Kanados raitoji pasienio policija.

Kanados policija Monrealyje sulaikė 11 žmonių, kėlusių riaušes po protesto akcijos prieš afroamerikiečio George`o Floydo nužudymą Jungtinėse Valstijose. Tai pirmadienį pranešė televizijos kanalas CBC.
 
Protesto akcija buvo surengta sekmadienį. Po jos kai kurie renginio dalyviai ėmė daužyti parduotuvių, taip pat mobiliojo ryšio salonų vitrinas. Policija sulaikė devynis žmones už vagystę su įsilaužimu, vienas protestuotojas sulaikytas už ginklo naudojimą ir dar vienas – už chuliganizmą.
 
Šeštadienį analogiška protesto akcija įvyko Toronte, bet ten incidentų neužfiksuota.
 
Minesotoje ir daugelyje kitų Amerikos valstijų nuo praėjusios savaitės pradžios nesiliauja masinės protesto akcijos ir riaušės dėl afroamerikiečio George`o Floydo žūties. 46-erių vyras mirė pirmadienį po brutalaus sulaikymo Mineapolyje. Vienas iš keturių operacijoje dalyvavusių pareigūnų kelias minutes keliu spaudė ant žemės gulinčio, antrankiais surakinto, beginklio juodaodžio G. Floydo kaklą, nors šis skundėsi, kad negali kvėpuoti, ir raitėsi iš skausmo. Netrukus jis mirė ligoninėje.
 
Gegužės 26 d. visi keturi pareigūnai, dalyvavę sulaikant G. Floydą, buvo atleisti iš darbo, vienas iš jų – Derekas Chauvinas – suimtas pagal kaltinimą netyčiniu nužudymu.
 
Šis incidentas paskatino plataus masto protestus prieš policijos smurtą ir rasizmą bei riaušes.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.02; 00:15

Kanadoje policininku persirengęs vyras nušovė mažiausiai 16 žmonių. EPA-ELTA nuotr.

Kanados Naujosios Škotijos provincijoje policininku apsimetęs ginkluotas užpuolikas nušovė mažiausiai 16 žmonių, tarp aukų – policijos pareigūnė, pranešė Kanados policija, skelbia transliuotojas BBC.
 
Šaulį, kuris įvardijamas kaip 51 metų amžiaus Gabrielis Wortmanas, po 12 valandų trukusių gaudynių Naujosios Škotijos provincijoje nušovė policijos pareigūnai.
Incidentas Kanadoje. EPA-ELTA nuotr.
 
Policijos teigimu, užpuolikas slapstėsi nuo šeštadienio nakties, kai policijai buvo pranešta apie šūvius Portapikės miestelyje, esančiame už maždaug 100 km nuo Halifakso miesto. Kaip pranešama, užpuolikas sučiuptas sekmadienio rytą vietos laiku.
 
Pasak policijos, užpuolikas šaudė į žmones keliose vietose Naujosios Škotijos provincijoje, todėl institucijos vis dar bando nustatyti galutinį aukų skaičių. Policija įspėjo, kad aukų skaičius gali išaugti.
 
Į šaudynes reaguodamas Kanados premjeras teigė, kad „tai siaubinga situacija“, o Naujosios Škotijos provincijos premjeras Stephenas McNeilas reporteriams sakė, „kad tai vienas beprasmiškiausių smurto aktų provincijos istorijoje“.
 
Kaip skelbia policija, apie incidentą jai pranešta vėlai šeštadienį vietos laiku.
 
Šaudynės Kanadoje nėra toks dažnas reiškinys kaip kaimyninėse JAV. Kanadoje daug griežtesni šaunamųjų ginklų nuosavybės įstatymai.
 
1989 metais per šaudynes Kanados Kvebeko koledže žuvo 14 moterų. Užpuolikas išvarė iš klasės visus vyrus ir tada paleido ugnį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.20; 05:00

Princas Harry‘is su žmona Meghan. EPA-ELTA nuotr.

Britų princui Harry‘iui ir jo žmonai Meghan nusprendus ateityje dalį laiko praleisti Kanadoje, šios šalies vyriausybė svarsto, ar prisiimti poros saugumo kaštus. ‚Aš manau, tai dalis svarstymų, kurie reikalingi, ir dėl to vyksta pokalbiai“, – interviu Kanados televizijos stočiai „Global“ sakė ministras pirmininkas Justinas Trudeau.
 
