Šuniukas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Iki šių metų gegužės 1 dienos Lietuvoje paženklinta ir į Gyvūnų augintinių registrą įtraukta beveik 300 tūkst. – maždaug kas ketvirtas gyvūnas. Nesuspėjusieji iki šio įstatymu numatyto termino mikroschema paženklinti pasiutligei imlių gyvūnų augintinių – šunų, kačių ir šeškų, nors ir vėliau, tai privalo atlikti.
Už vėlavimą baudų kol kas neketinama skirti, teigiama Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pranešime.
ŽŪM duomenimis, iki gegužės 1 d. iš viso Lietuvoje paženklinti 287 762 gyvūnai: daugiau nei 94 tūkst. kačių, beveik 200 tūkst. šunų ir daugiau nei 400 šeškų. Registruota ir per 300 iš Ukrainos įvežtų gyvūnų.
Skaičiuojant procentais, daugiausiai gyvūnų augintinių paženklino ir užregistravo Utenos rajono savivaldybės (42,64 proc.), Kalvarijos ( 37,84 proc.), Kelmės rajono (36, 67 proc.) ir Kauno rajono savivaldybių (36,64) gyventojai. Šuniukas. Slaptai.lt nuotr.
Gyvūnų ženklinimo ir registravimo statistika itin šoktelėjo balandį, gyventojai suskubo ieškoti šios paslaugos, nes iki šių metų gegužės 1 dienos paženklinti bei užregistruoti savo gyvūnus augintinius jie buvo įpareigoti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo. Vien per balandį, ŽŪM duomenimis, Lietuvoje paženklinta per 40 tūkst. gyvūnų augintinių.
„Ženklinimas ir registravimas Lietuvoje įsibėgėjo. Tikime gyventojų sąmoningumu. Nors tam numatytas laikas jau praėjo, kviečiame paskubėti atlikti atsakingo šeimininko pareigą. Ženklinimas ir registravimas – tai pirmiausia atsakomybė ir rūpestis savo augintiniu“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Ženklinti ir registruoti savo augintinius visoje Lietuvoje gyventojai visus metus buvo raginami įvairiausiomis priemonėmis, tačiau dažnas jų suskubo tai padaryti tik paskutinėmis balandžio dienomis.
Augintiniai mikroschemomis ženklinami ir registruojami beveik visoje Europos Sąjungoje dėl daugelio priežasčių. Viena svarbiausių – gyvūno atsekamumas, kuris yra labai svarbus dėl užkrečiamųjų ligų stebėsenos, kontrolės ir likvidavimo. Viena iš gyvūnams ir žmonėms pavojingiausių užkrečiamųjų ligų – pasiutligė, tad šios ligos stebėsenai skiriamas ypatingas dėmesys. Kadangi liga pavojinga gyvūnams ir nuo jų gali užsikrėsti žmonės, yra prievolė, kad gyvūnas būtų nuolat vakcinuojamas nuo šios ligos, o gyvūno vakcinavimo duomenys registruoti Gyvūnų augintinių registre. Tokiu būdu sudaryta galimybė Gyvūnų augintinių registre nustatyti augintinių laikymo vietą, identifikuoti jų savininkus ir, esant būtinybei, imtis priemonių, leidžiančių užkirsti kelią užkrečiamųjų ligų plitimui.
Kačiukai. Slaptai.lt nuotr.
Kita svarbi priežastis – gyvūnui pasiklydus jį skubiai sugrąžinti savininkui. Pasiklydusį gyvūną sugavęs asmuo gali kreiptis į privačius veterinarijos gydytojus, taip pat Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, gyvūnų globėjus, gyvūnų augintinių ženklinimo paslaugas teikiančius asmenis, savivaldybių administracijas dėl sugauto gyvūno mikroschemos nuskaitymo. Jeigu gyvūnas registruotas, pagal Gyvūnų augintinių registro duomenis galima operatyviai sužinoti gyvūno savininką ir jo kontaktus.
Galiausiai gyvūnai augintiniai ženklinami ir registruojami dėl galimybės užtikrinti efektyvesnę viešosios tvarkos kontrolę, siekiant paskatinti gyvūnų laikytojus atsakingiau rūpintis gyvūnais, nepalikti likimo valiai. Kokerspanielis. Vytauto Visocko nuotr.
