C. Puigdemont. EPA-ELTA nuotr.
Italijoje sulaikytas buvęs Katalonijos premjeras Carlesas Puigdemont’as penktadienį buvo paleistas į laisvę, pranešė vienas naujienų agentūros AFP reporteris.
Europarlamentarą C. Puigdemont’ą, kuris išvyko iš Ispanijos po Madrido uždrausto 2017 m. Katalonijos nepriklausomybės referendumo, prie kalėjimo Sardinijos Sasario mieste pasitiko šūkaujantys rėmėjai.
58-erių separatistų lyderiui, kuris po sulaikymo ketvirtadienio vakarą praleido naktį už grotų, buvo leista palikti Italijai priklausančią salą, tačiau nurodyta spalį sugrįžti.
Sasario miesto teismas spalio 4 d. svarstys C. Puigdemont’o ekstradicijos prašymą, nurodė advokatas Agostinangelo Marrasas.
Anot A. Marraso, nebuvo pagrindo suimti ar išduoti C. Puigdemont’ą, kuris pastaruosius kelerius metus gyveno Briuselyje.
Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas penktadienį teigė gerbsiąs Italijos teismų sistemą, tačiau pridūrė: „Akivaizdu, kad Carlesas Puigdemont’as turi būti patrauktas atsakomybėn ir stoti prieš teismą.“
C. Puigdemont. EPA-ELTA nuotr.
Italijos Sardinijos saloje sulaikytas buvęs Katalonijos premjeras Carlesas Puigdemont‘as. Tai ketvirtadienio vakarą tviteryje patvirtino jo advokatas Gonzalo Boye.
Belgijoje gyvenantis katalonų separatistas sulaikytas pagal Ispanijos aukščiausiojo teismo išduotą tarptautinį arešto orderį, rašo laikraštis „La Vanguardia“, remdamasis teismo informacija. Ispanija, be kita ko, kaltina jį maištu.
Katalonija nėra Ispanija. Taip skelbia separatistų užrašas. EPA – ELTA nuotr.
C. Puigdemont‘as atvyko į Sardiniją dalyvauti nepriklausomų salos politikų susitikime. Dabar italų teisėsauga spręs, ar jį paleisti, ar perduoti Ispanijai.
C. Puigdemont‘as, kaip europarlamentaras, iš tiesų turi imunitetą. Tačiau šis yra ginčytinas, nes Europos Parlamentas jį panaikino. Galutinio Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo kol kas nėra.
C. Puigdemont‘as po uždrausto nepriklausomybės referendumo Katalonijoje 2017 metų spalį pabėgo į užsienį. Nu tada jis yra persekiojamas ispanų teisėsaugos. 2018-aisiais katalonas jau kartą buvo sulaikytas Vokietijoje, tačiau Ispanijai nebuvo išduotas.
Katalonija nėra Ispanija. Taip skelbia separatistų užrašas. EPA – ELTA nuotr.
Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas trečiadienį lankosi Barselonoje, norėdamas atnaujinti dialogą su Katalonijos separatistų vadovybe, sprendžiant politinę krizę, kurią 2017 m. sukėlė nepavykęs bandymas paskelbti nepriklausomybę.
Anksčiau šią savaitę P. Sanchezas patvirtino, kad rugsėjo 15 d. susitiks su Katalonijos lyderiu Pere‘u Aragonesu derybų, kurios turėjo prasidėti apie 13.00 val.
2017 m. spalį Katalonijos regioninė vyriausybė surengė Madrido uždraustą referendumą, tada paskelbė trumpai gyvavusią nepriklausomybės deklaraciją, ji sukėlė didžiausią per pastaruosius dešimtmečius politinę krizę Ispanijoje. 2019-aisiais po smurtinių protestų Ispanija įkalino devynis separatistų lyderius. Nuo tada Katalonija yra svarbiausia problema Ispanijos politikoje, ją P. Sanchezo vyriausybė pažadėjo spręsti derybomis, net jei įtampa ir yra nuslūgusi.
„Padėtis Katalonijoje labai pasikeitusi, daug stabilesnė nei 2017 ar 2019 metais“, – pirmadienį sakė premjeras.
2020 m. sausį P. Sanchezas sutiko pradėti derybas, kai ERC – seniausia ir didžiausia Katalonijos separatistų partija – pasiūlė lemiamą reikšmę turinčią parlamentinę paramą jo mažumos vyriausybei. Pirmosios derybos prasidėjo po mėnesio, tačiau netrukus buvo sustabdytos, kilus koronaviruso pandemijai. Šį kartą sėkmės tikimybė yra maža, nes abi pusės puoselėja radikaliai skirtingus lūkesčius.
Separatistai turi du pagrindinius tikslus: amnestija visiems, dalyvavusiems nepavykusiame nepriklausomybės siekyje, ir naujas referendumas dėl apsisprendimo, šį kartą pritarus Madridui.
Ispanijos vyriausybė nepalenkiamai prieštarauja abiem.
