LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigia, kad premjero Sauliaus Skvernelio pastarąjį mėnesį pareikšta kritika LVŽS yra jo strateginis žingsnis prieš eilinius Seimo rinkimus.
 
„Valstiečių“ lyderis tikina, kad tarp jo ir Vyriausybės vadovo priešpriešos tikrai nėra, ir tikisi ir toliau sėkmingai darbuotis. Kita vertus, jis pripažino, kad tiek jam bei LVŽS nariams premjero nepalanki retorika partijos atžvilgiu tikrai netikėta bei nesuprantama. Pasak R. Karbauskio, jis nežinantis, ar S. Skvernelis jau kuria naują politinę jėgą, bet jei taip ir būtų, jo tai nenustebintų.
 
„Tie Sauliaus pareiškimai, kad tai partija nėra tokia, kokios jis norėtų… Kodėl tie pareiškimai daromi, aš nelabai suprantu (…), partijos kolegos nelabai supranta, kodėl žmogus, kuris net nėra LVŽS partijos narys, bet iškeltas LVŽS kaip premjeras taip negatyviai šneka apie LVŽS. Mūsų manymu, tie pasisakymai nieko bendro su realybe neturi. Žinoma, tai jo nuomonė, bet nuomonę gali pasakyti tarpusavyje šnekantis ir nekenkti specialiai ar nespecialiai“, – Eltai sakė R. Karbauskis.
 
Pasak R. Karbauskio, premjero priešiška retorika atsirado dėl artėjančių Seimo rinkimų, jis, pasak „valstiečių“ lyderio, pradėjo tam ruoštis.
 
„Tie komentarai, kurie buvo išsakyti partijos atžvilgiu ir kitos aštresnės frazės, jos yra visiškai rinkiminiai dalykai ir su kitais rinkimais susiję. Tam nėra abejonių, ten ir kontekstas rinkiminis. Ir tikrai ne apie dabartinę veiklą. Aš dėkingas Sauliui, kad tiek mes daug darbų padarėme kartu, ir viliuosi labai, kad mes tą kadenciją dar pabaigsime. Aš matau galimybę veikti toliau kartu, bet jeigu bus jo sprendimas kažką keisti ar kurti, aš vėlgi sakau, kad tai yra normalu ir dėl to pykti net negali. Tik palinkėsiu sėkmės. Mes vis tiek daugelį dalykų galime daryti kartu, nesvarbu, ar Saulius bus LVŽS sąraše, ar pateks į Seimą su kažkuo kitu, svarbu, kad mes randame bendrystę vertybėse ir randame tame, ką mes turime padaryti. Bet man būtų keistesnis variantas, jeigu staiga Saulius atsirastų kartu su opozicija, nes tai būtų tiesiog nesuvokiama pagal jo vertybes“, – sakė jis.
R. Karbauskis tikino, kad jei S. Skvernelis apsispręstų dalyvauti rinkimuose be LVŽS, jo tai nenustebintų.
 
„Jeigu vis dėlto premjeras nuspręstų, kad jam netinka LVŽS žmonės, ieškosis kitų ar kurs kažką kitą, tai mes negalime iš žmogaus atimti šios teisės ir tai negali būti supriešinimo klausimas. Akivaizdu, kad sąjungos nariai ir eis į rinkimus su LVŽS, tai logiška ir akivaizdu. Bet tie žmonės, kurie nepriklauso, jie turi pasirinkimą (…) Žmonės, kurie yra LVŽS nariai, yra šiek tiek prisirišę prie partijos, nes yra bendrystė per pačią sąjungą. Žmonės, kaip S. Skvernelis, yra nepartiniai, jis yra visiškai laisvas savo sprendimuose. Niekas jam negalėtų prieštarauti, priekaištauti. Niekaip jis neįsipareigojęs sąjungai. Jis yra įsipareigojęs tautai ir valstybei – tai faktas“, – teigė jis.
 
Jei S. Skvernelis suburtų politinę jėgą, R. Karbauskis sakė nemanantis, kad LVŽS nariai pereitų į jo pusę. Anot jo, LVŽS nariai yra lojalūs bei ilgamečiai.
 
„Aš labai norėčiau pamatyti, kaip jie išeis. Supraskite, kas nestebi politinio proceso, – LVŽS yra praėjusi pergales, pralaimėjimus ir reitingų dugnuose pabuvusi, ką tik nori. Kas iš mūsų išėjo? Niekas niekada. Mūsų LVŽS sudaryta iš žmonių, kuriems valdžia nėra tikslas, ir čia yra visas paradoksas. Jeigu toks veiksmas būtų, kad bandytų mus kas nors skaldyti, tai ir išeis tik tiek, kam valdžia yra tikslas. Tokių žmonių LVŽS yra labai mažai ir ant pirštų gali suskaičiuoti. Jei vis dėlto tai įvyktų, aš žiūriu netgi kažkiek teigiamai, mes būsime geresni, nes atkris tie, kurie atėjo į LVŽS tik dėl valdžios. (…) Mes esam pati demokratiškiausia organizacija. Viešoje erdvėje pristatinėja mus tiek opozicija, tiek dabar Vytautas Bakas kaip nedemokratiškiausius – ir visi tiek tie, kurie išeina. Iš mūsų išeina tik tie, kurių valdžia yra tikslas. Kuomet jie suvokia, kad partijai valdžia nėra savitikslis dalykas, tada jie ir nepritampa“, – sakė jis.
 
Paklaustas, kaip frakcija balsuos kitą savaitę Seime dėl S. Skvernelio kandidatūros vadovauti atnaujintai Vyriausybei, R. Karbauskis teigė, kad visa frakcija kandidatūrą tikrai palaikys.
 
„Dėl premjero mes balsuosime neabejotinai visi „už“. Jis taps premjeru, bus patvirtintas, nes turime koalicinę daugumą. Abejonių čia nekyla. (…) Realiai, kad mes abejotume jo kandidatūra, kad abejotume jo Vyriausybės programa – tokių dalykų frakcijoje tikrai nėra, galite klausti bet kurio nario“, – tvirtino R. Karbauskis.
 
ELTA primena, kad pastarosiomis savaitėmis, formuojantis koalicinei daugumai, premjeras S. Skvernelis pažėrė nemažai kritikos LVŽS partijai.
Premjeras sakė, kad stoti į LVŽS partiją tikrai neketina, o ir vėl dalyvauti kituose Seimo rinkimuose po LVŽS vėliava, pasak jo, dar kalbėti anksti.
Pasak jo, partijoje šiandien jis pasigendantis daugiau demokratinių procesų.
Premjeras taip pat kritikavo ir Seimo pirmininko situaciją partijoje. Pasak jo, įvykęs LVŽS tarybos posėdis parodė, kad aukščiausią reitingą partijoje turintį V. Pranckietį partija nori išmesti iš posto.
 
„Matote, šiandien situacija yra tokia, kad V. Pranckietis yra populiariausias ir didžiausią pasitikėjimą turintis LVŽS narys visuomenėje, ir partija tą savo populiariausią narį nori išmesti iš pozicijos. Bet čia yra partijos apsisprendimas ir partijos vidaus reikalas“, – teigė ministras pirmininkas.
S. Skvernelis taip pat sakė, kad ir NSGK pirmininko Vytauto Bako išėjimas iš LVŽS frakcijos jam taip pat suprantamas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.21; 11:08

Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis teigia, kad Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio teiginiai, esą jis daro spaudimą premjerui Sauliui Skverneliui bei pačiam parlamento vadovui, yra fantazijos ir visiškos nesąmonės.
 
LVŽS pirmininko teigimu, Seimo vadovas tokiais pareiškimais tik siekia sukelti jo reakcijas, nes spaudimo, tvirtina jis, V. Pranckiečiui daryti apskritai nėra dėl ko.
 
„Aš net nekomentuosiu, nes tai visiška nesąmonė. Absoliuti nesąmonė, ir atitinkamai jūs galite to klausti premjero, jis patvirtins, kad tai – netiesa. Lygiai taip pat ir dėl spaudimo Seimo pirmininkui. Nėra dėl ko man spaudimą daryti nė vienu klausimu – Seimo pirmininkas nėra sprendimų priėmėjas. Seimas priiminėja sprendimus, aš net nesuprantu, ką jis turi galvoje. Darau ar dariau spaudimą – visiška nesąmonė, daugiau komentarų neturiu“, – Eltai komentavo R. Karbauskis.
 
R. Karbauskis taip pat nepanoro komentuoti ir V. Pranckiečio interviu LRT televizijai metu pasakyto teiginio, kad per jo kadenciją jau du kartus buvo bandoma jį pašalinti iš Seimo pirmininko posto.
 
„Toks pats atsakymas. Tai yra nesąmonė, tokių bandymų nebuvo, ir jūs tą puikiai žinote. Aš nesuprantu, kodėl šitas žmogus apskritai tokius dalykus teigia. Jis tikriausiai ir nori, kad aš pradėčiau kažkaip tai komentuoti, vertinti. Bet tai yra nesąmonė, žmogus sako nesąmones“, – teigė R. Karbauskis.
 
Nacionaliniam transliuotojui V. Pranckietis taip pat teigė, kad Seimo pirmininko posto vykstančiose derybose dėl koalicijos Gediminas Kirkilas net neprašė. Pasak jo, reikalauti Seimo vadovo posto G. Kirkilą įtikino pats „valstiečių“ lyderis. Šio V. Pranckiečio išsakyto teiginio R. Karbauskis taip pat nepanoro komentuoti. Pasak politiko, jis apskirtai nesuprato V. Pranckiečio interviu LRT televizijai.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
 
„Aš fantazijų nenoriu komentuoti. Tai yra nesąmonė, jūs to klauskite ne manęs, o G. Kirkilo. Man nereikia nieko neiginėti – nesąmonė. Tas tekstas, tie pasisakymai – visiškos nesąmonės. Yra žmonės, kurie gali patvirtinti, kad tai yra nesąmonės. Paskambinkite G. Kirkilui, paskambinkite premjerui ir gausite tokius pačius atsakymus – nesąmonė (…) Aš to interviu (Seimo pirmininko. – ELTA) tiesiog nesuprantu. Tiesiog visiškos nesąmonės“, – Eltai sakė R. Karbauskis.
 
V. Pranckietis LRT televizijos laidoje „Savaitė“ duotame interviu teigė, kad R. Karbauskis daro spaudimą tiek jam, tiek premjerui S. Skverneliui.
„Kad nuo vieno žmogaus įnorių nepriklausytų valstybės pareigūnai: dar, duok, Dieve, nesigirdi įtakos prezidentui, bet įtaka premjerui aiški, Seimo pirmininkui – aiški. Vienas žmogus nori viską spręsti. Taip neturi būti ir taip negali būti valstybėje“, – teigė jis.
 
V. Pranckietis taip pat teigė, kad jau du kartus buvo bandoma jį pašalinti iš Seimo pirmininko posto – 2017 m. ir 2018 m. birželio mėnesiais.
Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje – Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis
 
„Tik pirmi du kartai buvo labai nevieši, ir niekas to negirdėjo, ir visada vyksta birželio mėnesį – 2017, 2018 ir dabar 2019 metais taip pat birželio mėnesį“, – teigė Seimo vadovas.
 
Pasak V. Pranckiečio, Seimo pirmininko posto koalicijos derybose G. Kirkilas net neprašė, o jam postas buvo pasiūlytas paties R. Karbauskio.
 
