Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės užsakytu orlaiviu į Lietuvą atskraidintos medicininės apsaugos priemonės. Vyr. srž. sp. Ievos Budzeikaitės nuotr. (KAM)

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis informuoja, kad pirmąją Šv. Velykų dieną Lietuvą pasiekė medicininės apsaugos priemonės. Kaip socialiniame tinkle rašo ministras, dėl civilinių orlaivių trūkumo krovinys atgabentas pasinaudojus NATO ir Europos Sąjungos šalių karinio bendradarbiavimo mechanizmais.
 
„Na, argi ne gražus šv. Velykų rytas išaušo? Šiandien Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės užsakytu orlaiviu į Lietuvą iš Kinijos atskraidintos medicininės apsaugos priemonės.
 
Esant didžiuliam civilinių orlaivių trūkumui, pasinaudojome karinių pervežimų bendradarbiavimo platforma ir orlaivį „Boeing 747F“ užsakėme pasinaudodami karinio Europos judėjimo koordinavimo centro paslaugomis. Tai toks NATO ir Europos Sąjungos šalių karinio bendradarbiavimo mechanizmas, leidžiantis dalyvaujančioms šalims efektyviai išnaudoti turimus pajėgumus, pirmiausiai karių ir karinių krovinių pervežimams“, – feisbuke rašo R. Karoblis.
 
Ministro teigimu, šis NATO ir Europos Sąjungos šalių karinio bendradarbiavimo mechanizmas ne tik pirmą kartą išbandytas Covid-19 pandemijos suvaldymo tikslams, tačiau kartu yra ir puikus įrodymas, kaip euroatlantinės struktūros prisideda prie krizės suvaldymo.
 
„Esant civilinių transporto orlaivių trūkumui rinkoje, mes nusprendėme šį mechanizmą pirmą kartą panaudoti humanitariniams, Covid-19 pandemijos suvaldymo tikslams, taip prisidėdami prie kovos Covid-19 pandemija. Be to, tai dar vienas pavyzdys, kaip NATO ir ES prisideda prie mūsų visų saugumo net ir taikos metu“, – akcentuoja R. Karoblis.
 
Krašto apsaugos ministerija praneša, kad Liuksemburgui priklausantis orlaivis, į Lietuvą iš Kinijos atskraidinęs medicininių apsaugos priemonių krovinį, sekmadienio rytą nusileido Vilniaus oro uoste.
 
Dar vienas toks orlaivis pervežti krovinius iš Kinijos yra užsakytas balandžio 16 dienai.
Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės užsakytu orlaiviu į Lietuvą atskraidintos medicininės apsaugos priemonės. Vyr. srž. sp. Ievos Budzeikaitės nuotr. (KAM)
 
Europos judėjimo koordinavimo centras (MCCE) – tai NATO ir Europos Sąjungos šalių karinio bendradarbiavimo mechanizmas, leidžiantis dalyvaujančioms šalims efektyviai išnaudoti turimus pajėgumus. Lietuva prie karinio Europos judėjimo koordinavimo centro prisijungė 2015 metais, primenama ministerijos pranešime. Iš viso šio centro veikloje šiuo metu dalyvauja 28 NATO ir Europos Sąjungos valstybės, jos tarpusavyje dalijasi turimais karinių pervežimų pajėgumais.
 
Atsiskaitymas už krovinio transportavimą tarp Krašto apsaugos ministerijos ir Liuksemburgo bus vykdomas ne finansiniais atsiskaitymais, o vadinamųjų ekvivalentinių kreditų EFH (angl. equivalent flight hour – orlaivio C130 „Hercules“ skrydžio valanda) apsikeitimo pagrindu. Dalyvaudama MCCE programoje Lietuva turi galimybę sąjungininkams pasiūlyti pasinaudoti ne tik savo pajėgumais, pavyzdžiui, orlaiviu C-27 „Spartan“, bet ir pasinaudoti sąjungininkų turimais orlaiviais. Todėl ir visi atsiskaitymai tarp sąjungininkų vykdomi ne eurais, bet skrydžio valandomis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.13; 07:29

Amerikos vėliavos Vašingtono skvere Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Krašto apsaugos ministerija ir Jungtinių Amerikos Valstijų Gynybos departamentas Vašingtone pasirašė penkerių metų dvišalį bendradarbiavimo gynybos srityje planą. Idėja parengti tokius bendradarbiavimo planus gimė 2018 m. lapkritį Vilniuje vykusio JAV ir Baltijos šalių strateginio dialogo metu. Anot JAV gynybos sekretoriaus padėjėjos tarptautiniams reikalams Katherin Wheelbarger, Lietuva yra pirmoji šalis, su kuria JAV pasirašė tokį dokumentą.

