Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Nur Sultanas, rugsėjo 14 d. (AFP-ELTA). Popiežius Pranciškus, trečiadienį kalbėdamas Kazachstane vykstančiame religiniame aukščiausiojo lygio susitikime, perspėjo nesinaudoti religija politinei valdžiai įgyti ir tai buvo panašu į kritiką prokremliškam Rusijos stačiatikių patriarchui Kirilui.
Tuo tarpu Rusijos Stačiatikių Bažnyčia pareiškė esanti pasirengusi naujam patriarcho Kirilo ir popiežiaus Pranciškaus susitikimui po savaites trukusios diplomatinės įtampos, kurią sukėlė karas Ukrainoje.
Popiežius Pranciškus trečiadienį perspėjo, kad negalima manipuliuoti tikėjimu siekiant pateisinti karą ar paremti valdžią.
„Niekada negalime pateisinti smurto. Niekada neleiskime, kad bedieviai piktnaudžiautų šventumu. Šventumas niekada neturi būti valdžios įrankis, o valdžia – šventumo požymis“, – sakė jis, sulaukdamas publikos plojimų.
Vasarą popiežius net įspėjo Kirilą netapti „Putino patarnautoju“, o tai papiktino Maskvos patriarchą.
Popiežius anksčiau ragino siekti taikos Ukrainoje, smerkdamas „žiaurų ir beprasmį karą“, o Kirilas gynė V. Putino operaciją ir teigė, kad Rusija ten kovoja su „blogio jėgomis“.
Trečiadienį vykusiame susitikime, kuriame popiežius kalbėjo, dalyvavo apie 100 delegacijų iš 50 šalių, nors patriarchas Kirilas nedalyvavo. Tačiau popiežius maždaug 15 minučių kalbėjosi su Kirilo „užsienio reikalų ministru“, Volokolamsko metropolitu Antonijumi.
Popiežius Pranciškus. EPA – ELTA nuotr.
Nur Sultanas, rugsėjo 13 d. (AFP-ELTA). Popiežius Pranciškus antradienį atvyko trijų dienų vizito į Kazachstano sostinę Nur Sultaną dalyvauti tarpreliginiame aukščiausiojo lygio susitikime, į kurį neatvyks Rusijos ortodoksų patriarchas Kirilas, kilus įtampai dėl Ukrainos.
Popiežiaus lėktuvas nusileido netrukus po 17.15 val. (11.15 val. Grinvičo laiku), informavo lėktuve buvęs AFP žurnalistas. 85 metų pontifiką turėjo priimti prezidentas Kasimas Žomartas Tokajevas, o po to jis turėtų pasakyti pirmąją kalbą valdžios institucijų ir diplomatinio korpuso atstovams.
Tuo pačiu metu kaip ir Pranciškus Kazachstane lankysis Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, kuris vyks į savo pirmąją užsienio kelionę nuo koronaviruso pandemijos pradžios.
Jų abiejų vizitai į šią Vidurio Azijos šalį vyksta tuo metu, kai Vatikanas tikisi atnaujinti istorinį susitarimą dėl vyskupų skyrimo Kinijoje.
Skrydžio metu žurnalistų paklaustas apie galimą susitikimą su Xi, Pranciškus atsakė, kad „neturi jokios informacijos“ apie galimas derybas. Tačiau jis pridūrė, kad yra „visada pasirengęs vykti į Kiniją“.
Dmitrijus Medvedevas. EPA – ELTA nuotr.
Maskva, rugpjūčio 2 d. (ELTA). Naktį į antradienį RF saugumo tarybos vadovo pavaduotojo Dmitrijaus Medvedevo „VKontakte“ paskyroje pasirodė įrašas, kurio autorius samprotauja apie Rusijos sienų atkūrimą ir dėsto savo požiūrį į kaimynines šalis, praneša portalas „meduza.io“.
Po 10 minučių įrašas buvo pašalintas. Nežinoma, ar šį tekstą parašė pats D. Medvedevas, ar į jo paskyrą buvo įsilaužta. Jis šio įvykio kol kas nekomentuoja.
Įraše teigiama, kad „išvadavus Kyjivą ir visas Mažosios Rusijos teritorijas nuo nacionalistų gaujų, Rusia vėl taps vieninga“. „Mes leisimės į kitą žygį, kad atkurtume mūsų Tėvynės sienas, kurios, kaip žinoma, niekur nesibaigia“, – rašo jo autorius.
Publikacijoje tvirtinama, kad iki 1801 metų tokios šalies kaip Gruzija (Sakartvelas) nebuvo, ji atsirado tik Rusijos imperijos ribose. „Šiaurės ir Pietų Osetija, Abchazija ir kitos Gruzijos teritorijos gali būti suvienytos tik bendroje valstybėje su Rusija“, – sakoma įraše.
Jame užsimenama ir apie Kazachstaną: tai „dirbtinė valstybė“ ir „buvusios Rusijos teritorijos“, o jo valdžia persekioja įvairias etnines grupes, ką „galima kvalifikuoti kaip rusų genocidą“. „Mes neketiname nekreipti į tai dėmesio. Kol ten neateis rusai, tvarkos nebus“, – konstatuojama pranešime.
Birželio mėnesį laikraščio „Izvestija“ tinklalapyje RF prezidento administracijos vadovo pirmojo pavaduotojo Sergejaus Kirijenkos vardu buvo paskelbtas straipsnis, kuriame, be kita ko, buvo rašoma, kad „visa Rusija turės atstatyti fašistų sugriautą Donbasą“, ir tam prireiks trilijonų rublių. Leidinio atstovai pareiškė, kad į jo tinklalapį buvo įsilaužta.
2022 m. gegužės 31 dieną Spasko memorialiniame komplekse Karagandoje, Kazachstane, atidengtas paminklas šiame regione kentėjusiems ir žuvusiems politiniams kaliniams lietuviams.
Paminklu įamžinamas trylikos asmenų atminimas, kurie buvo perlaidoti iš sunaikintų Rudniko kapinių. Oficialioje paminklo atidengimo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, Centro vyresnysis patarėjas prof. Algis Vyšniūnas, Centro strateginio vystymo ir komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Kalvaitis. Iškilmingame renginyje dalyvavo daugiau nei dvidešimties šalių ambasadoriai, Europos Sąjungos atstovybės Kazachstane bei vietos institucijų atstovai.
Spasko memorialiniame komplekse 28 pasaulio valstybės pastatė paminklus savo žuvusiems tautiečiams. Džiugu, kad visi ambasadoriai oficialiai pagerbė ir žuvusiuosius už Lietuvos laisvę.
Sveikinimo kalboje Lietuvos ambasadorius Kazachstane Gintautas Vasiulis ne tik pabrėžė būtinybę niekada neleisti pasikartoti XX a. represijoms, bet ir atsigręžė į Ukrainą: „Istorija kartojasi būtent šią akimirką – karinės agresijos būdu okupuotose Ukrainos teritorijose.“
Džiugu, kad 2020 metais pradėtą stambaus masto istorinės atminties išsaugojimo projektą įgyvendino Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, ypač daug prisidėjo Centro vyresnysis patarėjas, profesorius, architektas Algis Vyšniūnas, bendradarbiaudamas su Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos ambasada Kazachstane ir Kultūros vertybių globos tarnyba. Prie šio kilnaus projekto įgyvendinimo aktyviai prisidėjo Lietuvos garbės konsulas Karagandoje Vitalijus Tvarijonas.
