karantinas

Politinės intrigosSkaitomiausios

Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Jau esu viešai sukalbėjęs maldą, prašydamas Apvaizdos apsaugoti mus nuo bado, karo ir tokių gelbėtoj, kurių gražūs norai ir rūpintojėlio povyza kainuoja nepalyginamai daugiau nei bandomos per prievartą įpiršti paslaugos.

Bolševikai andai bandė visiems primesti suvalstybintos laimės vaizdinį, o nenorinčius būti laimingais pagal jų įsivaizdavimą naikino kaip tarakonus. Aurelijaus Verygos ir panašių veikėjų užmačiose šiandien rūpinimosi piliečių, peržengusių 60 metų slenkstį, ideokratinis užkeikimas yra susiejamas su vyresniojo amžiaus žmonių pašalinimu iš darbo rinkos.

Trumpai tariant, šalyje, kurioje Sveikatos ministru tampa žmogus, klonuotas pagal plakatinio bolševiko pavyzdį, nesinori būti sveiku, kaip anąsyk nesinorėjo būti laimingu. Ar tai reiškia, kad pasiligojimas čia gali būti prilygintas disidentinei veiklai? Žinoma, toks sugretinimas yra juokas pro ašaras, nešvankaus isteriško pakikenimo pavyzdys. Tačiau jeigu leistumėte pratęsti, tokiu pačiu tonu dar būtų galima pridurti, kad šioje šalyje nesinori būti ir blaiviu, nes užsipylus ne taip bado akis žaliųjų valstiečių kadencijoje pro visur prasikišantis kičas, matomiausioje vietoje iškrentantys falšo įklotai.

Antai turėjau progą pastebėti, kad Ramūnas Karbauskis gali būti pavadintas politinio kičo kunigaikščiu https://slaptai.lt/edvardas-ciulde-ramunas-karbauskis-kico-kunigaikstis/. Tačiau tas pats A.Veryga kičo padauginimo sferoje niekuo pirmajam nenusileidžia, čia išties tinka priežodis: toks tokį pažino ir pasivadino. Dar daugiau – A. Veryga užsimojo pralenkti patį R.Karbauskį, didelėmis kaip mirtis dozėmis pratinant visuomenę prie lėkštumo estetikos. Tam pačiam A. Verygai neužteko anąsyk pasistaipyti prieš kameras su kamufliažine uniforma, žadinant neaiškius tautos vado lūkesčius, dabar, jis, Didysis Aurelijus, pateikė dar ir medalio, skirto pažymėti medikų didvyriškumui koronaviruso metu, eskizus. Be jokios abejonės, šis ekstremaliosios situacijos suvaldymo vadovo dailės kūrinys turėtų užimti garbingiausią vietą pasaulinio kičo muziejuje, yra eksponatas Nr.1 neskonybės etalono įtvirtinimo šventėje.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Nesunku nuspėti, kad įsibėgėjęs ir jau pradėjęs socialinės inžinerijos eksperimentus su vyresniojo amžiaus žmonėmis, A.Veryga lengvai nesustos. Dabar būtų pats laikas įsikišti opozicijai, kuo greičiau skelbiant nepasitikėjimą šiuo ministru. Kitu atveju, atsakomybe už patologinės būsenos įsivyravimą, paminant elementarias demokratijos normas, pratęsiant suvaržymus, o, karantinui pasibaigus, planuojant nustatyti kažkokį ypatingą pokarantininį laikotarpį su naujomis demokratijos sumažinimo taisyklėmis, opozicija turi pasidalinti su R.Karbauskio valdančiaisiais.

Žmogus be refleksijos, neturintis nė lašelio vaizduotės valdžios vyrutis gali ir nesuvokti to, kokią gėdą anas užtraukia šaliai pradėdamas žmonių persekiojimą dėl amžiaus, tačiau, kaip dabar atrodo man, ne mažesnį pavojų kaip žmogaus be refleksijos siautėjimas gali užtraukti bedantės, patogiai įsitaisiusios opozicijos tylėjimas.

Tačiau net ir odiozinis A.Veryga nublanksta prieš tokio neva demokratinių vertybių gynėjo, delfi.lt apžvalgininko Romo Sadausko-Kvietkevičiaus paaiškinimus, kad už tai, ko nenorėjome, ką supratome kaip nelaimę, už tai, ko nesupratome kaip valdžios kvailystes ir kiaulystes, mes, šešiasdešimtmečiai, esą liekame dar ir skolingi iki tokio lygio, kad baigtine būtybe jau nebeįmanoma bus išsipirkti per likusį gyvenimą.

Esą yra taip, kad ekonomika Lietuvoje buvo sustabdyta, visi normalūs žmonės patyrė kraupius suvaržymus, o demokratija bus laidojama ir toliau su pagreičiu dėl to, jog būtų išgelbėta vadinamųjų senjorų sveikata.

Ar nejuokaujate, ponas Romai  Sadauskai-Kvietkevičiau?

Štai taip kalbėjo tikrai ne Zaratustra, o Romas Sadauskas-Kvietkevičius, galimai nuo stogo ant galvos nukritęs žmogus. Iš tiesų, kartais patyrę sunkias traumas žmonės įgyja kažką panašaus į antrąjį kvėpavimą, kitu atveju – trečiosios akies sindromą arba aiškiaregystės dovaną, kurios pavydėti galėtų net užsigrūdinęs bolševikas, su savo senojo kirpimo pilvakalbystės meno dovana nesugebantis adaptuotis taip sparčiai kaip norėtųsi prie naujų laikų papročių.

Pensininkams belieka pasikarti. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kaip jau esu pastebėjęs nuo seno, Lietuvoje labiausiai reikėtų saugotis žmonių, kurie viešojoje erdvėje prisistato sudvigubintų pavardžių pavidalu, kaip antai Romas Sadauskas-Kvietkevičius.

Žygiuoja protestuojantys pensininkai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Žmogus su dviguba pavarde toli gražu nėra joks ateivis, dažnai net nėra dvigubas pilietis, dviguba pavardė nereiškia, kad toks žmogus yra būtinai susidvejinęs psichiatrine to žodžio reikšme arba dviveidis, žiūrint iš moralinio kaltinimo taško. Dažnai žmogus pasivadina dviguba pavarde vien dėl to, jog netelpa įprastiniame savo kailyje, nori pasidabinti pridėtine pavarde kaip tas indėnas paukščių plunksnomis vedamas aukštojo pilotažo  poreikio.  

Pabandykime įsivaizduoti, kad vadintis paprasčiausiu Romu Sadausku yra pernelyg lakoniška ir banalu. Tai būtų brachilogija (gr. brachys – trumpas), t. y. logine prasme toks įvardijimas, kuris tampa neaiškiu dėl sutrauktumo, perdėto lakoniškumo. Be to, prasikiša ne pati gražiausias asociacija, vedanti prie markizo de Sado, pagal kurio pavardę atsirado sadizmo kaip lytinio iškrypimo pavadinimas, pavyzdžio.  Tačiau pasivadinus Kvietkevičiumi, visus blogus aromatus iškart nustelbia smūginė parfumerijos parduotuvės taktika, ne kitaip. Jeigu neklystu, lietuvių kalboje žodžiu „kvietkelis“ yra įvardijama gražiausių gėlių puokštė,  kvietkeliu bernelis vadina savo mylimąją ir atvirkščiai.