ŽŪM atkreipia dėmesį, kad augintinių ženklinimas ir registravimas labai svarbus dėl galimybės keliauti su gyvūnu po kitas šalis. Paženklintas gyvūnas turi individualų numerį, todėl jam išduodami kelionės dokumentai ir jis gali laisvai keliauti su savo šeimininku kitose šalyse.
Taip pat tai svarbu ir dėl gyvūnų augintinių apskaitos ir statistikos – tik užregistravus visus gyvūnus sužinosime, kiek gyvūnų augintinių yra Lietuvoje.
Remiantis Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis ir kita augintinių statistika, Lietuvoje iš viso galėtų būti apie 550 tūkst. šunų ir apie 600 tūkst. kačių.
Vilkšunis. Slaptai.lt nuotr.
Socialiai remtiniems žmonėms ir gyvūnų globėjams bus kompensuojamos šunų, kačių ir šeškų ženklinimo ir registravimo Gyvūnų augintinių registre išlaidos. Šiam Žemės ūkio ministerijos siūlymui trečiadienį posėdyje pritarė Vyriausybės. Vienam gyventojui, gaunančiam socialinę pašalpą, bus kompensuojama ne daugiau kaip už trijų augintinių (šunų, kačių arba šeškų) ženklinimą. Kompensacijos suma už vieno gyvūno paženklinimą ir registravimą negalės viršyti 15 eurų, nurodoma Žemės ūkio ministerijos pranešime.
Iki 2022 m. gegužės mėnesio visi šunys, katės ir šeškai turi būti paženklinti mikroschemomis ir registruoti Gyvūnų augintinių registre (GAR). Tačiau, pasak žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, daliai augintinių šeimininkų, o ypač – gyvūnų globėjams – finansinė našta gali būti per didelė, todėl nuspręsta šias jų išlaidas kompensuoti.
„Šunų, kačių ir šeškų ženklinimas įsibėgėja – gruodžio 1 d. duomenimis, šalyje jau paženklinta daugiau kaip 213 tūkst. šunų, kačių ir šeškų, tai yra beveik 65 tūkst. daugiau nei prieš metus. Akivaizdu, kad žmonės ima suprasti ženklinimo naudą bei tampa atsakingesni.
Šuniukas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Raginame augintinių savininkus ir globėjus nelaukti kitų metų gegužės 1 d., kai visi augintiniai privalės būti paženklinti. Suprantame, kad daliai žmonių ši prievolė gali tapti finansine našta, todėl parengėme tvarką, pagal kurią šios išlaidos bus kompensuojamos“, – teigia žemės ūkio ministras K. Navickas. Kokerspanielis. Vytauto Visocko nuotr.
Socialiai remtinų žmonių bei gyvūnų globėjų laikomų kačių, šunų ir šeškų, atvestų iki 2021 m. gegužės 1 d., ženklinimo ir registravimo išlaidos kompensuojamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų. Išlaidos būtų kompensuojamos iki 2022 m. gruodžio 31 d.
Jei socialiai remtinų žmonių ar gyvūnų globėjų prižiūrimi augintiniai buvo paženklinti iki šio Vyriausybės sprendimo, kompensacijos bus mokamos tiesiogiai gyvūnų savininkams ir globėjams, pateikusiems reikalingus dokumentus Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA).
Pasak ministerijos, reikės pateikti pažymą, patvirtinančią, kad augintinio savininkas gauna socialinę pašalpą, ir prašymą dėl išlaidų už socialinės pašalpos gavėjui arba gyvūnų globėjui suteiktas paslaugas nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki Vyriausybės sprendimo įsigaliojimo dienos kompensavimo.
Tarptautinė kačių paroda. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Gyvūnų globėjai privalės NMA pateikti paslaugų teikėjo už suteiktas paslaugas išrašytos sąskaitos faktūros arba PVM sąskaitos faktūros bei apmokėjimo už gautas paslaugas įrodymo dokumentą.
Jeigu žmonės ženklinti ir registruoti savo augintinius nuspręs po šio Vyriausybės sprendimo įsigaliojimo, kompensacijos bus mokamos procedūras atlikusiems veterinarijos gydytojams ir specialius mokymus baigusiems žmonėms.
Kompensacijos bus mokamos tik tuo atveju, jeigu augintinių savininkams už suteiktas ženklinimo ir registravimo paslaugas bus išrašytos sąskaitos faktūros arba PVM sąskaitos faktūros.