„Žinoma, neabejoju (…) aš tai žinau iš jų vidaus“, – teigė parlamento vadovas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.10; 11:28

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje – Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sako, kad, jei būtų pakviestas, susitiktų su išrinktuoju prezidentu Gitanu Nausėda.
 
„Kai pakvies išrinktasis prezidentas, tada ir nuvažiuosiu“, – penktadienį, atsakydamas į žurnalistų klausimus, sakė V. Pranckietis.
 
Seimo vadovo teigimu, kol kas tokio susitikimo nėra numatyta.
 
V. Pranckietis, komentuodamas „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio siūlymą jam atsistatydinti, sakė tikįs, kad išrinktasis prezidentas G. Nausėda susilaikys nuo veiksmų, susijusių su vidinėmis kovomis Seime.
 
„Manau, kad prezidentas susilaikys nuo veiksmų, kurie įtakoja vidines kovas, batalijas Seime“, – sakė V. Pranckietis.
 
Kaip jau skelbta, premjeras Saulius Skvernelis penktadienį susitiks su išrinktuoju prezidentu Gitanu Nausėda aptarti Vyriausybės ateitį.
 
2019.05.31; 00:30
 

Politikas Ramūnas Karbauskis ir filosofas Krescencijus Stoškus. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Liberalų penktadienį išplatintame pranešime teigiama, jog memorandumo dėl valdančiosios koalicijos sustiprinimo pasirašymas yra autoritarinio valdymo bruožas, siekiant „valstiečiams“ ne tik išsilaikyti valdžioje, nors prieš rinkimus pralaimėjimo atveju buvo žadėta pasitraukti, tačiau ir suskaldyti valstybę, atakuojant vieną iš jos vadovų – Seimo pirmininką.
 
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, susidariusi situacija yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderio Ramūno Karbauskio atsakomybė.
 
„R. Karbauskio šantažas, nuolatinis blaškymasis, žodžio keitimas, konfliktai su premjeru ir Seimo pirmininku rodo, kad LVŽS nebesusitvarko su valstybės valdymu“, – išplatintame pranešime teigia V. Čmilytė – Nielsen.
 
Opozicijos lyderės teigimu, R. Karbauskis grasina nepaklusniems ir prieštaraujantiems bendražygiams, kad Seimo pirmininko postas privalo atitekti „socdarbiečiui“ Gediminui Kirkilui, kitu atveju bus skelbiami pirmalaikiai Seimo rinkimai.
 
Jai antrina ir Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas, pabrėždamas, jog tai yra šantažas Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio atžvilgiu.
 
„Toks šantažas demokratinėje valstybėje negalimas. Dėl keliamos krizės šalyje kaltas ne V. Pranckietis, ne opozicija, o asmeniškai savo neklystamumu įtikėjęs dvarponis R. Karbauskis“, – teigia liberalų lyderis.
Taip pat, pasak jo, susiklosčiusi situacija dėl V. Pranckiečio posto yra tiesiog išpuolis prieš stabilią valstybės veiklą. Anot liberalų, R. Karbauskio grasinimai vienam iš svarbiausių asmenų valdžioje kelia nuostabą.
 
„Po šitokių išpuolių prieš stabilumą valstybėje, aš asmeniškai balsuosiu, kad V. Pranckietis liktų savo poste. Niekada nevykdžiau ir nevykdysiu liguistų R. Karbauskio užgaidų“, – teigia E. Gentvilas.
 
„Matyt R. Karbauskis suprato, kad „valstiečių“ frakcija aižėja, o jo vienvaldystės era eina į pabaigą. Todėl keldamas sąmyšį ir bandydamas sustiprinti autoritarizmą, jis ir toliau Seime žaidžia „Sostų karus“. Iš pradžių sėdamas paniką visuomenėje grasino trauktis iš valdžios, o šiam planui neišdegus naudodamasis Seimo pirmininku gąsdina bendražygius, kad šie suprastų, jog lojalumas vadui – didžiausia dorybė partijoje“, – pridūrė V. Čmilytė-Nielsen.
 
Ketvirtadienį „tvarkiečiams“, „socialdarbiečiams“ ir „valstiečiams“ pasirašius memorandumą dėl koalicijos plėtimo, Seimo pirmininko postas jame buvo numatytas Lietuvos socialdemokratų darbo partijai.
LVŽS vadovas Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
R. Karbauskis penktadienį teigė, kad Seimo pirmininkas V. Pranckietis pagal koalicinę sutartį turi atsistatydinti kitame Seimo posėdyje. Jeigu ne, R. Karbauskio teigimu, neišvengiamai V. Pranckiečiui bus paskelbtas nepasitikėjimas.
 
Pats V. Pranckietis sakė neketinąs atsistatydinti, nes jo pareigybė yra statutinė, tad iš pareigų jis galėtų būti pašalintas tik Seimui pareiškus nepasitikėjimą juo slaptu balsavimu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.31; 14:20

Saulius Skvernelis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) Taryba penktadienį nusprendė – „valstiečiai“ lieka valdančiojoje daugumoje ir pasitiki trauktis iš pareigų ketinančiu premjeru Sauliumi Skverneliu. 

Tai pranešė pirmasis iš Kaune surengto posėdžio išėjęs „valstietis“ ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius.

Iš 73 balsavusiųjų, 3 balsavo prieš, 1 sugadino biuletenį ir 69 balsavo už pasitikėjimą ministru pirmininku.

Ministro teigimu, dėl pasitikėjimo R. Karbauskiu, kaip buvo planuota, Taryba nebalsavo, nes tai dabar visiškai nereikalinga. 

Pats premjeras po posėdžio teigė, kad suformuluota pozicija jo atžvilgiu buvo daugiau moralinis pasitikrinimas ir, pabrėžė jis, įtakos jo sprendimams neturės.

„Rinkimai baigėsi taip, kaip baigėsi, ir man svarbu, ar ta politinė jėga, kuri mane delegavo vesti Seimo rinkimuose jų sąrašą, formuoti Vyriausybę ir vadovauti Vyriausybei, dabar pasitiki manimi. Man svarbus moralinis vertinimas ir aš tai priimu kaip moralinį įvertinimą“, – sakė S. Skvernelis.

Paklaustas, ar po išreikštos LVŽS pozicijos jis nepakeis deklaruoto sprendimo trauktis iš premjero pozicijų, teigė, kad į šį klausimą atsakė jau ne kartą.

„Ką galėjau, viską pakomentavau. Kai bus kokių žinių, jus informuosiu“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Tuo tarpu R. Karbauskis tikrintis, ar tebeturi pasitikėjimą partijoje, nemato reikalo. Visgi, pabrėžė jis, Tarybai atsisakius penktadienį balsuoti dėl pasitikėjimo juo, šis klausimas dar gali būti keliamas po rinkimų. Tačiau pats iniciatyvos tą daryti, teigė LVŽS lyderis, nerodys.
Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

„Aš nematau dėl ko… Aš vakar bandžiau sakyti, kad aš nematau, dėl ko reikėtų barstytis galvą pelenais, nes savivaldybių rinkimuose surinkome 60 procentų daugiau mandatų, prezidento rinkimų antrajame ture yra gauta daugiau balsų negu Seimo rinkimuose“, – sakė R. Karbauskis. 

Politikas taip pat pabrėžė, kad nesvarbu, kaip susiklostys Europos Parlamento rinkimai, iš valdančiųjų gretų „valstiečiai“ nesitrauks. Jo teigimu, pagrindinė to priežastis, kad nėra kam perduoti valdžią.

„Deja, Lietuvoje nėra kitos politinės jėgos, kuri drįstų imtis atsakomybės. Todėl nebereikia kalbėti, kad mes nedirbsime. Šiandien Taryba balsavo dėl to, kad mes toliau dirbame, mes turime formuoti daugumą, mes liksime daugumoje, ji bus plečiama ir stiprinama“, – sakė R. Karbauskis., pabrėždamas, kad tikėjosi konservatorių sutikimo perimti iš jų valdžią. 

„Aš tikėjausi, kad Gabrielius Landsbergis, kuris dvejus su puse metų žemino mus, visais būdais žemindamas mūsų darbus, turės savyje atsakomybės ir valios pasakyti, kad jis yra pasiruošęs imtis atsakomybės“, – sakė jis.

Tai, kad oficialiai konservatoriams nebuvo pasiūlyta perimti valdžią, pasak R. Karbauskio, nėra svarbu. Jo teigimu viešojoje erdvėje daug kartų buvo pasakyta, kad jie neketina perimti valdžios vairą.

ELTA primena, kad prieš prasidedant Tarybos posėdžiui Ramūnas Karbauskis teigė, kad balsavimui dėl pasitikėjimo premjeru S. Skverneliu yra pasiruošta, tačiau nebūtinai ši procedūra bus įgyvendinta. 

„Biuleteniai yra paruošti, bet nežinau, ar partija norės tai daryti, nes frakcija yra išreiškusi pasitikėjimą Sauliumi Skverneliu“, – prieš prasidedant partijos tarybos posėdžiui Kaune teigė LVŽS pirmininkas, pridūręs, kad ministras pirmininkas nėra partijos narys.

Penktadienį „valstiečiai“ susirinko į Tarybos posėdį, kuriame aptarė partijai nesėkmingus praėjusius Prezidento rinkimus ir pasiruošimą artėjantiems rinkimams į Europos Parlamentą.
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

R. Karbauskis yra pareiškęs, jog nesėkmės Prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose atveju „valstiečiai“ trauksis iš valdančiosios daugumos. Politikas prieš rinkimus principingai deklaravo, kad jei prezidento rinkimų nelaimės S. Skvernelis, o EP rinkimų – LVŽS, tai traktuos kaip rodomą visuomenės nusivylimą jo vadovaujama valdančiąja partija. Premjerui pralaimėjus rinkimus, šią nuostatą ir iniciatyvą trauktis R. Karbauskis pakeitė.

Iki rinkimų trauktis pralaimėjimo Prezidento rinkimų atveju sutarusi LVŽS frakcija, antradienį posėdžiavusi Seime, savo nuomonę taip pat pakeitė ir nusprendė likti valdančiojoje daugumoje. 

Apie pasitraukimą iš Vyriausybės vadovo posto yra paskelbęs ir S. Skvernelis. Jo teigimu, liepos 12 dieną bus įteiktas atsistatydinimo pareiškimas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.18; 07:00

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigia, kad neatsisako idėjos išeiti iš valdančiosios daugumos. Tiesa, jis pažymėjo, kad vyks dar Europos Parlemento (EP) rinkimai, po kurių tokių drastiškų sprendimų priimti gal ir nebereikės.

„Yra kaip yra, tauta pasisakė. Noriu pasveikinti tuos, kurie dalyvavo rinkimuose. Mes savo žodžio laikysimės. Konservatoriai teigia, kad surinko per 50 proc. balsų, tai jeigu taip yra, jie turi tokį didelį palaikymą, jie turės imtis atsakomybės“, – teigė „valstiečių“ lyderis.

Jo manymu, jeigu EP rinkimai bus sėkmingesni – laimės daugiausiai mandatų – bus sprendžiama iš naujo, kaip pasielgti. Kitu atveju, galimybę formuoti Vyriausybę turės konservatoriai.

