Ketvirtadienio vakarą Kauno pilies kieme tūkstančių kauniečių bei šimtų kviestinių svečių akivaizdoje bus atidengta „Laisvės kario“ skulptūra, populiariai vadinama „Vyčiu“, atkeliavusi iš Ukrainos praėjusį savaitgalį ir pastatyta ant iš anksto jai parengto pjedestalo.

„Šis brangus praeities simbolis praeičiai ir dabarčiai yra didžiausia Kauno bei viso pasaulio lietuvių dovana savo šimtmetį švenčiančiai šaliai“, – sakė Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, kviesdamas visus į skulptūros atidengimo šventę.

Nacionalinės premijos laureato skulptoriaus Arūno Sakalausko sukurtas „Laisvės karys“ – daugiau kaip 3 tonas sveriantis, beveik 7 metrų aukščio bronzinis kūrinys – nulietas Ukrainos sostinėje Kijeve, talkinant vietiniams skulptoriams. Kaune prie skulptorių prisidėjo ir meistrų komanda iš Ukrainos, tad dalimis išlietas „Vytis“ buvo sumontuotas bei pastatytas ant postamento per rekordiškai trumpą laiką.

Kauno miesto savivaldybė pranešė, kad Vyčio liejimo darbai Ukrainoje kainavo 472 tūkst. eurų. Papildomai kainavo postamento įrengimas bei aikštelės ir aplinkos prie Kauno pilies sutvarkymas.

Prie šio projekto įgyvendinimo prisidėjo apie pusantro tūkstančio pavienių žmonių, šeimų ir įmonių. Lietuviai aukas per Vyčio fondą šiam iškiliam simboliui siunčia iš viso pasaulio. Aukoti galima ir toliau.

Kauno miesto savivaldybė, primena ELTA, yra įsipareigojusi greta gyventojų paaukotų pinigų padengti paminklo sukūrimui ir pastatymui reikalingų lėšų trūkstamą dalį biudžeto pinigais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.05; 07:04

Vytis – ne žaisliukas. Vytis – Tautos simbolis. Slaptai.lt nuotr.

Kauno pilies prieigose iškilsiančios legendinio kario – Vyčio – skulptūros gimimas pasiekė pusiaukelę, praneša Kauno savivaldybė. Prasidėjusį itin svarbų bronzos liejimo etapą planuojama pabaigti iki birželio vidurio, o skulptūros atidengimas numatytas liepos 5-ąją.

„Liepos 5 dieną Kaune turėsime didžiulę šventę, kuomet bus atidengta Vyčio skulptūra. Savo akimis įsitikinom

Vytis. Slaptai.lt nuotr.
Vytis. Slaptai.lt nuotr.

e „Laisvės kario“ didybe. Ko gero, tai bus didžiausia bronzinė skulptūra Lietuvoje“, – pranešime cituojamas šią savaitę Ukrainoje viešėjęs Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Šiuo metu pradėtas vienas svarbiausių skulptūros gamybos etapų – bronzinių dalių liejimas. Į nuimtas gipsines formas išliejus vašką, vaškinės dalys perduotos į bronzos liejikų rankas.

„Iš bronzos bus nulieta daugiau kaip 500 atskirų dalių, iš kurių susidės visa skulptūra. Tai tarsi mozaika, kurią privalėsime sudėti į vieną nuostabų kūrinį“, – pasakojo skulptūros gamyba besirūpinantis Nacionalinės meno premijos laureatas skulptorius prof. Arūnas Sakalauskas.

Lukiškių aikštei labiausiai tiktų įspūdingas Vytis. Bet Laisvės karys stovės Kaune. Slaptai.lt nuotr.

Pasak jo, šiuo metu iš bronzos liejamas pjedestalas bei apatinė skulptūros dalis. Išlieti visas skulptūros dalis tikimasi iki birželio mėnesio vidurio. Vėliau detalės bus suvirinamos ir nušlifuojamos.

„Gipsinės formos bus laikomos tol, kol skulptūra bus pastatyta ant pjedestalo. Kadangi detalių iš tikro daug, šios formos bus tarsi garantas, kad vienai iš detalių suskilus, būtų galima operatyviai pagaminti naują“, – aiškino A. Sakalauskas.

Vytis – kariuomenės vėliavoje. Slaptai.lt nuotr.

„Įsitikinome, jog darbai vyksta dieną ir naktį. Papildomai samdomi liejimo meistrai tam, kad procesas vyktų kuo sklandžiau ir sparčiau. Darbai vyksta pagal grafiką, todėl tikimės geriausio rezultato“, – sakė iš Ukrainos sugrįžęs ir ten gyvai skulptūros gamybos darbus apžiūrėjęs architektas, prof. Jonas Audėjaitis.

Kol skulptoriai dirba Ukrainoje, Kaune, pasak savivaldybės pranešimo, pradėti Vyčiui skirtos aikštelės įrengimo darbai: iškastas gruntas, įrengti pjedestalą laikysiantys poliai. Kiek vėliau bus sumontuotas aikštelę apjuosiantis metalinis apvadas, supiltos atsijos.

Bronzinė skulptūra stovės ant tamsaus granito 6 metrų skersmens sferos. Aplink pjedestalą iš šviesaus granito plokščių bus suformuota kietos dangos dalis, kuri pereis į skaldos dangą, nuo vejos atitvertą metalo apvadu.

Pasak projektą rengusių architektų, skulptūra stovės Kauno pilies kiemo centre. Tarp dviejų pilies bokštų, gynybinės sienos ir skulptūros susidaro menamas ryšys, sukuriantis vientisą kompoziciją.