Kasmet, gegužės 31 dieną, visame Kazachstane pagerbiamas totalitarizmo represijų aukų atminimas.
Informacijos šaltinis – LGGRTC
Nuotraukos – LGGRTC vyr. patarėjo prof. A. Vyšniūno
2022 m. gegužės 23 – birželio 2 d. Karagandos lietuvių bendruomenės ,,Lituanica“ pirmininko, LR garbės konsulo Kazachstane Vitalijaus Tvarijono kvietimu Kazachstane vieši Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, Centro vyresnysis patarėjas, prof. Algis Vyšniūnas ir Strateginio vystymo ir komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Kalvaitis. Komandiruotės metu jie lankysis Balchašo, Karagandos, Nur Sultano, Džezkazgano miestuose, kur susitiks su Kazachstano lietuvių bendruomenės nariais.
,,Baigta unikali lietuvių palaikų iškėlimo operacija. Kazachstane palaikai ekshumuoti iš naikinamų kapinių Rudnike ir perlaidoti Spaske (už 700 km)“, – sakė Centro vyresnysis patarėjas prof. A. Vyšniūnas. Paminklo atidarymo iškilmės įvyks 2022 m. gegužės 31 d. Spaske (Karagandos sr., Kazachastanas).
Ši diena pasirinkta neatsitiktinai, nes būtent šią dieną Kazachstane pagerbiamas politinių represijų aukų atminimas.
Istorija – skaičiai ir faktai, paminklo statymo istorija
Kazachstane, neskaitant Rusijos Federacijos, buvo didžiausia represijas patyrusių lietuvių tremties ir kalinimo vieta. Archyviniuose dokumentuose nurodoma, kad 1948–1949 m. į spec. gyvenvietes buvo perkelta 49331 lietuvių (žr. „Спецпереселенцы в Карагандинской области. 1931–1960 гг.“. Сборник документов. Караганда. 2002, с. 172.). 1951 m. duomenimis, iš Baltijos šalių į Kazachstaną buvo atvežta 94300 žmonių (rus. спецпереселенцы), tarp jų iš Lietuvos – 45 304 žmonės.
1953 m. sausio mėn. 1 d. duomenimis, Kazachstane buvo 75024 suaugę lietuvių kilmės asmenys – tremtiniai (rus. переселенцы). 1953 m. liepos mėn. 1 d. duomenimis, Karagandos srityje gyveno 81 495 lietuviai tremtiniai (iš jų – 19 859 vaikai), ištremti 1944֪–1953 m. Šie įspūdingi skaičiai rodo, kad lietuvių koncentracija įvairiose Karagandos srities vietose išties buvo didžiulė.
LGGRTC vyr.patarėjas A.Vyšniūnas 2018.05.20
Be tremties vietų, šioje respublikoje įkurtuose ypatinguose lageriuose kalėjo iki šiol tiksliai nenustatytas skaičius lietuvių politinių kalinių, nuteistų pagal RSFSR Baudžiamojo kodekso 58 str. 1954 m. birželio mėn. 10 d. duomenimis, vien tik Steplage kalėjo 2690 lietuviai.
Čia palaidotas Augustinas BAKUS (1939-1956). (Nuotrauka iš Jono Bakaus asmeninio archyvo)
Daug lietuvių dėl įvairių priežasčių negrįžo į Lietuvą – mirė nuo bado ir įvairių ligų, žuvo lageriuose arba buvo tiesiog nužudyti. Svetimoje žemėje, įvairiose vietose liko palaidoti tautiečiai, kai kurie – bendruose kapuose prie lagerių, kiti vieni palikti stepėse ir pan.
1990 m. rugpjūčio mėn. į Kazachstaną nuvyko buvusių politinių kalinių ekspedicija (apie 60 žmonių), kurios nariai aplankė buvusius lagerius ir savo draugų, negrįžusių į Lietuvą, kapus. Apie šią ekspediciją 1991 m. sukurtas filmas „Karlagas – mirties žemė“ (režisierius – V. Gruodis).
Viena iš aplankytų vietų – Rudniko miestas (prie Žezkazgano). Čia aptiktas unikalus atvejis – bendras kapas, kuriame palaidoti 9 lietuviai. Ekspedicijos dalyviai aplankė savo draugų kapą, padėjo gėlių. Iš esmės tai buvo atsisveikinimas, nes, Lietuvai paskelbus Nepriklausomybės atkūrimą 1990 m., niekas nebesitikėjo vėl atvažiuoti į šias vietas.
Taip atsitiko, kad 2009 m. į Rudniką atvyko žurnalistas A. Seikalis (1933–2022) ir architektas A. Vyšniūnas. Tai buvo Kazachstano Respublikos ambasados Lietuvoje projektas, kuriam vadovavo žymi Kazachstano diplomatė Aigul Kuspan. Susitikimo Žezkazgano akimate metu akimas K. Balmagambetovas informavo, kad Rudniko miesto apylinkėse rastas didelis geologinis vario telkinys, todėl nutarta iškelti visą Rudniko miestą ir šalia esančias kapines į kitą vietą. Gyventojų iškėlimui ir palaikų perlaidojimui buvo numatytas 10 metų pereinamasis periodas, t. y. iki 2019 m.
2019 m. rugsėjo mėn. Žezkazgane atidengtas paminklas, skirtas Kengyro sukilimo 65-osioms metinėms pažymėti. Atidarymo renginiuose Žezkazgane dalyvavo akimo pavaduotoja Z. Akilbekova, LR ambasadorius Kazachstane G. Vasiulis, atašė E. Jelanskis, Karagandos lietuvių bendruomenės „Lituanica“ pirmininkas Vitalijus Tvarijonas, architektas prof. A. Vyšniūnas ir kt. LR ambasados Kazachstane atstovai susitiko su Žezkazgano miesto akimu K. Begimovu ir jo pavaduotoja Z. Akilbekova. Susitikimo metu kalbėta apie Rudniko kapinių likvidavimą. Žezkazgano akimas pažadėjo visokeriopą pagalbą sprendžiant lietuvių, palaidotų tose kapinėse palaikų iškėlimo klausimus.
Karagandos lietuvių bendruomenės pirmininkas ,,Lituanica“ V. Tvarijonas 2019 m. spalio 19 d. oficialiai kreipėsi į LGGRTC su prašymu pradėti oficialią palaikų perlaidojimo procedūrą nurodydamas, kad būtina neatidėliojant pradėti ekshumavimo procesą. Apie ketinimus perlaidoti lietuvių palaikus informuota Kazachstano vietinė valdžia, LR ambasadorius Kazachstano Respublikoje G. Vasiulis.
Ekspedicija iš Lietuvos Rudnike 1990 m.
Kapinių likvidavimo procesas prasidėjo 2020 m. Prof. A. Vyšniūnas parengė specialią programą, kurios tikslas – maksimaliai išsaugoti didelę istorinę ir memorialinę vertę turinčias kapavietes, pagerbti lietuvius, kentėjusius ir žuvusius Kazachstano lageriuose. Programai pritarė LRS Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija.
Numatomi programos vykdymo partneriai – LRS Istorinės atminties komisija, Karagandos lietuvių bendruomenė „Lituanica“, LR Kultūros ministerija, LR KM Kultūros paveldo departamentas, LR Užsienio reikalų ministerija, LR ambasada Kazachstano Respublikoje, LRV kanceliarija, bendrija „Lemtis“, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga.