Ar sakote, kad apie Romo Sadausko-Kvietkevičiaus pavardę taip ilgai kalbėjau iš pavydo, būdamas Čiuldė, ogi žmogumi, turinčiu tik vieną ir labai trumpą, t. y. dviejų skiemenų pavardę, kilusią iš pravardės, kai anksčiau Žemaitijoje taip būdavo pravardžiuojami neaiškiai kalbantys, t. y. čiuldantys žmonės? Tarkime, panašiai piktinasi plikiai, kai prieš jų akis neprašyti pradeda šmėžuoti pasišiaušusios ševeliūros žmonės, ar ne? Pavydas yra didelė jėga, nieko nepadarysi!

                                                                          X  X  X

                                                     pagaliau nuo pavasario mes išsiblaivėm

                                                     žiūrėti į priekį buvo truputį keista

                                                     ten tolyje nyko didžiulis laivas

                                                     į vandenį rodos ką tik nuleistas

 

                                                     koks buvo amžius užtrukęs? – sunku atspėti

                                                     kokioje erdvėj dar buvom užkliuvę? –

                                                     padvelkus natai pirmai laukai pradėjo žydėti

                                                     pasirodo dūko nenuskendusios žuvys

 

                                                    per visą kraštą drugelis nurištas leidos

                                                    naujom spalvom suformavęs krašto peizažą

                                                 ————————————————————–

                                                    tik triušio kurį už ausų tampei dar mažą

                                                    jau nepažinom be ašarų iš raukšlėto veido

(Bus daugiau)

2020.06.01; 18:00

Aktualijos

Vilniaus šv. Onos bažnyčia. Vytauto Visocko nuotr.

Laikydamasi visų saugumo reikalavimų, Bažnyčia po truputį grįžta prie įprastinės pamaldų ir sakramentų teikimo tvarkos. Nors epidemija atslūgsta, bet pareiga saugoti save ir kitus išlieka, sako Lietuvos vyskupų konferencija ir ragina tikinčiuosius, kurie jaučia simptomus, būdingus peršalimo ligoms, ir toliau melstis namuose.
 
Nuo birželio 1-osios bažnyčiose turi būti išlaikytas saugus atstumas tarp žmonių.
 
Laidotuvių metu parapijų klebonai gali leisti nešti karstą į bažnyčią, jei yra išlaikomas saugus atstumas tarp žmonių. Dėl mirusiojo išlydėjimo iš pašarvojimo vietos parapijų klebonai sprendžia individualiai kiekvienu atveju.
 
Parapijų klebonai, administratoriai, rektoratų rektoriai ir katechetai raginami užtikrinti, kad būtų užbaigtos pasirengimo Pirmajai Komunijai ir Sutvirtinimui programos. Pirmoji Komunija gali būti teikiama nuo birželio 1 d., o Sutvirtinimo sakramentas – nedidelėms grupėms nuo birželio 16 d.
Arkikatedra. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Kunigai ir katechetai turėtų pamokyti besiruošiančiuosius sakramentams pagarbiai ir teisingai priimti šv. Komuniją į ranką. Tėvų pageidavimu tiek Pirmosios Komunijos, tiek Sutvirtinimo sakramento priėmimas jų vaikams gali būti atidėtas vėlesniam laikui.
 
Nuo birželio 1-osios laikantis visų civilinės valdžios numatytų apribojimų galima rengti religines procesijas. Bažnyčiose kviečiant bendrai maldai varpais skambinama nebebus, bet tikintieji ir toliau kviečiami jungtis į bendrą maldą, kad liga mūsų šalyje visiškai liautųsi.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.01; 07:41
Aktualijos

Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Vyriausybei nusprendus karantiną Lietuvoje pratęsti iki birželio 16 d., socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis Gintautas Paluckas teigia, kad sveikatos apsaugos ministras Lietuvą ir toliau nori laikyti „emociniame kalėjime.“
 
Komentuodamas Vyriausybės sprendimą, LSDP pirmininkas tvirtina, kad tęsti visuotinį karantiną Lietuvoje nebėra prasmės – esą valdantieji taip elgiasi iš išskaičiavimo.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
„Akivaizdu, kad karantino režimo jau nebereikia – pandemijos mastas yra suvaldytas ir dauguma šalių siekia kuo greičiau grįžti prie įprasto gyvenimo. Tuo metu Lietuvoje elgiamasi priešingai, nes toks režimas valdantiesiems artėjant rinkimams yra patogus. Visokiausi privalomi Aurelijaus Verygos nurodymai iš tribūnų kelis kartus per dieną tik kelia psichologinę įtampą žmonėms – visą Lietuvą jis nori laikyti tarsi emociniame kalėjime“, – pranešime spaudai teigia G. Paluckas.
 
Pasak politiko, nusprendus nebetęsti karantino, didžiausią naudą pajustų žmonės.
 
„Nebebūtų visokiausių direktyvų „iš viršaus“, draudžiamų veiklos formų – visa tai sutaupytų pinigų, leistų žmonėms skirti visą laiką tam, kam jo reikia: vystyti savo verslą, ieškoti naujų rinkų ar skatinti pardavimus. O dabar kas savaitę reikia stebėti, ką pasakė A. Veryga – ką jau galima daryti, o ko ne. Lietuvos žmonės patys gali apsispręsti ir visuomenės sąmoningumą reikia skatinti“, – sako G. Paluckas.
 
LSDP pirmininko siūlymu, atšaukus karantiną, Vyriausybė ekstremalią situaciją, jei to reikėtų, galėtų skelbti tose vietose, kur būtų fiksuojamas susirgimų protrūkis.
 
„Tiesiog reikia nustatyti kriterijus, kokiais atvejais būtų imtasi sugriežtinimo. Bet laikyti visos Lietuvos kalėjime tikrai nereikia“, – pažymėjo G. Paluckas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.27; 16:40
Politinės intrigos

Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius
Šimtas metų vienatvės

– Šimtas metų vienatvės? Apie ką ši knyga?

– Apie užtrukusį Lietuvoje karantiną!

  Taip anąsyk kalbėjosi tarpusavyje mano transcendentalinis aš su mano empiriniu aš.

 Tas pats vidinis balsas byloja, kad sugrįžimas iš karantino bus ne mažiau sunkus ir ilgas kaip kefalėnų karaliaus, Penelopės vyro, Telemacho tėvo Odisėjo dešimt metų trukusi kelionė į namus po Trojos karo.

Fabuloje slypi slapta užuomina, kad karantinui užtrukus sūnus pradeda neatpažinti tėvo, o aplink žmoną tvenkiasi keisto pagyvėjimo atmosfera, t. y. į puotą renkasi vis daugiau jaunikių.

Žinia, didžiausias išbandymas Odisėjui ir jo komandai kelionėje į namus buvo susidūrimas su Polifemu, Poseidono ir Thoosa sūnumi, milžinu kiklopu, žmonių valgymo čempionu.

Lietuvoje kiklopiškų pavardžių registre šalia kitų paryškintu šriftu yra įrašyta Skvernelio pavardė. Kodėl paryškintu šriftu ir su varnele paraštėse?

Pirmtakas buvo su viena išsprogusia akimi, tas – su dviem, netelpančiomis savo orbitose, degančiomis, išsprogusiomis akimis, kažkokia mitologinė anomalija arba du kiklopai viename. Neramina tai, kad du kartus apgauti kiklopą būtų sunku net mūsų laikų patobulėjusiam  Odisėjui.

Odisėjo kelionė

Kelionėje sutikti lotofagai, kaip prisiekę žalieji valstiečiai, nevalgė žmonių, o tik lotoso lapus, tačiau užvalgius jų siūlomo maisto Odisėjo vyrai pamiršo tėvynę Itakę. Kai kurie iš jų taip ir liko neatkerėti per amžius.

