Pekinas dėl koronaviruso ėmėsi naujų apribojimų. EPA-ELTA nuotr.
Pekinas, balandžio 30 d. (AFP-ELTA). Šį savaitgalį Kinijos sostinės Pekino gyventojai maistą restoranuose galės užsisakyti tik išsinešti, o gyventojai, besilankantys viešose vietose, privalės turėti neigiamą COVID-19 testą. Tokių žingsnių imtasi Kinijai rengiantis minėti darbininkų dieną, informuoja AFP.
Kinijoje bus penkios nedarbo dienos. Šiuo periodu įprastai daug keliaujama. Tačiau manoma, kad šį kartą žmonės liks namie, nes šalis susiduria su didžiausiu COVID-19 atvejų šuoliu nuo pandemijos pradžios.
Dėl itin užkrečiamos omikron atmainos Kinijos valdžia dar labiau sugriežtino apribojimus, kuriais siekiama visiškai panaikinti COVID-19. Su viruso plitimu kovojama masinio testavimo ir karantino pagalba.
Nepaisant augančių kaštų ir visuomenės nusivylimo, Pekino valdžia paskelbė, kad viešų vietų lankymas bus dar labiau ribojamas atostogų metu ir po jų.
Nuo gegužės 1 iki 4 d. kavinės ir restoranai negalės aptarnauti lankytojų vietoje. Be to, ligoninėse paruošta 4 000 papildomų vietų, kurios paprastai naudojamos pacientams su lengvais arba be jokių COVID-19 simptomų. Taip pat ruošiamos didesnės karantinavimo patalpos. Kinija dėl koronaviruso ėmėsi naujų apribojimų. EPA-ELTA nuotr.
Nuo gegužės 5 d. gyventojams reikės turėti neigiamą, ne vėliau nei prieš savaitę atliktą, COVID-19 testą, norint patekti į viešas vietas ir važiuoti viešuoju transportu.
Norintiems lankytis sporto renginiuose ir keliauti grupėms būtina turėti prieš 48 val. atliktą neigiamą testą ir visiškos vakcinacijos įrodymą.
Šeštadienį Kinijoje užfiksuota 10 700 koronaviruso atvejų, daugiausiai Šanchajuje. Daugeliui iš 25 mln. gyventojų artimiausiomis savaitėmis nurodyta likti namie.
Pekinas, kovo 15 d. (dpa-ELTA). Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi mano, kad jo šalis „nėra dalyvė“ Ukrainos kare po Rusijos invazijos. Per pokalbį telefonu su Ispanijos kolega José Manueliu Albaresu jis sakė, kad jo vyriausybė „nenori, jog sankcijos paveiktų Kiniją“, sakoma Kinijos užsienio reikalų ministerijos antradienio pranešime.
Pekinas iš esmės atmeta sankcijas ir „Kinija turi teisę ginti savo teisėtas teises ir interesus“, sakė jis. Ukrainos konfliktą jis pavadino „per daugelį metų besikaupiančių ir stiprėjančių Europos saugumo prieštaravimų produktu“.
Wang Yi nekomentavo JAV pranešimų, kad Rusija, prasidėjus karui Ukrainoje, paprašė Kinijos karinės ir ekonominės pagalbos, juos Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas anksčiau pavadino „piktybine“ JAV dezinformacija.
Ministerija mažai detalizavo, ką pirmadienį septynias valandas vyriausiasis Kinijos diplomatas Yang Jiechi aptarė su JAV prezidento Joe Bideno patarėju nacionalinio saugumo klausimais Jake’u Sullivanu. Jiedu vedė „atviras, nuodugnias ir konstruktyvias“ derybas, per kurias kalbėjosi ir apie įtemptus Pekino ir Vašingtono santykius dėl Taivano. Yang Jiechi buvo cituojamas sakęs, kad JAV vyriausybė nesilaiko savo įsipareigojimo susilaikyti nuo Taivano nepriklausomybės palaikymo. Jis taip pat reikalavo, kad Vašingtonas pripažintų, koks jautrus yra Taivano klausimas, ir nežengtų toliau „labai pavojingu keliu“.