„Jeigu mes laimėsime EP, gausime daugiausiai balsų, tokiu atveju svarstysime, ką darysime toliau. Jeigu pralaimėsime – duosime konservatoriams formuoti Vyriausybę. Sąlyga paprasta – jeigu Gabrielius Landsbergis imasi atsakomybės, mes balsuojame už jį. Jei bus kitas variantas – mes nesutiksime ir bus išankstiniai rinkimai“, – tikino jis.

Pasak R. Karbauskio, šis sprendimas partijoje konfliktų iškelti neturėtų – „valstiečiai“ postų nesigviešią.

„Noriu pasakyti, kad mes kartu su S. Skverneliu esame viena komanda, niekada vieni kitų neišduosime ir niekada to nedarėme per tuos dvejus su puse metų. Tegu nesitiki kas nors, kad mes pradėsime vieni per kitus veikti, gvieštis valdžios. Mums tai niekada nebuvo savitikslis dalykas. Mes laikomės principo, kad jeigu neturime tautos palaikymo, jeigu laimi tie, kurie nori viską sunaikinti, ką mes esame padarę – tai tautos valia“, – tikino jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.13; 07:09

Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pakomentavo „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio iniciatyvą su savo vadovaujama partija trauktis iš valdančiųjų gretų, jei visuomenė neparems Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) Prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose. 
 
„Vertinti neverta, nes tai yra rinkiminio sezono įtampos“, – kalbėjo D. Grybauskaitė. Pasak šalies vadovės, po rinkimų šios įtampos ir politikų deklaruojami pažadai turėtų aprimti. „Po rinkimų įtampos praeis ir visi pažadai, grasinimai taip pat turėtų aprimti“, – pabrėžė prezidentė. 

Pirmadienį LVŽS valdyba aptarė galimą scenarijų, kad po gegužę vyksiančių Europos Parlamento ir Lietuvos prezidento rinkimų „valstiečiai“ gali palikti valdančiąją daugumą. 

Po vykusio LVŽS valdybos posėdžio R. Karbauskis teigė, kad jo kontraversiškai vertinama idėja sulaukė pritarimo.
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Pasak R. Karbauskio, artėjantys Prezidento ir Europos Parlamento rinkimai yra gera proga pasiklausti visuomenės, ar ji pasitiki valdančiaisiais. 

Pastarąją savaitę R. Karbauskis pareiškė, kad trauksis iš valdančiųjų, jei premjeras Saulius Skvernelis nelaimės Prezidento rinkimų, o „valstiečiai“ – Europos Parlamento. Politikas tikino, kad už savo žodžius atsako ir kad taip elgdamasis jokio spaudimo rinkėjams nedaro.

R. Karbauskio idėją skeptiškai pasitiko įtakingi LVŽS nariai – Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir jo pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.07; 10:24

Prof. Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Profesorius Vytautas Landsbergis teigia, kad „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio pareiškimai, esą nelaimėję Prezidento ir Europos Parlamento rinkimų trauksis į opoziciją, yra desperacijos ir baimės požymiai. Jis taip pat klaida vadina pasisakymus, kad neva yra faktinis šalies vadovas, – sako, su prezidente Dalia Grybauskaite pasikalba retai, o su kandidate į prezidentus Ingrida Šimonyte bekalbėjęs vos kartą.

„Kodėl juos taip gąsdina perspektyva, kad jie negali nelaimėti rinkimų? Kodėl? Kokia čia tragedija? Mes ne vieną kartą tą pergyvenome, demokratija turi savus dėsnius. Vieni mokosi iš kitų klaidų, užleidžia vairą kitiems, laikinai, o tie, kurie svajoja, kad valdys amžinai, – klysta. Bet iš tos svajonės kyla ir tokios paniškos baimės, – kas bus, jeigu aš nebūsiu valdžioje? Siaubas. O kodėl siaubas? Ir dabar žmonių reakcija labai paprasta, sako: na ir kas? Tegu pasitraukia ir tegu mokosi, gal vėl sugrįš protingesni“, – Eltai teigė V. Landsbergis.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų garbės pirmininkas taip pat sako, kad „valstiečių“ lyderio teiginiai išduoda baimę būti opozicijoje.

„Pusiau blefuoja, pusiau išsiduoda, kad labai bijo. Neįsivaizduoja savęs opozicijoje. Štai kur yra klaida ir politiką kaustanti baimė – kaip galima nebūti valdžioje? Komunistai sirgo tuo pačiu. Ir kai Sąjūdis parėmė valdžią, tai buvo ir tokių, kurie skelbia, kad tai yra didžioji tragedija. Ir Arvydas Juozaitis sakė, kad tai yra istorinė klaida, ir Vladimiras Putinas sako, kad Sovietų sąjungos išnykimas yra didžioji nelaimė. Kieno nelaimė? Pasaulis gyvena toliau“, – komentavo V. Landsbergis.

Jis taip pat paneigė jo atžvilgiu išsakytus teiginius, esą jis yra faktinis šalies vadovas. V. Landsbergio teigimu, tai yra netiesa, galbūt tyčinė propaganda, siekianti nuteikti žmones. Tiesa, jis prisipažino, kad bendrauja tiek su D. Grybauskaite, tiek su I. Šimonyte.

„Tokie teiginiai yra klaida. Labai retai (kalbasi su D. Grybauskaite. – ELTA). Ir nematau, kad mano kokios mintys turėtų didelės įtakos. (…) Vieną kartą esu su I. Šimonyte kalbėjęs, su Gitanu Nausėda – nė vieno karto. Taip, kad čia yra plepalas“, – sakė V. Landsbergis.

Kandidatė į prezidentus I. Šimonytė Eltai paantrino profesoriaus teiginius, – nepaisant to, kad sutinka V. Landsbergį įvairiuose renginiuose, sakosi nebeprisimenanti, „kada paskutinįsyk kalbėjo apie politines aktualijas“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.06; 15:00

Prof. Vytautas Landsbergis ir kunigas Robertas Grigas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis sureagavo į „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio deklaruotą pareiškimą, kad nuo šiol su savo oponentais nebebus korektiškas, ir samprotavimus, kad žmonės, į prezidentus išrinkę ne premjerą Saulių Skvernelį, prie valstybės vairo vėl išvystų V. Landsbergį.

„Būsiu nekorektiškas. Lietuvai vadovauja Vytautas Landsbergis. Tai pasakė dabartinis Seimo vadovas R.K.“, – įrašą socialiniame tinkle „Facebook“ pradėjo pirmasis faktinis atkurtos Lietuvos vadovas.

„Žodis „nekorektiškas“ netinka tokiam balos burbului apibūdinti. Rasčiau kitų žodžių, bet liksiu korektiškas. Metanas iš dugno tėra metanas – nei trąša, nei energetika. Nebent sapropelis pašarui. O veikiausiai – mėginimas gaivinti priešiškumą tariamam SSRS kolūkių griovėjui ir tuo kažkaip padėti, pridėti balsų savo kandidatui.

Prof. Liudas Mažylis ir prof. Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Dieve, padėk, tai yra, dievaiti Perkūne“, – feisbuke sarkastiškai rašė V. Landsbergis. 

R. Karbauskis penktadienį pareiškė, kad visi kandidatai, išskyrus premjerą Saulių Skvernelį, yra patogūs konservatoriams. Pasak jo, žmonės, į prezidentus išrinkę ne S. Skvernelį, susidurtų ne tik su iš valdančiųjų gretų pasitraukiančiais „valstiečiais“, tačiau prie valstybės vairo vėl išvystų Vytautą Landsbergį.

„Man akivaizdu, jog išrinkę I. Šimonytę mes aukščiausiame valstybės poste de fakto turėsime Vytautą Landsbergį. Kandidatė to nė neslepia – pasisakymuose ji Vytautą Landsbergį apipila komplimentų liūtimi, o oficialioje konservatorių partijos paskyroje jis jau dabar, kaip minėjau, vadinamas faktiniu Lietuvos vadovu“, – rašė R. Karbauskis. Pasak jo, konservatoriams patogūs visi kandidatai į prezidentus, išskyrus patį premjerą. 

„Balsavimas už bet kurį kitą kandidatą, o ne Saulių Skvernelį, reiškia, kad konservatoriai laimės Prezidento rinkimus. Jeigu taip įvyks, po tam tikro laiko Lietuvos žmonės supras, kad laikotarpis, kuomet valdančiąją daugumą Seime sudarė LVŽS, o Vyriausybei vadovavo Saulius Skvernelis, buvo gurkšnelis laisvės žinoti, laisvės šnekėti ir kurti Lietuvoje. Galų gale – išsilaisvinti iš neliečiamųjų gniaužtų“, – teigė R. Karbauskis.
Žurnalistas Vidmantas Valiušaitis ir prof. Vytautas Landsbergis. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

R. Karbauskis penktadienį paskelbtame socialinio tinklo įraše taip pat pakartojo ketvirtadienį deklaruotas tezes, kad trauksis iš valdančiųjų, jei S. Skvernelis nelaimės Prezidento rinkimų, o „valstiečiai“ – iš Europos Parlamento. Politikas tikino, kad už savo žodžius atsako ir kad taip elgdamasis jokio spaudimo rinkėjams nedaro. 

„Politologams, kurie abejoja mūsų žodžiais, noriu priminti, kad esame žodžio žmonės. Mes visada darome tai, apie ką sakome žmonėms“, – penktadienį teigė R. Karbauskis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.05; 05:00

Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis neigia jo atžvilgiu išsakytą kritiką, esą pareiškimais, kad Sauliui Skverneliui pralaimėjus Prezidento rinkimus perleistų daugumą kitai partijai, siekia surinkti daugiau balsų. Jo teigimu, jam įgriso konservatorių propaganda ir, jeigu visuomenė ja tiki, sako „valstiečių“ lyderis, tegu balsuodami Prezidento rinkimuose lemia dar ir Seimo bei Vyriausybės likimą. 

Pasak R. Karbauskio, konservatorių kandidatui laimėjus Prezidento rinkimus dirbti būtų sudėtinga dėl spaudimo. Esą rinkimuose jis aiškiai mato du konservatorių kandidatus į prezidentus – Ingridą Šimonytę ir Gitaną Nausėdą. Bet ir kiti kandidatai, sako R. Karbauskis, be S. Skvernelio, yra sąlyginai konservatorių.

„(Reikės – ELTA) tą spaudimą, kuris yra daromas visomis priemonėmis, kokiomis tik įmanoma, atlaikyti dar pusantrų metų esant konservatorių prezidentui. Tai kam save kankinti? (…) Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda yra akivaizdžiai konservatorių kandidatai. Balsavimas už bet kurį kitą – irgi už konservatorius. Taip jau yra. Nėra jokių alternatyvų Sauliui – ar balsuosi už Naglį Puteiki, ar Vytenį Povilą Andriukaitį, vadinasi, balsuoji už konservatorių kandidatą, nes tokiu atveju vienas iš jų arba abu patenka į antrą turą ir mes tai laikom atsakymu“, – teigė R. Karbauskis.

LVŽS vadovas Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Anot LVŽS pirmininko, jis taip pat nenorėtų dirbti esant nepalankiam visuomenės vertinimui. Pasak politiko, visuomenė yra „užgulta propaganda“ prieš valstiečius ir jeigu rinkėjai tiki, kas jiems sakoma – tegu sprendžia atiduodami balsą.

