Taivane šalinami geležinkelio katastrofos padariniai. EPA-ELTA nuotr.

Šeštadienį gelbėtojai Taivano rytuose, kur išvakarėse keleiviniam traukiniui nulėkus nuo bėgių žuvo 50 žmonių, pradėjo tunelio deblokavimo operaciją. Tai pranešė šalies žiniasklaida.
 
Didelė sumaitoto sąstato dalis įstrigo siaurame tunelyje, ir deformuotiems vagonams iš ten ištraukti gali prireikti kelių dienų.
 
Katastrofos aplinkybes tiriantys ekspertai toliau renka įkalčius. Prokuratūra paprašė orderio spėjamam tragedijos kaltininkui – automobilinio krano vairuotojui – suimti. Vyras, statydamas transporto priemonę ant kalno šlaito, pamiršo užtraukti rankinį stabdį, todėl ji nuriedėjo žemyn ir sukėlė avariją.
Traukinio avarija Taivane. EPA – ELTA nuotr.
 
Aštuonių vagonų „Taroko Express“ – vienas moderniausių traukinių, galintis išvystyti 130 km/h greitį, patyrė katastrofą penktadienio rytą įvažiuodamas į tunelį Hualiano rajone. Patikslintais duomenimis, jame buvo 496 žmonės.
 
Didžiausia pastaraisiais dešimtmečiais geležinkelio katastrofa Taivane pareikalavo 50 žmonių gyvybių, dar 146 buvo sužeisti.
 
Taivano prezidentė Tsai Ing-wen  šeštadienį atvyko į Hualianą aplankyti ligoninėje gydomų nukentėjusiųjų. Valdžia svarsto, kokio dydžio kompensaciją išmokėti žuvusiųjų šeimoms. Ji gali siekti 5,3 mln. Taivano dolerių (157 tūkst. eurų).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.04; 08:19

Kazachstane sudužo ūkanotomis salygomis Almatos oro uoste bandęs nusileisti karinis transporto lėktuvas, pranešė oro uostas.
 
„Preliminariais duomenimis, žuvo keturi žmonės, o du sužeistieji išgabenti į artimiausią ligoninę“, – sakoma nepaprastųjų padėčių ministerijos pranešime.
 
Pasak ministerijos, lėktuvas skrido į Almatą iš sostinės Nur Sultano.
 
Rusijos naujienų agentūra „Interfax“ pranešė, kad lėktuvas priklausė Kazachstano Nacionalinio saugumo komitetui, kontroliuojančiam pasienio tarnybą.
 
Ryšys su AN-26 nutrūko apie 17 val. 20 min. vietos (13 val. 20 min. Lietuvos) laiku šiam „leidžiantis Almatos oro uoste“. Orlaivis sudužo pakilimo tako gale.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.14; 14:00

Audra Baltijos jūroje. Slaptai.lt nuotr.

Švedija pranešė sieksianti panaikinti draudimą apžiūrinėti nuskendusio kelto „Estonia“ nuolaužas. Šis iš Talino į Stokholmą plaukęs keltas Baltijos jūroje nuskendo 1994 m., nusinešdamas 852 gyvybes ir tapdamas viena skaudžiausių XX a. nelaimių jūroje.
 
Švedų tyrėjai prašo priimti įstatymo pataisą, kuria būtų leidžiama dar kartą apžiūrėti nuskendusį laivą. Tokio žingsnio imtasi po neseniai išplatinto dokumentinio filmo, kuriame pateikta įrodymų apie iki šiol neskelbtą didžiulę skylę laivo korpuse.
 
Nelaimės tyrėjai 1997 m. priėjo išvados, kad katastrofa kilo, kai jūroje siaučiant audrai kelto pirmagalyje esantys vartai atitrūko ir į automobilių denį ėmė veržtis vanduo.
 
Tačiau rugsėjį paskelbtame dokumentiniame filme rodoma, kad laivo priekyje žiojėja iki šiol neskelbta net 4 metrų skylė.
 
Išsigelbėjusieji ir aukų artimieji daugiau nei du dešimtmečius kovojo dėl išsamesnio tyrimo. Yra tvirtinančių, kad atsidarę priekiniai vartai negalėjo taip greitai, vos per valandą, paskandinti viso laivo.
 
Priėmusios sprendimą iš Baltijos jūros dugno neiškelti kelto duženų ir aukų kūnų, Švedijos, Estijos ir Suomijos vyriausybės 1995 m. pasirašė susitarimą, kuriuo draudžiama nardyti prie kelto nuolaužų, nes jos laikomos nelaimės aukų kapaviete.
 
Keltas „Estonia“ Baltijos jūroje nuskendo 1994 m. rugsėjo pabaigoje. Iš keleivių ir įgulos narių išsigelbėjo tik 137 žmonės. Iš keturių keltu plaukusių lietuvių žuvo trys.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.20; 05:10

Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.