„Jei laikysimės maksimalistinių reikalavimų sąrašo, pokalbis truks neilgai“, – sakė P. Sanchezas, nors pripažino esąs atviras galimam balsavimui dėl Katalonijos vietos Ispanijoje, bet neviršijant ribų. „Pagal Konstituciją, demokratijoje nėra problemos surengti balsavimą, tačiau tai turi būti padaryta pagal susitarimą, o ne vienašališkai“, – sakė jis.
Dešimtys tūkstančių katalonų reikalavo paleisti kalinamus politikus. EPA-ELTA nuotr.
Ispanija antradienį suteikė malonę devyniems Katalonijos separatistams, įkalintiems po nepavykusio mėginimo 2017 metais skelbti nepriklausomybę, taip siekdama išspręsti nesibaigiančią politinę krizę šiame turtingame šiaurės rytų regione.
„Malonės nuteistiesiems buvo patvirtintos“ per rytinį kabineto posėdį, socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė ministro pirmininko Pedro Sanchezo biuras, patvirtindamas sprendimą suteikti malonę devyniems separatistų lyderiams, kurie buvo nuteisti ilgiems metams kalėjimo.
Nors jų paleidimo data tebėra nežinoma, teisminės institucijos greitai stengsis atlikti administracinius veiksmus, o tai reiškia, kad tai gali įvykti labai greitai, sakoma pranešime spaudai. Katalonija nėra Ispanija. Taip skelbia separatistų užrašas. EPA – ELTA nuotr.
Separatistai buvo nuteisti dėl uždrausto referendumo 2017 metų spalį. Jo metu policija pasižymėjo smurtu, o po to buvo paskelbta trumpai gyvavusi nepriklausomybės deklaracija, sukėlusi didžiausią politinę krizę Ispanijoje per pastaruosius dešimtmečius.
Keletas nepriklausomybės šalininkų pabėgo į užsienį, bet 12 kitų buvo teisiami ir 9 iš jų gavo laisvės atėmimo bausmes nuo 9 iki 13 metų.
P. Sanchezas sakė, kad jo vyriausybė tikisi, jog malonės atvers kelią į „susitaikymą“, tačiau Ispanijos dešinioji opozicija ir separatistai kritikuoja sprendimą suteikti malonę.
Daugelis nepriklausomybės šalininkų atmeta malonę, vadindami ją politiniu triuku, ir reikalauja visiškos amnestijos, kuri leistų grįžti namo pabėgusiems į užsienį.
Katalonija mini nacionalinę dieną, EPA – ELTA nuotr.
Buvęs Katalonijos prezidentas Carlesas Puigdemont‘as ir dar du jo bendražygiai kovoje už regiono nepriklausomybę nuo Ispanijos prarado europarlamentarų imunitetą. Europos Parlamentas pirmadienio vakarą balsavo už jų neliečiamybės panaikinimą, paskelbta antradienio rytą. Katalonams dabar gresia išdavimas Ispanijos institucijoms.
C. Puigdemont‘as ir buvęs jo sveikatos ministras Tonis Comínas po Madrido sustabdyto Katalonijos nepriklausomybės proceso 2017 metų spalį pasitraukė į Belgiją, kad išvengtų baudžiamojo persekiojimo. Buvusi Katalonijos kultūros ministrė Clara Ponsatí pabėgo į Škotiją. 2019-aisiais visi trys buvo išrinkti į Europos Parlamentą.
Ispanija kelerius metus nesėkmingai siekia jų išdavimo. Keli mėginimai jau nepavyko. Dėl europarlamentarų imuniteto belgų ir škotų tarnybos kol kas negalėjo svarstyti naujausių prašymų išduoti šiuos politikus.
Konservatoriai, socialdemokratai ir liberalai Europos Parlamente ragino savo parlamentarus per slaptą balsavimą balsuoti už imuniteto panaikinimą. Žaliųjų ir Kairiųjų frakcijos buvo prieš. Už prašymus panaikinti neliečiamybę galiausiai balsavo daugiau kaip 400 deputatų iš beveik 700, dalyvavusių posėdyje.
Ispanijoje politikams gresia griežtos bausmės. Čia likę Katalonijos nepriklausomybės šalininkai jau sulaukė iš dalies ilgų kalėjimo bausmių. Buvusiam Katalonijos viceprezidentui Oriolui Junquerasui, pavyzdžiui, skirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė. Jis taip pat buvo išrinktas į Europos Parlamentą, tačiau dėl teistumo darbo pradėti negalėjo.
Tačiau ar politikai iš tikrųjų bus išduoti, nėra aišku. Sausį antrosios instancijos Belgijos teismas atmetė dar vieno katalono, buvusio kultūros ministro Lluiso Puigo išdavimą.
Katalonijos parlamento vadovas R. Torrentas. EPA-ELTA nuotr.