„Visuomenė yra užgulta propaganda prieš valstiečius, užgulta absoliučiai. Jeigu ji pasiduoda ir mano, kad Gabrielius Landsbergis ir ta visa grupuotė, kuri iš tikrųjų apgavinėjo Lietuvą, išvaistė, praskolino, yra geriau, jeigu nori, kad šie žmonės grįžtų valdyti, tai kam laukti rinkimų?“ – sakė R. Karbauskis užsimindamas, kad tokiomis aplinkybėmis palaikytų idėją G. Landsbergiui tapti premjeru.

Jis pateikė pavyzdį, esą kodėl sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga yra vienas nemėgstamiausių politikų Lietuvoje, nors „padarė be galo daug naudos Lietuvos žmonėms“.

„Atpiginti vaistai, susikalta su farmacija, alkoholio kontrolė ir visa kita. Ką su juo padarė viešieji ryšiai ir propaganda? Padarė vienu nemėgstamiausių Lietuvos politiku. Tai yra propaganda. Nė vienas buvęs sveikatos ministras nė iš tolo tiek darbų nėra padaręs Lietuvai ir jos žmonėms“, – teigė R. Karbauskis.

Jis taip pat mano, kad tokios kalbos gąsdina konservatorius, esą šie be valdančiųjų kritikos neturėtų ką pasiūlyti.

Politikas Ramūnas Karbauskis ir filosofas Krescencijus Stoškus. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
„Tokio scenarijaus aišku niekas nesitikėjo, nes jokia daugiau partija Lietuvos istorijoje to nedarytų, ką aš dabar šneku. Nes visoms joms valdžia yra savitikslis dalykas, kad ir kokios sąlygos, laikys ją savo rankose. Mums valdžia nėra savitikslis dalykas. Mes atėjome tarnauti žmonėms. Tai, ką aš pasakiau – yra visiška tragedija konservatoriams. Nes jie supranta – ką aš pasakiau, mes taip ir padarysime. Juk politikoje nėra įprasta, kad politikas darytų, ką sako, ir reikės prisiimti atsakomybę. O žiūrint į jų pusę, aš suprantu vieną – be pastovaus mūsų malimo, nieko nėra, ten tuščia. Majauskai ir t.t. Jeigu žmonės nori, tegu konservatoriai turi tą valdžią“, – sakė politikas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.03; 03:00

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad prezidentės išsakyta kritika premjerui Sauliui Skverneliui yra bandymas paveikti politinį procesą. R. Karbauskis neslepia esąs pasipiktinęs D. Grybauskaitės teiginiu, kad premjero sprendimai užtraukia tarptautinę gėdą Lietuvai. Jo teigimu, premjeras kontraversiškai įvertintu pasisakymu, esą latviai nėra broliai, o konkurentai, santykių su Latvija nesugadino. Pasak jo, jie ir taip, daugiausiai dėl prezidentės kaltės, yra blogi.

R. Karbauskis pabrėžė, kad dėl prezidentės sekmadienį išsakytų teiginių svarstė kreiptis ir į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK). 

„Mes visi žinome, kad negalima daryti jokių politinių pareiškimų rinkimų dieną, nes galima daryti įtaką rinkimų procesui. O prezidentė išvadina premjero politiką gėdinga. Aš klausiau partijos kolegų, ar nereikėtų kreiptis į Vyriausiąją rinkimų komisiją išaiškinimo“, – Eltai kalbėjo R. Karbauskis. 

Jis teigė iš principo nesutinkantis su prezidente, teigiančia, kad premjero sprendimai užsienio politikoje yra gėdingi. Jo teigimu, būtent D. Grybauskaitės vadovavimo šaliai laikotarpiu sėkmių užsienio politikoje praktiškai nebuvo. 

„Pirmiausia, jeigu šnekant apie sėkmes, tai reikėtų pasakyti, kad sėkmių užsienio politikoje pastaruoju laikotarpiu – pastaruosius dešimt metų – praktiškai neturėjome“, – sakė R. Karbauskis. Jo teigimu, prezidentė yra neteisi ir sakydama, kad su niekuo nederintas premjero pasiūlymas Baltarusijai dėl Astravo atominės elektrinės yra antikoinstitucinis. 

„Labai keista girdėti, kad premjero pasiūlymas Baltarusijai yra antikonstitucinis. Kiek man yra žinoma, šiuo klausimo prezidentė niekada jokių pasiūlymų neturėjo. Galima teigti, kad geras pasiūlymas ar blogas, galima jį kritikuoti, bet sakyti, kad kreipimasis pats savaime yra problema, kad tai antikonstitucinis – kuria prasme?“, – klausė R. Karbauskis. 

Politikas apskritai abejojo, ar premjero pasiūlymai dėl Lietuvos pašonėje statomos nesaugios Astravo atominės elektrinės yra susiję su užsienio politika.

„Kiek tai yra susiję su Lietuvos saugumu – taip, tai yra užsienio politika. Bet, kita vertus, tai yra ekonominis pasiūlymas“, – sakė R. Karbauskis ir pabrėžė, kad prezidentė negali tiesiog kritikuoti, o turi duoti ir konkrečius pasiūlymus.

„Prezidentė neturėtų dabar šnekėti apie tai, kad sprendimas atitinka Konstituciją ar ne. Ji turėtų šnekėti, ar geras pasiūlymas, ar ne. Tai tokios kritikos dabar nėra. O rinkimų dieną dabartinis pareiškimas yra absoliučiai politinis ir tai rodo, kad dedamos maksimalios pastangos veikti politinį procesą“, – kalbėjo „valstiečių“ lyderis. 

R. Karbauskis tvirtino, kad nėra susipažinęs su kontekstu, dėl ko, prakalbęs apie santykius su Latvija, yra kritikuojamas S. Skvernelis. Tačiau, pabrėžė jis, galįs garantuoti, kad S. Skvernelis deda visas pastangas, jog santykiai su Latvija būtų geri. 

„Aš net nežinodamas konteksto galiu pasakyti, kad santykiai su Latvija yra labai blogi, ir tai, kad prezidentė nevažiavo paminėti Latvijos šimtmečio, yra vienas iš pavyzdžių, kokioje būklėje yra tie santykiai. Kiek man žinoma, premjeras deda visas pastangas, kad tie santykiai gerėtų, ir aš tikiuosi, kad tas santykių pagerėjimas įvyks“, – sakė R. Karbauskis. 

Sekmadienį rinkimų į merus antrajame ture balsavusi prezidentė sukritikavo premjerą dėl pasisakymo apie Latviją bei anksčiau vykusio vizito į Izraelį. Pasak jos, reikia didelių sugebėjimų, kad darytum tokią tarptautinę gėdą, kokią daro premjeras. 

„Pastaruoju metu sugebėta grįžti iš Izraelio komandiruotės su protesto nota iš Palestinos. Sugebėta pasakyti kai ką apie artimiausius kaimynus. Reikia didelių sugebėjimų iš premjero pusės daryti tokią tarptautinę gėdą“, – žurnalistams sekmadienį sakė D. Grybauskaitė. 

Pats premjeras nuo komentarų susilaiko. 

„Rinkimų dieną premjeras susilaikys nuo politinių pareiškimų ir jų komentavimo“, – Eltai sakė S. Skvernelio patarėjas viešiesiems ryšiams Tomas Beržinskas.

S. Skvernelis susikaukė kritikos ir dėl Baltarusijai pateikto siūlymo dėl Astravo atominės elektrinės. Pasak prezidentės, tai, kad premjeras savo veiksmų nederino su Prezidentūra, pažeidžia Konstituciją.

„Konstitucija numato, kad sprendimus priima tik prezidentas, užsienio politika vykdoma kartu su Vyriausybe. Kadangi nebuvo derinta ši tema, o tai yra strateginis užsienio politikos tikslas, manau, kad tai antikonstitucinis veiksmas“, – žurnalistams sakė D. Grybauskaitė.

Prieš savaitę Vyriausybė pranešė, kad premjeras laišku kreipėsi į Baltarusijos ministrą pirmininką Sergejų Rumasą su pasiūlymu apsvarstyti galimybę vietoj Astravo AE plėtoti modernią dujinę elektrinę.

Kaip skelbė portalas LRT.lt, penktadienį Lazdijuose viešėjęs į prezidento postą kandidatuojantis ministras pirmininkas S. Skvernelis pareiškė, jog latviai lietuviams yra ne broliai, o konkurentai ekonomikos srityje.

„Latviai, estai, atrodo, visiškai būtų mūsų broliai, bet taip nėra. Jeigu kalbėti apie tą pačią Latviją, tai yra vienas iš mūsų didžiausių ekonomikos plotmėj konkurentų“, – tuomet kalbėjo premjeras.

Pats S. Skvernelis vėliau savo „Facebook“ paskyroje teigė, kad nacionalinio transliuotojo internetiniame portale pateikta citata yra netiksli. Nors kartu ir tvirtino, kad su Latvija ekonomikos srityje yra konkurentai.

ELTA primena, kad viešos kritikos ir Palestinos notos Vyriausybės vadovas susilaukė dėl savo vizito į Izraelį. Palestina pasipiktino tuo, kad S. Skvernelio vizito Izraelyje metu jis taip ir neapsilankė Palestinoje, taip pat, kad S. Skvernelį vizito Rytų Jeruzalėje metu lydėjo Izraelio ambasadorius. Pasak Palestinos, taip Lietuva pažeidė tarptautinės teisės normas ir bendrą Europos Sąjungos politiką.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.03.18; 06:00

Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Mes gyvename laukiniame krašte. Čia dažnai kalbama apie parengties pasipriešinti galimai Rusijos okupacijai budinimą, kas yra labai teisinga, tačiau dabartinė mūsų valdžia kartas nuo karto parodo ne mažiau baisų savo veidą nei įsivaizduojamas okupanto ambrozdėlis.

Skaitytoją iškart noriu nuraminti dėl to, kad toks teisėtai išrinktos valdžios lyginimas su baisiausiu priešu demokratinėje visuomenėje yra ne tik galimas, kai yra tam pagrindas, bet ir teisėtas. Jau ne kartą turėjau progą atkreipti dėmesį, jog tautos kaip suvereno teisės ir administracinė valdžia yra labai skirtingi, kartais net stojantys priešpriešai vienas kitam dalykai https://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/2016/07/07/news/valdzia-nera-valstybes-dalis-1269138/. Lietuvoje vyraujančios demokratinės būklės luošumą rodo ir tai, kad tokios svarbios institucijos kaip Valstybės saugumo departamentas (VSD) direktorius savo viešuose pasisakymuose kartas nuo karto valstybę tapatina su valdžia, nė truputėlio dėl to nenurausdamas, nejausdamas jokio konfūzo. Tai bent nervai! Tiesą sakant, net nežinau, ko čia daugiau yra tokiame sąvokų sumaišymą – visiško dalykų padėties neišmanymo, politinio neraštingumo ar nesugebėjimo suvaldyti savo prasikišantį norą įsiteikti vienadieniams politikams?

Parašyti šį piktą straipsnį paskatino lrytas.lt paskelbtas interviu su moterimi iš Alytaus miesto, panorusiai įsivaikinti mergaitę iš vaikų namų, kai savo ruožtu vaiknamio administracija visomis išgalėmis trukdo tokiai tauriai mūsų tautietės akcijai  https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2019/03/09/news/ivaikinimo-i-naujaja-zelandija-drama-prabilo-alytiske-norinti-globoti-mergaite-9515800/.

