tiksliau tariant, atvyko į JAV pateikęs suklastotus dokumentus, nurodė klaidingas atvykimo priežastis. JAV pareigūnams prieš 15 metų jis, pavyzdžiui, tvirtino, kad yra kilęs iš bendros armėnų – azerbaidžaniečių šeimos, kad jo tėvai buvo nužudyti Azerbaidžane, kad jis pats buvo priverstas bėgti iš Azerbaidžano, nes ten jį skriaudė neva kaip „netikrą azerbaidžanietį“.
Tačiau JAV teisėsauga nūnai nustatė, kad A.Simonianas gimė Armėnijoje, o ne Azerbaidžane. Taip pat amerikiečių pareigūnai išsiaiškino, kad abu jo tėvai – armėnai, jų niekas nežudė, jie – gyvi, jų nuolatinė gyvenimo vieta – Armėnija. Taigi A. Simoniano niekas niekad Azerbaidžane nėra skriaudęs nei dėl kilmės, nei dėl tautybės, nei dėl religijos, nei dėl maišyto kraujo. Pasakojimai apie azerbaidžanietiškus žiaurumus buvo begėdiškai išgalvoti siekiant sukelti JAV pareigūnų gailestį.
Žodžiu, A. Simonianui tikriausiai teks atsakyti ne vien už neteisėtą prekybą brangiai kaštuojančiais vaistais, bet ir už JAV Migracijos tarnybų apgaudinėjimą. Bent jau Amerikos pilietybės jis tikrai neteks.
Beje, meluoti, jog tėvai žuvę, kai tuo tarpu jie – gyvi, – pats niekingiausias užsiėmimas. Tikri vyrai nežaidžia tėvų gyvybėmis.
