Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) apkaltino savo pirmtaką Baraką Obamą (Barack Obama) neveiklumu dėl tariamo Rusijos kišimosi į 2016 metais vykusius JAV prezidento rinkimus, informuoja BBC. Dabartinis JAV lyderis pareiškė, neva B. Obama apie kišimąsi sužinojo gerokai prieš lapkričio 8-osios dienos JAV prezidento rinkimus ir „nieko nedarė“.
The Washington Post leidinys
Tokius komentarus D. Trampas išsakė po to, kai dienraštyje „The Washington Post“ pasirodė straipsnis šia tema. Straipsnyje teigiama, kad buvęs JAV prezidentas B. Obama apie „tiesioginį Rusijos prezidento Vladimiro Putino dalyvavimą“ sužinojo pernai rugpjūtį.
Dėl tariamo Rusijos kišimosi į JAV rinkimus atliekamas didelis tyrimas, bet Rusija ne kartą neigė bet kokį kišimąsi.
Remiantis „The Washington Post“ straipsniu, šaltiniai B. Obamai pernai rugpjūčio pradžioje pranešė, neva V. Putinas tiesiogiai dalyvavo kibernetinių atakų kampanijoje, kuriomis buvo siekiama sutrikdyti rinkimus – pakenkti rinkimuose dalyvavusiai Hilari Klinton (Hillary Clinton) ir padėti D. Trampui pasiekti pergalę.
Teigiama, kad buvęs JAV lyderis slapta svarstė tuzinus būdų, kaip nubausti Rusiją, tačiau galiausiai ėmėsi tik simbolinių priemonių – iš JAV išsiuntė 35 Rusijos diplomatus. Tai įvyko gruodžio pabaigoje, jau gerokai po JAV prezidento rinkimų. Manoma, kad B. Obama baiminosi, jog pats gali būti kaltinamas bandymu manipuliuoti rinkimais.
Rusijos programišiai, pasak JAV krašto saugumo departamento, 2016 metų prezidento rinkimų metu atakavo net 21 valstijų rinkimų sistemas. Tačiau nėra labai tikslios informacijos, kokiu mastu buvo klastojami balsavimo rezultatai.
Taip trečiadienį Senato Žvalgybos komitete pareiškė departamento darbuotoja, atsakinga už kibernetinį saugumą Džanet Manfra (Jeanette Manfra). Jos poziciją pateikė agentūra agentūra „Reuters“.
Džanet Manfra, remdamasi slaptumo reikalavimais, nepanoro įvardyti, kokios konkrečios valstijos buvo atakuotos. Departamentas yra pareiškęs, kad buvo užpultos apie 20 valstijų iš 50. Tiesa, žiniasklaida pastaruoju metu įvardijo didesnį skaičių. Ir žiniasklaida, regis, tikslesnė.
Oficialiai buvus kibernetinių atakų prieš rinkėjų registracijos sistemas pripažino tik Arizona ir Ilinojus. Dėl atakų kaltinama Rusija. Oficialioji Maskva tai neigia.
Rusų programišiai, anot žiniasklaidos, mėgino daryti įtaką 2016 metų JAV prezidento rinkimams daug didesne apimtimi, nei iki šiol manyta. Naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi tyrėjais, rašo apie kibernetines atakas prieš 39 JAV valstijas 2016-ųjų vasarą ir rudenį. Rinkimai vyko lapkritį, praneša agentūra dpa.
Be kita ko, yra įrodymų apie įsilaužimus į rinkėjų duomenų bazes ir programinės įrangos sistemas, teigiama straipsnyje. Atakos prieš amerikiečių rinkimų sistemą esą buvo tokio plataus masto, kad tyrėjai per kitus rinkimus tikisi dar blogesnio scenarijaus.
Atakų banga, anot pranešimo, buvo tokia didelė, kad prezidento Barako Obamos (Barack Obama) vyriausybė, remdamasi įrodymais, neoficialiai perspėjo Maskvą.
Federalinis tyrimų biuras (FTB) šios informacijos nekomentuoja. Neseniai buvęs FTB vadovas Džeimsas Komis (James Comey) apie Rusiją ir būsimus rinkimus sakė: „Jie persekioja Ameriką. Jie vėl ateis“.
Amerikiečių žvalgyba neabejoja dėl Maskvos kišimosi į rinkimus. Rusijai tai neigia.
Valstybinio vizito į Estiją išvykusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su Estijos vadove Kersti Kaljulaid Taline atidarė tarptautinį „EuroDIG“ forumą. Jame politikai ir verslo atstovai, mokslininkai ir visuomenininkai aptaria, kaip užtikrinti interneto saugumą ir prieinamumą, kaip išnaudoti visas jo teikiamas galimybes ekonomikos augimui ir mokslo pažangai.
Kompiuteris. Slaptai.lt nuotr.
Tarp 650 forumo dalyvių – Norvegijos premjerė Erna Solberg, Švedijos ūkio ministras, Gruzijos ekonomikos viceministras, JAV prekybos departamento, Europos Komisijos atstovai.
Sveikindama forumo dalyvius Lietuvos vadovė pabrėžė, kad neatsitiktinai šis forumas vyksta Estijoje. Pasak Prezidentės, Lietuva, Estija ir Latvija pasaulyje yra pripažįstamos kaip IT ir inovacijų pirmūnės. D.Grybauskaitės teigimu, sparčiai besivystančios interneto technologijos suteikia naujų galimybių žmonių bendravimui, verslui, mokslui ir šalių pažangai. Internetas taip pat tampa vis svarbesnis kasdieniame gyvenime, todėl būtina kreipti dėmesį ir į kibernetinį saugumą. Mėginimai paveikti demokratiškus rinkimus, įsilaužimai į kompiuterinius tinklus, asmeninių duomenų vagystės – tai nauji iššūkiai, kuriems reikia bendro atsako.
Pasak Prezidentės, Lietuva ir Estija gerai supranta saugaus interneto svarbą. Turime sukaupę vertingos patirties, kaip atremti kibernetines atakas, tačiau būtina ir toliau vystyti kibernetinės gynybos pajėgumus, stiprinti NATO ir Europos Sąjungos (ES) bendradarbiavimą šioje srityje. Estijoje veikia NATO kibernetinio saugumo kompetencijos centras, prie kurio veiklos prisideda ir Lietuva.
D.Grybauskaitė taip pat atkreipė dėmesį į būtinybę panaikinti kliūtis elektroninei prekybai ir paslaugoms tarp ES šalių. Kurdamos inovacijas, pažangias finansines ir komunikacijų technologijas, investuodamos į mokslą ir tyrimus, Lietuva ir Estija jau prisideda prie ES skaitmeninės rinkos kūrimo. Lietuva užima 23-ią vietą pasaulyje pagal e. valdžios sprendimus, o mūsų šalies informacinių ir komunikacinių technologijų infrastruktūra vertinama kaip labiausiai atitinkanti verslo poreikius pasaulyje. Lietuvoje 93 proc. visų finansinių transakcijų vyksta skaitmeninėje erdvėje.
Europos Komisijos duomenimis, bendra ES skaitmeninė rinka Europos ekonomikai kasmet galėtų atnešti iki 415 mlrd. eurų. ES skaitmeninės rinkos sukūrimas – vienas Estijos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetų, kurį remia ir Lietuva.
Tarptautinis, 10-ą kartą rengiamas „EuroDIG“ forumas – ne pirmas panašaus pobūdžio renginys Baltijos šalyse. Lietuvoje 2010 m. vyko tarptautinė Jungtinių Tautų interneto valdymo konferencija, o tradiciniu tapęs „LOGIN“ forumas yra didžiausias technologijų ir inovacijų renginys Baltijos šalyse.
Tyrimas dėl pernai įvykdytų stambaus masto kibernetinių atakų prieš Lietuvos valstybės institucijas jau baigtas, byla perduota teismui, antradienį paskelbė Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Andžejus Roginskis.
„Tyrimas sėkmingai užbaigtas, byla perduota teismui. Nustatyti visi asmenys, dalyvavę prieš metus stambaus masto organizuotose informacinėse atakose prieš tam tikrus valstybės tinklalapius. Kaip įtariamieji patraukti trys asmenys, iš kurių yra du Lietuvos piliečiai, ir dėl vieno užsienio valstybės piliečio perduotas baudžiamasis persekiojimas užsienio valstybei nustatyta tvarka“, – Policijos departamente surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo pareigūnas.
Vis dėlto A. Roginskis nesiėmė atsakyti į klausimą, kokių valstybių naudai galėjo veikti įtariamieji.
„Negalėčiau atsakyti. Į šį klausimą, ko gero, galėtų atsakyti prokuroras, vadovavęs tyrimui. Kaltinamieji, kurie nustatyti, davė išsamius parodymus. Manome, kad nustatėme absoliučiai visus asmenis, kurie dalyvavo vykdant šį nusikaltimą“, – teigė A. Roginskis.
ELTA primena, kad 2016 m. balandį kibernetinius išpuolius patyrė Seimo, Prezidentūros, Užsienio reikalų ministerijos, Teisingumo ministerijos interneto svetainės. Tuomet Kriminalinės policijos biure Kibernetinių nusikaltimų tyrimo padalinyje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl poveikio informacinėms sistemoms. Atakų būta ir pernai gegužę, išpuolis surengtas prieš Užsienio reikalų ministerijos tinklalapį.
Pasaulį sudrebinus didelio masto kibernetinei atakai, kompiuterių naudotojai susirūpino savo saugumu. Nuo viruso „WannaCry“ preliminariai nukentėjo daugiau nei 200 tūkst. kompiuterių, esančių 150 šalių.
Ekspertai įspėja, kad išpirkos reikalaujanti kenkėjiška programinė įranga gali įsibrauti į bet kurį išmanųjį įrenginį – pradedant telefonu, baigiant namų vaizdo kameromis ar saugumo sistema.
„Cisco“ vadovas Lietuvoje Airius Jaruševičius sako, kad kibernetiniai nusikaltimai – ne vaikų žaidimas, o profesionalų gerai užkurtas verslo modelis, vis lengviau įvaldomas kiekvienam.