Vilniečiai – drauge su svarbiausios Lietuvos partnerės kariais – amerikiečiais. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Dokumente atspindėti bendradarbiavimo tikslai ir projektai, kuriems artimiausiais metais bus skiriamas pagrindinis dėmesys: bendroms pratyboms ir mokymams, atgrasymo priemonių Baltijos regione stiprinimui, dalyvavimui tarptautinėse operacijoje, regioninių kibernetinių pajėgumų vystymui, kt. Šiuo dokumentu siekiama užtikrinti veiklos tęstinumą ir tinkamą ilgalaikių projektų finansavimą. Plano turinys bus kasmet peržiūrimas ir pagal poreikį atnaujinamas. 

„JAV yra strateginė Lietuvos partnerė, su kuria karinis bendradarbiavimas per pastaruosius metus gerokai išaugęs – matome daugiau bendrų pratybų, didėja JAV investicijos į Lietuvos karinę infrastruktūrą, pradėjome įgyvendinti keletą ambicingų projektų. Šis dokumentas rodo, kad JAV nusiteikusios ir toliau aktyviai dirbti Baltijos regione,” – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Šiuo metu JAV Kongrese yra pradedamas rengti ateinančių metų gynybos biudžetas, kuriame turėtų būti numatyta tolesnė parama Baltijos regionui. Galima tikėtis, kad biudžete bus atspindėtas ir šiame plane numatytų projektų finansavimas. Praėjusią savaitę šiuos klausimus su JAV Kongreso nariais aptarė ir krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Nuo 2014 metų JAV į Lietuvos saugumą ir gynybą investavo beveik 80 JAV mln. dolerių. Lietuvos įsigijimai iš JAV taip pat nuolatos auga ir jų suma artimiausiu metu pasieks 200 mln. JAV dolerių. 

Šiuo metu Krašto apsaugos ministerija derina 200 šarvuotųjų visureigių Lietuvos kariuomenei iš JAV kompanijos „OshKosh“ įsigijimą. Lietuva iš JAV taip pat perka priešlėktuvines raketas, prieštankines sistemas „Javelin“, ryšių sistemas ir amuniciją. Savo ruožtu, JAV, įgyvendindamos paramos saugumui programas Lietuvoje, daug investavo į karinius poligonus ir kitą infrastruktūrą, finansuoja Lietuvos karių ir specialistų mokymą JAV karo mokyklose.
Amerikiečių kariai Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
2018 m. balandžio 3 d. JAV Prezidentas Donaldas Trumpas susitikime su Baltijos valstybių vadovais Baltuosiuose Rūmuose pasirašė bendrąją deklaraciją, kurioje buvo pabrėžtas JAV įsipareigojimas padėti Lietuvai, Latvijai ir Estijai stiprinti gynybinius pajėgumus. Šis ilgalaikis planas – svarbus žingsnis įgyvendinant Prezidentų deklaracijoje įvardintus JAV ir Baltijos šalių bendradarbiavimo tikslus.

Eleonora Budzinauskienė (ELTA)
 
2019.04.03; 10:07

Pirmadienį vakare Lietuvos kariuomenės vado kvietimu oficialaus vizito į Lietuvą atvyko Lenkijos kariuomenės vadas generolas leitenantas Rajmundas Andrzejczakas ir jį lydinti delegacija. Vizitu siekiama stiprinti Lietuvos ir Lenkijos karinį bendradarbiavimą bei regiono saugumą.

Pagal pranešimą, antradienį svečias bus iškilmingai sutiktas prie Krašto apsaugos ministerijos, susitiks su krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu, Lietuvos kariuomenės vadu gen. ltn. Jonu Vytautu Žuku ir kitais kariuomenės atstovais. 

Oficialiuose susitikimuose bus diskutuojama apie NATO ir Europos Sąjungos saugumo stiprinimo iniciatyvas, JAV karių buvimą regione, paramą Ukrainai, bendras karines pratybas, regiono oro gynybos užtikrinimą, karinį mobilumą, šalių pasirengimą kolektyvinei gynybai ir trišalės (Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos) brigados plėtojimą.

Lietuvos kariuomenės atstovai svečius iš Lenkijos ketina supažindinti su šalies gynybos planavimo procesu, karinių pajėgumų plėtojimo prioritetais ir planais, informacinės erdvės analize ir Krašto apsaugos savanorių pajėgomis. 