Nesunku nuspėti, kad nežmogiškos batalijos čia užvirė dėl to, jog našlaitė mergaitė jau yra pažadėta taip pat įvaikinimo siekiančiai porai iš Naujosios Zelandijos. Kas galėtų paneigti, kad dideli pinigai už mergaitę jau yra sumokėti, dabar kažkam reikia atidirbti. Galiausiai, jeigu afera neišdegtų, naujazelandiečiai gali viešai paporinti apie tai, kokie pinigai vaikšto šiame versle. Dėl to galimai ir draskosi vaiko teisių apsaugos sistemos darbuotojai, kuriems būtų patogiau pratupėti šešėlyje, tačiau degant šiknai privalantys išlįsti į viešumą (skaitant komentarus po interviu, kaip žarija išdžiūvusio šieno kupetoje prasikiša galimai pinigus į savo kišenę paėmusių žmogeliukų mekenimai).

Kita vertus, šioje istorijoje dėl vienos našlaitės mergaitės pasimato visu gražumu atgrasus mūsų valdžios supuvimas. Ar jūs girdėjoje, kad buvo imtasi kokių nors akcijų, Mindaugui Puidokui viešai paskelbus, jog Lietuva nesilaiko tarptautinių įsipareigojimų atskirti vaiko teisių gynimo instituciją nuo įvaikinimo tarnybos. Kaip visi suprantame, toks atskyrimas yra būtinas mažinant korupcijos riziką labiausiai jautrioje našlaičių įvaikinimo sferoje! Ar Saulius Skvernelis pajudino savo storą šikną, skubėdamas spręsti šį nesusipratimą. M.Puidokas taip pat kalbėjo, kad tik Lietuvoje ir dar keliose (berods, dviejose be Lietuvos) labiausia atsilikusiose Azijos šalyse veikia privačios našlaičių įvaikinimo į užsienio šalį bendrovės. Ar išvis tokia privati įstaiga Lietuvoje kaip „Įvaikinimas į Naująją  Zelandiją“ gali veikti pagal mūsų šalies įstatymus ir sveiko proto principus? Išties, protu tai nesuvokiama, tačiau pinigai Lietuvoje kuria net labiausiai neįtikinamus siurrealistinius spektaklius. Ar būtų galima bent įsivaizduoti, kad šitokių bendrovių veikla Lietuvoje domėtųsi gerai įmitę vyrukai iš STT, VSD, Generalinės prokuratūros ir panašių institucijų?

Įdomu dar ir tai, kad vaikų grobimo iš šeimų ir jų įvaikinimo svetur iniciatyvas Lietuvoje palaiko užsienio kapitalo sukurti interneto portalai ir aptarnaujantys užsienio kapitalą broliai šaunuoliai apžvalgininkai.  Jiems Lietuva yra tik Ferma, nieko daugiau.

Vaikai ant ledo lyčių. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Dar visai neseniai S.Skvernelis draskėsi viešojoje erdvėje, gąsdindamas mus dėl to, kad neva Lietuvoje puoselėjami planai nuversti jo paties ir Ramūno Karbauskio valdžią. Tiesą sakant, aš neišsigandau! Tačiau ši nešvanki istorija apie manipuliacijas mažo žmogučio, našlaitėlio likimu prikišamai rodo, kad reikia ne tik puoselėti planus, bet jau nieko nelaukus versti iš valdžios Skvernelį, miežti visą šitą Karbauskio mėšlą. Nežinau kaip tai daroma, kaip galima būtų organizuoti, tačiau šeimos užpuolimui ir našlaičių pardavinėjimui privalome priešintis visomis įmanomomis priemonėmis, taip pat ir išeidami į gatves su masinio nepaklusnumo akcijomis.

Tai yra ne tik tautos kaip suvereno teisė, bet ir pareiga.

2019.03.09; 16:31 

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigia suklydęs, kai deklaravo ambiciją „valstiečiams“ sekmadienį vykusiuose savivaldos rinkimuose laimėti daugiausiai mandatų į tarybas ir merus. 

„Nemanau, kad mus už ką nors baudė, mes tiesiog norėjome laimėti, bet nelaimėjome. Suklysti galima, šiuo atveju aš skaičiuodamas suklydau, tačiau džiaugiuosi, kad rinkimuose turime labai daug mums artimų kolegų, kurie laimėjo. Tai yra komitetai, ir mes su jais dirbsime“, – sakė R. Karbauskis pirmadienį vykstančioje konferencijoje rinkimų rezultatams apžvelgti. 

Pasak jo, tai, kad nebuvo pasiekti užsibrėžti rezultatai, susiję ir su tuo, kad ne visi „valstiečių“ kandidatai buvo stiprūs.

„Aš manau, kad kai kuriose savivaldybėse mūsų kandidatai nebuvo tokie stiprūs ir nepagerino savo rezultato. Tačiau žiūrint bendrą mandatų skaičių ir jų didėjimą – tai ženklus (partijos laimėtų mandatų. – ELTA) padidėjimas ir aš galvoju, kad jau kituose savivaldybių rinkimuose mes labai rimtai kibsime į atlapus“, – sakė R. Karbauskis. 

R. Karbauskis prieš rinkimus teigė, kad „valstiečiai“ laimės daugiausiai savivaldos tarybos narių ir merų postų. Tačiau už „valstiečius“ daugiau tarybos narių mandatų surinko visuomeniniai rinkimų komitetai (26,76 proc.), konservatoriai (16,03 proc.) ir socialdemokratai (13,26 proc.). Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą surinko 11,14 proc. mandatų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.03.04; 09:45

Jūratė Laučiūtė, šio komentaro autorė

Į prezidento rinkimų maratoną oficialiai įsijungus premjerui Sauliui Skverneliui, pastebimai atkuto žiniasklaida bei visuomenės nuotaikas tiriančios agentūros.

Nors agentūros mėgina kurti intrigą iš kandidatų reitingų svyravimų, pats premjeras ir jo svita dėmesį sutelkė išsiūbuoti sūpynėms, kuriose supasi dviese: premjeras ir prezidentė.

Nespėjo nurimti ratilai, kuriuos ne be paties premjero sąmoningų pastangų sukėlė jo vizitas į Izraelį,  tuoj įsiplieskė aplinkos ministro (ne)patvirtinimo drama, kurioje premjero vaidmuo nebe toks aiškus: ar ir čia jis intrigos autorius, o gal – prezidentės „nemeilės“ auka?

Izraelyje premjeras Saulius Skvernelis su oficialiu vizitu lankėsi vasario pirmąją savaitę. Kaip žiniasklaidai aiškino vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis, vizitas vyko Izraelio premjero kvietimu ir buvo atsakomasis. Vadinasi, vizito programa buvo suorientuota taip, kad atitiktų pradinio vizito nubrėžtas gaires bei užbaigtų pradėtus svarstymus.

Ir premjeras, ir jo komanda įvertino šį vizitą labai teigiamai. Tačiau palestiniečiai yra kitos nuomonės, kurią jie išsakė oficialioje notoje. Palestina neigiamai įvertino tą faktą, kad Lietuvos premjeras, lankydamasis Izraelyje, pažeidė jau susiklosčiusią tarptautinę tradiciją ir neapsilankė Palestinoje.

Be to, kai kurie politikai ir politologai nevengė priekaištų ir pašaipų premjerui, kad šis vizito metu jis kalbėjo ne angliškai, o lietuviškai.

Taigi, negalima nematyti, kad premjeras savo laisva valia žengė tuos žingsnius, už kuriuos vienodai aistringai jį kritikuoja ir prezidentė D. Grybauskaitė, ir viešąją nuomonę atstovaujantys žiniasklaidos kanalai.

Bet ar tikrai visa visuomenė, kuri tuo pačiu yra ir ausis pastatęs elektoratas, nuoširdžiai piktinasi premjerui priskiriamais „nusidėjimais“?

Saulius Skvernelis apie vizitą Izraelyje: vizitas tikrai davė didelės naudos. LR Vyriausybės kanceliarijos nuotr.

Esama nemažai žmonių, kurie pritaria premjero nuostatai lietuvių kalbą vartoti valstybiniame – tarptautiniame lygmenyje, o mūsų politikų, ministrų puikavimąsi savo anglų kalbos žiniomis lygina su nosį virš karvės uodegos iškėlusių piemenų puikavimusi visokiais svetimų kalbų žargonizmais.

Tiesa, galima abejoti, ar toks buvo ir premjero tikrasis sumanymas, bet šiaip ar taip, lingvistinio pobūdžio priekaištai praktiškai ne tik nepakenkė premjero reputacijai, bet ir pritraukė jam daugiau rinkėjų simpatijų.

Nėra vienareikšmiškos, premjerą smerkiančios nuomonės ir dėl neva netaktiško nedėmesingumo Palestinai ir palestiniečiams. Visi, jų tarpe – ir premjero oponentai, žino, jog tai, kas vadinama tradicija, nėra privaloma, ir valstybių vadovai laisvai renkasi vizito programą, derindami ją su pakvietusia šalimi. Taip pat ne paslaptis, kad Lietuva iki šiol neturi nuoseklios pozicijos, vertinant Izraelio ir Palestinos santykius. Tam įtakos turi tiek Lietuvos vidinės problemos, tiek ir pagrindinio Lietuvos partnerio, ES nenuoseklumas Izraelio ir Palestinos atžvilgiu.

Kaip žinome, ES vis dažniau (bet dar ne visada) linksta įsiklausyti į Palestinos balsą, ir tas „polinkis“ stiprėja proporcionaliai daugėjant ES valstybėse apsigyvenančių emigrantų iš islamą išpažįstančių šalių skaičiui.

Lietuvoje gi (kaip, beje, ir kitose Rytų Europos šalyse), kur musulmonų diaspora dar tebėra negausi, jautriau įsiklausoma į Izraelio poziciją, – ir dėl tragiškų Lietuvos žydų istorijos puslapių, ir dėl to, kad Lietuva, kaip ir Lenkija ar kitos Baltijos šalys labiau pasitiki JAV, kaip jų saugumo garantu, nei ES. Todėl galima spėti, jog nepaisant prezidentės ir kitų nulietuvėjusių „europiečių“ pastangų neigiamai nušviesti šį premjero „pasispardymą“ tarptautiniame hipodrome, rezultatas gali būti priešingas siekiamybei: prijaučiančių premjerui rinkėjų gali tik padaugėti.

Kurgi ne: toks ištikimas Lietuvos interesams, valstybės kultūrai (pagarba lietuvių kalbai) ir saugumui (mąsto kaip mūsų gynėja ir ištikima draugė JAV) atsidavęs, nesavanaudiškas lyderis!

Tad kuo daugiau tą lyderį pešioja prezidentė ir kiti oponentai, tuo palankiau į jį žvelgia jautrusis vyresniojo amžiaus elektoratas…

Tačiau kitas skandalas, į kurį sąmoningai ar nesąmoningai įsivėlė premjeras, rutuliojasi toli gražu ne taip palankiai kandidato į prezidentus įvaizdžiui, kaip romanas su Izraeliu. Turiu galvoje nevykusį bandymą paskirti naują aplinkos ministrą.

Šioje situacijoje premjeras paslydo net ne ant vienos, o ant nesuskaičiuojamos daugybės banano žievių, ir tai leidžia įtarti premjerą sergant politine ir/ar etine trumparegyste.

