Kibernetinė erdvė

Aktualijos

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Vyriausybė ketvirtadienį spręs, ar pritarti įstatymo projektui, kuriuo siūloma įtvirtinti papildomas Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) teises ir funkcijas.
 
Siūloma įtvirtinti nuostatą, kad NKSC nustatęs, jog viešųjų elektroninių ryšių tinklų, viešųjų elektroninių ryšių, elektroninės informacijos prieglobos arba skaitmeninių paslaugų gavėjas galimai dalyvauja vykdant kibernetinius incidentus, turėtų teisę, be teismo sankcijos duoti nurodymą skaitmeninių paslaugų teikėjui ne ilgiau negu 48 valandoms apriboti paslaugų teikimą. Arba siūloma nurodyti taikyti priemones, šalinančias nusikalstamų veikų kibernetinėje erdvėje priežastis.
 
Taip pat, siūloma įtvirtinti, kad tokiais atvejais, kai reikalinga teismo sankcija, apylinkės teismo pirmininkui ar jo įgaliotam teisėjui pateikiamas teikimas dėl veiksmų teisėtumo ar pagrįstumo patvirtinimo motyvuota nutartimi.
 
Taip pat šiuo projektu siekiama įtvirtinti NKSC naują funkciją – atlikti patikrinimus, kaip viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas vykdo privalomus nurodymus blokuoti domeno vardą, identifikuojantį interneto svetainę, kai to prašo privalomąjį nurodymą davusi institucija, ir apie patikrinimo rezultatus ją informuoja.
 
Projekte pažymima, kad Įstatymo projekte numatyti nauji NKSC įgaliojimai grindžiami poreikiu stabdyti nusikalstamas sukčiavimo veikas, atliekamas kibernetinėje erdvėje.
 
Įstatymo projekto rengėjai – Seimo nariai Kasparas Adomaitis, Andrius Bagdonas, Andrius Kupčinskas, Arvydas Nekrošius, Laurynas Kasčiūnas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.12.29; 08:34
Aktualijos

Žiniasklaida. Slaptai.lt nuotr.

Lapkričio 2-ąją, minint tarptautinę dieną, skirtą panaikinti nebaudžiamumą už nusikaltimus prieš žurnalistus, užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas pabrėžė laisvos žiniasklaidos svarbą taikai ir demokratijai, ragino užtikrinti atsakomybę už nusikaltimus prieš žurnalistus, ypač prieš žurnalistes. Tai jis pažymėjo, nuotoliniu būdu dalyvaudamas Lietuvos su bendramintėmis valstybėmis ir UNESCO Jungtinėse Tautose (JT) Niujorke (JAV) surengtame renginyje, skirtame neapykantos kalbos ir žurnalisčių saugumo temoms.
 
Pasak pranešimo, renginio diskusijos metu aptarti išpuoliai prieš žurnalistus, ypač kibernetinėje erdvėje, įskaitant priekabiavimą, neapykantos kalbą, grasinimus, internetinių puslapių bei paskyrų socialiniuose tinkluose blokavimą. Akcentuota, kad neapykantos kalbos aukomis dažniausiai tampa žurnalistės.
 
M. Adomėnas, kreipdamasis į renginio dalyvius, atkreipė dėmesį į nerimą keliančias pastarųjų metų tendencijas – autoritarinių valstybių vykdomą žurnalistų persekiojimą, neteisėtą kalinimą. Išskirtinai pažymėjo smurtą prieš žurnalistus Baltarusijoje, Rusijoje ir Afganistane, paminėjo neteisėtą baltarusių žurnalisto Ramano Pratasevičiaus sulaikymą.
 
Renginyje buvo pastebima, kad nebaudžiamumas už nusikaltimus prieš žurnalistus skatina tolesnius, neretai dar žiauresnius išpuolius prieš žiniasklaidos atstovus, o žurnalistėms tai kelia dvigubą grėsmę, nes jos gali būti užpultos ne tik dėl savo darbo, bet ir dėl to, kad jos yra moterys. Priekabiavimas internete taip pat kelia skaudžių pasekmių moterims, nes jos patiria fizinį pavojų bei grasinimus išžaginti ir nužudyti.
 