Po oficialių susitikimų Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių vadai vyks į Antakalnio kapines, kur gen. ltn. R. Andrzejczakas padės gėlių prie žuvusiems už Tėvynę Lietuvos kariams skirto memorialo ir lenkų karių atminimui skirto paminklinio kryžiaus.

Trečiadienį Lenkijos kariuomenės vadas Šiauliuose, Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje, aplankys NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdančius Lenkijos karius.

NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse iš Šiauliuose esančios aviacijos bazės nuo šių metų pradžios vykdo keturi lenkų naikintuvai F-16 „Fighting Falcon“. Lenkai šioje misijoje yra vieni aktyviausių – dabartinė keturių mėnesių trukmės misija Lietuvoje jiems yra aštuntoji. Planuojama, kad pajėgumus šiai misijai lenkai skirs ir kitąmet.

Gen. ltn. R. Andrzejczakas Lenkijos kariuomenei vadovauja nuo 2018 m. rugpjūčio vidurio. Eidamas šias pareigas generolas į Lietuvą atvyksta antrą kartą. Pirmas vizitas buvo pernai lapkritį, kai generolas dalyvavo Lietuvos kariuomenės atkūrimo 100-mečiui skirtuose iškilminguose renginiuose.

Lietuva santykius su Lenkija karinėje srityje plėtoja nuo 1993 metų. Šalys yra vieno regiono dalis, tad išaugus grėsmėms iš Rytų jos nuosekliai stiprina karinį bendradarbiavimą.

Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.01; 07:00

„Pastaraisiais metais Lietuvos ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimas gynybos ir saugumo srityje suintensyvėjo ir noriu pabrėžti, kad Lietuvai Jungtinė Karalystė buvo, yra ir bus svarbus Europos saugumo ir gynybos partneris“, – pažymėjo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, birželio 14 d. vakare susitikęs su Jungtinės Karalystės kariuomenės vadu karinių oro pajėgų maršalu seru Stuartu Williamu Peachu (Stuart William Peach). 

Lietuvos kariuomenės dieną – iškilmingas karių paradas Vilniaus Katedros aikštėje. Nuotraukoje – britų kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Birželio 15 d. pirmą kartą su darbo vizitu į Lietuvą atvykusiu Jungtinės Karalystės kariuomenės vadu susitiko ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas.

Susitikimuose su ministru ir kariuomenės vadu svečias pabrėžė, jog Jungtinė Karalystė tvirtai laikosi įsipareigojimų NATO sąjungininkams kolektyvinės gynybos kontekste, ypač Baltijos regione. Pasak Jungtinės Karalystės kariuomenės vado, jo šalis neabejotinai išliks svarbiu žaidėju Europos gynybos ir saugumo srityje – „Mes neatsitraukiame“, – pabrėžė jis. Oro pajėgų maršalas taip pat akcentavo neabejotiną tolesnį šalies dalyvavimą užtikrinant Europos saugumą ir gynybą, bendradarbiavimą su sąjungininkais, tame tarpe ir su Lietuva, kovoje su terorizmu, būtinybę stiprinti NATO ir Europos santykius su JAV. Be to, seras S. W. Peachas pabrėžė Artimųjų Rytų klausimą bei būtinybę koordinuotis veiksmus žvalgybos srityje, dalintis turima informacija ir patirtimi.

Lietuvos kariuomenės vadas susitikimo su Jungtinės Karalystės kariuomenės vadu metu išreiškė padėką už svarų indėlį įvairiomis priemonėmis stiprinant Baltijos šalių ir Lietuvos saugumą. Taip pat vadas pasidžiaugė šios šalies sprendimu turėti atskirą gynybos atašė Lietuvai ir išreiškė viltį, jog nuo šiol karinis bendradarbiavimas su Jungtine Karalyste bus dar glaudesnis. 

Lietuvos Kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kariuomenių vadai kalbėjosi apie saugumo situaciją Baltijos regione, NATO atgrasymo priemonių įgyvendinimą, NATO vadovavimo struktūros reformą, gynybos planus, kovą su terorizmu ir įvairius bendrus karinio bendradarbiavimo projektus.

Po kariuomenių vadų susitikimo Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo atstovai oro pajėgų maršalui serui S. W. Peachui pristatė Lietuvos kariuomenės pajėgumus ir vystymo planus, pasirengimą savarankiškai ir kolektyvinei šalies gynybai, kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovai – informacinių grėsmių analizę.

