Karinio laivo „Aukštaitis“ vadas komandoras leitenantas Mindaugas Žukas

Nors bene dažniausiai kalbėdami apie krašto gynybą galvojame apie sausumos pajėgas, Lietuvos kariuomenė vis dėlto gali pasigirti ne tik vikšrinėmis transporto priemonėmis, sąjungininkų šarvuočiais ir sausumoje vykdomomis pratybomis. Kaip sako karinio laivo „Aukštaitis“ vadas komandoras leitenantas Mindaugas Žukas, Lietuvos trispalvė plevėsuoja ir jūroje, taip primindama visiems, kad mūsų valstybė turi ir jūrinės valstybės statusą.
 
Kalbėdamas apie Lietuvos karines jūrų pajėgas, M. Žukas pripažįsta, kad jūrininko profesija dažnai yra romantizuojama – kaip sako kariuomenės laivo vadas, karo jūrininkai privalo būti sumanūs, gebėti veikti greitai ir racionaliai įvairiausiomis situacijomis bei, žinoma, prisitaikyti prie gyvenimo laive esant įvairiausioms oro sąlygoms. Pasak komandoro leitenanto, Karinis jūrų laivynas turi įvairiausių funkcijų – ne tik dalyvauti tarptautinėse pratybose su NATO sąjungininkais, tačiau ir vykdyti išminavimo operacijas, teršalų jūroje likvidavimo bei paieškos ir gelbėjimo funkcijas.
 
Interviu naujienų agentūrai ELTA karinio laivo „Aukštaitis“ vadas taip pat papasakojo apie laivyno galimybes, vykstančias pratybas, planuojamus naujus pirkinius, įvardijo, ko reikia geram jūrininkui, ir pasidžiaugė, kad laivyne yra ir moterų: viena jų – M. Žuko pavaduotoja, potenciali pirmoji Lietuvoje karinio laivo vadė.
 
Karinių jūrų pajėgų funkcijų yra ne viena – povandeninės ir viršvandeninės aplinkos stebėjimas ir kontrolė, išminavimo operacijos, laivybos apsauga ir kontrolė bei kitos. Kokios dar yra laivyno funkcijos?
 
Karinės jūrų pajėgos yra Lietuvos kariuomenės dalis ir tos funkcijos iš esmės daug nesiskiria nuo kitų rūšių kariuomenės, tiesiog vyksta kitoje terpėje – jūrinėje aplinkoje. Tai galbūt suteikia kažkokią specifiką. Be to, mes esame atsakingi už paieškos ir gelbėjimo funkcijas jūroje bei teršalų likvidavimą. Jeigu kalbėtume konkrečiai, tai Karinės jūrų pajėgos atlieka tokias funkcijas, kaip teritorinės jūros ir išimtinės ekonominės zonos apsauga, kontrolė ir gynyba. Kaip ir minėjote, aplinkos – viršvandeninės, antvandeninės ir povandeninės – stebėjimas ir kontrolė. Taip pat turime atlikti išminavimo funkciją, teikti pagalbą kitoms valstybės institucijoms vykdant tam tikras operacijas jūroje: ar tai būtų priešteroristinės operacijos, ar kitos. Remiame sienos apsaugos operacijas, vykdome laivybos kontrolę ir apsaugą. Jau minėjau paieškos ir gelbėjimo operacijas: koordinavimas, vadovavimas ir organizavimas visų gelbėjimo operacijų. Tokios yra pagrindinės mūsų funkcijos.
 
Kurias funkcijas atliekate dažniausiai?
 
Matyt, tos funkcijos priklauso nuo skirtingų laivų klasių, mūsų padalinių. Mes dabar esame patruliniame laive, tai mūsų funkcijos labiau orientuotos į nacionalines užduotis, kaip kontrolė, gynyba, informacijos rinkimas, suvereniteto užtikrinimas. Jeigu yra priešmininiai laivai, tai jie labiau orientuoti į išminavimo operacijas, jie dalyvauja NATO junginiuose. Turime štabo ir aprūpinimo laivą, kuris suteikia galimybes iš jo vadovauti tam tikriems junginiams. Kaip tik prieš kelias dienas – birželio 18 d. Lietuva parėmė NATO vėliavą ir pradėjo vadovauti Aljanso nuolatinės parengties priešminių laivų grupei 1.
 
Kokia yra laivyno sudėtis? Kokios jų galimybės?
 
Kalbant platesniu mastu, organizacija gali būti suskirstyta pagal įvairius faktorius. Jei vyksta kažkokia operacija, būna operacinio vadovavimo grandinė, sukuriamos laivų grupės, jiems vadovauja paskirti vadai. Jeigu yra labiau kasdienė organizacija, laivai gali būti suskirstyti pagal atliekamas funkcijas: dažniausiai skirstoma divizionais, eskadronais. Kiekviename eskadrone būna labai panašūs laivai – Lietuvos atveju Karinių jūrų pajėgų Karo laivų flotilėje turime patrulinių laivų, priešmininių laivų bei pagalbinių laivų ir katerių divizioną.
 
Šiuo metu karinėse jūrų pajėgose turime 8 laivus, įskaičiuojant ir gelbėjimo laivą „Šakiai“ bei du uosto katerius.
 
Verta paminėti, kad laivyną sudaro ne vien laivai. Karines jūrų pajėgas, be Karo laivų flotilės, šiuo metu sudaro logistikos tarnyba, mokymo centras, povandeninių veiksmų komanda, Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba, Jūrų gelbėjimo ir koordinavimo centras.
 
Klaipėdoje veikia Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla (LAJM), kariuomenės specialistus ruošia ir Lietuvos karo akademija. Ar, kalbant konkrečiai apie laivyną, netrūksta specialistų? Ar turite specialistų iš užsienio?
 
Laivas yra kaip mažas miestelis, kuris išeina į jūrą ir gamina savo elektrą, turi elektrinę, turi vandenvietę, gaisrinę, jeigu įsipliekstų gaisras.
 
Laivas turi savo gydytoją, jei kažkas susirgtų. Turime būti pasiruošę visoms įmanomoms situacijoms. Kadangi pagalbą iš išorės prisikviesti gali būti labai sunku arba jos atvykimas gali užtrukti, mums reikalingi kiekvienos srities labai geri specialistai arba netgi kelias sritis išmanantis specialistas. Tuos specialistus mes bandome kuo geriau ruošti. Jie rengiami tiek Lietuvoje, tiek užsienyje: Lietuvoje vykdome programą karininkams, yra galimybė studijuoti LAJM – studentai papildomai lanko vadų kursus, kur, be civilinės išsilavinimo dalies, jie susipažįsta su karyba. Jaunuoliai gali stoti į Generolo Jono Žemaičio karo akademiją, jie ten būna atrenkami į jūrininkus ir tiesiog rotuojami į tą patį LAJM, bet jau su kadeto kariškio statusu.
Baltijos jūroje sunaikinta nuo Antrojo pasaulinio karo likusi mina. KAM nuotr.
 
