Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

„Pirmadienį revoliucija neįvyks dėl karantino, renginys atidedamas neapibrėžtam laikui!“ Ar galite įsivaizduoti taip suformuluotą mūsų politinės darbotvarkės pranešimą, kabantį kur nors interneto erdvėse ar prisegtą skelbimų lentoje? Vargiai, ar ne? Tačiau ta proga pastebėsiu, kad revoliucijos atidėjimas niekam neišeina į naudą, nukelta revoliucija anksčiau ar vėliau sugrįžta su išaugusiu nuožmumu ir per tą nustūmimo į užribį laiką prisikabinusiu patologiniu nusiteikimu.

Ką tik, toli gražu nelaukdamas karantino pabaigos, Seimas beveik vienbalsiai nubalsavo už tai, kad Darius Jauniškis būtų paskirtas į Valstybės saugomo departamento (VSD) direktoriaus postą antrajai kadencijai (už buvo 109, prieš – 4). Čia norėčiau pasidalinti savo abejonėmis dėl tokio pasirinkimo, gerai suprasdamas, kad šuns balsas į dangų neina. Iš anksto prašau skaitytojo nepalaikyti manęs, stojančio priešpriešais, drąsiu žmogumi (tokiu atveju įsižeisčiau ne juokais, tikrai užsigaučiau), greičiau yra taip, kad mano kailis yra toks skylėtas, jog nėra jokio reikalo jį pasaugoti. Tikrai nesu iš tų, kurie tuščiai demonstruotų savo bravūrą, įsivaizduodamas, kad pilietiškumas mažai ką turi bendro su pozų pasirinkimu.

Skambutį suskambant išgirdau jau anksčiau, kai buvo pranešta, kad sociologinis tyrimas nustatė, jog kompetentinga auditorija (verslininkai, politikai ir, jeigu neklystu, žurnalistai) D.Jauniškį laiko vienu iš įtakingiausių Lietuvos žmonių. Ar galite įsivaizduoti, kad ES ar kitoje demokratinėje valstybėje žvalgybai konkrečiu momentu vadovaujantis pareigūnas būtų priskirtas įtakingiausiųjų būriui, kartu su popso scenos žvaigždėmis, politikais ir skandalingiausiais žurnalistais. Taip ar panašiai gali pasitaikyti totalitarinėje visuomenėje, tačiau tenai tokie tyrimai nebūtų skelbiami, taigi mūsų atvejis yra ypatingas, primenantis apie užsilikusius post-totalitarinės visuomenės kompleksus arba teikiantis didesnį ar mažesnį pretekstą nerimauti dėl kvazi-totalitarizmo galimo daigelio pradygimo (kvazi-totalitarizmas nėra tikrasis totalitarizmas, greičiau yra totalitarizmo karikatūra, tačiau ir toks kvazi-totalitarizmas gali pagadinti daug kraujo).

Net ir man neginkluota akimi matosi, kad D.Jauniškio vadovavimo metais VSD labai stipriai pasitempė. Įvyko kažkas panašaus į VSD reformą, VSD pranešimai visuomenei tapo nepalyginamai turiningesni, kyla įspūdis, kad dabar jau VSD pareigūnai tuščiai burnos neaušina, o išgaląstomis ietimis bando atstumti priešininką savo fronto ruože.

Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Išties gyvename hibridinio karo pafrontės zonoje, kai didesnė nei įprasta priešpriešos tarp nedraugų dalis nusikelia į žvalgybų veiklos sferą. Tikriausiai ne be pagrindo esme girdėję sakant, kad slaptosios tarnybos veikia be taisyklių. Kaip atrodo žiūrint net iš tolo, demokratinės šalies žvalgybininkams kyla papildomų keblumų savo veiklos sferoje, jeigu lygintume su nedemokratinių šalių tokių tarnybų veiklos taktika, nes jie labiau nei priešininkas yra įpareigoti laikytis įstatymo.

Žinoma, įstatymo trukdžiu vadinti neturime teisės jokiomis aplinkybėmis, kita vertus, didesnis įsipareigojimas civilizuotumui nedraudžia demokratiškai organizuotos visuomenės žvalgybos tarnyboms pranokti priešingą savo išradingumu, valios savybėmis ir pan. Taigi taigi… Kas matosi net plika akimi, D.Jauniškis yra labai valinga, mokanti susikoncentruoti asmenybė. Anksčiau būdavo, kad į VSD vadovo postą paskirtas žmogus visų pirma sprendžia teorinius klausimus, teorizuoja ir teorizuoja be pabaigos, savo ruožtu D.Jauniškis, kaip nesunku pastebėti, ne tiek teorizuoja, kiek veikia.

Nesiruošiu veltis į diskusiją dėl VSD neva vykdyto sekimo skandalo, neturiu tvirtos nuomonės dėl to – buvo ar nebuvo čia pažeistos procedūros? Kelia nerimą daug svarbesni dalykai! Jau ne vieną kartą per keletą metų esu atkreipęs dėmesį į tai, jog D.Jauniškis savo viešuose pasisakymuose sąmoningai maišo valstybės ir politinės valdžios sąvokas, sukeičia jas, taigi, ne kartą yra minėjęs valstybę, turėdamas galvoje nei daugiau, nei mažiau, o tik postus esamu momentu užimančią valdžiukę, – tokiu būdu aiškiai deklaruodamas savo pasirinkimą, kad neva valstybės interesų apsauga susiveda į politinės valdžios veiklos komfortinių sąlygų užtikrinimo užduoties puoselėjimą. Ypač verta atkreipti dėmesį į tai, kad sąvokos čia yra sumaišomos ne dėl nesugebėjimo atskirti vis tik skirtingus dalykus, bet sąmoningai, demonstruojant tokį sąvokų pakeitimą kaip savo įsisąmonintą poziciją su pozos elementais. Na, nesakykite, kad sąvokų patikslinimo užduotis yra tik menkavertis, mažai su gyvenimiškais reikalais susijęs dalykas, andai dėl sąvokos apibrėžimo niuansų skirtumų prasidėjo net tokie revoliuciniai pokyčiai kaip Reformacija.

Iš pradžių maniau, kad kažką panašaus apie sąvokų sumaišymą turi galvoje ir Gabrielius Landsbergis, neseniai pateikęs pareiškimą spaudai dėl D.Jauniškio pasisakymų, tačiau iškalbingu momentu yra ir tai, kad G.Lansbergis, kaip atrodo, to savo pareiškimo paknopstomis išsižadėjo.

Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Antai G.Landsbergis, kreipdamasis tiesiogiai į D.Jauniškį https://slaptai.lt/g-landsbergis-praso-vsd-vadovo-placiau-paaiskinti-ketinima-fiksuoti-visus-neigiamus-pasisakymus/, bylojo:

„Po Jūsų susitikimo su Lietuvos Respublikos prezidentu, kuriame aptarėte Jūsų vadovaujamos institucijos veiklą dabartinės valstybės lygio ekstremalios situacijos sąlygomis, žiniasklaidai pateikėte komentarą apie ketinimus stebėti ir fiksuoti visus neigiamus pasisakymus, verčiančius abejoti valstybės institucijų priimamais sprendimais. Toks komentaras sukėlė pagrįstą nerimą visuomenėje, kurios dalis – politikai, teisininkai, žurnalistai, medikai, visuomenininkai ir kiti – pagrįstai kelia klausimus dėl Vyriausybės, jos kai kurių ministrų ir sveikatos apsaugos sistemos institucijų, kurių veikla yra gyvybiškai svarbi, siekiant valdyti esamą krizinę situaciją, vadovų sprendimų ir jų įgyvendinimo. Tokius klausimus Vyriausybei nuolat kelia ir parlamentinei opozicijai priklausančios partijos.“

Kaip atrodo, G.Landsbergis jau suprato, jog geriausia byla vis tik yra tyla, sugebėjimas laiku nutilti, išsižadėti nekonjunktūrinių pozicijų. Kas be ko, tokie tarp mūsų politikų kasdien matomi kūlversčiai rodo patologiškai žemą lygmenį! Kita vertus, opozicija taip pat priklauso valdžios struktūrai, taigi valstybės ir valdžios sąvokų sumaišymas neužtraukia jokio debesėlio opozicijai, tačiau, pabandykime įsivaizduoti, kad imant pacituotus D.Jauniškio žodžius už gryną pinigą, tarkime, toks Rimvydas Valatka jau kelis kartus turėjo būti pakartas Lukiškių aikštėje. O dabar pamintykime, kuris – Rimvydas Valatka ar Ramūnas Karbauskis – vis dėlto turėtų būti laikomas didesniu valstybininku?

Jeigu norite, galime pamėginti  į reikalo esmę pasižiūrėti išnarintomis akimis, t. y. iš mūsų dažnai kritikuojamos valdžios pozicijų. Niekam nemalonu būti kritikuojamam, kasdien traukiamam per dantį, a? Kitas klausimas – ar valstybės orumo nepažeidžia tai, kad valdžia yra spardoma ant kiekvieno kampo? Kaip atrodo bent man, valstybė prarastų savo orumą visiškai, jeigu laisvoje Lietuvos spaudoje būtų pradėtas liaupsinti toks R.Karbauskis, apsimelavęs iki pašaknų politikas, šiandieninės valdžios centrinė figūra. Kaip atrodo bent man, jau instinkto lygyje turėtume jausti skirtumą tarp valstybės ir valdžios: štai valstybė apdovanoja žmogų medaliu, valstybės vardu yra įteikiama nacionalinė premija labiausiai nusipelniusiems menininkams, o karantiną skelbia valdžia, Sauliaus Skvernelio vyriausybė.

Įdomu, kad sovietinėje terminologijoje išties nebuvo labiau reljefiškai išryškintas skirtumas tarp valstybės ir valdžios, dažnai valdžios apibrėžtis čia buvo suplakama su valstybės sąvoka, partizanai ir disidentai vadinami kovotojais prieš sovietų valdžią, nes leninistinė savo pseudo-socialistiniu turiniu ir imperinė savo forma santvarka buvo įsteigta valdžios uzurpacijos dėka, o tokia santvarka iškart iširo, kai buvo nustumta į pašalį sovietinė valdžia. Savo ruožtu paprastai demokratinė visuomenės tvarka nesikeičia, kai pasikeičia eilinė valdžia.

Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Kaip jau užsiminiau anksčiau, man sunku patikėti, kad toks nepėsčias žmogus kaip D.Jauniškis nieko nebūtų girdėjęs apie čia aptariamą skirtumą tarp valstybės ir valdžios sąvokų.  Taigi, kaip atrodo, jo ignorans yra apsimestinis, nutaikytas į R.Karbauskio kompatiją, bandant sukurti iliuziją, kad dabartinei valdžiai D.Jauniškis yra palankiausias iš visų galimų variantų, nes neskiria valdžios ir valstybės sąvokų. Kaip sakoma liaudyje, D.Jauniškis yra labai protingas durnius. Kita vertus, tokia poza visuomenės atžvilgiu vis tik yra nelabai garbingas pasirinkimas, kuris nežinia kur gali nuvesti.

Kartais jaučiu nešvarios sąžinės balsą, priekaištaujantį man dėl to, jog kažkada esu parašęs ne vieną chuliganiškų intonacijų paskvilį apie Dalią Grybauskaitę, kaip antai „Tas pats Lukašenka, tik ūsai – kitoje vietoje“, „D. Grybauskaitė – banditų stogas?“ ir kt. Žinia, prezidentė D.Grybauskaitė paskvilių apie save neskaitydavo, kita vertus, nė vienas iš jos pažų niekados nėra  bandęs kaip nors mane prispausti, uždrožti per kepurę tokiam nepraustaburniui kaip šių eilučių autorius. Sakote, kad nebuvau pastebėtas dėl savo mažareikšmiškumo? Vis dėlto esate teisūs tik iš dalies, nes, nežiūrint mano mažareikšmiškumo, kai kurie šių straipsnių posakiai buvo valkiojami plačiai ir ilgai. Kad ir kaip ten būtų, kad ir kokių pažymų apie ministrus, viceministrus ir kitus politikus buvo reikalaujama, aš pats visados slapta jaučiau savo skylėtu kailiu, buvau tikras dėl D.Grybauskaitės ir ją supusios svitos garbingumo. Dėl šiandieninio politinio olimpo garbingumo jau nesu toks užtikrintas.

Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Apie valstybės ir valdžios apibrėžčių skirtumus esu kalbėjęs ne kartą, taip pat ir šiame dienraštyje https://slaptai.lt/edvardas-ciulde-apie-suvereniteto-nedaluma/. Toliau pateikiu slaptai.lt publikuoto straipsnelio ištrauką, paryškinančią skirtumą tarp valstybės kaip tautos suvereninės galios ir valdžios apibrėžčių.

XXX

Žodis „suverenas“ prancūzų kalboje įsitvirtino XVI a., iškilus reikalui pagrįsti monarchijos absoliutines pretenzijas. Istorikui čia leista pastebėti (tai iš tiesų gali pagauti tik specifinė istoriko klausa), jog suvereno „kaip aukščiausiosios valdžios“ statuso prasmėvaizdžiu buvo siekiama pažymėti ne tiek aukščiausiąją pakopą valdžios hierarchijoje mums įprasta reikšme, kiek pačios valdžios nedalijamumo principą, kai, kalbant aiškiais ir paprastais žodžiais, karalius atsisako dalintis valdžia su kitais stambiais žemvaldžiais, bažnyčia, korporacijomis ir pan.

Žinoma, aukščiausiosios valdžios ir patvaldystės principai šiuo atveju kažkokiu laipsniu sąlygoja vienas kitą, tačiau svarbiausiu dalyku, išeities tašku čia yra negatyvaus pobūdžio valdžios nedalijamumo imperatyvas. Vis tik, kaip įvertinti tą lemiamą suvereno sampratos metamorfozę, kai toks statusas, išpuoselėtas spindinčios karališkos valdžios pavyzdyje, švietėjų pastangomis, kaip visi gerai žinome, yra perduodamas tautai, išaugintas rūmų inkubatoriuje, yra, grubiai tariant, „pervyniojamas“ ant tautos pavyzdžio? Ar galima tikėtis, jog ši suvereno sąvoka, taikoma skirtingose situacijose, išsaugos kokį nors prasminį vientisumą, ar galbūt yra taip, kad ta pačia sąvoka pažymimi visai skirtingi, niekaip nesubendravardiklinami  dalykai? Ypač čia noriu atkreipti dėmesį į tai, jog karalius kaip toks, šiaip ar taip, yra valdžios figūra, taip sakant, valdžios kristalizacijos manifestacija, tuo tarpu tauta pati savaime niekaip negali būti priskirta, tarkime, vienarūšiai valdžios figūrų sekai. Jeigu siekiame išsaugoti žodžio „valdžia“ šaknį tautos kaip suvereno apimtyje, tai galime sakyti, jog tauta yra savivaldos objektas, o tai reiškia, drauge yra tokio vyksmo subjektas.

Valdovo karūna. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Taigi iš pat pradžių atrodo, jog šitokiu pavidalu suglaustame subjektiniame-objektiniame vyksme įterpti išorinės valdžios principą beveik neįmanoma, nebent iš karto pasižymėtume lakia viduramžiško tipo vaizduote, leidžiančia manyti, jog, pavyzdžiui, ant adatos smaigalio gali įsikurti begalybė velnių. Kaip atrodo, iš tiesų nepaprastos vaizduotės prireikia tiems konstitucinės teisės korifėjams, valstybės ir teisės teoretikams, kurie bando nusakyti procedūras, esą leidžiančias korektiškai deleguoti tautos valdžios išteklius atitinkamoms institucijoms.