Apie Lietuvos ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimą gynybos srityje

Lietuvos ir Jungtinės Karalystės (toliau – JK) bendradarbiavimas gynybos srityje pradėtas dar 1994 m. spalį, šalių gynybos ministerijoms Vilniuje pasirašius savitarpio supratimo memorandumą. JK reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos karinio mokymo sistemos vystymo, taip pat ir prie paties karių bei civilių tarnautojų mokymo ir rengimo. JK buvo pagrindinė Lietuvos partnerė planuojant ir įgyvendinant gynybos valdymo reformą, konsultuojant resursų ir įsigijimų valdymo, gynybos planavimo, vadybos ir biudžeto formavimo, rezervo pajėgų reformos klausimais.

2003-2007 m. Lietuvos kariai (LITCON 1-9 kontingentai) tarnavo JK vadovaujamame Shaibah sektoriuje Irake (Danijos bataliono sudėtyje). Iki 2008 m. rugpjūčio vienas Lietuvos karininkas tarnavo JK vadovaujamos daugianacionalinės divizijos štabe Bagdade. 2004-2005 m. penki Lietuvos karo medikai tarnavo JK vadovaujamoje Provincijos atkūrimo grupėje Afganistane (Mazar-i-Sharife). Nuo 2014 m. JK skiria po vieną ekspertą į Vilniuje veikiantį NATO Energetinio saugumo kompetencijos centrą, nuo 2015 m. – į NATO pajėgų integravimo vienetą. Nuo 2016 m. kovo vienas Lietuvos karininkas tarnauja JK vadovaujamų Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) vadavietėje Nortvude. Nuo 2014 m. rugpjūčio du Lietuvos kariai tarnauja JK vadovaujamo Jungtinio greitojo reagavimo korpuso (ARRC) štabe.

2004 ir 2014 m. JK dalyvavo NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse iš aviacijos bazės Šiauliuose, 2015 ir 2016 m. – iš aviacijos bazės Amaryje (Estijoje). 2013 ir 2016 m. antrą pusmetį Lietuvos kariai budėjo JK vadovaujamoje Europos Sąjungos kovinėje grupėje. Šiemet Lietuvos karių kuopa budi JK vadovaujamose NATO ypač greito reagavimo pajėgose (VJTF).

JK, kartu su JAV ir Vokietija, dalyvaudamos Transatlantinėje pajėgumų vystymo ir mokymo (TACET) iniciatyvoje, prisideda prie Baltijos šalių ir Lenkijos pajėgumų vystymo per karinį rengimą ir mokymus. Šiuo metu JK Lietuvos kariuomenei padeda stiprinti Aviacijos bazės apsaugos užtikrinimo kompetenciją.

Nuo praėjusių metų glaudžiai bendradarbiauja Lietuvos ir JK kariuomenių strateginės komunikacijos ekspertai.

Lietuvos kariuomenė 2005 m. iš Didžiosios Britanijos kompanijos „Ricardo JK“ įsigijo 45 specialiosios paskirties visureigius „Land Rover Defender“ 110XD, 2013 m. iš JK gynybos ministerijos – du minų paieškos ir nukenksminimo „Hunt“ tipo laivus.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2017.06.16; 02:02

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis Jungtinių Amerikos Valstijų Pensilvanijos sostinėje susitiko su valstijos gubernatoriumi Tomu Wolfu (Thomas Wolf). Susitikime ministras akcentavo glaudžius Lietuvos ir Pensilvanijos ryšius. Pasak ministro, Lietuvos ryšiai su JAV stiprėja, o Pensilvanija gali tapti Lietuvos vartais į JAV.

Susitikimo metu buvo pažymėta, kad Lietuva pasižymi aukštais mokslo pasiekimais gamtos moksluose, IT sektoriaus išvystymu – tai gali tapti puikiu stimulu tarpusavio prekybai ir investicijoms. Krašto apsaugos ministras  taip pat  pasiūlė užmegzti kontaktus tarp kibernetinės gynybos ekspertų.

Krašto apsaugos ministras taip pat susitiko su Pensilvanijos nacionallinės gvardijos vadu brigados generolu Antoniu J. Carrelli (Anthony J. Carrelli). Susitikime aptartas krašto apsaugos sistemos ir Pensilvanijos nacionalinės gvardijos bendradarbiavimas, kuriam gražių žodžių negailėjo nei Nacionalinės gvardijos vadas, nei ministras. „Džiaugiuosi, kad Lietuva turi išskirtinę partnerę – Pensilvanijos nacionalinę gvardiją. Dirbame kartu jau 24 metus ir žinau, kad dirbsime dar ilgai. Šis bendradarbiavimas leidžia ne tik įgyti žinių, bet ir dalytis savosiomis“, – sakė ministras R. Karoblis.