2020 m. pradėti ekshumavimo ir perlaidojimo darbai, kuriuos atliko UAB ,,Kultūros vertybių paieška‘‘ specialistai. Ekspedicijoje į Kazachstaną dalyvavo archeologai dr. L. Kvizikevičius ir R. Lisis, garbės konsulas V. Tvarijonas ir architektas prof. A. Vyšniūnas. Palaikai iš Rudniko kapinių perlaidoti šalia Spasko memorialo.
Paminklo statymo reikalai pajudėjo, kai buvo paskirtas naujas LGGRTC generalinis direktorius dr. A. Bubnys. 2021 m. parengtas kapavietės Spaske sutvarkymo ir paminklo techninis projektas (projekto vadovas – V. Rudokas). Tų pačių metų rugpjūčio mėn. prasidėjo statybos darbai, kurie jau užbaigti ir oficialus paminklo atidarymas įvyks 2022 m. gegužės 31 d.
Nuotraukos iš asmeninio LGGRTC vyresniojo patarėjo prof. A.Vyšniūno archyvo
Vis daugiau ženklų, jog Vakarų civilizacija tampa išties padoria, sąžininga, principinga. Ką turiu omenyje, tardamas šiuos žodžius?
Tiek JAV, tiek kitos NATO bei Europos Sąjungos šalys vis drąsiau ir gausiau tiekia rimtos ginkluotės nuo agresoriaus narsiai besiginančiai Ukrainai. Net vokiečiai, dar visai neseniai gėdingai tūpčioję vietoj ir bejėgiškai skėsčioję rankomis (iš pradžių žadėjo Kijevui atsiųsti tik šalmų ir medicininės įrangos), dabar jau prabilo net apie sunkiosios ginkluotės siuntas. Ne tik pažadėjo, bet jau siunčia.
Džiugu, kad vis daugiau Vokietijos politikų kritikuoja buvusios kanclerės Angelos Merkel politiką nuolaidžiavus Kremliaus diktatoriui, kad vis daugiau vokiečių mano, jog šalis turėtų bausti su Vladimiro Putino naftos ir dujų kompanijomis bendradarbiavusius vokiečius, įskaitant buvusį kanclerį Gerhardą Šrioderį. Kliūna ir dabartiniam kancleriui Olafui Šolcui, kad pirmosiomis valandomis, vos tik Rusija užpuolė Ukrainą, šis politikas apsiribojo dviprasmiškais pareiškimais, nė nemanydamas Ukrainai duoti nė vieno šovinio. Vokietija pritarė Ukrainai ir tuomet, kai ši nepageidaujamu savo žemėje paskelbė Vokietijos prezidentą Franką – Valterį Štaimajerį (Frank-Walter Steinmeir), pagarsėjusį tuo, kad Kijevo ir Maskvos derybų metu Ukrainai brukte bruko pražūtingas, tik V. Putinui naudingas formules.
A. Merkel ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.
JAV politika taip pat pasikeitė. Kardinaliai pasikeitė. Vasario 24-ąją oficialusis Vašingtonas pasielgė itin šlykščiai, siūlydamas Ukrainos prezidentui Volodymirui Zelenskiui sprukti iš šalies. JAV prezidentas Džo Baidenas (Joe Bidenas) garantavo V. Zelenskiui politinį prieglobstį. Žvelgiant giliau, J. Bidenas kvietė V. Zelenskį išduoti Ukrainą. Kvietė bėgti – tapti iš skęstančio laivo sprunkančia žiurke. J. Bidenas pasižymėjo ir tuo, kad karo išvakarėse nedavė Ukrainai ginklų, skūpiai dalino finansinę paramą, neskubėjo į Ukrainą atsiųsti JAV ambasadoriaus. Vašingtonas netikėjo, jog ukrainiečiai išsilaikys bent keletą parų? Manė, kad įvykiai klostysis panašiai, kaip Krymo okupacijos dienomis?
Kaip ten bebūtų, šiandien J. Bideno neįmanoma atpažinti. JAV pagalba Ukrainai – neįkainuojama. Jau ko vertas vien 40-ies valstybių gynybos ministrų pasitarimas JAV karinėje bazėje Ramšteine (Vokietija).
Taigi neprabėgo nė kelios karo savaitės, ir Vakarai išvydo, kaip narsiai ir sėkmingai ukrainiečiai gina savo laisvę. Vakarams tapo gėda, kad taip ilgai pataikavo V. Putinui, kad taip paniškai bijojo jo „popierinės kariuomenės“. Vakarai atsikvošėjo. Vakarai ėmė išties ginti laisvę ir demokratiją. Ne žodžiais, o konkrečiais darbais.
Kaip sako Ukrainos prezidento tarnybos patarėjas, karinės žvalgybos darbuotojas Aleksejus Arestovičius (Marko Feigino internetinė televizija), Vakarai dabar jau lenktyniauja, kas Ukrainai greičiau ir daugiau atveš sunkiųjų artilerijos pabūklų, tankų, priešlėktuvinių ginklų. Šis karinės žvalgybos ekspertas mano, kad Vakarų pasikeitimai po Ukrainos sėkmingo pasipriešinimo agresoriui, – ne vienadieniai. Jie – giluminiai. Vakarai – sukrėsti, kaip pasielgė Kremlius, ir Vakarai daugiau nepuls ant kelių prieš V. Putiną. Vakarai taip pat susigėdę, kaip jie bjauriai egoistiškai elgėsi pastaruoius kelis dešimtmečius, nuolaidžiaudami V. Putinui.
Volodymiras Zelenskis. Ukrainos prezidentas
Įsidėmėtinas ir Ukrainos prezidento V. Zelenskio interviu, kurį jis prieš keliolika dienų davė Kijevo požeminiame metropolitene. Klausantis Ukrainos prezidento raginimų, jog Vakarai, jei jiems tikrai rūpi demokratija, padorumas, teisė ir sąžiningumas, privalo siųsti Ukrainai rimtų ginklų dar sparčiau, dar gausiau. Nes kiekviena uždelsta valanda – tai naujos mirtys.
Svarbu tai, kad kalbėdamasis su Vakarų žurnalistais V. Zelenskis išskyrė Azerbaidžaną, kuris, jo žodžiais tariant, elgiasi labai garbingai ir principingai. Ukraina dėkinga Azerbaidžanui už humanitarinę pagalbą. Oficialusis Kijevas puikiai supranta, jog azerbaidžaniečiams tiekti ginklus Ukrainai kol kas sudėtinga, nes patys turi panašių bėdų kaip Ukraina (Armėnijos karinės pajėgos išvytos dar ne iš visų Karabacho vietovių, nors, remiantis tarptautine teise, Karabachas – neatskiriama Azerbaidžano teritorija).