Kita vertus, įžvalgesnis tyrinėtojas, regis, greitai pastebi, jog toks „pamainymas“ nėra paprastas, lengvai įgyvendinamas reikalas, todėl siekdami subalansuoti pelnytas išvadas teisės teoretikai neretai tautos kaip suvereno sampratą reliatyvizuoja iki kraštutinio taško, visiškai ją „suplonina“, bando įtikinti, jog tokia samprata yra tik sąlyginė, tarsi ir nežinia kam reikalinga konstrukcija.

Toliau pasiremsiu dviem trumpais Žano Žako Ruso (Jean Jacques Rousseau) posakiais, žadinančiais kiek kitokio tipo vaizduotę, leidžiančiais kitaip įrėminti diskusiją. Ruso yra pastebėjęs, jog 1) tautai neįmanoma atsisakyti net dalies savojo suvereniteto, suverenitetas esą kaip toks yra nedalomas, 2) tauta esą gali atsisakyti valdžios, bet ne valios. Žinoma, šias ištaras galima interpretuoti labai skirtingai. Savo ruožtu kyla įspūdis, jog čia pažymimi labai paprasti ir drauge įsigilinimo reikalaujantys dalykai.

Valdovų krėslai. Trakų pilis. Slaptai.lt nuotr.

Kaip atrodo, Ruso požiūriu, tautos suverenitetas nėra mechaniškai surištas su valdžios institucine raiška jau vien todėl, jog tauta bet kokią valdžios seką gali absoliučiai pertraukti, t. y. nutraukti iš viso, pradėti iš naujo tuščioje vietoje ar pan. Tai jau yra nedalomos, ta pačia eiga suverenios tautos valios, kurios niekas negali pavaduoti, išmainyti, pakeisti, sfera. Su institucinės valdžios raiška taip suprantamas tautos suverenitetas tam tikru aspektu yra susietas atvirkščiai proporcingu būdu: valdžia yra dali, tautos suverenitetas visiškai nedalus.

Su tautos valia, žinoma, labiausiai siejasi įstatymų leidyba, įstatymas su didesniu ar mažesniu patikimu gali būti traktuojamas kaip tautos valios išraiška. Tačiau dar labiau akivaizdus tokios valios pasireiškimas yra visos tautos apklausos, referendumai, plebiscitais išsakomos nuomonės, taip pat vienokio ar kitokio pobūdžio manifestacijos, idealu čia laikant Tautos susirinkimą.

Taigi, kaip matome, suvereno sąvoką  yra negatyvaus pobūdžio apibrėžtis, užgimusi dar monarchijos laikais, nusakant aukščiausiosios valdžios statusą, tačiau moderniaisiais laikais, įsitvirtinus kiekybiniam tikrovės aiškinimui, tautos suvereniteto nedalumo idėja įgyja tą papildomą reikšmę, jog blokuota tautos kaip paprasčiausios individų sumos supratimą, saugo nuo matematinės regresijos.

(Bus daugiau)

2020.04.09; 16:00

Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Gotfriedo Leibnizo monadologija teikia nuorodą, kad neva žmonių sielos yra tokios individualios substancijos (monados), kurios „neturi langų“, tai reiškia, nėra paveikios iš išorės. Įvertinus šiandienines aktualijas, būtų galima pridurti, kad virusas neturi jokios galimybės įsigauti į žmogaus sielą, nes anoji yra uždaras, be išorinių landų kosmosas.

Nesiruošiu nei tobulinti, nei modernizuoti monadologijos principų – ginkDie! – tačiau įsivaizduoju, kad šiandien jau tikslingiau būtų kalbėti apie monadą be durų, kur neįmanoma prisibelsti, plėtoti postringavimą ta kryptimi vien dėl tos paprasčiausios techninė smulkmenos, kad visuotinio sekimo (įvaizdinimo, kaip ir įsiklausymo) bei bendravimo vaizdo takeliais epochoje žmogaus siela yra įkurdinama tarp stiklinių sienų, kur lango metafora tampa visiškai beprasmė, nes stiklinis namas pats yra vientisas langas. Užbėgant truputį į priekį sau pačiam, jau čia galima pastebėti, kad tokiomis aplinkybėmis, siekiant išsaugoti savo likutinį „aš“ nuo visuotinio spoksojimo naikinančios stichijos, kyla pagunda pradėti dėvėti kaukes arba žmogus dezinformacijos tikslais puola vaidinti save tokį, kokio pavidalas leidžia nuslėpti tikrojo „aš“ likutinius resursus. Taip monada tampa vieno žmogaus teatru, o žmogaus siela yra įpainiojama į blogosios estetikos kolizijas. (Net ir aš čia, vaidindamas neestetinį personažą, esu įtraukiamas į meno teorijos apžvalgos lauką.)

Dar kartą grįžkime prie tarsi jau atmestos lango metaforos. Aptartu anksčiau atveju lango metafora greičiau buvo ne tiek negalimos perspektyvos vaizdingas įvardijimas, kiek nelegalaus patekimo į vidų infrastruktūros nusakymas. Tarkime, toks nelegalaus patekimo pretenzijos variantas yra estetinis gundymas, kai vyras po gražuolės langais dainuoja serenadas, laukdamas, kol anoji nuleis šilkines kopėčias, leidžiančias vyriškiui užkopti į palaimos viršūnę, jeigu taip pavyksta prasibrauti į buduaro vidų; stebuklinėse pasakose užburta princese pro langą nuleidžia savo plaukus, kuriais herojus įsliuogia į bokšto viršūnę, – kas be ko, plaukai yra net labiau erotiškas vaizdinys nei kopėčios.

Kita vertus, net ir vieno žmogaus teatras gali būti skirtingas, net ir čia teatras teatrui nelygus. Aurelijaus Verygos išėjimas į sceną apsirengus kamufliažine uniforma, su ultra juodų spalvų akiniais ir nuskusta galva yra didingojo kičo pavyzdys, kuriam, kaip atrodo, mūsų padangėje jau niekas nesugebės prilygti iki pasaulio pabaigos. Tokia Pinočeto butaforija užburia iki sielos gelmių, kitaip nepasakysi.

Ne taip seniai Ramūną Karbauskį esu pavadinęs kičo kunigaikščiu https://slaptai.lt/edvardas-ciulde-ramunas-karbauskis-kico-kunigaikstis/, tačiau, kaip atrodo, mokinys ministro poste jau pranoko mokytoją savo išradingumu, pasirenkant kostiumus, derinant aprangos kodą prie situacijos. Kaip Lietuvos pilietis kartais pasvajoju, kad demokratinės valstybės ministro uniforma turėtų būti nepriekaištingai pasiūtas džentelmeno kostiumas, tačiau, kaip matome, dėl estetinio paveikumo galima ir persirengti eilinio šaulio uniforma, panašiai kaip praėjusio amžiaus diktatoriai paprastai dėvėdavo karinės stilizacijos kostiumus be rango atpažinimo ženklų, – nes nebuvo tokių ženklų net karinėje simbolių nomenklatūroje, kurie būtų pajėgūs išreikšti tikrąjį jų didybės rangą. O skirtumas tas, kad taip inscenizuojami tada buvo tragedijos su piktadario drapanomis siužetai, o dabar šitaip nuspalvinamas  neskoningas ir komiškas vaizdelis.

Kaukės. Slaptai.lt nuotr.

Dabar dažnai girdžiu sakant, kad, nežiūrint visų nesklandumų, A. Veryga savo dažnai transliuojamose spaudos konferencijose, pasinaudodamas psichiatro kompetencijomis, nuramina žmones. Nežinau, kaip yra kitiems, tačiau mane A. Verygos pasisakymai greičiau sudirgina nei nuramina, nes, viena vertus, gėda dėl jo už profesoriaus vardo įpainiojimą į lėkšto išsidirbinėjimo procedūras, o, kita vertus, nežinau to, ko iš tiesų galima laukti iš žmogaus psichėjos, kuri yra linkusi į persirengimų kultą. Kaip jau kažkas yra pastebėjęs, didžiausia bėda yra ne tai, kad žmogus kartais užsideda kaukę, didžiausia bėda yra tai, jog, ilgai dėvėdamas kaukę, žmogus jau ir patį pasaulį pradeda matyti kaukės akimis.

O vis dėlto protingas A. Verygos pasirinkimas buvo „imsiu ir nusiskusiu plaukus“, nes visuotinio susižavėjimo atmosferoje su homoseksualistinės isterijos pliūpsniais nėra jokios garantijos dėl to, kas galėtų bandyti įsliuogti tais plaukais.

Kičo terminas nurodo į kūrybinio nuosmūkio, skonio sumenkėjimo situacija, taigi – ar neprieštaraujame patys sau, kalbėdami apie didingojo  kičo pasireiškimo atvejus? Kaip atrodo bent man, nususimas gali būti toks didingas reiškinys, kad net užima kvapą. Toliau leiskite tarti keletą žodžių apie tai, kaip lietuvių kalba įgalina atskirti tikrojo grožio gamtoje ir mene apraiškas nuo bandymų taip nudailinti kičo priemonėmis padėtį, viską sudrožti iki tokio lygio, kad iš tikrovė nelieka nė pėdsako.

  X X X

Lietuvių kalba teikia akivaizdžią nuorodą, kad gražus yra grąžus. Toks įvardijimas nėra grynoji A=A tipo tautologija kaip, tarkime, teiginiai Kaunas yra Kaunas, kefyras yra kefyruotas, kai paaiškinimo reikalaujantis dalykas yra aiškinamas per save patį. Iš tiesų, čia pateikiame kvazitautologijos pavyzdį, kai paaiškinimo reikalaujantis žodis yra aiškinamas per kitą žodį, turintį nosinę šaknyje, tokiu būdu randant aiškinamo žodžio reikšmės ir etimologinės kilmės turiningo paaiškinimo perspektyvą. Dar kartą kviečiame nepražiopsoti, kad lietuvių kalboje žodis „gražus(i)“ nurodo į tai, kas grąžu (yra grąžus ar grąži), kitaip tariant, į tai, kas gręžiojasi aplink savo ašį, t. y. atgręžia, prikausto mūsų dėmesį (subjektyvus momentas) savo savaiminiu vertingumu (objektyvus momentas), tarkime, kaip būties šviesos pliūpsnis, ir nusigręžia, išsprūsta iš pragmatinio akiračio kaip nepateisinęs utilitarinio pobūdžio lūkesčių įvykis (objektyvus lygiai kaip ir subjektyvus momentas). 

Taip žmogus be visa ko kito atsigręžia į pranokstantį žmogišką baigtinę patirtį būties didingumo įvykį. Todėl lietuvių kalbos žodis „grožis“ leidžia išvengti to sudvejinimo, kurio laikosi klasikinė estetika šalia grožio įvesdama didingumo kategoriją kaip būtiną papildymą, nes kitose Europos kalbose žodis „grožis“, regis, dažniausiai yra suprantamas kaip patogus dailumas.

Lietuvių kalbos žodis „grožis“ savaime talpina nurodą į atgręžiančią dėmesį, pribloškiančią, kartais šiurpinančią didingumo patirtį kaip savo paties prasminį sandą. Dar kitaip tariant, lietuviško žodžio „grožis“ etimologija neįpareigoja iškelti didingumo patirties už savaime didingos atsigręžiančio ir drauge nusigręžiančio daikto patirties. Grožis ir didingumas čia yra tik to paties būties nuotykio skirtingi įvardijimai, nors tai nereiškia, jog kalbame dabar apie papildančias viena kitą lygiavertes paraleles ar lygiagrečius įvardijimus. Prioritetinis įvardijimas pagal etimologines nuorodas lietuvių kalboje, kaip atrodo, yra žodis „grožis“, o žodis „didingumas“ savo reikšme čia tarsi iš anksto yra „įmontuotas“ pilnavertėje žodžio „grožis“ reikšmės atodangoje, išsivynioja lietuviško žodžio „grožis“ etimologizacijos perspektyvoje drauge su kitomis nuorodomis.

Ar šis vamzdis – gražus daiktas? Slaptai.lt nuotr.

Grožis esmiškai skiriasi nuo patogaus dailumo. Galbūt galima pasakyti net taip, jog gražus (būtent grąžus) daiktas pats atsigręžia į mus savo pilnatvės taške ir vėl nusigręžia nutolimo traukoje. Priešingai gražumui (grąžumui), nudailinimas ir nudailėjimas yra bandymo išvengti būties akistatos ir pasislėpti nuo tiesos stichija.

Lietuvių kalbos žodyne nurodoma, jog frazeologizmas „turiu dailaus laiko“ reiškia: daug laiko. Tai reiškia: turiu daug patogaus laiko, kai niekas manęs ypatingai niekur neskubina. Gretindami galime pastebėti, jog grožio (grąžumo) patirtis yra savotiškas iššūkis laiko tolydumui, kai nedalomame laiko momente išryškėja atsigręžimo/ nusigręžimo ritmika.                                                                       

Nebus pernelyg patetiška pasakyti, kad taip suprantama grožio patirtis yra pastūmėta į būties pusę arba, dar tiksliau tariant, pačiam pasauliui persistūmus į kitą pusę, išlieka toje pačioje būties tiesos apmąstymo perspektyvoje, nes kaip tik grožio patirties atveju išryškėja maksimaliai įmanomas kontrastas utilitariškai prakiurusio žvilgsnio tironijai ir atšiaurus abejingumas bet kokiam suinteresuotumui, vedančiam į  išdailinimą.                           

                                                                 X X X

                                                          nei ping-pongo

                                                           kamuoliukai

                                                           iš pneumatinės

                                                           mėtyklės

                                                           niekio pliūpsniai

                                                           (nemo nemo nemo)

                                                           –kur žolė trumpai kirpta

                                                           veriančiai

                                                           ryški

                                                           įtreštos

                                                           ir

                                                           išpurentos

                                                           klombos

                                                           ėdriai

                                                          gėlei

                                                          o

                                                          gyvatvorė

                                                          žvėrių

                                                          skulptūrom

                                                          iškarpyta

 

                                                         valandą

                                                         pursloja

                                                         žarna

                                                         palaida

(Bus daugiau)

2020.04.06; 13:38

Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Seimui nesugebėjus priimti įstatymo, leisiančio didinti atlyginimus su koronaviruso epidemija kovojantiems medikams, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis teigia matąs šviesiąją susiklosčiusios situacijos pusę.
 
Opozicijos lyderio pareigas einantis politikas tikina, kad po didžiulę kritiką sukėlusio Seimo sprendimo dėl medikų algų, jau kalbėjo kone su visais frakcijų seniūnais ir premjeru. Konservatorius pabrėžė, kad visi jie situaciją supranta ir yra nusiteikę siekti kompromiso. Jo teigimu, nepaisant to, kad „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis į jo kvietimus tartis neatsakė, gausiausios Seime „valstiečių“ frakcijos nariai su juo kalbėjosi ir, akcentavo politikas, pasirodė suprantą problemas, kurias kelia opozicija. „Jie net norėtų, kad jos būtų sprendžiamos kitaip. Bet yra kaip yra“, – teigė TS-LKD pirmininkas.
 
Interviu naujienų agentūrai ELTA ponas G. Landsbergis teigė, kad, jo nuomone, dėl vis pasitaikančių kuriozų valstybei dorojantis su krize, kalčiausi yra valdantieji, atsisakantys įtraukti opoziciją į sprendimų priėmimo ratą.
 
Politikas neatsakė į klausimą, ar matytų premjerą Saulių Skvernelį tarpininku tarp valdančiųjų ir opozicijos sprendžiant esminius klausimus. Kartu, svarstė konservatorius, kol kas nelabai aiškus ir prezidento vaidmuo krizės valdyme. Nors, pabrėžė jis, šalies vadovas Gitanas Nausėda galėtų imtis ginti labiausiai skriaudžiamus šioje situacijoje – medikus.
 