Renginio dalyviai vieningai teigė, kad stipri ir nepriklausoma žiniasklaida yra tvarios, teisingumu paremtos demokratijos pagrindas. Akcentuota, kad tarptautinė bendruomenė turi aktyviai reaguoti į išpuolius prieš žurnalistus bei užtikrinti žurnalistų, ypač moterų, saugumą bei atsakomybę už nusikaltimus prieš žurnalistus ir kovoti prieš neapykantos kalbą.
 
Žurnalistų apsaugos draugų grupės JT Niujorke pirmininkių Lietuvos, Graikijos ir Prancūzijos organizuotame aukšto lygmens renginyje taip pat pasisakė JT generalinis sekretorius António Guterresas, Graikijos užsienio reikalų ministras Nico Dendias, Prancūzijos žmogaus teisių ambasadorė Delphine Borione, JT 76-osios Generalinės Asamblėjos pirmininkas Abdulla Shahidas, UNESCO generalinė direktorė Audrey Azoulay, „Reporteriai be sienų” ir kitų nevyriausybinių organizacijų atstovai, akademikai ir žurnalistai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.11.03; 03:00
Trumposios naujienos

JAV ambasada Maskvoje patvirtino, kad JAV ambasadorius Rusijoje Jonas Huntsmanas atsistatydins iš šių pareigų.
 
Remiantis J. Huntsmano atsistatydinimo pareiškimu, kurį ambasadorius nusiuntė JAV prezidentui Donaldui Trumpui, jis oficialiai atsistatydins spalio 3 d.
 
J. Hunstmanas JAV ambasadoriumi Rusijoje tapo 2017 metų spalį. Anksčiau – 1992-1993 metais – politikas ėjo JAV ambasadoriaus Singapūre pareigas, 2005-2009 metais J. Huntsmanas užėmė Jutos valstijos gubernatoriaus pareigas, o 2009-2011 metais buvo JAV prezidento pasiuntinys Kinijoje.
 
Apie ambasadoriaus sprendimą atsistatydinti pranešama, kai Rusijos ir JAV santykiai yra itin sudėtingi. Sudėtingi dvišaliai santykiai kliudė J. Huntsmanui pasiekti rezultatų.
 
J. Huntsmano kadenciją ambasadoriaus poste žymi sankcijos viena kitos (JAV ir Rusijos) atžvilgiu, diplomatinių atstovybių darbuotojų išsiuntimai. J. Huntsmano kadencijos metu JAV taip pat kovojo su Kremliaus agresija kibernetinėje erdvėje ir vaidmeniu sprendžiant kitus tarptautinius reikalus.
 
„Ambasadorius J. Huntsmanas pareigas Rusijoje ėjo labai sudėtingu, nuviliančiu laikotarpiu“, – sakė buvęs JAV ambasadorius Rusijoje Michaelas McFaulas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.08; 05:00
Žvalgyba

VSD būstinė Vilniaus pakraštyje. Slaptai.lt nuotr.

Pagrindinė grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui kyla dėl agresyvių Rusijos intencijų ir veiksmų. Nors 2017 m. Rusija bandė santykiams su Vakarų valstybėmis suteikti pozityvios dinamikos, tai nepakeitė jos strateginių tikslų – pakeisti globalią jėgų pusiausvyrą ir dominuoti sau prisiskirtoje interesų zonoje, įskaitant Baltijos regioną.

NATO saugumo stiprinimo priemonės, pirmiausia – didėjantys Baltijos valstybių nacionaliniai ir regione dislokuoti Aljanso kariniai pajėgumai, sumažino tikimybę, kad Rusija ryšis panaudoti karinę jėgą prieš Baltijos valstybes.

2017 m. didžiausias žvalgybines grėsmes Lietuvai kėlė Rusijos žvalgybos tarnybos. Jos rinko strateginę žvalgybos informaciją apie Lietuvos vidaus, užsienio, ekonomikos, saugumo ir gynybos politiką, taip pat įtakos operacijomis rėmė prieš Lietuvą nukreiptą agresyvią Rusijos politiką.