Įsidėmėkime – Ukrainos prezidentas aiškiai, nedviprasmiškai padėkojo Azerbaidžanui už pagalbą. O Armėnijai – nė menkiausio „ačiū“. Kodėl – akivaizdu. Prisiminkime istoriją, kai Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas atidavė Rusijos kariuomenei keletą savo modernių naikintuvų, puikiai žinodamas, jog Maskva juos siųs į Ukrainos frontą. Prisiminkime tuos prie Rusijos ambasados Jerevane surengtus mitingus, kurių dalyviai smerkė „fašistinę Ukrainą“ ir liaupsino „taikdariškąją Rusiją“. Mitinguotojai net prašė, kad nedelsiant būtų pasiųsti kariauti prieš ukrainiečius. Galų gale prisiminkime ir akimirkas, kaip oficialusis Jerevanas elgėsi, kai buvo užpulta Gruzija, okupuojamas Krymas…
Tikrasis Armėnijos veidas. Jerevanas. Rusijos agresiją prieš Ukrainą palaikantys mitinguotojai
Negarbingo Armėnijos elgiasio pavyzdžių – vis daugiau. Štai Kazachstanas pareiškė, jog gegužės 9-ąją nesiruošia švęsti jokių pergalių, rengti karinių paradų. Taip kazachai nusprendė palaikyti Ukrainą, o ne Rusiją. Kazachstanas remia ukrainiečių kovą, o Rusijos agresiją – smerkia. Ir štai neiškentęs Rusijos TV žurnalistas Tigranas Keosajanas youtube.com kanale paskelbė kupiną pagiežos ir pykčio komentarą, esą kazachai – ir šiokie, ir tokie. Ofciali Kazachstano valdžia pasmerkė T. Keosajaną. Ypač įdomus kazachų žurnalisto Armano Šurajevo atkirtis. Žurnalistas pabėžė, jog kazachai – padori tauta, todėl gins tuos, kurie teisūs.
Nikolas Pašinianas ir rusiški naikintuvai
Jūs klausiate, kuo čia dėta Armėnija, jei T. Keosajanas – Rusijos žurnalistas? Taip, oficialiai jis – Rusijos pilietis. Kaip ir jo žmona Margarita Simonian, liūdnai pagarsėjusi Rusijos propagandistė, stojusi Kremliaus pusėn. Peržiūrėjus pastaruosius jų abiejų viešus pareiškimus viešojoje erdvėje, tampa akivaizdu, kad jie – ne tik mirtini Azerbaidžano priešai. Jie – dar ir Ukrainos, Moldovos, Gruzijos (Sakartvelo) priešai. Jie – fanatiški Kremliaus ruporai, kuriems tiesa ir teisingumas – nė motais. Jie senų seniausiai nusispjovę į valstybių teritorinį vientisumą apibėžiančias tarptautines taisykles. Jie nepasmerkė Kremliaus išpuolių prieš Moldovą, Gruziją (Sakartvelas). Jie net užkimę neigia, jog, remiantis tarptautine teise, Karabachas priklauso Azerbaidžanui, ir azerbaidžaniečiai turi teisę susigrąžinti savo žemes arba derybų, arba karo keliu. Žodžiu, jie – agresyviai besielgiančios Armėnijos šalininkai.
Tigranas Keosajanas
Šį komentarą parašiau todėl, kad mūsų politikai, politologai, žurnalistai atkreiptų dėmesį į dviprasmišką Jerevano elgseną bent jau dabar. Oficialusis Vilnius smerkia Vengriją ir Bulgariją, kai šios neskuba paremti Ukrainos, o štai Armėnijos – nekritikuoja net už kur kas bjauresnius žingsnius. Žiūrėk, dar pakvies dalyvauti Rytų partnerystės programose…
Kodėl? Lietuvoje pilna savų simonianų ir keosajanų? Lietuviai jau protestavo Vilniuje prie Rusijos, Vengrijos, Vokietijos ambasadų. O prie Armėnijos ambasados dar nebuvo nė vienos protesto akcijos, nors Armėnija taip pat verta pasmerkimo.
Kazachstano vėliava šalies žemėlapyje
Nur Sultanas, balandžio 28 d. (AFP-ELTA). Kazachstanas perspėjo Kremliui palankų televizijos laidų vedėją, kad šis taps šalyje nepageidaujamas, po to, kai išsakė priešišką tiradą šaliai dėl jos tariamo nutolimo nuo Maskvos prasidėjus karui Ukrainoje.
Turtingiausia Centrinės Azijos šalis Kazachstanas turi sausumos sieną su Rusija, joje gyvena gausi etninių rusų mažuma, o sausio mėnesį šalies valdžia buvo priversta pasitelkti Rusijos vadovaujamo bloko karius, kad numalšintų beprecedenčius neramumus.
Tačiau 19 mln. gyventojų turinti šalis išliko neutrali Ukrainos atžvilgiu ir sušvelnino sovietų pergalės prieš nacistinę Vokietiją dienos minėjimą, kuris Rusijos vadovui Vladimirui Putinui turi didelę simbolinę reikšmę.
Kazachstano užsienio reikalų ministerijos trečiadienį vakare išplatintame pareiškime teigiama, kad Rusijos laidų vedėjo, kino režisieriaus ir „Russia Today“ vyriausiosios redaktorės Margaritos Simonian vyro Tigrano Keosajano komentarai „nuodija gerų kaimyninių santykių atmosferą“ tarp abiejų šalių.
„Manau, kad jis bus įtrauktas į asmenų, nepageidaujamų Kazachstane, sąrašą“, – pareiškime cituojamas užsienio reikalų ministerijos atstovas žiniasklaidai Aibekas Smadijarovas. Tigranas Keosajanas
T. Keosajanas savo „YouTube“ kanale paskelbtame vaizdo įraše kvestionavo buvusių sovietinių šalių, įskaitant sąjungininką Kazachstaną, reakciją į invaziją į Ukrainą.
„Rimtai pagalvokite“
„Kazachai, broliai. Kas čia per nedėkingumas?“ – klausė T. Keosajanas dėl žinios, kad Kazachstanas atsisakė rengti kasmetinį karinį paradą per gegužės 9-osios šventę.
„Atidžiai pažvelkite į Ukrainą, rimtai pagalvokite“, – sakė jis.
„Jei manote, kad ir toliau galite būti tokie klastingi kvailiai ir nebus jokių pasekmių, klystate“, – sakė T. Keosajanas, o paskui pridūrė: „Traukinys išvyksta. Jūs vis dar galite įlipti į traukinį. Į paskutinį vagoną“.
Kazachstano užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad šie komentarai „naudingi Kazachstano ir Rusijos strateginės partnerystės priešininkams“.
Margarita Simonian
Ketvirtadienį AFP nepavyko susisiekti su ministerija ir sužinoti, ar T. Keosajanas jau įtrauktas į juodąjį sąrašą.
T. Keosajano pasisakymas atkartoja jo žmonos komentarus, kuri suabejojo, kodėl Rusija „gelbėjo“ Kazachstaną sutikdama atsiųsti tai, ką Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija (KSSO) pavadino „taikdariais“, sausio mėnesį šalyje vykusiems kruviniems politiniams neramumams malšinti.
M. Simonian vasario 22 dienos „Facebook“ žinutė buvo reakcija į Kazachstano užsienio reikalų ministro Muchtaro Tleuberdi teiginį, kad Kazachstanas nesvarsto galimybės sekti Maskvos pavyzdžiu ir pripažinti dviejų separatistinių darinių rytų Ukrainoje nepriklausomybę.
Rusijos vadovaujamos KSSO pajėgos ėmė trauktis iš Kazachstano. EPA-ELTA nuotr.
Nur Sultanas, sausio 13 d. (AFP-ELTA). Daugiau nei 2 000 Rusijos vadovaujamų karių pradėjo trauktis iš Kazachstano. Jie buvo dislokuoti po to, kai taikūs protestai dėl energijos kainų kilimo virto beprecedenčiu smurtu, pareikalavusiu dešimčių gyvybių.
Sprendimas pasiųsti taikdarius buvo pirmasis Maskvos vadovaujamai Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijai (KSSO), kurią Rusija dažnai vadino NATO atitikmeniu, bet anksčiau nenorėjusiai kištis į neramumus Vidurio Azijoje – regione, turinčiame ilgus istorinius ryšius su Rusija.