Odisėjo kelionės

Per dešimt sugrįžimo metų Odisėjas  neturėjo santykių su normalia moterimi, todėl privalėjo svetimoteriauti su burtininkėmis ir deivėmis. Labai nevienareikšmė istorija yra apie tai, kad burtininkė Kirkė, Helijo duktė, pavertė Odisėjo vyrus kiaulėmis. Nuo to laiko moterys kartais prasitaria, kad visi vyrai yra kiaulės. Savo ruožtu vyrai yra linkę prisipažinti, kad labiausiai apsunkina sielą net ne tai, kad esi kiaulė, o tai, jog, paversdama kiaule, burtininkė tau drauge paliko žmogaus protą ir nuovoką, leidžiančią nustatyti nuotolį tarp kiaulės ir žmogaus, įsivaizduoti distanciją. Tai labai panašu, kai, tarkime, net ir po karantino panaikinimo, žmonėms, sulaukusiems šešiasdešimties metų, bus leidžiama dirbti tik per distanciją, t. y nuotoliniu būdu. Kirkė apskritai yra nuotolinio mokymo deivė, pasiuntusi Odisėją į Hadą pabendrauti su šešėliais.

Kalipsė žadėjo Odisėjui nemirtingumą, jeigu jis pasiliks Ogigijos saloje, tačiau Odisėjas išvyko, nes jis mylėjo Panelopę. Kalipsė pasimirė iš sielvarto.

Per mano emirinio aš skruostus riedėjo kiauliškos ašaros.

(Bus daugiau)

2020.05.26

Atsargiai

40-ties Belgijos piliečių iniciatyvinė grupė padavė pirmąjį šalyje ieškinį prieš Belgijos valstybę, Vidaus reikalų ministeriją ir žinybos vadovą Pieterį De Cremą dėl piliečių laisvių ir teisių apribojimo karantino metu. Tai pranešė televizijos kanalas RTBF.
 
Aktyvistų nuomone, Belgijos valdžia „nukopijavo priemones, kurių buvo imtasi Kinijoje, neatsižvelgdama į europietiškas žmogaus teisių normas“. Pasak ieškovų advokatų, „Belgijai nepriimtinas komunistinis karantinas, šios priemonės turėjo būti išanalizuotos žmogaus teisių požiūriu“.
 
Televizijos kanalas nepatikslino, kodėl pagrindiniu atsakovu pasirinktas P. De Cremas, nors karantinas buvo įvestas Nacionalinės saugumo tarybos sprendimu, t. y. suderintu visų valstybės institucijų sprendimu.
 
Belgijoje, kur advokato paslaugos atsieina vidutiniškai 250 eurų už valandą, paplitusi praktika, kai didelį rezonanso potencialą turinčius ieškinius inicijuoja patys advokatai, kurie imasi bylos už simbolinį honorarą dėl savo vardo reklamos žiniasklaidoje.
 
Belgijos VRM pareiškė nieko nežinanti apie šį ieškinį, bet pripažįstanti piliečių teisę ginti savo teises teisme.
 
Sekmadienio duomenimis, Belgijoje nuo pandemijos pradžios nustatyti 57 092 užsikrėtimo koronavirusu atvejai, mirė 9 280 infekuotųjų. 11,5 milijono gyventojų turinčioje šalyje testai dėl koronaviruso atliekami tik tiems žmonės, kuriems pasireiškia akivaizdūs ligos simptomai.
 
Nuo gegužės 4 d. Belgija pamažu švelnina karantino reikalavimus, bet gyventojai viešose vietose turi dėvėti apsaugines kaukes. Karantino atšaukimo procesas bus lėtas ir vyks etapais. Manoma, kad jis truks bent jau iki rugpjūčio 31 d. ar net ilgiau.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.25; 13:00
Politinės intrigos

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Atkreipė mano dėmesį Delfyje paskelbtas straipsnis “Kada pagaliau baigsis karantinas ir grįšime į įprastą gyvenimą: maždaug 60 proc. visuomenės narių turi įgyti imunitetą”

https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/kada-pagaliau-baigsis-karantinas-ir-grisime-i-iprasta-gyvenima-mazdaug-60-proc-visuomenes-nariu-turi-igyti-imuniteta.d?id=84320243

Pasak prof. habil. dr. profesoriaus Vytauto Ūsonio, „O į įprastą gyvenimą grįšime tada, kai epidemiologiniais terminais kalbant, šiai virusinei infekcijai sąlygų plisti nebebus. Taip atsitiks tada, kai visuomenės imunitetas pasieks maždaug 60-70 proc. lygį. Tai yra maždaug 60 proc. visuomenės narių turės imunitetą šiai infekcijai. Tuomet infekcija nebeplis ir mes galėsime labai sušvelninti daugelį priemonių, kurios yra taikomos dabar“, – aiškino profesorius.

Karantinas. Stabdykime koronavirusą. Slaptai.lt nuotrauka

Turiu nuliūdinti skaitytoją. Kiekvienas moksleivis, žinantis triskaitę taisyklę, gali įsitikinti, kad, tokiais tempais užsikrečiant Lietuvoje, kaip dabar (nuo pirmo užsikrėtimo fiksavimo vasario 28 d. praėjo maždaug 80 dienų, užsikrėtė maždaug 1600 gyventojų), per metus užsikrės 0,26 procento 2,8 mln. gyventojų. Tad kol užsikrės 60 proc. gyventojų, praeis 230 metų. Realiai skaičius bus šiek tiek kitoks, nes skaičiuojant reikėtų iš 2,8 mln. gyventojų kiekvienais metais minusuoti jau persirgusius, t.y. įgyjusius imunitetą, ir pliusuoti gimusius, dar neturinčius imuniteto.

Galiu nuliūdinti ir švedų skaitytojus, suprantančius lietuviškai. Jiems nereikės laukti 230 metų, kol Švedijos tauta įgys imunitetą. Bet net dešimtmečiai laukimo neturėtų jų nuteikti entuziastingai. Šiuo metu Švedijoje – 10,3 mln. gyventojų, užsikrėtusiųjų – 33 tūkstančiai. O mirusių dėl viruso – daugiau negu kitur panašiose valstybėse.

Tad visos viltys – tik į mokslininkus, į vakcinų atradimą.

2020.05.24; 07:00

Žvalgyba

Stabdykime koronavirusą. Slaptai.lt
Stabdykime koronavirusą. Slaptai.lt

Nors situacija dėl COVID-19 viruso normalizuojasi ir kiekvieną dieną fiksuojama labai nedaug naujų užsikrėtimų atvejų, dezinformacijos ir melagingos informacijos srautas, susijęs su koronavirusu, internetinėje erdvėje neslūgsta, pabrėžia Lietuvos kariuomenės analitikai.
 
Nuolatinę informacinės erdvės stebėseną atliekantys Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento (SKD) analitikai per praėjusią savaitę (gegužės 8–14) fiksavo 75 informacinius incidentus, kuriais buvo siekiama piliečių akyse menkinti Lietuvos valstybę, narystę Europos Sąjungoje ir NATO, dvišalius santykius bei partnerystę su strateginėmis sąjungininkėmis, šalies žmonės buvo kurstomi dalyvauti nesankcionuotose protesto akcijose, nedėvėti kaukių ir nesilaikyti karantino metu nustatytų apsisaugojimo nuo koronaviruso taisyklių.
 
