karininkai

Aktualijos

Pirmojo karininko laipsnio suteikimo ceremonija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Lietuvos karininkų gretas penktadienį papildė gausus būrys Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos absolventų. 37 vaikinai ir 7 merginos Vilniuje, Simono Daukanto aikštėje, vykusioje iškilmingoje ceremonijoje prisiekė ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai ir negailėdami nei jėgų, nei gyvybės ginti Lietuvos valstybę, jos laisvę ir nepriklausomybę.
 
Prezidentas Gitanas Nausėda kariūnams suteikė pirmąjį karininko – leitenanto – laipsnį.
 
„Tai – vienas didžiausių ir garbingiausių įsipareigojimų. Dar svarbesnis jis tampa tęsiantis brutaliai Rusijos karinei agresijai Ukrainoje, kuri išryškino visų Lietuvos žmonių pareigą prisidėti prie savo šalies gynybos stiprinimo.
 
Visi šiandien prisiekę karininkai turės pasitelkti studijų metais įgytas profesines žinias, sukauptą patirtį ir asmeninius gebėjimus, kad taptų vadais, kurių pavyzdžiu galės sekti jiems patikėti kariai.
 
Nuo Jūsų kasdienio darbo, tvirtų moralinių principų ir drąsos pasitikti iššūkius didele dalimi priklausys ir visų Lietuvos žmonių ryžtas stovėti savo Tėvynės sargyboje, ją saugoti ir branginti“ – kariūnams kalbėjo prezidentas.
 
Tai yra 29-oji Lietuvos karo akademijos absolventų laida. Šios laidos kariūnai akademijoje studijavo pagal Gynybos technologijų vadybos, Tarptautinių santykių ir Nacionalinio saugumo ir gynybos bakalauro studijų programas ir kartu buvo rengiami pagal karinio rengimo programą. Vienas baigė jūrų laivavedybos studijas Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje ir karinio rengimo programą Karinių jūrų pajėgų mokymo centre Klaipėdoje, trys – Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos instituto absolventai, kurie baigė orlaivių pilotavimo magistrą ir karinio rengimo programą išėjo Karo akademijoje.
 
Kariūnams prezidentas suteikė leitenanto laipsnį, nes jie sėkmingai baigė Bazinį karininko kursą, skirtą pagrindinėms karybos žinioms ir įgūdžiams įgyti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.07.09; 08:14
Aktualijos

Vytauto Didžiojo karininkų kursus baigė karjeros siekiantys 43 Lietuvos ir užsienio karininkai. LKA nuotr.

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje ketvirtadienį Vytauto Didžiojo karininkų kursų (VDKK) klausytojams buvo įteikti kursų baigimo pažymėjimai ir ženklai. Šių metų sausio–gegužės mėnesiais mokėsi ir šiuos kursus sėkmingai baigė 43 klausytojai, iš jų 32 – Lietuvos, 4 – Latvijos, 3 – Estijos, 2 – Moldovos karininkai ir po vieną Gruzijos ir Azerbaidžano karininką.
 
Geriausio VDKK klausytojo apdovanojimą gavo kapitonas leitenantas Julius Parnarauskas.
 
Kursų dalyviai lankėsi Lietuvos kariuomenės Mechanizuotojoje pėstininkų brigadoje „Geležinis Vilkas“ Rukloje, Juozo Vitkaus inžinerijos batalione, Vytauto Didžiojo jėgerių batalione ir Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune, Motorizuotojoje pėstininkų brigadoje „Žemaitija“ ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų dalinyje Klaipėdoje, Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalione.
 
Jie galėjo susipažinti su Lietuvos karinių vienetų struktūra ir uždaviniais, apžiūrėti pagrindinę Lietuvos karo techniką ir ginkluotę, Aviacijos bazėje Šiauliuose daugiau sužinoti apie čekų oro policijos misiją ir Oro gynybos batalioną.
 