Anot jo, kol kas visiškai neaišku, ar Kanada prisiims išlaidas už Harry‘io ir Meghan saugumo priemones. „Mes nesame visiškai tikri, koks bus galutinis sprendimas“, – sakė J. Trudeau. Tam esą reikalingi tolesni pokalbiai. Tačiau kanadiečiai, anot premjero, labai remia poros sprendimą dalį laiko praleisti jų šalyje.
 
Prieš tai Kanados finansų ministras Bollas Morneau paneigė britų žiniasklaidos pranešimus, kad J. Trudeau pažadėjo karalienei Elžbietai II, kad Kanada gali prisiimti poros saugumo išlaidas.
 
Anot Kanados žiniasklaidos, Harry‘io, Meghan ir jų sūnaus Archie apsauga kasmet gali atsieiti 1,7 mln. Kanados dolerių (1 mln. eurų). Anot britų žiniasklaidos, Kanada nori skirti 584 000 eurų šios sumos. Per ligšiolinius britų karališkosios šeimos narių vizitus tradiciškai prie saugumo išlaidų prisidėdavo ir Kanados mokesčių mokėtojai.
 
Harry‘is ir Meghan praėjusį trečiadienį netikėtai paskelbė, kad atsisako karališkosios šeimos aukšto rango narių statuso ir ketina ateityje dalį laiko praleisti Kanadoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.14; 18:00

Jungtinės Karalystės (JK) karalienė Elžbieta II pirmadienį su princu Harry’iu susitarė dėl „pereinamojo laikotarpio“, kurio metu jam ir jo žmonai Meghan bus leista laiką leisti ir JK, ir Kanadoje, kol galiausiai bus nuspręsta dėl sutuoktinių ateities.

Praėjusią savaitę jie paskelbė norintys atsitraukti į antrą planą ir atsisakyti kai kurių karališkosios šeimos privilegijų.

93-ejų metų karalienė, jos sūnus princas Charles’as bei du jo sūnūs princai Williamas ir Harry’is pirmadienį susirinko į šeimos susitikimą privačiame jos dvare Norfolke, Rytų Anglijoje.

Elžbieta II teigė, kad diskusija buvo labai konstruktyvi, ir pabrėžė, jog ji ir visa šeima „visiškai remia Harry’io ir Meghan norus kurti jaunos šeimos gyvenimą“.

„Nors norėjome, kad karališkosios šeimos dalimi jie išliktų visą darbo dieną, gerbiame ir suprantame jų norą gyventi labiau nepriklausomą šeimos gyvenimą ir išlikti vertinama mano šeimos dalimi, – sakė karalienė. – Harry’is ir Meghan aiškiai parodė nenorintys priklausyti nuo valstybės lėšų.“

„Todėl sutarta dėl pereinamojo laikotarpio, kurio metu Sasekso kunigaikščiai galės paskirstyti savo laiką ir jį leisti Kanadoje bei JK. Tai sudėtingi klausimai, kuriuos mano šeimai bus lemta išspręsti, reikia nemažai nuveikti, tačiau paprašiau, kad finansinius reikalus išspręstume ateinančiomis dienomis“, – teigė Elžbieta II.

Praėjusią savaitę sutuoktiniams paskelbus apie savo sprendimą, karalienė teigė norinti rasti šiai krizei įveikti tinkamą sprendimą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2020.01.14; 05:00

Kanados Otavos mieste trečiadienį aidėjo šūviai. Policijos duomenimis, yra daug sužeistųjų. Pareigūnai įspėjo žmones laikytis atokiai Gilmouro gatvės.
 
Anot žiniasklaidos, vienas žmogus žuvo. Trys sunkai sužeisti asmenys nuvežti į ligoninę.
 
Incidentas įvyko prieš 8.00 val. (vietos laiku). Šaulys kol kas laisvėje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.08; 00:30

Lapkričio 25 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Kanados Generaline Gubernatore Julie Payette. Susitikime daugiausia kalbėta apie Lietuvos ir Kanados bendradarbiavimo stiprinimą saugumo, gynybos, ekonomikos, kultūros ir mokslo srityse. Sutarta kad Lietuva ir Kanada neišnaudoja esamo bendradarbiavimo potencialo, ypač kalbant apie technologijų ir inovacijų plėtrą.