Įtakingas medicinos žurnalas „The Lancet“ prezidento Donaldo Trumpo koronaviruso politiką pavadino „katastrofiška“. Prezidento rinkimai lapkričio 3 dieną yra „tinkamas momentas pradėti permainas geresne kryptimi“, – sakoma leidinio vedamajame. Tačiau žurnalas nepareiškė aiškios paramos ir D. Trumpo priešininkui demokratui Joe Bidenui.
 
JAV netinkamai reagavo į „didžiausią sveikatos krizę per šimtmetį“, rašė „The Lancet“. Straipsnyje teigiama, kad prasėjantis socialinis saugumas, politikų kišimasis į valstybinę sveikatos sistemą, sugriautas pasitikėjimas viešuoju sektoriumi ir kiti veiksniai lėmė „katastrofišką JAV reakciją į koronaviruso pandemiją“.
 
Šalis izoliuojasi nuo išorinio pasaulio, nori pasitraukti iš tarptautinių sutarčių ir Pasaulio sveikatos organizacijos, tęsiama vedamajame. Todėl rinkėjai raginami balsuoti už „grįžimą į pasaulio bendruomenę, kad ateitis būtų teisingesnė ir tvaresnė“.
 
JAV yra labiausiai pandemijos paveikta Žemės šalis. D. Trumpo reakcija į pandemiją yra viena pagrindinių rinkimų kampanijos temų. Jis kaltinamas mokslo institucijų ir mokslinių duomenų ignoravimu bei klaidingos informacijos skleidimu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.31; 09:48

Ukrainos Charkovo srityje nukrito ukrainiečių orlaivis. EPA – ELTA nuotr.

Rytų Ukrainoje sudužus „Antonow AN-26“ tipo lėktuvui žuvusiųjų skaičius išaugo iki 25. Du žmonės katastrofą Čuhujive Charkovo srityje išgyveno, Kijeve pranešė civilinė apsauga.
 
Nelaimės priežastis kol kas nežinoma. Prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė šeštadienį vyksiąs į incidento vietą.
 
Žinybų duomenimis, lėktuvu skrido 27 žmonės, pirmiausiai – ginkluotųjų oro pajėgų universiteto kadetai. Tai buvo mokomasis skrydis. Pradžioje pranešta apie 28 lėktuve buvusius žmones, tačiau vėliau paaiškėjo, kad vienas kadetas pratybose nepasirodė. Lėktuvas sudužo leisdamasis.
 
Nuotraukose socialiniuose tinkluose buvo matyti tamsoje degančios orlaivio nuolaužos. Vėliau paskelbta vaizdo įrašų, kuriuose – jau užgesintos nuolaužos, plačiai išsibarsčiusios negyvenamoje teritorijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.26; 11:14

Du Nyderlandų kariškiai žuvo, kai jų sraigtasparnis nukrito į jūrą netoli Arubos krantų.
 
Tai pirmadienį pranešė Nyderlandų televizija.
 
Jos duomenimis, nelaimė atsitiko sekmadienį po pietų vietos laiku per skrydį iš Arubos į Kiurasao – šie du autonominiai dariniai Karibų jūroje priklauso Nyderlandams.
 
Iš viso sraigtasparnyje NH90 buvo keturi žmonės. Du iš jų buvo išgelbėti, jie nenukentėjo. Du kiti žuvo.
 
Kaip patikslino Nyderlandų ginkluotųjų pajėgų vadas Robas Baueris, katastrofos aukomis tapo 34 metų moteris ir 33 metų vyras.
 
Incidentas įvyko už 12,5 kilometro nuo kranto. Nyderlandų kariškiai tiria tragedijos priežastis.
 
Infiormacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.20; 10:06
 

Už reisu MH17 skridusio lėktuvo numušimą atsakinga Rusija. Raketos „Buk“ liekanos. EPA – ELTA nuotr.

Prisimindama prieš šešerius metus įvykusią lėktuvo MH17 katastrofą, Lietuva solidarizuojasi su aukų artimaisiais ir remia jų bei Nyderlandų vyriausybės pastangas siekti Rusijos atsakomybės už šią tragediją pripažinimo Europos žmogaus teisių teisme, taip pat ir Nyderlandų šiemet pradėtą 4 įtariamųjų teismo procesą.
 
Šios tragedijos kaltininkai turi būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, rašoma ministerijos pareiškime.
 
Lietuva ragina Rusijos Federaciją pagaliau pripažinti Jungtinio tyrimų komiteto (JTK) pateiktas išvadas apie jos vaidmenį numušant lėktuvą MH17 ir besąlygiškai bendradarbiauti su JTK ir Nyderlandų teismu, kaip tai numatoma Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 2166.
 