Akademijos tarptautiniuose kursuose rengiami kompetentingi karininkai, gebantys vykdyti sausumos pajėgų karininkų funkcijas nacionaliniuose ir tarptautiniuose bataliono (brigados) lygmens štabuose. Kaip pabrėžiama Krašto apsaugos ministerijos pranešime, jų karjerai šie kursai labai svarbūs, nes juos baigusieji gali pretenduoti gauti aukštesnį karinį laipsnį.
 
Kursų metu mokomasi bataliono, brigados operacijų, taktikos, tarptautinio ir nacionalinio saugumo teorijos, projektų valdymo, lyderystės ir kario etikos, karo teorijos, tarptautinės humanitarinės teisės, karinio administravimo ir karinio rengimo dalykų. Paskaitas skaito Lietuvos karo akademijos instruktoriai ir dėstytojai, Lietuvos krašto apsaugos sistemos kariai ir darbuotojai, užsienio šalių kviestiniai lektoriai specialistai.
 
Kasmet šiuos 4 mėnesių trukmės kursus baigia daugiausiai Lietuvos, taip pat sutartas skaičius pakviestų Latvijos, Estijos, Lenkijos, Sakartvelo, Ukrainos ir Moldovos karininkų. KAM duomenimis, iš viso VDKK baigė 647 karininkai.
 
VDKK yra vienintelė sausumos pajėgų vyresniųjų štabo karininkų rengimo institucija Baltijos šalyse.
 
Valentina Gudienė (ELTA)
 
2022.05.27; 07:30
Aktualijos

Pirmojo karininko laipsnio suteikimo ceremonija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos absolventams suteikė pirmąjį karininko – leitenanto laipsnį.
 
Penktadienį Simono Daukanto aikštėje vykusioje iškilmingoje ceremonijoje Tėvynei prisiekė 48 ką tik studijas akademijoje pabaigę kariūnai. Jie bus paskirti tarnauti į įvairius Lietuvos kariuomenės dalinius, kur pradės savo karininko karjerą.
 
„Savo laisvu apsisprendimu jaunieji Lietuvos karininkai atspindi nesutraukomus visuomenės ir valstybės saitus, perduodamus iš kartos į kartą. Iš praeities semdamiesi stiprybės, jie stovi Tėvynės sargyboje, kaip prieš juos stovėjo daugelis pirmtakų kartų”, – sakė prezidentas.
 
Pasak šalies vadovo, pirmojo karininkų laipsnio suteikimo ceremonija – puiki proga prisiminti ir įvertinti, koks svarbus yra pilietiškumo ir patriotizmo ugdymas, žadinantis piliečių pasiryžimą ginti savo šalį.
 
„Visų mūsų, Lietuvos žmonių, pareiga yra sutelktai dirbti, kad mūsų šalis būtų stipri, teisinga ir atspari. Turime mažinti visuomenėje tvyrančias įtampas, siekti taikaus sugyvenimo ir stiprinti pasitikėjimą vieni kitais”, – sakė prezidentas, priminęs, kad Lietuvos kariuomenė yra viena labiausiai gerbiamų valstybės institucijų, ir tokia turi likti ateityje.
 
28-oji Lietuvos karo akademijos absolventų laida, 44 vaikinai ir 4 merginos, prisiekė ištikimai tarnauti Lietuvos valstybei, negailėdami jėgų ir gyvybės ginti Tėvynę, jos laisvę ir nepriklausomybę.
 
Šalies vadovas Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos absolventams palinkėjo visada tvirtai remtis į gimtąją žemę ir jos žmones.
„Tegul meilė Lietuvos Jus veda pirmyn, tegul įkvepia Jus dideliems darbams ir niekada neapleidžia”, – sakė prezidentas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.03; 07:22
Aktualijos

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnų gretas papildė 126 jaunuoliai. Eimanto Genio nuotr.