Paprastai išpirkos reikalaujantys virusai (angl. ransomware) užšifruoja aukos kompiuterį ar kitą išmanųjį prietaisą ir reikalauja išpirkos, kad tie duomenys būtų atšifruoti. Šie virusai labai išpopuliarėjo, kai atsirado virtuali valiuta – bitkoinai. Jie nusikaltėliams garantuoja galimybę gauti išpirką anonimiškai. Pastaruoju metu virusai plinta grėsmingu tempu ir mutuoja į vis sudėtingesnes programas.
Tarptautinės IT kompanijos „Cisco“ vadovas Lietuvoje A. Jaruševičius sako, kad per metus užkrečiama milijonai kompiuterių visame pasaulyje.
„Skaičiuojama, kad 2015 metais buvo užkrėsta apie 4 milijonus kompiuterių, o pernai jau 640 milijonų. Išpirkos reikalaujančių virusų atakų padaugėjo 170 kartų per metus. Daugiausia atakų vis dar įvykdoma JAV, tačiau ir Europoje šie virusai sparčiai plinta. Pats esu susidūręs su atvejais Lietuvoje“, – sako A. Jaruševičius.
Apie 60 procentų atakų įvykdoma prieš pavienius vartotojus, likusios – prieš įmones. Išpirkų reikalaujama vis didesnių.
„Prieš porą metų už vieną užšifruotą kompiuterį nusikaltėliai reikalaudavo kiek mažiau nei 300 eurų. O pernai jau buvo priartėta prie vidurinės išpirkos arti 700 eurų. Organizacijoms, įmonėms duomenų užšifravimas nėra didžiausia grėsmė. Kaip rodo pavyzdys su nutekintais grožio klinikos duomenimis, paviešinta ar nutekinta informacija sukelia žymiai didesnę žalą, nei ji būtų buvusi užšifruota ir prarasta“, – sako „Cisco“ vadovas.
Pasak A.Jaruševičiaus, su išpirkos reikalavimu susidūrę žmonės ir įmonės elgiasi įvairiai. „Priklauso nuo to, kokios vertės yra informacija ir ar yra atsarginės kopijos. Jei jos yra, už informaciją dažniausiai nemokama. Kartais organizacijos, net ir valstybinės, moka išpirkas, nes neturi kito kelio. Tai nėra oficialu, bet puse lūpų esu girdėjęs apie tokius atvejus ir Lietuvos valstybinėse organizacijose“, – sako IT ekspertas.
Tobulėjančios kenkėjiškos programos tampa pajėgios apimti bet kurį išmanųjį buities prietaisą.
„Mūsų gyvenime atsiranda vis daugiau išmaniųjų technologijų su vadinamuoju daiktų internetu – telefonai, laikrodžiai, šaldytuvai, televizoriai, termostatai ir visi kiti dalykai. Jau šiandien turime pavyzdžių, kai užšifruojami „Android“ pagrindu veikiantys išmanieji telefonai, laikrodžiai ir televizoriai. Tai yra nauja kryptis, kur juda virusų tikslinė rinka. JAV pernai buvo įsilaužta į labai daug išmaniųjų įrenginių, kurie per atstumą valdo namuose esančius termostatus, mobilias aukles, vaizdo kameras. Įsilaužus į tuos įrenginius jie buvo panaudoti kurti DDoS atakoms. Buvo užpulti tokie gigantai kaip „Netflix“, „Spotify“ ir panašios kompanijos, sutrikdyta jų veikla. Lygiai taip pat kažkas gali prisijungti prie namuose esančios kameros ir stebėti, ką jūs darote. Jei tie duomenys pasidaro jautrūs, prašys už juos išpirkos. Kita dar blogesnė sritis – įmonių industrinės sistemos, gydymo įstaigų informacinės sistemos, bankinės sistemos ar kita kritinė infrastruktūra. Užvaldžius tokias sistemas gali sutrikti elektros ar vandens tiekimas, atsiskaitymai ar net gali būti nusineštos žmonių gyvybės. Tai net nėra ateitis – kaip rodo pastarųjų dienų įvykiai, tokie dalykai pasaulyje jau vyksta“, – aiškina „Cisco“ vadovas Lietuvoje.
Manoma, kad virusų rinka per metus generuoja apie milijardą eurų. Nors tikslios sumos niekas negali pasakyti. Didelė dalis šių pinigų grįžta į investicijas – jie naudojami kurti naujus, sudėtingesnius virusus. Kita dalis pinigų tiesiog nugula nusikaltėlių kišenėse ir yra panaudojami jų poreikiams. A.Jaruševičius sako, kad programišiai sukūrė sparčiai tobulėjantį ir efektyvų „verslo modelį“. Dirbti blogiems tikslams dabar gali bet kas – net IT žinių neturintys asmenys.
„Galingą, kokybišką virusą sukurti yra gana sudėtinga. Tačiau dabar atsiranda nauja mada rinkoje. Net žmogus, neturintis IT žinių, gali tuo užsiimti. Jis gali nusipirkti ir platinti virusą bei reikalauti išpirkų. Dažnai pats virusas yra nemokamas arba kainuoja simbolinius keliasdešimt eurų. Tačiau nusikaltėlis, nusipirkęs tokią paslaugą, dalinasi išpirka su paslaugos tiekėju. Čia yra visa darbo rinka. Išpirkos dalybų santykis yra pakankamai geras tam neišprususiam nusikaltėliui. Jis nuo išpirkos gauna apie 60-80 procentų. Galimai su šios paslaugos atsiradimu siejamas ir didžiulis virusų bumas pastaruoju metu“, – sako ekspertas.
Anot A. Jaruševičiaus, dažnai žmonės įsivaizduoja, kad programišius ar virusų kūrėjas yra nevykėlis, sėdintis prie kompiuterio su gobtuvu ant galvos. Tačiau realybė – visiškai kitokia. „Įrašę į paiešką internete tokius vaizdus pamatytumėte: jaunuolis su gobtuvu, aplink viskas juoda ir dar kokia nors kaukolė nupiešta. Bet iš tiesų tai yra verslas. Tam samdomi specialistai, normalūs, kasdien matomi žmonės. Jie turi įprastą gyvenimą, dirba nuo 8 iki 17 val., po to eina į darželį parsivesti vaikų. Jie gali gyventi šalia ir jūs niekada nesužinosite, kad jų darbas – kurti kenkėjiškas programas ar jas platinti. Iš tiesų tai nebėra vaikų žaidimai. Žmonės, kuriantys virusus, yra tikri profesionalai ir gauna gerą atlygį“, – sako pašnekovas.
Tradicinės antivirusinės sistemos nėra pajėgios apsaugoti kompiuterio nuo išpirkos reikalaujančių virusų. A. Jaruševičius sako, kad jos apsaugo tik nuo tų virusų, kuriuos atpažįsta. Tačiau per metus sukuriama apie 100 naujų virusų šeimų, kurie gali lengvai prasmukti nepastebėti antivirusinės programos.
Norint apsisaugoti nuo didėjančių kibernetinių grėsmių, visų pirma reikia didinti savo IT raštingumą ir sugebėti atpažinti galimai kenkėjišką veiklą. „Daugiau kaip 80 procentų sėkmingų atakų įvykdoma per elektroninį paštą. Vienas iš pagrindinių dalykų, ką gali padaryti įmonės, kad apsisaugotų – personalo mokymas, aiškinimas, kaip atpažinti galimai užkrėstą elektroninį laišką ar dokumentą. Taip pat įmonėms labai svarbu turėti tinkamą elektroninio pašto apsaugos sistemą, kuri atpažintų ne tik jau žinomus virusus, bet ir identifikuotų laiško prisegtuką ar nuorodą pagal elgseną. Pavieniai vartotojai savo kompiuterių saugumą padidinti gali gan paprastai ir efektyviai – naudodami OpenDNS paslaugą. Ji yra nemokama“, – sako ekspertas.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigia, kad dėl tūkstančių kompiuterių paveikusio viruso „WannaCry“ atakos yra kaltos JAV žvalgybos tarnybos, rašo leidinys „Financial Times“.
„Microsoft“ pasakė tiesiogiai: pirminis šio viruso šaltinis yra Jungtinių Valstijų saugumo agentūros, ir Rusija čia visiškai niekuo dėta. Žinant tai, būtų keista girdėti kažką kita“, – Pekine kalbėjo Rusijos prezidentas.
Rusija buvo bene labiausiai „WannaCry“ viruso paveikta šalis – kenkėjiškos programos kirto Vidaus reikalų ministerijai, mobiliojo ryšio kompanijai „MegaFon“, kredito įstaigai „Sberbank“ bei kitoms ministerijoms ir valstybinėms įmonėms.
„Mūsų institucijos nepatyrė žymių nuostolių – nei bankai, nei sveikatos apsaugos sistema, nei dar kas nors kitas. Tačiau apskritai tokia situacija nėra labai gera ir kelia didelį nerimą“, – teigė V. Putinas.
Rusijos vadovas prie kibernetinio saugumo stiprinimo paragino jungtis JAV. Pernai Barako Obamos (Barack Obama) administracija atmetė Kremliaus prašymus pasirašyti memorandumą bendram kibernetinio saugumo sistemų tobulinimui.
„Tokios į viešumą iškilusios paslaptys, ypač jei jos yra sukurtos slaptųjų tarnybų, gali pakenkti net jų pačių kūrėjams. Mums reikia neatidėliojant aptarti šią problemą aukštu politiniu lygmeniu ir sukurti sistemą, skirtą gynybai prieš tokius atvejus kaip šis“, – imtis veiksmų ragino V. Putinas.
Antivirusinius produktus kuriančios bendrovės „Symantec“ ir „Kaspersky Lab“ aptiko įrodymų, esą prie pasaulinės kibernetinės atakos, naudojant kenkėjišką programą „WanaCrypt0r 2.0“, gali būti prisidėję programišiai iš Šiaurės Korėjos, antradienį praneša „Reuters“.
Ekspertų duomenimis, kodo fragmentus, aptiktus ankstesnėje viruso „WannCRy“ versijoje, naudojo grupuotė „Lazarus Group“, kuri įtariama ryšiais su Pchenjanu. Vis dėlto abi bendrovės tvirtina, kad kol kas anksti kalbėti apie Šiaurės Korėjos vaidmenį atakoje, dėl kurios nukentėjo daugiau nei 300 tūkst. kompiuterių, esančių 150 šalių.