Pirma: premjeras pernelyg giliai į širdį priėmė priekaištus dėl to, kad jo vyriausybėje nebeliko moterų, patikliai išklausė Gedimino Kirkilo rekomendacijas ir šmaukšt braukšt, lyg iliuzionistas triušį iš skrybėlės, iš ministerijų gelmių ištraukė ir pateikė prezidentei jauną, veržlią, žaviai besišypsančią moteriškos giminės būtybę – kandidatę į ministres.

Antra: stebina tai, vadovas vyriausybės, kuri žadėjo remtis išimtinai profesionalais, susigundė kandidate, kurios vienintelis nuopelnas, pasak ją rekomendavusio G. Kirkilo, tas, kad ji – ne profesionalė aplinkosaugos srityje. Ir tas jos neprofesionalumas badyte badė akis ir ausis jau spaudos konferencijoje, kurią veržlioji debiutantė surengė po priėmimo prezidentūroje. O prezidentė, kuri su kandidate kalbėjo ilgiau ir atidžiau, jos nepasirengimą numatytoms pareigoms, be abejo, įžiūrėjo dar aiškiau.

Trečia, ant dar vienos žievės slystelėjo visa trijulė vadukų: ne tik premjeras, bet ir G. Kirkilas, ir R. Karbauskis. Koją jiems pakišo tvirtas, iš komunistų valdymo laikų išsaugotomis tradicijomis grįstas įsitikinimas, kad po pokalbio su premjeru, kurio metu premjeras liaupsino kandidatę, prezidentė PRIVALĖJO aklai jų kandidatūrą patvirtinti.

Atrodo, trijulė, savo kategoriškumu primenanti Stalino laikų partines „trojkas“, nė girdėti nebuvo girdėjusi apie demokratinę, Konstitucijoje patvirtintą ministrų skyrimo procedūrą, kur visi etapai sudėlioti juodu ant balto, ir niekur nėra tokio „etapo“, kad premjeras, nubėgęs pas prezidentą/-ę, pakiša jam/jai tą kandidatą, dėl kurio susitarė „grupė draugų“, o prezidentė klusniai tą kandidatą patvirtina.

Deja…

Kad žalieji valstiečiai neskaito Konstitucijos ir su ja nesiskaito, net jei kas jiems ją ir primena, ėmė aiškėti nuo pirmųjų jų valdymo metų. Ne kartą apie tai buvo rašyta ir kalbėta žiniasklaidoje, bet nuo naujosios daugumos politikų visos tos kalbos – kaip nuo žąsies vanduo… Netgi priešingai, įkvepia naujiems mėginimas perrašinėti Konstituciją taip, kaip jiems patogiau, – ar būtų kalbama apie valstybinės kalbos teises ir reikalavimus, ar apie referendumų organizavimą, ar, pagaliau, apie trijų aukščiausių valdžios institucijų teisių ir funkcijų pa(si)dalijimus…

LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Šį kartą Konstitucijos ignoravimas apnuogino pačias silpnąsias Seimo valdančiosios daugumos puses, ir prezidentė čia niekuo dėta. Ji veikė taip, kaip Konstitucijoje apibrėžta, ir nieko daugiau.

O štai kuris dėl nepatvirtintos ministrės įsižeidęs politikas pasirodė didesnis politinis skurdukas, nesiimu lyginti. Palieku Rimvydai Valatkai, jis tai daro ir sąmojingiau, ir pikčiau. Tačiau minėti politikai pasirodė išties „žali“ t. y. nebrandūs: ir juokingai vaikiškai įsižeidęs, atsiprašymo iš prezidentės užsimanęs Ramūnas Karbauskis (o kas bus, jei neatsiprašys? Apskųs Briuseliui?), ir nė vieno protingo argumento, diskutuodamas su Rasa Juknevičiene, taip ir nesuradęs Gediminas Kirkilas…

Bet „mizerniausiai“ šitoje situacijoje pasireiškė premjeras, iš pradžių pagrasinęs nebeteikti kitos kandidatūros į aplinkos ministrus, kol nepasikeis Daukanto aikštės šeimininkas, o paskui sumąstęs išvis panaikinti aplinkos ministeriją, sujungus ją su energetikos ministerija. Kokiais sumetimais? Ar kad valstybei būtų geriau, ar kad prezidentei būtų blogiau?

Seimo narys liberalas Eugenijus Gentvilas pasidalino su Elta spėjimu, kad „S. Skvernelis nėra toks neišmanantis, kad nesuprastų pasakęs nesąmonę, bet jis tai sako savo rinkėjams bei toliau erzina prezidentę ir tęsia kovą su ja“.

Tačiau aš nesu tikra, kad premjeras supranta pasakęs nesąmonę. Įtariu, kad jis išties kalba tai, ką pajėgia sugalvoti, ir tiki tuo, ką leptelėjęs. O kada prezidentūron susiruošęs premjeras šneka „į temą“, o kada – nesąmones, tesprendžia rinkėjai.

Tad sūpynių pusė, kurioje sėdi premjeras su pečius sveriančia tuščia aplinkos ministro kėde, regis, nusileido gerokai žemiau premjero prezidentinių ambicijų.

O tam, kad jos vėl kiltų į viršų, reikėtų bent jau vadovautis protingų žmonių patarimais. Jei premjero aplinkoje tokių nėra, ne pro šalį atsiversti klasikus. Pavyzdžiui, fiziką Albertą Einšteiną, kuris mokino: „Siek tapti ne sėkmingu žmogumi, o žmogumi, kuriam svarbios yra vertybės“.

Ir netikėkite tais, kurie sako, kad visi fizikai – pragmatikai.

2019.02.11; 06:30

Premjero Sauliaus Skvernelio užmojis prezidentei Daliai Grybauskaitei nebesiūlyti kandidato į aplinkos ministrus rodo nepagarbą Konstitucijai ir ketinimą nevykdyti Vyriausybės vadovui privalomų pareigų, sako vienas iš Lietuvos Konstitucijos architektų, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Vytautas Sinkevičius.

Prof. Vytautas Sinkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Premjeras negali vadovautis asmeninėmis ambicijomis ir vien dėl to, kad įsižeidė, prezidentei nebesiūlyti kandidatų, turinčių užimti laisvus ministerijų vadovų postus. Pasak konstitucinės teisės specialisto, Vyriausybės vadovo konstitucinė pareiga yra prezidentei teikti ministrų kandidatūras, todėl šios prievolės nesilaikydamas S. Skvernelis ne tik laužo duotą priesaiką, tačiau ir kuria pavojingą precedentą valstybei. 

„Pagal Konstituciją premjeras privalo teikti ministro kandidatūrą prezidentui, o prezidentas sprendžia, ar skirti teikiamą asmenį, ar ne. Aplinkybė, kad prezidentas atmetė teiktą kandidatūrą, jokiu būdu neatleidžia premjero nuo konstitucinės pareigos siūlyti kitą“, – Eltai sakė V. Sinkevičius. 

Jo teigimu, dabartinė premjero retorika iš esmės reiškia tai, kad S. Skvernelis atsisako vykdyti jam Konstitucijoje numatytų pareigų. 

„Premjeras aiškiai pasako, kad nevykdys Konstitucijoje jam numatytų pareigų, tokiu būdu parodydamas, kad nėra linkęs gerbti ir Konstitucijos“, – teigė V. Sinkevičius.

MRU profesorius pažymi, kad premjero sumanymas toliau dirbti nepilnos Vyriausybės sudėtyje taip pat nėra numatytas Konstitucijoje. 

„Pagal Konstituciją Vyriausybė susideda iš premjero ir iš visų kitų ministrų. Pagal Konstituciją galimos tik laikinos situacijos, kai konkrečioje ministerijoje nėra tikro ministro. Ir tos trumpalaikės situacijos negalima paversti ilgalaike. Konstitucija nenumato, kad ilgą laiką galėtų būti neteikiama kandidatūra ir nepaskirtas ministras. Tad šiuo atveju premjeras turėtų prisiminti savo priesaiką – gerbti ir vykdyti Konstituciją“, – akcentuoja profesorius. 

V. Sinkevičius pabrėžia: tai, kad prezidentė atmetė S. Skvernelio siūlytą kandidatūrą, yra normali praktika. Pasak jo, tai konstituciškai numatyta prezidentės pareiga. Tuo tarpu, pabrėžė jis, Vyriausybės vadovo pareiga yra atsakingai siūlyti tik tokią kandidatūrą, kuri būtų pajėgi spręsti ministro prerogatyvoje esamas problemas. 

„Premjeras negali teikti bet kokios kandidatūros. Jis turi teikti tik tokią kandidatūrą, kuri yra kompetentinga, kuri pajėgi spręsti ministerijai iškeltus uždavinius, kuri žino tos srities problemas. Negalima pasiūlyti prezidentui bet ko, nes prezidentas nėra tik notaras, kuris turi patvirtinti pateiktą kandidatūrą. Prezidentas turi įsitikinti, kad tas asmuo yra tinkamas būti ministru“, – kalbėjo profesorius. 

Vertindamas ažiotažą sukėlusią situaciją, V. Sinkevičius teigia, kad D. Grybauskaitės sprendime nematąs nieko blogo ar nepriimtino. 

„Prezidentė aiškiai pasakė, dėl ko ji nepaskyrė. Nepaskyrė, nes jai pasirodė, kad kandidatė neturi tinkamo pasirengimo eiti pareigas, ir prezidentės nuomonę reikia gerbti“, – akcentavo jis. 

Apibendrindamas profesorius sakė, kad S. Skvernelis savo retorika ir veiksmais kuria labai pavojingą precedentą. Pasak jo, tokiu būdu galima įtvirtinti praktiką dirbti dar mažesnės sudėties Vyriausybėje.

„Negalima formuoti tokio precedento. Jeigu Konstitucija imperatyviai sako, kad premjeras teikia ministro kandidatūrą, o prezidentas skiria, tai turi būti veikiama taip, kad tas ministras būtų paskirtas ir kad jo būtų ieškoma“, – kalbėjo V. Sinkevičius. 

„Šiuo atveju, turėtų būti vadovaujamasi ne asmeninėmis ambicijomis, politiniais įsižeidimais ar politinės kovos tikslais, o visuomenės ir valstybės interesais. Tad turi būti elgiamasi taip, kad būtų suformuota visa Vyriausybė“, – pabrėžė Konstitucijos ekspertas. 

ELTA primena, kad, trečiadienį prezidentei D. Grybauskaitei atmetus premjero S. Skvernelio į aplinkos ministres siūlytos „socialdarbietės“ Irmos Gudžiūnaitės kandidatūrą, premjeras pareiškė, kad daugiau kandidatų į Aplinkos ministerijos vadovo postą nebeteiks. Šį precedento neturintį sumanymą išprovokavo, pasak S. Skvernelio, tai, kad dėl I. Gudžiūnaitės kandidatūros su prezidente jau buvo anksčiau sutarta. 

Prezidentūra ketvirtadienį pareiškė, kad prezidentė S. Skverneliui nedavė jokių pažadų, jog I. Gudžiūnaitės kandidatūrai bus pritarta. Prezidentės spaudos tarnyba pabrėžė, kad D. Grybauskaitės sprendimą lėmė tai, kad susitikime I. Gudžiūnaitė nepademonstravo vadovavimui aplinkos apsaugos sektoriui reikiamų žinių. 

„Prezidentės apsisprendimą nulėmė tai, kad kandidatė neturi reikiamos dalykinės patirties ir susitikime nepademonstravo vadovavimui aplinkos apsaugos sektoriui reikiamų žinių ir kompetencijos“, – ketvirtadienį Eltai atsiųstame pranešime rašė D. Grybauskaitės spaudos tarnyba.