2022 m. ženklinimo ir registravimo GAR išlaidoms kompensuoti numatyti 300 tūkst. eurų iš ŽŪM asignavimų.
Vilkšunis. Slaptai.lt nuotr.
Iš daugiau nei milijono Lietuvos gyventojų laikomų kačių ir šunų paženklintas vos kas penktas.
Vis dėlto gyventojai šiemet savo augintinius ženklina ir registruoja aktyviau, pastebi Žemės ūkio ministerija, mat nuo šių metų gegužės paženklinti augintinius tapo privaloma.
Žemės ūkio ministerijos pateiktais duomenimis, įsigaliojus privalomam augintinių ženklinimui šių metų gegužę kačių buvo paženklinta ir užregistruota vienu tūkstančiu, o šunų – net pustrečio tūkstančio daugiau negu tą patį mėnesį prieš metus.
Birželį skaičiai augo dar labiau – kačių paženklinta pusantro tūkstančio daugiau, o šunų –3,5 tūkst. daugiau nei tą patį vasaros mėnesį prieš metus.
Per penkis mėnesius nuo privalomo gyvūnų ženklinimo įsigaliojimo paženklinta beveik 12 tūkst. kačių, daugiau kaip 22 tūkst. šunų ir 30 šeškų.
Rugsėjo mėnesio duomenimis, iki šiol Lietuvoje daugiausia užregistruota šunų – 136 205, kačių – 62 738, o šeškų – 411.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas augintinių šeimininkus ragina neatidėlioti šių procedūrų – iki kitų metų gegužės visi augintiniai turi būti paženklinti ir užregistruoti.
„Gyventojai savo augintinius ženklina vis aktyviau, tačiau tempai galėtų būti ir didesni žinant, kad naminių augintinių Lietuvoje gali būti apie milijoną.
Kokerspanielis. Vytauto Visocko nuotr.
Kita vertus, matyti, kad žmonės tampa vis atsakingesni ir supranta, kad augintiniui po oda įterpta mikroschema gali labai padėti, jei, pavyzdžiui, šis pasimestų. Neabejoju, kad ženklinimo mastai ir toliau augs, o tuos, kurie dar to nepadarė, kviečiu suskubti, neatidėlioti procedūros paskutinei dienai“, – ragina žemės ūkio ministras K. Navickas.
ŽŪM primena, kad katės, šunys ir šeškai, atvesti iki šių metų gegužės ir nepaženklinti mikroschemomis, privalo būti paženklinti iki ateinančių metų gegužės. Šią gegužę ir vėliau atvesti gyvūnai turi būti paženklinti per 4 mėnesius nuo jų atvedimo. Kitam savininkui ar laikytojui gali būti perduoti tik paženklinti ir registruoti gyvūnai.
Kikas ilsisi. Slaptai.lt foto
Šeštadienį Gargždų gatvėmis vinguriavo išskirtinė eisena, skirta Pasaulinės gyvūnų dienos paminėjimui – eisenoje „Tūkstantkojis“ kviesti dalyvauti gyventojai kartu su savo augintiniais. Buvo siekiama ir Lietuvos rekordo – tikėtasi, kad susirinks gausiausias iki šiol būrys gyvūnų mylėtojų kartu su amsinčiais, kniaukiančiais ar cypsinčiais augintiniais.
Šuo, katė, žiurkėnas, šeškas, jūrų kiaulytė ar kitas augintinis – į eiseną šventės organizatoriai kvietė visų augintinių šeimininkus. Šiųmetė Pasaulinės gyvūnų dienos šventė Gargžduose – jau 12-oji iš eilės. Tik praėjusiais metais dėl pandemijos buvo atsisakyta tradicinio gyvūnų mylėtojų sambūrio – gyvūnams skirta data buvo paminėta virtualiu konkursu.
„Bendruomenė labai pamėgo Pasaulinės gyvūnų dienos renginius Gargžduose, tačiau pernai susitikti negalėjome dėl pandemijos, tad šiemet tikimės kompensuoti pernykštį praradimą. Būtų labai smagu, jei pavyktų pasiekti rekordą – gausiausia Lietuvoje eisena su augintiniais. O pagrindinis šios šventės tikslas – priminti apie atsakingą šeimininkystę, apie tai, kad augintiniai yra šeimos nariai, verti kasdienio nuoširdaus dėmesio. Norime atkreipti dėmesį ir į beglobius gyvūnus, kurių idealiu atveju nebūtų, jei mūsų visų elgesys būtų atsakingas. Todėl kalbame apie atsakomybę už augintinį jau su pradinių klasių moksleiviais, aktyviai prisidedame ir prie prieglaudose esančių gyvūnų išlaikymo ir gerovės“, – pranešime cituojama bendrovės „Mars Lietuva“, šventės organizatorės ir pagrindinės rėmėjos, generalinė direktorė Aušra Žemaitienė. Kokerspanielis. Slaptai.lt nuotr.