Agentūra pažymi, kad programišiai iš „Lazarus Group“ veikia įžūliau nei jų kolegos iš kitų šalių. Primenama, kad ši grupuotė buvo apkaltinta 81 mln. JAV dolerių vagyste iš Bangladešo centrinio banko sąskaitų.
Kiek anksčiau britų laikraštis „The Telegraph“ pasėjo prielaidą, kad ataką įvykdė programišių grupuotė „ShadowBrokers“, esą susijusi su Maskva.
Pirmadienį Prancūzijos nacionalinės kibernetinio saugumo agentūros (ANSSI) vadovas Gijomas Puparas (Guillaume Poupard) perspėjo, kad artimiausiu metu pasaulinės kibernetinės atakos gali pasikartoti. Pasak jo, įsilaužėliai, gegužės 12 d. išplatinę virusą visame pasaulyje, gali padaryti jį dar veiksmingesnį, be to, savo pavyzdžiu gali „įkvėpti“ įsilaužėlius-mėgdžiotojus.
Kenkėjiška programa „WanaCrypt0r 2.0“, taip pat žinoma ir kaip “ WCry“ ir „WannaCry“, vartotojus pasiekė elektroniniu paštu ir stipriausiai paveikė „Microsoft“ operacinę sistemą „Windows“ naudojančius vartotojus. Paprastai išpirkos reikalaujantys virusai (angl. ransomware) užšifruoja aukos kompiuterį ar kitą išmanųjį prietaisą ir reikalauja išpirkos, kad tie duomenys būtų atšifruoti. Šie virusai labai išpopuliarėjo, kai atsirado virtuali valiuta – bitkoinai. Jie nusikaltėliams garantuoja galimybę gauti išpirką anonimiškai. Pastaruoju metu virusai plinta grėsmingu tempu ir mutuoja į vis sudėtingesnes programas.
Specialistai perspėja, kad, jeigu programišiai pakeis viruso kodą, jis gali toliau plisti po visą pasaulį.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Belgų Karaliumi Philippe’u.
Pagrindinis monarcho vizito Lietuvoje tikslas – aplankyti NATO priešakinių pajėgų batalione tarnaujančius Belgijos karius.
Belgijos Karalius Filipas ir Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Šalies vadovė su Karaliumi Philippe’u aptarė Lietuvos ir Belgijos bendradarbiavimą NATO, kalbėjo, kokios dar papildomos saugumo užtikrinimo ir atgrasymo priemonės yra reikalingos regione.
Prezidentė pabrėžė, kad viso Aljanso saugumas prasideda Baltijos valstybėse. Intensyvi ir koncentruota militarizacija rytiniame NATO pasienyje, prieš Vakarus nukreiptos puolamojo pobūdžio pratybos „Zapad 2017“, Kaliningrade dislokuotos vidutinio nuotolio raketos, Rusijos mėginimai kibernetinėmis ir informacinėmis atakomis daryti įtaką rinkimų rezultatams Vakarų Europos valstybėse – didžiulė grėsmė visos Europos žmonėms.
Šalies vadovės teigimu, tiek Lietuva, tiek Belgija supranta, jog iš Rytų kyla pagrindinė grėsmė žemyno saugumui. Todėl Europa bus tiek saugi, kiek bus saugios Baltijos valstybės. O tam būtina įgyvendinti realiais kariniais pajėgumais pagrįstas atgrasymo priemones.
Lietuvos Prezidentūroje: Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Belgijos Karalius Filipas. Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Pasak Prezidentės, Belgijos ir kitų šešių NATO valstybių karių buvimas Lietuvoje siunčia stiprią atgrasymo žinią, jog Aljansas yra pasirengęs atremti bet kokią grėsmę Baltijos šalių saugumui.
Valstybės vadovės teigimu, Lietuva labai vertina Belgijos solidarumą ir sprendimą į NATO priešakinių pajėgų batalioną atsiųsti savo logistinės paramos kuopą.
Belgų kariai buvo pirmieji, kurie atvyko į Lietuvą ir užtikrino sklandų kitų sąjungininkų karių bei sunkiosios karinės technikos perdislokavimą.
Prezidentė taip pat priminė, kad Lietuva nuolatos jaučia tvirtą Belgijos paramą. Įstojus į NATO Belgijos karinių pajėgų naikintuvai pirmieji pradėjo saugoti Baltijos šalių oro erdvę ir dar po to ne kartą rotavosi Zokniuose ir Amaryje, Estijoje.
Valstybių vadovai taip pat aptarė dvišalius santykius, bendradarbiavimą verslo, ekonomikos, mokslinių tyrimų ir studijų mainų srityse. Kalbėta apie stiprėjančius Šiaurės ir Baltijos ryšius su Beniliukso valstybėmis.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba
Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Vokietijos verslą, matyt, smarkiai kamuoja kibernetinės atakos ir kitokių formų šnipinėjimas bei sabotažas, praneša Vokietijos laikraštis Tagesspiegel.
Vokietijos Federalinės Konstitucijos apsaugos tarnybos (BfV) prezidentas Hansas Georgas Maasenas pranešė, kad kasmet dėl tokios veiklos patiriama apie 50 mlrd. eurų nuostolių. Pasak Maaseno, tikslios sumos pasakyti neįmanoma, nes daugelis kibernetinių atakų aptinkamos tik praėjus kiek laiko.
Pasak BfV vadovo, daugelis kompanijų žiūri į naujos produkcijos plėtrą pagal principą „saugumas – tai stabdys“, ir dalinai dėl to kalti klientai, norintys „turėti ištaigų, o ne saugų produktą“.
Be to, daugelis kompanijų supranta, kad „jos patyrė kibernetines atakas per vėlai – po pusmečio ar net vėliau, toliau kalbėjo Maasenas. Beje, firmos dažnai apskritai nežino apie kibernetines atakas prieš jas, nes užsienio žvalgybos sunaikina savo Trojos programas, kuriomis naudotasi puolimui. Todėl kompanijos pamato padarytus nuostolius tik po to, kai kokia nors užsienio firma išleidžia į rinką analogiškus produktus.
Maseno nuomone, Vokietija, aukštų technologijų ir tvirtos ekonomikos šalis, „vis labiau patenka į valstybinių ir nevalstybinių struktūrų vykdomo šnipinėjimo akiratį“. BfV vadovas ypač išskyrė kibernetines atakas iš Rusijos, Kinijos, Indijos ir Irano.
Antai, prieš metus Vokietijos Federalinė konstitucijos apsaugos tarnyba perspėjo, kad Sofacy hakerių grupė, pavaldi Rusijos karinei žvalgybai GRU, atakuoja Vokietijos energetikos kompanijas.
Tagesspiegel pavyko sužinoti, kad tos kibernetinės atakos iš tikrųjų įvykdytos, bet BfV neįvardijo aukomis tapusių kompanijų, nes pagarsinimas galėjo „padaryti žalos verslui ir atstumti klientus“.
Tuo tarpu rizikos zonoje atsiduria ne tik stambios kompanijos, bet ir vidutinis verslas, beje, šis net dar labiau, priduria Tagesspiegel.
Anot Forsa tyrimo, atlikto Vokietijos draudikų asociacijos (GDV) užsakymu, mažiausiai kas ketvirta Vokietijos vidutinio verslo kompanija yra patyrusi materialinių ar techninių nuostolių dėl kibernetinių atakų.
„Estai paprasčiausiai norėjo perkelti paminklą, – prisimena Emili Temkin Foreign Policy išspausdintame straipsnyje. – Šiandien sukanka 10 metų, kai Talino valdžia nusprendė pašalinti iš sostinės centro sovietinį Antrojo pasaulinio karo memorialą. Rusijos vyriausybė perspėjo, kad paminklo perkėlimas „sukels estams bėdų“, tačiau Maskva jau nebesitvarko toje Baltijos šalyje, ir paminklas buvo deramai nugabentas į karių kapines priemiestyje“.
„Netrukus po to estai pastebėjo, kad jie praktiškai nebegali naudotis internetu. Jie nebegalėjo prieiti nei prie laikraščių online, nei prie vyriausybinių portalų. Buvo nebeprieinamos ir bankų sąskaitos“, – sakoma straipsnyje. „Tai buvo negirdėta, ir iš pradžių niekas nesuprato, kas dedasi“, – sakė žurnalistei tuometis Estijos prezidentas Tomas Hendrikas Ilvesas.
Netrukus prezidentas buvo informuotas, kad kalbama apie išorinę ataką – skirstomąją ataką tokio tipo, kaip „atsisakoma aptarnauti“. Tai surežisuotas internetinio srauto perteklius serveriuose, dėl kurio uždaromi tinklai valandoms ar dienoms, rašo Temkinas.
„Viskas skaidriausiai išaiškėjo, kai išmušė gegužės 9-osios pusiaunaktis (pagal Grinvičą) – tą dieną Rusija švenčia Pergalę Antrajame pasauliniame kare. Erzinančios kibernetinės atakos smarkiai sustiprėjo griežtai 24 valandoms, o paskui nurimo taip pat staigiai, kaip ir kildamos aukštyn. Ilvesas paklausė savo kibernetikos ekspertų, kas atsitiko. „Na, pinigai baigėsi“, – atsakė jam: kažkas arba kokia nors valstybė ataką nupirko ir apmokėjo. Nusikaltėlius hakerius panaudojo, kad suluošintų vieną iš labiausiai internetine prasme priklausomų pasaulio valstybių“, – sakoma straipsnyje.
„Apsižvalgius pamatysime, kad tai buvo pirmas, bet kažin ar paskutinis atvejis, kai viena iš kibernetinės atakos rūšių (…) buvo realizuota atvirai politine maniera“, – sakė Ilvesas.
„Nuo tos ženklinės atakos momento kibernetinė grėsmė Estijoje tik pagilėjo“, – pabrėžia straipsnio autorius ir pasakoja apie kai kuriuos Pasaulinio tinklo dabartinės būklės aspektus.