Rusijos žvalgybos tarnybas ypač domino 2019 m. Lietuvos prezidento rinkimai. Didžioji dalis 2017 m. nustatytos priešiškos veiklos kibernetinėje erdvėje yra susijusi su Rusija. Daugiausia veikiama prieš Lietuvos valstybės institucijas ir energetikos sektorių. Be šios tradicine tapusios veiklos, išskirtinas naujas 2017 m. pastebėtas reiškinys – didelio masto kenkėjiškų ransomware programų paplitimas. Kol kas tai nepadarė didelės žalos Lietuvai, bet ateityje ją gali daryti.

Rusija veikė prieš Lietuvą ir kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, vykdydama agresyvią informacinę ir ideologinę politiką, plėtodama istorijos politikos projektus. Nors Rusijos politiką remiančių organizacijų ir judėjimų įtaka Lietuvoje išliko nedidelė, Rusija siekė pasinaudoti jų aktyvistais savo ideologinei politikai įgyvendinti ir propagandai skleisti.

2017 m. augo Rusijos propagandinės žiniasklaidos dėmesys Lietuvai. Rengdami reportažus apie Lietuvą, Rusijos propagandistai slėpė tikruosius veiklos motyvus, atvykdavo į Lietuvą pasinaudoję kurioje nors Vakarų Europos valstybėje išduotomis verslo arba turistinėmis vizomis. Per informacinę erdvę, socialinius tinklus Rusija siekė skleisti antivakarietiškas nuotaikas, formuoti jai palankią viešąją nuomonę. Vis dėlto Rusijos propagandinės žiniasklaidos galimybės plėsti auditoriją Lietuvoje išliko ribotos.

2017 m. Rusija ir toliau siekė dominuoti regiono energetikos rinkoje ir sutrukdyti jo integracijai į Vakarų Europos energetikos sistemą. Baltarusija kartu su Rusijos korporacija „Rosatom“ spartino Astravo atominės elektrinės (toliau – AE) statybas, nesilaikydama tarptautinių branduolinės saugos reikalavimų. Nepaisant aktyvių Rusijos pastangų, jai nepavyko paveikti sprendimų dėl Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacijos su Vakarų tinklais.

Baltarusijos priklausomybė nuo Rusijos didėja ir išlieka rizikos veiksnys Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos užsienio ir karinė politika toliau glaudžiai koordinuojama su Rusija. Augant priklausomybei, didėja Rusijos galimybės pasinaudoti Baltarusija prieš kaimynines valstybes.

2017 m. terorizmo grėsmės lygis Lietuvoje išliko žemas, bet terorizmo grėsmė Europoje išliko didelė, tai turėjo neigiamos įtakos Lietuvos sąjungininkų saugumui.

Informacijos šaltinis – Valstybės saugumo departamentas (VSD)

Iš viešos VSD ataskaitos „GRĖSMIŲ NACIONALINIAM SAUGUMUI VERTINIMAS – 2018“

2018.03.27; 10:54

Aktualijos

Dešimties Europos Sąjungos šalių narių atstovai pirmadienį Vilniuje pradėjo diskusijas dėl galimybės įkurti bendras ES kibernetines pajėgas.

Pasak krašto apsaugos viceministro Edvino Kerzos, Europos Sąjungos kibernetinės greito reagavimo pajėgos – be galo ambicingas projektas, tačiau visos šalys veikia bendroje kibernetinėje erdvėje, patiria panašių kibernetinio saugumo grėsmių.

„Todėl bendros greito reagavimo pajėgos – esminis visų šalių kibernetinio saugumo stiprinimo elementas, kuris padėtų užkardyti ir atremti įvairaus pobūdžio atakas, ypač ardomojo“, – po pirmojo ES kibernetinių greito reagavimo pajėgų iniciatyvos dalyvių ir stebėtojų susitikimo pabrėžė krašto apsaugos viceministras.

Lietuvos pasiūlyta kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų ir savitarpio pagalbos kibernetinio saugumo srityje iniciatyva yra viena iš 17-os Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (PESCO) patvirtintų projektų, kuriems 2017 m. pabaigoje pritarė ES šalys narės. ES bendradarbiavimo kibernetinėje gynybos srityje projektui vadovauja Lietuva, šešios ES šalys narės – Ispanija, Kroatija, Nyderlandai, Prancūzija, Rumunija ir Suomija yra projekto dalyvės, dar penkios šalys – Belgija, Estija, Graikija, Slovėnija ir Vokietija yra šio projekto stebėtojos.