Brg. gen. A. J. Carrelli padėkojo už išskirtinai kokybišką bendradarbiavimą su Lietuvos kariuomene ir siūlė jį plėsti ir kitose srityse. „Didžiuojuosi mūsų bendradarbiavimu. Džiaugiuosi matydamas Lietuvos karininkus mūsų pratybose, kartu dalyvaujame operacijose. Mano pagrindinis noras – į mūsų bendradarbiavimą labiau įtraukti civilinį sektorių“, – sakė generolas.

Susitikime taip pat buvo aptartas galimas bendras dalyvavimas operacijose, Pensilvanijos nacionalinės gvardijos pajėgų dalyvavimas sustiprinant JAV atgrasymo priemones regione, taip pat  gvardijos ekspertinė ir finansinė parama vystant karinę infrastruktūrą Lietuvoje, kt. galimus tolimesnius projektus.

Lietuvos karinių pajėgų ir Pensilvanijos nacionalinės gvardijos bendradarbiavimas vykdomas pagal Valstijų partnerysčių programą (angl. State Partnerships Program). Kitais metais sueis 25 metai, kai šios programos dėka buvo pradėti megzti Lietuvos ir Pensilvanijos valstijos santykiai.

Krašto apsaugos ministras R. Karoblis JAV  lankosi birželio 4-8 d. Jis dalyvauja Krašto apsaugos ministerijos ir JAV analitinio centro „Atlantic Council“ Vašingtone rengiamoje konferencijoje, skirtoje saugumo stiprinimui Šiaurės-Rytų Europoje, taip pat susitinka su aukšto rango JAV pareigūnais.

Birželio 7 d. ministras R. Karoblis sakys kalbą konferencijos Vašingtone metu, kurioje planuoja dalyvauti aukšto lygmens JAV administracijos ir Kongreso atstovai, tarptautinio lygmens saugumo ir gynybos ekspertai. Konferencijoje taip pat planuoja dalyvauti Latvijos ir Estijos gynybos ministrai Raimonds Bergmanis ir Margus Tsahkna.

JAV yra Lietuvos strateginė partnerė ir pagrindinė mūsų saugumą užtikrinanti sąjungininkė. Pasikeitus saugumo situacijai regione ir Europoje 2014 m. pavasarį, JAV ir Lietuvos gynybinis bendradarbiavimas tapo gerokai intensyvesnis, o JAV karinio buvimo ir veiklos apimtys išaugo. JAV pirmosios atsiuntė oro gynybos pastiprinimą – papildomus oro naikintuvus bei pajėgas tęstiniam buvimui į Baltijos valstybes. JAV kariai dalyvauja Lietuvoje rengiamose karinėse pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose, įgyvendinant NATO parengties veiksmų planą, (angl. NATO Readiness Action Plan, RAP), parengtą Velso susitikimo metu 2014 m. rugsėjo 5 d., į Lietuvos Respubliką JAV siunčia rotuojamas pajėgas pagal operaciją „Atlanto ryžtas“ (angl. Operation Atlantic Resolve), įgyvendina Europos saugumo užtikinimo iniciatyvą (angl. European Reassurance Initative) ir vykdo kitas saugumo užtikrinimo priemones. Stiprinant rytines Aljanso sienas, JAV taip pat vadovauja NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei Lenkijoje.

Ypač Lietuvos ir JAV bendradarbiavimas gynybos srityje sustiprėjo, kai šių metų sausį Lietuva ir JAV pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Ja dar kartą patvirtintas abiejų šalių įsipareigojimą dirbti kartu stiprinant NATO aljansą, didinant Europos saugumą ir kovojant su globalinėmis saugumo grėsmėmis.

Informacijos ir nuotraukų šaltinis – Krašto apsaugos ministerija

2017.06.07; 10:00

Gegužės 10 d. į Lietuvą pirmojo oficialaus vizito atvyksta JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas (James Mattis). 

JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas (James Mattis). Nuotraukos šaltinis – US Department of Defence.

Planuojami jo dvišaliai pokalbiai su Lietuvos Respublikos prezidente Dalia Grybauskaite ir krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu. Juose pareigūnai aptars dvišalį karinį bendradarbiavimą ir priemones, kurios dar labiau sustiprins Lietuvos ir regiono saugumą. Vėliau JAV gynybos sekretorius dalyvaus bendruose darbo pietuose su Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ministrais.

Vilnius. Katedros aikštė. Žygiuoja JAV kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Šis vizitas yra dar vienas svarbus įrodymas, jog Lietuva turi stiprius sąjungininkus ir gali jaustis saugi“, – sako krašto apsaugos ministras R. Karoblis.