Antradienį Seimui nepavyko priimti įstatymo, pagal kurį būtų keliami atlyginimai su koronavirusu kovojantiems medikams. Viskas pasibaigė barniais ir abipusiais kaltinimais. Pirmąją karantino savaitę tam tikra prasme politikai izoliavosi nuo rimtesnių ginčų, tačiau dabar viskas vėl senose vėžėse. Nepakenks tai bendram tikslui?
 
Pirmiausia reikia pažiūrėti, kur nuomonės išsiskyrė. Antradienį Seimo salėje tarp valdančiųjų ir opozicijos nuomonės išsiskyrė dėl to, ar turėtų būti atlyginimo priedas duodamas tik tiems medikams, kurie dirba konkrečiai su infekuotaisiais, ar turėtų būti skiriamas visiems medikams. Opozicijos nuomonė yra vieninga, kad visi medikai yra rizikos zonoje. Juk 84 medikai, kaip šiandien yra paskelbta, kurie serga, dauguma jų yra užsikrėtę ne tiesioginio darbo su infekuotaisiais metu.
 
Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Susidarė paradoksali situacija. Nuomonės išsiskyrė… Seime taip atsitinka, ir valdantieji nusprendė naudodamiesi procedūromis – jos yra statutinės – sustabdyti įstatymo priėmimą, neleidžiant niekam mokėti priedų. Be abejonės, tokia situacija nėra priimtina. Todėl aš šiandien kalbėjausi su visų frakcijų seniūnais, skambinau ir Ramūnui Karbauskiui. Deja, nežinau, dėl kokių priežasčių jis nekėlė ragelio. Aš jam parašiau žinutę kviesdamas susitarti – jis neatrašė.
 
Ramūnas Karbauskis šiandien sakė, kad jūs tiesiog jo nekenčiate, kaip ir visų valdančiųjų.
 
Aš tokiomis emocinėmis kategorijomis nesivadovauju. Aš ištiesiau ranką ir kviečiau kalbėtis visus. Kalbėjomės ir su „socialdarbiečiais“, ir su opozicija. Įdomiausia, kad visi sutariame, jog kompromiso reikia ieškoti. Akivaizdu, kad pagalba medikams, kurie šiandien dirba tiesiogiai su infekuotaisiais, yra nepakankama.
 
Bet pažvelkime į nuomonių išsiskyrimą. Ar yra tiesos, kad pagrindinė išsiskyrusių pozicijų priežastis buvo tai,  jog galutinį pasiūlymą pateikė ne valdantieji. Kitaip tariant, valdantieji vien dėl to atsisakė patvirtinti projektą, kad jame buvo konservatorių pataisų.
 
Gali būti. Visgi man keisčiausia yra tai, kad jie patys balsavo už šią pataisą. Pataisa juk buvo patvirtinta ir valdančiųjų balsais. Panašu, kad pradžioje buvo ieškoma sutarimo. Buvo sutarta komitete ir, panašu, kad Seimas galėjo sutarti, tačiau pastaruoju metu kažkas lyg ir nuspaudė stabdį. Dabar aš tik norėčiau pasidžiaugti, kad yra galima, nepaisant vieno ar kito politiko užsispyrimo, ieškoti sutarimo tais klausimais, kurie yra svarbiausi. Aš neseniai kalbėjau su premjeru Sauliumi Skverneliu. Mes nesutarėme dėl to, koks turi būti pateiktas įstatymo projektas, tačiau mes sutarėme, kad turi būti ieškomas kompromiso.
 
O kaip toks kompromisas galėtų atrodyti? Vienas klausimas yra tai, ką iš tikrųjų akcentavo ir premjeras, kad sprendimai turi išlikti realūs ir įgyvendintini. Tą patį ir valdantieji antradienį akcentavo. Jūs esate paskaičiavę, kiek maždaug kainuotų toks pasiūlymas?
 
Mano diskusija su premjeru būtent tokio pobūdžio ir buvo. Kad yra principinė nuostata, kurią šiandien gina opozicinės frakcijos ir aš asmeniškai: turi būti plečiamas ratas medikų, kuriems yra kompensuojama už jų papildomą patiriamą riziką jų darbovietėje. Lieka klausimas, kiek kompensuojama. Ir čia mes esame pasiruošę tartis su Vyriausybe, ji yra atsakinga už pinigus, ji yra atsakinga už subalansuotą biudžetą. Tai mes suprantame… O skaičius mes turime. Jie yra preliminarūs, nes šiandien mes nežinome, kiek yra medikų, kurie tiesiogiai dirba su infekuotaisiais. Mes esame pasiruošę ieškoti kompromiso, kuris išlaikytų platesnį kompensuojamųjų medikų ratą – idealiu atveju mes siekiame, kad tai būtų visi medikai. Esame pasiruošę diskutuoti, kiek valstybė yra pajėgi tai kompensuoti. Noriu priminti, kad valstybė dabar turi geras galimybes skolintis.
 
Jūs sakote, kad sulaukėte signalų iš kitų frakcijų ir jie buvo teigiami. Tai tik vienas politinis lyderis į debatus neina?
 
Aš nenoriu suvesti visko į vieną asmenį. Mano mintis yra tai, kad tarp frakcijų Seime egzistuoja ganėtinai tvirta nuomonė, kad kompromiso turi būti ieškoma. Tą aš išgirdau.
 
Tad jūs esate nusiteikęs nuleisti tuos antradienį akcentuotus užsibrėžimus medikų algoms? Ar kompromiso gali būti ieškoma kitur?
 
Aš manau, kad kompromisas yra pirmiausiai apie tai. Mes esame pasiūlę tam tikrų derybinių pozicijų. Principinę poziciją aš išsakiau – mes norime, kad visi medikai gautų priedą. Klausimas yra tai, kiek valstybė yra pajėgi. Tai čia ir galime ieškoti sutarimo. Aš džiaugiuosi, kad Vyriausybė tam yra atvira. Mes turime galimybę šaukti posėdį, parašai yra surinkti, tačiau mes sutarėme su opozicija ir premjeru, kad turime laiko iki antradienio.
 
Kad ir kaip ten būtų, žvelgiant į vakarykštį Seimo posėdį, net jei kitą savaitę sprendimai bus priimti tenkinantys visas puses, situacija jau yra sukurta ir pyktis, ir skepsis, ir dėmesio atitraukimas bei tam tikrų turbulencijų į struktūras įnešimas, egzistuoja. Dabar sakote, kad bandysite tartis. Galbūt reikia iš anksto prieš tokius klausimus susėsti, apsitarti dėl jų, kad nebūtų panašių kuriozų, kaip kad buvo vakar.
 
Aš pasakysiu tai, kuo mes galime remtis. Skandinavijos valstybių patirtis kovojant su šia krize yra vienareikšmiška – krizę turi komentuoti profesionalai, o ne politikai. Politikai tik įgalina profesionalus dirbti balsuojant dėl įstatymų ir pan. Antras dalykas, Skandinavijoje yra įtraukta opozicija. Nuo jos informacija nėra atribojama. O Lietuvoje mes matome didelę problemą, kad opozicija neturi galimybių sužinoti. O iš nežinojimo kyla nepasitikėjimas, iš nepasitikėjimo gimsta kritika, iš kritikos gimsta tokios problemos. Akivaizdu, kad viskas yra užprogramuota mūsų krizės valdymo pradžioje. Aš tikiuosi, kad iš viso to dar bus galima išeiti.
Koronavirusas: COVID-19
 
Sakyti, kad reikia kalbėtis yra viena, bet galbūt trūksta tarpininko? Ramūnas Karbauskis šiandien tvirtino, kad pats su opozicijos lyderiu – jumis – ir apskritai opozicija negali kalbėtis, nes esama neapykantos elementų jo atžvilgiu, o štai premjeras tarsi ir galėtų. Siūloma tam tikra tarpininkavimo funkcija. Jūs matytumėte aktyvesnį premjerą derinant pozicijas tarp valdančiųjų ir opozicijos?
 
Sunku pasakyti. Tai yra valdančiųjų apsisprendimas. O visos kalbos apie neapykantą yra ne tai kad nereikalingos, bet visiškai netinkamu metu metamos. Suaugę žmonės esame, todėl turime kalbėtis, ypač jei yra krizė. Aš šiandien kalbėjau su nemažu būriu „valstiečių“ frakcijos, kurie kelia ragelį ir kurie gali diskutuoti, kurie supranta, kad problemos, kurias kelia opozicija, yra realios. Jie net norėtų, kad jos būtų sprendžiamos kitaip. Bet yra kaip yra, negaliu kalbėti už kitą frakciją. Manau, kad jie mato problemas.
 
O premjerui nuo pastarosios savaitės aktyviau įsijungus į krizės suvaldymą matote pažangą kontroliuojant situaciją?
 
Turbūt matome šiek tiek. Matome daugiau pozityvaus komunikavimo iš premjero pusės. Gal tai ir sąmoningas veiksmas, premjeras prisiėmė daugiau komunikuoti vilties žinia. Žmonės nori vilties, viskas gerai. Bet aš asmeniškai noriu tikros informacijos ir tikrų žinių. O kas jas praneš, man nesvarbu.
 
O jei jau pradėjome apie informacijos sklaidą  koronaviruso krizės metu. Skaitant žinutes viešojoje erdvėje galima pastebėti, kad kai kurios ilgainiui įgyja kontraversišką turinį: ministras sako, kad koronaviruso tyrimų prioritetas bus skiriamas mirusiems asmenimis, tuo tarpu medikai bus tiriami tik pasirodžius simptomams… Galiausiai stebint kalbančius kaukes ant kaklo pasikabinus Seimo narius ar tai, kaip jie komunikuoja socialiniuose tinkluose, gali kilti klausimų, ar politikai iš tikrųjų suvokia krizės mastą?
 
Aš manau, kad pats krizės valdymas, kokį mes jį matėme nuo pradžių, pasižymi dideliu chaosu. Aurelijaus Verygos komunikacija apie mirusiųjų testavimą tiesiog prisideda prie to, kad mes nesuprantame iki galo, ar tai yra politiko pasisakymo klaida, ar tai yra problema su laboratorijų pajėgumais, kurios galbūt nespėja padaryti visų tyrimų. Kita vertus, mes kalbame apie tai, kad į Lietuvą pristatyta 300 tūkst. reagentų, tačiau kartu sakoma, kad medikų nebus galima tirti. Tad nesutapimai yra akivaizdūs ir jie kelia didelį nerimą bei klausimą, ar jūs žinote, ką jūs darote.
 
Prezidentas šiandien griežtai subarė Seimą ir pabrėžė, kad jei parlamentarai patys nesugebės priimti sprendimų dėl medikų algų, Prezidentūra įsijungs pati. Prezidento funkcijos šioje situacijoje jums pakanka žvelgiant į situacijos suvaldymą?
 
Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.

Aš manau, kad prezidentas turi sudėtingą uždavinį – atrasti savo vaidmenį. Už ką, prieš ką ir dėl ko jis yra krizės valdyme. Tai lemia mūsų valdžių sandara. Tačiau aš manau, kad prezidentas turi galimybę atsistoti skriaudžiamųjų pusėje. Niekas kitas negali padaryti to, tik prezidentas. Užstoti medikus, kurie eina į kovą su virusu be apsaugos, už tuos, kurie šiandienvalstiečiai yra pamiršti ar nepakankamai prisiminti. Prezidento vaidmuo šioje vietoje turi būti stiprus.
 
Pabaigai apie artėjančius rinkimus į Seimą. Dabar lyg ir niekas nebekalba apie juos, tačiau nėra taip, kad apie juos negalvotų. Jūsų nuomone, ši krizė stipriai sujauks vyksiančių rinkimų logiką?
 
Manau, kad dar labai anksti kalbėti. Mes turėjome paruošę programą: išsamią, man patikusią programą. Šiandien aš suprantu, kad ji turi būti kitokia ir mes iš naujo kreipėmės į ekspertus, klausdami, kokia Lietuva išeis iš krizės. Manau, kad šiandien atsakyti, kokie bus rinkimai negali niekas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.02; 07:21

Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad šiuo metu opozicijos lyderio pareigas einančio konservatorių pirmininko Gabrieliaus Landsbergio užuominos apie galimybę valstybėje įvesti nepaprastąją padėtį neturi pagrindo. Pasak jo, tai tik priemonė, kurios G. Landsbergis griebėsi savo matomumui didinti.
 
R. Karbauskis savo socialinio tinklo „Facebook“ įraše pateikė aiškinimą, kodėl, jo nuomone, siūlymas įvesti nepaprastąją padėtį yra netinkamas. Jo teigimu, nepaprastoji padėtis gali būti įvedama tik esant tam tikroms sąlygoms. O tokių, akcentuoja R. Karbauskis, šiuo metu nėra.
 
„Nepaprastoji padėtis pagal įstatymą gali būti įvedama tik tada, kai yra šios sąlygos: dėl valstybėje susidariusios ekstremalios situacijos ar krizės kyla grėsmė Lietuvos konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai ir šios grėsmės neįmanoma pašalinti nepanaudojus kitų, mažiau žmogaus teises ribojančių, priemonių. Būdami dėkingi visuomenei už susiklausymą, rimtį ir rūpinimąsi silpniausiais jos nariais, galime konstatuoti, kad tokių sąlygų paskelbti nepaprastajai padėčiai, kurios ima reikalauti opozicija, nėra“, – feisbuke rašo „valstiečių“ lyderis.
 
„Antra, nesant nepaprastosios padėties sąlygų, jos įvedimas lemtų, kad žmogaus teisės imamos riboti be jokio pagrindo: nepaprastoji padėtis reikštų, kad laikinai gali būti apribojamos teisės ir laisvės, nurodytos Konstitucijos 22, 24, 25, 32, 35 ir 36 straipsniuose“, – pridūrė R. Karbauskis.
 
Politiko teigimu, įvedus nepaprastąją padėtį, būtų varžomas žmogaus privatus gyvenimas, leidžiant kontroliuoti asmens susirašinėjimus ir pokalbius telefonu, neužtikrinamas būsto neliečiamumas, ribojama žmogaus teisė turėti savo įsitikinimus. Galiausiai, pridūrė jis, būtų ribojama piliečių teisė burtis į partijas ir asociacijas, įvedama komendanto valanda.
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
„Tai milžiniški teisių ir laisvių apribojimai, kurių įvedimas be pagrindo – t. y. be grėsmės konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai – ir net neišnaudojus kitų ekstremalios situacijos suteiktų priemonių, ne tik kad teisiškai neįmanomas, bet demokratinėje visuomenėje – ir nepriimtinas diktatūros pavyzdys. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga tam nepritaria. Nerasdami nei teisinio, nei loginio tokių opozicijos reikalavimų paaiškinimo, kviečiame atsisakyti pigaus politikavimo, politiniu prioritetu padarant konstruktyvų, o ne destruktyvų, elgesį bei bendrą darbą užtikrinant Lietuvos žmonių gerovę ir interesus“, – rašo R. Karbauskis.
 
Pateikęs argumentus, R. Karbauskis kelia klausimą – kodėl G. Landsbergis užsiminė apie tokią idėją.
 
Senoviškas pabūklas. Slaptai.lt nuotr.

