Naujieji hakeriai? Dirba valstybėms – kaip tai darė piratas Frensis Dreikas


Print

Už kompiuterinių atakų slypi valstybės, bet beveik neįmanoma to įrodyti, rašo Marija Tereza Kometto laikraštyje Corriere della Sera.

XVI amžiuje korsarai, greta karinių laivynų, buvo naudojami karuose už viešpatavimą vandenynuose iki pat XIX amžiaus, kai pagal tarptautines sutartis tokia praktika buvo uždrausta.

Šiandien jie technologine prasme evoliucionavo, ir galime stebėti, kaip plinta nauja rūšis korsarų, ne taip ištroškusių kraujo, bet rafinuotesnių ir pavojingesnių: tai kiberkorsarai. Jie pramuša kibernetinės erdvės apsaugą, atakuodami privačius objektus, o taip pat bankus ir kompanijas, vyriausybines kompiuterines sistemas.

Ir jie tai daro skatinami ir remiami dabartinių valdytojų, autokratų iš Rusijos, Kinijos, Irano ir Šiaurės Korėjos. Aukų problema ta, kad interneto eroje žymiai sunkiau, o kartais ir visai neįmanoma, įrodyti, kad kibernetiniai piratai, hakeriai, susiję su „nedraugiška“ vyriausybe, rašo korespondentė.

Pavyzdžiui, kai pernai buvo atakuota kompanija Sonypictures, Amerikos valdžia ir FTB tyrėjai tuo apkaltino Šiaurės Korėjos diktatorių Kim Čen Yną, nusprendusį tuo pačiu atkeršyti už filmą „Interviu“, kuriame diktatorius atrodo juokingai. Bet amerikiečiai taip ir nesugebėjo įrodyti savo teisybės, sakoma straipsnyje.

Dar aiškiau matomi Kremliaus pėdsakai hakerių veiksmuose, įvykdytuose pernai vasarą prieš visą virtinę Ukrainos, kariaujančios su Rusijos remiamais separatistais, valstybinių struktūrų. Hakeriai atakavo ir Tbilisį 2008 metais per karą su Gruzija, rašo korespondentė.

Kinija irgi kariauja nereguliarų karą kibernetinėje erdvėje, rašo korespondentė. Pasak JAV KJP veterano ir žvalgybos eksperto Džono Kostelo, „kaip ir korsarai savo laiku, kinų hakeriai šiandien apiplėšinėja kompanijas ir kitas organizacijas, naikindami šalies turtus ir darydami žalą jos ekonominei sistemai“.

Vienas iš sunkumų užmezgant vyriausybinių užsakovų ryšius su kibernetiniais korsarais tas, kad daugelis kompiuterinių piratų atakų tapo labai profesionalios, jos siūlomos juodojoje ir pilkojoje interneto rinkoje, yra gerai apsaugotos. „Pasaulyje yra regionų, kurie specializuojasi konkrečiose srityse, – sako Oksfordo universiteto mokslininkas, užsiimantis kibernetinio saugumo klausimais, Florianas Iglofas. – Kibernetiniai nusikaltėliai Lotynų Amerikoje veikia daugiausia prieš bankus; rusai, rumunai, lietuviai ir ukrainiečiai atakuoja stambius finansinius institutus, kinai specializuojasi sukčiaudami SIM kortelėmis, azartiniais online žaidimais ir intelektualinės nuosavybės vagystėse“.

Kiberkorsarų panaudojimas nešvariems darbams – tai viena iš svarbiausių tendencijų, su kuriomis tenka susidurti kompanijų ir šalių kompiuterinės saugos tarnyboms. Ir kol kas niekas nesukūrė ginklo, galinčio paskandinti Frensio Dreiko trečiojo tūkstantmečio laivus, sakoma straipsnyje.

Informacijos šaltinis: Corriere della Sera

2015.09.18; 06:25


Prisijunkite prie diskusijos