Po susitikimų Prezidentūroje ir darbo pietų JAV ir Baltijos šalių gynybos ministrai, Lietuvos kariuomenės vadas ltn.gen. Jonas Vytautas Žukas vyks į Generolo Silvestro Žukausko poligoną Pabradėje.

Čia jie susitiks su Lietuvoje dislokuotais JAV pajėgų kariais, Lietuvos karinių pajėgų atstovais ir Lietuvoje dislokuoto NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės kariais, apžiūrės karių naudojamą techniką ir ginkluotę.

JAV yra Lietuvos strateginė partnerė ir pagrindinė mūsų saugumą užtikrinanti sąjungininkė. Pasikeitus saugumo situacijai regione ir Europoje 2014 m. pavasarį, JAV ir Lietuvos gynybinis bendradarbiavimas tapo gerokai intensyvesnis, o JAV karinio buvimo ir veiklos apimtys išaugo. JAV pirmosios atsiuntė oro gynybos pastiprinimą – papildomus oro naikintuvus bei pajėgas tęstiniam buvimui į Baltijos valstybes.

JAV kariai Vilniuje. Vytauto Visocko nuotr.

JAV kariai dalyvauja Lietuvoje rengiamose karinėse pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose, įgyvendinant NATO parengties veiksmų planą, (angl. NATO Readiness Action Plan, RAP), parengtą Velso susitikimo metu 2014 m. rugsėjo 5 d., į Lietuvos Respubliką JAV siunčia rotuojamas pajėgas pagal operaciją „Atlanto Ryžtas“ (angl. Operation Atlantic Resolve), įgyvendina Europos saugumo užtikinimo iniciatyvą (angl. European Reassurance Initative) ir vykdo kitas saugumo užtikrinimo priemones. 

Amerikiečių kariai Vilniaus centre. Vytauto Visocko (slaptai.lt) nuotr.

Ypač Lietuvos ir JAV bendradarbiavimas gynybos srityje sustiprėjo, kai šių metų sausį Lietuva ir JAV pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Ja dar kartą patvirtintas abiejų šalių įsipareigojimą dirbti kartu stiprinant NATO aljansą, didinant Europos saugumą ir kovojant su globalinėmis saugumo grėsmėmis.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2017.05.10; 06:23

Trečiadienį, gegužės 10-ąją, Lietuvoje viešės JAV gynybos sekretorius Džeimsas Matisas (James Mattis).

Tai pirmasis už JAV gynybos politiką atsakingo pareigūno vizitas mūsų regione, rodantis išskirtinį Amerikos dėmesį Lietuvos ir Baltijos šalių saugumui.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė su Dž. Matisu aptars dvišalį karinį bendradarbiavimą ir konkrečias priemones, kurios dar labiau sustiprintų Lietuvos ir regiono saugumą.

Siekiant sustiprinti NATO ir padaryti jį efektyvesnį, didžiausios sąjungininkės – JAV – vaidmuo yra itin svarbus. Todėl Prezidentė su JAV gynybos sekretoriumi aptars ir pasirengimą artėjančiam NATO šalių vadovų susitikimui, kuris gegužės 25 d. vyks Briuselyje.

Informaciją pateikė Eltos redaktorė Jūratė Valančiūtė.

2017.05.06; 09:15

Sausio 27-28 d. krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas dalyvauja 10-ajame Europos ir Ukrainos forume Žešuve, Lenkijoje. Kartu numatomas susitikimas su Lenkijos gynybos viceministru Tomasz Szatkowski.

„Matome, kad NATO narius ir partnerius vienija bendri iššūkiai, kylantys iš rytų, todėl turime stiprinti bendradarbiavimą, gebėjimus apsiginti, taip pat stiprinti komunikaciją ir kovą su propaganda bei kovą su hibridinėmis grėsmėmis“, – sakė išvykdamas dalyvauti forumo panelyje, skirtame aptarti NATO rytinių narių vaidmeniui plėtojant regionines partnerystes su Juodosios jūros ir Pietų Kaukazo valstybėmis, krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas.

10-ajame Europos ir Ukrainos forume ketina dalyvauti apie 500 žinomų politikų verslininkų, žurnalistų, tarptautinių santykių ekspertų iš Europos Sąjungos šalių, Ukrainos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Rusijos ir kitų kaimyninių valstybių.