Yra atvejų, kai mes iš gabesnių liktinių rengiame karininkus. Taip pat siunčiame žmones į kursus užsienyje, kartais žmonės savo pirminį karininko išsilavinimą gauna užsienio karo akademijose. Tai buvo šiek tiek plačiau naudojama anksčiau, prieš Lietuvai tampant NATO nare, nes buvo vykdomos programos „Partnership for peace“. Dabar labai smagu matyti, kad Lietuva, kaip NATO narė, tą pačią programą vysto su ukrainiečiais, kitomis šalimis. Tuo metu senosios NATO narės, siekdamos pakelti Lietuvos lygį, priimdavo žmones studijuoti užsienio karo akademijose. Mums tai yra labai aktualu, kadangi treniruojamės ir siekiame visą laiką bendradarbiauti su savo partneriais. Per kursus sugebame ne tik išmokti mokomąją medžiagą, bet ir susipažinti su tų šalių kultūra, taktika, technika, pažinti tos šalies aplinką. Jeigu atsitiktų, kad mes vykdome mokymus ar kažkokias operacijas kitoje šalyje, mes jau turime žmonių, kurie ten yra buvę, galbūt turi ratą pažįstamų, tada galima pasiekti gerą sinergiją.
 
Kalbant apie žmones, į kuriuos mes norime investuoti ir išleisti į kursus, ypač svarbi kruopšti jų atranka. Čia reikia didelės motyvacijos, ne vien turi gerai išmanyti savo darbą, bet dažnai ir kovoti su aplinka – jeigu bus didelis bangavimas ar būsi ilgai išplaukęs toli nuo namų. Nelengva identifikuoti tuos motyvuotus ir kuo gabesnius žmones, kad į juos investavus daug pastangų, laiko ir galbūt pinigų, būtų grąža.
 
Tęsiant mokslo temą – ar laivyno technika ir turimi ištekliai kaip nors pasitarnauja mokslininkų darbui?
 
Taip, tai yra labai įprasta praktika tiek užsienyje, tiek Lietuvoje. Džiugu, kad ta praktika yra įsivažiavusi. Ne per seniausiai mes rengėme hakatoną – tai buvo didelio atgarsio susilaukęs renginys, nes dalyviai galėjo gyventi karo laive, jie čia dirbo, atsakinėjo į jiems iškeltus klausimus. Ieškojo sprendimų, kaip atlikti tam tikras užduotis, siūlė naujoves. Taip pat yra įsteigtas Karinių jūrinių inovatyvių technologijų centras, Lietuvos karinės jūrų pajėgos dalyvauja ir Europos „Ocean 2020“ projekte, kur siekiama tobulinti Europos karinės pramonės galimybes – vystyti produktus ir juos gaminti čia, Europoje. Dažnai sulaukiame skambučių ir iš pavienių žmonių, kurie turi gerų idėjų. Bandome bendradarbiauti su mūsų mokslininkais. Tai yra įdomu ir mums, ir jiems, kadangi mes, kaip specialistai, galime atsakyti į tam tikrus specifinius klausimus.
 
Jūs vadovaujate laivui „Aukštaitis“, kuriame dabar esame. Papasakokite apie dabar vykstančias pratybas. Koks jų tikslas, kas dalyvauja?
 
BALTOPS būtų galima būtų versti kaip „Baltijos operacija“. Tai yra kasmetiniai mokymai, kurie nėra atsitiktiniai – jie yra planuojami, vyksta kiekvienais metais. Dabar jie vyksta 49 kartą. Mūsų karinėms jūrų pajėgoms „Baltijos operacija“ yra vieni pagrindinių mokymų metuose, nes šie mokymai paprastai būna labai dideli. Šiuos metus būtų galima išskirti – tai yra pirmieji dideli mokymai ne tik Lietuvai, bet ir kitoms šalims po pandemijos. Tai daro įtaką planavimui. Labai džiugu matyti, kad net ir šioje išskirtinėje situacijoje mes rodome vienybę, gebėjimą planuoti ir atlikti tuos mokymus. Šiemet mokymuose dalyvauja 17 NATO sąjungininkių šalių ir 2 partnerės šalys. Iš viso skaičiuojama per 3 tūkst. dalyvių. Daugybė platformų – tiek karo laivų, tiek orlaivių. Šias pratybas veda ir organizuoja 6-asis JAV laivynas ir tikslas yra treniruotis NATO tarpusavio sąveikoje, per bendras procedūras, taktikas, tuo pačiu parodyti gebėjimą veikti kartu, skleisti žinią, kad NATO yra ir šiame regione, kad NATO yra pasiruošusi vykdyti plataus masto operacijas.
 
Pratybų geografinis išsidėstymas labai platus. Būtų galima sakyti, kad jos vyksta visoje Baltijos jūroje. Paprastai mokymai gali susidėti iš kelių etapų: vienas etapas vyksta vienoje vietovėje, kitas – kitoje, nes toje vietoje galima pasitelkti tos šalies orlaivius, galbūt reikia pajėgas išskirstyti, kad jie galėtų vieni kitų nematyti ir panašiai.
 
Koks Karinių jūrų pajėgų potencialas priešintis ar vykdyti kovines užduotis? Kokia funkcija bendrame NATO pajėgų kontekste?
 
Manau, kad mūsų indelis į NATO yra labai svarbus, kadangi mes įvykdėme tą kokybinį šuolį, mūsų yra prašoma prisidėti. Mūsų išminavimo galimybės yra labai vertinamos, tai yra viena iš iškeltų užduočių Lietuvai. Mes skiriame laivus į NATO priešmininių laivų grupes, galime pasiūlyti netgi savo štabą priešmininių laivų grupėje. Taip pat prie visos kolektyvinės gynybos mes, kaip Karinės jūrų pajėgos, prisidedame siųsdami savo karius į misijas – pavyzdžiui, misijas „Atalanta“, „Sofija“, „Irini“ ar kitas. Stengiamės prisidėti tuo, kuo galime. Mūsų pajėgumus vertinčiau per bendrą kolektyvinės gynybos prizmę. Žinoma, mes turime ir savo nacionalinius planus, apie kuriuos aš negaliu daug pasakoti – kokios yra užduotys ir ką mes turėtume vykdyti tam tikrais atvejais. Stengiamės kuo daugiau treniruotis ir prisidėti prie bendro NATO įvaizdžio ir užduočių.
 