Pirmadienį Krašto apsaugos ministerijoje surengtose diskusijose ES šalių narių atstovai apsikeitė nuomonėmis dėl bendrų kibernetinių pajėgų formos ir galimų užduočių apimties, aptarė teisinius ir kitus klausimus. Pasak viceministro E. Kerzos, Lietuvos pagrindinis tikslas yra suburti šalis ir dalintis ne tik informacija, bet ir žmogiškaisiais ištekliais, mokslo pasiekimais, teikti pagalbą ES institucijoms, šalims narėms ir partneriams.

Lietuvos iniciatyva siekiama sukurti ES Kibernetines greito reagavimo komandas, kurias sudarytų projekte dalyvaujančių šalių kibernetinių incidentų tyrimų ir kitų saugumą užtikrinančių institucijų specialistai. Toks žingsnis ES šalių bendradarbiavimą kibernetinėje srityje pakeltų į naują lygmenį, kuomet nebūtų apsiribojama vien nacionalinėmis pajėgomis.

Vystant šį projektą, numatyta įvertinti teisinius tokių ES kibernetinių komandų veikimo aspektus, rengti bendrus mokymus ir susitarti dėl galimybės ateityje kurti bendrus kibernetinės gynybos įrankius.

Nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas yra ES Lisabonos sutartyje numatytas instrumentas, skirtas gilinti bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje toms ES valstybėms narėms, kurių kariniai pajėgumai atitinka aukštesnius kriterijus ir kurios tarpusavyje yra susaistytos didesniais įsipareigojimais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.02.20; 05:00

Trumposios naujienos

Situacija kibernetinio saugumo srityje gerėja, bet tam turi būti skirtas ypatingas dėmesys – nuo rudens daugumos institucijų kibernetinis saugumas bus valdomas Krašto apsaugos ministerijos (KAM). Tai pirmadienį pranešė krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza.

Pirmadienį krašto apsaugos ministerijos Baltuosiuose rūmuose vykusioje spaudos konferencijoje buvo apžvelgti pirmo šių metų pusmečio rezultatai, pokyčiai ir bendra situacija šalies apsaugos srityje. Konferencijoje dalyvavo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, viceministras E. Kerza ir ryšių reguliavimo tarnybos Tinklų ir informacijos saugumo departamento direktorius dr. Rytis Rainys.

„Valstybėje prasidėjo realūs pokyčiai kibernetinio saugumo srityje, bet tai nereiškia, kad esame saugesni nei prieš pusmetį“, – anksčiau išplatintame pranešime sakė E. Kerza.

Viceministro teigimu, situacija kibernetinėje erdvėje keičiasi į gerąją pusę, bet tai toli gražu negarantuoja visuotinio saugumo. Valstybinėms institucijoms trūksta žinių ir techninių galimybių pačioms apsisaugoti nuo kibernetinių atakų, todėl jų apsaugą nuo rudens garantuos KAM. Tam Seime buvo pritarta vienbalsiai.

„Piktavaliams patrauklūs išlieka strateginės reikšmės objektai ir institucijos, o kibernetinių atakų skaičius vis didėja – per šį pusmetį atakos smogė tiek kelioms vyriausybinėms organizacijoms, tiek KAM. Mes turime gerą apsaugą, žvalgybą, todėl nuo atakų apsisaugoti pavyko, tačiau kitoms institucijoms trūksta techninių duomenų ir pasiruošimo“, – sakė E. Kerza.

Viceministras pridūrė, kad KAM per pirmą pusmetį kibernetiniam saugumui skyrė ypatingą dėmesį, ne tik pradėjo rengti kibernetinio saugumo strategiją ir formuoti greitojo reagavimo kibernetinių operacijų pajėgas, bet dėl paramos susitarė ir su NATO. Taip pat buvo atliekami įstaigų, jų svetainių ir darbuotojų tyrimai bei mokymai.