Gyvūnų gerovė ir atsakinga šeimininkystė yra viena iš svarbiausių „Mars Lietuva“ veiklos krypčių. Kartu su partneriais įmonė nuolat dalyvauja įvairiose edukacijos apie augintinių priežiūrą ir mitybą, pagalbos beglobiams gyvūnams iniciatyvose. Taip pat aktyviai siekiama, kad Lietuvoje būtų kuo daugiau gyvūnams augintiniams draugiškų vietų – įstaigų, kavinių ir pan., kad keturkojai bičiuliai galėtų daugiau laiko praleisti su šeimininkais ne tik namuose.
Pasaulinė gyvūnų diena minima spalio 4 dieną, o Gargždai neoficialia gyvūnų augintinių mylėtojų sostine tampa kasmet paskutinį rugsėjo savaitgalį.
Pasaulinė gyvūnų diena pradėta švęsti 1931 metais po Florencijoje vykusios gyvūnų globos konferencijos, kai jos dalyviai nusprendė, kad spalio 4-oji, Šv. Pranciškaus, gyvūnų globėjo mirties diena, bus skirta gyvūnams pagerbti. Šią dieną siekiama atkreipti žmonių dėmesį į gyvūnų apsaugą, elgesį su jais bei padėkoti gyvūnams už didžiulę jų svarbą žmonių gyvenime, suteikiant gyvenimui daugiau džiaugsmo ir prasmės.
Šventės Gargžduose organizatorė „Mars Lietuva“ yra tarptautinės bendrovės „Mars, Incorporated“ antrinė įmonė, veikianti Lietuvoje nuo 1993-iųjų metų. Gargžduose bendrovė turi ėdalo gyvūnams augintiniams gamyklą, o Vilniuje pardavimų ir rinkodaros padalinį. Šiuo metu įmonėje „Mars Lietuva“ dirba apie 800 darbuotojų.
Vilkšunis. Slaptai.lt nuotr.
Seimui sprendžiant dėl privalomo kačių ir šunų ženklinimo, Seimo narys Remigijus Žemaitaitis sako, kadįstatymas negali galioti atgaline tvarka.
„Jeigu gyvūnai yra atvesti iki naujo įstatymo įsigaliojimo, tai neturi būti pareigos ir prievolės juos registruoti ar ženklinti”, – sako pasiūlymą Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisoms įregistravęs politikas.
Todėl jis siūlo išbraukti iš ketvirtadienį planuojamo priimti įstatymo nuostatą, kad tokios katės, šunys ir šeškai privalo būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre ir kad už jų paženklinimą mikroschema ir įregistravimą į registrą atsako jų laikytojas ar savininkas.
Tarptautinė kačių paroda. 2016-ųjų balandis, prekybos centras „Panorama” Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimas ketvirtadienį spręs dėl gyvūnų ženklinimo tvarkos. „Jei bus pritarta siūlymui, visi privalės savo šunis, kates ir šeškus ženklinti: po oda įleisti mikroschemą. Tikslas – reguliuoti gyvūnų populiaciją. O aš manau – plauti pinigus. Maža to, norimas rezultatas nebus pasiektas, o didžiausios problemos laukia kaimo gyventojų”, – prognozuoja R. Žemaitaitis.
Kalbos apie kaimo katinų ženklinimą, jo nuomone, yra utopinės. „Gal pasiūlymo autoriai nėra buvę tikrame kaime? Juk daugelis kaimo kačių nėra ant rankų nešiojami gyvūnai – tik bastosi šalia namų. Pareina, paėda, išeina peliauti. Pabandykite tokį katiną užlaikyti glėbyje – sudraskys ir sukąs net per odines pirštines”, – sako R. Žemaitaitis.