Ar Kariniam jūrų laivynui yra planuojami nauji technikos pirkiniai?
 
Laivai yra sudėtingi mechanizmai, labai daug įrangos. Dažnai laivas yra statomas 30-iai metų – toks būna planuojamas jo gyvenimas. Per tuos 30 metų gali keistis tiek užduočių specifika, tiek politinė padėtis. Poreikiai gali keistis dažniau, nei yra suplanuotas laivo gyvenimas. Dažnai technologijos žengia daug greičiau nei keičiasi planuojamos užduotys. Laivai nuolat turi būti atnaujinami, nuolat reikia planuotis naudojamos įrangos aptarnavimą – čia mes vykdome nemažus pirkimus.
Tarptautinės pratybos Baltijos jūroje. Lietuvos kariuomenės nuotr.
 
Laukiame naujo karinės paieškos ir gelbėjimo laivo, planuojama yra įsigyti naujus radarus stebėjimams, kurie būtų ant mūsų laivų. Taip pat laukiame dar vieno priešmininio laivo, kuris pakeis jau nurašytą laivą „M52 Sūduvis“. Pastarąjį tikimės išvysti kaip muziejaus eksponatą Klaipėdos mieste ir prieinamą visuomenei.
 
Sunku įvardinti konkrečiai, nes didelė dalis pirkimų būna, pavyzdžiui, gamintojo garantinis aptarnavimas įrangai. Kartais ta įranga būna tokia moderni, kad pats ją gali aptarnauti tik iki tam tikro lygio. Perkame ir smulkesnius, inovatyvius dalykus, kurių nelabai galėčiau atskleisti.
 
Kai kalbame apie kariuomenę, įprastai pagalvojame apie sausumos pajėgas. Ar Karinėms jūrų pajėgoms netrūksta dėmesio finansine prasme?
 
Karinės jūrų pajėgos yra Lietuvos kariuomenės dalis ir aš pasitikiu mūsų aukštesnių vadų sprendimais. Mūsų užduotis yra puoselėti jūrinės valstybės dvasią – sakome, kad trispalvė jūroje saugo. Siekiame, kad būtume suprasti kaip jūrinė valstybė, kadangi uostas Lietuvai yra labai svarbus tiek morališkai, tiek finansiškai. Bandome daryti savo darbą kuo geriau, kad nebūtume užmiršti. O juokaujant galima pridurti, kad angliškai laivas vadinamas „ji“, nes beprotiškai daug kainuoja išlaikyti dažuose ir pudroje (angl. paint and powder).
 
Grįžkime prie laivyno funkcijų. Paminėjote teršalų likvidavimo funkciją. Aplinkosaugai skiriamas dėmesys didėja visame pasaulyje. Kaip Lietuvos Karinės jūrų pajėgos atlieka taršos likvidavimo užduotis?
 
Mes turime specialų tam skirtą laivą – gelbėjimo laivą „Šakiai“. Tikimės ir laukiame naujo laivo, kuris būtų modernesnis, labiau pritaikytas kokybiškiau atlikti gelbėjimo operacijas. Tokių operacijų spektras labai platus – žvejai, konteineriniai, didesni civiliniai laivai, galbūt orlaivio avarija. Ne paslaptis, kad su laivais nutinka visokių situacijų, pavyzdžiui, išsilieja teršalai. Specifiniai gelbėjimo laivai yra pritaikyti surinkinėti taršą ir man asmeniškai taršos surinkinėti nėra tekę, bet mes treniruojamės kartu su gelbėjimo laivu statyti bonus – tai yra tokios užtvaros, kad galėtume izoliuoti naftos produktus, juos surinkti, išfiltruoti.
 
Tarptautinės pratybos Baltijos jūroje. Lietuvos kariuomenės nuotr.

Karinėse jūrų pajėgose visuose laivynuose skiriamas labai didelis dėmesys aplinkosaugai, nes tai yra terpė, kurioje mes dirbame – ypač stengiamės ja rūpintis. Būna mokymai naudojant sonarus ir, pastebėjus kažkokius žinduolius, tie mokymai yra stabdomi, kad kuo mažiau paveiktume jūros gyvūniją. Yra tarptautinės konvencijos, pavyzdžiui, MARPOL, yra saugomos teritorijos (Natura 2000), nurodančios, ką gali atlikti jūroje. Smagu pasidžiaugti, kad Lietuvos Karinės jūsų pajėgos netgi stengiasi eiti žingsniu į priekį. Stengiamės visus „nešvarius“ darbus atlikti krante, uoste – pavyzdžiui, šalinti skysčius uoste, nors pagal tarptautinę konvenciją mes tai galėtume ir jūroje daryti.
 
Dar viena funkcija, apie kurią ir pats užsiminėte, yra išminavimo operacijos. Baltijos jūroje yra nemažai karo laikų minų. Ar vykdote kažkokias profilaktines išminavimo operacijas?
 
Galima paminėti, kad funkcija vykdoma skirtingomis linijomis – turime savo nacionalinius planus, taip pat nuolat „švariname dugną“ – organizuojame tam tikrus mokymus, pavyzdžiui, kaip „Atvira dvasia“ (Open spirit), kai skirtingų šalių laivai susirenka Lietuvoje, Latvijoje ar Estijoje ir treniruojasi bei ieško tikrų istorinių minų. Išminavimas yra labai svarbus, nes, kaip pajuokaujant galima sakyti, kiekvienas laivas gali būti išminavimo laivas, tik kai kurie – vieną kartą. Nors tikrovė yra, kad minos dabar gali būti labai išmanios. Minos yra, vertinant karišku ar taktiniu požiūriu, gana pigus ir efektyvus ginklas, miną gali išmesti bet koks laivas, užblokuoti uostą ir atkirsti komunikacijos strategines linijas – tai padarytų įtaką tiek šalies ekonomikai, tiek saugumo situacijai. Tai yra paprastas ir efektyvus ginklas, todėl labai džiaugiamės savo galimybėmis, siekiame jas išlaikyti ateityje, netgi plėsti išminavimo pajėgumus.
 
Švedija net kelis kartus įtarė, kad į jos jūrų zoną buvo įplaukę Rusijos laivai. Kas, kalbant apie saugumą jūros pasienyje, labiausiai kelia nerimą? Ar pasitaiko provokacijų?
Tarptautinės pratybos Baltijos jūroje. Lietuvos kariuomenės nuotr.
 