„Mūsų santykiai su Kanada yra draugiški ir artimi. Labai vertiname, kad Kanada niekada nepripažino Lietuvos okupacijos, mums nešant Sovietų Sąjungos jungą, ir viena pirmųjų pripažino atkurtą mūsų valstybės nepriklausomybę. Šiandien mes aktyviai bendradarbiaujame, užtikrindami saugumą Baltijos šalių regione, prekyba, turizmas tarp mūsų šalių auga. Vis dėlto matome ir neišnaudotų galimybių, kurios galėtų pastūmėti mūsų bendradarbiavimą į naują etapą“, – teigė Prezidentas.

Rengiantis NATO lyderių susitikimui Londone gruodžio 3–4 d., Prezidentas pabrėžė, koks svarbus Lietuvai yra stiprus transatlantinis ryšys. „Kanados dalyvavimas ir buvimas mūsų regione, stiprinant mūsų saugumą, yra dar vienas įrodymas, kad NATO yra gyvybingas ir gebantis dorotis su kylančiomis grėsmėmis, taip pat atlikti savo pagrindinę užduotį – užtikrinti mūsų nedalomą saugumą, ginti mūsų teritoriją ir visuomenes. Turime tęsti savo įsipareigojimus vieni kitiems ir daryti viską, kad transatlantinis ryšys išliktų tvirtas“, – pridūrė Prezidentas.

Šalies vadovas akcentavo, kad yra neišnaudoto potencialo plėsti bendradarbiavimą medienos, baldų, elektronikos, tekstilės, maisto pramonių bei cheminės ir plastiko produkcijos gamybos srityse. Šiam bendradarbiavimui kelią atveria ES ir Kanados susitarimas dėl laisvosios prekybos, laikinai taikomas nuo 2017-ųjų, o Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotas 2018 metais.

Prezidentas pasiūlė Kanados verslo bendruomenei atkreipti dėmesį į itin palankias sąlygas Lietuvoje plėtoti finansinių, informacinių technologijų, gyvybės mokslų verslus, kurti ir tobulinti kibernetinio saugumo sprendimus. „Mūsų verslo bendruomenės tikrai galėtų dirbti drauge aukštųjų technologijų sferoje, suvienyti jėgas, kuriant inovacijas kovai su klimato kaita“, – sakė šalies vadovas.

Lietuvos vadovas Kanados Generalinei Gubernatorei pristatė Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės keliamą pavojų regiono saugumui ir išreiškė lūkestį, kad Kanada kels branduolinės saugos klausimą tarptautinėje bendruomenėje. Pasidalyta mintimis apie agresyvios Rusijos elgsenos keliamas saugumo grėsmes mūsų regione ir NATO dedamas pastangas užtikrinti Baltijos valstybių saugumą. Padėkota Kanadai už prisidėjimą prie Latvijos, o kartu ir viso Baltijos šalių regiono gynybinių pajėgų stiprinimo ir išsakytas kvietimas drauge rengti karines pratybas bei mokymus.

Lietuvos Prezidentas padėkojo Kanados Generalinei Gubernatorei už tarptautinės bendruomenės mobilizavimą, siekiant politinės paramos Ukrainai. Kanada aktyviai palaiko Ukrainos įgyvendinamas reformas ir siekį stiprinti integraciją Europos Sąjungoje. 2019 m. liepos mėn. Kanada organizavo tarptautinę Ukrainos reformų konferenciją Toronte, ši konferencija kitų metų liepos 6–7 d. vyks Vilniuje.

Per Kanados Generalinės Gubernatorės vizitą Lietuvos Prezidentas pasirodė įsisegęs į atlapą baltą kaspiną, tuo paminėdamas Baltojo kaspino dieną. Šiuo gestu šalies vadovas simboliškai solidarizuojasi su pasauliniu vyrų judėjimu, siekiančiu užkirsti kelią smurtui prieš moteris ir mergaites. „Baltojo kaspino“ kampanija prasidėjo 1991 m. Kanadoje, vėliau išplito Europoje ir visame pasaulyje.

Oficialaus vizito į Lietuvą atvykusi J. Payette mūsų šalyje lankosi pirmą kartą. Po susitikimo Lietuvoje ji vyksta oficialaus vizito į Estiją. J. Payette Generalinės Gubernatorės pareigas Kanadoje eina nuo 2017 metų.

Informacijos šaltinis – Prezidento komunikacijos grupė
 
2019.11.26; 03:00

Apie 27 mln. Kanados piliečių pirmadienį eis balsuoti, kad išrinktų naują šalies parlamentą.
 