„Paklauskime savęs, kodėl nepaprastosios padėties įvedimo, nors tam nėra teisinio pagrindo, nori opozicijos lyderis konservatorius G. Landsbergis ir dėl to kreipiasi būtent į Seimo valdybą, kur V. Pranckiečiui „padedant“ opozicija turi daugumą? Ar ne dėl to, kad siekia turėti specialiąją komisiją Seime, kurios galimybę numato nepaprastosios padėties įstatymas ir kurią jis galėtų panaudoti kalboms, politikavimui ir savo asmeniniam matomumui didinti? Visi suprantame, kad Vyriausybės darbas tokiu atveju būtų paralyžiuotas, – užsivėlus diskusijoms Seime, supolitizavus kovą su pandemija, operatyvus sprendimų priėmimas žlugtų, o dėl to nukentėtų žmonės. Tokio scenarijaus Lietuvai tikrai nereikia!“ – rašo politikas.
 
Antradienį Seimo valdybos posėdyje opozicijos lyderis Gabrielius Landsbergis suabejojo, ar Vyriausybė, paskelbdama karantiną, neviršijo savo įgaliojimų, pavyzdžiui, dėl asmens teisių, verslo suvaržymo. Politikas pasiūlė atsiklausti teisininkų ir padiskutuoti Seimui, ar apskritai nereikėtų skelbti nepaprastosios padėties valstybėje.
 
Planuojama, kad, gavus teisininkų išvadas, apie tai bus kalbama Seimo valdybos posėdyje, o prireikus, gali būti inicijuojamas ir Seimo plenarinis posėdis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.19; 11:20

Prezidento Gitano Nausėdos ir „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio susitikimas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Ketvirtadienį surengtas prezidento Gitano Nausėdos susitikimas su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininku Ramūnu Karbauskiu.
 
Susitikime šalia kitų temų buvo aptarta ir istorija dėl Valstybės saugumo departamento (VSD), kuris, kaip tvirtina parlamentaras Vytautas Bakas, galėjo rinkti neteisėtai informaciją. Tačiau, sakė R. Karbauskis, į pabaigą artėjanti VSD vadovo Dariaus Jauniškio kandidatūrą antrai šios įstaigos direktoriaus kadencijai, nebuvo aptarta.
 
„Buvo paminėta situacija, tyrimas ir taip toliau… Kandidatų siūlymo nėra ir mes to neaptarinėjome. Tiesiog situacija dėl VSD“, – teigė R. Karbauskis.
 
„Šiandien mes neaptarinėjome vienokio ar kitokio kandidato (į VSD – ELTA) galimybės“, – pridūrė jis.
 
Paklaustas, ar pats palaikytų dabartinio VSD vadovo kandidatūrą R. Karbauskis susilaikė nuo aiškesnio atsakymo. Pasak jo, reikia sulaukti, kol išvadas pateiks NSGK.
Prezidento ir „valstiečių“ lyderio susitikimas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
„Būtų logiška sulaukti NSGK išvadų… Abejonių – vienokių ar kitokių – viešojoje erdvėje nuskambėjo. Tačiau ar tai turi kokią nors faktinę reikšmę, ar tos abejonės vienaip ar kitaip pasitvirtins paaiškės, kai bus pateiktos tyrimo išvados“, – kalbėjo R. Karbauskis.
 
ELTA primena, kad prezidentas analogiškas problemas aptarti jau susitiko su „socialdarbiečių“ pirmininku Gediminu Kirkilu bei opozicinių partijų lyderiais: Socialdemokratų partijos pirmininku Gintautu Palucku, Liberalų sąjūdžio pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen bei konservatorių lyderiu Gabrieliumi Landsbergiu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.13; 07:50

Premjeras Saulius Skvernelis ir Ramūnas Karbauskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Iki Seimo rinkimų likus beveik pusmečiui, intriga partinių reitingų lentelėje niekur nedingsta. Kurį laiką smukęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) populiarumas pastaruoju metu augo sparčiausiai ir iš esmės susilygino su antroje reitingų lentelės vietoje jau kurį laiką įsitvirtinusių socialdemokratų palaikymo procentu. Kiek žymesnį šoktelėjimą reitingų lentelėje rodė ir Viktorijos Čmilytės-Nielsen vadovaujamas Liberalų sąjūdis.
 
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ir toliau lieka pirmi. Nors lyginant su 2019 m. gruodžio mėnesio apklausų duomenimis, konservatorių palaikymas iš esmės neaugo, gausiausią frakciją Seime turinti opozicinė partija nuo artimiausios savo varžovės yra atitrūkusi daugiau nei 6 procentiniais punktais. 
 
Kaip rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ vasario 13–26 dienomis atliktos apklausos, už konservatorius, jei artimiausiu metu vyktų rinkimai į Seimą, balsą atiduotų 17,8 proc. Lietuvos piliečių. 2019 m. pabaigoje tokią poziciją reiškė 16,6 proc. apklaustų gyventojų.
 
Kiek daugiau nei dešimtadalis (11,4 proc.) respondentų teigė ketiną balsuoti už Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP). Analogiškoje apklausoje prieš du mėnesius tokių piliečių buvo 12,2 proc.
 
Už Gintauto Palucko vedamos LSDP nugarų – Ramūno Karbauskio pirmininkaujami „valstiečiai“. Šios valdančiosios partijos reitingas per pastaruosius kelis mėnesius augo sparčiausiai – 4,1 procentinio punkto. To pakako, kad LVŽS vėl grįžtų į geriausiai vertinamų partijų trejetuką., Kad palaiko „valstiečius“ šiuo metu prisipažįsta 11 proc. respondentų. 2019 m. gruodžio mėnesį tokių buvo 6,9 proc.
 
Didesnį nei penkių procentų palaikymą (tarp visų suaugusių šalies gyventojų) šiuo metu turi ir Liberalų sąjūdis (8,5 proc.). Lyginant su analogiška apklausa prieš du mėnesius, liberalų palaikytojų gretos padidėjo 3 procentiniais punktais. Tuo tarpu Viktoro Uspaskicho įkurtos ir vadovaujamos Darbo partijos reitingai per pastaruosius du mėnesius sublogo. Šiuo metu atsigauti po patirto fiasko pastaruosiuose Seimo rinkimuose bandančius „darbiečius“ palaiko 6,7 proc. piliečių, 2019 m. pabaigoje tokių buvo 8,9 proc.
Sauliaus Skvernelio rinkimų štabas. Slaptai.lt nuotr.
 
Ties 5 procentų palaikymo riba jau kuris laikas suskasi apie persitvarkymą kalbanti ir jungtis su Artūro Zuoko ir Artūro Paulausko vadovaujamomis jėgomis ketinanti Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama partija Tvarka ir teisingumas. Šiuo metu „tvarkiečius“ palaiko 4,9 proc. gyventojų, prieš du mėnesius tokių buvo 5,5 proc.
 
Likusių partijų populiarumas nesiekia 5 proc.
 
Toliau reitingų lentelėje su 3,7 proc. palaikymu rikiuojasi Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga. Prieš du mėnesių paramą šiai politinei jėgai deklaravo 4,2 proc. piliečių. Aušrinės Armonaitės vedamą Laisvės partiją palaiko 3 proc. respondentų (prieš du mėnesius tokių buvo 2,3 proc.).
 
Sudaryto reitingo dugne – valdančioji Lietuvos socialdemokratų darbo partija (šiuo metu palaiko 2,3 proc. prieš du mėnesius populiarumas siekė 2,2 proc.), Artūro Zuoko pirmininkaujama Lietuvos laisvės sąjunga/liberalai (atitinkamai 2,1 proc. ir 2,2 proc.). Sąrašą užbaigia Naglio Puteikio vedama Centro partija „Gerovės Lietuva“ (1,9 proc. ir 3,1 proc.).
 
Kiek daugiau nei ketvirtadalis (26,7 proc.) respondentų nurodė, kad jie nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti.
 
Sociologė: „valstiečių“ reitingo ūgtelėjimą lėmė iš pareigų besitraukiantis R. Karbauskis, įtakos turės – koronavirusas
 
Komentuodama apklausos rezultatus sociologė, „Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė sako, kad šoktelėjusį valdančiųjų „valstiečių“ reitingą galėjo lemti tiek pasigirdusios kalbos, kad premjeras Saulius Skvernelis gali vėl vesti LVŽS sąrašą rudenį vyksiančiuose parlamento rinkimuose, tiek nepopuliariausio Lietuvos politiko – R. Karbauskio – pareiškimai apie traukimąsi iš „valstiečių“ frakcijos seniūno bei Seimo Kultūros komiteto pirmininko pareigų. Taip pat, atkreipia dėmesį sociologė, įtakos galėjo turėti ir tai, kad nuo rudens sesijoje valdančiųjų priimtų nepopuliarių sprendimų bei aštrias diskusijas kėlusio 2020 m. biudžeto svarstymo jau praėjo nemažai laiko.
 
„Lietuvos valstiečių ir žaliųjų reitingas kaip ir atsistatė, nes rudenį jų palaikymas sukosi apie 11 procentų. Būtent nuo rudens „valstiečių“ palaikymas ėmė mažėti. Tuomet buvo svarstomas biudžetas, kalbėta apie automobilių mokesčius (automobilių taršos  ELTA). Kitaip tariant, kalbėta apie tuos dalykus, kurie žmonėms nepatinka. Taip pat rudenį buvo nemažai konfliktų su Tėvynės sąjunga ir kitais“,  Eltai teigė R. Ališauskienė.
Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
 
„Kitas dalykas – partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis buvo mažiau aktyvus. Jis apsiskelbė, kad išeina iš frakcijos pirmininkų ir Seimo kultūros komiteto vadovo posto. Kita vertus, kalbos, kad Saulius Skvernelis gali būti pirmas sąraše taip pat galėjo turėti įtakos“,  pridūrė sociologė. Pasak jos, nepaisant to, kad pats premjeras dar nepatvirtino, ar tęs politinę karjerą su „valstiečiais“ vien viešojoje erdvėje išsakytos kalbos apie tokią galimybę galėjo turėti įtakos LVŽS reitingui.
 
„Saulius Skvernelis, kad ir kaip ten būtų, tarp valdančiųjų yra populiariausias, ir tai LVŽS duoda pliusą, o ne minusą“,  akcentavo R. Ališauskienė.
 
Mokslininkė pažymėjo, kad, ko gero, „valstiečių“ reitingas šoktelėjo ne tiek kitų partijų elektorato, kiek neapsisprendusių, už ką balsuoti, sąskaita.
 
„Ko gero, LVŽS reitingas augo ne kitų partijų sąskaita. Galime matyti, kad sumažėjo ta dalis, kuri dar nėra apsisprendusi, už kažką balsuoti. Jų, lyginant su ankstesne apklausa, 3,5 procentinio punkto mažiau, o „valstiečių“ palaikymas išaugo 4 proc.. Iš esmės tai tas pats“,  aiškino R. Ališauskienė.
 
Visgi, jos teigimu, pernelyg sureikšminti „valstiečių“ reitingo ūgtelėjimo nereikėtų. Pasvyravimai, akcentuoja R. Ališauskienė, gali priklausyti tiesiog nuo didesnių ar mažesnių tarppartinių konfliktų.
 
„Dabar tik kovo pradžia, o reitingo pasvyravimai yra veikiami didesnių ar mažesnių lokalinių skandalų. Tad iki rudens situacija dar gali stipriai keistis: galima ir neblogai per tą laiką pasirodyti, bet galima ir stipriai nudegti“,  aiškino R. Ališauskienė.
 
Kaip vieną iš veiksnių, galinčių turėti svarbios įtakos „valstiečių“ bei kitų partijų reitingui, sociologė įvardino valstybės dorojimąsi su Europoje sparčiai plintančiu koronavirusu. Ypač, akcentavo R. Ališauskienė, bent jau reitingų atžvilgiu, tai itin aktualu valdantiesiems. Jos teigimu, tam tikrą vaidmenį čia gali suvaidinti Valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijos centro vadovas, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Jis šiuo metu vienas prasčiausiai vertinamų politikų. Tačiau, samprotavo sociologė, Vyriausybei sugebėjus situaciją dėl koronaviruso suvaldyti, ministras galėtų užsidirbti ne tik sau, bet ir savo atstovaujamai „valstiečių“ partijai svarbaus visuomenės palaikymo.
 
„Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

„Šiuo metu vienas iš daugiausiai viešai kalbančių žmonių Lietuvoje yra sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Jis pagal nepopuliarumą yra vienas iš lyderių, tačiau, kita vertus, viskas priklausys ir nuo to, kaip toliau bus valdoma situacija dėl koronaviruso. Jis gali ir nemažai pliusų partijai atnešti. Bet čia, reikia pabrėžti, yra slydi situacija, viskas labai priklausys nuo to, kaip seksis suvaldyti situaciją. Nuo to priklausys, ar ministras išjos ant balto žirgo, ar tiesiog nukris į dar gilesnę pelkę“,  apibendrino R. Ališauskienė.  
 
Apklausa vyko 2020 m. vasario 1326 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1030 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų), apklausa vyko 117 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 proc.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.12; 11:13

Europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė teigia, kad jai nesuprantamas konservatorių lyderių noras matyti Tėvynės sąjungai–Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) nepriklausančią Ingridą Šimonytę vedančią partijos sąrašą rudenį vyksiančiuose rinkimuose.
 
Socialdemokratė skeptiškai vertina ir „valstiečių“ siekį pirmu numeriu sąraše įrašyti nepartinį premjerą Saulių Skvernelį. Pasak jos, tai rodo partijų pirmininkų – Gabrieliaus Landsbergio ir Ramūno Karbauskio – silpnumą, neužtikrintumą ir nepasitikėjimą savo jėgomis.
 
Interviu naujienų agentūrai ELTA V. Blinkevičiūtė atkreipia dėmesį ir į sudėtingą moterų padėtį Lietuvoje. Buvusi Europos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininkė teigia, kad valdantieji ir jų lyderis Ramūnas Karbauskis vyrų ir moterų lygybės klausimo ne tik nemato kaip prioritetinio, bet apskritai „vis dar gyvena šiaudinės pastogės laikais“. To pavyzdys, pasak politikės, – atkaklus valdančiųjų priešinimasis priimti Stambulo konvenciją.
 
Europarlamentarė taip pat tikina, kad mažai tikėtina, jog po rudenį vyksiančių Seimo rinkimų socialdemokratai sudarytų koaliciją su konservatoriais. Politikė akcentuoja, kad kol kas Lietuvos gyvenime nieko tokio neįvyko, kad reikėtų griauti esančią skirtį tarp kairės ir dešinės ideologijos.
 
Šalies vadovas Gitanas Nausėda į Prezidento rinkimus atėjo su gerovės valstybės vizija. Sekdami prezidento retoriką apie gerovės valstybę pradėjo kalbėti vis daugiau politikų. Kaip manote, ar įsibėgėjus prezidento Gitano Nausėdos kadencijai galima teigti, kad pagaliau matomas teigiamas poslinkis šioje srityje?
 
Aš, kaip socialdemokratė, visada palaikiau ir palaikysiu tuos politikus, kurie nuoširdžiai tiki, kad mūsų valstybei, mūsų Lietuvai ir mūsų žmonėms būtina gerovės valstybė. Būtina ta valstybė, kurioje galima gyventi, kurti šeimas, gimdyti vaikus, kurioje tu gali jaustis laisvas, kurioje yra didelis tolerancijos lygis, kurioje tau nereikia emigruoti iš šalies, nes negali išgyventi su minimaliu atlyginimu.
Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Iš tikrųjų sveikinu prezidentą ir labai norėčiau, kad tai netaptų tik tuo vienu iš rinkimų šūkių, su kuriuo jis ėjo į rinkimus ir dėl ko žmonės balsavo. (…) Dabar tik reikia padaryti taip, kad tai taptų realybe ir tikrove. Ar tai bus lengva? Jokiu būdu.
 