Malaizijos oro linijų lėktuvas MH17 buvo numuštas 2014 metų liepos 17 dieną virš laikinai okupuotos Ukrainos teritorijos BUK tipo raketa, kuri buvo įvežta iš Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų 53-iosios priešlėktuvinės brigados, dislokuotos netoli Kursko. Katastrofos metu žuvo visi 298 juo skridę asmenys.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.17; 11:00

Rusijoje bandoma surinkti Arktyje į upę išsiliejusius degalus. EPA-ELTA nuotr.

Rusijoje ketvirtadienį vykdomi dar intensyvesni Ambarnajos upės valymo darbai, kurių metu siekiama susiurbti didžiulį ištekėjusių degalų kiekį. Aplinkosaugininkai skelbia, kad tai didžiausias toks išsiliejimas Arktyje, o tyrėjai suėmė pirmuosius su incidentu susijusius įtariamuosius.
 
Praėjusią savaitę degalai į upę išsiliejo iš šiluminės jėgainės, esančios už kelių kilometrų nuo Norilsko miesto, dyzelinių degalų cisternos. Į upę pateko 15 tūkst. tonų degalų, o į žemę susigėrė dar 6 tūkst. tonų, skelbia Rusijos valstybinė aplinkosaugos organizacija.
 
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dėl incidento paskelbė nepapratąją padėtį.
 
Trečiadienį jis sukritikavo esą per vėlai vykdomą valymo operaciją. Tačiau kalnakasybos konglomeratas „Norilsk Nickel“, kuriam priklauso minėtoji šiluminė jėgainė, tvirtino, jog apie nelaimę atitinkamos agentūros buvo informuotos nedelsiant.
 
„Greenpeace“ padalinio Rusijoje atstovai tvirtino, kad tai „pirmasis tokio masto incidentas Arktyje“, jį esą galima lyginti su 1989 m. prie Aliaskos krantų įvykusiu naftos išsiliejimu iš „Exxon Valdez“ tanklaivio.
 
Rusijos tyrimų komitetas paskelbė, kad buvo sulaikytas šiluminės jėgainės vadovas, netrukus jam bus pareikšti kaltinimai, komitetui atliekant tris tyrimus dėl aplinkos taršos ir saugos principų pažeidimų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.05; 08:00

Vėlyvą ketvirtadienio vakarą, praėjus vos kelioms valandoms po to, kai sudužo Kroatijos kariuomenės mokomasis lėktuvas ir žuvo du juo skridę pilotai, atsistatydino šalies gynybos ministras Damiras Krstičevičius.
 
„Tai yra didžiulė netektis Kroatijos kariuomenei… Aš atsistatydinu“, – žurnalistams sakė ministras.
 
„Svarbiausia, kad viskas būtų ištirta“, – teigė taip pat ministro pirmininko pavaduotojo pareigas einantis D. Krstičevičius.
 
Ketvirtadienį apie 16 val. vietos laiku (17 val. Lietuvos laiku) sudužo Kroatijos kariuomenės čekiškas „Zlin“ mokomasis lėktuvas ir žuvo du juo skridę pilotai.
 
„Tai buvo įprastas mokomasis skrydis“, – sakoma ankstesniame Gynybos ministerijos pranešime.
 
Kol kas sudužimo priežastys nėra žinomos.
 
D. Krstičevičius apie nelaimę telefonu kalbėjo su Kroatijos premjeru Andrejumi Plenkovičiumi, penktadienį jie ketina susitikti, pranešė Vyriausybė.
 
Šiemet tai buvo jau antra aukų pareikalavusi nelaimė Kroatijos karinėse oro pajėgose.
 
Sausį Adrijos jūroje sudužo karinis sraigtasparnis. JAV pagamintas „Kiowa Warrior OH-58D“ sraigtasparnis taip pat vykdė mokomąjį skrydį. Sudužimo priežastys iki šiol nebuvo paviešintos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.08; 11:30

 

Gaisrai Černobylyje. EPA – ELTA nuotr.

Sekmadienį, per 34-ąsias katastrofos Černobylyje metines, radiacija užterštoje Černobylio zonoje kelias savaites nerimstantį didžiulį miško gaisrą gesina per tūkstantį ugniagesių.
 
Ukrainos institucijos dėl gaisrų negyvenamoje Černobylio zonoje kaltina stiprų vėją ir ekstremalią sausrą po žiemos, per kurią trūko sniego.
Gaisras Černobylio regione. EPA – ELTA nuotr.
 
Pastarąsias tris savaites su liepsnomis Černobylio zonoje kovojantys ugniagesiai sekmadienį gesina du smilkstančius gaisro židinius, pranešė Valstybės nepaprastųjų situacijų tarnyba.
 
Aplinkosaugininkai baiminasi, kad gaisrai Černobylyje gali paskleisti radioaktyvius pelenus po apylinkes, o dėl stipraus vėjo užteršti dūmai gali pasiekti net už 100 km į pietus esančią Ukrainos sostinę Kijevą.
 