Kinija laiko demokratinę salą Kinijos Liaudies Respublikos dalimi ir grasina ją atsiimti jėga, jei ji oficialiai paskelbs nepriklausomybę. JAV yra įsipareigojusios palaikyti Taivano gynybos pajėgumus ir aprūpina jį ginklais.
Kinijos karinė galia. Youtube.com
Vašingtonas, kovo 14 d. (AFP-ELTA). Rusija paprašė Kinijos karinės ir ekonominės pagalbos karui Ukrainoje, sekmadienį pranešė JAV žiniasklaida, praėjus kelioms valandoms, kai Baltieji rūmai perspėjo, jog Pekinas susidurs su rimtomis „pasekmėmis“, jei padės Maskvai išvengti sankcijų.
JAV pareigūnai žiniasklaidai sakė, kad Rusija paprašė karinės įrangos ir paramos iš savo pagrindinės sąjungininkės. Maskva taip pat prašė Pekino ekonominės pagalbos, kad išvengtų didelę žalą darančių sankcijų, kurias jai taiko dauguma Vakarų pasaulio šalių, rašo „The New York Times“, cituodamas anoniminius pareigūnus. Pareigūnai atsisakė paaiškinti, ko tiksliai Rusija prašė ir ar Kinija atsakė. Apie tai klausiamas Kinijos ambasados Vašingtone atstovas spaudai daugeliui leidinių sakė „niekada apie tai negirdėjęs“.
Pranešimai paskelbti praėjus vos kelioms valandoms, kai Baltieji rūmai paskelbė, kad aukšto lygio JAV delegacija pirmadienį Romoje susitiks su aukščiausiu Kinijos pareigūnu. Nacionalinio saugumo patarėjas Jake’as Sullivanas ir Kinijos komunistų partijos vyriausiasis diplomatas Yang Jiechi „aptars nuolatines pastangas valdyti konkurenciją tarp mūsų šalių ir Rusijos karo prieš Ukrainą poveikį regioniniam ir pasauliniam saugumui“, sakoma Nacionalinės saugumo tarybos atstovės Emily Horne pareiškime.
Pekinas tiesiogiai nepasmerkė Maskvos už jos pradėtą invaziją ir dėl įtampos tarp Rusijos ir Ukrainos didėjimo ne kartą kaltino NATO „plėtrą į rytus“, kartodamas Kremliaus skundą.
J. Sullivanas sekmadienį sakė, kad Baltieji rūmai „atidžiai stebi“, ar Kinija teikia materialinę ar ekonominę paramą Rusijai. „Neliksime nuošalyje ir neleisime jokiai šaliai kompensuoti Rusijai jos nuostolių dėl ekonominių sankcijų“, – sakė jis CNN laidoje.
Praėjusią savaitę Pekinas pareiškė, kad jo draugystė su Rusija išlieka „tvirta kaip uola“, nepaisant tarptautinio Maskvos pasmerkimo, ir leido suprasti, kad yra pasirengęs padėti tarpininkauti užbaigiant karą Ukrainoje.
Kinija netransliuos Anglijos „Premier League“ futbolo rungtynių klubams rengiantis išreikšti solidarumą su Ukraina. EPA-ELTA nuotr.
Pekinas, kovo 5 d. (AFP-ELTA). Kinijos bendrovės, turinčios Anglijos „Premier League“ futbolo lygos transliacijų teises, šį savaitgalį nerodys rungtynių nes klubai ruošiasi išreikšti solidarumą su Ukraina, prieš kurią Rusija pradėjo karą, informuoja AFP.
Vykstant karui Kinija laikosi atsargios diplomatinės politikos ir atsisako pasmerkti Rusijos agresiją nes Pekinas ir Maskva yra artimi partneriai.