Rinkimuose prognozuojama nuožmi kova tarp dabartinio premjero Justino Trudeau Liberalų partijos ir Andrew Scheerio vadovaujamos Konservatorių partijos, tačiau nė vienai partijai nenusimato gauti tiek paramos, kad užsitikrintų absoliučią daugumą vietų parlamente.
 
Kanados parlamentinė demokratija yra paremta Jungtinės Karalystės (JK) Vestminsterio sistema. Šalis yra suskirstyta į 338 rinkimų apygardas, žinomas kaip raidingai, ir kiekviena apygarda siunčia po vieną išrinktą narį į Bendruomenių rūmus (Žemieji parlamento rūmai). Vietą parlamente laimi daugiausiai balsų kiekvienoje apygardoje pelnęs asmuo.
 
Kanados Bendruomenių rūmus sudaro 338 nariai, renkami visuotiniais tiesioginiais rinkimais ketveriems metams.
 
Partija, iškovodama mažiausiai 170 vietų Bendruomenių rūmuose, gali formuoti daugumos vyriausybę.
 
Preliminarių rinkimų rezultatai tikimasi sulaukti vėlai pirmadienį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.21; 06:00

Rusijos veiksmai Ukrainoje ir kitose pasaulio dalyse neleidžia jai tapti visaverte Didžiojo septyneto (G7) partnere. Tai pirmadienį Prancūzijos mieste Bjarice per spaudos konferenciją, skirtą G7 viršūnių susitikimo rezultatams, pareiškė Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau.
 
„G7 – tai šalių bendraminčių, darančių teigiamą poveikį pasaulio ekonomikai, draugija. Rusijos veiksmai Ukrainoje ir kitur aiškiai leidžia suprasti, kad ji negali būti šios šalių bendraminčių grupės partnerė“, – pabrėžė jis.
 
Kanados premjeras taip pat pareiškė, jog jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bus pakviestas į G7 viršūnių susitikimą Jungtinėse Valstijose 2020 metais, tai jis nevengs bendrauti su juo. „Per pasaulio viršūnių susitikimus aš niekada neaplenkdavau stalų, prie kurių sėdėdavo V. Putinas, – sakė J. Trudeau. – Mes turėjome su juo asmeninių pokalbių, per kuriuos aš pagrįsdavau Kanados būgštavimus dėl viso Rusijos veiksmų spektro ir klausydavausi, ką jis man sako“.
 
G7 – įtakingiausių išvystytos ekonomikos šalių susivienijimas, kuriam priklauso JAV, Vokietija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Japonija, Kanada ir Italija. Septyneto formato klubas egzistavo nuo 1976 iki 1997 metų.
 
Prisijungus Rusijai, jis pradėtas vadinti Didžiuoju aštuonetu. 2014 metais dėl įvykių Ukrainoje Vakarų šalys nusprendė grįžti prie septyneto formato.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.27; 05:40
 

Su oficialiu vizitu Lietuvoje lankėsi Kanados kariuomenės vadas generolas Jonathan’as H. Vance’as ir jį lydinti delegacija. 

Ketvirtadienį aukšto rango Kanados pareigūnas buvo iškilmingai sutiktas prie Krašto apsaugos ministerijos, susitiko su krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu, Lietuvos kariuomenės vadu generolu leitenantu Jonu Vytautu Žuku, kitais kariuomenės atstovais. 

„Kanada – reikšminga mūsų regiono saugumo rėmėja. Nors geografiškai esame tolimos šalys, tačiau vertybine ir grėsmių saugumui suvokimo prasmėmis esame labai artimi. Esu dėkingas Kanadai už svarų indėlį į regione įgyvendinamas NATO saugumo stiprinimo priemones ir už kitas dvišalio ir daugiašalio karinio bendradarbiavimo iniciatyvas“, – susitikime su Kanados kariuomenės vadu sakė J. V. Žukas.

Lietuvos kariuomenės atstovai svečią supažindino su šalies kariuomenės pajėgumais, jų vystymo prioritetais ir planais, šalyje planuojamomis tarptautinėmis karinėmis pratybomis ir informacinės erdvės analize. 

Lietuvos ir Kanados kariuomenių vadai lankėsi Antakalnio kapinėse, kur generolas J. H. Vance’as pagerbė žuvusių už Tėvynę Lietuvos karių atminimą padėdamas gėlių prie jiems skirto memorialo. 