Atsižvelgus į 9-ojo forumo metu aptartas Ukrainos modernizavimo ir vystymo, regioninio bendradarbiavimo, energetinio saugumo bei užsienio politikos kryptis, šiais metais organizuojamame Europos ir Ukrainos forume daugiausia dėmesio ketinama skirti Ukrainos vykdomų reformų potencialui įvertinti. Taip pat forumo dalyviai apžvelgs Europos Sąjungos ir Ukrainos Asociacijos sutarties teikiamas galimybes, pilietinės visuomenės ugdymą.

Šiame forume numatoma daugiau nei 30 diskusijų panelių ir aštuoni pristatymai saugumo, ekonomikos, politikos, regionų situacijos ir kitomis temomis. 

Europos ir Ukrainos forumą organizuoja Rytų studijų institutas ir Pakarpatės vaivadijos maršalka. Nuo 2007 m. į šį forumą dalyviai rinkosi Lenkijoje, Ukrainoje, Vengrijoje.

Susitikime su Lenkijos gynybos viceministru T. Szatkowski viceministras V. Umbrasas ketina aptarti Europos Sąjungos bendrosios saugumo ir gynybos politikos perspektyvas, taip pat karinio bendradarbiavimo NATO rėmuose planus, dvišalį karinį bendradarbiavimą.

Karinis bendradarbiavimas su Lenkija yra labai svarbus tiek Lietuvos, tiek regiono saugumui. Lietuva plėtoja intensyvius santykius su Lenkija karinėje srityje nuo 1993 metų.

Lenkija yra viena aktyviausių NATO Oro policijos misijoje dalyvaujančių šalių. Lenkijos karinių oro pajėgų naikintuvai Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose buvo dislokuoti jau šešis kartus nuo 2005 metų.

Lietuvos ir Lenkijos kariuomenės plėtoja nuolatinį įvairaus lygmens štabų, karinio mokymo įstaigų ir karinių vienetų bendradarbiavimą. Lietuva ir Lenkija drauge su Ukraina po ilgamečio bendradarbiavimo įsteigė bendrą brigadą LITPOLUKRBRIG 2014 metais. Įgyvendinus šį projektą trišalė brigada tapo svarbiu regioninio gynybinio bendradarbiavimo įrankiu.

Lietuva ir Lenkija kartu dirba NATO gynybos planavime, plėtojant penkto straipsnio pajėgumus. Taip pat bendradarbiauja planuojant NATO pratybas regione.

Nuo 2003 m. Lietuva dalyvauja Lenkijoje esančio NATO Šiaurės-Rytų korpuso veikloje. Korpusas yra arčiausiai Lietuvos esantis NATO karinis korpusas (Ščecine), du kartus jis buvo dislokuotas Afganistane. Šiuo metu korpuse tarnauja aštuoni Lietuvos karininkai.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2017.01.28; 03:17

Į Lietuvą per šį pusmetį iš Nyderlandų atgabenta apie 200 vienetų naudotų karinių ir medicinos evakuacijos visureigių „Mercedes-Benz GD“, tralų ir kitų karinių transporto priemonių, kurios papildys ir atnaujins Lietuvos kariuomenės technikos parką.

Pažymint sėkmingą šalių bendradarbiavimą gynybos srityje rugpjūčio 18 d., Kaune rengiamas krašto apsaugos ministro Juozo Oleko susitikimas su Nyderlandų Karalystės ambasadoriumi Bertu van der Lingenu (Bert van der Lingen).

Lietuvos kariuomenė dvišaliu pagrindu iš Nyderlandų kariuomenės per 2015-2017 m. įsigyja kelis šimtus naudotų karinių transporto priemonių – įvairios paskirties visureigių „Mercedes-Benz GD“, vilkikų ir sunkvežimių DAF, tralų, priekabų ir kitų transporto priemonių.

Technika į Lietuvą iš Nyderlandų gabenama etapais: 2015 m. pabaigoje Lietuvą pasiekė 15 vnt. transporto priemonių, 2016 m. balandį – dar 18 vnt. medicinos evakuacijos visureigių, tralas ir kelios dešimtys priekabų, 2016 m. birželį-liepą apie 150 vnt. karinių ir medicinos evakuacijos visureigių. Likusi technika – visureigiai, sunkvežimiai ir priekabos – Lietuvą pasieks per 2016-2017 metus. Bendra šio projekto vertė – 7 mln. eurų.

Geros techninės būklės kariniai visureigiai iš Nyderlandų pirmiausiai pristatomi į Lietuvos kariuomenės Depų tarnybą Kaune, iš kur vėliau paskirstomi Lietuvos kariuomenės daliniams.

