karinė operacija

Gordijo mazgasSkaitomiausios

Gintaras Visockas. Slaptai.lt foto

Taip, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kompromituoja Prancūziją. Būtų galima dar aštriau tarti: Prancūzijos lyderis kompromituoja tiek Europos Sąjungą, tiek NATO, nes šios organizacijos gerbia šalių teritorinio vientisumo principus, jų laikosi, o štai Prancūzijos vadovas demonstratyviai nusispjauna į pasaulio pripažintas teritorinio vientisumo taisykles, kai kalbama apie Azerbaidžano – Armėnijos konfliktą dėl Karabacho.  

Taigi: tarptautinė bendruomenė visuose savo dokumentuose teigia, jog Karabachas – neatskiriama Azerbaidžano teritorija. Ką tai reiškia? Aiškiau nė nebūna: visi armėnų kariškiai privalo kuo greičiau nešdintis iš šių teritorijų. Nebent oficialusis Baku jiems būtų leidęs pasilikti. Bet Azerbaidžanas niekad nesutiko padovanoti Armėnijai nė vieno Karabacho žemės centimetro. Be kita ko, Azerbaidžanas beveik tris dešimtmečius prašė, kad Europa padėtų jam taikiai susigrąžinti Karabachą. Derybinė Minsko grupė turėjo užtektinai laiko (tiksliai kalbant, – 28-erius metus), kad įtikintų oficialųjį Jerevaną atiduoti tai, kas jam nepriklauso. Deja, Minsko grupė, kuriai didelės įtakos turėjo oficialusis Paryžius, elgėsi keistai, nesuprantamai – nespaudė agresorės Armėnijos, kad ši paliktų svetimas žemes. Greičiau spaudė Azerbaidžaną, kad šis susitaikytų su teritoriniais praradimais.  

2020-ųjų rudenį, nusivylęs Minsko grupės tūpčiojimais vietoje, Azerbaidžanas panaudojo karinę jėgą – susigrąžino beveik visą Karabachą. Azerbaidžanas pasielgė teisingai – kiek gi galima laukti? Juk mes nesmerkiame Ukrainos, kai ši jėga vaduoja savo žemes. Mes nesmerksime ir Gruzijos (Sakartvelo), kai jis karinėmis priemonėmis sumanys susigrąžinti Pietų Osetiją su Abchazija, nepriekaištausime ir Moldovai, kai ji ims jėga vaduoti Padniestrę! Nes šalių teritorinis vientisumas – vertybė, kurią reikia gerbti, puoselėti ir ginti. Tad kodėl Azerbaidžano pastangų Prancūzija nelaiko teisėtomis?

Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.

Deja, tenka konstatuoti, kad po sėkmingos 44 paras trukusios azerbaidžaniečių karinės operacijos 2020-ųjų rudenį Prancūzija griebėsi bjaurių gudrybių, kad tik pakenktų sėkmingai savas žemes vaduojančiam Azerbaidžanui. Sąžiningai kalbant, Prancūzija atvirai stojo rūpintis ne aukos, o agresoriaus interesais. Kiek tuomet prancūziškai išlieta purvo, esą Azerbaidžanas sukėlė siaubingą karą, esą kaltas dėl naujų įtampų Pietų Kaukaze, esą nesirūpina civilių saugumu! Įsidėmėtina ir tai, kad tais metais Prancūzijoje prieš Azerbaidžano diplomatines ir kultūrines atstovybes Armėnijos atstovai surengė kruvinų išpuolių, tačiau nei Prancūzijos žvalgyba, nei Prancūzijos policija nesulaikė riaušininkų, niekas iš armėniškąjį separatizmą remiančiųjų nebuvo nuteistas.