Tiesa, dėl smogo Kijeve Ukrainos pareigūnai kaltina miškų gaisrus gretimame Žytomyro regione ir tvirtina, kad radiacinis fonas Kijeve neviršija saugios normos.
 
Nepaprastųjų situacijų tarnybos teigimu, radiacijos lygis Kijeve yra „stabilus ir neviršija leistinų normų“.
 
Gelbėtojai, žuvę Černobylio avarijos metu. EPA – ELTA nuotr.

Aplinkosaugos specialistas Egoras Firsovas anksčiau šį mėnesį teigė, kad dėl gaisrų radiacinis fonas Černobylio zonoje 16 kartų viršija įprastą lygį.
 
1986 m. balandžio 26 d. įvykęs Černobylio atominės elektrinės 4-ojo reaktoriaus sprogimas yra laikomas didžiausia visų laikų atominės jėgainės katastrofa. Tiesiogiai nuo sprogimo ir radiacijos mirė dešimtys žmonių, dar tūkstančiams dėl gautos radiacijos dozės diagnozuotas vėžys.
Radiacijos lygis. EPA – ELTA nuotr.
 
„Šiandien lenkiame galvas prieš šventą herojų atminimą, kurie apsaugojo ateitį nuo radiacijos pavojaus“, – katastrofos metinėms skirtame pranešime teigė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
 
Jis taip pat išreiškė gilią pagarbą ugniagesiams ir kitiems pareigūnams, kurie šiuo metu dirba Černobylio zonoje, kad „apsaugotų šias žemes nuo naujų gamtos stichijų“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.27; 00:30

Ukraina gedi žuvusiųjų per Černobylio katastrofą. EPA – ELTA nuotr.

Viena didžiausių praėjusio šimtmečio katastrofų – 1986 m. balandžio 26 d. įvykusi Černobylio atominės elektrinės (AE) avarija – SSRS vadovybės keletą dienų buvo laikoma griežtoje paslaptyje ir slepiama ne tik nuo sovietinės visuomenės, bet ir nuo pasaulio.
 
Kaip praneša Lietuvos ypatingasis archyvas, pirmoji oficiali trumpa informacija SSRS masinės informacijos priemonėse paskelbta tik 1986 m. balandžio 28 d., praėjus daugiau nei dviem paroms nuo avarijos.
 
Apie įvykusią avariją nebuvo informuoti net ir periferiniai KGB padaliniai. SSRS KGB pirmininkas Viktoras Čebrikovas sovietinių sąjunginių ir autonominių respublikų KGB pirmininkus, kraštų ir sričių KGB bei sovietų armijos karinių dalinių KGB ypatingųjų skyrių viršininkus apie avariją šifruota slapta telegrama informavo tik 1986 m. gegužės 1 d.
 
Lietuvos ypatingasis archyvas pristato SSRS KGB pirmininko telegramą, kurioje pateikta informacija apie katastrofos priežastis, jos padarinių tyrimą, Pripetės gyventojų evakuaciją bei pateikti nurodymai dėl informacijos plitimo kontrolės, gyventojų nuotaikų stebėjimo ir kitų veiksmų. Dokumente pažymėta, kad įvykio aplinkybes tiria vyriausybinė komisija, o Ukrainos SSR prokuratūra „pagal avarijos faktą“ iškėlė baudžiamąją bylą. Pranešama, kad užsienio masinės informacijos priemonės „išvystė propagandinę kampaniją, kuria siekiama diskredituoti SSRS atominę energetiką“, o užsienio šalių diplomatinių atstovybių bei informacinių naujienų agentūrų darbuotojai stengiasi rinkti duomenis apie Černobylio AE avariją.
 
Plačiausia SSRS KGB vadovybės šifruotos telegramos dalis – nurodymai, kaip stiprinti sovietų valdžios atžvilgiu neigiamai nusiteikusių asmenų operatyvinį stebėjimą, užkertant kelią galimiems jų bandymams gauti informaciją apie Černobylio AE avariją bei perduoti ją Vakarų šalių atstovams. Atidžiai vykdyti užsienio valstybių diplomatinių tarnybų ir kitų atstovybių darbuotojų, korespondentų, turistų, komersantų, stažuotojų ir kitų užsienio piliečių, įtariamų „žvalgybine ar kitokia ardomąja veikla“ elgesio ir veiksmų kontrolę. Neleisti jiems rinkti informacijos apie katastrofos padarinius bei jos naudoti „prieš SSRS interesus“.
 
Slapta šifruota telegrama, kaip pažymima Lietuvos ypatingojo archyvo pranešime, baigiasi nurodymu „ramiai vertinti situaciją, laiku informuoti apie ją partinius organus ir SSRS KGB vadovybę“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.25; 14:45

katastrofa_smolenskas
Apie Smolenske nutikusią katastrofą daug rodyta įvairiose televizijos laidose

Lenkijos valdančiosios Teisės ir teisingumo partijos lyderis Jaroslawas Kaczynskis ketina apsilankyti Smolenske balandžio 10-ąją, kai bus pažymimos Lenkijos vyriausybinio lėktuvo Tu-154M katastrofos, per kurią žuvo jo brolis ir šalies prezidentas Lechas Kaczynskis bei dar 95 žmonės, 10-osios metinės.
 