Ceremonijoje, skirtoje KSSO misijos pabaigai, prieš prasidedant oficialioms kalboms, išrikiuoti kariai išklausė kiekvienos iš šešių KSSO šalių narių himnus.
„Taikos palaikymo operacija baigėsi… užduotys įvykdytos“, – sakė Rusijos generolas Andrejus Serdiukovas, KSSO kontingento vadas. Kontingentą, sausio 6 dieną pasiųstą į Kazachstaną, sudarė Rusijos, Baltarusijos, Armėnijos, Tadžikistano ir Kirgizijos kariai. Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad „kolektyvinės taikos palaikymo pajėgos pradeda ruošti įrangą ir techniką pakrauti į Rusijos aviacijos ir kosmoso pajėgų karinio transporto lėktuvus ir grįžti į nuolatinio dislokavimo vietas“.
Kazachstano prezidentas Kasymas Žomartas Tokajevas trečiadienį, per pirmąjį savo vizitą pagrindiniame šalies mieste Almatoje, pareiškė, kad Rusijos ir sąjungininkų pajėgos „suvaidino labai svarbų vaidmenį stabilizuojant padėtį šalyje“.
1,8 mln. gyventojų turintis šalies finansų centras buvo nuniokotas per saugumo pajėgų ir vyriausybės oponentų susirėmimus, kuriais pasinaudojo ir parduotuvių plėšikai.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. URM nuotr.Gintaras Visockas. Slaptai.lt foto
Gintaras Visockas
Jei manęs paklaustumėte, ar ministras Gabrielius Landsbergis privalo atsistatydinti dėl dabartinės sumaišties užsienio politikoje, – sulauktumėte teigiamo atsakymo. Lietuvos užsienio reikalų ministerija grubiai nusižengė padorumo principams jau vien dėl to, kad vienašališkai sulaužė 1991-aisiais metais su Kinija pasirašytą sutartį, esą oficialusis Vilnius su Taivanu bendraus tik sulaukęs Pekino palaiminimo. Taip, bėgant metams tarptautiniai susitarimai keičiami, tačiau tik ne tokiu būdu, kokį pasirinko ponas G.Landsbergis, – slapta, neinformavęs antrosios pusės.
Antroji priežastis, kodėl dabartinis Lietuvos diplomatijos šefas vertas rimtų priekaištų, – jis nepajėgia numatyti visų pasekmių. Primityviai paskaičiavo, jog Lietuvos ir Kinijos prekyba nėra įspūdinga, tada nusprendė pamokyti per milijardą gyventojų turinčią šalį. O kad komunistinis Pekinas spaus Europos Sąjungą, jog ši liautųsi prekiavusi su „išsišokėle Lietuva“, ir Vakarų verslininkai išgirs Kinijos prašymus, – nepagalvojo. Klysti – žmoniška. Mes visi klystame. Tačiau už klaidas reikia atsakyti.
Situacija, į kurią patekome, – sudėtinga. Dar trupučiukas, ir tarptautinėje arenoje, man regis, atrodysime kaip didžiausi nevykėliai. Lietuvos prezidentas tvirtina, jog Taivano atstovybės atidarymo aplinkybės su juo nederintos, Lietuvos URM dievagojasi, kad su prezidentu Gitanu Nausėda viską derino, opozicijoje esantis Ramūnas Karbauskis garsiai šaukia, jog, sugrįžę valdžion, jie būtinai peržiūrėsią santykius su Taibėjimi ir Pekinu. Suprask, Taivano atstovybės Lietuvoje nebeliks.
M. Saakašvilio šalininkų protesto akcija Kijeve. EPA-ELTA nuotr.
Žiūrėk, dar imsime kivirčytis net su Taivaniu. Taibėjus šiandien jau turi moralinę teisę iš nuostabos gūžčioti pečiais – nespėjo prilipti prie sienos Taivano atstovybės užrašas Vilniuje, o Lietuvoje jau kalbama, jog „atstovybės atidarymas Taivano vardu buvo amžiaus klaida“. ES verslininkai mus taip pat įtrauks į „padidinto pavojingumo šalių registrą“, nes Lietuva su visais pykstasi, riejasi, visus moko, kaip šie privalo gyventi. Net Amerika, kuri mus kol kas visomis keturiomis remia ir kurios parama mums gyvybiškai reikalinga, vieną kartą nuo mūsų nusisuks. Nusisuks todėl, kad Lietuva – labai maža, o problemų kelia tiek, tarsi būtų viena iš svarbiausių figūrų Europos šachmatų lentoje.
Šitaip priekaištaudamas Lietuvos užsienio politikos formuotojams jokiu būdu nepamirštu kiniškų nuodėmių. Engdama uigūrus ir tibetiečius Kinija elgiasi kiauliškai. Dėl uigūrų ir tibetiečių persekiojimo oficialusis Pekinas nusipelno griežčiausių priekaištų. Bet ar Lietuva pajėgi stot į dvikovą su kiniškuoju Drakonu net turėdama Vakaruose sąjungininkių?
Belieka prisipažinti: kuo toliau, tuo labiau nebesuprantu Lietuvos laikysenos tarptautinėje arenoje. Nebeatskiriu, kur mūsų žioplumo ir kur mūsų sąmoningos klaidos? Kaip dabar formuosime, pavyzdžiui, savo požiūrį dėl neramumų Kazachstane? Vėl dėmesį sukoncentruosime tik į žmogaus teises, korupciją, benzino kainas, ar vis tik analizuosime ir geopolitinius faktorius – kur link dreifuoja ši didelė, įtakinga, daug gamtinių iškelių turinti šalis? Jei po visų „spalvotųjų revoliucijų“ Kazachstanas atsidurs Vladimiro Putino glėbyje, – kokia tikroji permainų vertė? Štai kiek jėgų įdėjo Michailas Saakašvilis, reformuodamas Gruziją (Sakartvelą), bet jo mylima šalis vėl, vaizdžiai tariant, pavergta Kremliaus, neteko teritorijų, o pats reformatorius – kalinamas netoli Tbilisio. Dar nežinia, ar gyvas išeis iš kalėjimo, mat jo asmeniškai nekenčia ponas V.Putinas.
Demokratija, žmogaus teisės, laisvoji ekonomika – itin svarbūs argumentai. Bet pats metas imt analizuot priežastis, kodėl pažangiosios reformos taip sunkiai įsitvirtina kaimyninėse šalyse. Beje, mums svarbu narplioti ne gruzinų, ne ukrainiečių, ne kinų, ne kazachų padarytas klaidas. Narpliokime, ką mes, lietuviai, neteisingai darome, kur mes pražiopsojome, nenumatėme, neįžvelgėme. Suprantu, svetimus klystkelius analizuoti kur kas maloniau, nei savuosius. Bet tokia laikysena niekur neveda – nebent į akligatvį.
Istorikas Algimantas Liekis. Azerbaidžano Mokslų Akademija. 2017.03.15 diena
Šiandien noriu papasakoti apie vieną grubią mūsų diplomatijos klaidą, kurią regėjau savo akimis. Omenyje turiu 2017 metų kovo 15 dieną, kuomet Azerbaidžano Mokslų Akademijos Centrinėje mokslų bibliotekoje buvo iškilmingai pristatyta į rusų kalbą išversta Lietuvos istoriko Algimanto Liekio (1943-2019) knyga „Tautų kraustymai Kaukaze XX amžiuje“. Į Centrinę mokslų biblioteką išklausyti lietuvių istoriko A.Liekio paskaitos susirinko daug Azerbaidžano istorikų, mokslininkų, politikų, diplomatų, istoriją studijuojančių studentų. Diskusiją filmavo pagrindinės Azerbaidžano televizijos, į salę sugužėjo daug žurnalistų iš įtakingų azerbaidžanietiškų leidinių.