Vizitą Lietuvoje J. H. Vance’as baigė apsilankymu Vilniuje veikiančiame NATO pajėgų integravimo vienete, kur susitiko su jo vadu pulkininku Jakobu Sogardu Larsenu, ten tarnaujančiais Kanados karininkais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.02; 18:00

Kanados užsienio reikalų ministrė penktadienį pareiškė, kad labai tikėtina, jog užsienio veikėjai kišis į spalį Kanadoje vyksiančius rinkimus.

„Esame labai susirūpinę. Mūsų nuomone, kišimasis yra labai tikėtinas“, – sakė Kanados užsienio reikalų ministrė Chrystia Freeland ir pridūrė, kad kišimusi į rinkimus daugelyje liberalių demokratinių valstybių labiau siekiama ne konkretaus poveikio rinkimų rezultatams, bet „sužlugdyti mūsų demokratiją“.

„Stengiamasi, kad mūsų visuomenės taptų labiau poliarizuotos, o mes, kaip demokratinių valstybių piliečiai, ciniškesni demokratijos atžvilgiu“, – teigė ministrė.

Kanados ministrė kalbėjo Prancūzijoje vykstančio Didžiojo septyneto (G7) šalių – JAV, Prancūzijos, Japonijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Italijos ir Kanados – užsienio reikalų ministrų susitikimo kuluaruose.

Šio susitikimo metu didžiausias dėmesys skiriamas užsienio kišimuisi ir kibernetinei gynybai. Savo ruožtu Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Jeremy’is Huntas sakė, kad būtina liberalioms demokratinėms valstybėms kovoti su Rusijos ir kitų šalių kišimusi.

„Žinome, kad valstybės kaip Rusija, yra parengusios labai aktyvią, gerai apgalvotą strategiją, skirtą kištis į demokratinius procesus Vakarų šalyse ir sėti nesantaiką ir chaosą, kur tik gali“, – teigė J. Huntas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.06; 06:25

Kanada turėtų uždrausti Kinijos „Huawei“ tiekti 5G mobiliojo ryšio diegimo įrangą, nes grėsmė saugumui yra pernelyg didelė, straipsnyje rašo buvęs Kanados žvalgybos tarnybos vadas Richardas Foddenas.

Kaip praneša „Reuters“, Kinija praėjusią savaitę grasino padariniais, jei Otava blokuotų „Huawei“ priėjimą prie šalies 5G tinklų, tačiau šį Pekino įspėjimą Kanados vyriausybė atmetė. Šalių santykiai pablogėjo po „Huawei“ finansų direktorės Meng Wanzhou sulaikymo Kanadoje gruodį.

R. Foddenas vadovavo Kanados žvalgybos tarnybai nuo 2009 iki 2013 m. Jo teigimu, yra daugybė ženklų, kad „Huawei“ prieigą prie naujos kartos Kanados mobiliojo ryšio tinklų reikia blokuoti.

„Kanados vyriausybė turėtų nepaisyti įspėjimų ir uždrausti „Huawei“ prieiti prie Kanados 5G tinklų, taip užtikrinant kanadiečių saugumą“, – straipsnyje Kanados laikraštyje „Globe and Mail“ rašė R. Foddenas.

Kinija gruodį, po Meng Wanzhou arešto, sulaikė du kanadiečius ir pareikalavo jos paleidimo. Vėliau sausį Kinijos teismas pakartotinai nuteisė jau kalintį už narkotikų kontrabandą kanadietį ir skyrė jam mirties bausmę.

„Jei Kinija pasmerkia kanadietį myriop dėl nacionalinio verslo lyderio interesų, tik pagalvokite, ką Kinijos komunistų partija darytų, jei turėtų laisvą prieigą prie Kanados mobiliojo ryšio tinklų“, – rašė R. Foddenas.

Kanados ambasadorius Kinijoje Johnas McCallumas penktadienį teigė, kad pagrindiniai jo darbai šiuo metu yra užtikrinti dviejų sulaikytų kanadiečių išlaisvinimą ir mirties bausmės Kanados piliečiui atšaukimą.

„Tačiau negalime pamiršti, kad Kanada jau investavo itin daug lėšų Kinijoje. Kinija bus svarbi Kanadai ateityje, todėl, manau, geriausia judėti pirmyn, kad ir lėtai“, – žurnalistams sakė J. McCallumas.