Lietuvos kranto linija yra šiek tiek kitokia nei Švedijos, mes neturime tiek daug salų ir geografiškai mums yra patogiau stebėti. Galiu patikinti, kad stebėjimas yra vykdomas, tai atlieka ne tik laivai, bet yra ir stacionarios kranto radiolokacijos stotys, kurios dirba visą laiką. Tikslių duomenų negaliu atskleisti, bet stebėsena yra nuolatinė. Jeigu mums iškyla poreikis stebėti papildomai, mes galime pasitelkti laivus, surinkti kažkokią informaciją apie pažeidimus. Mums kartais tenka užkardyti tuos pažeidimus, pastebėjus, kad galėtų įvykti kažkokia situacija. Taip pat – rinkti vienokią ar kitokią informaciją, kartais priminti Tarptautinę jūrų teisės konvenciją ar pateikti dokumentuotus jos pažeidimus.
 
2015 m. Karinės jūrų pajėgos (KJP) atrado sudužusį ir nuskendusį „AN-2“ lėktuvą. 2014 m. Baltijos jūroje, ties Klaipėda, paslaptingai dingo žvejų laivas ir du įgulos nariai, kurie nebuvo rasti. Baltijos jūroje dingusių žvejų paieškos ir gelbėjimo operaciją vykdė Lietuvos karinių pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras. Kokios realios laivyno radiolokacinės galimybės?
 
Galiu pasakyti, kad, be gelbėjimo laivo, mes visada turime ir budinčius pajėgumus, kurie yra pasiruošę labai greitai reaguoti į situacijas. Taip pat atlikti gelbėjimo operacijas. Jos kartais vyksta toli nuo kranto ir tiesiog reikia suprasti, kad jūra yra labai didelė, o joje atrasti tą mažą objektą kartais yra beprotiškai sunku ne vien laivams, bet net ir pasitelkiant orlaivių pagalbą. Apsunkinti paiešką gali ir kažkokios nepalankios fizinės, gamtinės aplinkybės – lietus, vėjas, didelis bangavimas, sunki audra. Visą laiką turime galvoti ne tik apie tuose nelaimės ištiktus žmones, bet ir apie savo būklę, kad ir pats begelbėdamas nepapultum į pavojų. Tikslios statistikos nepasakysiu, bet KJP Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras tikrai turi daug darbo. Verta pažymėti, kad mūsų gelbėjimo atsakomybės rajonas yra netgi platesnis nei mūsų išskirtinė ekonominė zona. Taip pat centras yra atsakingas už gelbėjimus Kuršių mariose. Tiek mariose, tiek jūroje esant poreikiui bendradarbiaujama ir su Karinėmis oro pajėgomis, ir su Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
 
Koks yra mūsų – Lietuvos – laivyno amžius?
 
Karinių jūrų pajėgų gimtadienį minime liepos 4 d., kai 1992 m. buvo atkurtos Lietuvos kariuomenės Jūrų pajėgos. Man būtų labai džiugu tą laivyno istoriją trumpai išplėsti: turėjome pirmą Lietuvos karo laivą „Prezidentas Smetona”, buvo ir uosto katerių, o 1935 m. rugpjūčio 1 d. kariuomenės vado generolo Stasio Raštikio įsakymu buvo įsteigtas Lietuvos karinis laivynas. Yra žinoma apie kuršių gentį, kurie buvo nuožmūs ir geri jūrininkai. Istorija rodo, kad, nors ir neturėjome laivyno, tiek medieną tiekdavome, tiek netgi esame tų laikų karo laivus iš medžio su burėmis statę. Kai kalbame apie pakilimą, paminime ir tai, kad Lietuva buvo nuo jūros iki jūros. Tas įdirbis kažkur yra ir tos jūrininkų istorijos mes turime.
 
Jūrininko profesija, ne paslaptis, dažnai yra romantizuojama – jūra, istorija, krašto apsauga ir panašūs vaizdiniai galvoje iškyla, kalbant apie Karines jūrų pajėgas. Kokių savybių reikia geram jūrininkui? Kokie didžiausi iššūkiai iškyla jūroje?
 
Manau, kad jūrininkas, kalbant tiek bendrąja prasme, tiek kariškis jūrininkas, visų pirma turi būti labai atsidavęs, pasiruošęs aukotis. Jis turi būti labai sumanus, nes iškyla nenumatytų situacijų, kai nepavyksta remtis kažkokiomis instrukcijomis, kai reikia veikti sumaniai, nebūtinai pagal vadovėlius. Taip pat galbūt yra romantizuojama, kad jūrininkai daug šalių aplanko – jie turi būti išprusę, turėtų mokėti užsienio kalbų, gražiai elgtis, išmanyti etiketą. Turime ir merginų – galime pasidžiaugti, kad būtent šiame Karinių jūrų pajėgų laive turime pirmąją laivo vado pavaduotoją merginą – kpt. ltn. Agniją Aleknaitę. Tai mano dešinioji ranka, tikrai labai gabi mergina.
Tarptautinės pratybos Baltijos jūroje. Lietuvos kariuomenės nuotr.
 
Tikiu, kad ji greitu metu bus pasiruošusi perimti mano užduotis ir tapti pirmąja moterimi, vadovaujančia Lietuvos karo laivui. Pas mus laive fizinių darbų yra kiek mažiau, gal kiek psichologiškai sunkiau, nes reikia daug ką apgalvoti. Todėl manau, kad didžiąją dalį darbų visavertiškai gali atlikti ir merginos. Laivo įranga yra vienas dalykas, bet įgula turi būti išskirtinai vieninga, kaip vienas kumštis. Galiu pasidžiaugti, kad mūsų laivų įgulos yra tikrai labai profesionalios, labai motyvuotos – aš su tokiu požiūriu jaučiuosi saugus ir pasitikiu jais. Galime vykdyti viso spektro užduotis. Lietuviai tikrai gali jaustis saugūs.
 
Teko matyti, kad jūs pats prisidėjote prie koronaviruso pandemijos suvaldymo – apsauginių skydelių gamybos. Ar ir kiti karininkai prisijungė prie įvairių iniciatyvų?
 