Katalonijos parlamento pirmininkas Rogeras Torrentas teigia, kad Ispanijos valdžia jį sekė. Atitinkamą pareiškimą jis paskelbė antradienį.
Anksčiau laikraštis „El Pais“ pranešė, kad R. Torrento išmanusis telefonas buvo atakuojamas programa, kurią sukūrė Izraelio bendrovė ir kuri parduodama tik vyriausybėms ar saugumo pajėgoms kovai su nusikalstamumu ir terorizmu. Pasak Katalonijos parlamento vadovo, šie duomenys rodo, kad „Ispanijoje šnipinėjami politiniai oponentai“.
„Mes eisime iki galo, kad viską išsiaiškintume“, – pareiškė R. Torrentas. Jis taip pat pagrasino, kad į sekimą bus atsakyta „politiniais ir teisiniais veiksmais“.
Kaip rašė „El Pais“, į Katalonijos politiko telefoną buvo įsilaužta 2019 metais. Ši programa leidžia slapta klausytis pokalbių, skaityti pranešimus, pasiekti standųjį diską, matyti naršymo istoriją, nuotoliniu būdu suaktyvinti įtaiso kamerą ir mikrofoną.
Anot leidinio, Ispanijos vyriausybė tikina „nežinojusi, kad Katalonijos parlamento pirmininkas R. Torrentas tapo programišių įsilaužimo auka“. Nacionalinio žvalgybos centro atstovas patikslino, kad žinyba „visada veikia griežtai laikydamasi įstatymų“.
Prieš balsavimą dėl koalicinės vyriausybės Ispanijos laikinasis premjeras žada spręsti Katalonijos klausimą. EPA-ELTA nuotr.
Laikinasis Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas siekia parlamento paramos, kad suformuotų vyriausybę, ir šeštadienį pristatė savo prioritetus. Jis bandė sumažinti įtampą dėl Katalonijos separatizmo klausimo ragindamas užmegzti dialogą, praneša „Reuters“.
Ispanijoje politinė aklavietė užsitęsė didžiąją dalį 2019 metų po dvejų rinkimų, kurie neišsprendė situacijos.
Šeštadienį parlamente vyko diskusijos dėl vyriausybės suformavimo. Anksčiau šią savaitę socialistų partijos lyderis P. Sanchezas ir kraštutinių kairiųjų „Unidas Podemos“ partijos lyderis Pablo Iglesias tvirtino sieksią suformuoti koaliciją.
Tačiau šios partijos neturi pakankamai mandatų, o joms reikia mažiausiai 155 balsų 350 vietų parlamente. Todėl P. Sanchezo sėkmė priklauso nuo mažų regioninių partijų paramos.
Katalonijos didžiausia separatistų partija ERC (Esquerra Republicana de Catalunya) sutiko susilaikyti per antrąjį lemiamą balsavimą dėl koalicijos, kuris bus surengtas ateinantį antradienį. Mainais į tai laikinasis sutiko leistis į dialogą dėl šio regiono ateities ir žadėjo, kad patys katalonai galės priimti sprendimą balsuodami.
Tačiau Ispanijos rinkimų komisija uždraudė nuteistam ERC lyderiui Oriolui Junquerasui tapti Europos Parlamento nariu, tai sukėlė abejonių šios partijos parama, kai bus balsuojama dėl vyriausybės. Be to, rinkimų komisija nusprendė atimti mandatą iš Katalonijos regioninio parlamento nario Quimo Torrao, ERC sąjungininko.
Konservatorių politikas Teodoras Garcia Egea atsisakė paremti socialistų ir „Unidas Podemos“ partijų koaliciją, apkaltindamas P. Sanchezą neva nuslėpus susitarimą su katalonų separatistais.
Nors laikinasis premjeras pasisako už dialogą, o ne krizės sprendimą teismuose, tačiau jis žada siekti išeities pagal Ispanijos konstitucijos normas.
Ispanijos konstitucija draudžia regionams atsiskirti nuo Ispanijos, o Katalonijos regiono nepriklausomybės siekis bei 2017 m. uždraustas referendumas šalyje sukėlė vieną didžiausių politinių krizių pastaraisiais dešimtmečiais. Ispanijos parlamentas. EPA – ELTA nuotr.
Kalbėdamas apie savo prioritetus, laikinasis premjeras minėjo didesnį pelno mokestį, mažesnius mokesčius dirbantiesiems, kovą su klimato kaita ir kovą už lyčių lygybę. Jis žadėjo, kad jo ketverių metų kadencijos pabaigoje minimali alga Ispanijoje sieks 60 proc. vidutinio šalies atlyginimo.
Manoma, kad P. Sanchezui nepasiseks suformuoti koalicijos pirmojo balsavimo metu sekmadienį. Jam reiktų absoliučios daugumos palaikymo – 176 iš 350 parlamentarų balsų. Tačiau jis tikisi sėkmės kitame balsavime antradienį, kurio metu tiesiog pakaktų surinkti daugiau balsų „už“ nei „prieš“.