Nuo to laiko Rusija įtraukė kibernetines atakas į platesnes strategijas, kurios jungia kompiuterinius įsilaužimus su informaciniu, hibridiniu karu ar senamadišku karu įprastomis priemonėmis, siekiant Maskvos tikslų. Ir Maskva nesibodi naudoti įsilaužimus, sakoma straipsnyje.
„Ir vis dėlto neramūs įvykiai Estijoje padėjo per 10 metų imtis esminių priemonių“, – sakoma straipsnyje. Antai, Estijoje praėjus metams po atakų atidarytas NATO akredituotas (nors ir NATO nefinansuojamas ir nevaldomas) Pažangios patirties kibernetinių grėsmių centras. Neseniai keletas NATO narių kartu su Suomija ir Švedija pasirašė tarpusavio supratimo memorandumą dėl Europos pažangios patirties kovojant prieš hibridines grėsmes centro įsteigimo.
„Dalinai dėl didelių atakų 2007 metais Estijoje šiandien yra pasaulinės klasės kibernetinio saugumo sektorius, – pabrėžia Temkin. – Šiuo metu šalis vykdo didžiausias ir moderniausias pasaulyje kibernetinio saugumo sferoje pratybas Locked Shields 2017“.
„O svarbiausia, Estijos patirtis įrodė, kad net koordinuota, istorinė kibernetinė kampanija ne visada užtikrins, kad priešas pasieks užsienio politikos tikslą, jeigu bus pakankamai stipri gynyba, pakankamai stipri skaitmeninė infrastruktūra ir tvirtas geopolitinis ryžtas apsiginti. Praėjus 10 metų po Rusijos hakerių atakos sovietinių laikų paminklas vis dar tebestovi ištremtas už sostinės ribų“, – praneša žurnalistė.
Balandžio 27 d. krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza kartu su Lietuvoje viešinčia Gruzijos gynybos ministerijos Kibernetinio saugumo biuro vadovybe susitiko su tarptautinėse kibernetinio saugumo pratybose „Locked Shields 2017“ (liet. Suremti skydai) dalyvaujančia Lietuvos komanda.
„Lietuvos komandą pratybose šiais metais papildė ir du kibernetinio saugumo specialistai iš Gruzijos gynybos ministerijos. Esame suinteresuoti perduoti savo patirtį Gruzijos partneriams: kibernetinė erdvė neturi sienų, todėl svarbu, kad jie galėtų gautą patirtį ir įgūdžius panaudoti iškilus realiai kibernetinio saugumo grėsmei“, – sakė krašto apsaugos viceministras E. Kerza.
Pasak viceministro, šios kasmetinės realiu laiku pagal scenarijų vykdomos tinklo gynybos pratybos yra naudingos tuo, kad skirtos nacionalines IT sistemas savo kasdieniame darbe saugantiems ekspertams.
Kompiuterinės pratybos vyksta simuliojamoje kibernetinėje edrdvėje realiu laiku, jose dalyvauja daugiau nei 800 specialistų iš 25 šalių. Nors pratybų scenarijus ir aplinka yra išgalvota, tačiau pasitelkiami praktiniai, realiame gyvenime naudojami metodai. „Mūsų komandos specialistai pratybose nuolat reaguoja į įvairias rengiamas kibernetines atakas ir koordinuoja veiksmus su kitomis užsienio komandomis“, – sakė Lietuvos komandai vadovaujantis Kibernetinio saugumo ir telekomunikacijų tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos atstovas.
Šių metų pratybose „Locked Shields 2017“ išaugo naudojamų technologijų, tinklų ir įrenginių apimtis ir galimybės. Pasak pratybų organizatorių, dalyviams yra parengta per 2500 įvairaus pobūdžio atakų, taip pat pratybose bus panaudota daugiau nei 3000 virtualių sistemų.
Didžiausiosiose ir pažangiausiosiose pasaulyje tarptautinėse kibernetinio saugumo pratybose Lietuvos komandos pagrindą sudaro Kibernetinio saugumo ir telekomunikacijų tarnybos prie KAM, taip pat kitų Lietuvos institucijų atstovai.
Pratybų eigą stebėti taip pat pakviesti Vilniaus ir Kauno technologijų universitetų atstovai, kurie Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui padeda organizuoti nacionalines kibernetinio saugumo pratybas Lietuvoje „Kibernetinis skydas”.
Pratybų organizatoriai yra įsikūrę Taline, o šalių komandos prisijungusios prie pratybų tinklo saugiu interneto ryšiu iš savo nuolatinių bazių.
Pratybas „Locked Shields“ nuo 2010 m. organizuoja NATO kibernetinio saugumo kompetencijos centras, įsikūręs Estijoje. Šių metų pratybos rengiamos bendradarbiaujant su Estijos, Jungtinės Karalystės, Suomijos karinėmis pajėgomis, Jungtinių Amerikos Valstijų ginkluotųjų pajėgų Europoje vadaviete, NATO Oro pajėgų operacijų kompetencijos centru, Švedijos gynybos ir Talino technologijos universitetais.
Nuotraukos – Giedrės Maksimovicz (KAM) ir Vainiaus Eivos (ENSECCOE).
Simptomiška, kad balandžio 4-ąją į Lietuvą atvykę Nyderlandų gynybos ministrė Jeanine Hennis-Plasschaert ir kariuomenės vadas generolas Tomas Middendorpas nemažą dalį susitikimo su krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu ir Lietuvos kariuomenės vadu Jonu Vytautu Žuku skyrė dezinformacijos klausimui.
Ar įmanoma susigaudyti, kas šiandien dedasi internete? Slaptai.lt nuotr.
Nyderlandų gynybos ministrė itin domėjosi, kaip Lietuva pasirengusi atremti informacines atakas. Krašto apsaugos ministras pristatė svečiams suklastotų naujienų atvejus, kurie buvo nukreipti prieš Lietuvoje dislokuotą NATO batalioną. Anot ministro, ypač aktyvi propagandos skleidėja Lietuvoje yra Rusija, tačiau visuomenės atsparumas informacinėms atakoms auga, be to, į jų dekonstravimą įsitraukia žiniasklaida.
Išeitų, Lietuvoje oficialios struktūrose tikimasi, jog kibernetinio saugumo, „melagingų žinių” (fakenews) problemos išsispręs daugiausia sąmoningos visuomenės ir žiniasklaidos pastangomis, valsybei dalyvaujant „pagal galimybes“.
Bet jei tikslus pernai fiksuotas 5 kartus padidėjęs kibernetinio šnipinėjimo prieš Lietuvą aktyvumas ir kad tuo pat metu maždaug trečdalis įstaigų vadovų nemato reikalo susipažinti su kibernetinio saugumo reikalavimais, apie ką kovo pabaigoje pirmą kartą pristatant kibernetinio saugumo ataskaitą užsiminė Krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza, – tai gana lengvabūdiškas lūkestis.
21 amžiaus geopolitikoje šis reiškinys išvešėjęs tiek, kad kone geometrine progresija gausėja valstybių, formuojančių kibernetinį saugumą turinčias užtikrinti specialias struktūras. Grėsmės keliasi į virtualią erdvę, žinios apie mėginimus laužtis į kitų šalių kompiuterines sistemas ir prieiti prie slaptų dokumentų tapo įprasta rutina. Tų pačių Nyderlandų Žvalgybos ir saugumo valdybos direktorius Robas Bertholee kovo 2-ąją informavo, kad Rusijos, Kinijos ir Irano interneto įsilaužėliai per paskutinius 6 mėnesius surengė šimtus kibernetinių atakų prieš vyriausybės interneto puslapį. Interviu Nyderlandų televizijai žvalgybos vadas pareiškę vertinąs atakas kaip grėsmę jo demokratijai.
Žvalgyba taip pat nurodė, kad kibernetinių atakų taikiniais buvo ne tik Nyderlandų valdžia, bet ir valstybinės šios šalies kompanijos.
Tiesą sakant, ar kas naujo? Tą pačią dieną Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministras Michaelis Fallonas kalbėdamas seniausiame Škotijos St. Andrews universitete apkaltino rusų interneto įsilaužėlius atakomis prieš demokratiją Jungtinėse Valstijose bei Europoje, nuo 2015-ųjų balandžio veikiant pagal nusistovėjusį, reguliariai taikomą dezinformacijos bei reguliaraus melo algoritmą. Pasak pareigūno, Maskva vykdo tikslinę Vakarų destabilizavimo programą ir griauna visuotinai priimtinomis taisyklėmis grįstą tarptautinę tvarką. Todėl už melagingas žinias reikia siekti patraukti atsakomybėn tokias rusų žiniasklaidos priemones kaip „Rusia Today“ ir „Sputnik“.
M.Fallonas neabejoja, kad rusai mėgins kištis į rugsėjį vyksiančius Vokietijos bundestago rinkimus, nes tinkamai „parepetavo“ per parlamento rinkimus Juodkalnijoje 2016 metų spalį ir per Nyderlandų referendumą dėl Ukrainos asocijuotos narystės ES tų pačių metų balandį.
Kad Kremlius interneto įsilaužėlių ir dezinformacijos priemonėmis mėgins masyviai paveikti rinkimus Vokietijoje, neabejoja ir Čekijoje veikiančio analizės centro „Europietiškos vertybės“ direktoriaus pavaduotojas, rusų propagandos Europoje ekspertas Jakubas Janda. Interviu vokiečių „Bild“ (12 09) jis pareiškė, jog prezidentas Vladimiras Putinas mėgins sutrukdyti Angelai Merkel būti perrinktai Vokietijos kanclere. Iš rusų dera laukti 2 rūšių puolimo – įprastų kibernetinių atakų, kurių tikslas sėti tarp vokiečių nuotaikas, esą vyriausybė nepajėgi jų apginti, taip pat tikslinių atakų prieš žmones, pasisakančius prieš Kremliaus agresyvumą. Todėl tikėtini mėginimai laužtis į dabartinės Vokietijos kanclerės vadovaujamos „Krikščionių demokratų sąjungos“ narių bei jų artimųjų asmeninius interneto adresus, tuo pat metu skleidžiant melagingas žinias apie juos. Svarbiausias tikslas – pristatyti A.Merkel kaip karo kurstytoją ir Amerikos, o ne Vokietijos interesams atstovaujančią politikę.