O dabar atspėkite, ko tame renginyje istorikas A.Liekis pasigedo? Jis buvo nustebęs, jog į pokalbį Azerbaidžano istorijos aktualijomis neatvyko nė vienas Lietuvos ambasados Azerbaidžane darbuotojas. Aš taip pat buvau apstulbęs. Juk apie tai, kad Baku mieste viešės lietuvių istorikas, parašęs veikalą apie Azerbaidžaną, tuometiniai Lietuvos ambasados vadovai buvo informuoti gerokai iki kovo 15-osios. O ir kitų, kur kas svarbesnių renginių, kaip vėliau paaiškėjo, Lietuvos ambasada Azerbaidžane neturėjo. Svarbu pabrėžti ir tai, kad Azerbaidžane reziduojantys Lietuvos diplomatai net nesiteikė pakviesti A.Liekio į svečius bent jau kitą dieną. Juolab neprašė, kad šis jiems padovanotų bent vieną savo veikalo egzempliorių. Tiesa, istorikas A.Liekis vis vien viešėjo Lietuvos ambasadoje Azerbaidžane ir jos atstovams padovanojo keletą savo veikalo tiek lietuvių, tiek rusų kalbomis egzempliorių. Bet tai buvo daugiau jo, o ne ambasados iniciatyva. Iš kur tai žinau? Pats dalyvavau tiek diskusijose Azerbaidžano Mokslų Akademijoje, tiek gurkšnojant kavą Lietuvos atstovybėje Baku.
Tad kokia maniškė versija, kodėl Lietuvos diplomatai ignoravo renginį Azerbaidžano Mokslų Akademijoje?
Algimanto Liekio veikalas „Tautų kraustymai Kaukaze XX amžiuje” rusų kalba. Slaptai.lt foto
Dabar, prabėgus po to įvykio penkeriems metams, daugmaž viskas – kaip ant delno. Azerbaidžane reziduojantys mūsų diplomatai nepagerbė istoriko A.Liekio tik todėl, kad norėjo … įsitikeikti Armėnijai. Būtent – nenorėjo supykdyti oficialiojo Jerevano. Mat istorikas A.Liekis savo knygoje be užuolankų tvirtino, jog Kalnų Karabachas – tai Azerbaidžano teritorija, nenutylėjo aplinkybių, kaip prieš kelis šimtus metų armėnai buvo masiškai perkeliami į šiandieninio Azerbaidžano teritoriją, pasakojo apie teroristines „Dašnakcutiun“, ASALA, Krunk organizacijas, žudžiusias turkų diplomatus, vijusias azerbaidžaniečius iš Jerevano ir Kalnų Karabacho regionų.
Istorikas Algimantas Liekis. Interviu su Azerbaidžano žurnalistais. 2017.03.15 diena. Slaptai.lt nuotr.
Mano supratimu, tai – tikrieji šio ignoravimo motyvai. Oficialiai Lietuva gerbia Azerbaidžano teritorinį vientisumą, teigia, jog Kalnų Karabachas – neatsiejama Azerbaidžano teritorija, o iš tiesų slapta talkina neteisėtai Kalnų Karabachą užgrobusiai Armėnijai. Vaizdžiai tariant, pataikauja agresorei, tegul ir ne tokiai milžiniškai kaip Rusija.
Tokio pobūdžio lietuviški gudravimai – ne tik nesuprantami, bet ir smerktini. Tiesos neieškanti Lietuva – bjauri Lietuva. Jei manome, kad mūsų akibrokšto 2017-ųjų kovo 15-ąją neperprato Azerbaidžanas, – kvailai elgiamės. Jei įsivaizduojame, kad apie 2017-ųjų kovo 15-osios dviveidystę Azerbaidžanas neinformavo, sakykim, Turkijos, mūsų sąjungininkės NATO aljanse, – vadinasi, patys save apgaudinėjame.
Nebūkim naivūs – Pasaulis puikiai mato, kuomet elgiamės nenuoširdžiai, meluojame, taikome dvigubus standartus. O tai reiškia, kad matydamos mūsų nenuoseklumus kaimyninės šalys turi moralinę teisę mums atsakyti tuo pačiu – nesilaikyti duoto žodžio, išduoti, nepastebėti mūsų bėdų…
Kazachstanas apimtas neramumų. EPA – ELTA foto
Nur Sultanas, sausio 9 d. (AFP-ELTA). Per smurtinius protestus Kazachstane jau žuvo mažiausiai 164 žmonės, įskaitant 103 didžiausiame šalies mieste Almatoje, remdamasi Sveikatos apsaugos ministerija, pranešė vietos žiniasklaida.
Tai gerokai didesnis skaičius nei tas, apie kurį anksčiau skelbė šalies pareigūnai. Pasak jų, žuvo 26 protestuotojai ir 16 saugumo pajėgų narių.
Šioje Vidurio Azijos šalyje kilusią protestų bangą įsiūbavo į aukštumas šovusios degalų kainos, tačiau jos metu taip pat pradėta reikšti nepasitenkinimą šalies autoritarine valdžia. Pasak šalies Vidaus reikalų ministerijos, iš viso jau sulaikyti 5 135 žmonės, o pareigūnai inicijavo daugybę tyrimų dėl įvairių pažeidimų.
Vidaus reikalų ministras Erlanas Turgumbajevas sakė transliuotojui „Chabar 24“, kad protestų dalyviai sunaikino daugiau kaip 100 prekybos centrų, bankų pastatų ir apie 400 transporto priemonių, daugiausia – policijos automobilių. Visa padaryta žala bendrai vertinama apie 175 mln. eurų.
Prezidentas Kasymas Žomartas Tokajevas penktadienį paskelbė įsakymą kariams šaudyti į protestuotojus. Tai sukėlė būgštavimus, kad gali būti daug civilių aukų, ypač didžiausiame šalies mieste Almatoje, kur per riaušes jau buvo padegti vyriausybės pastatai ir prasidėjo masinis plėšikavimas.
Prasidėjus protestams, K. Ž. Tokajevas atleido vyriausybę ir dar kelis aukšto rango pareigūnus, paskelbė nepaprastąją padėtį ir paprašė Rusijos vadovaujamo karinio aljanso atsiųsti pagalbos.
Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija į Kazachstaną nusiuntė desantininkų. EPA-ELTA nuotr.
Almata, sausio 8 d. (dpa-ELTA). Remiantis oficialiais duomenimis, kuriuos šeštadienį pateikė Kazachstano valstybinė žiniasklaida, per antivyriausybinius protestus šalyje jau sulaikyta daugiau nei 4 400 gyventojų, o dar daugiau nei 40 žmonių žuvo. Į žuvusiųjų skaičių įtraukti ir saugumo pajėgų nariai.
Baiminamasi, kad tikrasis aukų skaičius gali būti daug didesnis, nei skelbia pareigūnai.
Rusijos vadovaujamas buvusių sovietinių respublikų karinis aljansas – Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija (KSSO) – „taikai“ palaikyti į Kazachstaną nusiuntė desantininkų. Skaičiuojama, kad iš viso į šią centrinės Azijos šalį atvyks maždaug 2 500 karių iš užsienio.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį per pokalbį su Kazachstano prezidentu Kasymu Žormatu Tokajevu pritarė pastarojo pasiūlymui artimiausiomis dienomis surengti aukščiausio lygio KSSO susitikimą neramumams aptarti.