Iš viso nuo vasario 1 d. nustatytas 1151 skirtingų tipų informacinių incidentas, skleidžiamas elektroninėje aplinkoje lietuvių, rusų ir anglų kalbomis, kurie susiję su COVID-19. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m. dezinformacijos ir klaidinančios informacijos atvejų skaičius šiemet išaugo beveik 3 kartus.
Interneto džiunglėse. Slaptai.lt
 
Kariuomenės analitikai atkreipia dėmesį į dezinformacijos platinimo tendencijas. Nustatyta, kad dažnai dezinformacija platinama Rusijos informaciniuose portaluose, vėliau ji išverčiama į lietuvių kalbą ir publikuojama mūsų internetinėje erdvėje. Kitas būdas – melagingos ir klaidinamos informacijos platintojai pasinaudoja populiariausiais, daugiausiai skaitytojų turinčiais, naujienų portalais komentaruose po juose publikuotuose straipsniuose skelbdami nuorodas su dezinformacija.
 
Taip pat pasinaudojama aukštų užsienio pareigūnų pasisakymais, imituojami ir falsifikuojami elektroniniai ir tarptautinių organizacijų vadovų laiškai, per socialines medijas skleidžiami gandai, konspiracijos teorijos, kurstomos nesankcionuotos protesto akcijos.
 
Pasak SKD analitikų, dezinformacijos naratyvai išlieka tie patys – toliau skleidžiamos sąmokslo teorijos, kad COVID-19 virusas neegzistuoja, juo prisidengiama 5G ryšiui įdiegti ar paskatinti masinę Žemės gyventojų vakcinaciją ar „čipavimą“, siekiama įbauginti gyventojus ir taip lengviau juos valdyti, teigiama, kad kaukių dėvėjimas sukelia kvėpavimo sutrikimus, taip pat kita, realių faktų neatitinkanti, informacija.
Internete. Slaptai.lt nuotr.
 
Lietuvos žmonės nuteikinėjami prieš šalies institucijų pastangas normalizuoti situaciją, narystę ES ir NATO, teigiama, kad šios organizacijos stokoja vienybės ir solidarumo, yra praradusios savo paskirtį ir jų egzistavimas yra beprasmis.
 
Kariuomenės atstovai įspėja visuomenę, kad būtina ir toliau išlikti budriems, laikytis tam tikros informacinės higienos, atidžiai vertinti informaciją internetinėje erdvėje, jos ieškoti ir faktus tikrinti keliuose šaltiniuose, vadovautis patikimose svetainėse publikuotais straipsniais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.19; 05:00
Aktualijos

Teisinga – klaidinga

Karantino nulemti gyvenimo būdo ir įpročių pokyčiai, daliai realaus gyvenimo persikėlus į technologijų pasaulį, vis tik sukūrė teigiamų patirčių. Karantinas pakeitė vartotojų lūkesčius prekių ženklams, taip pat nulėmė didžiosios dalies piliečių planus vasarą leisti Lietuvoje.
 
Tokius pirmuosius visuomenės nuomonės tyrimo rezultatus išskiria žiniasklaidos planavimo agentūra „OPEN Agency“, vos prieš savaitę kartu su kūrybos agentūra „NEW“ inicijavę kampaniją „Remkis faktais“. Surinkti visuomenei rūpimus klausimus, paruošti klausimyną ir atlikti apklausą užtruko vos septynias dienas.
 
Net priverstiniai pokyčiai gali būti greiti ir teigiamai vertinami
 
„Šiuo metu visuomenė patiria savotišką šoko būseną, todėl tai, ką žinojome apie vartotojus, bent kurį laiką nebegalioja. Nuolatinis visuomenės nuomonės matavimas tampa svarbiausiu raktu į komunikacijos efektyvumą. Norime ne tik atkreipti dėmesį į patikimų duomenų bei faktų svarbą, bet ir realiu pavyzdžiu parodyti, kad visas hipotezes, abejones ar planuojamą reklamos kampaniją galima pasitikrinti nesudėtingai ir itin greitai. Greitis, faktai ir profesionali duomenų analizė yra bene svarbiausi kriterijai efektyviems sprendimams priimti“ ,– sako „OPEN Agency“ partneris, verslo vystymo vadovas Darius Budzinauskas.
 
Pasak jo, faktai neduoda atsakymų, bet juose slypi galimybės. Vienas iš drauge su rinkos duomenų bendrove „Norstat“ gegužės 11-13 d. atlikto reprezentatyvaus interneto vartotojų tyrimo rezultatų atskleidė, kad net 35 procentai apklaustųjų patenkinti nuotoliniu vaikų mokymu.
„Juk dar prieš pusmetį dauguma net neįsivaizdavo, kas yra nuotolinis mokymas, o šiandien netgi trečdalis visų Lietuvos tėvų tai vertina itin palankiai. Prekės ženklams tai rodo, kad vartotojas geba prisitaikyti ir netgi pamėgti visiškai naujas patirtis. Kartu – tai ir signalas švietimo sistemai, kad inovacijos šioje srityje yra labai teigiamai priimamos. Kita vertus, negalime ignoruoti ir fakto, kad likusiai visuomenės daliai reikia daugiau laiko pakeisti įpročius“, – komentuoja „OPEN Agency“ tyrimų ir analitikos skyriaus vadovė Rūta Baubinienė.
 
Pirkimo galia mažėja ar visgi žmonės tiesiog susitaupė?
 
Šis laikotarpis neretai lyginamas su 2008-ųjų ekonomine recesija. Prekių ženklai taip pat elgėsi gana simptomiškai: paskelbus karantino laikotarpį, per pirmąsias septynias savaites reklamos kampanijas sustabdė ar nutraukė daugiau kaip 30 proc. prekinių ženklų. Dalis sumažino komunikacijos apimtis. Tikėtina, dalis pradėjo taupymo programas, mažėjant vartotojų perkamajai galiai. Tačiau apklausos duomenys verčia abejoti, ar tikrai galime lyginti dvi gana skirtingas situacijas.
 
„Tyrimas parodė, kad beveik 40 proc. žmonių per šį laikotarpį dėl esančių fizinių apribojimų negalėjo įsigyti prekių ir paslaugų, tad susitaupė pinigų. Taigi, verslas, priėmęs sprendimą liautis komunikuoti, savotiškai ir toliau skatina vartotojus nekeisti atsiradusio įpročio nevartoti.
 
Svarbu ir tai, kad šis laikotarpis yra itin reikšmingas emocine prasme. Geri darbai, kaip ir neetiški sprendimai, įsimins ilgam. Rinkodaros bendruomenėje nuolat keliamas klausimas, apie ką prekės ženklai turėtų kalbėti šiuo sudėtingu laikotarpiu. Faktai rodo, kad didžioji dalis, net 80 proc. visuomenės labai teigiamai vertina tuos prekės ženklus, kurie rodo rūpestį ir savo indėlį mažinant neigiamas viruso pasekmes.
 
Akivaizdu, kad panašumas su ankstesnės krizės laikotarpiu yra nebent toks, kad laimės prekės ženklai, išlaikę ryšį su vartotojais ir atliepę jų emocinius lūkesčius“, – sako D. Budzinauskas.
 
Ar tikrai vasarą prekių ženklams reikia atostogų?
 
Reklamos industrijoje vasara paprastai yra mažesnio intensyvumo sezonas. Atostogų metu sumažėjus žiniasklaidos auditorijoms, vartotojams išvykus į kita šalis, reklamos kiekiai taip pat sumažėja. Pasak D. Budzinausko, prekės ženklai, vadovaudamiesi tik ankstesne patirtimi, dabartinėje situacijoje gali praleisti dideles galimybes.
 
„Šiais metais virusas daro milžinišką įtaką ir vasarai, tačiau šiuo atveju labiau – teigiamą. 2018 m. užsienyje atostogavo bemaž kas antras lietuvis. Mūsų tyrimas parodė, kad net 3 iš 4 apklaustųjų planuoja atostogas Lietuvoje. Tai reiškia, kad šią vasarą turėsime itin geras galimybes pasiekti didžiąją dalį vartotojų“, – papildo R. Baubinienė.
 