Kad Vokietijoje visuomenės nuomonė bent pradiniame etape gali būti ypač jautri dezinformacijai, 2015 metais parodė „mergaitės Lizos byla“: žinia apie tariamą pabėgėlių įvykdytą išprievartavimą iš pradžių sukėlė neramumus, ypač Berlyno rusakalbių bendruomenėje. Turėjo praeiti kažkiek laiko, kad melas būtų demaskuotas.
Nekeista, kad tokių grėsmių akivaizdoje Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen balandžio pradžioje Bonoje prezentavo pirmą Vokietijoje 260 specializuotą informatikos ekspertų sukarintą padalinį, papildysiantį jau esamas kibernetinio saugumo pajėgas. Bundesverui jau tenka kasdien atremti gausybę kibernetinių atakų, pasak gynybos ministerijos valstybės sekretorės Katrin Suder, per pirmus 2 šių metų mėnesius jų būta 284 tūkstančiai. Taigi kibernetiniai karai – jokia mokslinė fantastika, o „karšta“ geopolitinė realija. Vienas jos skiriamųjų bruožų yra „hibridinis“ pobūdis – atakuojančiuosius dažniausiai sudėtinga identifikuoti, įtarimų Rusijai netrūksta, bet nepavyksta pateikti akivaizdžių įrodymų. Kažkas panašaus į Krymo aneksiją – visam pasauliui aišku, kas tą padarė, o Maskva ciniškai kartoja, pateikit neginčijamus įrodymus.
Žurnalistas Arūnas Spraunius, šio straipsnio autorius. Slaptai.lt nuotr.
Nacionalinės žvalgybos vadas Jamesas Clapperis kalbėdamas JAV senato komitete dar sausio 10-ąją perspėjo, kad Maskva mėgino veikti rinkimų rezultatus dviejose dešimtyse valstybių. „Financial Times“ (01 09) skelbia, jog pernai Europos Komisijos serveriai atakuoti 110 kartų, tai yra 20 proc. dažniau negu 2015 metais. Interneto socialiniai tinklai yra labai įtakingas šiuolaikinio pasaulio gyvenimo faktorius, pasak „PewResearch“, prieš 4-eris metus pagrindiniu žinių šaltiniu jie buvo 49 proc. amerikiečių, dabar šis rodiklis siekia 62 proc.
Kažkada vis tiek bus įrodyta, kad rusų interneto įsilaužėliai „tikrino“ Amerikos prezidento rinkimų sistemą, kai Maskva nusprendė, jog su Donaldu Trumpu (mat verslininkas) bus lengvaiu turėti reikalų. Tiesa, dabar, JAV prezidentui tolstant nuo rusų politinės klasės taip geistos laikysenos Maskvos atžvilgiu, internete jau klajoja atvira pašaipa Kremliaus atžvilgiu: esą Maskvoje perskaičiavo Amerikos prezidento rinkimų balsus, patikslintais duomenimis, rinkimus laimėjo Hillary Clinton.
Tokia yra pastarųjų metų ir realija, ir tendencija, būtų keista, jei ypač agresyvių valstybių žvalgybos tą ignoruotų. Interneto įsilaužimai tapo tokia įprasta praktika, kad jau kalbama apie įvairių šalių interneto įsilaužėlių „stiliaus“ skirtumus. Pasak žurnalisto, knygos „Kova už internetą“ autoriaus Andrejaus Soldatovo, kinai specializuojasi pramoniniame šnipinėjime, čia jų veikla ypač energinga ir regima, kita vertus, gana nupėjamas yra jų taikinių sąrašas ir tikslai – kokios informacijos ieškoma ir kaip ruošiamasi ją panaudoti.
Kas kita – Kremliaus politinėms ambicijos subordinuoti rusų interneto įsilaužėliai, angažuoti visuomenės nuomonės „performatavimui“. Nuo 2004 metų „dirbanti“ grupė „Fancy Bear, žinoma dar „Sednit“, APT28, „Tsar Team“, „Sofacy“ ir„Pawn Storm“ pavadinimais, yra atakavusi pusantros dešimties valstybių diplomatines atstovybes, Turkijos, Ukrainos, Pietų Korėjos, Vokietijos gynybos ministerijų interneto puslapius ar internetinę korespondenciją, jų atakų objektais buvo NATO pareigūnai, rytų Europos žurnalistai, Prancūzijos televizijos kanalas TV5.
Vertinant iš dabartinės perspektyvos, viskas prasidėjo gana romantiškai. Pirmi interneto politinio „hakingo“ atvejai fiksuoti apie 1999 metus, kai rusų spec. tarnybos niekaip neįstengė susidoroti su čečėnų interneto puslapiais per 2-ą Čečėnijos karą. Rusijos užsienio reikalų ministerija be jokių pasekmių siuntinėjo notas valstybėms, kur buvo čečėnų puslapių serveriai. Bet atsirado grupė Tomsko universitete studijavusių „idealistų“, pasiryžusių „laužti“ tuos puslapius visuomeniniais pagrindais. Rusų FSB taip apsidžiaugė, kad iškart paskelbė specialų palaikymo pareiškimą, jog „laužėjams“ negresia joks teisinis persekiojimas.
Į ką „iniciatyva“ išvirto – regime. Jau rengiamos studijos, kas geriausiai pasirengęs kibernetiniam karui, kompanijos „Zecurion Analytics“ kibernetinių armijų išlaidų reitinge pirmos yra JAV, Kinija, JK, Pietų Korėja, Rusija. Amerika šiam reikalui skiria 7 milijardus dolerių, užtat kinų kiberkariuomenė įspūdingiausia – 20 tūkstančių žmonių (palyginimui, Prancūzijoje tik 800).
Balandžio 13 d. Mykolo Romerio universiteto organizuojamoje konferencijoje „ES prioritetai ir teisės vystymosi perspektyvos sunkumų ir krizių akivaizdoje“ Krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza skaitė pranešimą tema „Lietuvos gynybos politika ES saugumo politikos kontekste: kibernetinio saugumo stiprinimas ir iššūkiai“.
Spartus technologijų vystymasis, saugumo iššūkiai ir besikeičiantis grėsmių pobūdis nulemia ir naujų saugumo sričių įsigalėjimą visuomenėje. Dėl išaugusio informacinių technologijų reikšmingumo, padidėjo ir kibernetinių atakų skaičius, o kibernetinė erdvė tapo svarbia komunikacijos ir duomenų saugojimo aplinka. Todėl formuojant saugumo diskursą, kibernetinio saugumo tema tampa svarbi ne tik nacionaliniu lygmeniu, tačiau ir tarptautiniu – kibernetinis saugumas yra viena iš sudėtinių ES saugumo ir gynybos politikos sričių, o NATO yra patvirtinusi kibernetinės gynybos koncepciją, įsteigusi centrą Taline, Estijoje.
Skaitydamas pranešimą viceministras E. Kerza akcentavo praktinę kibernetinio saugumo pusę, Lietuvos, NATO ir ES kibernetinio saugumo integravimą į gynybos politiką. Pasak viceministro, pažvelgus į ES prieš 10 metų, būtų galima matyti atsilikimą, sprendžiant kibernetinio saugumo klausimus. „Šiandien iš ES vykdomos kibernetinio saugumo politikos – pakankama teisinė aplinka, IT įrankių šiuolaikiškumas, ENISA agentūros, padedančios užkirsti kelią tinklų ir informacijos saugumo problemų atsiradimui, sukūrimas – gali pasimokyti ir Lietuva”, – sakė E. Kerza.
Kitas svarbus aspektas, aptartas konferencijos metu – Lietuvos gynybos politikos iššūkiai kibernetinio saugumo srityje.
„Labai svarbus teisinis reglamentavimas ir bendradarbiavimas tarp valstybių, elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinių bei kitų, kibernetiniu saugumu besirūpinančių, institucijų. Kylant iššūkiams šiose srityse, ypatingai svarbus ir tokių mokslinių konferencijų organizavimas bei naujų grėsmių ir saugumo iššūkių aptarimas“, – konferencijoje teigė viceministras.
Kibernetinis saugumas ir toliau išliks viena svarbiausių sričių formuojant gynybos politiką, o kylantys iššūkiai parodys valstybių atsparumą ir pasiruošimą kibernetinėms grėsmėms.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Lietuvai akredituotais užsienio valstybių ambasadoriais. Kasmetiniame tradiciniame susitikime, kurio tikslas aptarti pagrindines vidaus ir išorės politines aktualijas, globalias tendencijas bei iššūkius, dalyvavo 57 pasaulio valstybių ambasadoriai.
Šalies vadovė pabrėžė, kad pagrindinis 2017 m. Lietuvos prioritetas – užtvirtinti savo tarptautinius pasiekimus ir imtis naujų žingsnių mūsų regiono bei visuomenės saugumui užtikrinti, ekonomikos konkurencingumui didinti.
Pasak Prezidentės, praėję metai pažėrė nemažai iššūkių, keliančių grėsmę Baltijos šalių ir visos Europos saugumui. Intensyvi militarizacija NATO pasienyje, ES stiprėjančios dezintegracinės ir populistinės nuotaikos, ES laukiančios sudėtingos „Brexit“ derybos, užsitęsusi migracijos krizė ir terorizmas – tai temos, kurios šiemet dominuos politinėje darbotvarkėje.
Todėl, šalies vadovės teigimu, savalaikis ir efektyvus jau sutartų NATO sprendimų įgyvendinimas dabar yra itin svarbus. Tačiau vien juo apsiriboti negalima. Būtina toliau stiprinti NATO gynybos ir atgrasymo priemones. Išlaikyti tvirtą transatlantinį ryšį. Nuosekliai didinti gynybos finansavimą ir toliau modernizuoti karines pajėgas. Gerinti kovą su hibridinėmis grėsmėmis, tokiomis kaip propaganda, kibernetinės atakos ar nesaugios atominės jėgainės. O kartu ugdyti visuomenes atsparumą melui ir gynybinį pasirengimą.