Šeštadienį su K. Ž. Tokajevu taip pat kalbėjosi Baltarusijos diktatorius Aleksandras Lukašenka, kuris irgi savo šalyje yra pratęs malšinti antivyriausybinius protestus.
Penktadienį Kazachstano lyderis paskelbė įsakymą kariams šaudyti į protestuotojus, keliančius grėsmę jo autoritarinei valdžiai.
Kazachstane – neramumai. EPA-ELTA nuotr.
Berlynas, sausio 8 d. (dpa-ELTA). Vokietija sustabdė ginklų eksportą į Kazachstaną dėl ten šiuo metu nesiliaujančių neramumų.
Praėjusiais metais Vokietijoje buvo išduoti 25 leidimai tiekti ginklus į Kazachstaną už maždaug 2,2 mln. eurų. Tai palyginti nedidelė suma, tačiau, atsižvelgdama į dabartinę situaciją, Vokietija nusprendė, kad ginklų eksportą būtina sustabdyti.
Almatoje, didžiausiame Kazachstano mieste ir ekonomikos centre, jau keletą dienų vyksta riaušės. Padeginėjami vyriausybės pastatai, vyksta masinis plėšikavimas.
Protestų bangą sukėlė kazachų pasipiktinimas gerokai išaugusiomis degalų kainomis šioje daugiau nei 18 mln. gyventojų turinčioje Azijos valstybėje, kurioje gausu naftos ir dujų išteklių. Gyventojų nepasitenkinimas netrukus peraugo į antivyriausybinius protestus.
Į tai atsakydamas prezidentas Kasymas Žormartas Tokajevas atleido vyriausybę ir trečiadienio vakarą į Almatą nusiuntė karių pajėgas.
Rusijos vadovaujamas buvusių sovietinių respublikų karinis aljansas – Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija (KSSO) – į Kazachstaną pasiuntė desantininkus „taikai“ palaikyti.
Penktadienį prezidentas A. Tokajevas išleido įsakymą šaudyti į protestuotojus, keliančius grėsmę jo autoritarinei valdžiai.
Neramumai Kazachstane: vyriausybė prašo Rusijos pagalbos. EPA-ELTA nuotr.
Nur Sultanas, sausio 6 d. (ELTA). Rusijos vadovaujami kariai bus dislokuoti padėti „stabilizuoti“ antivyriausybinių demonstracijų apimtą Kazachstaną, praneša BBC.
Šalyje išplitus neramumams, prezidentas Kasimas Žomartas Tokajevas paprašė Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSTO) paramos. Protestus iš pradžių sukėlė augančios degalų kainos, bet per juos pratrūko ir politinės nuoskaudos. K. Ž. Tokajevas apkaltino užsienyje apmokytas „teroristines gaujas“ sukursčius neramumus. Tačiau Vidurinės Azijos ekspertė Kate Mallinson iš Londone įsikūrusio užsienio reikalų ekspertų centro „Chatham House“ teigė, kad protestai yra „požymis labai giliai įsišaknijusio pykčio ir pasipiktinimo dėl Kazachstano vyriausybės nesugebėjimo modernizuoti šalį ir imtis visas gyvenimo sritis paveikiančių reformų“.
Prezidentas pažadėjo griežtai reaguoti į protestus ir visoje šalyje įvedė nepaprastąją padėtį, įskaitant komendanto valandą ir masinių susibūrimų draudimą. Anksti ketvirtadienį per televiziją pasakytoje kalboje jis sakė kreipęsis pagalbos į KSTO – karinį aljansą, kurį sudaro Rusija ir dar penkios buvusios Sovietų Sąjungos valstybės, kad padėtų stabilizuoti šalį. KSTO pirmininkas Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas patvirtino, kad aljansas atsiųs taikos palaikymo pajėgas „ribotam laikui“. Kazachstane – neramu. EPA – ELTA nuotr.
JAV valstybės departamentas pareiškė, kad „atidžiai stebi“ situaciją Kazachstane, ir paragino valdžios institucijas bei protestuotojus laikytis santūriai.
Prezidentas K. Ž. Tokajevas yra tik antras asmuo, vadovaujantis Kazachstanui po nepriklausomybės paskelbimo 1991 metais. Jo išrinkimą 2019-aisiais Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) pasmerkė kaip neatitinkantį demokratijos standartų. Vis dėlto panašu, kad daugiausia gatvėse pratrūkusio pykčio buvo nukreipta į jo pirmtaką Nursultaną Nazarbajevą, kuris nuo tada, kai atsistatydino, vaidino svarbų vaidmenį nacionalinio saugumo srityje. Trečiadienį, siekiant numalšinti augančius neramumus, jis iš šių pareigų buvo atleistas.
Buvo girdėti, kaip protestuotojai skanduoja N. Nazarbajevo vardą, internete pasidalyta vaizdo įrašu, kuriame matyti, kaip žmonės mėgina nugriauti milžinišką bronzinę buvusio lyderio statulą. Kaip rašo „BBC Monitoring“, atrodo, kad dabar demontuotas paminklas stovėjo Taldykorgano mieste, N. Nazarbajevo gimtajame regione.
Kazachstano specialiosios pajėgos šaudo į protestuotojus. EPA – ELTA foto
Almatos policijos vadas Kanatas Taimerdenovas sakė, kad „ekstremistai ir radikalai“ užpuolė 500 civilių gyventojų ir nusiaubė šimtus įmonių. Vakariniame Aktobės mieste prieš protestuotojus buvo panaudotos vandens patrankos. Būta pranešimų, kad saugumo pajėgos kai kuriose vietose stojo į protestuotojų pusę.
Vis dėlto, pasak BBC, sunku susidaryti aiškų vaizdą, kas vyksta šioje Vidurinės Azijos valstybėje. Vidaus reikalų ministerija paskelbė duomenis apie aukas saugumo pajėgose, bet nėra lygiaverčių pranešimų apie sužeistus ar žuvusius protestuotojus. Stebėtojų grupės pranešė, kad visoje šalyje užblokuotas internetas. Atleistas ne tik N. Nazarbajevas, atsistatydino visa vyriausybė.
Protestai ne tik dėl degalų
Pasak BBC rusų kalba korespondentės Olgos Ivšinos, daugelį nustebino tai, kokiu greičiu protestai peraugo į smurtą, o tai perša mintį, kad pyktį kelia ne vien degalų kainos. Tradiciškai Kazachstanas yra stabili Vidurinės Azijos valstybė, dažnai apibūdinama kaip autoritarinė. Iki 2019 metų jai vadovavo prezidentas N. Nazarbajevas, jo valdymas pasižymėjo asmenybės kulto elementais, visoje šalyje buvo pristatyta jo statulų, o sostinė pervadinta jo vardu. Jis pasitraukė vykstant antivyriausybiniams protestams, siekdamas juos numalšinti į savo vietą paskyrė artimą sąjungininką.
Daugumą rinkimų Kazachstane laimi beveik 100 proc. balsų surenkanti valdančioji partija, veiksmingos politinės opozicijos nėra. Analitikai teigia, kad Kazachstano vyriausybė akivaizdžiai neįvertino gyventojų pykčio ir kad šie protestai nestebina šalyje, kurioje nėra renkamos demokratijos – žmonės turi išeiti į gatves, kad būtų išgirsti.