Didesnis vietos poilsiautojų skaičius šalyje – tai ir didesnis srautas degalinėse, didesnis sezoninių prekių, lauko pramogų, sporto ir laisvalaikio, sodo, kosmetikos, farmacijos, mobiliųjų duomenų ir daugybės kitų prekių ir paslaugų poreikis.
 
„Žvelgiant iš komunikacijos pusės, pasikeitę vasaros planai – tai daugiau laiko nei įprasta vasaros laikotarpiu, prie televizijos, telefonų, planšečių ir kitų skaitmeninių ekranų. Keliavimas šalies viduje reiškia svarbesnį ir efektyvesnį lauko reklamos poveikį. Neatsiejamas atostogų atributas, kuris bus dar lengviau pasiekiamas likus savo šalyje – žurnalai ir kiti skaitiniai. Radijas dar dažniau ir garsiau šią vasarą skambės Lietuvoje poilsiaujantiems prekinių ženklų vartotojams“, ­– apibendrina D. Budzinauskas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.18; 14:30
Trumposios naujienos

Estijos sostinė Talinas. Slaptai.lt nuotr.

Estijoje dėl koronaviruso protrūkio įvesta nepaprastoji padėtis nebus pratęsiama, jos galiojimas baigsis sekmadienio vidurnaktį, pranešė Estijos vyriausybė.
 
Fizinio atstumo reikalavimai, įvesti kovo viduryje paskelbto karantino metu, bus palaipsniui švelninami ir keičiami rekomendacijomis.
 
„Tai reiškia, kad nepaprastoji padėtis nutraukiama, tačiau kai kurie apribojimai liks galioti. Tai svarbu, norint išvengti ligos protrūkio atsinaujinimo“, – teigė Estijos premjeras Juris Ratas.
 
Estijoje COVID-19 liga diagnozuota 1 770 žmonių, iš jų 63 mirė. Nuo balandžio pabaigos šalyje švelninami kai kurie karantino apribojimai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.18; 05:30
Trumposios naujienos

Čekijoje pastarąją parą naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius padidėjo 55. Tai šeštadienį pranešė naujienų agentūra ČTK, remdamasi šalies Sveikatos apsaugos ministerija.
 
Žinyba gegužės mėnesį kasdien fiksuoja mažiau kaip 100 teigiamos koronaviruso diagnostikos atvejų. Per du su puse mėnesio Čekijoje nustatyti 8 406 užsikrėtimo atvejai. Iki šiol mirė 295 infekuotieji, pasveiko 5 381 pacientas.
 
Daugiausia užsikrėtusiųjų išaiškinta Prahoje – 1 927. Sostinėje nuo koronaviruso sukeliamų komplikacijų mirė 94 gyventojai.
 
Nuo kovo 1 d., kai Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė apie pirmąjį užsikrėtimo atvejį šalyje, testai dėl koronaviruso buvo atlikti daugiau kaip 335 tūkstančiams jos gyventojų.
 
Čekijoje jau daugiau kaip du mėnesius galioja nepaprastoji padėtis, kuri, kaip pranešė valdžia, sekmadienį turėtų būti atšaukta.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.17; 00:30
Verslas

Maisto produktai. Slaptai.lt nuotr.

Net 60 procentų iš beveik 300 pernai tradicinėje Lietuvos gamintojų parodoje „Rinkis prekę lietuvišką“ dalyvavusių įmonių jau pateikė paraiškas artėjančiam 2020 metų renginiui. Viliamasi, kad nauja koronaviruso banga neprivers atidėti spalio 9–11 dienomis numatomos datos.
 
Anot vieno iš parodos rengėjų – Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidento bei Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos vadovo Jono Guzavičiaus, 12 metų populiarumą išlaikanti paroda yra žinoma visuomenėje bei pelniusi dalyvių pasitikėjimą.
 
„Parodos tikslas – pristatyti Lietuvoje sukuriamus gaminius ir teikiamas paslaugas, skatinti lietuviškų produktų vartojimą, stiprinti šalies gamintojų ir jiems aktualių paslaugų, įrangos tiekėjų bendradarbiavimą. Jos devizas ypač aktualus šiemet, kai pandemija apribojo daugelį ryšių tarp šalių, kai su kiekviena karantino diena auga ir ekonominiai šalies nuostoliai. Tad iš tikrųjų dabar kiekvienam Lietuvos pirkėjui renkantis prekę, pirmenybę reikėtų skirti savajai, lietuviškai. Kad greičiau atsigautų šalies verslai ir gamintojai“, – sakė Eltai J. Guzavičius.
 
Turėdamas vilčių, kad karantinas rudenį jau nebedraus masinių renginių uždarose patalpose, UAB „Ekspozicijų centras“ kartu su partneriais – Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija bei Lietuvos pramonininkų konfederacija – kviečia įmones registruotis į šią parodą. Dalyvių paraiškų laukiama iki 2020 m. rugsėjo 10 d.
Maisto prekės. Slaptai.lt nuotr.
 
Parodos rengėjai tikisi, kad jau tradicinis renginys vėl stebins lankytojus maisto produktų, gėrimų degustacijomis, kosmetikos, buitinės chemijos, aprangos ir aksesuarų įvairove bei sprendimais būstui ir interjerui. Geriausių parodoje pristatytų gaminių bei jų gamintojų lauks apdovanojimai – aukso medaliai bei diplomai.
 
ELTA primena, kad produktai renkami iš anksto paskelbtame konkurse, kurio metu kompetentingos komisijos vertina kiekvienai konkurso kategorijai pateiktus eksponatus. Nugalėtojai apdovanojami renginio atidarymo ceremonijoje, plačiai populiarinami, o gaminiai demonstruojami parodos „Rinkis prekę lietuvišką“ laureatų vitrinoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.17; 07:00
Politinės intrigosSkaitomiausios

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Europos Parlamento (EP) narys Andrius Kubilius penktadienio rytą Žinių radijo laidoje „Opozicija“ sakė, kad jam vis labiau atrodo, jog Lietuvos valdžia, vis pratęsianti karantiną, dabar jau naudojasi pasitaikiusia proga ir ruošiasi artėjantiems Seimo rinkimams.

https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/kubilius-nesupranta-kodel-tesiamas-karantinas-valdzia-naudojasi-pasitaikiusia-proga.d?id=84287025

Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų atstovo teigimu, didžiausios grėsmės akivaizdoje buvo gana aišku, kodėl tai yra daroma. Pagyręs dabartinę valdžią, kad ji įvedė karantiną, jis pastebėjo, kad dabar kyla vis daugiau klausimų. „Karantinas yra karantinas, reikia labai aiškiai suprasti, koks yra karantino tikslas. Jo tikslas visoje Europoje ir Lietuvoje – neleisti pandemijos pikui užaugti iki to, kad ligoninės būtų perkrautos, kad nebūtų to, kas buvo Italijoje ar Ispanijoje… Bet dabar aš matau sveikatos apsaugos ministro psichologinį pomėgį toliau reguliuoti ir tie reguliavimai prasilenkiantys su sveiku protu“, – tikino jis.

Panašu, kad europarlamentaras Andrius Kubilius teisus.