Kadangi domiuosi ir mėgstu technologijas, labai greitai kartu su bendraminčiais subūrėme grupę, kurioje diskutavome, kaip galime prisidėti. Keitėmės informacija, kūrėm dizainą, darėm prototipus. Tuomet su draugu pagaminome per 100 vnt. apsauginių skydelių, kuriuos paaukojome Klaipėdos ligoninėms. Vėliau šią idėją pasiūliau Karinių jūrų pajėgų karininkų klubui, kurio narys esu. Už savanoriškai suaukotus pinigus pavyko pagaminti 260 vienetų skydelių, kurie vėliau buvo paaukoti. Taip pat per pandemiją karininkų klubas dalyvavo „Stiprūs kartu“ iniciatyvoje, rėmė Šaulių sąjungą ir organizavo kraujo donorystes akciją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.21; 06:00

Komandoras Audrius Venckūnas perima vadovavimą NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų I grupei. Vyr. srž. Marius Vågenes Villanger nuotr.

Šią savaitę Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų karininkas kmdr. Audrius Venckūnas perėmė vadovavimą NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų I grupei (SNMCMG1) iš Norvegijos kmdr. Henningo Knudseno-Haugės. Tai ne tik didelė garbė ir atsakomybė, bet ir stiprus pasitikėjimas Lietuva kaip stipria NATO partnere, pabrėžia Lietuvos kariuomenė.
 
Komandoras Audrius Venckūnas. Ltn. Tomo Donausko nuotr.

Neseniai vykusių tarptautinių jūrinių pratybų „BALTOPS 2020“ („Baltijos operacija 2020“) metu kmdr. A. Venckūnas vadovavo jungtiniam priešmininiam užduoties junginiui, kurio pagrindą sudarė NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų I grupė (SNMCMG1) ir priskirti papildomi kitų šalių priešmininiai laivai.
 
„BALTOPS 2020“ pratybos mums buvo paskutinis akordas prieš pradedant budėjimą NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų I grupėje. Esu įsitikinęs, kad po pratybų esame pasiruošę vykdyti šią NATO užduotį“, – Lietuvos kariuomenės pranešime cituojamas kmdr. A. Venckūnas.
 
Karininkas grupei vadovaus pusę metų iš Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų štabo ir aprūpinimo laivo „Jotvingis“ (N42).
 
NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų 1-oji grupė ir ją sudarantys laivai yra NATO greitojo reagavimo pajėgų sudėtinė dalis. Laivai Baltijos jūroje dislokuojami siekiant stiprinti saugumą jūroje ir užtikrinti NATO sąjungininkų solidarumą ir įsipareigojimą kolektyvinei gynybai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.21; 02:00

Mūsų kariuomenė. Jūrininkų uniforma. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Laivai – iš NATO jūrinių pajėgų Nuolatinės parengties priešmininių laivų 1 grupės junginio (angl. Standing NATO Mine Countermeasures Group One, SNMCMG1).

Gegužės 28-30 dienomis Klaipėdoje lankysis trys NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų 1-osios grupės laivai – vadovavimo ir aprūpinimo laivas „Donau” (Vokietija), priešmininiai laivai „Fulda“ (Vokietija) ir „Ramsey“ (Jungtinė Karalystė). Tai bus NATO laivų logistinio apsirūpinimo vizitas Klaipėdos uoste pasipildant reikalingomis atsargomis.
 
Laivų vizito programoje numatytas NATO priešmininių laivų grupės vadovybės ir štabo darbinis susitikimas su Lietuvos karinių jūrų pajėgų atstovais.
 
Birželio pabaigoje Lietuva iš Norvegijos perims vadovavimą NATO priešmininių laivų grupei.
 
Šiemet Lietuva NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų I grupei skiria štabo ir aprūpinimo laivą N42 „Jotvingis” ir dalį laivų grupės štabo personalo. Be laivo „Jotvingis“ šiemet iki metų pabaigos į šią NATO laivų grupę priešmininius laivus skirs dar šešios valstybės: Belgija, Estija, Latvija, Nyderlandai, Norvegija ir Vokietija.
 
NATO priešmininių laivų grupė dalyvaus įvairiose pratybose ir išminavimo operacijose Baltijos, Šiaurės ir Norvegijos jūrose.
 
2019 metų lapkričio-gruodžio mėnesiais laivas N42 „Jotvingis“ dalyvavo priešmininių laivų operaciniuose mokymuose Belgijoje, po kurių tarptautinė komisija nusprendė, kad laivas ir įgula atitinka visus NATO keliamus reikalavimus NATO laivų junginio štabo laivui.
 
NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų I grupė yra NATO tarptautinių greito reagavimo pajėgų jūrinio komponento dalis, pavaldi NATO sąjungininkų jūrų vadavietei, kuri yra įsikūrusi Londone.
 
Junginio vadą ir štabą rotacijos pagrindu 6-12 mėnesių tarnybai skiria NATO jūrinės valstybės. 2014 m. NATO Nuolatinės parengties priešmininių laivų I grupei pirmą kartą vadovavo Lietuvos karininkas – kontradmirolas Giedrius Premeneckas iš laivo „Jotvingis“, kuriame buvo įsikūręs grupės štabas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.28; 05:00

Jūroje – dragūnų bataliono kariai ir Portugalijos jūrų pėstininkai. KAM nuotr.

Baltijos jūros pakrantėje ties Nemirseta rugpjūčio 7-ąją surengta bendra Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono, Karinių jūrų pajėgų ir Portugalijos rotacinių pajėgų amfibinė operacija.

Ji vykdyta iš Lietuvos karinių jūrų pajėgų patrulinio laivo „Dzūkas“ (P12). Operacijoje dalyvavo dragūnų bataliono būrys, sudarytas iš profesinės karo tarnybos karių. Operaciją suplanavo ir padėjo įgyvendinti Portugalijos jūrų pėstininkų korpuso rotacinė kuopa su savo turimomis lengvosiomis pripučiamosiomis valtimis.

„Portugalų jūrų pėstininkai per kelias savaites padėjo mūsų kariams pasirengti pirmajai bataliono istorijoje tokio pobūdžio operacijai. Iš pradžių dragūnai susipažino su valčių galimybėmis Kuršių mariose, atliko infiltravimosi, puolimo ir eksfiltravimosi valtimis veiksmus Kairių poligone, vėliau Karinių jūrų pajėgų karo laivų flotilėje mokėsi laipintis į karo laivą ir iš jo. Šiuos pasirengimus vainikavo operacija jūroje“, – sakė dragūnų bataliono vadas majoras Arnoldas Vasiliauskas.

Patrulinio laivo „Dzūkas“ vado ir Portugalijos jūrų pėstininkų patirtis bei dragūnų kovinis pasirengimas leido sėkmingai įvykdyti suplanuotą operaciją. Jūros bangoms siekiant 1,7 metro aukštį, dragūnai ir portugalų jūrų pėstininkai operatyviai perlipo į nuleistas valtis, audringoje jūroje įveikė keleto jūrmylių atstumą iki kranto ir surengė objekto šturmą. Atlikę užduotis sausumoje, kariai valtimis pasiekė laivą „Dzūkas“ ir juo skubiai pasitraukė iš operacijos rajono.