Kazachstanas apimtas neramumų. EPA – ELTA foto
Almata, sausio 6 d. (dpa-ELTA). Per protestus Kazachstane, oficialiais duomenimis, vien tik milijoniniame Almatos mieste suimta apie 2 000 žmonių. Sulaikymai tęsiasi, ketvirtadienį pranešė policija, kuria remiasi žinių agentūra „Tengrinews“. Kol kas neaišku, kiek žmonių sulaikyta visoje šalyje. Kasymas Žomartas Tokajevas. EPA – ELTA nuotr.
Almatoje šalies pietryčiuose praėjusiomis dienomis vyko ypač didelės riaušės. Vidaus reikalų ministerija kalbėjo apie mažiausiai 13 žuvusių policininkų ir kareivių. Kiek žuvo civilių, neaišku.
Autoritariškai valdomas Kazachstanas pastarosiomis dienomis susiduria su beprecedenčiais protestais. Neramumai savaitgalį prasiveržė dėl gyventojų pasipiktinimo smarkiai išaugusiomis dujų kainomis nafta ir dujų turtingos šalies degalinėse. Reaguodamas į protestus, prezidentas Kasimas Žormatas Tokajevas atleido vyriausybę.
Kazachstane paskelbta nepaprastoji padėtis
Nur Sultanas, sausio 5 d. (AFP-ELTA). Visame Kazachstane trečiadienį buvo paskelbta nepaprastoji padėtis po to, kai protestai dėl kuro kainų kilimo peraugo į susirėmimus ir protestuotojai ėmė šturmuoti vyriausybės pastatus.
Rusijos naujienų agentūros „Interfax“, TASS ir „RIA Novosti“ pranešė apie nepaprastąją padėtį, remdamosi per Kazachstano valstybinę televiziją paskelbtu pareiškimu.
Nepaprastoji padėtis kiek anksčiau buvo įvesta mitingų epicentruose – finansų sostinėje Almatoje, Mangystau provincijoje ir sostinėje Nur Sultane.
Rusijos tankas. EPA – ELTA nuotr.
Baltarusija pakvietė Kazachstano kariškius dalyvauti bendrose su Rusija pratybose „Zapad-2021“, kurios vyks rugsėjo mėnesį.
Tai antradienį po Baltarusijos gynybos ministro generolo leitenanto Viktoro Chrenino susitikimo su Kazachstano gynybos ministro pirmuoju pavaduotoju generolu leitenantu Muratu Bektanovu pranešė Baltarusijos atstovai.
Bendros strateginės pratybos „Zapad-2021“ bus surengtos rugsėjo 10-16 dienomis Baltarusijos ir Rusijos poligonuose.
Kazachstane sudužo ūkanotomis salygomis Almatos oro uoste bandęs nusileisti karinis transporto lėktuvas, pranešė oro uostas.
„Preliminariais duomenimis, žuvo keturi žmonės, o du sužeistieji išgabenti į artimiausią ligoninę“, – sakoma nepaprastųjų padėčių ministerijos pranešime.
Pasak ministerijos, lėktuvas skrido į Almatą iš sostinės Nur Sultano.
Rusijos naujienų agentūra „Interfax“ pranešė, kad lėktuvas priklausė Kazachstano Nacionalinio saugumo komitetui, kontroliuojančiam pasienio tarnybą.
Ryšys su AN-26 nutrūko apie 17 val. 20 min. vietos (13 val. 20 min. Lietuvos) laiku šiam „leidžiantis Almatos oro uoste“. Orlaivis sudužo pakilimo tako gale.
Kazachstane vyksta parlamento rinkimai. EPA-ELTA nuotr.
Sekmadienį Kazachstane vyko rinkimai į žemuosius parlamento rūmus, Mažilisą, o žmonių apklausa rodo, kad į juos patekti pretenduoja trys iš penkių rinkimuose dalyvavusių partijų, praneša TASS.
Pagal tyrimų instituto „Obščestvenoe mnenie“ atliktą balsavusių rinkėjų apklausą, valdančioji partija „Nur Otan“ („Tėvynės šviesa“) gali gauti 71,97 proc. balsų.
Į parlamentą taip pat patektų tos pačios partijos, kurios mandatus turėjo ir iki šiol: „Ak žol“ („Šviesusis kelias“) gali gauti 10,18 proc., o Kazachstano liaudies partija (KHP) – 9,03 proc. balsų.
Tuo metu, apklausos duomenimis, partijos „Auyl“ („Kaimas“) ir „Adal“ („Teisingumas“) neperkoptų 7 proc. balsų barjero ir į parlamentą nebūtų išrinktos.
Opozicijos Nacionalinė socialdemokratų partija (NSDP) rinkimus boikotavo.
Kazachstano vėliava šalies žemėlapyje
Kazachstane panaikinta mirties bausmė, kurios vykdymas buvo įšaldytas jau beveik dvi dešimtis metų, sakoma Prezidentūros tinklalapyje paskelbtame pranešime.
Pranešime teigiama, kad prezidentas Kasymas-Žomartas Tokajevas pasirašė parlamento ratifikuotą Tarptautinės sutarties dėl pilietinių ir politinių teisių Antrąj pasirenkamąjį protokolą, įpareigojantį šalis panaikinti mirties bausmę.
Mirties bausmės vykdymai buvo sustabdyti Kazachstane nuo 2003 m., tačiau teismai ir toliau nuteisdavo nusikaltėlius myriop išskirtinėmis aplinkybėmis, įskaitant už terorizmo nusikaltimus.
Tarp nuteistųjų, kuriems būtų įvykdyta mirties bausmė, jei moratoriumas būtų panaikintas, buvo Ruslanas Kulekbajevas, kuris didžiausiame Kazachstano mieste Almatoje 2016 m. nužudė aštuonis policijos pareigūnus ir du civilius.
Kadangi mirties bausmė šalyje panaikinta, R. Kulekbajevui mirties bausmė pakeista į nelaisvės iki gyvos galvos bausmę.
Kazachstane perlaidoti lietuvių politinių kalinių ir tremtinių palaikai. Kultūros min. nuotr.
Iš Rudnyko miesto kapinių Kazachstane į memorialinį kompleksą Spaske rugsėjį perkelta 14 lietuvių kilmės politinių kalinių, tremtinių ir jų artimųjų palaikų, o iš apleistų Saranės kapinių – partizaninės kovos dalyvio Prano Perevičiaus palaikai.
Perlaidojimo vietoje įrengta atminimo plokštė su politinių kalinių pavardėmis, pervežti lietuvių kapavietę Rudnyke žymėję antkapiniai paminklai ir kryžiai, pranešė Kultūros ministerija.
„Perlaidoti palaikus buvo būtina dar šiemet dėl realios Rudnyko kapinių likvidavimo grėsmės artimiausioje ateityje. Nepaisant epidemiologinės situacijos keliamų iššūkių bei atšiauraus klimato, suplanuoti darbai buvo atlikti sėkmingai“, – teigė Lietuvos ekspedicijos į Kazachstaną vadovas, viešosios įstaigos ,,Kultūros vertybių globos tarnyba“ direktorius archeologas dr. Linas Kvizikevičius.
Šiuos istorinės atminties išsaugojimo darbus, įgyvendinant projektą „Negrįžusių Tėvynėn Lietuvos politinių kalinių kapų, esančių Kazachstano Respublikoje, išsaugojimas“, koordinavo ir finansavo Kultūros ministerija.
Prie projekto įgyvendinimo žymiai prisidėjo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Lietuvos Respublikos ambasada Kazachstane bei garbės konsulas Karagandoje.