Ketvirtadienį Belgijos teismas nusprendė nutraukti buvusio Katalonijos vadovo Carleso Puigdemont`o išdavimo Ispanijai bylą, pripažindamas jo deputato neliečiamybę. Tai pranešė televizijos kanalas RTBF.
„Briuselio teismas nutraukė Carleso Puigdemont`o ekstradicijos bylą, pripažindamas jį neliečiamu asmeniu, kadangi jis Katalonijoje išrinktas Europos Parlamento deputatu“, – informavo televizijos kanalas.
Madridas neigia, kad C. Puigdemont`as turi deputato neliečiamybę, nes po išrinkimo į EP Ispanijos institucijos oficialiai nepatvirtino šio jo statuso, kaip to reikalauja EP procedūros, ir jis negavo deputato mandato.
Katalonijos separatistų lyderis C. Puigdemont’as Ispaniją paliko po 2017 metų spalio referendumo dėl regiono nepriklausomybės. 2018 metais jis buvo trumpam sulaikytas Vokietijoje, vėliau apsigyveno Belgijoje.
Madridas išdavė Europos arešto orderius C. Puigdemont’ui bei jo bendražygiams nepriklausomybės judėjimo šalininkams Antonui Cominui ir Luisui Puigui sulaikyti. Visi jie šiuo metu gyvena Belgijoje.
Katalonijos prezidentas Karlesas Pučdemonas (dešinėje) ir viceprezidentas Oriolas Džunkeresas. EPA – ELTA nuotr.
Teismas Briuselyje iki kitų metų vasario nukėlė buvusio katalonų lyderio Carleso Puigdemont’o ir dviejų kitų Ispanijoje ieškomų asmenų, kaltinamų maištu ir maišto kurstymu, bylas, pirmadienį pranešė naujienų agentūra „Belga“.
Katalonų separatistų lyderis C. Puigdemont’as Ispaniją paliko po neteisėto 2017 m. spalio referendumo. 2018 m. jis buvo trumpam sulaikytas Vokietijoje, vėliau apsigyveno Belgijoje.
Madridas išdavė Europos arešto orderius C. Puigdemont’ui bei jo bendražygiams nepriklausomybės judėjimo šalininkams Antonui Cominui ir Luisui Puigui sulaikyti. Visi jie šiuo metu gyvena Belgijoje.
Briuselio teismui reikės nuspręsti, ar sutiks su Ispanijos prašymu perduoti šiuos tris vyrus.
Prie C. Puigdemont’o, L. Puigo and A. Comino bylų bus sugrįžta vasario 3 d. 2018 m. Belgijos valdžia jau yra nesutikusi su šių asmenų ekstradicijos prašymu.
Barselonoje, policijos duomenimis, penktadienį į gatves išėjo daugiau kaip pusė milijono Katalonijos nepriklausomybės judėjimo šalininkų.
Apie 525 000 žmonių protestavo prieš ilgas kalinimo bausmes žinomiems nepriklausomybės aktyvistams, pranešė miesto policija. Milžiniškas mitingas buvo nuo pirmadienį regione vykstančių protestų apogėjus.
Demonstrantai į Barseloną atvyko iš visos Katalonijos. Žmonės mojo nepriklausomybės vėliavomis ir laikė rankose transparantus. Katalonijos sostinėje protestų padariniai buvo justi beveik visur. Oficialiais duomenimis, buvo atšaukta dešimtys skrydžių. Jau nuo ryto buvo blokuojamos gatvės. Dalyje Barselonos centro buvo uždarytos parduotuvės, praktiškai nesimatė automobilių.
Protestai pasiekė ir Barselonos Šv. Šeimynos bažnyčią – vieną miesto simbolių. Šimtai demonstrantų vienu metu blokavo garsiųjų maldos namų prieigas. Vėliau bažnyčia saugumo sumetimais buvo uždaryta.
Ispanijos Aukščiausiasis Teismas pirmadienį devyniems politikams ir aktyvistams skyrė nuo 9 iki 13 metų laisvės atėmimo bausmes už jų vaidmenį organizuojant 2017-ųjų Katalonijos nepriklausomybės referendumą.
Už Katalonijos nepriklausomybę pasisakantys lyderiai įgyvendino 2017 m. referendumą, nepaisant Ispanijos teismų draudimo, ir paskelbė, kad regionas atsiskiria nuo Ispanijos. Madridas į tai atsakė perimdamas Katalonijos administracijos kontrolę ir pradėdamas referendumo lyderių teismo procesą.
Po nuosprendžio paskelbimo Katalonijoje kiekvieną dieną vyko demonstracijos. Prasiveržus smurtui, būta dešimčių sužeistųjų ir suimtųjų.
Ispanijos Katalonijos regiono nepriklausomybės šalininkai antradienį tęsė demonstracijas, protestuodami dėl devynių Katalonijos separatistų lyderių nuteisimo kalėjimo bausmėmis.