Susitikime aptarta ir Lietuvos ekonominė situacija. Pasak Prezidentės, šiemet tikimasi spartesnio ekonomikos augimo. Prognozuojama, kad Lietuvos BVP augimas 2017 m. sieks 2,7 proc. ir viršys ES vidurkį (1,6 proc.). Fiskalinis stabilumas, konkurencingumo skatinimas, inovacijos, investicijų į aukštą pridėtinę vertę kuriančius sektorius pritraukimas, strateginės energetikos ir transporto jungtys šiemet išlieka tarp svarbiausių valstybės prioritetų.
Per 2017 metus Lietuva taip pat siekia tinkamai įgyvendinti visus narystės Ekonominės bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje reikalavimus. Tikimasi, kad mūsų valstybė į šią vieną įtakingiausių pasaulyje organizacijų turėtų įstoti 2018 metais.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Gaidžio metai – svarbūs. 2017-ieji gali tapti lūžio laikotarpiu, kada viskas kardinaliai keičiasi. Nebūtinai gerojon pusėn. Užsienio politikos apžvalgininkai vis dažniau pripažįsta: griūna iki šiol galiojusi pasaulinė tvarka, ir į pasaulinę areną vėl ropščiasi vadinamoji „stipriojo teisė“. Kremlius bando įrodyti, jog stipresnysis turi visas teises, o silpnoji pusė teturi tik vieną teisę – nusilenkti stipresniojo valiai.
Lietuva privalo būti budri. Mums svarbu suvokti, kuo baigsis tikrą karą primenantys naujojo JAV prezidento ginčai su šalies specialiosiomis tarnybomis.
Kuo greičiau paaiškės, kas laimi – JAV žvalgybininkai, kaltinantys Kremlių bandžius paveikti JAV prezidento rinkimų rezultatus, ar Donaldas Trampas (Donad Trump), neigiantis Vladimiro Putino hakerių įtaką jo pergalei, – tuo lengviau numatyti tolimesnius naujojo prezidento ketinimus dėl bendravimo subtilybių su šiandienine Rusija.
Tada tikriausiai bus galima svarstyti, ar Baltijos šalyse dislokuojami Amerikos daliniai – ilgam. Tokiu atveju būtų įmanoma net prognozuoti, ar į Lenkiją permetami vokiečių tankai, – taip pat ilgam. Juk Vokietijos elgsena saugant rytines NATO sienas priklauso ne vien nuo Vokietijos kanclerės, bet ir nuo JAV prezidento nuotaikų.
Ir vis dėlto atrodo, kad D.Trumpas – į didžiąją politiką įsiveržęs verslininkas, kurio veiksmų neįmanoma suvokti, jei manome, kad jis nėra nei Rusijos įtakos agentas, nei labai primityvus žmogus.
Lengva perprasti, kad būsimajam Baltųjų rūmų šeimininkui nėra malonu, kai Amerikos žvalgybinė bendruomenė sutartinai tvirtina „nė neabejojanti buvus milžinišką Rusijos slaptųjų tarnybų poveikį 2016-ųjų prezidento rinkimams JAV“. Tačiau, užuot viską neigęs, D.Trumpas, jei jis nuoširdus JAV patriotas ir pretenduoja tapti rimtu politiku, privalėtų elgtis kiek kitaip, nei elgiasi dabar. Žymiai išmintingiau. Pavyzdžiui, amerikiečių tautą ir pasaulį galėjo senų seniausiai nuraminti: „konkrečiais darbais įrodysiu, kad niekam negalima kištis į JAV rinkimus“. Štai tokie pareiškimai sumažintų įtarimus. Bet D.Trumpas elgiasi būtent taip, tarsi diskusijas dėl „įtakos agento“ ar „primityvaus kvailio“ norėtų kuo labiau sustiprinti. Labai iškalbingas Twitter paskyroje neseniai atsiradęs jo įrašas: „Geri santykiai su Rusija yra gerai, tik kvailiai ir buki žmonės gali manyti, kad tai blogai“ (šiuos žodžius cituoja ir alfa.lt).
Tikrai kvailumui nėra ribų. Kas gi įrodinėja, kad geri santykiai su Rusija – blogis? Visi mes tvirtinome, tvirtiname ir tvirtinsime: „bičiuliautis su svetimų žemių neokupuojančia Rusija – didžiausias gėris“. Bet štai bičiuliautis su svetimas teritorijas grobiančia Rusija – didžiausia nuodėmė. Man regis, ši aksioma tokia akivaizdi, kad nė nereikia papildomų paaiškinimų: padoriam, garbingam žmogui turėtų būti bjauru sėdėti net prie vieno stalo su V.Putinu, juolab jam ištiesti ranką. Tad ar galima manyti, kad D.Trampas išnaudojo visus limitus, peržengė visas ribas?
Be abejo, D.Trampui nėra lengva. Jis pateko tarp dviejų ugnių. Jis nežino, kaip išsinarplioti iš Rusijos primestų žaidimo taisyklių.
Rusijos opozicionierius Vladimiras Milovas pastebi, kad D.Trampas – nepavydėtinoje padėtyje. Jo reputacija rimtai pašlijusi. Tvirtinti, kad, tapęs šalies lyderiu, pakels kairiųjų pažiūrų Barako Obamos sugriautą ekonomiką, – viena. O štai neigti V.Putiną davus įsakymą Rusijos žvalgybai įtakoti JAV prezidento rinkimus, – tai tas pat, kas advokatauti Rusijos slaptosioms tarnyboms. Nuo kaltinimų, esą jis išrinktas ne tik amerikiečių rinkėjų, bet ir Kremliaus intrigantų, D.Trampas gali tik … neigdamas Rusijos FSB, GRU, Rusijos programišių ir Rusijos prezidento nusikalstamas veikas, taigi – kenkdamas pačiai Amerikai ir jos specialiosioms tarnyboms.
Amerikiečių publicistas, Aleksandro Litvinenkos fondo vadovas Aleksandras Goldfarbas – dar griežtesnis. Ukrainiečių portalui gordonua.com jis tvirtino, kad tarp JAV žvalgybos ir D.Trampo prasidėjo rimtas karas. JAV žvalgyba sako: „nėra jokių abejonių – Kremlius rimtai kišosi į JAV rinkimų kampaniją kibernetinių atakų pagalba, V.Putinas už tai asmeniškai atsakingas“. O ką tvirtina D.Trampas? Jis teigia netikįs amerikiečių žvalgybų ataskaitomis, nes, matote, kadaise jos apsižioplino Irake, tvirtinusios Sadamą Huseiną turint cheminį ginklą. Taip, tai buvo JAV žvalgybos klaida. S.Huseinas cheminio ginklo neturėjo.
Bet ar tai reiškia, kad NSA, CŽV ir visos kitos žvalgybinės organizacijos klysta tvirtindamos, jog Rusija prieš Ameriką seniai pradėjo kibernetinį karą? Kaltindamas savąsias žvalgybas, kad šios politikuoja, analizuodamos Rusijos veiklą, arba teigdamas, kad JAV slaptosios tarnybos nežino, kas organizavo programišių atakas prieš Hilary Klinton ir jos šalininkus, D.Trampas rimtai įžeidė Amerikos žvalgybas.
Tačiau A.Goldfarbas – ne pats aštriausias. Pats aštriausias buvo rusų publicistas ir politologas Andrejus Piontkovkis. Vertindamas naujojo JAV vadovo elgesį ginčijantis su savo žvalgybomis parašė: „D.Trumpas – kvailys, jei mano, kad už kiberntinių atakų prieš JAV slypi ne Kremlius“ (gordonua.com).
A.Piontkovskis aštriai kritikavo ir rusų komentatorius, kurie bando įtvirtinti nuomonę, esą prieš pat 2017-uosius metus parengtos JAV sankcijos Rusijai ir 35 rusų diplomatų išvijimas iš Amerikos – tai nueinančiojo B.Obamos asmeninis kerštas „žymiai šauniau savo kieme besitvarkančiam V.Putinui“.
Kad B.Obama primityviai kerštauja įtakingiausiu pasaulio politiku nominuotam V.Putinui, Rusijos radijui „Echo Moskvy“ pareiškė, pavyzdžiui, žymi Rusijos žurnalistė, politikos apžvalgininkė Julija Latynina.
Taip manančią J.Latyniną publicistas A.Piontkovskis pavadino kagėbiste, kuriai specialiai leidžiama dėl smulkių dalykų piktai kritikuoti V.Putiną. Užtat drąsios opozicionierės aureolę suskirūrusi J.Latynina privalo Kremliui atidirbti prastumdama V.Putino poziciją … pačiais svarbiausiais klausimais susiklosčius ypač nepalankiai situacijai. Versija dėl B.Obamos keršto – būtent tas atvejis, kada reikia sumenkinti V.Putinui skausmingus nueinančiojo JAV prezidento sprendimus. Tokią nuomonę paskleisti naudingiausia patikėti ne atviriems Kremliaus propagandistams, nes jų žodžiai atrodys neįtikinamai, o būtent žurnalistams, kurie apsimeta esantys Kremliaus oponentai, mat jų pareiškimai atrodys panašūs į tiesą. Štai J.Latynina, pasak A.Piontkovskio, ir pratrūko…
Informacijos šaltinis – JAV leidžiamas lietuvių laikraštis DRAUGAS (internetinė versija www.draugas.org)
JAV kongresą dabar kontroliuoja respublikonai, ir jų požiūris į Rusiją diametraliai priešingas būsimojo JAV prezidento Donaldo Trumpo požiūriui, pareiškė leidiniui www.Gordon.com amerikiečių publicistas, Litvinenkos fondo vadovas Aleksandras Goldfarbas.
Aleksandras Goldfarbas, šio komentaro autorius
Amerikos senatoriai ir kongresmenai pradeda domėtis, kodėl būsimasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas toks lojalus RF prezidentui Vladimirui Putinui. Tai komentaruose leidiniui Gordon sakė amerikiečių publicistas, Litvinenkos fondo vadovas Aleksandras Goldfarbas.
„Amerikos žurnalistai, ekspertai, senatoriai ir kongresmenai sako: „Mums suprantama, ką daro Trumpas, bet nesuprantama, kodėl. Kodėl jis taip gina Putiną? Kodėl taip simpatizuoja Kremliui, nepaisant JAV specialiųjų tarnybų pranešimo? Ar už to nėra slaptos priežasties, priklausomybės ar įsipareigojimo, kuriuos Trumpas ir jo šeima turėtų Putinui?“ Kadangi Trumpas iki šiol neišspausdino savo mokesčių deklaracijos, niekas negali atsekti jo galimų asmeninių ir dalykinių ryšių su Rusija, kurie nesusiję su JAV valstybiniais interesais“, – pažymėjo Goldfarbas.