Tai pirmadienį pranešė portalas “Onet“, remdamasis šaltiniais valdančiojoje partijoje.
 
„Toks buvo J. Kaczynskio noras ir sprendimas“, – cituoja portalas partijos atstovo žodžius.
 
Gautomis žiniomis, praėjusią savaitę Lenkijos vyriausybės kanceliarijos atstovai lankėsi Smolenske ir Katynėje, kur buvo derinamos vizito detalės.
 
Anksčiau apie planus balandžio 10-ąją apsilankyti Rusijoje per Smolensko katastrofos 10-ąsias metines ir Katynės žudynių 80-ąsias metines informavo Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis. Šalies ambasada Maskvoje perdavė Rusijos užsienio reikalų ministerijai notą, kurioje prašoma padėti surengti valstybinį vizitą.
 
Vasario pabaigoje Rusijos URM pareiškė, kad Maskva suteiks reikiamą pagalbą Lenkijos delegacijai, planuojančiai balandžio pradžioje apsilankyti Smolenske ir Katynėje.
 
2010 metų balandžio 10 d. leisdamasis Smolensko oro uoste Rusijoje sudužo Lenkijos lėktuvas Tu-154M, kuriuo skrido prezidentas L. Kaczynskis su žmona ir šalies politinio ir karinio elito atstovų delegacija. Jie vyko į gedulo renginius, skirtus lenkų karininkų žudynių Katynės miške 70-osioms metinėms. Žuvo visi 89 keleiviai ir septyni įgulos nariai.
 
Lenkijos prokuratūra tęsia tragedijos aplinkybių tyrimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.09; 13:00

katastrofa_smolenskas
Apie Smolenske nutikusią katastrofą daug rodyta įvairiose televizijos laidose

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda neketina vykti į Smolenską per ten įvykusios Lenkijos vyriausybinio lainerio Tu-154M katastrofos 10-ąsias metines. Tai šeštadienį radijo stočiai RMF pareiškė Lenkijos valstybės vadovo kanceliarijos atstovas Andrzejus Dera.
 
„Tęsiasi derybos turint omenyje įtemptus Lenkijos ir Rusijos santykius. Svarstomi įvairūs variantai, bet po to, kas įvyko prieš 10 metų, manau, kad prezidentas nėra kelionės į Rusiją šalininkas“, – sakė A. Dera.
 
Anot jo, atminimo renginiai, kuriuose dalyvaus A. Duda, tikriausiai vyks Lenkijoje. „Bet manau, kad Lenkijos delegacija apsilankys tragedijos vietoje Smolenske“, – pridūrė A. Dera, primindamas, kad šįmet katastrofos metinės sutampa su Didžiuoju penktadieniu, todėl tariamasi, kaip geriau organizuoti atminimo renginius.
 
2010 metų balandžio 10 d. leisdamasis Smolensko oro uoste Rusijoje sudužo Lenkijos lėktuvas Tu-154M, kuriuo skrido prezidentas Lechas Kaczynskis su žmona ir šalies politinio ir karinio elito atstovų delegacija. Jie vyko į gedulo renginius, skirtus lenkų karininkų žudynių Katynės miške 70-osioms metinėms. Žuvo visi 89 keleiviai ir septyni įgulos nariai.
 
Lenkijos prokuratūra tęsia tragedijos aplinkybių tyrimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.02; 00:30

Šeštadienį Vilniuje surengtas Sąjūdžio prieš Astravo atominę elektrinę (AE) steigiamasis susirinkimas, į kurį susirinko pilietinės visuomenės aktyvistai bei įvairių politinių partijų nariai.
 
Tarp organizacijos steigėjų – profesorius Vytautas Landsbergis, europarlamentaras Petras Auštrevičius, Seimo nariai Žygimantas Pavilionis ir Virgilijus Poderys, signataras Raimundas Lopata, LiJOT prezidentas Lukas Kornelijus Vaičiakas, žurnalistas Eduardas Eigirdas, Lietuvos žaliųjų partijos atstovas Mečys Laurinkus, verslininkas Vidmantas Janulevičius, buvęs užsienio reikalų ministras, diplomatas Petras Vaitiekūnas ir kiti.
 
Pasak steigėjų, organizacija sieks, kad, nepaisant to, jog pirmąjį Astravo atominės elektrinės reaktorių planuojama atidaryti jau šiemet, būtų imamasi visų įmanomų priemonių apsisaugoti nuo Astravo AE keliamos grėsmės ir būtų sustabdyta tolesnė šio projekto plėtra.
 