Pirmadienį Ispanijos Aukščiausiasis Teismas nusprendė skirti devyniems katalonų separatistų lyderiams nuo 9 iki 13 metų nelaisvės dėl jų vaidmens organizuojant 2017-ųjų Katalonijos nepriklausomybės referendumą.
Po nuosprendžio paskelbimo Barselonos El Prato oro uoste buvo surengtas didžiulis protestas.
Neslūgstant pasipiktinimui, antradienį Katalonijos regione toliau vyksta protestai. Regione buvo užtverti keli keliai, įskaitant AP-7, kuris jungia Barseloną su Prancūzija. Demonstrantai taip pat blokavo geležinkelio bėgius degančiomis padangomis ir kitais įvairiais objektais.
Katalonijos prezidentas Karlesas Pučdemonas (dešinėje) ir viceprezidentas Oriolas Džunkeresas. EPA – ELTA nuotr.
Ispanijos teisėjas išdavė naują tarptautinį orderį suimti buvusį katalonų prezidentą Carlesą Puigdemont’ą. Siekdamas išvengti persekiojimo dėl bandymo 2017 metais paskelbti Katalonijos nepriklausomybę, C. Puigdemont’as pabėgo į Belgiją.
Orderį, įgaliojantį C. Puigdemont’ą sulaikyti dėl kurstymo maištauti ir valstybės lėšų švaistymo, išdavė Aukščiausiojo teismo teisėjas Pablas Llarenas. Aukščiausiasis teismas nuteisė dar 12 katalonų separatistų vadovų. Devyniems iš jų skirtos iki 13 metų laisvės atėmimo bausmės.
C. Puigdemont’as iš šalies pabėgo praėjus vos kelioms savaitėms po katalonų vyriausybės surengto nepriklausomybės referendumo, kurį uždraudė Madridas. Su juo kartu išvyko ir kiti penki katalonų nepriklausomybę rėmę lyderiai – jie gyvena Belgijoje, Šveicarijoje ir Škotijoje. Keturi iš jų kaltinami maištu, kiti du – valstybės lėšų švaistymu.
Pirmadienį P. Llarenas jau antrą kartą atgaivino orderį suimti C. Puigdemont’ą, šį kartą kaltinimas maištu buvo pakeistas į kaltinimą kurstymu maištauti.
Pirminis orderis visiems šešiems užsienyje besislapstantiems politikams buvo išduotas iš karto po mėginimo paskelbti katalonų nepriklausomybę, tačiau jis buvo atmestas suabejojus, ar Belgija ir kitos šalys pripažins kaltinimą dėl maišto.
Katalonija nėra Ispanija. Taip skelbia separatistų užrašas. EPA – ELTA nuotr.
Vėliau, kovo antroje pusėje, P. Llarenas orderį atgaivino. Praėjus dviem dienoms, Vokietijos policija sulaikė C. Puigdemont’ą, kai šis mėgino sugrįžti iš Suomijos.
Tačiau Vokietijos teismas atmetė ekstradicijos prašymą, motyvuodamas tuo, kad maištas nėra pripažintas pagal Vokietijos teisę. Teismo atstovai tvirtino, kad perduoti C. Puigdemont’ą galėtų tik dėl valstybės lėšų švaistymo.
Pagal tarptautinį orderį išduoti asmenys gali būti teisiami tik pagal ekstradicijos įsakyme patvirtintus kaltinimus. Įgaliojimas suimti antrą kartą buvo atmestas 2018 metų liepos mėnesį.
Minint Katalonijos nacionalinę dieną, Barselonoje šimtai tūkstančių žmonių susirinko į demonstraciją už regiono nepriklausomybę. Rengėjai skelbė, kad tikisi iki milijono dalyvių. Policijos duomenimis, į centrinę Ispanijos aikštę susirinko 600 000 žmonių.
Katalonai rugsėjo 11-ąją mini istorinį savo pralaimėjimą Ispanijos įpėdinystės kare. Tuomet Katalonija prarado savo savivaldos teises ir buvo prijungta prie Ispanijos. Dabar surengtos demonstracijos moto buvo „Tikslas: nepriklausomybė“. Tačiau joje reikalauta ne tik apsisprendimo teisės, bet pirmiausiai vadinamųjų „politinių kalinių“ paleidimo.
Spalio viduryje Madride turėtų būti skelbiamas nuosprendis teismo procese prieš separatistus ir buvusios Craleso Puigdemont‘o vadovaujamos regiono vyriausybės narius. Jie dėl uždrausto nelegalaus referendumo dėl nepriklausomybės surengimo 2017 metų spalio 1-ąją, be kita ko, kaltinami maištu, valstybės lėšų iššvaistymu bei civiliniu nepaklusnumu.
Kai kuriems kaltinamiesiems, pavyzdžiui, tuometiniam C. Puigdemont‘o pavaduotojui Oriolui Junquerasui gresia iki 25 metų kalėjimo. Pats C. Puigdemont‘as iš karto po referendumo pabėgo į Belgiją. Dauguma kaltinamųjų sulaikyti jau beveik dvejus metus.