Štai pažvelkime, ką turime per truputį daugiau, negu du mėnesius. Gegužės 13 d. patvirtintų ligos atvejų skaičius konkretiems žmonėms: 1505, sergančių žmonių skaičius: 537, mirusių nuo COVID-19 žmonių skaičius: 54, pasveikusių žmonių skaičius: 908. O dabar paklauskime, kiek per du mėnesius iš viso numirė žmonių. Statistika sako, kad per visus 2018 m. iš viso mirė 39,6 tūkst. žmonių. Galima spėti, kad daugiausiai – nuo ligų, Per du mėnesius – papildomai prie tų 54 virusinių vidutiniškai būtų 6 600 tragedijų. Vargu ar 2020 m. mirusių statistika labai skirtųsi nuo 2018 metų.

Andrius Kubilius. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Pasak policijos generalinio komisaro Renato Požėlos, nerimą kelia namuose esančių asmenų elgesys ir jų daromos nusikalstamos veikos. Nerimą policijai kelia didėjantis nužudymų skaičius (per pandemijos laikotarpį padidėjo nuo 15 iki 26 nužudymų, arba 73 proc.) https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/policija-karantino-metu-keiciasi-nusikalstamumo-statistika.d?id=84296675    .

Gaila, nepateikia savo statistikos psichiatrinės ligoninės (bent aš nepastebėjau).

Apie ekonomikos susitraukimo pasėkmes, visų pirma – bedarbystę, aš net nekalbu.

Tai ar ne geriau nors pabandyti atleisti vadžias ir leisti žmonėms dirbti įprastus darbus? Jau žinodami pavojus, jie patys stengsis minimizuoti kontaktus, reikalui esant nesiliaus ir antveidžius nešioti, o apie muilą ir rankas aš net nekalbu. Apie 250 tūkst. nedirbančių pensininkų ir invalidų galėtų vadovautis dabartinėmis Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijomis, iš kurių pagrindinė – daugiau sėdėti namuose (ką padarysi) ir maksimaliai saugoti save ir aplinkinius nuo saves.

Apsauginės kaukės. Slaptai.lt nuotr.

Tiesa, reikia pagalvoti apie Seimo narius pensininkus, kurių atžvilgiu, deja, koronavirusui 62 Konstitucijos straipsnis “Seimo nario asmuo yra neliečiamas…” negalioja. Gal būt, jiems reikėtų Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose įtvirtinti galimybę karantino metu dalyvauti Seimo veikloje nuotoliniu būdu?

Reikia pagaliau ryžtis išspręsti moralinę dilemą. Ar nedidelis mirusių nuo viruso skaičius, pats skaičius, tegul ir kažkiek didesnis, negu iki šiol, jei bus leista žmonėms grįžti prie ankstesnių užsiėmimų, bet nepalyginamas su visų mirčių skaičiais, yra vertas kitokios, ypatingos, užuojautos? Bet kokia mirtis, nesvarbu dėl ko, yra tokia pati tragedija mirusiojo (tarkime, nuo vėžio, ar nuo gripo viruso sukeltos sveikatos komplikacijos), ar žuvusio, ar nužudyto, – artimiesiems ir draugams.

2020.05:16; 06:30

Politinės intrigos

Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Kaip ne kartą girdėjome iš tautiečių pasakojimų TV reportažuose ar televizinėse gyvenimo būdo laidose, žmonės mūsų padangėje karantino metu peržiūrėjo daug naujų kino filmų, serialų, kurių tikriausiai nebūtų turėję progos stebeilyti, jeigu ne tas prakeiktas koronavirusas, sustabdęs mūsų darbus, ne vieną pervedęs į nieko neveikimo režimą.

O pats įdomiausias filmas, kurį pamačiau aš pats, buvo 1-aisiais koronaviruso metais gegužės 12 d. pradėjęs dribti sniegas už lango. Pasistūmęs fotelį prieš didžiulį, beveik per visą sieną langą ilgai stebėjau šį vyksmą, kur įtemto siužeto vingius pradeda pavaduoti ne mažiau  įkrautas neprasikalusios esmės lūkestis.

Tai buvo veizėjimas iškiliausia to žodžio reikšme.

Pilaitė – 2017-ųjų šv. Velykų rytą. Slaptai.lt nuotr.

Žinia, pats žodis „veizėti“ yra lietuviškojo žodyno karūna ir savaiminio iškilumo liudijimas, yra toks žodis, kuris meditacinę žmogaus būklę nusako nepalyginamai turiningiau nei tai išgali padaryti kitų tautų žodynai. Žodyje „veizėti“ ataidi Platono eidos teorijos įvardijimas ir pasaulio veido duotybė, dabar pasislėpusi už krintančio sniego klosčių vualio.

Kaukės. Slaptai.lt nuotr.

Kažkada, rizikuodamas būtų blogai suprastas, labai rimtame, akademiniame leidinyje esu parašęs, kad nėra labiau erotiško vaizdinio nei pavasarį atgimstančios žemės panorama. Tačiau netipiškas pavasariui krentančio sniego ant pražydusio medžio žiedų (vos nepasakiau – krūtų) vaizdinys, žemės erotinį pažadą suintensyvina dar labiau, net iki skausmo ribos.

Pasiryžus kalbėti tokia slidžia tema, nėra ko sustoti pakeliui, todėl daug netrypčiodamas aplink, pasakysiu iškart, kad koronaviruso laikų moterys su kaukėmis jaudina dar labiau nei savo atidengtą veidą reklaminiuose įvaizdinimuose eksponuojančios pasaulio gražuolės.

Tarkime, taip yra dėl to, jog dienos šviesa kartais išblukina moters veidą, paverčia jį banalybe, o kaukės atributas padeda susigrąžinti moters vaizdinį į paslapties rėmus.

 Seksas galutine prasme yra beveidis, kaip ir tas pavasario sniegas už lango.

                                           XXX

                                       čia-būties

                                       laiškanešys

                                       su

                                       pajuokiančia

                                       žudiko

                                       kauke

                                      (čipolinas?)

                                      ar

                                      tolimas

                                      būties

                                      priartėjimas

                                      be jokios

                                     politikos

                                     (Li Po

                                     imperatoriaus

                                     rūmų

                                     terasoj

                                     per dieną)

                         –    iš

                               dyko

                               buvimo

                               pradeda

                               snigti

(Bus daugiau)

2020.05.12; 10:00

Trumposios naujienos

Kai kuriose Niujorko valstijos teritorijose antroje savaitės pusėje bus švelninamos karantino priemonės, tačiau Niujorko mieste karantinas galios mažiausiai iki birželio, pirmadienį pranešė valdžios atstovai.
 
Niujorko valstija yra koronaviruso labiausiai paveikta teritorija JAV. COVID-19 liga šioje valstijoje nusinešė maždaug 22 tūkst. gyvybių. Valstijos gubernatoriui Andrew Cuomo kovo 22 d. paskelbus karantiną, nebūtiniausių prekių parduotuvės ir kiti verslai turėjo nutraukti savo veiklą.
 
Penktadienį baigiasi karantino galiojimo terminas, o A. Cuomo tvirtina, kad kriterijus atnaujinti statybą, gamybą ir mažmeninę prekybą kol kas atitinka trys regionai. Šiuose regionuose mažėja mirčių skaičius, ligoninėse yra užtektinai vietų, specialistai yra pajėgūs atlikti pakankamai tyrimų dėl COVID-19.
 
„Šiandien pradedame naują etapą, – žurnalistams sakė A. Cuomo. – Tai naujas jaudinantis etapas, mes visi norime sugrįžti į darbus.“
Tačiau Niujorko mieste, kuris laikomas epidemijos JAV židiniu, judėjimas ir įmonių veikla šį mėnesį dar nebus atnaujinami, žurnalistams sakė miesto meras Billas de Blasio.
 