Profesorius V. Landsbergis savo kalboje pažymėjo, jog pavojui ir neteisybei sakyti „ne“ niekada nėra per vėlu. Nors negalima neigti, jog Astravo atžvilgiu iki šiol buvusios Vyriausybės padarė klaidų, visuomenė turi savęs paklausti: „O ką mes galime padaryti dabar?“ Lietuvos balsas gali ir turi būti išgirstas, bet tam turime dirbti išvien.
 
Vienas iš steigėjų, europarlamentaras P. Auštrevičius atkreipė dėmesį, jog Lietuvoje vyrauja požiūris, kad Astravo AE jau pastatyta ir visuomenė jau nieko negali padaryti. Tačiau tai netikslu – Baltarusijos valdžia planuoja nesaugios elektrinės projektą plėsti toliau, tad šiems planams aktyviai priešintis tikrai dar nėra per vėlu.
 
Seimo narys, ambasadorius Ž. Pavilionis teigė, kad Sąjūdyje prieš Astravo AE planuoja susiburti visos politinės jėgos ir visuomeniniai judėjimai, kurie ne tik remia Europos žaliąjį kursą bei Lietuvos žaliąją energetiką, bet ir sieks padėti prezidentui įgyvendinti jo tikslą, kad visos ES šalys pritartų elektros energijos embargui iš nesaugios Astravo AE.
 
„Pirmojo Sąjūdžio prieš Astravo AE sambūrio metu inicijuosime europinę peticiją prieš šią atominę elektrinę – prieš kelis metus Lietuvoje surinkome 65000 piliečių parašų, dabar visi susitelkę, panaudodami visus savo ryšius Vakaruose, turėsime įtikinti mūsų brolius ir seses europiečius, kad Astravas – egzistencinė grėsmė visai Europai“, kalbėjo Ž. Pavilionis.
 
Sąjūdis prieš Astravo AE yra pilietinei visuomenei ir įvairių politinių pažiūrų piliečiams atvira organizacija. Pirmasis asociacijos narių sambūris planuojamas vasario 15 d. Seimo Kovo 11-osios Akto salėje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.01; 17:00

Irano valdžia atšaukė savo sprendimą, apie kurį buvo paskelbusi šeštadienį: Teheranas sekmadienį apsisprendė nesiųsti Ukrainos lėktuvo juodųjų dėžių Kijevui tirti, nutarta, kad jos liks Irane.
 
„Savirašiai yra Irane, kol kas jų niekam neperduosime“, – teigė aviacijos valdžios atstovas Hassanas Rezaeifaras, kurio komentarą citavo valstybinė naujienų agentūra IRNA.
 
Irano revoliucinė gvardija sausio 8 d. per klaidą numušė Ukrainos tarptautinių oro linijų lėktuvą, vos tik jis pakilo iš Teherano oro uosto, žuvo visi 176 lėktuvu skridę žmonės.
 
Lėktuvo katastrofa įvyko praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Irano pajėgos paleido raketų į JAV pajėgų naudojamas karines bazes Irake. Tai turėjęs būti atsakomasis žingsnis po JAV antskrydžio, kurio metu Bagdade buvo nužudytas svarbus Irano generolas Qassemas Soleimani. Irano valdžia teigė, kad šalis ruošėsi atsakomiesiems JAV smūgiams ir lėktuvą palaikė raketa.
 
H. Rezaeifaras pareiškė, kad stipriai pažeisti savirašiai bus tiriami Irane, o į Ukrainą ar Prancūziją Teheranas juos išsiųs tik tuo atveju, jei dėl techninių priežasčių juodųjų dėžių nepavyktų įvertinti savarankiškai.
 
„Tačiau dėl to dar nebuvo nieko nuspręsta“, – teigė H. Rezaeifaras.
 
Šeštadienį tas pats atstovas sakė, kad Irane savirašių tyrimo atlikti nepavyks, nes šalies valdžia neturi tam tinkamos programinės sistemos, leisiančios parsisiųsti duomenis.
 
H. Rezaeifaras šeštadienį minėjo, kad dėl šios priežasties, jei prireiks, juodosios dėžės bus išsiųstos į Ukrainą ar Prancūziją.
 
Priežastis, privertusi Irano aviacijos valdžios atstovus apsigalvoti, nėra žinoma.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.20; 06:42

JAV gynybos departamento žvalgybos ekspertai mano, kad Ukrainos keleivinis lėktuvas „Boeing 737“ Irane buvo numuštas raketos. Apie tai skelbia CBC ir „Newsweek“.
 
Šią tezę, anot ekspertų, patvirtina tai, kad buvo užfiksuoti priešraketinės gynybos sistemos signalai. Be to, palydovai užfiksavo du paleidžiamų raketų blyksnius bei dar vieną – greičiausiai sprogimo blyksnį.
 
Amerikiečių žiniasklaida taip pat teigia, jog JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir jo ekspertai spėja, kad lėktuvas galėjo būti numuštas netyčia.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.10; 06:51

Irane sudužo Ukrainos lėktuvas su 180 keleivių. EPA-ELTA nuotr.