Ekstremalūs karščiai, viršijantys 40 laipsnių, Ispanijoje pareikalavo pirmųjų aukų. Ketvirtadienį Kordobos provincijoje Pietų Ispanijoje imdamas derlių šilumos smūgį patyrė 17-metis. Jis penktadienį, praėjus kelioms valandoms po operacijos, mirė ligoninėje, pranešė žiniasklaida, remdamasi Andalūzijos regiono sveikatos tarnybomis.
Valjadolide, esančiame į šiaurės vakarus nuo Madrido, ketvirtadienio vakarą vaikštinėdamas saulės smūgį patyrė 93 metų vyras. Mursijoje Ispanijos rytuose 45-erių lauko darbininkas, kurį taip pat ištiko šilumos smūgis, yra kritiškos būklės. Katalonijos regiono vyriausybė ėmėsi drastiškų priemonių ir penktadienį pradžioje 48 valandoms iš viso uždraudė imti derlių.
Dėl karščio Ispanijos meteorologijos tarnyba penktadienį 23 regionuose šalies šiaurėje ir šiaurės rytuose paskelbė „raudoną“ pavojaus laipsnį. Čia popietę buvo prognozuojamos iki 43 laipsnių temperatūros.
Tai, kad jau birželį dėl karščio paskelbiamas aukščiausias pavojaus laipsnis, neįprasta net Ispanijai, ispanų dienraščiui „El Pais“ sakė meteorologijos tarnybos atstovas Rubenas del Campodie‘is. Paprastai tokius rodiklius oro temperatūra pasiekia tik liepą ar rugpjūtį.
Sostinėje Madride termometro stulpeliai penktadienį turėjo kilti iki 41 laipsnio, o šeštadienį, prognozuojama, net iki 42. Tačiau čia kol kas galioja tik antras aukščiausias pavojaus laipsnis – „oranžinis“. Karštas savaitgalis laukia ir kitų Ispanijos regionų. Maljorkoje šeštadienį turėtų kepinti 38 laipsnių kaitra.
Sekmadienį Madride dešimtys tūkstančių ispanų dalyvavo dešiniųjų partijų surengtame proteste prieš premjerą Pedro Sanchezą dėl derybų su katalonų separatistais, informuoja AFP.
Didžiulės Ispanijos vėliavos pavėsyje pagrindinėje Madrido aikštėje susirinkę žmonės mosavo mažesnėmis raudonai geltonomis šalies vėliavomis ir laikė plakatus su užrašais „Stop Sanchezui, rinkimai dabar pat“.
Policijos duomenimis, proteste dalyvavo 45 000 žmonių. Renginys įvyko likus dviem dienoms iki katalonų separatistų lyderių teismo proceso pradžios.
Protestą suorganizavo centro dešinės partija „Piliečiai“ („Ciudadanos“), konservatyvi Liaudies partija („Partido Popular“) ir kraštutinių dešiniųjų partija „Vox“. Jas papiktino P. Sanchezo susitaikėliška pozicija Katalonijos nepriklausomybės siekiančių partijų atžvilgiu. Šių partijų balsai yra lemiami jo mažumos vyriausybėje, kuri į valdžią atėjo prieš 8 mėnesius.
„P. Sanchezo vyriausybės laikas baigėsi“, – prieš protesto pradžią žurnalistams sakė Liaudies partijos vadovas Pablo Casado.
Apklausos rodo, kad, jei rinkimai būtų surengti dabar, juos laimėtų Liaudies partija, „Piliečiai“ ir „Vox“ ir turėtų daugumą parlamente, o P. Sanchezas prarastų valdžią.
Šios trys partijos 2018 m. gruodį laimėjo regioninius rinkimus Andalūzijoje ir socialistams teko užleisti 36 metus turėtą valdžią.
Protestas surengtas po to, kai P. Sanchezo vyriausybė sutiko su katalonų separatistų prašymu, kad ateityje nepriklausomas pranešėjas dalyvautų derybose su katalonų partijomis. Dešinieji dėl šio žingsnio apkaltino valdžią išdavyste.
Nepaisant valdžios nuolaidžiavimo, katalonų separatistų partijos vis tiek nesutinka paremti 2019 m. biudžeto. Jei premjeras nesugebės jo priimti, jis gali sušaukti rinkimus iki savo kadencijos pabaigos 2020 m.
Katalonijos policija Mossos d,Esquadra pranešė, kad šiomis dienomis visoje Ispanijoje atliekamos masinės kratos bei suėmimai, nukreipti prieš šalyje siautėjusią Armėnijos mafiją.