Šiandien – 2022-ųjų rudenis. Per pastaruosius dvejus metus Prancūzijos elgesys nepasikeitė. Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas, viena vertus, tvirtina norįs kuo greičiau pasirašyti taikos susitarimą su Azerbaidžanu pripažindamas Karabachą esant azerbaidžanietiška teritorija, antra vertus, ieško bent menkiausio preteksto nepasitraukti iš Karabacho. Viena iš pamėgtų N. Pašiniano taktikų – rengti karines provokacijas prieš azerbaidžaniečių karius ir šaukti, esą tai azerbaidžaniečiai pyškina į „vargšus armėnus“. Arba slapta minuoti teritorijas, kurias anksčiau ar vėliau privalės grąžinti Azerbaidžanui.

Kita taktika – ieškoti užtarimo Paryžiuje. O Prancūzijos prezidentas, tarsi būtų ne Prancūzijos, bet Armėnijos pastumdėlis, vėl šaukia, esą tai Azerbaidžanas sukėlė siaubingą karą.  

Karabachas – tai Azerbaidžano žemė. Slaptai.lt fotografija

Ne veltui Azerbaidžano prezidentui Ilhamui Alijevui pritrūko kantrybės ir jis viešai pareiškė: Azerbaidžanui nebereikia Minsko grupės paslaugų, Azerbaidžanui nepriimtini tendencingojo Paryžiaus tarpininkavimai. Neoficialiuose diplomatiniuose pokalbiuose oficialusis Baku net juokavo: jei ponas E. Macronas taip atkakliai siekia išplėsti Armėnijos teritoriją, tegul armėnams atiduoda, pavyzdžiui, pietų Prancūziją. Teisingas pastebėjimas: kas Prancūzijos prezidentui suteikė teisę dalinti svetimas teritorijas? Jei jau sąžiningai ieškome kaltųjų dėl 2020-ųjų rudens karo, turime pripažinti, jog, vaizdžiai tariant, dėl 2020-ųjų karo kalta … ir bedantė Minsko grupė, nesugebėjusi padėti Azerbaidžanui, ir Paryžius, visąlaik slapta kurstęs separatistines Jerevano viltis.

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas. EPA – ELTA nuotr.

Prancūzijos prezidento dar būtų galima pasiteirauti, kodėl prancūzų slaptosios tarnybos taip ir nesučiupo nė vieno šių metų spalio mėnesį riaušes prie Azerbaidžano atstovybių Paryžiuje rengusio armėnų separatisto? Bjaurių išpuolių 2022-ųjų spalio mėnesį būta dviejų. Po pirmojo, kuomet susirūpinęs Azerbaidžano prezidentas I. Alijevas paskambino į Paryžių, E. Macronas pažadėjo: daugiau nepasikartos. Bet – pasikartojo.

Prancūzijos lyderio žodis – nevertas nė sudilusio skatiko?

Beje, šių metų spalio 10-osios vakarą Vašingtone nežinomi asmenys iš automatinių ginklų apšaudė Azerbaidžano diplomatų automobilį. JAV slaptosios tarnybos kaltininkų dar nerado. Greičiausiai ir nesučiups, mat JAV, kaip ir Prancūzijoje, gyvena gausios armėnų bendruomenės. Oficialusis Vašingtonas, kuomet iškyla Karabacho tema, taip pat nėra iki galo nuoseklus.

2022.10.19; 08:14

Žvalgyba

Rusijos propaganda

Rusijos Federacijos ginkluotosioms pajėgoms užpuolus Ukrainą, Lietuvoje veikiančios prokremliškų radikalų grupės pradėjo platinti šiuos Kremliaus režimo veiksmus pateisinančius pareiškimus, skelbia Valstybės saugumo departamentas (VSD).
 