Tai buvo pirmasis kartas, kai amfibinei operacijai buvo panaudotas STANDARD FLEX 300 tipo, „Flyvefisken“ („Žuvies skraiduolės“) klasės patrulinis laivas. Tokio tipo laivai pastatyti Danijoje. Šios klasės laivų taip pat turi ir Portugalijos bei Lietuvos karinės jūrų pajėgos.

Šios pratybos ne pirmos ir ne paskutinė, kuriose dragūnų bataliono nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos ir Portugalijos rotacinių pajėgų kariai mokosi kartu. Sąjungininkai Klaipėdoje treniruojasi nuo gegužės, todėl kariams buvo daug progų pasidalinti patirtimi ir žiniomis.

Informacijos šaltinis – ELTA; Krašto apsaugos ministerijos (KAM) nuotr.

2018.08.13; 08:30

Birželio 16 d. Karinių jūrų pajėgų Karo laivų flotilėje Klaipėdoje į Europos Sąjungos karinę operaciją Viduržemio jūros regiono pietų centrinėje dalyje ,,Sophia“ bus išlydėti 12 Lietuvos kariuomenės antrosios Laivų apžiūros grupės karių.

Į ES operaciją „Sophia“ 3 mėnesių rotacijai išvykstantys kariai pakeis pirmąją Laivų apžiūros grupę, kuri nuo šių metų kovo 6 d. buvo dislokuota Vokietijos karinio laivyno aprūpinimo laive FGS „Rhein“. 

Laivo apžiūros grupės pratybos. Ievos Budzeikaitės (Lietuvos kariuomenė) nuotr.

Kaip ir pirmoji Laivų apžiūros grupė, antroji grupė suformuota iš Karinių jūrų pajėgų, Karo policijos, Specialių operacijų pajėgų karių. Grupei vadovauja Lietuvos karinių jūrų pajėgų karininkas.

Pagrindinė Lietuvos karių užduotis operacijoje – sukeliančių įtarimą dėl nelegalaus ginklų ir migrantų gabenimo laivų stabdymas, apžiūra ir sulaikymas.

Pirmosios Laivų apžiūros grupės kariai, vykdydami ES operacijos „Sophia“ užduotis, parodė ypač gerus rezultatus – apieškojusi su Libijos vėliava tarptautiniuose vandenyse plaukusį motorinį laivą „El Mukthar“, rado ir pirmą kartą šios operacijos istorijoje konfiskavo kontrabandinių ginklų krovinį.

Lietuva ES operacijoje „Sophia“ dalyvauja nuo 2015 metų. Be Lietuvos kariuomenės Laivų apžiūros grupės karių, šiuo metu du Lietuvos karininkai tarnybą vykdo Italijos karinio laivyno laive „San Giusto“ dislokuotoje Pajėgų vadavietėje, dar vienas karininkas tarnauja operacijos „Sophia” vadavietėje Romoje (Italija).

Apie operaciją „Sophia“

Europos Sąjungos Taryba 2015 m. gegužę nusprendė pradėti ES karinę operaciją „Sophia“ (angl. EUNAVFOR MED operation „Sophia“), kuria siekiama suardyti neteisėto žmonių gabenimo ir prekybos žmonėmis Viduržemio jūros regiono pietų centrinėje dalyje verslo modelį, mokyti Libijos pakrančių apsaugos ir karinio jūrų laivyno pajėgas ir prisidėti įgyvendinant JT ginklų embargą atviroje jūroje prie Libijos krantų.

Šioje Europos Sąjungos operacijoje dalyvauja 25 Europos Sąjungos šalys, kurios skiria karinius laivus, orlaivius ir kitus karinius pajėgumus operacijos užduotims atlikti. Šiuo metu operacijoje dalyvauja penki laivai ir šeši orlaiviai.

Informacija žiniasklaidai

Iškilminga išlydėtuvių ceremonija vyks birželio 16 d., 10 val. Žiniasklaidos atstovai, norintys užfiksuoti karių išlydėjimą į tarptautinę operaciją, 9.50 val. laukiami Karo laivų flotilės teritorijoje (Skirvytės g. 1, Klaipėda). Žurnalistams būtina su savimi turėti galiojančius žiniasklaidos priemonės pažymėjimus ir asmens dokumentus.

Lietuvos kariuomenės nuotrauka (aut. Ieva Budzeikaitė)

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija

2017.06.15; 02:02

Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono ir Karinių jūrų pajėgų kariai nuolat vykdo Lietuvos sausumos teritorijos ir teritorinės jūros ir išskirtinės ekonominės zonos vandenų valymą nuo sausumoje ir Baltijos jūros dugne nuo pasaulinių karų ir pokario laikotarpio likusios nesprogusios amunicijos.

Nesprogę įvairaus kalibro sprogmenys kelia grėsmę civiliams gyventojams, laivybai, žvejybai ir kitai ekonominei veiklai Lietuvos vandenyse Baltijos jūroje.

Kaip sako Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopos kariai, kurie nuolat vykdo Lietuvos sausumos teritorijos valymo nuo standartinių sprogmenų darbus, 2016 m. jiems buvo skaitlingi, skaičiuojant rastus ir neutralizuotus sprogmenis, atliktas planines sprogmenų neutralizavimo operacijas. Nors lyginant su 2015 m., šiemet rastų sprogmenų kiekis šiek mažesnis, tačiau, anot išminuotojų, skaičiai vis tiek įspūdingi.

Inžinieriai išminuotojai į neplaninį sprogmenų neutralizavimą (pagal gyventojų iškvietimus) šiemet vyko beveik 1 tūkst. kartų. Lyginant su praėjusiais metais, kariuomenės išminuotojai gavo „tik“ 200 iškvietimų mažiau. Kariuomenės išminuotojai juokauja, kad iškvietimų skaičius per metus rodo Lietuvos piliečių ekonominę padėtį: kai žmonės gerai gyvena – daugiau stato, investuoja į nekilnojamąjį turtą, tobulina infrastruktūrą, tuomet ir išminuotojams daugiau tenka važiuoti į iškvietimus ir atlikti sprogmenų neutralizavimo užduotis. Jeigu prisiminsime ekonominės krizės metus, tuo laikotarpiu kariuomenės išminuotojai per metus gaudavo 750 iškvietimų, po to skaičius palaipsniui kilo.