Armėnijos mafija, kurią sudaro gerai organizuoti išeiviai iš Armėnijos, Ispanijoje vertėsi prekyba narkotikais, nelegaliais ginklais, tabako kontrabanda, prostitucija bei korupcija sporto sferose. Remiantis naujausiais duomenimis, jau suimti 142 asmenys ir atliktos 73 kratos Madride, Barselonoje, Alikantėje, Valensijoje.
Dar vienas armėnų mafijos ženklas
Katalonijos teisėsaugos pareigūnams talkina Ispanijos policija, Ispanijos Nacionalinė gvardija, Europolas (Europos policijos agentūra) ir Interpolas (Tarptautinė policijos agetūra).
Armėnijos mafijos grupuočių veiklą atidžiai analizuoti ispanai pradėjo dar 2016-aisiais metais, kai Taraso mieste buvo nušauti du Gruzijos piliečiai. Dabar jau žinoma, kad nužudytieji – „įteisintų vagių“ kastai priklausančio Kachabero Šušanašvilio (Kacha Rustajevskij) gaujos nariai. Manoma, kad jie nušauti dėl to, kad atsisakė dalintis nelegaliai įgytais pinigais. Kita versija – nepasidalino įtakos sferomis su kitomis gaujomis. 2017-aisiais metais buvo sulaikyta ir Šušanašvilio žmona Katerina Mierkova bei dar 20-imt įtariamųjų. Žmona apkaltinta plovus „nešvarius mafijos pinigus“.
Būtent po 2017-ųjų įvykių Ispanijos žvalgybai tapo akivaizdu, kad visoje šalyje gausu tarptautinių nusikalstamų grupuočių, kurios verčiasi pačiais pelningiausiais nelegaliais verslais – narkotikų, vogtų automobilių prekyba, pardavinėja nelegalius ginklus, cigaretes, užsiima korupcija sporto sferose.
Mossos d,Esquadra pareigūnų teigimu, viena iš turtingiausių mafijų – armėniškoji. Žodis „armėniška“ čia labai tinka, mat ši organizuotų nusikaltėlių grupuotė griežtai laikosi etninės švaros – į savo gretas nepriima kitataučių. Tad leidiniai armeniasputnik.am ir lragir.am, komentuodami ispanų teisėsaugininkų veiksmus, be reikalo ironizuoja, esą Ispanijos teisėsauga sulaikė „vadinamosios armėnų mafijos atstovus“. Terminu „vadinamoji“ nepaslėpsi nacionalinės grupuotės sudėties – vieni armėnai, nė vieno kitataučio.
Bet įdomiausia, kad Ispanijos teisėsaugos pranešimais remiantis, sulaikytieji turi ryšių JAV, Prancūzijoje, Belgijoje, Italijoje ir net Lietuvoje. Tiesa, iš skurdžių pranešimų viešojoje erdvėje sunku suprasti, būtent kokio pobūdžio tie ryšiai. Mus, žinoma, labiausiai domina galimi armėnų mafijos atstovai Lietuvoje. Ar tai reiškia, kad visame pasaulyje garsėjanti armėnų mafija, įsitvirtinusi ir Amerikoje (Kalifornija), ir Vokietijoje (Tiuringija), ir Rusijoje (Maskva), taip pat ir Ispanijoje (Katalonija), turi savo padalinį dar ir vienoje iš Baltijos šalių – Lietuvoje? Kas jie?
Peržvelgus pagrindinius Lietuvos internetinius leidinius matyti, kad šiai temai didelio dėmesio lietuvaičiai bent kol kas neskiria.
O juk žinoti, kas tie Lietuvos asmenys, tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su Ispanijoje iki šiol be didelių trukdžių veikusia Armėnijos nusikalstama grupuote, – ne tik įdomu, bet ir svarbu. Mafija, kokia ji bebūtų pagal nacionalinę sudėtį, kelia pavojų valstybės nacionaliniam saugumui. Taip pat – ir Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Dešimtys tūkstančių žmonių sekmadienį Barselonoje dalyvavo demonstracijoje, reikalaudami paleisti devynis Katalonijos nepriklausomybės judėjimo lyderius. Praėjus šešiems mėnesiams po pirmųjų areštų, protesto eitynių dalyviai reikalavo „laisvės politiniams kaliniams“.
Demonstrantai mojo Katalonijos vėliavomis, daugelis jų kaip solidarumo su įkalintaisiais ženklą prie rūbų buvo prisisegę geltonas juosteles arba buvo su geltonais šalikais bei striukėmis.
Protestą organizavo kovą įkurta Katalonijos institucijų apsaugos platforma. Jį parėmė abi didžiausios Ispanijos profsąjungos CCOO ir UGT. Manifeste organizatoriai pasmerkė teisėsaugos įtaką politikai ir reikalavo „demokratiškai spręsti konfliktą“.
Ispanijos teisėsauga vykdo tyrimą prieš nepriklausomybės judėjimo politikus ir aktyvistus dėl jų veiksmų už Katalonijos atskyrimą nuo Madrido. Dviem aukštiems nepriklausomybės judėjimo atstovams kardomasis kalinimas taikomas nuo spalio 16-osios: prokuratūra kandidatą į Katalonijos regiono prezidentus Jordį Sanchezą bei organizacijos „Omnium Cultural“ pirmininką Jordį Cuixartą kaltina „maištu“.