Pasak jo, Respublikonų partijos viršūnė pasirengusi pasisakyti prieš Trumpą.
„JAV specialiųjų tarnybų pranešimas Senate apie Rusijos kibernetines atakas pademonstravo, kad Respublikonų partijos viršūnė pasirengusi pasisakyti prieš Trumpą. Specialiosios tarnybos tvirtino, kad jos neabejoja, jog už kibernetinių atakų prieš JAV slypi Rusijos aukščiausioji vadovybė, tiesiog įvardijo Putiną. Beje, jau išspausdinta pranešimo atviroji dalis, kur buvo parodytos visos Kremliaus kibernetinės atakos“, – pabrėžė Goldfarbas.
Jis mano, kad būsimasis JAV prezidentas įžeidė Amerikos specialiąsias tarnybas.
„Trumpas atsisako pripažinti, kad už kibernetinių atakų prieš JAV slypi Rusija, jis viešai išsakė abejones dėl Amerikos žvalgybos duomenų kokybės ir specialiųjų tarnybų politinio objektyvumo. Beje, jis tai pareiškia užgaulia specialiosioms tarnyboms forma: girdi, jūs nieko nesuprantate. Ir šalia to visą laiką laido komplimentus Putinui. JAV specialiosios tarybos labai įsižeidė dėl Trumpo kalbų ir rimtai bei pagrįstai jam užvažiavo“, – pareiškė Goldfarbas.
Jo nuomone, jeigu Trumpas deramai nesureaguos į Amerikos specialiųjų tarnybų pranešimą, Senatas užblokuos jo pasiūlytą Rekso Tilersono kandidatūrą į JAV valstybės sekretoriaus postą.
„Kas bus, jei Trumpas ignoruos JAV specialiųjų tarnybų pranešimą? Artimiausiu metu Senate turi būti svarstoma Tilersono kandidatūra į JAV valstybės sekretoriaus postą ir kiti būsimosios Trumpo administracijos kandidatai. Jiems bus užduotas klausimas: „O kokią politiką jūs ketinate vykdyti Rusijos atžvilgiu?“ Jeigu Tilersonas pasakys, kad laikysis Trumpo nurodymų (panaikinti sankcijas RF, pripažinti Krymo aneksiją ir Donbaso okupaciją), Senatas užblokuos jo paskyrimą į pareigas. Dabar kongresą kontroliuoja respublikonai, jų požiūris diametraliai priešingas Trumpo pažiūroms“, – pažymėjo Goldfarbas.
Jis pabrėžė, kad prieš Trumpą pasisakė virtinė įtakingų Respublikonų partijos veikėjų.
„JAV Senato ginkluotųjų pajėgų komitetas, kuriam vadovauja respublikonai, po specialiųjų tarnybų pranešimo pareiškė, kad rengs naujas sankcijas Rusijai. Obamos sankcijas Rusijai komitetas laiko menkomis ir apgailėtinomis: girdi, mes mėtėme į Kremlių mažus akmenėlius, o reikia mesti riedulius. Tarp JAV Kongreso ir Trumpo Rusijos klausimu prasideda kova ne juokais. Ir prieš Trumpą pasisakė įtakinga ir galinga senatorių respublikonų grupė“, – apibendrino Goldfarbas.
XXX
2016 metų spalį JAV valdžia oficialiai apkaltino Rusiją išlaužus Amerikos partijų serverius, o taip pat įsikišus į prezidento rinkimų procesą šalyje. Kremlius tuos kaltinimus pavadino „nesąmone“.
Gruodžio 10 dieną JAV Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) padarė išvadą, kad Rusija kišosi į prezidento rinkimus JAV, siekdama padėti Trumpui laimėti. Kremliaus spikeris Dmitrijus Peskovas tokius kaltinimus pavadino „nepadoriais“.
Gruodžio 11-osios dienos interviu televizijos kanalui Fox News Trumpas pareiškė, kad Amerikos specialiosios tarnybos iš tiesų nežino, kas slypi už kibernetinių atakų prieš įvairias JAV struktūras. Išrinktasis JAV prezidentas CŽV pareiškimus apie Rusijos kišimąsi į rinkimus pavadino „absurdiškais“.
Gruodžio 29-ąją JAV prezidentas Barakas Obama pasirašė įsaką įvesti sankcijas FSB ir GRU, trims internetinėmis technologijomis užsiimančioms Rusijos kompanijoms, o taip pat šešiems RF piliečiams ryšium su tuo, kad jie gali būti susiję su kibernetinėmis atakomis prieš JAV valstybines ir politines institucijas.
2017 metų sausio 5 dieną JAV Nacionalinės žvalgybos direktorius Džeimsas Kleperis, gynybos ministro pavaduotojas žvalgybos reikalams Marselis Letras, o taip pat JAV kibernetinės vadovybės vadovas Maiklas Rodžersas paskelbė pareiškimą, kuriame sakoma, kad Rusija „kelia visos apimties kibernetinį pavojų JAV vyriausybei, kariniams, diplomatiniams, komerciniams ir kritiškai svarbiems infrastruktūros objektams“.
Išrinktajam JAV prezidentui respublikonui Donaldui Trumpui pavyko radikalizuoti ir išplėsti antiputinišką bloką JAV valdančiuosiuose sluoksniuose, pareiškė komentaruose leidiniui „Gordon“ rusų politologas ir publicistas Andrejus Piontkovskis.
Rusijos politikos apžvalgininkas Andrejus Piontkovskis.
Išrinktojo JAV prezidento respublikono Donaldo Trumpo abejonės, ar už kibernetinių atakų prieš demokratų partijos serverius slypi Kremlius, gali iš esmės pabloginti kolegų iš Respublikonų partijos požiūrį į jį.
Tokią kategorišką nuomonę komentaruose leidiniui „Gordon“ išsakė rusų politologas ir publicistas Andrejus Piontkovskis.
„Trumpui pavyko tai, ko mes su jumis net nesitikėjome, – radikalizuoti ir išplėsti antiputinišką bloką JAV valdančiuosiuose sluoksniuose. Jeigu Trumpas tęs savo kvailystes, tos nuotaikos tik stiprės. Trumpas paprasčiausias subingalvis, jeigu mano, kad už kibernetinių atakų prieš JAV slypi ne Kremlius! Jau atleiskite už tokią leksiką. Po to kiekvienam respublikonui kils mintis: būtų žymiai geriau, jei JAV prezidento kėdėje atsidurtų ne Trumpas, o jo viceprezidentas Maiklas Pensas“, – pažymi Piontkovskis.
Jo nuomone, naftos kompanijos ExxonMobil vadovo Rekso Tilersono kandidatūrai į JAV valstybės sekretoriaus postą Amerikos senatas nepritars.
„Galiu garantuoti: ponas Tilersonas, RF prezidento Vladimiro Putino apdovanotas Draugystės ordinu ir pretenduojantis į JAV valstybės sekretoriaus postą, nebus patvirtintas Senate. Ir jei apie Trumpo apkaltą kol kas galima kalbėti būsimuoju laiku, tai jau dabar galima tvirtinti: savo nuolatiniais proputiniškais pasisakymais Trumpas neįtikėtinai sutelkė Amerikos valdančiuosius sluoksnius kaip tik prieš Putiną“, – pabrėžė politologas.
Jis mano, kad į kovą prieš Trumpą stojo net tie senatoriai, kurie buvo abejingi situacijai Ukrainoje ir Putinui.
„Tradiciškai rėmė Ukrainą ir pasisakydavo prieš Kremlių būtent respublikonai. Bet dabar net demokratai Senate, kuriems buvo nusispjauti ir ant Ukrainos, ir ant Putino, griežtai užsipuolė Trumpą ir užėmė griežtą antiputinišką poziciją. Ir tai todėl, kad mato: putinofilija – pažeidžiamiausia Trumpo vieta, vadinasi, jį reikia atakuoti ta linkme“, – pareiškė Piontkovskis.
Piontkovskis akcentavo dėmesį į tai, kad apie Trumpo „nacionalinę išdavystę“ rašo ir Amerikos spauda.
„Netikite manim – paskaitykite paskutinius The Washington Post straipsnius. Ten tiesiog kalbama ir apie Trumpo nacionalinę išdavystę, ir apie tai, kad būtina skubiai patikrinti jo finansinę veiklą, kurios ataskaitą jis atsisako pateikti. Patikrinti, kad išsiaiškintume: kiek Trumpo kompanijose investicijų ir finansinių srautų iš Rusijos“, – pažymėjo politologas.
Pasak jo, įtakingi respublikonai sveikino naujas JAV sankcijas Rusijai.
Plakatas, kuriame vaizduojamas Donaldas Trampas.
„Aš net negarsinsiu tokių įtakingų respublikonų senatorių kaip Džonas Makeinas ir Lindsis Gremas, kurie Naujųjų Metų naktį lankėsi Ukrainoje tiesiog fronto linijoje. Beje, JAV Atstovų rūmų pirmininkas Polas Rajanas, šiek tiek korektiškiau žiūrintis į Trumpą, kaip tik sankcijų Rusijai klausimu griežtai skyrėsi nuo Trumpo. Respublikonas Rajanas ne šiaip pasveikino naujas dabartinio JAV prezidento Barako Obamos sankcijas, bet ir pareiškė: „Per mažai ir per vėlai“, – apibendrino Piontkovskis.
Hakeriai, veikiantys iš RF arba tos šalies palaikomi, įtariami dėl serijos atakų prieš užsienio struktūras. Antai, 2016-ųjų liepos 31 dieną demokratų partijos kandidatė į JAV prezidentus Hilari Klinton pareiškė, kad partijos komiteto kompiuterius sulaužė Rusijos specialiosios tarnybos.