Šiais metais Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnų gretas papildė 126 jaunuoliai – daugiausia nuo 2001-ųjų. Įstojusiųjų į šią aukštąją mokyklą skaičius pastaruosius porą metų auga – kasmet į Karo akademiją priimama beveik dvigubai daugiau jaunų žmonių, pasirinkusių karininko profesiją.
 
„Džiaugiamės jaunuolių motyvacija ir pasiryžimu tapti Lietuvos kariuomenės karininkais. Jau per motyvacinį pokalbį atrankos dalyviai pareiškė tvirtai apsisprendę rinktis studijas Karo akademijoje. Nebuvo abejojančių ar bandančių teisintis, kad taip pasielgė dėl to, „jog draugai stojo“ ir pan., – sako Atrankos centro viršininkas mjr. Jurgis Norvaiša. – Labai didelė dalis – beveik 90 proc. – pareiškusių norą studijuoti Karo akademijoje ją rinkosi pirmu numeriu, likusieji – kaip antrąjį arba trečiąjį pageidaujamą variantą. Tai tik patvirtino rimtą pasiryžimą – studijuoti šioje karininkus rengiančioje aukštojoje mokykloje.“
 
Į akademiją įstojo šiais metais dešimt „šimtukininkų“. Abiturientų aukšti stojamųjų ir išlaikytų egzaminų rezultatai rodo, kad studijoms visi kandidatai ruošėsi atsakingai – motyvuotai rinkosi universitetines bakalauro studijas ir karinį rengimą Karo akademijoje. Žemiausias kandidatų stojamasis balas buvo 6,14, t. y. viršijo reikalaujamą minimumą.
 
Karininko tarnyba negąsdino ir merginų. Šiais metais jos sudarys penktadalį gausaus pirmakursių būrio, teigiama Krašto apsaugos ministerijos pranešime. Kariūnais taip pat taps jaunieji šauliai, Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai savanoriai ir atlikę nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą.
 
Šiemet Karo akademijoje Gynybos technologijų vadybos studijų programą pasirinko daugiausia pirmakursių – 47, Nacionalinio saugumo ir gynybos – 45, Tarptautinių santykių – 34. Pagal Gynybos technologijų vadybos programą nusprendę studijuoti jaunuoliai galės rinktis ir karinio rengimo kryptį. Nutarę tapti karinių oro pajėgų karininkais, kartu mokysis Lietuvos karo akademijoje ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos institute, pasirinkę karinių jūrų pajėgų karininko studijas – Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje.
Lietuvos karo akademijos ženklai. Eimanto Genio nuotr.
 
Akademijos specialistai atkreipia dėmesį, kad šiais metais, kaip niekada anksčiau, yra labai didelis stojančiųjų susidomėjimas Gynybos technologijų vadybos bakalauro studijų programa, todėl jai skirtos vietos iš karto buvo užimtos. Kariuomenė tampa modernesnė, tad jai reikia vis daugiau specialistų, gerai išmanančių moderniąsias technologijas. Karo akademija, bendradarbiaudama su partneriais – Antano Gustaičio aviacijos institutu ir Lietuvos aukštąja jūreivystės mokykla, atsižvelgė į šį Lietuvos kariuomenės poreikį ir parengė į technologijas orientuotas studijas, kurias baigę kariūnai turės solidų šios srities žinių bagažą ir geriausiai jas galės pritaikyti tarnaudami Lietuvos kariuomenės Karinėse oro ir jūrų pajėgose.
 