Ar jau matote prezidento daromus tam tikrus žingsnius šioje srityje?
 
Tam tikri žingsneliai yra, tam tikras siūlymas vienų ar kitų sprendimų yra, bet jūs pastebėjote, kaip sunkiai tai skinasi kelią? Kažkodėl „valstiečiai“, save vadinantys valdančiąja centro kaire, nepalaiko prezidento siekio, norų dėl realių veiksmų, kurie keistų į gerąją pusę mūsų žmonių gyvenimą. Aš manau, kad pasipriešinimas yra ir bus didžiulis, nes per žema mūsų politikų kultūra, kad jie suprastų, jog vardan tam tikrų tikslų, kurie yra būtini, mes turime visi susijungti, susivienyti, o ne visą laiką kritikuoti, kas yra geresnis ir t. t.
 
Mūsų, socialdemokratų, partija visą laiką palaikys prezidentą jo siekyje kurti gerovės valstybę, pradedant pačia mokesčių sistema. Bet gerovės valstybė iš tikrųjų nėra vien tik vaiko pinigai ar tinkamos pensijos ir pakankami atlyginimai. Yra labai daug kitų svarbių dalykų: kaip tu pats jautiesi, kaip jaunas žmogus gali realizuoti save. Kaip pas mus veikia švietimo sistema, kaip yra prieinama sveikatos priežiūra. Kaip tu jautiesi laisvas kitaip mąstydamas, kitaip atrodydamas, koks yra tolerancijos lygis mūsų valstybėje. Tai yra labai svarbūs dalykai.
 
O kokiose srityse matote vis dar egzistuojančių „blogovės valstybės“ pavyzdžių?
 
Yra iš tikrųjų labai daug sričių. Pavyzdžiui, švietimo sritis, atrodo, jau tokia atsibodusi, nuvalkiota tema, bet aš visą laiką galvoju, kodėl iki šiol mūsų valstybėje vieni vaikai turi kokybiško švietimo galimybes, o kiti – ne, nes jų tėvai neturi pakankamai pinigų. Didžiosios dalies tokių vaikų tėvai tikrai negali leisti jų į privačias mokyklas, negali papildomai samdyti korepetitorių, kad jie pasirengtų tinkamai egzaminams.
 
Arba, pavyzdžiui, tas mokyklų skirstymas – vienos mokyklos prestižinės, kitos – ne. Bet visur gyvena tie patys mūsų, Lietuvos valstybės, vaikai, vadinasi, diskriminacinis požiūris į juos yra jau nuo mažų dienų. Tai yra be galo blogai, taip būti jokiu būdu negali. Tai yra tokia sritis, apie kurią mes visą laiką kalbame: turėsime visokių susitarimų, padarysime mokytoją prestižine profesija, bet šioje srityje tikrai nieko nepadaryta.
 
Pakalbėkime apie galimas koalicijas. Kaip manote, ar tikėtinas scenarijus, kad po 2020 metų Seimo rinkimų socialdemokratai galėtų sudaryti vaivorykštinę koaliciją?
 
Tiesą pasakius, aš per ilgai esu politikoje ir šiuo atveju nebursiu iš kavos tirščių. Pirmiausiai mes turime rimtai dalyvauti Seimo rinkimuose, nes esame rimta parlamentinė, didžiausia Lietuvoje partija, todėl turime rimtai dirbti, kad rinkimų rezultatas būtų geras, kad laimėtume rinkimus, kad mūsų žmonės, mūsų rinkėjai duotų tą pasitikėjimo mandatą ir suteiktų galimybę formuoti daugumą. Su kuo mes būsime valdančiojoje daugumoje, priklausys nuo to, koks bus Seimas, kuo žmonės pasitikės, ką jie išrinks. O derybos neišvengiamai bus su kitomis politinėmis partijomis dėl daugumos, tačiau mes, socialdemokratai, matysime, kaip sutampa mūsų požiūriai į vienus ir kitus dalykus, ir turėsime tam tikras raudonas linijas, kurių peržengti negalime. Todė, aš manau, kad dar šiek tiek per anksti sudarinėti koalicijas. Tiesiog palaukime rinkimų ir tada matysime, kaip mums seksis.
 
Ar svarstytumėte galimybę sudaryti koaliciją su konservatoriais?
 
Pirmiausiai konservatoriai turi laimėti rinkimus. Daug kas jiems pranašauja, kad jie pasirodys gerai, bet gyvenimas parodys. Man atrodo be galo keista ir nesuprantama, kai parlamentinių partijų lyderiai nesiruošia vesti į rinkimus savo partijos žmonių. Aš nesuprantu, kaip tai gali būti. (…)
Ingrida Šimonytė. Reklaminiai plakatai. Slaptai.lt nuotr.
 
Jeigu tu esi partijos lyderis, turi suburti, uždegti žmones, įtikinti rinkėjus, kad esi partijos lyderis, vedi į rinkimus, prašai duoti pasitikėjimo mandatą, nes dirbsite taip, kad tas pasitikėjimas išliktų. Aš niekaip nesuprantu, kodėl rimtos partijos turi samdyti kažkokius rinkimų „vestuvių generolus“. Čia nesuvokiami dalykai yra: S. Skvernelis – ne partijos narys, I. Šimonytė – ne partijos narė, tačiau kažkodėl jie ves partijų sąrašus. Taip neturi būti. Tai rodo tų lyderių silpnumą, neužtikrintumą, nepasitikėjimą savo jėgomis. Todėl labai natūralus klausimas, ar jie gali būti partijos lyderiai. Aš tokių dalykų nepateisinu, man jie yra negražūs ir nesąžiningi. Mano įsitikinimu, partijos lyderis turi vesti savo partiją į rinkimus.
 
Saulius Skvernelis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Kitas dalykas, politine prasme man atrodo pigu, kad iki šiol tiek I. Šimonytė, tiek S. Skvernelis nelinkę atsakyti, ar jie, būdami nepartiniai, ves partiją į rinkimus ar neves. Toks „laužymasis“ man atrodo labai nesolidus. Visi žino, kad, matyt, ves, viskas bus gerai, bet dar pasilaužykime, pasibranginkime. Jie kažkodėl nestoja į tą partiją. Netiki ta partija? Kaip jie gali vesti partiją netikėdami partija. Galbūt dėl to, kad žurnalistai vis klaustų, ar Ingrida Šimonytė ves sąrašą, ar Saulius Skvernelis ves sąrašą, nes, matyt, kitaip neįdomūs. (…) Mes turime savo partijos lyderį.
 
Mes, socialdemokratai, išrinkome Gintautą Palucką visuotiniuose rinkimuose, ir mūsų partijos lyderis nebijo, atsakomybės nesikrato ir ves mūsų partiją į rinkimus, kas jam ir priklauso.
 
Bet visgi norėčiau grįžti prie klausimo, ar neatmetate konservatorių kaip galimų koalicijos partnerių?
 
Tai turi būti vertybinis klausimas, ir tai visiškai natūralu mūsų gana jaunai demokratijai kaip valstybei. Trisdešimt metų demokratinės valstybės raidoje yra labai mažai, trisdešimt metų žmogaus gyvenime – labai daug. Todėl vargu ar esant dar tokiai pakankamai jaunai demokratijai mes turime padaryti taip, kad dvi didžiosios, įtakingiausios partijos susivienytų tam, kad nebebūtų dešinės ir kairės skirtumo. Nemanyčiau, kad kažkas Lietuvoje atsitiko, jog taip turėtų būti.
 
Lietuvai gresia žymus europinės sanglaudos paramos apkarpymas – kone trečdaliu. Artėjant lemiamoms deryboms dėl būsimo ES biudžeto, Briuselis pažadėjo skirstant lėšas atsižvelgti į Lietuvos gyventojų skaičiaus sumažėjimą, tačiau kol kas dar lieka neaišku, kiek. Kaip regite situaciją?
 
Dėl naujojo Europos Sąjungos biudžeto 2020-2027 metų situacija kol kas yra iš tikrųjų sudėtinga, nes Europos Parlamentas yra išsakęs savo prioritetus ir derybines pozicijas, kad Europos Sąjungos biudžetas neturėtų sumažėti, nors Didžioji Britanija, kaip viena iš donorių, išėjo iš ES, mes turime tam padidinti valstybių narių įnašus. Lietuva, beje, tam pritaria, tačiau yra šalys donorės, kurių įnašai didžiausi ir kurios nesutinka – Nyderlandai, Švedija, Danija, Vokietija laikosi įvairių nuomonių. Mes, Europos Parlamentas, esame pasakę, kad nesutinkame su tuo siūlymu, kurį gruodžio mėnesį pateikė pirmininkaujanti Suomija, kur šalių narių įnašai būtų tik 1,07 procento. Mes siūlėme 1,3 proc., Europos Komisija – 1,1 proc. Gal čia atrodo skaičių žaismas, bet už to slypi milijardai, kurie būtų investuoti į valstybės nares, o tarp jų ir Lietuvą.
 
Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles’is Michelis pateikė naujus siūlymus, kad šiek tiek būtų padidintas narių įnašas iki 1,074 proc., tai būtų apie 7,5 milijardo eurų. Jeigu tai būtų Lietuvai skirta suma, tai viskas būtų gerai, bet jeigu galvojama apie tai, kad ji būtų išsklaidyta 27 valstybėms, tai, žinoma, yra lašas jūroje ir tai, be abejo, netenkina.
 
Dėl didesnės paramos toms valstybėms, iš kurių daug žmonių emigravo, tai yra naujas pono Michelio siūlymas. Manau, šitą siūlymą mes labai rimtai apsvarstysime ir Lietuvai nauda iš to, be abejo, būtų. Matysime, koks bus sutarimas su kitomis šalimis. (…) Vis tik reikia labai apgalvotai naudoti tas lėšas, kad nebūtų jo iššvaistymo, kad nebūtų jo netinkamo naudojimo.
 
Lyčių padėtį matuojamame pasaulio indekse Lietuva atsidūrė 9 pozicijomis žemiau nei pernai, o pagal ministrių procentą užimame paskutinę vietą. Ką reikėtų daryti, kad po 2020 metų Seime ir Vyriausybėje moterų būtų daugiau? Ar tai matote kaip problemą?
 
Galėtų būti trumpas atsakymas – balsuoti už socialdemokratus, kur lyčių lygybės klausimas visą laiką buvo vienas prioritetinių. Tiesą pasakius, man gėda už dabartinę valdančiąją daugumą, kuri neva dedasi, kad yra centro kairės dauguma, bet kairiajai politikai visada yra būdingas lyčių lygybės klausimas. Tai yra prioritetas, kad ir vyrai, ir moterys gali lygiaverčiai dalyvauti darbo rinkoje, gauti ne mažesnį atlyginimą, po to – pensijas, dalyvauti sprendimų priėmime, užimti vieną ar kitą poziciją. Tai mums absoliučiai suprantamas, normalus dalykas. Tuo metu dabartiniai valdantieji ir, turiu pasakyti atvirai, „valstiečių žaliųjų“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis, šito tikrai nesupranta. Jis gyvena tarsi šiaudinės pastogės laikais, o yra XXI a. Ir kuomet Lietuva neturėjo nė vienos moters ministrės, buvo didžiulė gėda. (…) Turi pasikeisti požiūris, turi pasikeisti stereotipai. 
 
Porą dalykų paminėsiu, kurie pastaruoju metu Lietuvoje buvo viešoje erdvėje ir mane, atvirai pasakysiu, tiesiog pritrenkė. Kai įsidarbino premjero žmona (…), Valstiečių ir žaliųjų partijos pirmininkas Karbauskis pasakė, kad ji įsidarbino todėl, kad nori padėti išlaikyti šeimą. Pasirodo, šeima neišgyvena iš premjero atlyginimo, kuris yra vienas didžiausių Lietuvoje. Pasirodo, moters įsidarbinimo motyvacija, pasak jo, gali būti tik tokia, kad išlaikytų šeimą. Požiūris XXI a. Europos Sąjungos valstybės valdančiosios partijos lyderio. Vadinasi, moteris šiaip sėdėtų namuose, bet valgyt nėra ko, todėl išeina dirbti. O kad moteris išsilavinusi, kad moteris nori save realizuoti, kad moteris turi patirtį ir gali normaliai dirbti tam, kad įtvirtintų save ir jaustųsi šalia savo vyro kaip lygiavertė partnerė, šitas kažkaip išplaukia, tarytum būtų nesuprantama.
 
Mane taip pat labai nustebino jauno žmogaus, policijos pareigūno, požiūris, kai buvo išžaginta mergina viename naktinių klubų. Kai policijos pareigūnas viešai pareiškė, kad nėra čia ko kabinėtis, skeryčiotis ar dar kažką daryti. Įsivaizduokite, pareigūnas, jaunas žmogus, jaunas vaikinas apkaltino auką. Matote, koks stereotipas ir koks požiūris, kiek daug dar reikia mums kalbėti, diskutuoti, rodyti gerosios patirties pavyzdžius, netylėti.
Esame viena iš nedaugelio šalių, kurios dar neratifikavo Stambulo konvencijos. Kaip manote, kokios to priežastys?
 
Tos pačios, kaip ką tik sakiau. Nes vėlgi tas pats dabartinis valdančiosios partijos pirmininkas (R. Karbauskis. – ELTA) pasakė, kad Lietuvai ratifikuoti Stambulo konvencijos nereikia, nes mes ir taip gerai kovojame su smurtu prieš moteris, kad ši konvencija yra skirta toms valstybėms, kurios neturi kitų svertų, kaip kovoti su smurtu artimoje aplinkoje ir prieš moteris. Dėl to, kol bus ši valdančioji dauguma, konvencija nebus ratifikuojama. Tą patį sakė ir premjeras.
 
Konservatyvesnių nuostatų šalininkai kritikuoja Stambulo konvenciją, teigdami, kad ratifikuodama konvenciją valstybė įsipareigoja kovoti su lyčių stereotipais. Tai, pasak jų, praktikoje reikštų, kad asmens lytinė tapatybė nebebūtų siejama su prigimtimi, o tik su jos pasirinkimu. Kaip vertinate šią susitarimui išsakytą kritiką?
 
Kada nenori nieko daryti, tai surasi šimtą priežasčių. Nieko bendro neturi ši konvencija su jūsų sakomais dalykais. Tai yra konvencija, skirta kovai su smurtu, su prevencija, su pagalba aukoms, su informavimu ir t. t. Tai yra visa apimantis dokumentas, kurio tikslas – kovoti su smurtu artimoje aplinkoje ar tai būtų moteris, ar tai būtų vaikas, ar tai būtų vyras – bet koks asmuo. Smurtauti prieš žmogų apskritai negalima, kad ir kokia būtų jo lytinė tapatybė, kuo jis įsivaizduotų esąs, niekas neturi teisės smurtauti, jo skriausti, mušti, tyčiotis… Juk net tokia katalikiška valstybė kaip Lenkija ratifikavo šią konvenciją ir nemato čia jokių problemų.
 
Europos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininkė Evelina Regner siūlo, kad metus priežiūros atostogos būtų apmokamos moterims, o metus – vyrams. Pasak politikės, tai galėtų išspręsti Europoje susidariusią situaciją, kad moterys už tą patį darbą gauna mažesnį atlyginimą ir jos praleidžia daug daugiau laiko augindamos vaikus. Kaip vertinate šį pasiūlymą?
 