Tačiau, paklaustas, kada Kanados premjeras Justinas Trudeau dėl kanadiečių Kinijoje skambins Kinijos prezidentui Xi Jinpingui, ambasadorius tikino, kad toks veiksmas „yra paskutinė priemonė“, todėl Kanada turėtų pirma imtis kitų veiksmų.

J. Trudeau praėjusią savaitę suskubo paraginti kitų pasaulio šalių lyderius paremti Otavą kanadiečių sulaikymo Kinijoje klausimu.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.22; 06:00

Sakydama, kad šalis netaupys saugumo sąskaita, Kanados vyriausybė atmeta Kinijos įspėjimus dėl pasekmių, jei Otava uždraustų „Huawei“ tiekti įrangą Kanados 5G mobiliojo ryšio tinklams, praneša „Reuters“.

Kinijos ambasadorius Kanadoje įspėjo Otavos vyriausybę ketvirtadienį, santykiams tarp šalių vis prastėjant po to, kai gruodį su Jungtinių Valstijų arešto orderiu buvo sulaikyta „Huawei“ finansų direktorė Meng Wanzhou.

Šiuo metu Kanados pareigūnai tiria 5G mobiliojo ryšio tinklų saugumo situaciją, tačiau jų ataskaita bus parengta dar negreitai, tikino „Reuters“ šaltinis. Kai kurios Kanados sąjungininkės, kaip Australija ir Japonija, dėl saugumo sumetimų jau įvedė apribojimus „Huawei“ įrangai.

Kanados viešojo saugumo ministras Ralphas Goodale’as, paklaustas apie Kinijos ambasadoriaus įspėjimus, tikino, kad Otava aiškiai pasakė netaupysianti nacionalinio saugumo sąskaita.

„Suprantame, kad tokie komentarai pasigirs, tačiau mes sprendimus priimame remdamiesi Kanados interesais ir niekam nepavyks pakeisti mūsų požiūrio“, – žurnalistams sakė R. Goodale’as.

„Esame pasiryžę daryti tai, kas yra naudinga Kanadai šiame sudėtingame ir neramiame pasaulyje“, – teigė ministras.

Pasak R. Goodale’o, Kinija panašiai kalbėjo ir po to, kai Australija uždraudė „Huawei“ tiekti įrangą šalies 5G mobiliojo ryšio tinklų diegimui.

Vakarų žvalgybos tarnybos jau keletą metų skambino pavojaus varpais dėl „Huawei“ ryšių su Kinijos vyriausybe, kuri gali naudoti bendrovės įrangą šnipinėjimui.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.19; 07:13

Kanados vėliava

Vinipego (Manitobos provincija) policija sulaikė tris asmenis, kurie, kaip įtariama, internetu išsiuntė grasinamus pranešimus šio Kanados miesto mokykloms. Tai pirmadienį pranešė televizijos kanalas CBS.

Policija aptiko grasinimus socialiniuose tinkluose sekmadienį vėlai vakare. Pareigūnams pavyko operatyviai sulaikyti tris žmones, įtariamus šių pranešimų platinimu. Tai – 18-mečiai vaikinas ir mergina bei 16-metis paauglys. Jų tapatybė neatskleidžiama. Kaip pažymėjo teisėsaugos institucijų atstovai, kitų įtariamųjų nėra.

Policija taip pat neatskleidė grasinimų pobūdžio. Nors šiuo metu mokymo įstaigoms pavojus negresia, vienos iš Vinipego apygardų mokyklų taryba nusprendė atšaukti pamokas 15-oje mokyklų.

2018.12.05; 03:00

Kanados Toronto mieste ketvirtadienį per šaudynes vienoje iš vaikų žaidimų aikštelių buvo sužeisti du vaikai. Tai pranešė televizijos kanalas CTV.

Policijos duomenimis, nukentėjo dvi 5 ir 9 metų amžiaus seserys. Jaunesnioji buvo nugabenta į ligoninę sunkios būklės, bet dabar mergaitės gyvybei pavojus nebegresia.

Pasak mačiusiųjų, prie šalia parko esančios vaikų žaidimų aikštelės, kur tuo metu buvo 11 vaikų, sustojo automobilis. Jame buvęs žmogus ėmė šaudyti iš pistoleto į kitą vyrą, tuo metu buvusį parke.