Siekiama, kad skulptoriaus A. Sakalausko sukurtas bronzinis paminklas būtų pastatytas už žmonių bei įmonių suaukotas lėšas, kurias renka Vyčio paramos fondas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.14; 00.56

Kauno pilies lomoje šeštadienį rengiamas dešimtasis – jubiliejinis – tarptautinis viduramžių riterių turnyras, kuris vyksta pagal tarptautines riterių turnyrų taisykles, o jį komentuoja ir veda profesionalus heroldas.

Turnyre kausis dešimtys riterių iš įvairių Europos šalių. Riterių kovos vyks pogrupiuose, o iš kiekvieno pogrupio į pusfinalį ir finalą pateks tik stipriausieji, kurie turės galimybę varžytis dėl Lietuvos kariuomenės vado prizo – kalavijo, nukaldinto garsių ginklakalių meistrų.

Renginio metu žiūrovai turės galimybę susipažinti su viduramžių kultūra, amatais, XIV-XVII a. šarvų ir ginklų ekspozicija. Norintys galės jėgas išmėginti ieties mėtymo ir šaudymo iš lanko rungtyse, smagiuose ginklanešio žaidimuose, pasimatuoti šarvus ar pasivaržyti tarpusavyje ginklų valdymo rungtyse.

Viduramžiais pėsčiųjų ir raitų riterių turnyrai buvo rengiami feodalų iniciatyva pilyse ir mugėse. Į kautynes atvykdavo tiek kalavijo profesionalai – karų ir kautynių veteranai, tiek ir jauni, šlovės ir turtų trokštantys vyrai. Riterių turnyruose buvo kaunamasi dėl įvairių priežasčių – piniginių prizų, garbės, siekiant apginti nugalėtojo reputaciją arba išgarsėti. Viduramžių riterių turnyrų ir kautynių rekonstrukcijos labai populiarios Europos valstybėse. Turnyrai rengiami kartu su žemių, miestų ir miestelių šventėmis, siekiant atkreipti gyventojų ir lankytojų dėmesį į istorijos paveldą ir tradicijas. Dažnai turnyrus globoja senosios aristokratų ir monarchų giminės.

Lietuvos kariuomenės vado tarptautinis riterių turnyras pirmą kartą buvo surengtas 2008 m. Trakuose. Nuo 2012 m. riterių turnyras perkeltas į Kauną, prie Kauno pilies.

Informacijos šaltinis – ELTA.

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

2017.05.20; 11:59

musis

Šiemet, rugsėjo 29 dieną, minint 650-ąsias Mėlynųjų vandenų mūšio, kuriame LDK kariuomenė, vedama Didžiojo Kunigaikščio Algirdo, sutriuškino jungtinę mongolų ordą, metines, ką tik restauruotoje Medininkų (30 km į PR nuo Vilniaus) pilyje, Senovės baltų kovų brolija “Vilkatlakai“, kartu su Trakų istorijos muziejumi, pirmą kartą organizuoja  LDK istorinės rekonstrukcijos festivalį „Medininkų (karališkųjų) pilis  XIV amžiuje“.

Continue reading „LDK istorinės rekonstrukcijos festivalis „Medininkų (karališkųjų) pilis XIV amžiuje““

puteikis_naglis

Gerb. ELTA vadove ar vyr.redaktoriau ! Atsiprašau, kad nežinau vardo, pavardės, nes neradau Jūsų tinklapyje tokios informacijos.

Jūsų tinklapyje deklaruojama: „ELTA VERTYBĖS – Objektyvumas – skelbiama tik balansuota informacija, kurioje visada pateikiama ir kita pusė.“.

Kreipiuosi į Jus, norėdamas atkreipti dėmesį į keistą ELTA žurnalisto(ės), kuris parašė straipsnį apie Kauno pilį (http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/kulturos-ministras-antru-valdovu-rumu-kaunieciai-nenori.d?id=35138183 ) poziciją: apklausta tik viena pusė ir išimtinai tik valdžios atstovai.

Continue reading „Atviras laiškas naujienų agentūros ELTA vadovams“

Kauno_pilis__Kaunas_Castle_2006-06-11

Birželio 29 dieną nuo 11 iki 13 valandos prie Kauno miesto savivaldybės surengtas piketas dėl Kauno pilies atstatymo darbų. Protestuota dėl to, kad, prisidengus modernumo skraiste, pilis darkoma, reikalauta, kad pilis būtų atkūriama autentiškai, naudojant tam tik akmenis ir plytas. Šią akciją organizavo „Senojo Kauno” draugija ir Kauno krašto demokratinis judėjimas. Į akciją atvyko ir „Vyčio“ judėjimo atstovai. Piketo dalyviai sustojo į dvi grupes po septynis – aštuonis žmones, rankose laikė įvairius plakatus, bendravo tarpusavyje, praeiviais bei miesto valdžios atstovais.

Continue reading „Piketas dėl Kauno pilies“

kauno_pilis_kaunas

Pasitaikė gera, nesavanaudiška geranoriškos kaimynės Norvegijos ir ES pagalba atstatyti Kauno pilį. Geradariai aukodami tuos 2,2 milijonus eurų neiškėlė jokių sąlygų pirkti iš jų metalą ir keramikines plyteles tos naujamadiškos „etažerės“ gamybai. Tad galima ramia sąžine iš jų tuos pinigus priimti ir atstatyti Kauno pilį pagal archeologų duomenis. Jeigu archeologams trūktų duomenų, galima būtų jų „pasiskolinti“ iš tų laikų pilių statybos praktikos.  Jokių naujoviškų išmislų istoriniam paminklui terlioti nedora imtis.

Continue reading „Kauno pilis kičo meistrų rankose“