Jeigu kalbėtume apie neutralizuotų sprogmenų kiekį, šiemet sprogmenų neutralizavimo specialistai sunaikino per 2 tūkst. standartinių sprogmenų (neįskaitant šovinių ir daiktų, kurie buvo nesusiję su sprogmenimis). 2016 m. dažniausiai išminuotojai vyko į Vilkaviškio raj. – net 121 kartą. Skirstant pagal mėnesius, daugiausiai darbo neutralizuojant sprogmenis išminuotojai turėjo balandžio mėnesį. Per visą balandį buvo gauti net 166 iškvietimai.

Vykdydami planines sprogmenų neutralizavimo operacijas, per kurias tikrinamos ir valomos ištisos teritorijos, 2016 m. kariuomenės išminuotojai aptiko 276 vnt. įvairaus kalibro sprogmenų, patikrino per 700 ha teritorijos. Ir tai yra rekordinis rezultatas per visą sprogmenų neutralizavimo kuopos gyvavimo istoriją. Lyginant su 2015 m., šiemet išvalytos teritorijos plotas buvo beveik 10 kartų didesnis. Tiek teritorijos buvo išvalyta įgyvendinant Lietuvos kariuomenės infrastruktūros objektų plėtros projektą Pabradės poligone, siekiant sudaryti sąlygas planuoti ir vykdyti infrastruktūros plėtros darbus.

Pasak kariuomenės inžinierių, kiekvienais metais sprogmenys pasipila, kai žmonės vykdo įvairius žemės ūkio darbus. Pastebimas yra net paros laiko, kada yra gaunami iškvietimai, dėsningumas. Daugiausia iškvietimų gaunami po 17 valandos. Išminuotojai daro prielaidą, jog statybų įmonės ar kiti darbuotojai, radę sprogmenį, praneša apie radinį tik kai jau baigia savo darbus, taip sukeldami pavojų sau ir aplinkiniams ir tuo apsunkindami specialiųjų tarnybų darbus. Tamsiu paros metu yra sunkiau identifikuoti sprogmenį, o pati išminavimo operacija saugiausiai atliekama tik šviesiu paros metu. Policija privalo saugoti radinio vietą per naktį, o išminuotojams tenka dar kartą važiuoti kitą dieną. Taip yra švaistomos valstybinės lėšos ir kyla grėsmė, kad išminuotojų tuo metu nebus kitoje vietoje.

Kariuomenė išminuotojai ragina gyventojus įtarus, kad surado sprogmenį, elgtis atsakingai, jokiu būdu neliesti ir nesiimti iniciatyvos patiems pergabenti ar kažkaip kitaip bandyti nukenksminti sprogmenį. Geriausias ir saugiausias sveikatai ir gyvybei sprendimas – informuoti atsakingas tarnybas bendrąją pagalbos linija 112.

Per Karinių jūrų pajėgų operaciją Baltijos jūros dugne identifikuota per 900 objektų

Karinės jūrų pajėgos kasmet vykdo Lietuvos teritorinės jūros ir išskirtinės ekonominės zonos vandenų valymą nuo jūros dugne nuo I-II pasaulinių karų ir pokario laikotarpio likusios nesprogusios amunicijos. Taip siekiama sumažinti grėsmę laivybai, žvejybai ir kitai ekonominei veiklai Lietuvos vandenyse Baltijos jūroje, taip pat nustatyti jūros dugne esančių pavojingų objektų pozicijas.

Didžiausia 2016 m. Lietuvos teritoriniuose ir išskirtinės ekonominės zonos vandenyse išminavimo operacija – gegužės 16-27 d. vykusi tarptautinė ir didžiausia šiais metais Baltijos jūroje nesprogusios amunicijos paieškos ir nukenksminimo operacija „Open Spirit 2016″ (liet. „Atvira dvasia 2016″). Operacijos metu buvo išžvalgyta 54 kvadratinių jūrmylių (apie 185 kvadratinių kilometrų) jūros dugno ploto, identifikuoti 912 objektai, iš kurių 18 buvo patvirtinti kaip sprogstamieji objektai (15 jūrinių minų ir 3 torpedos). Taip pat jūros dugne ieškant nuo I-II pasaulinių karų ir pokario laikotarpio likusios nesprogusios amunicijos buvo aptikta 34 jūrinių minų inkarų, 2 raketų dalys, 3 mokomosios jūrinės minos ir 3 nuskendusių laivų liekanos.

Nuo I-II pasaulinių karų ir pokario laikotarpio likusios nesprogusios amunicijos buvo ieškoma ir rugpjūčio 22-26 d. Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje vykusių kasmetinių Baltijos šalių karinių laivų junginio BALTRON pratybų BALTRON SQUADEX II-16 metu. Nesprogusios amunicijos ieškota ir per spalio 3-7 d. vykusias Karinių jūrų pajėgų pratybas „Kormoranas 2016″ ir kitus planinius Karinių jūrų pajėgų priešmininių laivų išplaukimus į jūrą ieškoti minų.

Pasak Karinių jūrų pajėgų atstovų, įdomus radinys Baltijos jūroje buvo aptiktas šių metų balandžio 9 dieną. Tąkart apie 21 jūrmylių (apie 39 kilometrai) nuo Klaipėdos uosto jūroje buvo pastebėtas plūduriuojantis apie 1,5 metro virš vandens iškilęs cilindro formos metalinis ir stipriai aprūdijęs objektas. Jį apžiūrėję Karinių jūrų pajėgų narai-išminuotojai identifikavo kaip senos torpedos korpusą. Užtikrinant, kad Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje rastas objektas nekeltų grėsmės laivybai kaip navigacinė kliūtis, jis buvo sunaikintas vietoje.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2016.01.02; 04:38

Lapkričio 4 d. į Klaipėdos uostą atvyksta NATO jūrinių pajėgų Nuolatinės parengties priešmininių laivų 1 grupės junginys (angl. Standing NATO Mine Countermeasures Group One, SNMCMG1).

Šis NATO nuolatinės parengties junginys kartu veikia kaip pagrindinė jūrinių NATO greito reagavimo pajėgų platforma. Aktyvavus šias pajėgas sudarantys laivai yra paruošti nedelsiant išvykti į operacijos rajoną, taip užtikrinant greitą ir efektyvų NATO užduočių vykdymą.

Lietuvoje lankysis NATO priešmininių laivų grupė sudaryta iš šešių laivų: BNC „Narcis“ (Belgija), HMS „Grimsby“ (Jungtinė Karalystė), ENS „Sakala“ (Estija), LVNS „Imanta“ (Latvija), HNOMS „Maloy“ (Norvegija), ir „Skalvis“ (Lietuva). Šiai laivų grupei vadovauja komandoras Johan-Elias Seljamaa (Estijos karinių jūrų pajėgų karininkas).