Priimti jaunuoliai, aprūpinti uniformomis ir susipažinę su pagrindinėmis kario taisyklėmis, rugpjūčio 30 d. išvyks į Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomąjį pulką Rukloje. Ten jie išeis Bazinį kariūno kursą ir įgis individualaus rengimo pagrindus. Spalio mėnesį prisiekę Lietuvos Respublikai, kariūnai tęs studijas Lietuvos karo akademijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.28; 06:05
Aktualijos

Lietuvos kariuomenei rengiantis tinkamai reaguoti į šiuolaikines grėsmes valstybės saugumui, į karines pratybas laipsniškai įtraukiama vis daugiau valstybinių jėgos struktūrų, savivaldybių darbuotojų, taip pat civilinių tarnybų. Siekiant tokiu metu užtikrinti sklandžią sąveiką tarp karių ir civilių, Lietuvos kariuomenėje atnaujinama karo komendanto pareigybė.

Lietuvoje ginkluotųjų pajėgų vado nurodymu bus paskirta 60 komendantų: tiek, kiek Lietuvoje yra savivaldybių. Didžioji dalis pareigybių jau užpildyta, tačiau potencialių kandidatų dar tebeieškoma. Reikalingi karininkai su atsargos kapitono, majoro ar pulkininko leitenanto kariniais laipsniais.

Šiandien tebevyksta reikiamų kandidatų į karo komendantus atranka, jų skyrimas į pareigas ir atrinktų pareigūnų rengimas. Kiekvienas atsargos karininkas, besirengiantis eiti karo komendanto pareigas, visų pirma, privalo atitikti kariuomenės keliamus reikalavimus, o vėliau atnaujina savo karinius įgūdžius bei žinias. Jiems numatyti kariniai Karo komendanto bei Rezistencijos kursai, kur pastarąjį praves Specialiųjų operacijų pajėgų specialistai. Dar komendantams reikės baigti nuotolinį Teisės kursą. 

Karo padėties metu, pagal vis dar galiojantį Karo padėties įstatymą, komendantas gali suvaržyti taikos metu mums įprastas teises. Naujame Karo padėties konstituciniame įstatyme, su kurio projektu galima susipažinti internete, nustatomas karo prievolininkų teisės išvykti iš Lietuvos apribojimas, supaprastinamas valstybės ar savivaldybės turto perdavimas – rekvizicija bei pakoreguoti kiti, karo metu itin svarbūs, punktai.

Vadovaujantis naujuoju Karo padėties įstatymo projektu, kuris turėtų įsigalioti nuo ateinančių metų pradžios, karo komendantas kiekvienoje savivaldybėje, paskelbus karo padėtį, bus paskirtas nedelsiant. 

Karo komendanto pareigos Lietuvos kariuomenėje nėra naujiena. 1990-1992 m. Lietuvoje veikė Krašto apsaugos departamento (KAD) karo komendantūros. Jų užduotis buvo rūpintis KAD padalinių infrastruktūra, karių tarnybos ir gerovės klausimais, taip pat šaukti jaunuolius į kariuomenę, patruliuoti paskirtose teritorijose bei budėti objektuose, prisidėti prie to, kad okupacinės Rusijos armijos kariai kiek galima greičiau išsikraustytų iš Lietuvos. Komendantūrose veikė komendantiniai būriai, kuriuose privalomąją tarnybą atliko ir pirmieji atkurtos Lietuvos kariuomenės šauktiniai. Šios komendantūros buvo likviduotos prieš 26 metus, 1993-iųjų sausį. 

Istoriniai įvykiai liudija, kad karo komendantai tarpukariu buvo rimta jėga ir Pirmojoje Respublikoje, ypač pereinamuoju laikotarpiu. Karo komendanto pareigybė Lietuvos kariuomenėje atsirado nuo pat jos kūrimosi pradžios, 1918 m.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.14; 13:00
Aktualijos

Šiais metais studijas Baltijos gynybos koledže baigė 74 atstovai iš Baltijos ir kitų šalių. Vienu geriausių studentų šiemet pripažintas ir už akademinius pasiekimus apdovanotas Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas Arūnas Dzidzevičius. Kitą, Jungtinių operacijų apdovanojimą, gavo Lietuvos kariuomenės majoras Pavelas Jelkinas. Šis apdovanojimas skiriamas už ypatingai gerą įgautų žinių pritaikymą praktikoje. 