Kikas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Jo vertinimu, ženklinimas iš esmės nėra blogis, tačiau kaip prievolė – bevertis, nenaudingas. „Skambiai tariant – gyvūnų fašizmas. Pasitreniruosime su gyvūnais, o vėliau kaimo moterys galės ženklinti savo vyrus: stebėti, ar neužsuko pas kokią kaimynę, ar kurioje troboje su draugeliais girtuokliauja?”, – ironizuoja politikas.
Kačiukai. Slaptai.lt nuotr.
Be to, R. Žemaitaičio nuomone, dalis žmonių, kurie norėtų priglausti kokį benamį gyvūną, po sprendimo įsigaliojimo jau to nedarys, nes reikalaujamas veiksmas kelia papildomų problemų.
Jo nuomone, realus problemų sprendimas būtų visai kitoks. „Pirma – gyventojai turi registruoti savo augintinius savivaldybėje arba seniūnijoje. Iš veisyklų perkami augintiniai privalo būti sterilizuoti. Kai kuriose šalyse gyvūnai parduodami su sutartimi, kad tam tikrame amžiuje bus atlikta sterilizacija. Trečia – veterinarijos gydytojai išduoda gyvūno dokumentą, kuriame yra surašytos ir visos būtinos procedūros – skiepai, sterilizacija ar kiti dalykai”, – siūlo Seimo narys.
R. Žemaitaitis pastebi, kad net ir ženklintos katės atsives neženklintų kačiukų. „Jei jau turime milijonus eurų bevertėms mikroschemoms, gal skirkime juos tikrai efektyviai sterilizavimo programai”, – ragina jis.
Seime ketvirtadienį planuojamos priimti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisos numato, kad katės, šunys ir šeškai turi būti paženklinti ir registruoti Gyvūnų augintinių registre per 4 mėnesius nuo jų atvedimo, bet ne vėliau kaip iki šių gyvūnų perdavimo kitam savininkui ar laikytojui.
Pats mažiausias. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimas nesiėmė įstatymu sureguliuoti šunų, kačių lojimo ir kniaukimo.
Antradienį parlamentarai nepritarė Peticijų komisijos pirmininko Petro Čimbaro pateiktam jau penktam Triukšmo valdymo įstatymo pataisų variantui. Šiuo dokumentu buvo siūloma spręsti ne tik gyventojų, bet ir jų augintinių keliamo triukšmo problemą.
Už įstatymo pataisas balsavo tik 23 parlamentarai, prieš buvo 8, susilaikė 25 parlamentarai. Projektas galutinai neatmestas, jis grąžintas iniciatoriams tobulinti.
Įstatymo pataisas pateikęs P. Čimbaras pastebėjo, kad Lietuva pirmauja tarp Baltijos šalių pagal šunų skaičių. „Kai kurie gyvūnų savininkai piktnaudžiauja tuo, kad šiuo metu triukšmas gyvūnams negalioja“, – sakė P. Čimbaras.
Seimo narys konservatorius Edmundas Pupinis sutiko, kad problema egzistuoja, nes yra ir tokių atvejų, kai žmonės dėl triukšmo yra priversti parduoti butą, nes negali jame gyventi.
Tačiau Seimo nariui Kęstučiui Mažeikai buvo neaišku, kaip pavyks įgyvendinti įstatymą, jis baiminosi, kad „po šunų problema neiškiltų dar daugiau problemų“.
Tarptautinė kačių paroda. 2016-ųjų balandis, prekybos centras „Panorama” Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Pagal tobulinti iniciatoriams grąžintą projektą, „gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, negali leisti gyvūnui sukelti triukšmą, bet kokius garsus, viršijančius nustatytus triukšmo ribinius dydžius.“
Atsižvelgiant į gyventojos Aldonos Andriuškevičiūtės peticiją įstatymo pataisas parengęs P. Čimbaras siūlė įteisinti, kad „asmenys gyvenamojoje aplinkoje privalo laikytis viešosios rimties, netrikdyti asmenų ramybės, poilsio ar darbo“. Pagal siūlytą projektą, „asmenys gyvenamojoje aplinkoje privalo laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad jų keliamas triukšmas ar jų naudojamų įrenginių triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių“.
Buvo siūloma, kad naujos įstatymo nuostatos įsigaliotų 2019 m. sausio 1 d., tačiau joms nepritarus augintiniai ir toliau galės loti ir kniaukti ne pagal įstatymą, o kaip prigimtis lėmė.