Kalėjime Ispanijoje sėdi ir kairės nacionalistinės partijos „Esquerra Republicana de Catalunya“ (ERC) lyderis Oriolas Junquerasas bei dar šeši politikai. Buvęs Katalonijos prezidentas Carlesas Puigdemont’as po vienašališko nepriklausomybės paskelbimo spalį pabėgo iš šalies. Jis kovą, remiantis Europos arešto orderiu, buvo sulaikytas Vokietijoje, tačiau tada paleistas už užstatą.
Šiuo metu Vokietijos teisėsauga vertina, ar gali išduoti C. Puigdemont’ą Ispanijai dėl kaltinimų lėšų švaistymu. Perduoti jį Ispanijai dėl kaltinimų „maištu“ teismas atsisakė.
Remiantis daliniais ketvirtadienį Katalonijoje vykusių rinkimų rezultatais, už regiono nepriklausomybę pasisakančios partijos parlamente gali išsaugoti absoliučią daugumą, praneša „Reuters“.
Panašu, kad premilinarūs rezultatai, paskelbti suskaičiavus apie 40 proc. rinkėjų balsų, patvirtino anksčiau pasirodžiusios balsavusiųjų apklausos rezultatus. Galutinių rezultatų tikimasi sulaukti naktį į penktadienį, apie 1 val. Lietuvos laiku.
Skelbiamais duomenimis, separatistinių pažiūrų partijos turėtų gauti 71 iš 135 vietų asamblėjoje. Junionistų blokas gali tikėtis 56 vietų, o vietinė prieš griežtą taupymo politiką pasisakančios partijos „Podemos“ atšaka – 8 vietų.
Ketvirtadienį vykusiuose rinkimuose dalyvavo rekordinis skaičius rinkėjų – daugiau kaip 83 proc.
Slaptai.lt svečias – Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius LAURINAVIČIUS.
Mūsų pokalbio temos – kelios. Pavyzdžiui, kaip Rusija kišosi į JAV prezidento rinkimų kampaniją, ar Rusijos žvalgyba turi Donaldą Trampą kompromituojančios medžiagos, kaip rusų įtakos agentai bandė išnaudoti „Brexit“ ir kaip jie naudojasi politinėmis įtampomis Katalonijoje.
Antrasis klausimas – ar JAV slaptosios tarnybos padarė viską, kad apsaugotų Amerikos visuomenę nuo priešiškų įtakų?
Trečiasis svarstymas – kaip klostosi JAV ir Europos santykiai? Taigi – ar oficialusis Vašingtonas ryžtingai nusiteikęs ginti Lietuvą pačiu tragiškiausiu atveju?
„Taigi Ispanijos užsienio reikalų ministerija pateikė klausimą RF ambasadoriui Madride Jurijui Korčaginui apie informacinius pranešimus, jog Kremliui tarnaujantys hakeriai kišosi į Katalonijos konfliktą“, – tvirtina El Pais, remdamasis neįvardytais „vyriausybiniais šaltiniais“.
Korčaginas „patikino, kad nieko apie tai nežino, ir pažadėjo paklausti Maskvos. Po dviejų dienų Korčaginas pranešė ministerijai, kad tos naujienos neturi jokio pagrindo, ir priskyrė jas Ispanijos žiniasklaidos prasimanymams, darydamas užuominą į El Pais“, – rašo žurnalistas Migelis Gonzalesas. Pasak autoriaus, Korčaginas tą versiją išdėstė kalbėdamas seminare Instituto de Cuestiones Internacionales y Política Exterior (INCIPE) ir Rusijos ambasados Ispanijoje Twitter paskyroje.
Kalbėdami apie Rusijos ambasadoriui adresuotą minėtą prašymą, vyriausybiniai laikraščio šaltiniai „nurodė niuansus: tai nebuvo nei protestas, nei oficialus skundas, o tik pirmas prašymas paaiškinti“.
„Kai prisikaupė Rusijos tarnybų veiksmų požymių, vyriausybė nusprendė žengti dar vieną žingsnį, bet buvo linkusi jį žengti ne viena, o kartu su ES, tvirtindama, kad kalbama ne apie išimtinai Ispanijos problemą, nes tikrasis Maskvos taikinys – ne padaryti žalos Ispanijai, o destabilizuoti ES“, – sakoma straipsnyje.
„Vyriausybiniai šaltiniai pabrėžia: jeigu iki šiol Maskvos kišimasis į Katalonijos konfliktą galėjo turėti gana ribotą poveikį, tai jo tęsinio padariniai gali būti žymiai rimtesni, nes artėja gruodžio 21 – rinkimų autonominėje srityje (Katalonijoje) diena“, – rašo leidinys.