„Atlikus tūkstančio svetainių tyrimą nustatėme, kad net 51 proc. internetinių svetainių yra nesaugios, 13 proc. jų yra labai nesaugios – į jas įsilaužti itin paprasta. Džiugina tai, kad pernai tik trys procentai įstaigų buvo įgyvendinusios organizacinius kibernetinio saugumo reikalavimus, o šiandien tokių įstaigų jau yra trečdalis. Techninių reikalavimų laikosi vos 9 proc. visų įstaigų, tačiau tam reikia ne tik papildomų finansų, bet ir laiko ir žinių“, – teigė krašto apsaugos viceministras.

Ministro R. Karoblio teigimu, pažanga tiek kibernetinėje erdvėje, tiek visuotiniame saugume yra, bet ne tokia didelė, kokios norėtųsi.

„Norėčiau pažymėti, kad tik bendradarbiaujant galima pasiekti tam tikrų rezultatų. (…) Matome akivaizdų sustiprėjusį bendradarbiavimą su Europos Sąjunga, NATO ir JAV. Krašto apsaugos srityje yra vykdoma konsolidacija, o tai ir yra mūsų prioritetas“, – sakė ministras.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.08; 03:00

Trumposios naujienos

Situacija kibernetinio saugumo srityje gerėja, bet tam turi būti skirtas ypatingas dėmesys – nuo rudens daugumos institucijų kibernetinis saugumas bus valdomas Krašto apsaugos ministerijos (KAM). Tai pirmadienį pranešė krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza.

Pirmadienį krašto apsaugos ministerijos baltuosiuose rūmuose vykusioje spaudos konferencijoje buvo apžvelgti pirmo šių metų pusmečio rezultatai, pokyčiai ir bendra situacija šalies apsaugos srityje. Konferencijoje dalyvavo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, viceministras E. Kerza ir ryšių reguliavimo tarnybos Tinklų ir informacijos saugumo departamento direktorius dr. Rytis Rainys.

„Valstybėje prasidėjo realūs pokyčiai kibernetinio saugumo srityje, bet tai nereiškia, kad esame saugesni nei prieš pusmetį“, – anksčiau išplatintame pranešime sakė E. Kerza.

Viceministro teigimu, situacija kibernetinėje erdvėje keičiasi į gerąją pusę, bet tai toli gražu negarantuoja visuotinio saugumo. Valstybinėms institucijoms trūksta žinių ir techninių galimybių pačioms apsisaugoti nuo kibernetinių atakų, todėl jų apsaugą nuo rudens garantuos KAM. Tam Seime buvo pritarta vienbalsiai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.08; 01:30

Atsargiai

Už kompiuterinių atakų slypi valstybės, bet beveik neįmanoma to įrodyti, rašo Marija Tereza Kometto laikraštyje Corriere della Sera.

XVI amžiuje korsarai, greta karinių laivynų, buvo naudojami karuose už viešpatavimą vandenynuose iki pat XIX amžiaus, kai pagal tarptautines sutartis tokia praktika buvo uždrausta.

Šiandien jie technologine prasme evoliucionavo, ir galime stebėti, kaip plinta nauja rūšis korsarų, ne taip ištroškusių kraujo, bet rafinuotesnių ir pavojingesnių: tai kiberkorsarai. Jie pramuša kibernetinės erdvės apsaugą, atakuodami privačius objektus, o taip pat bankus ir kompanijas, vyriausybines kompiuterines sistemas.

Continue reading „Naujieji hakeriai? Dirba valstybėms – kaip tai darė piratas Frensis Dreikas” →

botai_1
Žvalgyba

Oficialusis Vašingtonas pasirengęs išleisti 42 mln. dolerių parengti kompiuterinei programai, padėsiančiai atskleisti ir susisteminti duomenis apie įvairių šalių kariškių ir kitų gyventojų grupių moralinę-psichologinę būklę, tendencijas bei įvykius, kurie gali būti susiję su JAV saugumu.

Numatoma, kad sistema ieškos priešiškos JAV atžvilgiu propagandos ir padės vesti kontrpropagandą. Jos pavadinimas SMISC iššifruojamas kaip socialinė media (žiniasklaida) strateginėje komunikacijoje. Sklaidos sritis – Facebook, Twitter, YouTube ir kiti populiarūs socialiniai serveriai.

Continue reading „Amerikos priešus socialiniuose tinkluose atakuos Pentagono „botai“” →