Tai jau antras toks Lietuvos ir Nyderlandų karinės technikos įsigijimo sandoris. Lietuvos kariuomenė iš Nyderlandų kariuomenės 2012-2013 m. už ekonomiškai naudingą kainą įsigijo transporto priemonių, ryšių konteinerių ir aerodromo aptarnavimo technikos, kuri pakeitė neperspektyvią, pasenusią ir ekonomiškai nenaudingą anuomet Lietuvos kariniuose daliniuose naudotą techniką.

Apie bendradrabiavimą su Nyderlandų Karlalyste gynybos srityje

Šiais metais NATO viršūnių susitikime Varšuvoje Nyderlandai kartu su Norvegija, Liuksemburgu, Belgija ir Prancūzija oficialiai paskelbė savo ketinimą jungtis ir siųsti savo karius į Vokietijos formuojamą Lietuvai skirtą bataliono kovinę grupę.

Lietuvos ir Nyderlandų kariuomenės bendradarbiauja pagal 2008 m. birželį pasirašytą atnaujintą dvišalio bendradarbiavimo sutartį. Lietuvos ir Nyderlandų kariai 2011 m. pirmąjį pusmetį budėjo Europos Sąjungos kovinėje grupėje, o 2011-2012 m. – NATO greitojo reagavimo pajėgose (NRF-18).

2005 m. Nyderlandų karinių oro pajėgų kariai su keturiais Šiauliuose dislokuotais F-16 „Fighting Falcon“ naikintuvais pirmą kartą dalyvavo NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse, o 2014 m. rugsėjo-gruodžio mėn. keturi Nyderlandų naikintuvai dalyvavo šios misijos sustiprinime iš Malborko aviacijos bazės (Lenkija).

Nyderlandų karinės pajėgos su kitomis NATO šalimis reguliariai dalyvauja išminavimo pratybose Baltijos jūroje bei kituose mokymuose. Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų oro gynybos specialistai kasmet vyksta į raketinių sistemų „Stinger“ mokymus Nyderlanduose.

Lietuvos ir Nyderlandų kariuomenės aktyviai bendradarbiavo ir logistikos srityje – abiejų kariuomenių logistikos specialistai yra kartu dalyvavę tarptautinėse pratybose ir mokymuose vandens valymo, judėjimo kontrolės, krovinių pervežimų srityse.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2016.08.17; 09:06

Krašto apsaugos ministerijoje ir Lietuvos kariuomenės Jungtiniame štabe Vilniuje lankėsi Lenkijos kariuomenės operacinės vadavietės vadas generolas leitenantas Marekas Tomaszyckis (Marek Tomaszycki).

Susitikimuose aptartos Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių bendradarbiavimo plėtros galimybės, kurios padės stiprinti dvišalį karinį bendradarbiavimą.

Continue reading „Lietuva ir Lenkija tęs ir stiprins dvišalį karinį bendradarbiavimą“

Spalio 23 d. Krašto apsaugos ministerijoje susitikusi Lietuvos, Belgijos ir Liuksemburgo gynybos ministerijų ir kariuomenių vadovybė aptarė aktualius NATO ir Europos Sąjungos klausimus, dvišalio-trišalio bendradarbiavimo perspektyvas.

Su užsienio svečiais susitikimuose dalyvavo užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus, krašto apsaugos viceministro Antano Valio ir Lietuvos kariuomenės vado generolo leitenanto Jono Vytauto Žuko vadovaujamos delegacijos.

Continue reading „Lietuva, Belgija ir Liuksemburgas sutarė dirbti kartu užtikrinant saugumą“

jukneviciene_rasa

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt ragina atkreipti dėmesį į Namiko Ibragimovo straipsnį “Ko Baltijos “karinei” ledi nepasakė Armėnijoje”.

Minėtas straipsnis  pasirodė azerbaidžaniečių internetiniame portale Vesti.Az. Šiame straipsnyje stebimasi Lietuvos krašto apsaugos ministrės vizitu Armėnijoje bei Vilniaus ir Jerevano susitarimais bendradarbiauti karinėje srityje.

Komentatorius N.Ibragimov teigia, kad Armėnijos kariuomenė yra korumpuota, o pati šalis priklausoma nuo Maskvos. Todėl Lietuvos krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, norėdama užmegzti bendradarbiavimą su Armėnija, turėtų pirmiausiai vykti ne į Jerevaną, bet į Maskvą. Nes dabartinis Jerevanas be oficialaus Maskvos palaiminimo tikrai nieko nedarys. Taip ironizuojama minėtoje publikacijoje.

Continue reading „Ko Baltijos “karinei” ledi nepasakė Armėnijoje“