Benas Brunalas (ELTA)

Apie krykštaujančius vaikus Prezidentūroje prabilęs premjeras Saulius Skvernelis nieko įžeisti nenorėjo, sako „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis. Jo teigimu, S. Skvernelio „valstiečių“ suvažiavime išsakytas pareiškimas, kad valstybės vadovo rūmuose turi girdėtis vaikų krykštavimas, buvo ne taip suprastas, nes premjero oponentai Prezidento rinkimuose tyčia pasisakymą išpūtė. 

Premjeras Saulius Skvernelis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Visuomenė nežino viso teksto, kuris buvo pasakytas suvažiavime, nežino konteksto. Tikrai jokiu būdu net minties nebuvo ką nors įžeisti. Saulius Skvernelis, šnekėdamas apie krykštaujančius vaikus, visai neturėjo omenyje nė vieno kandidato, kurių vaikai jau suaugę, nei kitų kandidatų, kurie neturi vaikų. Jis tiesiog šnekėjo apie tai, kad iš tikrųjų prezidentas turi būti jautrus visais klausimais ir vaikų klausimais. Čia konteksto esmė“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė R. Karbauskis. 

Jo nuomone, S. Skvernelio oponentai Prezidento rinkimuose savaip interpretuoja tai, ką premjeras kalba, ir tiesiog siekia tarpusavio kandidatų susipriešinimo. 

„Sauliaus Skvernelio oponentų patarėjai nutarė, kad šitą temą reikia išnaudoti supriešinant vieną kandidatą su kitais. Aš pasakysiu viena – kontekstas buvo visai kitoks, ir tikrai įžeisti niekas nieko nenorėjo, nebent aš taip nesupratau“, – teigė R. Karbauskis. 

Jis pabrėžė, kad kalbos apie kandidatų į prezidentus šeimas neturėtų tapti prezidentinių debatų objektu. 

„Šitas dalykas yra ganėtinai išpūstas. Pradėjo kandidatai šnekėti apie tai, kokia yra situacija šeimose, kodėl jie vedę ar nevedę, tai šiek tiek stebina, nes nemanau, kad tai rinkėjams bus naudinga apsisprendžiant“, – teigė R. Karbauskis. 

Šeštadienį vykusiame „valstiečių“ suvažiavime, kuriame S. Skvernelis buvo išrinktas partijos kandidatu Prezidento rinkimuose, premjero pasakymas, kad valstybės vadovo rūmuose turi girdėtis vaikų krykštavimas, sukėlė pasipiktinimo audrą. 

„Lietuvai reikia drąsaus, ryžtingo, atsakingo, turinčio patirtį valstybės valdyme, žmonių ir valstybės interesus ginančio prezidento. Šalies vadovo, kuris mato ir girdi visus Lietuvos žmones. Pirmiausia tuos, kuriems labiausiai reikia valstybės rūpesčio ir paramos, kurie yra labiausiai pažeidžiami. Prezidento, kuris supranta, kas yra šeima, su kokiais iššūkiais susiduria vaikus auginantys ir jais besirūpinantys žmonės. 

Atėjo laikas šaltuose valstybės vadovo rūmuose girdėti krykštaujančių vaikų juoką, jausti šeimos šilumą. Tik mylintis ir mylimas žmogus gali būti atsakingas ir rūpintis kitais. Tik toks žmogus gali suprasti tokių pačių šeimų lūkesčius ir problemas, suteikti žmonėms viltį“, – feisbuke savo sakytą kalbą citavo premjeras S. Skvernelis. 

Konservatorių keliama kandidatė Prezidento rinkimuose Ingrida Šimonytė piktinosi šiuo premjero pasakymu, teigdama, kad neabejotinai šie S. Skvernelio žodžiai yra skirti jai įžeisti. 

Pasipiktinimą S. Skvernelio užuominomis viešai pareiškė ir prezidentinių reitingų lyderis ekonomistas Gitanas Nausėda.

Informacijos šaltinis ELTA

2019-01-30

LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis paneigė prezidentės žodžius ir patvirtino, kad jau susipažino su premjero teikta pažyma iš specialiųjų tarnybų apie kylančias grėsmes nacionaliniam saugumui. Pasak jo, premjero vieši pasisakymai apie slaptųjų tarnybų pažymą buvo iškreipti, bet vis dėlto jis neatmeta galimybės, kad konservatoriai šalyje gali kelti nestabilumą.
„Ten apie Kremlių nėra šnekama, ten šnekama apie tai, kas dedasi Lietuvoje, kas vyksta ir kas gali atsitikti Lietuvoje. O kieno ranka – man sunku pasakyti. Kalbama apie nestabilumą, apie grėsmę valstybei, grėsmę mūsų nacionaliniam saugumui. Šitą aš mačiau, bet daugiau nieko negaliu pasakyti, nes yra grifas ,,slaptai“ ant dokumento“, – antradienį ,,Žinių radijui“ sakė R. Karbauskis. 

Pasak R. Karbauskio, premjero vieši pasisakymai apie slaptųjų tarnybų pažymą buvo iškreipti. 

„Aš nelabai suprantu, apie ką šnekėjo prezidentė, kad nėra kažkokios pažymos apie konservatorius ir Rusiją. Tokios pažymos aš neskaičiau, bet apie tai nebuvo kalbos, nes viską, ką sakė premjeras, buvo smarkiai iškreipta. Konservatoriai sau prisitaikė, ką jie norėjo (…) Bet kokiame pasakyme jie atranda save“, – sakė valstiečių lyderis.

R. Karbauskis neatmeta galimybės, kad nestabilumą šalyje gali kelti ir konservatoriai.

,,Nestabilumas pirmiausia naudingas užsienio šalims, kurios linki mums blogo. Šiuo atveju dėl to dažnai minima Rusija. Tas bandymas konservatorių, ypač, kad Seimas nepriimtų biudžeto, atšauktume mokesčių reformą ir t.t. Tai yra bandymas kurti nestabilumą“, – teigė LVŽS frakcijos seniūnas.

Premjeras S. Skvernelis praėjusią savaitę pranešė gavęs informacijos iš specialiųjų tarnybų apie kylančias grėsmes nacionaliniam saugumui. Jis kelis kartus kalbėdamas viešai ir Seimo tribūnoje leido suprasti, kad jo kreipimasis yra susijęs su, pasak jo, šalyje chaosą keliančia konservatorių politika. Dėl tokių premjero pasakymų kilus ažiotažui, S. Skvernelis tvirtino nesakęs, kad specialiųjų tarnybų paprašyta išsiaiškinti, ar konservatoriai yra susiję su Kremliumi.

S. Skvernelis tvirtina, kad iš žvalgybos institucijų jį pasiekianti informacija kelia nerimą.

„Patvirtina tam tikrą nerimą, tai yra svarbi informacija, mes į ją reaguojame ir reaguosime, nes tai apima visus procesus, kurie yra šalyje“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė LRT televizijos laidoje „Dėmesio centre“ teigė, kad nėra jokių duomenų apie tai, kad Rusijos specialiosios tarnybos kartu su konservatoriais dalyvautų streiko organizavime. Pasak jos, premjeras pirmiau pareiškė apie esamas grėsmes valstybėje, o po to ėmėsi ieškoti pažymos apie grėsmes.

D. Grybauskaitė nesolidžiu ir desperatišku pavadino S. Skvernelio siekį žvalgybos institucijas įtraukti į politinius žaidimus. Pasak jos, tai nėra solidu.

 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2018.12.18; 10:22

Jurgita Petrauskienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Tai pataikaujantis valdančiajai daugumai ir mažumai tekstas, bet visi tik kritikuoja ir kritikuoja. Atsibodo. Reikia ne kritikuosi, o suprasti. Tai ir pabandysime padaryti. Kokia ta „Realpolitik“ lietuviškai arba nauja valstybinės vadybos forma.

Kadangi premjeras argumentų, kodėl atleidžia kelis ministrus nepateikė, tad įsivyrauja laisvos interpretacijos. Dėl Jurgitos Petrauskienės, tiesa, lyg ir aišku, atleidžia todėl, kad pas ministerijoje protestuojančias profsąjungas šeštadienį nelipo per langą, o įsiveržė pro duris ir netgi su savos gamybos tortu, tokiu būdu nedovanotinai pažemino valdžios autoritetą. Išėjo irgi pro duris, o ne pro langą, tad problemos neišspendė. Lianą Ruokytę-Jonsson atleidžia todėl, kad rudenį į Anapilį iškeliavo būrys iškilių kultūros asmenybių. Per daug. Jokia save gerbianti valdžia negali tiek sau leisti. Na, o Kęstutį Navicką atleidžia todėl, kad dalyvavo mitinge, kur protestavo prieš save patį ir savo vyriausybę – t.y. tebevykdomą miškų reformą, kuri praturtino biudžetą, bet ne regionus, kur tie miškai auga.

Raukšlė nuo kepurės mintija, kad čia ėjimas pasibaidžiusiu karžygio arkliu, nes atsistatydinus dar 1+1 ministrui savo iniciatyva ar lydekai paliepus, bus proga peršokti į prezidentinių rinkimų traukinį. Ar geras toks šuolis būtų – peršokus ir matytųsi. Be abejo, visas elektoratas bus stebėtoju, gali ir juoktis, jei nepasiseks, ne tik pykti, jei pasiseks.

O šiaip, apie tuos atleidimus – tai visos šakos iš to paties kamieno. Nebent Ramūnas Karbauskis rimtai apsisprendė tapti Kultūros ministru, juk išties mato, kad reikia galų gale imti ne tik valdžią menui ir kultūrai, bet ir atsakomybę į savo rankas. Tačiau – tai utopija. Dviejų metų patirtis vadovaujant Kultūros komitetui Seime jau atskleidė, kad kultūra kažkas sudėtingesnio ir už Naisių rojų žemėje, ir už „Agrokoncerno“ verslą kartu sudėjus. Nerizikuos.

Reziumė: durniau, ne visada yra geriau.

Ir vis tik klausimas dėl paskutinių dviejų ministrų? Labai panašu, kad juos atleisti sugalvojo ekspromtu, prieš spaudos konferenciją! Prisipažinkit, kas vakar boliavojo su Sauliumi? Galima buvo juk ir kuriuos kitus du atleisti, o koks skirtumas, ar ne?

Ir jau be ironijos – tai stebint du metus vykstantį gerų ir prastų, reikalingų ir beprasmių reformų jovalą, kyla natūralus klausimas, ar nepražiūrėta kažkas esminio.

Išmintingų nuorodų į tuos esminius dalykus galima rasti statistikoje – kokioje srityje (srityse) Lietuva yra dugne? Prisimenu, kad jau po nepriklausomybės atgavimo visos politinės partijos vienu balsu tvirtino, kad „reikalingas vidurinysis visuomenės sluoksnis, kol jo neatsiras – nieko nebus“. O jo ir šiandien nėra – tai ir „nieko nėra“. Ir nerandu argumentų, kurie leistų manyti, kad toks atsiras, t.y. daroma kažkas, kad toks atsirastų.

