Ukrainos prezidentas Petro Porošenka paskelbė, kad atšaukiama karinė padėtis 10-yje šalies sričių, praneša „Interfax“.

„Dabar, 14 valandą, baigiasi karinės padėties galiojimas. Tai mano principinis sprendimas“, – pareiškė jis per Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos posėdį Kijeve.

„Norėčiau pabrėžti, kad Rusijos keliama grėsmė niekur nedingo. Būsiu jums atviras: jeigu ne rinkimai, mes prašytume Aukščiausiąją Radą pratęsti karinę padėtį“, – sakė P. Porošenka.

Jis pabrėžė, jog ir per karinės padėties galiojimo mėnesį šalis daug padarė, stiprindama savo gynybinį pajėgumą, taip pat ir tarptautinėje arenoje.

Karinė padėtis 10-yje Ukrainos sričių buvo įvesta lapkričio 26-ąją, kitą diena po to, kai Rusijos pasieniečiai Kerčės sąsiauryje apšaudė ir užgrobė tris Ukrainos laivus. Per incidentą trys Ukrainos jūreiviai buvo sužeisti. Iš viso Rusija sulaikė 24 Ukrainos jūreivius.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.27; 07:20

Ukrainos prezidentas pasirašė dekretą dėl karo padėties įvedimo. EPA-ELTA nuotr.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka trečiadienį pasirašė dekretą, kuriuo šalies pasienio regionuose įvesta karo padėtis. Tokį žingsnį prezidentas žengė po to, kai savaitgalį Rusijai užėmus tris Kijevo laivus, tarp šalių kilo didžiausia krizė per kelerius pastaruosius metus.

„Prezidentas Porošenka pasirašė įstatymą (dėl karo padėties įvedimo)“, – feisbuke informavo jo atstovas Sviatoslavas Cegolka.

Ukrainos parlamentas pirmadienį pritarė prezidento prašymui dešimtyje šalies pasienio regionų įvesti karo padėtį. Ji turėtų galioti 30 dienų.

Tiesa, buvo iškilę painiavos dėl to, kada tiksliai karo padėtis įsigaliojo. Kai kurie šalies pareigūnai tvirtino, kad ji pradėjo galioti jau pirmadienį. Prezidento atstovo komentaro šiuo klausimu gauti kol kas nepavyko.

P. Porošenka paprašė įvesti karinę padėtį po to, kai Rusijos pajėgos sekmadienį netoli aneksuoto Krymo krantų apšaudė ir užėmė tris Ukrainos laivus, o jų įgulas sulaikė.

Rusija užgrobė šiuos Ukrainos laivus Kerčės uoste. EPA-ELTA nuotr.

Antradienį Ukrainos prezidentas įspėjo, kad šaliai gresia karas su Rusija. Jis pridūrė, kad Kijevo pajėgos yra visiškos kovinės parengties.

Savo ruožtu premjeras Volodymyras Groismanas trečiadienį parlamente sakė: „Privalome visuomet būti pasirengę pasipriešinti mūsų priešės, dar neseniai buvusios mūsų kaimyne, agresijai.“

Pranešama, kad dekretas dėl karo padėties suformuluotas gana neapibrėžtai. Vis dėlto jis numato Ukrainos karinės gynybos stiprinimą, į kurį, be kita ko, gali įeiti oro gynybos ir pasienio postų stiprinimą. Taip pat bus saugomi infrastruktūros objektai ir imamasi informacijos saugumo priemonių. Kokios jos bus, neaišku. Dar vienas dekreto punktas laikomas griežtoje paslaptyje.

Informacijos šalltinis – ELTA

2018.11.29; 07:16

Ukrainos prezidentas Petro Porošenko

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pirmadienį patvirtino Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (SNBO) sprendimą dėl karinės padėties įvedimo Ukrainoje. Ukrainos Aukščiausioji Rada pirmadienį vėlai vakare šiam sprendimui pritarė – už įsako įsigaliojimą balsavo 278 parlamentarai. Tam, kad šalyje būtų įvesta karinė padėtis reikėjo 226 Ukrainos parlamentarų pritarimo.

Karinė padėtis galios Vinycos, Luhansko, Mykolajivo, Odesos, Sumų, Charkovo, Černigovo, Chersono srityse ir Azovo-Kerčės akvatorijoje. Visoje šalyje karinė padėtis įsigaliotų Rusijos atviros karinės agresijos atveju.

Karinė padėtis turėtų įsigalioti lapkričio 28 dieną. Skirtingai nei skelbta anksčiau, ji galios ne 60, o 30 dienų. Paties P. Porošenko teigimu vietinei televizijai, karinės padėties terminas sutrumpintas siekiant išvengti spekuliacijų susijusių su artėjančiais Ukrainos prezidento rinkimais. Įsake apie karinę padėtį nurodyta, jog prezidento rinkimai bus surengti 2019 metų kovo 31-ąją.

Karo padėties Ukrainoje įstatymas numato dalinę mobilizaciją, šalies oro erdvės gynybos stiprinimą ir kt. šalies saugumą stiprinančias priemones. Būtinybė įvesti karinę padėtį Ukrainoje iškilo sekmadienį, kai Rusijos karinės jūrų pajėgos Kerčės pusiasalyje, prie Kremliaus aneksuoto Krymo pusiasalio krantų, apšaudė ir užgrobė tris Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus.