Versijos dėl sudužusio Ukrainos lėktuvo: nelaimingas atsitikimas ar teroro aktas?

Irano ginkluotųjų pajėgų atstovas brigados generolas Abolfazlas Shekarchi kategoriškai atmeta versiją, esą Ukrainos tarptautinių oro linijų lėktuvą „Boeing 737-800“ numušė raketa. Ši versija, jo manymu, – visiškas melas.

Tokį Vakarų žiniasklaidos įtarimą Irano generolas atmeta kaip išgalvotą, pritemtą. Taip bent jau skelbia Irano naujienų agentūra „Mehr“.

Anot Irano generolo, JAV pradėjusi „psichologinį karą“, todėl ir prireikė panašaus pobūdžio įtarinėjimų.

Be kita ko, generolas Shekarchi pridūrė, jog dauguma tuo į nelaimę patekusiu lėktuvu skridusių keleivių buvo „auskinis Irano jaunimas“. Primenama, kad katastrofą patyrusiu lėktuvu skrido net 147 iraniečiai, iš kurių – daug išsilavinusio, aukštuosius mokslus baigusio, perspektyvaus, svarbius postus galėjusio užimti jaunimo atstovų.

Irano generolas įsitikinęs, jog versijos, esą „Boeing 737-800“ sudužti dėl išorės poveikio, „nepatvirtins joks karinis ar politinis ekspertas“.

Ukrainos ambasada Irane pareiškė, kad atakos ar raketų išpuolių versijos buvo atmestos, tačiau vėliau pakoregavo šią nuomonę – kategoriškai neatmetė galimybės, jog lėktuvą galėjo numušti teroristų paleista raketa arba sprogti pačiame lėktuve įtaisyta bomba.

Primename, kad Ukrainos oro linijų keleivinis lėktuvas „Boeing 737-800“ sudužo sausio 8 d. netoli Teherano, iškart po pakilimo. Ukrainos užsienio reikalų ministerija teigė, kad per avariją išgyvenusių žmonių nėra. Tikrosios nelaimės priežastys vis dar nežinomos. 

Irane sudužo Ukrainos lėktuvas su 180 keleivių. EPA-ELTA foto.

Laive buvo 167 keleiviai ir devyni įgulos nariai, įskaitant  11 Ukrainos piliečių. UIA jau paskelbė išsamų  lėktuvo katastrofos aukų sąrašą \.

Ukrainos Generalinės prokuratūros tarnyba  pradėjo išsamų katastrofos priežasčių tyrimą. Baudžiamoji byla buvo pradėta pagal 3 str. 276 (eismo saugumo taisyklių pažeidimas arba neteisingas oro transporto priemonės eksploatavimas).

Taip pat aiškinamasi, ar buvo tokių keleivių, kurie užsiregistravę skrydžiui, paskutinėmis minutėmis pakeitė savo planus – nusprendė neskristi. Šiuo metu egzistuoja versija, jog paskutiniąją minutę nutarė nebeskristi du asmenys. Kas jie ir kodėl nutarė nebeskristi, – aiškinamasi.

Irano civilinės aviacijos organizacija pareiškė, kad neperduos skrydžio įrašus fiksavusios „juodosios dėžės“ Amerikos koncernui „Boeing“. Ukrainos užsienio reikalų ministerija mano, kad Iranas neturėtų „juodosios dėžės“ niekam perduoti, nes joje – pagrindiniai duomenys tiriant katastrofą.

Informacijos šaltinis – Gordonua.com

2020.01.09; 00:55

Irane sudužo Ukrainos lėktuvas su 180 keleivių. EPA-ELTA nuotr.

Lietuvos vadovai reiškia užuojautą dėl Ukrainos tarptautinių oro linijų lėktuvo katastrofos Teherane.
 
Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė užuojautą Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui ir Ukrainos žmonėms dėl daugybę gyvybių nusinešusios lėktuvo katastrofos Irane.
 
„Šiuo sunkiu metu linkiu visokeriopos stiprybės, ištvermės ir susitelkimo aukų šeimoms ir artimiesiems“, – teigė prezidentas.
 
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis Seimo ir savo vardu pareiškė nuoširdžią užuojautą Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkui Dmytro Razumkovui.
 
„Liūdime kartu su Jumis ir Jūsų šalies žmonėmis. Stiprybės šią sunkią akimirką aukų artimiesiems ir visai Jūsų tautai“, – užuojautoje sako parlamento vadovas.
 
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis taip pat reiškia nuoširdžią užuojautą visų lėktuvo katastrofos aukų artimiesiems.
 
„Tai žiauri katastrofa, kuri nusinešė šimtus žmonių gyvybių. Reiškiu nuoširdžią užuojautą visų valstybių, kurių piliečius palietė ši katastrofa, vadovams ir linkiu stiprybės visiems, kuriuos užklupo ši skaudi netektis“, – sakoma premjero užuojautoje.
Irane sudužo Ukrainos lėktuvas su 180 keleivių. EPA-ELTA foto.
 