Aš labai gerai pažįstu Eveliną Regner, mes esame kolegės, daug metų dirbame kartu Europos Parlamente, dabar ji – Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininkė. Praėjusią kadenciją man teko vadovauti šiam komitetui. Aš noriu pasakyti, kad Evelina, matyt, kai lankėsi Lietuvoje ir davė šitą interviu, griežtai, galbūt daugiau teoriškai, pasisakė, galbūt daugiau norėjo sukelti mūsų diskusijas, kas, aš manau, jai ir pavyko. (…)
 
Mes dar praėjusios kadencijos metu priėmėme direktyvą dėl darbo ir šeimos suderinimo. Džiaugiuosi, kad mums pavyko priimti šią direktyvą, dabar ją per keletą metų perkelsime į Lietuvos teisę. Tikslas buvo, kad ir tėčiai, ir mamos dalintųsi vaiko priežiūra. (…) Direktyva numato, kad vaiko priežiūrai mama ir tėtis gauna mažiausiai po 4 mėnesius kiekvienas. Iš jų 2 mėnesiai yra neperleidžiami. Šias atostogas galima paimti iki vaikui sukaks 8 metai. T.y. jei tėvas nenorės imti atostogų, mama galės paimti iki 6 mėn. Čia minimalūs dydžiai, valstybės narės gali juos didinti. Niekas nesiūlo Lietuvai metus suteikti mamai ir metus – tėčiui. Reikės apsispręsti tik dėl tų dviejų neperleidžiamų mėnesių.
 
Lietuvai dar viena aktuali problema – didelis socialinės rizikos šeimų skaičius, Lietuvai darosi vis aktualesnė girtų gimdyvių problema, visai neseniai girta moteris Vilniuje pagimdė naujagimį. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigia, kad sprendžiant tokias problemas reikalingas švietimas ir aktyvi socialinė priežiūra, kaip manote, ar šių priemonių užtenka, kad situacija Lietuvoje imtų gerėti?
 
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Tai yra labai skaudi tema. Kalbant apie paskutinę gimdyvę, pasirodo, ji yra ir pareigūnė. Tai sunkiai suvokiami dalykai. Matyt, reikia labai daug kalbėti ir šviesti, suteikti pagalbą ir paramą šeimoms, kurios mes neturime pakankamai. Aš manau, kad tai labai didelė problema. Pagalbą ir paramą, aš turiu omenyje, ne vaiko pinigus. Aš turiu omenyje, kad specialistai turėtų lankytis ir padėti. (…) Mums labai trūksta tiesioginių, medicininių, psichologinių paslaugų jaunoms šeimoms, susiduriančioms su tam tikra įtampa. Tai yra skaudūs dalykai, ir kol kas aš to recepto neturiu.
 
Probleminėse šeimose užaugusių asmenų šeimos neretai taip pat patenka į socialinės rizikos grupę. Kitaip tariant, vaikai, gimę socialinės rizikos šeimose, automatiškai patenka į prastesnes startines pozicijas. Kokių veiksmų turėtų imtis valstybė, kad būtų geriau užtikrinamos vaikų lygios galimybės?
 
Yra labai didelė nelygių galimybių ir skurdo problema. Turbūt net nepatikėsite, kad apie 20 mln. vaikų, gyvenančių Europos Sąjungos valstybėse, turtingoje bendrijoje, skursta. Mes Europos Parlamente jau balsavome už tai ir priėmėme sprendimą, kad reikalinga suvienyti pajėgumus, kad ateitų europiniai fondai ir lėšos, kad būtų europinė vaiko garantija, kad būtų suvienytos nacionalinio biudžeto lėšos, ir mes visi kartu galėtume kovoti su vaikų skurdu ir už vaikų lygias galimybes. Labai svarbu, kad mūsų vaikai, nepriklausomai nuo šeimos, galėtų mokytis ir turėtų kokybišką priėjimą prie švietimo, (…) kad turėtų kokybišką sveikatos priežiūrą, kad jų būstas, maistas būtų tinkamas, – į tai reikia investuoti nuo mažų dienų, nes skurdas gimdo skurdą. Ir tai labai sunkus ir ilgalaikis darbas.
 
O kaip vertinate socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio veiklą kovojant su jau minėtomis socialinėmis problemomis?
 
Aš linkiu ministrui Linui Kukuraičiui sėkmės, nes pati dirbau (socialinės apsaugos ir darbo. – ELTA) ministre aštuonerius metus ir sakyčiau, kad tai viena sunkiausių ministerijų ir sričių. Nes problemų begalės, ir ne visas jas iš karto galima išspręsti. Aš tikrai tikiu, kad ministras, kuris dirba toje srityje, nori, kad kuo geriau sektųsi. Galbūt ne viskas visada pasiseka, nes reikia labai rimtai kovoti, norint išmušti tas investicijas į socialinę sritį, juk visą laiką atsiras kitų prioritetinių sričių. Taip jau Lietuvoje yra, kad daug labiau norima investuoti į betoną, o ne žmones. O į žmones investuoti sudėtingiau, nes lėšos turi juos pasiekti. Linkėdama ministrui Kukuraičiui sėkmės tikrai galvoju, kad žmogus stengiasi, gal ne viską pavyko padaryti, ne visą laiką gavo palaikymą iš valdančiosios daugumos. Nežinau nė vieno ministro, dirbusio šioje srityje, kuris norėtų, kad būtų blogiau. Tik vieniems gal geriau pasisekdavo, nes čia yra kasdienė kova.
 
Ačiū už pokalbį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.01; 03:00

Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Ten Ramūnas Karbauskis dėjosi Žemės gyventoju, dėl neproporcingai didelių, keistai išsprogusių ir blizgančių akių Saulius Skvernelis buvo panašus į marsietį (kaip iš akies luptas), o Gabrielius Lansbergis atstovavo protingos būtybės porūšiui iš kitos galaktikos, kažkokiai homo landsbergos aurus versijai su ištįsėlio mutanto pažymiais.

S.Skvernelio, žengusio į reformų kelią ir jau bepradedančio įsibėgėti, bendražygis Ramūnas sunkiai vilkosi iš paskos, tarsi tai būtų kažkokios grandinės ar svarsčiai ant pirmeivio kojų. Žinia, tai ne pats blogiausias variantas, nes be papildomo svorio eiklųjį bėgūną gali nupūsti vėjas nuo kelio arba užmesti per posūkius išcentrine jėga. Visiškai nepavaldus žemės traukos dėsniui G.Landsbergis vienišas klaidžiojo dausose, steigdamas kur papuola švietimo įstaigas, keliančias taurų tikslą labai gabius vaikus perauklėti į visiškai normalius, taip ištįsėliui mutantui savo jėgomis ir entuziazmu prisidedant prie socialiai sukonstruoto defekto įsivyravimo ir įsimoterinimo.

Geležinio Vilko skulptūrėlė. Slaptai.lt nuotr.

Galimas daiktas, S.Skvernelis sapnuose (idealiame pasaulyje) buvo linkęs labiau bendrauti su G.Landsbergiu nei su R.Karbauskiu dėl pirmojo geresnių genealoginių duomenų, tačiau žiūrint realistiniu ginekologiniu požiūriu, kaip yra pastebėjęs dar K.Donelaitis, vaikystėje visi vienodai myžo į vystyklus.

Kartą G.Landsbergis pradėjo žvalgytis į šalis ir prapliupo komplimentais Gintarui Paluckui. Marse buvo paskelbtas gedulas, R.Karbauskis grasino pasiskųsti kadenciją baigusiai likimo deivei Daliai. Tik santuokos ir bičių dievas Pizius, tarnavęs lesbiečių televizijoje, už dyką čia niekam nedalindavo patarimų, net ir kilus politinei krizei.

Kadenciją baigusi likimo deivė Dalia kartą spaudos konferencijoje prisipažino nuo vaikystės kenčianti dėl viešumo baimės, drebanti nuo  žvilgsnių, varstančių (eks) deivę dienos šviesoje, nuo tada valstybės vyrams ji pradėjo vaidentis tik naktimis, įsisupusi baltose įkapėse.

Didelis pasimetimas užstojo šalyje, delfi.lt paviešinus užsienio mokslininkų tyrimus, kad žmonėms, niekados nevartojusiems alkoholio, daugeriopai išauga pavojus susirgti silpnaprotyste. Kilo panika, panokusi net priartėjusio koranoviruso sukeltas konvulsijas, įsismarkavusiai populiacijai dejuojant ir raudant, baisiai užjaučiant R. Karbauskį, tačiau kažkodėl nematant reikalo nerimauti dėl S.Skvernelio, taip pat gerai suprantant, kad G.Landsbergis dar suspės prasigerti – jaunas yr.  Tačiau Lietuvos mokslininkai netrukus įrodė, kad šio tyrimo rezultatai yra nepatikimi dėl ydingų metodologinių prielaidų, pasekmę sumaišant su priežastimi.

Keistas žmogus. Slaptai.lt nuotr.

Niekam nebuvo paslaptimi, kad R.Karbauskis bendradarbiauja su piktąja dvasia. Žiū – o  stebukle! – kiek kartų užvaikyti žmonų vyrai, žiūrėdami į savo antrąją (gražiąją) pusę, veltui sakydavo, kad tave velnias nujodintų į kokią nors ispaniją, o R.Karbauskiui užteko tik pagalvoti – ir viskas tvarkingai stojo į savo vietas.

Dėl pilnutinės tiesos reikia pastebėti ir tai, kad savo ruožtu S. Skvernelis tiesė kelius į savo namus ne siekdamas išprašyti, o greičiau – trokšdamas prisivilioti čia savo laimę.

O G.Landsbergio žmonos, Lietuvos socialinių mokslų daktarės, edukologės, kontekstinio ugdymo pradininkės, konsultantės švietimo klausimais Lietuvoje, tarptautinių mokyklų tarybos švietimo vertintojos ir didžiausio ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklo Baltijos šalyse „Vaikystės sodas“, Karalienės Mortos mokyklos bei „Six Senses“ International Preschool steigėjos Austėjos Landsbergienės antrasis vardas apskritai yra Laimė.

Mėnulis išlenda iš debesies virš Vilniaus, o į Mėnulį pakėlęs galvą pratisai ten tebestaugia geležinis vilkas.

Tarsi niekas nieko, nekreipiant jokio dėmesio į čia aprašytus įvykius, ištuštėjusiomis Vilniaus gatvėmis po vidurnakčio ant balto, į kasas supintais karčiais, melodingai ciksinčių kanopų žirgo link Gedimino kalno joja Gitanas Nausėda, dar nepabudęs iš miego.

2020.02.27; 17:33

Rokas Masiulis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkui Ramūnui Karbauskiui antradienį paviešinus daugiau informacijos apie buvusio susisiekimo ministro Roko Masiulio veiklą, pastarasis sako, kad „valstiečių“ lyderis palaiko Kremliui palankią retoriką.
 
Kartu R. Masiulis pažymi, kad R. Karbauskio pasidalintoje informacijoje yra daug melo.
 
„R. Karbauskis toliau stebina – imdamas faktus ir pramanytus dalykus, skaičius daugindamas iš 100 ir juos klastingai interpretuodamas, naujam gyvenimui prikėlė jau prieš 7 metus paneigtą A. Skardžiaus komisijos medžiagą. Pateiktose „sensacijose“ nematau nieko naujo – tik išlaikoma ta pati linija taip naudinga Kremliui – torpeduoti visus svarbiausius mūsų valstybės energetinius projektus. SGD terminalas, elektros linijos de facto davė mums energetinę nepriklausomybę ir sumažino dujų ir elektros kainas, o tai neleidžia priešams ramiai miegoti“, – feisbuke antradienį rašė R. Masiulis.
 
Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

„Dar daugiau – daugelyje p. Karbauskio aprašytų epizodų mano dalyvavimo net nebuvo, dėl to akivaizdu, kokia tendencinga yra ši srutų srovė“, – pridūrė buvęs susisiekimo ministras.
 
ELTA primena, kad antradienį R. Karbauskis socialinio tinklo „Facebook“ profilyje dar kartą paviešino informaciją apie R. Masiulio veiklą. Kurį laiką žadėjęs kompromituojančią informaciją apie buvusį susisiekimo ministrą, R. Karbauskis pastarąją savaitę paviešino asmenų sąrašą, kuriuos, kaip tvirtina „valstiečių“ pirmininkas, Susisiekimo ministerijai pavaldžiose institucijose įdarbino buvęs ministras R. Masiulis.
 
Politikas dėl to planuoja kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą, kad ši įvertintų, ar buvęs energetikos, o vėliau ir susisiekimo ministras R. Masiulis bei su juo susiję asmenys nekūrė įsidarbinimo aukštose pareigose valstybinėse įmonėse schemų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.05; 07:00

Automobilio ratai

Seimo opozicijos atstovai neslepia esą skeptiški dėl penktadienį paskelbto Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko Ramūno Karbauskio sprendimo trauktis ne tik iš Seimo LVŽS frakcijos seniūno, bet ir Kultūros komiteto pirmininko pareigų, o „valstiečių“ sąrašo lyderystę pasiūlyti premjerui Sauliui Skverneliui.
 
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen feisbuke juokavo, kad R. Karbauskis tikriausiai „pavargo laimėti“. Vis dėlto ji pabrėžė, kad Seime apie tokį „valstiečių“ galimą planą – perleisti lyderystę premjerui – buvo kalbama.
 
„O jei rimčiau, matau, kad realizuojasi scenarijus, apie kurį Seime kalbama jau kelias savaites. Kad valstiečiai keis lyderį ir sostas bus perleistas Sauliui Skverneliui. Ar dėl to ši partija taps politiškai kokybiškesnė? Ne, nes, ratus sukeitus vietomis, automobilis neatsinaujina“, – feisbuke rašė V. Čmilytė-Nielsen.
 
Kartu politikė iškėlė klausimą dėl Kultūros komiteto, kuriam vadovavo R. Karbauskis, prasmės.
 
„Beje, o kaip su žadėtu proveržiu kultūroje? Apie valstybę kalbėti nebeverta. Bet kam buvo sukurtas tas išskirtinis komitetas? Ir ar dabar jis taps nereikalingas?“ – retoriškai klausė Liberalų sąjūdžio vadovė.
 
Pokyčius LVŽS įvertino ir kitas liberalas Gintaras Vaičekauskas.
 
„…o tada atiduodi partiją Skverneliui, kraunies lagaminus ir varai į Ispaniją arba į Rygą. Nesvarbu kur. Taip valstiečiai išlieka vandens paviršiuje ir rudenį bus kova“, – savo feisbuko paskyroje rašė Seimo narys.
 
Pasak Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) narės Monikos Navickienės, R. Karbauskio atsitraukimas reiškia pralaimėjimą.
 
R. Karbauskis ir S. Skvernelis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Kovos vienu metu visais frontais prieš prezidentą Nausėdą, Roką Masiulį, Viktorą Pranckietį, konservatorius, Neužmirštuolę ir krūvą kitų tautos priešų didįjį grosmeisterį Karbauskį galutinai išvargino bei išmušė iš jo paties šaškių lentos. Šitas atsitraukimas patvirtina pralaimėjimą“, – socialiniame tinkle rašė ji.
 
Konservatorės teigimu, R. Karbauskiui, kaip Kultūros komiteto pirmininkui, nepavyko įgyvendinti daugelio pažadų.
 
„Prieš rinkimus tampa pernelyg akivaizdu, kad pažadai kultūros sektoriaus darbuotojams nebuvo įgyvendinti, jokių esminių darbų jam, kaip komiteto pirmininkui, taip ir nepavyko padaryti“, – teigė TS-LKD pirmininko pavaduotoja.
 
„Įdomu į kokią niekam nepažintą paralelinę realybę, taip laimėjęs visus rinkimus, grosmeisteris Karbauskis persikelia šiandien?“ – klausė ji.
ELTA primena, kad po penktadienį vykusio partijos Tarybos posėdžio R. Karbauskis paskelbė, kad traukiasi ne tik iš Seimo „valstiečių“ frakcijos seniūno, bet ir Kultūros komiteto pirmininko pareigų. LVŽS pirmininkas taip pat informavo, kad partijos sąrašą Seimo rinkimuose spalį siūlys vesti premjerui Sauliui Skverneliui.
 