Ukrainiečių teigimu, rusų atakos metu šeši Ukrainos jūreiviai buvo sužeisti, dviejų sužeistųjų būklė sunki. Užgrobti laivai prišvartuoti Kerčės sąsiauryje, laivuose buvę 24 Ukrainos karinio jūrų laivyno jūreiviai rusų kariškių buvo paimti į nelaisvę.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.27; 08:52

Ukrainoje gali būti įvesta karinė padėtis reaguojant į tai, kad Rusijos laivai sekmadienį Kerčės sąsiauryje apšaudė ir užgrobė tris Ukrainos laivus. Šį klausimą pirmadienį svarstys Aukščiausioji Rada. Taip pat pirmadienį įvyks skubus JT Saugumo Tarybos posėdis, skirtas įvykiams Juodojoje jūroje, praneša BBC.

Sekmadienį prezidento Petro Porošenkos sušauktame Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) posėdyje buvo prieita išvada, kad šalyje reikia įvesti karinę padėtį. 

„Rusijos veiksmai prieš Ukrainos karinių jūrų pajėgų yra ginkluota agresija prieš Ukrainą“, – pareiškė po posėdžio NSGT sekretorius Oleksandras Turčynovas.

NSGT siūlys Aukščiausiajai Radai įvesti Ukrainoje karinę padėtį 60 dienų laikotarpiui, pridūrė O. Turčynovas.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-26

Rusijos gynybos ministerija planuoja įtraukti į įskaitą visus šalies piliečiams priklausančius lengvuosius automobilius, praneša „Izvestija“.

Žinyba parengė 2014 metų kovo 14 d. gynybos ministro įsakymo Nr.151 pakeitimus. Naujajame dokumente sakoma, kad į įskaitą turi būti įrašyti Muitų sąjungos techninio reglamento M1 kategorijos automobiliai – visos lengvosios mašinos, naudojamos keleiviams vežti ir turinčios ne daugiau kaip aštuonias vietas.

Rusijos gynybos ministerija galės naudotis civiliniu transportu tik karinės padėties įvedimo atveju.

Numatoma, kad mobilizuoti automobiliai nebus siunčiami į karo veiksmų rajoną: jais kariškiai naudosis tol, kol bus pristatytas transportas iš rezervo. Iškart po to automobiliai turi būti grąžinti savininkams, jiems taip pat turi būti išmokėta kompensacija.

Dokumente pažymima, kad pirmenybė bus teikiama Rusijoje pagamintiems visureigiams.

Taikos metu bus vedama griežta automobilių įskaita, rašo „Izvestija“. Kariniuose komisariatuose kiekvienas automobilis turės techninės būklės kortelė, į kurią bus įrašyti pastarosios techninės apžiūros duomenys ir informacija apie privalomojo civilinės atsakomybės draudimo polisą.

Informaciją apie juridinių asmenų transportą ir specialiąją techniką kariniams komisariatams perduos ne tik Valstybinė automobilių inspekcija, Valstybinė techninė inspekcija bei Federalinė valstybinės statistikos valdyba, bet ir Federalinė mokesčių tarnyba, informuoja leidinys.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.24; 06:00

Štai tokį akibrokštą buvo sunku įsivaizduoti. Mūsų netobuli įstatymai taip netobulai sukalti, kad jei Lietuvoje ir imtų šeimininkauti „žalieji žmogeliukai“, mūsų kariai teisiškai negalėtų ginti valstybės. Kodėl? Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms ginklą pakelti leidžiama tik karo atveju.

Ir Greitojo reagavimo daliniams, ir visoms kitoms karinėms struktūroms uždrausta naudoti jėgą taikos sąlygomis. O „žalieji žmogeliukai“, kaip byloja karti Ukrainos patirtis, ateis tyliai, tarsi „iš niekur“, nekeldami didelio triukšmo. Jie įsiverš į mūsų teritoriją taip, kad akivaizdžios karinės intervencijos požymius būtų kuo sunkiau pastebėti.

Tad LRT televizijos laidos „Savaitė“ žurnalistė Joana Lapėnienė iškėlė vieną iš rimčiausių nūdienos klausimų – kaip elgsimės, jeigu, neduok Dieve, iš Kaliningrado pusės ims plūsti modernia ginkluote apsikarstę vyrai, dėvintys karinę uniformą be atpažinimo ženklų? Ginsimės ar tik stebėsime, kaip mus okupuoja?

Continue reading „Ar bus leista Lietuvos kariams ginti Lietuvą?“

voicek_jeruzelski

Paskutinis komunistinis Lenkijos vadovas Voicechas Jeruzelskis (Woiciech Jaruzelski) šiandien paskelbtame interviu pareiškė, kad greitai mirs, pranešė radijas Svoboda (Laisvė).

Lenkijos tabloido Super Express publikacijoje sakoma, jog Jeruzelskis pareiškė, kad jo savijauta labai prasta ir jam gyventi liko nebe daug.

Pasak jo, jis ketina mirti savo namuose. Dabar 88 metų buvęs generolas gydomas nuo vėžio. Pernai dėl limfų sistemos vėžio teismas pripažino jį negalinčiu dalyvauti procesuose, kuriuose jis kaltinamas, įvedęs karinę padėtį Lenkijoje 1981 metais ir prisidėjęs kaip to meto gynybos ministras prie darbininkų demonstracijos slopinimo 1970 metais, kai žuvo 44 žmonės.

Continue reading „Paskutinis komunistinis Lenkijos vadovas Jeruzelskis pareiškė, kad greitai mirs“