Kaip ELTA jau skelbė, trečiadienį Ukrainos tarptautinių oro linijų lėktuvas „Boeing-737″ su 180 keleivių sudužo netrukus po pakilimo iš Teherano oro uosto. Lėktuvas iš Imamo Khomeinio oro uosto skrido į Kijevą.
 
Katastrofos priežastis, manoma, techninis defektas.
 
Pasak Irano televizijos kanalo „Press TV“, orlaivyje buvo 180 žmonių. „Reuters“ praneša, kad visi lėktuvu skridę žmonės žuvo. Nelaimės aukomis tapo Kanados, Ukrainos, Irano, Švedijos, Didžiosios Britanijos, Afganistano ir kitų šalių piliečiai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.08; 15:45

Lenkijos prezidento lėktuvo katastrofa ties Smolensku. EPA – UPG nuotr.
Lenkų tyrėjai vyks į Smolenską ir dar kartą tirs 2010 m. sudužusio lėktuvo nuolaužas, pranešė Varšuvos prokuratūra.
 
Prieš 9 metus įvykusioje katastrofoje žuvo tuometis šalies prezidentas Lechas Kaczynskis.
 
Lenkijos karinių oro pajėgų lėktuvas „Tupolev Tu-154“ sudužo 2010 m. balandžio 10 d. Žuvo visi 96 lėktuvu skridę žmonės, tarp jų prezidentas L. Kaczynskis, buvęs prezidentas tremtyje Ryszardas Kaczorowskis, taip pat daugelis aukštų Lenkijos kariuomenės pareigūnų ir valdininkų.
 
Lenkijos naujienų portalo wpolityce.pl teigimu, tyrėjai į Smolenską vyks jau šį savaitgalį, jų tyrimas įvykio vietoje truks savaitę. Paskutinį kartą Lenkijos ekspertai lėktuvo nuolaužas tyrė šiemet gegužę.
 
Oficiali katastrofos priežastis – pilotų klaida dėl itin tiršto rūko, tačiau Lenkijoje netrūksta sąmokslo teorijų, esą Rusija gali būti atsakinga už Lenkijos politinio elito žūtį.
 
Lenkijos valdančiosios „Teisės ir teisingumo“ partijos lyderio ir žuvusio prezidento brolio dvynio Jaroslawo Kaczynskio nuomone, lėktuvo katastrofa yra teroro išpuolis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.26; 04:56

Australijos ir Nyderlandų premjerai Scottas Morrisonas ir Markas Rutte pareiškė sieksiantys, kad kaltieji dėl „Malaysia Airlines“ reiso MH17 numušimo būtų nuteisti, net jei tam prireiks daugelio metų, praneša „Reuters“.
 
„Boeing 777“ orlaivis buvo numuštas prorusiškų separatistų Rytų Ukrainoje 2014 m. liepos 17 d. Visi 298 lėktuvu skridę žmonės žuvo.
 
Nyderlandų vedama tyrėjų komanda birželį pateikė kaltinimus žmogžudystėmis trims rusams ir ukrainiečiui. Tiesa Rusija ir prorusiški separatistai kaltinamųjų išduoti neketina, todėl teismo procesas Nyderlanduose vyks jiems nedalyvaujant.
 
„Nenurimsime, kol byla nebus užbaigta taip, kad visi galėtume jausti, jog teisingumas buvo įvykdytas. Tam gali prireikti daugiau metų nei mums norėtųsi“, – vizito Australijoje metu sakė M. Rutte.
 
Dauguma MH17 keleivių buvo olandai, katastrofoje taip pat žuvo kelios dešimtys australų.
 
„Mes stovime petys petin, ir toliau sieksime teisingumo šiuo klausimu, tiek ilgai, kiek reikės, ir nenuilsdami“, – Nyderlandų premjerui antrino S. Morrisonas.
 
Jungtinė tyrėjų komanda, kurią suformavo Australija, Belgija, Malaizija, Nyderlandai ir Ukraina, nustatė, kad lėktuvą numušė rusiška raketa.
 
Keturiems kaltinamiesiems buvo įteikti tarptautiniai arešto orderiai, tačiau, Nyderlandų teisėsaugos teigimu, Rusija nebendradarbiauja su tyrėjais ir neketina išduoti kaltinamųjų.
 
Rusijos užsienio reikalų ministerija neigė teiginius dėl nebendradarbiavimo, tačiau tuo pačiu tvirtino, neva tyrimų siekiama pakenkti Maskvos reputacijai.
 
Pernai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pavadino MH17 numušimą „baisia tragedija“, tačiau tikino, kad Maskva dėl to nekalta, nes katastrofą esą įvyko dėl kitokių priežasčių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.10; 00:05