Tarybos posėdyje taip pat buvo aptarti planai artėjantiems Seimo rinkimams. R. Karbauskio teigimu, partija nusiteikusi rimtai – tikisi laimėti vienmandatėse apygardose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.01; 07:19

LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis po penktadienį vykusio partijos Tarybos posėdžio pažėrė staigmenų – paskelbė, kad traukiasi ne tik iš Seimo „valstiečių“ frakcijos seniūno, bet ir Kultūros komiteto pirmininko pareigų. LVŽS pirmininkas taip pat informavo, kad partijos sąrašą Seimo rinkimuose spalį siūlys vesti premjerui Sauliui Skverneliui.
 
Tarybos posėdyje taip pat buvo aptarti planai artėjantiems Seimo rinkimams. R. Karbauskio teigimu, partija nusiteikusi rimtai – tikisi laimėti vienmandatėse apygardose.
 
Traukiasi iš pareigų Seime: rinkimų sąrašą siūlys vesti S. Skverneliui
 
Sprendimą pasitraukti iš einamų pareigų, tvirtino R. Karbauskis, lėmė noras parodyti dėmesį rinkėjams.
 
„Sprendimas, apie kurį informavau šiandien, – tai, kad per artimiausią tarybos posėdį bus sprendimas, kas mane galės pakeisti frakcijos vadovo poste, ir atitinkamai ieškosime sprendimo, kas galėtų pakeisti Kultūros komiteto pirmininko pozicijoje tam, kad aš turėčiau pakankamai laiko lankytis ir renginiuose, ir važinėti po savivaldybes“, – po LVŽS posėdžio žurnalistams sakė R. Karbauskis, patikinęs, kad partijos pirmininku lieka.
 
Tuo metu kalbėdamas apie premjero S. Skvernelio perspektyvas su LVŽS, R. Karbauskis teigė, kad būtų logiškiausia, jei S. Skvernelis vestų „valstiečių“ sąrašą rinkimuose.
 
„Jeigu Saulius Skvernelis dalyvaus Seimo rinkimuose, jei leis sveikata, tokiu atveju jis dalyvaus Valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąraše ir, tikriausiai, pagal logiką, toje vienmandatėje, kur jis išrinktas Seimo nariu“, – žurnalistams sakė R. Karbauskis.
 
Paklaustas, ar S. Skvernelis sąraše būtų įrašytas pirmu numeriu, R. Karbauskis tai patvirtino.
 
„Tikriausiai taip“, – atsakė jis, pabrėžęs, kad S. Skvernelis yra patvirtinęs, jog dalyvaus Seimo rinkimuose, jeigu leis sveikata.
 
„Mes, kaip komanda, esame ta jėga, kuri padedame vieni kitiems ir palaikome vieni kitus. Tai šitoje situacijoje tas, kuris turi didžiausią reitingą, veda sąrašą“, – pridūrė R. Karbauskis.
 
Vienmandatėse apygardose LVŽS pasiryžusi nekonkuruoti su koalicijos partneriais
 
Kalbėdamas apie „valstiečių“ planus Seimo rinkimuose, LVŽS lyderis teigė, kad partija yra pasiryžusi nekonkuruoti su dabartiniais koalicijos partneriais vienmandatėse apygardose.
 
Pasiteiravus, kurioje vienmandatėje žada kandidatuoti pats, R. Karbauskis atsakė, kad dabar į tą klausimą atsakyti negali ir kad tai „nutars partija“.
Saulius Skvernelis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
„Šnekant apie bendradarbiavimą su kitomis partijomis, reikia pasakyti, kad mes šnekame apie koalicinius susitarimus – turiu omenyje dėl vienmandačių apygardų, ne dėl bendrų sąrašų. Tose apygardose, kur mūsų koalicijos partneriai turi stiprius kandidatus, mes nekeltume kandidatų ir nebandytume konkuruoti tarpusavyje, nes tai daug naudos koalicijai nepadarytų“, – sakė R. Karbauskis.
 
Paklausus, ar yra kitų partijų, su kuriomis „valstiečiai“ galėtų dalintis apygardas, R. Karbauskis teigė, kad neįsivaizduoja kitų partijų, išskyrus tas, su kuriomis šiuo metu yra koalicijoje.
 
„Aš nelabai įsivaizduoju, su kuriomis kitomis (partijomis. – ELTA), nesančiomis koalicijoje (…). Nemanau, kad su konservatoriais būtų galima kažkuo dalintis“, – teigė jis.
 
R. Karbauskio teigimu, vienmandatėse apygardose LVŽS taip pat gali pasiūlyti kandidatų, kurie šiuo metu nėra Seimo nariai, tačiau yra žinomi visuomenėje.
 
„Pirmiausia šnekame apie tuos Seimo narius, kurie dabar vienmandatininkai, kurie, šnekamės, bus patvirtinti vienmandatėse apygardose. Yra keletas žmonių, kurie pakankamai gerai žinomi visuomenei, – yra LVŽS nariai, bet nėra Seime, tai yra galimi kandidatai kai kuriose vienmandatėse apygardose“, – teigė R. Karbauskis.
 
„Aš tikiuosi, kad rezultatai vienmandatėse bus geri. Mes turime labai daug vienmandatininkų, ir jie tikrai sąžiningai tarnavo žmonėms. Rimos Baškienės pavyzdys gali būti, kada partijos reitingai būna ir labai maži, o žmogus laimi vienmandatėje, nes sąžiningai atlieka savo pareigas“, – tikino LVŽS lyderis.
 
Jis neslėpė optimizmo, kad vienmandatėse apygardose geriausiai pasirodys būtent „valstiečiai“. „Visų kitų partijų Achilo kulnas bus vienmandatės, išskyrus mūsų“, – sakė jis.
 
R. Karbauskis džiaugėsi, kad, leidus premjero S. Skvernelio sveikatai, drauge dalyvaus rinkimuose, nes tai, įsitikinęs LVŽS lyderis, – „valstiečių“ raktas į sėkmę.
 
„Vienmandatėse mes tikrai turėsime labai stiprią poziciją. Jeigu šnekėtume apie sąrašą, tai vėlgi ta žinia, kad Saulius Skvernelis kartu dalyvaus rinkimuose. Nepasiteisino tos viltys ir tie gandai, kad išsiskirs mūsų keliai – „valstiečių“ ir Sauliaus Skvernelio. Politologų vertinimu, tai reiškia, kad mūsų rezultatai bus geresni. Jeigu mes išliekame ta pati komanda, jie (rezultatai. – ELTA) bus geri ir daugiamandatėje apygardoje“, – ambicijų neslėpė R. Karbauskis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.01; 07:00

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Prezidento Gitano Nausėdos teigimu, jeigu „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio kaltinimai buvusiam susisiekimo ministrui Rokui Masiuliui dėl susijusių asmenų įdarbinimo tėra noras pridengti dabartinio ministro Jaroslavo Narkevičiaus klaidas, tokie lūkesčiai yra nepagrįsti.
 
Kartu šalies vadovas pripažino, kad J. Narkevičiaus paskyrimas ministru buvo priimto 2020 m. biudžeto kaina.
 
„Nežinau ką turėčiau čia komentuoti. Manau, kad ponas Masiulis pats jau iš dalies pakomentavo. Turbūt dar daugiau pakomentuos. Niekas nuo to nesikeičia. Jeigu kažkas galvoja, kad tokiu būdu būtų galima šiek tiek pridengti kito esamo ministro bėdas, tai manau, kad tai yra nepagrįsti lūkesčiai“, – penktadienį Visagine sakė G. Nausėda.
 
Kartu šalies vadovas teigė, kad ir kitų aukštų pareigūnų komandose galima rasti buvusių kolegų, bendražygių. Jo teigimu, svarbiausia laikytis aukščiausių atrankos į darbą principų.
 
„Ir kitų aukštų valdžios pareigūnų komandose galima rasti daugybę žmonių, apie kuriuos galima pasakyti, kad štai čia buvę bendradarbiai, bendramoksliai ar dar kažkokie kiti žmonės. Turbūt pagrindinis kriterijus yra kompetencija, skaidrios atrankos procedūros. Jeigu yra laikomasi, tai viskas gerai“, – pridūrė prezidentas.
Jaroslavas Narkevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
Kartu G. Nausėda pripažino, kad dėl dabartinio susisiekimo ministro J. Narkevičiaus gebėjimų eiti ministro pareigas abejojo jau nuo pradžių, tačiau, teigė prezidentas, tokia buvo priimto 2020 m. valstybės biudžeto kaina.
 
„Tuo metu buvo tokia koalicija. Iš tikrųjų Narkevičiaus klausimas man nuo pat pirmų minučių kėlė abejonių, todėl pavyko pasiekti, kad jis būtų patrauktas į kitą ministeriją, bet, kaip jūs žinote, šita ministerija taip pat yra susijusi su gana svarbiais Lietuvai darbais. Tiesiog tuo metu būtų reikėję žlugdyti šitą valdančiąją koaliciją – šiandien mes veikiausiai nebūtume turėję 2020 m. biudžeto. 2020-ųjų biudžetas buvo ta kaina, kurią mes turėjome sumokėti“, – paaiškino G. Nausėda.
Rokas Masiulis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
ELTA primena, kad ketvirtadienį valdančiųjų lyderis R. Karbauskis paviešino anksčiau žadėtą sąrašą asmenų, kuriuos, kaip tvirtina „valstiečių“ pirmininkas, Susisiekimo ministerijai pavaldžiose institucijose įdarbino buvęs ministras R. Masiulis.
 
R. Karbauskis kreipiasi į STT, kad ši įvertintų, ar buvęs energetikos, o vėliau – ir susisiekimo ministras R. Masiulis bei su juo susiję asmenys nekūrė įsidarbinimo aukštose pareigose valstybinėse įmonėse schemų.
 
Tuo tarpu pats R. Masiulis teigė, kad tokie kaltinimai yra neargumentuoti ir nemaža dalis jų yra paremti melu.
 
„Ramūnas Karbauskis dabar kaip politinis „Grigeo“ vamzdis – pila visas srutas jau nerinkdamas nei žodžių, nei argumentacijos. Per tą trumpą laiką, kiek aš susipažinau, ir melo yra nemažai, yra paminėtos sąsajos su žmonėmis, kurių nėra. Net nežinau, kaip vertinti žmogiškai, nes tiesiog ta informacija kaip srautas srutų plaukia“, – kalbėjo R. Masiulis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.31; 12:00

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis ir buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Eltos nuotr.

Buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis teigia, kad „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio kaltinimai dėl  susijusių asmenų įdarbinimo yra neargumentuoti ir nemaža dalis jų yra paremta melu. R. Masiulis tikina, kad kiekvienas jo įdarbintas asmuo, kandidatuodamas į savo pareigas, laimėjo konkursą ir buvo atrinktas pagal profesionalumą.
 
„Ramūnas Karbauskis dabar kaip politinis „Grigeo“ vamzdis – pila visas srutas jau nerinkdamas nei žodžių, nei argumentacijos. Per tą trumpą laiką, kiek aš susipažinau, ir melo yra nemažai, yra paminėtos sąsajos su žmonėmis, kurių nėra. Net nežinau, kaip vertinti žmogiškai, nes tiesiog ta informacija kaip srautas srutų plaukia“, – kalbėjo R. Masiulis.
 
Buvęs susisiekimo ministras teigia, kad kiekvienas iš jo įdarbintų asmenų, kandidatuodamas į savo pareigas, laimėjo konkursą ir buvo atrinktas pagal profesionalumą.
 
„Pirmiausia kiekvienas iš tų žmonių pagal savo pareigas laimėjo konkursus, jie buvo atrinkti pagal profesionalumą. Galėtume paimti pavyzdį – Lietuvos geležinkelių vadyba, vadovai ir visa pertvarka „Lietuvos geležinkelių“, kuri yra įvykus man tik tapus susisiekimo ministru, ji buvo padaryta, ji buvo suderinta detaliai su premjeru“, – tikino buvęs susisiekimo ministras.
 
R. Masiulio teigimu, valstybei yra didžiulis pliusas, kad žmonės, su kuriais buvusiam ministrui teko dirbti tarptautinėse kampanijose, sutiko dirbti valstybei.
 
„Per savo karjerą aš daug esu dirbęs tarptautinėse kompanijose, kurios kelia pačius aukščiausius tikslus ir skaidrumo, ir profesionalumo. Kai kurie žmonės, su kuriais man teko garbė dirbti, sutiko dirbti ir valstybei. Tai yra didžiulis pliusas valstybei. Tai nėra kažkokios politinės sąsajos“, – kalbėjo jis, akcentuodamas, kad tarp priimtų nėra jokių artimų draugų.
 
Buvęs susisiekimo ministras pritaria R. Karbauskio sprendimui dėl R. Masiulio įdarbintų asmenų kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą.
 
„Labai gerai, tegul kreipiasi. Su STT daug bendradarbiavau ir apdovanojimą turiu už korupcijos mažinimą, taip, kad tikrai sveikinu“, – ironizavo R. Masiulis.
 
ELTA primena, kad valdančiųjų lyderis R. Karbauskis paviešino anksčiau žadėtą sąrašą asmenų, kuriuos, kaip tvirtina „valstiečių“ pirmininkas, Susisiekimo ministerijai pavaldžiose institucijose įdarbino buvęs ministras R. Masiulis.
 
R. Karbauskis kreipiasi į STT, kad ši įvertintų, ar buvęs energetikos, o vėliau – ir susisiekimo ministras R. Masiulis bei su juo susiję asmenys nekūrė įsidarbinimo aukštose pareigose valstybinėse įmonėse schemų. Kaip skelbiama ketvirtadienį išplatintame pranešime, R. Karbauskis STT pateikė per dvidešimt įvairiai tarpusavyje susijusių asmenų pavardžių ir paprašė išsiaiškinti, ar tokių asmenų su panašiomis sąsajomis nebuvo daugiau.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.31; 00:05

Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Taip klausimą kėliau dar praeitą kartą, tik prasidėjus šio šaukimo Seimo kadencijai, ėmęs skaičiuoti nuo striptizą R.Karbauskio spintoje šokančios Kildišienės skeleto, užbaigdamas fantasmagorinę inventorizaciją jo paties kaip maitinančios motinos (alma mater) žudiko skeletu https://kaunozinios.lt/naujienos/politika/kiek-skeletu-telpa-ramuno-karbauskio-spintose_101921.html.

Tačiau bėgant laikui tokių gyvenimo palydovų skaičius, kaip atrodo, šalia R. Karbauskio tik daugėjo ir daugėjo, spintos užsipildė iki pakraščių.

Stebina neįtikėtinas įvykis, kai ne taip seniai toks Viktoras Pranckietis, ilgai dūlėję R.Karbauskio skeletų skryniose, po vieno savaitgalio atsikasė iš negyvėlių krūvos, pasirąžė ir nuėjo savais keliais, nekvaršindamas naujai užsidėtos galvos dėl teatro direktoriaus Ugniarijo baisaus pasipiktinimo.

Laikas yra labai iškalbingas, šiandien jau visiems daugmaž akivaizdu, kad ne visi  R.Karbauskio spintose sudūlėję skeletai ar medinukai suspės atkeikti savo likimą. Kol jų gretos neišretėjo iki galo, galima sakyti, jog nešvankumo striptizas tęsiasi, vyriausiasis Lietuvos lėlininkas dar nenuleidžia rankų.