Jis tvirtino, kad mirčių ir užsikrėtimo atvejų kreivės „neabejotinai rodo teigiamą tendenciją“, tačiau Niujorko miesto gyventojai į darbus galės sugrįžti tik tada, kai situacija smarkiai pagerės“.
 
„Turime išlaikyti griežtesnį karantiną, kol kas, kaip numatoma, bent jau iki birželio“, – teigė B. de Blasio.
 
Niujorko valstijoje bendras per parą užregistruojamų mirčių skaičius mažėja. A. Cuomo teigė, kad per pastarąją parą nuo COVID-19 joje mirė 161 žmogus ir tai yra nepalyginamai mažiau nei balandžio pradžioje, kai per parą buvo užfiksuojama iki 800 mirčių.
 
A. Cuomo taip pat paskelbė, kad nuo penktadienio visoje valstijoje bus atnaujintos didelės grėsmės nekeliančios aktyvaus poilsio veiklos, tokios kaip teniso žaidimas ir lauke įrengtas kinas.
 
Gubernatorius ir meras siekia įmonių veiklą atnaujinti palengva, kad būtų išvengta antrosios koronaviruso bangos. „Privalome ir toliau elgtis protingai“, – sakė A. Cuomo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.12; 02:00
Trumposios naujienos

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį paskelbė, kad šalyje nuo antradienio atšaukiamas „nedarbo dienų laikotarpis“, kuris buvo įvestas siekiant pažaboti naujojo koronaviruso plitimą.
 
„Nuo rytojaus, gegužės 12 dienos, visiems ekonomikos sektoriams pasibaigs nacionalinis nedarbo dienų laikotarpis. Tačiau kova su epidemija nesibaigė, jos grėsmė išlieka net tose teritorijose, kur padėtis yra palyginti saugi“, – teigė prezidentas, bet pridūrė, kad Rusijos regionai galės toliau taikyti bet kokias būtinas kovos su virusu priemones.
 
Šalyje galiojant „nedarbo dienų laikotarpiui“, visoms ne pirmo svarbumo įmonėms teko užsidaryti, o darbdaviams buvo nurodyta toliau mokėti atlyginimus darbuotojams.
 
Rusija pagal patvirtintų infekcijos atvejų skaičių dabar yra trečia pasaulyje, šalyje infekcija iki šios dienos patvirtinta 221 344 žmonėms.
 
Šiuo metu Rusijoje koronaviruso infekcijos atvejų skaičius yra didesnis nei Italijoje ir Jungtinėje Karalystėje (JK). Atvejų skaičiumi Rusiją lenkia tik Ispanija ir JAV.
 
Mirčių skaičius Rusijoje, palyginti su kitomis smarkiai nukentėjusiomis šalimis, mažas. Nuo ligos Rusijoje mirė 2 009 žmonės.
V. Putino teigimu, Rusija saviizoliacijos periodo metu paruošė savo sveikatos priežiūros sistemą, padidino lovų skaičių ligoninėse ir išsaugojo tūkstančius gyvybių.
 
„Tai leidžia mums pradėti laipsnišką apribojimų atšaukimą“, – teigė prezidentas ir pabrėžė, kad visi esame suinteresuoti, jog ekonomika greitai grįžtų į įprastas vėžes.
 
„Epidemija ir su ja susiję apribojimai turėjo didelį poveikį ekonomikai ir pakenkė milijonams mūsų piliečių“, – sakė prezidentas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.11; 18:00
Trumposios naujienos

Protestas Slovėnijoje. EPA – ELTA nuotr.

Penktadienio vakarą Slovėnijos sostinėje Liublianoje daugiau nei 5 000 žmonių protestavo prieš apribojimus, kuriuos valdžia įvedė siekdama sustabdyti koronaviruso plitimą, praneša dpa.
 
Mažesni protestai taip pat vyko kituose Slovėnijos miestuose, tarp jų Maribore, Celėje ir Koperyje.
 
Liublianoje demonstrantai prie parlamento rūmų atmynė dviračiais ir savo nepasitenkinimą reiškė signalizuodami dviračių skambučiais. Kai kurie jų triukšmą kėlė skambindami karvėms po kaklais rišamais varpais.
 
Kovo mėnesį Slovėnijos valdžia įvedė apribojimus, kurie jau palaipsniui atšaukiami. Tačiau vis dar draudžiami žmonių susibūrimai ir protestai.
 
Penktadienį vykusio renginio metu žmonės taip pat reiškė nepasitenkinimą neva korumpuota premjero Janezo Janšos vyriausybe.
 
Remiantis žiniasklaidos pranešimais, Slovėnijos viešųjų pirkimų agentūra iš užsienio per Slovėnijos platintoją įsigijo prekių kovai su koronavirusu. Teigiama, kad su valdžia siejamas platintojas iš sandėrio pasipelnė padidindamas prekių kainą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.10; 09:06
Aktualijos

Praėjusią parą, gegužės 7-ąją, ketvirtadienį, nustatyti tik trys nauji užsikrėtimo COVID-19 atvejai, praneša Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSC).
 
Iš viso šiuo metu patvirtintų ligos atvejų skaičius siekia 1 436.
 
Koronaviruso infekcijos sukelta liga mūsų šalyje serga 618 žmonių. Nuo COVID 19 mirė 49 žmonės, pasveiko – 765. Izoliacijoje šiuo metu yra 284 asmenys.
 
Keturi žmonės, užsikrėtusieji koronavirusu, mirė dėl kitų priežasčių, skelbia NVSC.
 
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos penktadienio duomenimis, per praėjusią parą ištirtas 8 101 ėminys dėl įtariamo koronaviruso. Iki šiol jau iš viso ištirta 172 191 ėminys.
 
Žmogus laikomas pasveikusiu, kai du iš eilės atlikti pakartotiniai testai dėl koronaviruso infekcijos, esant ne mažesniam nei paros intervalui, bus neigiami. Arba praėjus 37 dienoms nuo diagnozuoto užsikrėtimo, jei dėl tam tikrų priežasčių vėlesni tepinėliai dėl viruso nebus ištirti. Jei atlikus pakartotinį tyrimą bus gautas teigiamas atsakymas, šeimos gydytojas tęs paciento stebėseną bei gydymą ir siųs pakartoti tyrimą ne anksčiau kaip po 14 dienų.
 
Karantinas galioja iki gegužės 31 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.08; 11:33
Politinės intrigos

„Baltijos tyrimų” direktorė Rasa Ališauskienė. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Koronaviruso sukeltos krizės kontekste valdžia daugiausiai dėmesio rodo vyresnio amžiaus žmonėms, nors labiau nukentėjęs jaučiasi jaunimas, rodo „Baltijos tyrimų” atlikta apklausa.
 
Bendrovės „Baltijos tyrimai“ vadovės sociologės Rasos Ališauskienės teigimu, iš apklausos metu surinktų duomenų matyti, kad ilgainiui šalyje gali formuotis neigiamos tendencijos visos visuomenės mastu: stiprėti emigracija, daugėti savižudybių. Mokslininkė neatmeta, kad šiuo metu psichologinė atmosfera taip pat kuria patogią terpę politiniams mesijams, kurių, mano sociologė, padidėjusio aktyvumo sulauksime dar rudenį vyksiančiuose rinkimuose.  
 
Kaip rodo balandžio 28-30 dienomis „Baltijos tyrimų“ surinkti sociologiniai duomenys, dėl karantino kilusi krizė ir toliau didžiausią neigiamą įtaką daro žmonių psichologinei būsenai ir finansinei padėčiai. Jaunesni žmonės, didmiesčių gyventojai dažniau, nei kiti teigia, kad krizė neigiamai veikia tiek jų psichinę būseną, tiek finansinę padėtį bei profesinę veiklą.
 