Gruodžio 29-ąją JAV prezidentas Barakas Obama pasirašė įsaką įvesti sankcijas FSB ir GRU, trims Rusijos kompanijoms, užsiimančioms internetinėmis technologijomis, o taip pat šešiems RF piliečiams dėl jų tikėtinų sąsajų su kibernetinėmis atakomis prieš JAV valstybines ir politines institucijas.
Be to, JAV Valstybės departamentas paskelbė persona non grata 35 Rusijos diplomatus. Valstybės departamento spikerio Marko Tonerio pareiškime sakoma, kad jų veiksmai „neatitinka diplomatinio arba konsulinio statuso“.
Komentuodamas naujas sankcijas Rusijai ponas Trumpas pažymėjo, kad JAV „metas judėti toliau“. Jis išsakė prielaidą, kad už kibernetinių atakų prieš JAV gali slypėti ne RF, o „kas nors kitas“.
Informacijos šaltinis – ukrainietiškas www.gordonua.com portalas.
Galų gale sulaukėme džiugios žinios iš Amerikos. Paskutinėmis savo prezidentavimo dienomis Barakas Obama nusprendė bent šiek parodyti tvirtumo. Barakas Obama ryžosi iš šalies išprašyti 35 rusų diplomatus.
Rusijos diplomatai išvejami kaip „personos non gratos“. Jie kaltinami neteisėtai lindę ten, kur neturėjo kištis – į Amerikos prezidento rinkimų kampaniją.
Kita ne mažiau svarbi žinia – oficialusis Vašingtonas uždaro dvi Rusijos atstovybes tokiuose svarbiuose miestuose kaip Niujorkas ar Merilandas. Mat jos taip pat kaltinamos aktyviai dalyvavusios kišantis ten, kur neturėjo lįsti. B. Obama jau anksčiau priekaištavo Kremliui dėl slaptų bandymų paveikti prezidento rinkimų rezultatus sau naudinga linkme. Omenyje pirmiausia turimos, žinoma, kibernetinės atakos prieš JAV demokratų partiją ir jos kandidatę Hilary Klinton.
Bet tik dabar B. Obama išdrįso imtis konkrečių atsakomųjų veiksmų pareikšdamas, kad diplomatų išsiuntimas – „tinkamos ir būtinos priemonės atsakant į Rusijos bandymus kenkti JAV interesams šalies viduje“.
Taigi Rusijos diplomatai privalo palikti JAV teritoriją per 72 valandas. Kadangi nepageidaujamais asmenimis jie paskelbti gruodžio 29-ąją, šį sekmadienį jų Amerikoje jau neturėtų būti.
Taip pat svarbu, kad baigiantis savo kadenciją JAV prezidentas B. Obama ryžosi Rusijai taikyti ne vien diplomatines, bet ir ekonomines sankcijas. Be kita ko, jis dar pridūrė, kad, esant reikalui, bus naudojamos įvairios papildomos sankcijos į JAV rinkimus kištis panorusioms Rusijos struktūroms. Beje, ne visos „papildomos sankcijos“ bus viešos.
Kaip praneša bbc.com ir BNS agentura, į juodąjį sąrašą įtrauktos dvi pagrindinės Rusijos žvalgybos agentūros: Federalinė saugumo taryba FST ir Vyriausioji žvalgybos valdyba GRU. Amerika nuo 2016-ųjų gruodžio 29-osios įšaldo jų turtą, esantį JAV teritorijoje, ir atkerta nuo absoliučiai visos JAV finansų sistemos.
Analogiški trukdžiai bus taikomi dar trims Rusijos specialiosioms struktūroms. Tai „Specialusis technologinis centras“ (Sankt Peterburgas), įtariamas padėjęs GRU atlikti žvalgybos operacijas; organizacija „ZOR security“ (Maskva), turinti ir pavadinimą – „Esage Lab“, ji atliko techninius tyrimus; „Profesinė duomenų apdorojimo sistemų dizainerių asociacija“ (Maskva), grupė, apmokanti GRU personalą.
Nemalonumų turėtų patirti ir aukštieji Rusijos slaptųjų tarnybų vadovai. Pavyzdžiui, dabartinis GRU vadovas Igoris Korobovas; GRU vadovo pavaduotojas Sergejus Gizunovas; pirmieji GRU vadovų pavaduotojai Igoris Kostiukovas ir Vladimiras Aleksejevas.
JAV iždas sankcijas įvedė ir dviems rusams, kaltinamiems dėl įsibrovimo į JAV bankų, korporacijų, universitetų kibernetines sistemas. Tai – Jevgenijus Bogačiovas (kaltinamas tuo, kad įsibrovė į bankų kompiuterius ir nušvilpė daugiau kaip 100 mln. JAV dolerių); Aleksejus Belanas (vadovavo „piktybiškam kibernetiniam asmeninių duomenų panaudojimui privačiam pasipelnymui“ ir sukompromitavo tris JAV veikiančias elektroninės prekybos bendroves).
Belieka priminti, kad J.Bogačiovas ir A.Belanas yra JAV Federalinio tyrimų biuro (FTB) „labiausiai ieškomų asmenų“ sąraše. Vadinasi, jiems, jei tik atsidurtų JAV teritorijoje, gresia baudžiamoji atsakomybė. Amerikiečiai pateikė viliojantį pasiūlymą: 3-jų milijonų JAV dolerių premiją už informaciją apie J.Bogačiovą ir 100 tūkst. JAV dolerių premiją – už konfidencialias žinias apie A.Belaną.
Nė neabejojama, kad Vladimiras Putinas imsis atsakomųjų ypač griežtų priemonių prieš JAV diplomatus. Nors nereikia pamiršti, kad Rusijoje reziduojantiems Amerikos diplomatams ir taip jau buvo sunku dirbti. Rusijos kontržvalgyba juos sekė žymiai kiečiau ir priekabiau nei Amerika seka JAV dirbančius Rusijos diplomatus.
O kokia Donaldo Trampo (Donald Trump) reakcija? Akivaizdu, kad naujasis JAV prezidentas Donaldas Trampas jaučiasi nepatogiai. Situacija subtili. Jei Rusijos slaptosios tarnybos „išties rimtai dalyvavo“ JAV prezidento rinkimuose, tai galima viešai klausti, ar D.Trampas teisėtai tapo JAV prezidentu. Todėl jis ir svaidosi keistais pareiškimais, esą B.Obamos pateikti kaltinimai Rusijai – juokingi. D.Trampas demagogiškai ragina amerikiečius rūpintis savo reikalais. Bet jei Amerikos prezidento rinkimai – ne amerikiečių reikalas, tai kuo amerikiečiai tada turėtų domėtis?
Be kita ko, egzistuoja pavojus, kad oficialiai tapęs JAV prezidentu D.Trampas gali atšaukti savo pirmtako B.Obamos įvestas sankcijas Rusijai.
Taip pat neramu dėl Lietuvos. Jei jau Rusija sugeba ženkliai sujaukti tokios galingos valstybės kaip JAV rinkimus, vadinasi, ji turi puikias galimybes slapta žaisti ir Lietuvoje, kai baigsis Prezidentės Dalios Grybauskaitės kadencija ir mums, lietuviams, teks rinkti naująjį šalies vadovą.
Informacijos šaltinis – bbc.com, BNS, lzinios.lt, slaptai.lt portalas.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų Senato Gynybos komiteto pirmininku Johnu McCainu, šio komiteto nariu senatoriumi Lindsay Grahamu ir ekonomikos komitete dirbančia senatore Amy Klobuchar.
Susitikime aptartas Lietuvos ir JAV bendradarbiavimas gynybos srityje, NATO viršūnių susitikime Varšuvoje priimtų sprendimų įgyvendinimas bei saugumo padėtis Europoje ir mūsų regione.
Pasak Prezidentės, Lietuva pasitiki JAV – laisvo ir demokratinio pasaulio lydere. Ši šalis ne kartą pademonstravo tvirtus ir konkrečiais pajėgumais grįstus įsipareigojimus NATO kolektyvinei gynybai. Kintant globaliai geopolitinei aplinkai, aktyvus JAV vaidmuo Europoje ir mūsų regione išlieka patikimiausiu Baltijos šalių ir viso transatlantinio saugumo garantu.
JAV Senato nariai gerai supranta mūsų regionui ir tarptautiniam saugumui kylančias grėsmes. Kartu pasisakome už principingą atsaką šalims, griaunančioms tarptautinę taiką, tvirtai remiame Ukrainą, vienodai suprantame būtinybę kovoti su propaganda ir kitomis hibridinėmis grėsmėmis. Strateginiai Lietuvos ir JAV ryšiai buvo dar kartą įtvirtinti šių metų rugpjūtį trijų Baltijos prezidentų ir JAV viceprezidento Joe Bideno pasirašytoje politinėje deklaracijoje dėl didesnio saugumo ir bendradarbiavimo gynybos srityje.
Šalies vadovė su JAV senatoriais aptarė, kaip įgyvendinamos NATO viršūnių susitikime Varšuvoje priimtos atgrasymo priemonės. Lietuvoje jau kitų metų pradžioje bus pradėtas daugiašalio NATO bataliono dislokavimas, planuojama ir JAV karių bataliono rotacija Baltijos šalyse. Lietuva ir pati nuosekliai stiprina savo pajėgumus didindama finansavimą krašto gynybai, modernizuodama karines pajėgas, gerindama infrastruktūrą.
JAV ir Europos Sąjungai patiriant koordinuotas kibernetines atakas, susitikime daug dėmesio skirta ir šalių atsakui į išpuolius virtualioje erdvėje. Prezidentė pabrėžė, jog kibernetiniam saugumui užtikrinti būtina ne tik stiprinti duomenų apsaugą, bet ir saugoti valstybės kibernetines sistemas nuo kenkėjiško užvaldymo, nuolat tikrinti jų atsparumą.
Prezidentė su JAV Senato nariais taip pat kalbėjo apie Lietuvos ir JAV ekonominį bei energetinį bendradarbiavimą. Jau kitais metais Lietuva planuoja įsigyti suskystintų gamtinių dujų iš JAV kompanijų.
Lietuvoje viešintys JAV senatoriai dirba įtakinguose gynybos, ginkluotųjų pajėgų, ekonomikos ir biudžeto komitetuose, kurie nustato JAV gynybos politikos kryptis ir išlaidas.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