„Dalis šių grupių lyderių jau daug metų bendradarbiauja su Kremliaus režimo atstovais ir praeityje buvo išnaudojami bandant legitimizuoti šio režimo įvykdytą Krymo pusiasalio aneksiją ir karą Donbaso regione“, – rašoma VSD pranešime.
Rusijos prezidentą demaskuojančios publikacijos
 
„Labai tikėtina, kad šiuo tikslu šie asmenys bus išnaudojami ir Rusijos Federacijos pradėto karo prieš Ukrainą kontekste. Kremliaus režimui lojalių propagandistų sukurtoje produkcijoje ir Rusijoje organizuojamuose renginiuose šių grupių atstovai bus bandomi pateikti kaip didelės dalies Lietuvos visuomenės paramą turintys politiniai veikėjai, nors realiai jų politinė įtaka yra labai maža“, – tvirtina institucija.
 
Valstybės saugumo departamentas teigia įdėmiai stebintis procesus valstybės viduje ir pasirengęs įstatymų nustatyta tvarka užkardyti galimus bandymus destabilizuoti padėtį valstybėje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.02.24; 15:30
Trumposios naujienos

Kovo 6 d. Klaipėdoje, Karinių jūrų pajėgų Karo laivų flotilėje, oficialios ceremonijos metu į Europos Sąjungos Jūrų pajėgų komponento Viduržemio jūros pietų centrinėje dalyje vykdomą operaciją „Sophia“ išlydėti Lietuvos kariai. 12 Lietuvos karių tarnaus pirmojoje Lietuvos kariuomenės laivų apžiūros grupėje. 

Lietuvos kariai išlydimi į tarptautinę operaciją Sophia. Vyr. srž. Audriaus Vitkausko nuotrauka.

Operaciją jie vykdys iš Vokietijos karinio laivyno laivo „Rhein“. Planuojama, jog po dviejų trijų mėnesių juos pakeis nauja Lietuvos karių pamaina.

„Viduržemio jūroje vykdoma Europos Sąjungos operacija „Sophia“ yra ypač svarbi ir prioritetinė Europos bendrijai – ja siekiama užkirsti kelią nelegaliam žmonių gabenimui iš Šiaurės Afrikos, įgyvendinti ginklų embargo Libijai užduotis“, – išlydėdamas karius sakė krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas. Viceministras pabrėžė, jog šios operacijos sėkmė labai svarbi Europos Sąjungai ir visai tarptautinei bendruomenei, siekiant užtikrinti saugumą ir stabilumą Šiaurės Afrikoje. Todėl labai svarbu, kad prie tarptautinių bendruomenės pastangų prisideda ir Lietuva, siųsdama į šią operaciją savo karius, kurie tarptautinėse operacijose yra aukštai vertinami dėl profesionalumo, patikimumo, atkaklumo ir pasiaukojimo vykdant tarnybos užduotis.

Krašto apsaugos viceministras V. Umbrasas į misiją išvykstantiems kariams palinkėjo visokeriopos sėkmės garbingai atstovauti Lietuvai šioje svarbioje ES misijoje. Viceministras išvykstančios Laivų apžiūros grupės vadui vyresniajam leitenantui Vyteniui Bučiui įteikė kapeliono pašventintą Lietuvos Respublikos vėliavą, o kariams – simbolines dovanėles.

Į tarptautinę operaciją karių išlydėti atvyko ir Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vadas jūrų kapitonas Arūnas Mockus, Specialiųjų operacijų pajėgų ir Karo policijos vadovybės atstovai. Ceremonijoje taip pat dalyvavo Tauragės įgulos karo kapelionas kpt. Saulius Kristapavičius, į operaciją išvykstančių karių artimieji, Karinių jūrų pajėgų kariai.

Lietuvos kariuomenės laivo apžiūros dvi grupės dalyvauti tarptautinėje operacijoje „Sophia“ buvo parengtos jau 2016 metais. Jos sudarytos Karinių jūrų pajėgų karių pagrindu kartu su kariais iš Karo policijos, Sausumos ir Specialių operacijų pajėgų.