Policija ieško automobilio vairuotojo ir žmogaus, į kurį jis šaudė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.15; 02:00

Praėjus dienai po neįprastai nedarnaus Didžiojo septyneto (G7) šalių lyderių susitikimo, po kurio JAV prezidentas Donaldas Trumpas iškoneveikė kitas dalyves, pirmadienį jis toliau tęsė kandžius žodinius išpuolius prieš kai kurias artimiausias savo šalies sąjungininkes, skelbia „Deutsche Welle“.

Singapūre esantis JAV prezidentas tviteryje paskelbė virtinę naujų piktų pranešimų, nukreiptų prieš Europos Sąjungą, Kanados ministrą pirmininką Justiną Trudeau ir NATO sąjungininkes, įskaitant Vokietiją.

„Sąžininga prekyba dabar bus vadinama kvailių prekyba, jei ji nėra abipusė“, – rašė D. Trumpas ir taip pat kritikavo Europą, teigdamas, kad „JAV padengia beveik visas NATO išlaidas, kad padėtų apginti šalis, kurios vėliau nulupa iš Amerikos prekyboje“.

Prezidentas ypač išskyrė Vokietiją dėl jos įmokų NATO.

„Vokietija moka 1 proc. (lėtai) nuo BVP. Tuo tarpu mes mokame 4 proc. daug didesnio BVP“, – rašė politikas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.12; 05:00

Didžiojo septyneto (G7) lyderiai šeštadienį dviejų dienų susitikimo Kanadoje pabaigoje bendrame pranešime pasižadėjo užtikrinti, kad Irano branduolinė programa išliktų taiki ir išsakė kitų pasižadėjimų.

Griežtai atmetę JAV prezidento Donaldo Trumpo raginimą leisti sugrįžti Rusijai į pirmaujančių pramoninių šalių grupę, G7 lyderiai taip pat parėmė Didžiosios Britanijos kaltinimus, kad Rusija yra atsakinga už buvusio dvigubo agento Sergejaus Skripalio apnuodijimą ir pareikalavo, kad Rusija stabdytų savo pastangas kenkti demokratinėms sistemoms.

„Smerkiame išpuolį Solsberyje, Didžiojoje Britanijoje, panaudojant nervus paralyžiuojančią medžiagą. Sutinkame su Didžiosios Britanijos vertinimu, jog labai tikėtina, kad Rusijos Federacija yra atsakinga už išpuolį (…)“, – skelbiama bendrame pranešime.

Be kita ko, G7 susitikimo metu išsakyti pažadai skirti 3 mlrd. dolerių pažeidžiamų moterų ir mergaičių, įskaitant pabėgėles, išsilavinimui.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-06-11

Didžiojo septyneto (G7) lyderiams šeštadienį nepavyko išspręsti nesutarimų dėl JAV nustatytų tarifų ir tai priartino juos prie prekybos karo slenksčio.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas anksčiau už kitus lyderius išvyko iš G7 susitikimo, apkaltindamas Kanadą nesąžiningumu ir atsisakydamas paremti susitikimo pabaigoje paskelbtą bendrą oficialų visų susitikimo dalyvių pranešimą, kuriame žadama kovoti su protekcionizmu.

D.Trumpas tvirtino, kad Amerika buvo priversta nustatyti tarifus, nes pagal esamus susitarimus yra išnaudojama kaip pasaulio „taupyklė“.

JAV prezidentas neseniai sukėlė prekybos ginčą, nustatydamas tarifus Šiaurės Amerikos ir Europos partnerių plieno bei aliuminio eksportui ir šeštadienį pakartojo grasinimą nustatyti tarifus automobilių importui.

G7 viršūnių susitikimo pabaigoje Kanados premjeras Justinas Trudeau teigė, kad atsakomosios priemonės JAV įsigalios liepos 1-ąją.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-06-10

Susiskaidymas tarp JAV prezidento Donaldo Trumpo ir kitų Didžiojo septyneto (G7) lyderių išryškėjo jau pirmąją viršūnių susitikimo dieną, informuoja BBC.

Penktadienį JAV prezidentas D. Trumpas netikėtai pareiškė, kad Rusija turėtų būti grąžinta į pirmaujančių pramoninių šalių grupę, žinomą kaip G7, iš kurios ji buvo pašalinta po Rusijos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos 2014 m., bei dalyvauti G7 susitikime Kanadoje. Iki Rusijos pašalinimo grupė vadinosi G8.