Susisteminti apklausos rezultatai taip pat rodo, kad neigiamą įtaką savo psichologinei būsenai dažniausiai jaučia jaunesni nei 50 metų žmonės bei didmiesčių gyventojai. Tuo tarpu neigiamus pokyčius finansams labiausiai  pajuto vyrai ir jaunesni nei 30 metų žmonės.
 
Moterys, miestų gyventojai ir jaunesni nei 30 metų žmonės dažniau nei kiti jaučia neigiamą krizės poveikį savo profesinei veiklai. O suprastėjusia fizine būkle dažniau skundžiasi jaunesni nei 30 metų žmonės ir miestų gyventojai.
  
Didžiausią stresą patiria ne pensininkai, bet jaunimas
 
Apklausą atlikusios bendrovės rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ vadovės teigimu, gauti duomenys rodo, kad kilusi krizė labiausiai paveikė ne vyresnius gyventojus, apie kurių apsaugą yra linkusi labiau kalbėti valdžia, bet, priešingai, – jaunimą.
 
„Įvertinę gyventojų atsakymus apie neigiamą krizės poveikį visoms gyvenimo sritims, matome, kad labiausiai tokį poveikį pajuto jaunesni nei 30 metų žmonės“, – teigia sociologė.
 
COVID-19

Anot jos, tai galima paaiškinti tuo, kad vyresnio amžiaus žmonės, viena vertus, jau yra išgyvenę ne vieną krizę ir, kita vertus, dažniausiai yra susikūrę stabilesnę finansinę situaciją.
 
„Buvo 1990-1992-ųjų krizė, vėliau 1998 metų bankinė krizė, po jos 2008… kitaip tariant, tai ne pirmas kartas vyresniems žmonėms, nors šis kartas ir kitoks, yra daugiau fizinių apribojimų. Tačiau galima sakyti, kad psichologiškai vyresni žmonės yra geriau pasiruošę. Kita vertus, jie mažiau pažeidžiami finansiškai“, – teigė R. Ališauskienė.
 
„Tuo tarpu jauniems žmonėms, – sakė sociologė, – tai primoji krizė būnant suaugusiųjų gyvenime. Taip pat dažnas jų yra pasiėmęs paskolas, neturi stabilių pajamų, turi mažų vaikų, kurie sukelia papildomų iššūkų karantino metu. Kitaip tariant, jiems sunkiau ir objektyviu, ir subjektyviu požiūriu“, – teigė ji.
 
Todėl, pažymėjo sociologė, tam tikras paradoksas yra tame, kad politikai pagrindinius dėmesio akcentus deda kalbėdami būtent apie vyresnio amžiaus žmones.
 
„Vis akcentuojamas sveikatos aspektas, kuris pavojingesnis vyriesiems žmonėms, tačiau socialiniai, profesiniai ir psichologiniai dalykai labiau veikia būtent jaunimą“, – aiškino R. Ališauskienė.
 
Situacija palinki atsirasti sąmokslo teorijoms ir politiniams mesijams
 
Vertindama šalies gyventojų emocinės būsenos tendencijas R. Ališauskienė neatmetė galimybės, kad stiprėjanti individų patiriama psichologinė bei finansinė frustracija gali virsi ir tam tikru socialiniu reiškiniu. Jos teigimu, gali kilti ir emigracijos banga, stiprėti nusivylimas politine vadžia ir atitinkamai didėti pagunda atsiduoti naujai atsiradusiems populizmą skleidžiantiems politiniams gelbėtojams.
 
„Tai gali skatinti ir agresyvumą, ir pykčio priepuolius. Kol kas agresija nukreipiama į artimąją aplinką: tad gali padidėti nusikalstamumas, gali daugiau atsirasti savižudybių. Kita vertus, tikėtina, kad didės emigracijos banga nors, ji gali būti ir sunkesnė dėl pandemijos. Valstybės, į kurias lietuviai tradiciškai emigruodavo, kol kas gali tiesiog neįsileisti. Tokiu atveju žmogus, susidūręs su prarasto darbo problema, su sumažėjusiomis pajamomis, nebegalės spręsti problemų, kaip jis jas buvo linkęs spręsti anksčiau“, – samprotavo sociologė.
 
Todėl, pažymėjo ji, nors iki rinkimų nebedaug laiko, neigiamas emocijas patiriančius gyventojus gali sutelkti pažadus žarstantys populistai.
 
„Tikrai gali atsirasti naujų gelbėtojų ar mesijų poreikis. Šiuo metu matome, kad yra padidėjęs sąmokslo teorijų poreikis, tam labai gera terpė yra suaktyvėję socialiniai tinklai“, – apibendrino mokslininkė.
 
 
 
 
 
Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai” 2020 m. balandžio 28-30 d. atliko reprezentatyvią 18 m. ir vyresnių Lietuvos gyventojų apklausą „Covid-19 Ekspresas III“.  Iš viso apklausti 536 gyventojai (CAWI metodu).  Rezultatų paklaida neviršija 4,4 procentinio punkto.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.07; 16:45
Trumposios naujienos

Švedija ketvirtadienį pranešė, kad per parą nuo COVID-19 ligos mirė 99 žmonės. Bendras mirčių nuo koronaviruso sukeliamos ligos skaičius šalyje jau perkopė 3 000. Švedija sulaukė nemažai kritikos dėl to, kad taip ir neįvedė kitose COVID-19 smarkiai paveiktose šalyse paskelbto karantino.
 
Švedijos visuomenės sveikatos agentūra teigė iš viso užregistravusi 3 040 mirčių nuo COVID-19 ir 24 623 užsikrėtimo atvejus. Švedijoje gyvena maždaug 10,3 mln. gyventojų.
 
Pareigūnai vis dėto aktyviai gynė savo strategiją, pagal kurią nebuvo priimta jokių griežtų karantino priemonių, sakydami, kad ligoninės valstybėje dar nėra perpildytos ir turi nemažai laisvų vietų.
 
„Kreivės rodo, kad iš esmės mūsų valstybei pavyko sėkmingai suvaldyti ligos protrūkį, tiek, kiek leidžia sveikatos sistema“, – sakė šalies epidemiologas Andersas Tegnellis.
 
Švedija neskelbė karantino ir griežtų priemonių, tokių, kokias paskelbė kitos COVID-19 epidemijos apimtos valstybės. Švedijos požiūris, šalies atstovų teigimu, yra paremtas „kiekvieno atsakomybės principu“.
 
Švedijoje taip pat nebuvo uždarytos mokyklos vaikams iki 16 m., veikė barai, restoranai, parduotuvės, nors žmonės buvo raginami laikytis saugaus atstumo rekomendacijų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.07; 17:00
Trumposios naujienos

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nevyks į gegužės 9-osios paradą Minske. Tai trečiadienį pranešė valstybės vadovo biuro atstovai.
 
„Ukrainoje – karantinas. Prezidentas kol kas nerengia vizitų į užsienį“, – sakė jie „Laisvės radijui“.
 
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka gegužės 5 d. pakvietė kitų valstybių vadovus atvykti į Pergalės paradą Minske. Jis pabrėžė, jog tikisi, kad atvažiuos „bent jau buvusios Sovietų Sąjungos“ šalių lyderiai.
 
Anksčiau, gegužės 3 d., A. Lukašenka pareiškė, jog Pergalės 75-osioms metinėms skirtas karinis paradas turi Baltarusijai didelę ideologinę ir emocinę reikšmę, todėl jis negali būti atšauktas net ir kilus koronaviruso pandemijai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.06; 16:52