Pirmoji 12 karių grupė vykdys operacijas iš Vokietijos karinio laivyno laivo „Rhein“. Pagrindinės šios grupės užduotys – laivų, sukeliančių įtarimą dėl nelegalaus ginklų ar migrantų gabenimo identifikavimas, apklausa, stabdymas, apžiūra ir įtartinų asmenų bei jų plaukiojimo priemonių sulaikymas. Planuojama, kad antroji grupė pakeisti pirmosios į operacijos rajoną išvyks po dviejų-trijų mėnesių.

Lietuva operacijoje „Sophia“ dalyvauja nuo 2015 metų. Be išvykstančios laivo apžiūros grupės šiuo metu du Lietuvos karininkai tarnybą vykdo Italijos karinio laivyno lėktuvnešyje „Giuseppe Garibaldi“ dislokuotoje Pajėgų vadavietėje, dar vienas karininkas tarnauja operacijos „Sophia” vadavietėje Romoje (Italija).

Apie operaciją „Sophia“

Europos Sąjungos Taryba 2015 m. gegužę nusprendė pradėti ES karinę operaciją „Sophia“, kuria siekiama suardyti neteisėto žmonių gabenimo ir prekybos žmonėmis Viduržemio jūros regiono pietų centrinėje dalyje verslo modelį.

Nuo 2016 m. birželio mėn. Taryba sustiprino operacijai suteiktus įgaliojimus įtraukdama dvi pagalbines užduotis: mokyti Libijos pakrančių apsaugos ir karinio jūrų laivyno pajėgas ir prisidėti įgyvendinant JT ginklų embargą atviroje jūroje prie Libijos krantų.

Šioje ES operacijoje dalyvauja 25 ES šalys, kurios skiria karinius laivus, orlaivius ir kitus karinius pajėgumus operacijos užduotims atlikti. Šiuo metu operacijoje dalyvauja 5 laivai ir 6 orlaiviai

Vyr. srž. Audriaus Vitkausko nuotraukos.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2017.03.08; 05:46

Trumposios naujienos

Nuo kitų metų pradžios Lietuva, prisidėdama prie JAV vadovaujamos operacijos Irake „Įgimtas ryžtas“ (angl. Inherent Resolve“), kovojančios prieš Islamo valstybę (ISIS), į šią operaciją planuoja išsiųsti pirmąją 6 Lietuvos kariuomenės instruktorių grupę. Lietuvos kariai tarptautinėje operacijoje Irake dalyvaus Danijos karių kontingento sudėtyje, kur treniruos Irako saugumo pajėgas kovai su Islamo valstybe.

Dėl tokio principinio sprendimo – planuojamo bendro Lietuvos ir Danijos dalyvavimo JAV vadovaujamoje operacijoje Irake – krašto apsaugos ministras Juozas Olekas sutarė su Danijos gynybos ministru Peteriu Christensenu.

Amerikiečių kariai. Vytauto Visocko (slaptai.lt) nuotr.
Amerikiečių kariai. Vytauto Visocko (slaptai.lt) nuotr.

„Prisidėdami prie kovos su Islamo valstybe mes prisidedame prie tarptautinių pastangų sprendžiant saugumo problemas Pietuose ir užtikrinti stabilumą regione, o tai, kad mes ketiname dalyvauti šioje koalicijoje Danijos kontingento sudėtyje – tai ir mūsų glaudaus ir intensyvaus bendradarbiavimo dalyvaujant drauge tarptautinėse operacijose Afganistane, Malyje, taip pat ir tarptautinėse pratybose rezultatas, rodantis mūsų karių pasirengimą veikti drauge,“ – sako krašto apsaugos ministras J. Olekas.

Šiuos Lietuvos planus krašto apsaugos ministras J. Olekas pristatė liepos 20 d. Vašingtone, Jungtinėse Amerikos Valstijose, vykusiame Globalios koalicijos, kovojančios prieš Islamo valstybę, užsienio reikalų ir gynybos ministrų susitikime. Šiame susitikime JAV vadovaujamos koalicijos valstybių gynybos ministrai aptarė pasiektą pažangą karinėje kampanijoje prieš Islamo valstybę Irake ir Sirijoje.