Visi laivai švartuosis Kruizinių laivų terminale. Visuomenė kviečiama juos apžiūrėti lapkričio 5 d. nuo 13 iki 16 val.

Klaipėdoje NATO Nuolatinės parengties priešmininių laivų grupės vadovybė susitiks su Lietuvos karinių jūrų pajėgų vadovybe, Klaipėdos miesto savivaldybės atstovais. Atvykę SNMCMG1 grupės įgulų kariai dalyvaus bendruose su Lietuvos kariai sportiniuose renginiuose.

 Apie SNMCMG1

Šiai NATO jūrinių pajėgų Nuolatinės parengties pirešmininių laivų grupei savo laivus skiria NATO jūrinės valstybės. Grupei rotacijos pagrindu 6-12 mėn. laikotarpiui vadovauja vis kitos NATO valstybės atstovas.

2014 m. antrajį pusmetį (nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. iki 2015 m. sausio mėn.) NATO Nuolatinės parengties priešmininių laivų grupei vadovavo Lietuvos karinių jūrų pajėgų karininkas komandoras Giedrius Premeneckas. Taip pat Lietuva tuo metu šiam junginiui buvo skyrusi vadovavimo ir aprūpinimo laivą N42 „Jotvingis“ bei junginio štabo narius.

NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų junginio (angl. Standing NATO Mine Countermeasures Group One, SNMCMG1) paskirtis – aprūpinti aljansą nuolatiniais jūrų pajėgumais pratybų ir realių operacijų atvejais. Šis junginys veikia šiaurės Europos vandenyse, kur vykdo išminavimo operacijas jūroje, dalyvauja kituose NATO šalių tarptautiniuose mokymuose jūroje ir pratybose su NATO partneriais. Šis junginys taip pat gali būti naudojamas reaguojant į krizes, demonstruojant Aljanso buvimą regione ir solidarumą, lankant NATO šalių ir partnerių uostus. 

Nuo 2016 m. liepos 15 d., prie NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų 1 grupės (angl. sutr. SNMCMG1) yra prisijungęs Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų laivas „Skalvis“. Nuo liepos mėn. laivai jau aplankė Kylio (Vokietija), Narvik, Hammerfest, Tronheim, Bergen, Tromsoe, Bodoe, Stavangerio (Norvegija), Kopenhagos, Ronne (Danija), Swinoujscie (Lenkija), Cherbourg (Prancūzija), Faslane ir Aberdeen (Jungtinė Karalystė) uostus. Tranzito tarp uostų metu šį NATO laivų grupė nuolat vykdė jungtinius taktinius mokymus.

Rugpjūčio mėn. laivai dalyvavo išminavimo operacijoje prie Norvegijos krantų, o rugsėjo mėn. dalyvavo Baltijos jūroje, Danijos, Lenkijos, Švedijos ir Vokietijos vandenyse, vykusiose didelio mąsto kariniuose mokymuose ,,Northern Coast 2016“ (liet. „Šiaurės krantai 2016″). Spalio 8-20 d. laivai dalyvavo vakarų Škotijos (Jungtinė Karalystė) pakrantėje vykusiuose didelio mąsto jungtinių (jūrų, oro ir sausumos) pajėgų kariniuose mokymuose „Joint Warrior 2016″. 

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2016.11.04; 05:40

fbi_3

Samuelis Loringas Morisonas (Samuel Loring Morison, g. 1944) – JAV KJP specialiųjų tarnybų analitikas, perdavęs Anglijos žurnalui sovietų laivų statyklos foto nuotraukas, padarytas iš palydovo. Žymaus karinio jūrų istoriko Samuelio Elioto Morisono anūkas.

Samuelis Loringas tik neilgą laiką tarnavo karininku laivyno kovinėse dalyse.

Paskui jau kaip civilinis specialistas perėjo į JAV Karinių jūrų pajėgų (KJP) istorijos institutą. Ir pagaliau 1976 metais užėmė analitiko pareigas Karinio jūrų žvalgybinio aprūpinimo centre (KJŽAC). Netrukus po to S.Morisonas tapo Vašingtono atstovu Didžiosios Britanijos kasmetiniame žinyne „Jane‘s Fighting Ships“, spausdinusiame atvirą ir išslaptintą informaciją apie pasaulio šalių karines pajėgas.

Continue reading „Samuelio Loringo Morisono piktnaudžiavimus demaskavo FTB agentai“

czv_pilka

Artūras Lindbergas – JAV Karinių jūrų pajėgų karininkas, padėjęs FTB atlikti Sovietų šnipų demaskavimo operaciją.

1977 metų vasarą pagal kruopščiai parengtą ir sudėtingą FTB scenarijų Artūras Lindbergas įlipo į Sovietų keleivinį lainerį „Kazachstan“, kuris išplaukė į 7-erių dienų reisą iš Niujorko į Bermudų salas. Palikdamas laivą po kelionės, A.Lindbergas perdavė vienam iš kapitono padėjėjų raštelį, kuriame pranešė, kad jis būtų “nieko prieš užsidirbti prieš išeidamas į pensiją“.

Continue reading „Artūrui Lindbergui pavyko apgauti sovietų šnipus“

submarinas_2

1952-12-23  KJLAGT 436 divizione buvo sudaryta speciali grupė, kurios sudėtyje buvo reikalinga įranga nuskendusio povandeninio laivo iškėlimui. Speciali paieškos aparatūra M-5 buvo išmontuota iš paieškos laivo BO-355 (tuo metus jis stovėjo remonte) ir sumontuota 29 Pakrančių apsaugos tarnybos divizijai priklausančiam traleriui TŠČ-588. Dėl sudėtingos ledų situacijos, TŠČ-588 negalėjo išeiti į jūrą, todėl paieškos aparatūra M-5 1952-12-24 buvo išmontuota ir lėktuvu nugabenta į Pietų Sachalino karinę jūrų baze, kur ir buvo sumontuota kitame traleryje.

Dar gruodžio 18-ąją buvo bandoma sumontuoti paieškos aparatūrą M-5 KJLAGT paieškos laive, bet tos minties buvo atsisakyta, nes paieškos laivas galėjo sėkmingai dirbti esant tik nedideliam jūros bangavimui.

Continue reading „Kodėl 1952-aisiais metais nuskendo sovietinis povandeninis laivas ŠČ – 117 ( 2)“