Saulius Skvernelis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Juk tokiu atveju, būtų ir tie 300 mln. mokytojų atlyginimams, ir menininkai ilgiau gyventų, ir nereikėtų miškų išparduoti švedų baldų koncernui kamšant biudžeto skyles. Galų gale, o kodėl ta masinė emigracija iš Lietuvos kilo, juk irgi šaknys ne meilės ir nemeilės Tėvynei santykiuose. Gal puiku, kad emigravo, bent savimi pasirūpina, o gal kažkam reikia, kad sugrįžtų 700 tūkst. piliečių? O ką jie čia veiktų? Užsiregistruotų darbo biržoje? Gal todėl ir tos emigrantų sugrąžinimo į Tėvynę programos tokios vangios. Sugalvota dar geriau – duosim jums teises Lietuvoje be pareigų, tik negrįžkit.

Receptų nėra, bet ir krypties, kur einama, nebuvo ir nėra, tai ir nueita tiek, kad rytą skaudančia galva atsibudus atleidžiami keli ministrai. Kitaip tariant,  pakeisti arkliai ir važiuojama į niekur toliau.

Dvi gudrios konservatorės paskaičiavo, kad norint išpildyti tai, ko reikalauja pedagogai, esą nereikia nei 300, nei 130 mln. eur, apie kuriuos taip garsiai prisišnekėta. Jei taip yra, tai gal atsistatydinti turėtų Vilius Šapoka, kam ne kam, o Finansų ministrui matematika nekenkia. Tačiau tos dvi gudrios konservatorės tokios nebuvo, kai Lietuva skolinosi už 10 proc. palūkanų, tad, ko gero, skaičius visi finansų ministrai gauna tokius, kokius reikia, tada, kai reikia, tam, kam reikia. Todėl jie ir ministrai, o ne pedagogai… Net žinios apie biudžeto skaičius, kol jie viešai nepaskelbti – kol kas tik gandai. Gali būti, gali ir nebūti.

Reziumė Nr. 2.

Sumanymas sudrumsti vandenį prieš artėjančius 3-jus rinkimus, suprantamas, bet toks brutalumas – netikėtas. Kišti už sprando paėmus 3-jų ministrų galvas!? Žinoma, susidrums vanduo, nes priešinsis, spardysis žmonės, ne tiek skandinami, kiek tą procesą stebintys. Be to, juk net 2 iš tų ministrų – moterys, o tai jau visai inkvizicijos ir raganų deginimo laikus primena. Kur čia subtili politinė estetika, baltos pirštinės?

LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Lietuva, aišku, ir iš šio jovalo dar išplauks 5-iems ar net 10-iai, 20-iai metų, bet kas gi toliau? Po manęs, nors ir tvanas? Daugiau ar mažiau globali revoliucija atsiris iki Šiaurės Europos? Vienas (ar kitas) pasaulinis lyderis, pasitreniravęs su neprognozuojamo turinio žinutėmis twitrer‘yje, imsis vietoj išmaniojo telefono, „išmaniojo“ lagaminėlio su mygtukais? 1 proc. planetos gyventojų ras taikų būdą užimti didesnę procentinę dalį populiacijoje sumažindamas kitą jos dalį? Apokalipsė – Kristaus arba Antikristo atėjimas? Yra ir kitų lėtesnių žemiškų (klimato šiltėjimas) ar staigesnių kosminių (asteroidas) išeičių.

Yra ir trečias kelias, pesimistinis – iškeliausime anksčiau ir tai mums nebetūrėtų rūpėti. Bet kol esame, tol ir rūpi, tol ir rašinėjame viešai supoetintą optimistinę ir apolitišką eseistiką. Po baltos akacijos medžiu laikas sulėtėja, bet nesustoja.

Iš kitos pusės, yra savitos pasikartojimo nuostabos laiko tėkmėje – ne kiekvienas fariziejus Saulius tampa apaštalu Pauliumi, ir ne kiekvienas policininkas – premjeru. Taip nutiko tik Izraelio ir mūsų Marijos žemėse I ir XXI amžių pradžiose.

2018.12.04; 06:05

Premjeras Saulius Skvernelis. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Išgirdę premjero atsakymus į opozicijos užduotus klausimus dėl valdančiosios koalicijos lyderio Ramūno Karbauskio verslo ryšių su Kremliui artimais oligarchais, konservatoriai liko nepatenkinti. Komentuodamas Sauliaus Skvernelio atsakymus, konservatorius Jurgis Razma piktinosi abejingu ir ironišku Vyriausybės vadovo tonu ir akcentavo pasigedęs moralinio „valstiečių“ lyderio įvertinimo.

„Jūs čia tokiu abejingu ar net ironišku balsu perskaitėte tuos keliamus klausimus ir, atrodo, kad jūsų nedomina ir nejaudina tie keliami klausimai apie politiko Ramūno Karbauskio verslo ryšius su Rusijos oligarchais. O kaip iš moralinės pusės jūsų pozicija? Ar jūs nesuprantate, kad jei Lietuvos verslas, tuo labiau priklausantis Lietuvos politikui, realizuoja rusų oligarcho, remiančio Putino režimą, prekes, ir duoda jam uždirbti papildomus milijonus, kurie vėliau duodami Rusijos okupacinėms struktūroms Ukrainoje, kad dėka tų pinigų būtų šaudomi Ukrainos laisvės gynėjai. Ar čia viskas tvarkoje iš moralinės pusės?“, – klausė konservatorius.

Premjeras į J. Razmos klausimą atsakė priekaištaudamas, kad konservatoriams sunku įtikti.

Seimo narys Jurgis Razma. Slaptai.lt nuotr.

„Net nežinau, kaip jums ir beįtikti. Kalbi garsiau – negerai, reaguoji – negerai, kalbi ramiai – negerai, šypsaisi – blogai, nesišypsai – blogai. Nors ir stengiuosi jums patikti, neįtinku“, – Seime kalbėjo S. Skvernelis.

Komentuodamas J. Razmos užduotą klausimą dėl Ukrainoje vykstančios Rusijos agresijos, premjeras teigė, kad tai yra tik interpretacija, siekiant suvesti du nesuvedamus dalykus. S. Skvernelis priminė, kad Rusija yra svarbi Lietuvos ekonominė partnerė ir tvirtino, kad pats verslas turi prisiimti visas rizikas bendradarbiaujant su ne visada patikima Rusija.

„Verslas pats turi vertinti galimas grėsmes, taip pat ir grėsmes, susijusias su viešuoju ar nacionaliniu saugumu, jeigu yra bet kokie duomenys ar aplinkybės, kurios leidžia manyti, kad galbūt yra pažeidžiama viena ar kita teisės norma, susijusi su sankcijų taikymu ar įmonėmis, ar atitinkamiems asmenims Rusijos Federacijoje, į tai turi reaguoti mūsų institucijos“, – aiškino premjeras.

Vėliau jis pridūrė, kad panašius kilusius klausimus dėl ryšių su Kremliaus režimo rėmėjams priklausančiomis bendrovėmis Lietuva turėtų spręsti bendresniu ES lygmeniu, nes kitu atveju, pabrėžė S. Skvernelis, priimti sprendimai galėtų diskriminuoti Lietuvos verslą tarptautiniame kontekste.

Arkadijus Rotenbergas

Galiausiai S. Skvernelis piktinosi, kad konservatoriai bando parodyti, kad valdančiųjų lyderis netiesiogiai remia Rusijos agresiją Ukrainoje.

„Lietuvos Respublika teikia visokeriopą paramą kariaujančiai Ukrainai, tai yra visapusiška parama, kalbant ir apie ginkluotę, infrastruktūrą, humanitarinę pagalbą. Nereikėtų kalbėti, kad mes nepalaikome kovojančios Ukrainos. Tai tikrai nėra moralu“, – apibendrino S. Skvernelis.

Klausimus S. Skverneliui opozicija uždavė po to, kai LRT paviešino žurnalistinį tyrimą apie R. Karbauskio valdomo „Agrokoncerno“ ryšius bei verslo partnerystę su Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimo Rusijos oligarcho Arkadijaus Rotenbergo verslu.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.23; 06:55

Premjeras Saulius Skvernelis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Premjeras Saulius Skvernelis iš Seimo tribūnos atsakinėjo į opozicijos klausimus dėl valdančiosios koalicijos lyderio Ramūno Karbauskio verslo ryšių su Kremliui artimais oligarchais.

Į vieną iš pateiktų klausimų, kuriame teiraujamasi, ar jis yra pasiruošęs ir toliau eiti savo pareigas net ir tada, jei R. Karbauskis tęs savo verslo santykius su Kremliui artimais oligarchais bei vengs viešai atsakyti į klausimus apie tokių santykių kilmę, S. Skvernelis atsakė neslėpdamas sarkazmo.

„Puikiai suprantu, kad čia yra pagrindinis klausimas, ir jį tenka girdėti jau ne vieną kartą, tai tiesiog noriu pasakyti, kad taip, ministras pirmininkas pasiruošęs eiti savo pareigas ir dirbti tą darbą, kuriam mandatą suteikė Lietuvos Respublikos Seimas“, – teigė premjeras.

S. Skvernelis Seime aiškino, kad nėra gavęs iš saugumo ir žvalgybos struktūrų duomenų, jog „valstiečių“ lyderis keltų grėsmę nacionaliniam saugumui. Jis teigė, kad gavęs klausimus dar kartą kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą ir Antrąjį operatyvinės tarnybos departamentą ir klausė, ar R. Karbauskis kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

Arkadijus Rotenbergas

„Yra pateikta informacija, kuri yra ir grifuota, ir vieša (nepacituosiu dabar jums tiksliai), tačiau duomenų, kad R. Karbauskis šiuo metu kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, nėra pateikta“, – pabrėžė S. Skvernelis.

LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Vienu svarbiausių R. Karbauskio verslo parnerių įvardijamas rusų oligarchas Arkadijus Rotenbergas, kurio pavardė premjerui yra žinoma ne tik iš žiniasklaidos, bet taip pat iš institucijų teikiamos informacijos, kuri yra slapta.

„Nors ministro pirmininko atsakomybės laukas yra labai platus ir apima visas valstybės viešojo gyvenimo sritis, vis dėlto už tarptautinę politiką ir sankcijas yra atsakinga Užsienio reikalų ministerija, o už jų laikymąsi – muitinė ar Valstybės saugumo departamentas,“ – pabrėžė S. Skvernelis, paklaustas, ar jam yra žinoma, kokias sankcijas A. Rotenbergui taiko Europos Sąjunga ir kodėl.

„Mūsų šalyje veikia atsakingos valstybės institucijos, kurios apie Rusijos oligarchus ir jiems taikomas tarptautines sankcijas valdo kur kas daugiau informacijos nei žiniasklaida. Būtent šios institucijos turi imtis atitinkamų veiksmų, gavusios informacijos apie padarytus tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teisės pažeidimus. Kiek man žinoma, tarptautinių sankcijų pažeidimo fakto šiuo atveju (R. Karbauskio bendradarbiavimo su A. Rotenbergu. – ELTA) nėra nustatyta, o su žiniasklaidoje minima įmone (A. Rotenbergo trąšų bendrove „Minudobreniya“. – ELTA) prekiauja ne viena stambi Lietuvos ir Europos Sąjungos įmonė“, – kalbėjo premjeras.

Klausimus S. Skverneliui opozicija uždavė po to, kai LRT paviešino žurnalistinį tyrimą apie R. Karbauskio valdomo „Agrokoncerno“ ryšius bei verslo partnerystę su Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimo Rusijos oligarcho A. Rotenbergo verslu.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.23; 06:45