Ministrai taip pat kalbėjo apie tolesnius veiksmus, pajėgumus, reikalingus atgaunant, stabilizuojant, išlaikant ir atstatant Islamo valstybės užgrobtas ir nuniokotas teritorijas Irake. Susitikime taip pat aptarta pažanga ir tolesnė koalicijos parama plėtojant Irako vyriausybines saugumo pajėgas, kurioms tenka pagrindinis kovos prieš Islamo valstybę krūvis Irako sausumoje.

Lietuvos kariai į tarptautinę operaciją Irake siunčiami pagal šių metų birželio 29 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė nutarimą, kuriame numatyta į JAV vadovaujamą operaciją „Įgimtas ryžtas“ siųsti iki 30 karių ir valstybės tarnautojų.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija (kam.lt).

2016.07.23; 16:16

Politinės intrigos

Pilietinis karas Sirijoje, karinga Rusijos diplomatijos pozicija, palaikanti valdantį režimą, verčia Lietuvą sunerimti. Panašų nerimą jautėme, kai lemtingomis atkurtos Lietuvos Respublikos nepriklausomybės įtvirtinimui 1991 m. sausio dienomis Artimuosiuose Rytuose sinchroniškai vyko JAV karinė operacija „Audra dykumoje“, gelbėjant savo sąjungininką Kuveitą nuo Irako agresijos.

Atrodė, visas JAV ir likusio Vakarų pasaulio politinis ir karinis dėmesys bus nukreiptas nuo įvykių Lietuvoje, bet taip, ačiū Dievui, neįvyko. Nors, atrodytų, Lietuva, pasirašiusi su Rusija dvišalę tarpvalstybinę taikos sutartį, įstojusi į NATO ir Europos Sąjungą, yra pakankamai saugi, įvykių Sirijoje metu pasirodė ženklų, kad ne viskas taip paprasta.

Continue reading „Konfliktas Sirijoje. Neaiški ateitis” →

Aktualijos

Š.m. kovo 7 dieną Vilniaus apygardos rytiniame teismo posėdyje Eglės Kusaitės gynėjas advokatas Kęstutis Stungys pasakė savo baigiamąją kalbą ir susilaukė kaltintojo Mindaugo Dūdos pastabų. Po to teisėjų kolegija –  Virginija Švedienė (pirmininkė), Jūratė Damanskienė ir Artūras Pažarskis – padarė pertrauką iki gegužės 6 dienos.

Tą dieną paskutinį žodį sakys pati E. Kusaitė, bet klausimų jai nei teisėjai, nei kaltintojas, nei advokatas jau neužduos.

Bylos nagrinėjimui buvo paskirtas nedidukas kambarys, bet pamačius, kiek daug žmonių susirinko klausytis advokato kalbos, teismo administracija veiksmą perkėlė į didelę erdvią salę, kurioje, tačiau, nebuvo mikrofonų. Posėdžio pirmininkei skelbiant posėdį pradėtu pasigirdo žiūrovų prašymai kalbėti garsiau.

Salėje beveik visos sėdimos vietos buvo užimtos, posėdį stebėjo daug Lietuvoje žinomų žmonių –   Seimo nariai Aurelija Stancikienė, Rytas Kupčinskas, Naglis Puteikis, Kovo 11 signataras Algirdas Endriukaitis, politikas ir teisinės realybės Lietuvoje kritikas Darius Kuolys, Katalikų Bažnyčios veikėjai kunigas Robertas Grigas ir Sesuo Nijolė Sadūnaitė, kompiuteriais apsiginklavę žurnalistai.

Continue reading „„Sukurk, sugauk ir sunaikink teroristę Eglę Kusaitę“” →