Žinia, viduramžiais teologų dialektikos pratybose buvo keliamas truputėlį kitokios konfigūracijos, bet labai panašių intencijų klausimas – kiek velnių galėtų sutilpti ant adatos smaigalio? Šį legendinį klausimą šiandien būtų labai pravartu prisiminti, siekiant įvertinti lenkų tautybės asmenų įdarbinimo pokyčius Susisiekimo ministerijos kuruojamose įstaigose nuo to momento, kai Lietuvos lenkų rinkimo akcijos-Krikščionių šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovas Jaroslavo Narkevičiaus buvo paskirtas ministru ir tokiu būdu tapo didžiausio dėmesio  susilaukusiu R. Karbauskio spintos vaiduokliu.

LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Taip gretindamas klausimus neturiu blogų ketinimų kiekvieną lenką prilyginti nelabajam, ginkDie! Tačiau ir mūsų atveju kalbame apie magišką skaičių, kuris, pasirodo, nepasiduoda įprastai skaičiavimo sekai.

Kaip galop išaiškėja, visa paslaptis susiveda net ne į skaičiaus 12 simbolikos ezoteriką ar tokių giminystės ryšių kaip antros eilės senelis bei vyro žmonos mamos vienintelės dukros vyras egzotiką, daug svarbiau čia yra tai, kad neva lenkų nevalia skaičiuoti, baksnojant pirštais, jokia intencija, net kaip viščiukus rudenį. LLRA-KŠS pirmininkas  Valdemaras Tomaševskis net pragydo apie teisinę atsakomybę prezidento patarėjams, kurie galimai pažeidė tokį reglamentą. Jo teigimu, valstybės vadovo komandos nariai, galimai inicijavę informacijos rinkimą apie asmenis, įdarbintus J. Narkevičiaus vadovaujamai ministerijai pavaldžiose įstaigose, duomenis rinko išskiriant lenkų tautybės piliečius. V. Tomaševskis pastebi, kad esą ES reglamentai draudžia tvarkyti asmens duomenis, atskleidžiančius rasinę ar etninę kilmę https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/tomasevskis-prabilo-apie-teisine-atsakomybe-prezidento-patarejams-grizome-30-metu-atgal.d?id=83323339.

LLRA-KŠS išplatino pranešimą, kuriama sakoma: „Tenka tik apgailestauti, kad prezidento patarėjų minėti neteisėti veiksmai eskaluoja tautinės nesantaikos kurstymą, diskredituoja Lietuvos valdžios institucijas ir menkina tolerantiškos ir teisinės mūsų Valstybės įvaizdį“ https://slaptai.lt/llra-kss-kaltina-prezidentura-nesantaikos-kurstymu/.

Skamba labai įsakmiai, net iškiliai, išties kanceliarinis žargonas mūsų laikui žmogui gali būti ne mažiau paveikus nei dialektikų argumentai viduramžių universiteto klausytojams. Vis tik V.Tomaševskis užmiršta paminėti  vieną detalę, kuri  jo išsakytą tiradą loginiu požiūriu apverčia visiškai priešinga kryptimi. Kaip visi gerai žinome, Lietuvos lenkų rinkimų akcija yra politinis darinys, susiformavęs išimtinai tautiniu pagrindu, taigi ir jo veiklos specifika visų pirma yra atpažįstama pagal tautiškumo požymį (kitaip nei, tarkime, kaimynystėje įsikūrusių bebrų veikla yra atpažįstama pagal jų pomėgį statyti užtvankas, nesinaudojant brėžiniais), todėl nepotizmo apraiškų ir korupcijos rizikos faktoriaus nusakyme nuoroda į tautinę sudėtį čia yra neišvengiama. Būtų labai blogo precedento įtvirtinimas, jeigu mes bandytume tokias rizikas paslėpti po atitrauktomis nuo konteksto ES dokumentų frazėmis.

Valdemaras Tomaševskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Ne su visai švaria sąžine pastebėsiu dar ir tai, kad manęs nesugraudino Koalicijos lyderių teiginys, jog, Narkevičiui tapus ministru, lenkų tautybės asmenys nebuvo urmu įdarbinami į vadovaujančias pareigas, o užėmė tik paprastąsias paštininko, kasininko ir pan. pozicijas. Galėčiau sukirsti iš litrinio viskio butelio, kad šie juodvarniais lakstantys, naujai įsidarbinę paprastųjų profesijų lenkai vis tik uždirbs nepalyginamai daugiau nei šių eilučių autorius, nuskurdęs kaip Bažnyčios žiurkė universiteto dėstytojas.

Tokie yra žengimo gerovės valstybės keliu šalutiniai nuostoliai ir uždelsto veikimo padariniai, ar ne?

2020.01.21; 13:15

Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.

Naujausios apklausos rodo, kad 2019 m. pabaigoje tarp Prezidentūros ir valdančiųjų kilusios trintys dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus teigiamų poslinkių reitinguose nė vienai pusei neatnešė. Krito tiek šiose diskusijose dalyvavusių prezidento Gitano Nausėdos, tiek ir kai kurių valdančiųjų lyderių palankaus vertinimo reitingai.
 
Visgi skaudžiausiai pokyčiai palietė J. Narkevičių užstojusį ir „asfaltuoto keliuko“ istorijos kontekste dažnai minėtą premjerą Saulių Skvernelį.
 
Tuo tarpu į visuomenės vertinimo pokyčius žvelgiant 2019 m. perspektyvoje, galima išskirti politikus, kuriems apskritai pasibaigę metai nebuvo sėkmingi. Per pastaruosius metus valdančiųjų lyderis Ramūnas Karbauskis iš Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininko Valdemaro Tomaševskio perėmė prasčiausiai vertinamo politiko statusą, o Kauno meras Visvaldas Matijošaitis tapo rekordininku išbarstant 2019 m. pradžioje turėtus reitingus.
 
Šiuo laikotarpiu palankaus vertinimo reitingų lentelėje keitėsi ir lyderis tarp politinių partijų pirmininkų. „Tvarkiečiui“ Remigijui Žemaitaičiui ne taip jau ilgai užtrukusi avantiūra įsilieti į valdančiųjų gretas, ko gero, kainavo palankiausiai vertinamo politinės partijos vedlio statusą. Jis 2019 m. pabaigoje jau priklauso Liberalų sąjūdžio pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen.
 
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ gruodžio 10–21 dienomis atliktų apklausų duomenimis, ministro pirmininko S. Skvernelio palankaus vertinimo reitingas pastarąjį mėnesį krito labiausiai – 8 procentiniais punktais. Šiuo metu S. Skvernelį palankiai vertina 42 proc. piliečių, o nepalankiai – 47 proc. Taigi Vyriausybės vadovo palankių ir nepalankių vertinimų santykis vėl tapo neigiamas: S. Skvernelį skeptiškai vertinanti visuomenės dalis 5 procentiniais punktais gausesnė nei manančių priešingai.
 
Premjeras Saulius Skvernelis ir Eltos politikos skyriaus redaktorius Benas Brunalas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) foto.

Tiek pat – 8 procentiniais punktais – sumenko ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko Gintauto Palucko teigiamas vertinimas. Šiuo metu 32 proc. respondentų teigia, kad jį vertina palankiai ir 41 proc. – nepalankiai.
 
7 procentiniais punktais sumenko „socialdarbiečių“ lyderio Gedimino Kirkilo palankus vertinimas. Šiuo metu šios valdančiosios partijos pirmininką palankiai vertina 20 proc. piliečių ir 67 proc. – nepalankiai.
 
4 procentais sumenko ir prezidento Gitano Nausėdos palankus vertinimas. Tai lėmė, kad dabartinis šalies vadovas, dar lapkričio mėnesį buvęs palankaus vertinimo viršūnėje, pirmosios vietos poziciją perleido kadenciją baigusiam prezidentui Valdui Adamkui. Šiuo metu G. Nausėdą palankiai vertina 80 proc. piliečių ir 13 proc. nepalankiai. Tuo tarpu apie V. Adamkų palankiai atsiliepia tiek pat – 80 proc. piliečių, tačiau nepalankiai vertinančių 3 procentiniais punktais mažiau – 10 proc.
 
4 procentais taip pat sumenko sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos (palankiai vertina 25 proc. ir 66 proc. nepalankiai), Seimo narės Ingridos Šimonytės (atitinkamai 47 proc. ir 41 proc.) reitingas.
 
Tuo tarpu per tą patį laikotarpį reitingą reikšmingiau pasiauginti pavyko tik iš Lietuvos vidaus politikos pasitraukusiam ir į Europos komisaro kėdę atsisėdusiam Virginijui Sinkevičiui (palankiai vertina 53 proc., nepalankiai 22 proc.). Lyginant su ankstesniu mėnesiu jo palankus vertinimas ūgtelėjo 6 procentiniais punktais.
 
Visų kitų politikų ir visuomenės veikėjų palankus vertinimas pablogėjo nežymiai arba nepakito.
 
Ryškiausi reitingų pokyčiai per pastaruosius metus: antirekordai priklauso V. Matijošaičiui ir R. Karbauskiui
 
Nepaisant pastarąjį mėnesį patirtų neigiamų reitingo pokyčių, prezidento G. Nausėdos palankus vertinimas nuo 2019 m. sausio augo sparčiausiai. Per šį laikotarpį net 15 procentinių punktų padaugėjo gyventojų, kurie palankiai vertina pavasario pabaigoje išrinktą prezidentą Gitaną Nausėdą. Kiek mažiau, 7 procentiniais punktais, padaugėjo gyventojų, palankiai vertinančių tuo pačiu metu į Europos Parlamentą išrinktą Aušrą Maldeikienę (šiuo metu palankiai vertina 43 proc. ir tiek pat, 43 proc. – nepalankiai).
 
 Per metus tiek pat pagerėjo ir kito europarlamentaro, LLRA-KŠS lyderio V. Tomaševskio vertinimas (šiuo metu palankiai vertina 19 proc., o nepalankiai – 58 proc., prieš metus buvo atitinkamai 12 proc. ir 62 proc.). Praėjusiais metais jis perleido savo, kaip prasčiausiai vertinamo politiko, titulą kitos valdančiosios partijos lyderiui – R. Karbauskiui. Pastarąjį šiuo metu palankiai vertina 16 proc. ir 76 proc. į šį politiką žiūri skeptiškai.
Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
 
Visgi šią R. Karbauskio ir V. Tomaševskio rokiruotę lėmė ne tiek pagerėjęs LLRA-KŠS lyderio vertinimas, kiek tai, kad LVŽS pirmininko palankus vertinimas per metus sumenko net 17 procentinių punktų. 2019 m. sausio mėn. apie „valstiečių“ lyderį palankiai atsiliepė 33 proc. piliečių, o nepalankiai 60 proc. Tad per 2019 metus R. Karbauskio ir taip neigiamu buvęs palankių ir nepalankių vertinimų balansas išsipūtė kone antrątiek – nuo minus 27 praėjusių metų pradžioje iki minus 60 tų pačių metų pabaigoje. Šiuo atžvilgiu R. Karbauskis sau lygių tiesiog neturi.
 
Nors tokie R. Karbauskio patirti visuomenės vertinimo nuostoliai, žvelgiant į kitų politikų reitingų dinamiką, ir atrodo įspūdingai, didžiausių praradimų patyrė dar prieš metus palankiausiai vertinamų politikų penketuke buvęs Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
 
Pastaruosius apklausų duomenis lyginant su rezultatais, gautais 2019 m. sausio mėn., galima matyti, kad grandiozinius planus dėl dalies Kauno rajono prijungimo prie Kauno rengęs meras prarado net 20 proc. palankiai apie jį atsiliepiančių piliečių. Šiuo metu V. Matijošaitis palankaus vertinimo reitinguose rikiuojasi keturioliktas – jį palankiai vertina 42 proc., o nepalankiai 41 proc. apklaustų respondentų (2019 m. sausio mėn. buvo atitinkamai 62 proc. ir 23 proc.).
 
Per pastaruosius 11 mėnesių taip pat pablogėjo Centro partijos „Gerovės Lietuva“ pirmininko Naglio Puteikio vertinimas. Kontraversiškai vertinamas asmenybes į savo vedamos partijos gretas ir 2020 m. rinkimus užsimojusio kviesti politiko reitingas nuo 2019 m. sumenko 11 procentinių punktų. Šiuo metu apie N. Puteikį palankiai atsiliepia 26 proc. šalies piliečių ir 53 proc. teigia priešingai. Kiek mažiau – 10 proc. – sumenko ir apie Seimo rinkimus mąstančio filosofo bei  judėjimo „Lietuva yra čia“ lyderio Arvydo Juozaičio palankus vertinimas. Šiuo metu jį palankiai vertina 28 proc., o 40 proc. vertina priešingai.
LLRA vadovo Valdemaro Tomaševskio reklama Buivydiškėse. Slaptai.lt nuotr.
 
Per pastaruosius metus palankiausiai vertinamo politinių partijų lyderio regalijų neteko ir „tvarkiečių“ lyderis R. Žemaitaitis (šiuo metu palankiai vertina 35 proc. ir 39 proc. nepalankiai). Lyginant su 2019 m. pradžia, jo palankus vertinimas sumažėjo 9 procentiniais punktais. Savo ruožtu geriausiai vertinamos politinės partijos vadovo titulą perėmė Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen (palankiai vertina 38 proc., nepalankiai 24 proc.).
 
Per 2019 m. 6 procentiniais punktais krito ir kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės palankus vertinimas. Tuo tarpu premjero Sauliaus Skvernelio teigiamas vertinimas susitraukė 4 procentiniais punktais.
 
Palankiausiai 2019 m. pabaigoje įvertinti visuomenės veikėjai
 
2019 m. gruodžio mėnesį vykusi apklausa parodė, kad rinkėjai palankiausiai vertina V. Adamkų (80 proc. palankiai ir 10 proc. nepalankiai), G. Nausėdą (atitinkamai 80 proc. ir 13 proc.), D. Grybauskaitę (61 proc. ir 30 proc.), europarlamentarą Liudą Mažylį (58 proc. ir 17 proc.), eurokomisarą Virginijų Sinkevičių (53 proc. ir 22 proc.), užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių (51 proc. ir 32 proc.).
 
Dar yra 8 politikai bei visuomenės veikėjai, kuriais gyventojai daugiau pasitiki nei nepasitiki – tai žurnalistas Edmundas Jakilaitis (47 proc. ir 32 proc.), Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis (47 proc. ir 37 proc.), I. Šimonytė (47 proc. ir 41 proc.), žurnalistas Andrius Tapinas (45 proc. ir 32 proc.), europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė (44 proc. ir 36 proc.), buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis (42 proc. ir 33 proc.), V. Matijošaitis (42 proc. ir 41 proc.) bei Viktorija Čmilytė-Nielsen (38 proc. ir 24 proc.).
 
Prasčiausiai 2019 m. pabaigoje įvertintų veikėjų dešimtukas
 
Nepalankiausiai (nepalankiai juos įvertino daugiau nei pusė apklaustųjų) 2019 metų pabaigoje šalies gyventojai įvertino R. Karbauskį (nepalankiai vertina 76 proc. ), G. Kirkilą (67 proc.), sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą (66 proc.), pirmąjį atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovą Vytautą Landsbergį (61 proc.), konservatorių pirmininką Gabrielių Landsbergį (61 proc.), apkaltos būdu nušalintą prezidentą Rolandą Paksą (59 proc.), V. Tomaševskį (58 proc.), N. Puteikį (53 proc.), Darbo partijos lyderį Viktorą Uspaskichą (53 proc.) ir ekspremjerą Algirdą Butkevičių (51 proc.).