Tačiau Vokietijos kanclerė Angela Merkel į tai atsakė, jog Europos Sąjungos narės, dalyvaujančios viršūnių susitikime Kanadoje, visos iki vienos pasisako prieš šią idėją.

Trintis dėl prekybos tarifų, kuriuos neseniai įvedė D. Trumpo administracija, buvo tebejuntama penktadienio prekybos sesijoje. Vis dėto Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas išsakė viltį, kad visos pusės yra suinteresuotos pasiekti priimtiną susitarimą.

Kaip skelbia „Reuters“, cituodama vieną prezidento patarėją, Jungtinės Valstijos sutinka pradėti dialogą su ES dėl prekybos „techniniu lygmeniu“ per artimiausias dvi savaites.

Kanada pavadino D. Trumpo prekybos tarifus „neteisėtais“, tuo tarpu Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas perspėjo, kad D. Trumpo pozicija dėl prekybos, klimato kaitos bei Irano kelia realų pavojų.

G7 (Kanados, JAV, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Italijos, Japonijos ir Vokietijos) viršūnių susitikimas vyksta Malbėjaus miestelyje Kvebeko provincijoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.09; 05:00

Po pranešimų apie galimą „akustinį išpuolį“ prieš JAV ambasados darbuotojus Kuboje apie panašų atvejį pranešė ir Kanada. Mažiausiai vienas Kanados diplomatas dėl „neįprastų simptomų“ gydomas ligoninėje, informavo vyriausybė Otavoje, kuria remiasi agentūra dpa.

Minėti simptomai esą, be kita ko, yra galvos svaigulys ir klausos praradimas. Nukentėjo ir diplomato šeima.

Stotis CNN trečiadienį paskelbė, kad keli JAV ambasados Kuboje darbuotojai patyrė kažkokių akustinių prietaisų poveikį, dėl to jiems kilo rimtų sveikatos problemų.

Pasak CNN šaltinių Valstybės departamente, mažiausiai du diplomatinės misijos darbuotojai turėjo grįžti į JAV gydytis. Neatmetama, kad jie apkurs. CNN vadina šį incidentą „akustine ataka“.

JAV ir Kuba normalizavo savo santykius 2015 metų vasarą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.12; 08:29

Steven Chase / Globe and Mail

Apsilankęs Otavoje Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius „sakė, kad Kanadai reikia tikėtis Rusijos vadovaujamų bandymų teršti ar diskredituoti būsimą Kanados kareivių dislokavimą jo šalyje“, perduoda Stivenas Čeizas laikraštyje The Globe and Mail.

„Kanada artimiausiu metu dislokuos Latvijoje 450 kareivių pagal NATO programą Rusijos ekspansionizmui tramdyti, – sakoma straipsnyje. – (…) Pasak Rinkevičiaus, jo nuomone, Rusija ar Rusijos vyriausybės agentai bandys sutrukdyti kanadiečiams būti Latvijoje, skleisdami propagandą ar vykdydami dezinformacijos kampaniją – tiek sėdami nepasitikėjimą tarp latvių, tiek ir siekdami, kad jų misija nebebūtų palaikoma tėvynėje“. 

 „Manau, mes negalime atmesti tokių incidentų, ypač pradžioje“, – sakė Rinkevičius interviu.

„Kanados kariuomenė pradės savo manevrą šį pavasarį ir turi nukeliauti į vietą iki birželio. Kanada vadovauja NATO operacijai Latvijoje, tačiau tokios šalys, kaip Ispanija, Italija, Lenkija, Albanija ir Slovėnija, irgi atsiųs kareivių, – sakoma straipsnyje. – Pasak Rinkevičiaus, galimas dalykas, kad juos diskredituoti bus bandoma dislokavimo pradžioje. Jis sakė, kad „informacinį karą kariaujantys elementai“ gali mėginti iškraipyti ir neteisingai interpretuoti užsienio kareivių elgesį, ypač jeigu „kareivis truputį išgers“, ir dėl jo elgesio kils incidentas“.

„Jis sakė, jog tikisi, kad Kanados kareiviai rengs paprastiems latviams švietimo renginius, kad užmegztų santykius su šalimi-šeimininke ir kovotų su dezinformacija“, – sakoma straipsnyje.

Informacijos šaltinis: Globe and Mail.

2017.03.28; 06:14