Šiemet Jungtinio vadovavimo ir štabo karininkų kursą, skirtą karininkų operacinio lygmens rengimui, baigė 18 Lietuvos kariuomenės karininkų. Iš viso šiame kurse šiemet studijavo 53 studentai iš 11 valstybių. Siekdama padėti Rytų partnerystės šalims užtikrinti kokybišką karininkų mokymą Lietuva taip pat remia dviejų studentų iš Gruzijos ir Ukrainos mokslą koledže.

Aukštesniųjų štabo karininkų kurse studijavo 5 karininkai iš Lietuvos. Šiemet šį strateginio lygmens kursą iš viso baigia 21 studentas iš 13 valstybių. Šiame kurse Lietuva taip pat remia studentų iš Moldovos ir Ukrainos mokslą. 

Baigimo ceremonijoje Baltijos gynybos koledže dalyvavo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Latvijos gynybos ministerijos valstybės sekretorius Janis Garisons, Estijos kariuomenės vadas generolas Riho Terras, Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas generolas majoras Vitalijus Vaikšnoras.

Estijos mieste Tartu veikiantis Baltijos gynybos koledžas yra vienas sėkmingiausių Baltijos šalių bendradarbiavimo projektų, užtikrinantis aukštesniųjų karininkų parengimą. Kartu tai vienintelė NATO šalių Europoje karinė mokymo įstaiga, organizuojanti operacinio lygmens vadų parengimą anglų kalba. Šis koledžas aukštai vertinamas daugelyje NATO šalių.

Baltijos gynybos koledže mokosi karininkai iš NATO, ES šalių, o taip pat ir iš valstybių dalyvaujančių NATO partnerystės taikos labui programoje. 

Baltijos gynybos koledžui šiuo metu vadovauja Latvijos kariuomenės generolas majoras Andis Dilanas.

Latvijos, Lietuvos ir Estijos gynybos ministrai Baltijos gynybos koledžo steigimo sutartį pasirašė 1998 m. birželio 12 d. Briuselyje.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-06-22

zenklelis
Aktualijos

Нашей редакции передана уникальная информация. В предоставленном списке несколько сот фамилий офицеров ВС Литвы. Список уникален тем, что в него включены только те офицеры, которые хотя бы раз обучались или еще обучаются в военных училищах запада. Говоря по другому, имея этот список , можно прогнозировать, какие люди заменят через несколько лет сегоднейшее прорусское военное руководствос – tutkus ( Туткус), andriuškevičius (Анришкявичюс), orlovus (Орлов), kostrubinus (Кострубин), jezerskus (Езерскас), marininius (Маринич). Предоставившее документ лицо, между прочим, и призывало обратить особое внимание на то, какие офицеры посылаются учиться в высших военых училищах(школах) Америки, Канады, Швеции, Германии, Польши ..По утверждению незнакомца, бывший офицер 2-го департамента оперативных служб при Министерстве охраны края (МОК) – ( 2-й департамент oперативных служб при МОК адрес Jankiškiu gt. (ул. Янкишкю) 25, LT-02300 Vilnius, E- мail info@aotd.kam.lt Директор – полковник Гинтарас Багдонас (Gintaras Bagdonas) тел. (8-5) 273 89 52, дежурный – (8-5) 264 12 92, факс – (8-5) 264 09 84. Разведка, контразведка и пр. функции) Arvydas Šidlauskas (Арвидас Шидлаускас) тысячу раз был прав, когда утверждал,- „что на запад посылаются учиться исключительно советские офицеры, которые приобрели знания и заканчивали училища СССР и России.” По этому поводу А.Шидлаускас говорил во время интервью, „Беззубая разведка-подарок востоку”, нашему изданию и газете „Lietuvos Rytas” (Утро Литвы) 15 ноября 2004 г.

Continue reading „„Свои” среди чужих” →