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas vasario mėnesį Pekine pareiškė, kad „jų draugystė neturi ribų“, o šių valstybių abipusis troškimas pasipriešinti JAV įtakai, regis, gilėja.
Šį savaitgalį per Anglijos „Premier League“ futbolo rungtynes komandų kapitonai mūvės Ukrainos vėliavos spalvų raiščius, o prieš rungtynes bus paskelbta tylos minutė.
Tokie vaizdai turėtų būti matomi ir tarptautinėse transliacijose. Tačiau dvi Kinijos bendrovės „iQiyi Sports“ ir „Migu“ varžybų šį savaitgalį transliuoti nežada – jos buvo pašalintos iš TV programų anonsų.
Be to, penktadienį Pekine vyko Žiemos parolimpinių žaidynių atidarymo ceremonija, tačiau Kinijos valstybinė televizija neišvertė Tarptautinio parolimpinio komiteto prezidento Andrew Parsonso kalbos dalies, kurioje jis minėjo karą, bet tiesiogiai net neįvardino Rusijos ar Ukrainos.
2019 m. Kinijos valstybinė televizija CCTV nerodė rungtynių tarp Mančesterio „City“ ir Londono „Arsenal“ klubų po to, kai pastarosios žaidėjas Mesutas Ozilas išreiškė paramą uigūrams, Kinijos musulmonams Sindziango regione.
2020 m. „Premier League“ nutraukė transliavimo sutartį su Kinijos bendrove PPTV nes ši per pandemiją nesumokėjo 160 mln. svarų sterlingų (212 mln. JAV dolerių).
Marius Laurinavičius. Slaptai.lt nuotr.
Politikos analitikas Marius Laurinavičius aiškina, kad Kinijoje nepriklausomų verslų iš viso nėra, nepriklausomai nuo to, ar jie dideli, vidutiniai ar smulkieji. Pasak jo, labai panašios yra Rusijos ir Kinijos sistemos, kuriose verslai įgyvendina valstybės arba klanų interesus.
„Jeigu kas nors įsivaizduoja, kad Rusijoje yra koks nors nepriklausomas verslas, tai yra visiška nesąmonė. Lygiai taip pat yra ir Kinijoje. Jack Ma pavyzdys įrodo, kad modernios Kinijos įsivaizdavimas yra iliuzija“, – trečiadienį „Lietuvos verslo forumo“ diskusijoje teigė M. Laurinavičius.
Analitikas tikina, kad Jack Ma kompanijos Kinijoje susitraukimas ir Michailo Chodorkovskio areštas prieš du dešimtmečius Rusijoje yra panašios situacijos. Pasak jo, šie įvykiai įrodo, kad vykdyti nepriklausomą verslą Kinijoje ir Rusijoje nėra įmanoma.
„Šių šalių korupcijos bylose akivaizdžiai taip pat matyti, kad tai yra tarpusavio elito kovos dalis. Visus dalykus sudėjus į vieną vietą matosi, kad ten nėra nepriklausomo verslo“, – sakė M. Laurinavičius.
ELTA primena, kad tarp Vilniaus ir Pekino praėjusių metų pradžioje kilo įtampa. Tuomet Lietuva pasitraukė iš Kiniją ir Vidurio bei Rytų Europos valstybes vienijančio „17+1“ formato.
Vilniaus ir Pekino santykiai dar labiau paaštrėjo, kai Lietuva lapkričio mėnesį leido Vilniuje atidaryti Taivaniečių atstovybę. Kinija teigia, kad sprendimas pavadinti atstovybę „taivaniečių“ vardu rodo Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei, o tai, komunistinės valstybės atstovų įsitikinimu, prieštarauja „Vienos Kinijos“ politikai.
Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis prašo premjerės Ingridos Šimonytės Vyriausybės suteikti jam oficialius įgaliojimus imtis dialogo su Kinija, siekiant ištaisyti pašlijusius Lietuvos ir Pekino santykius. „Valstiečių“ lyderis teigia, kad vienintelė sąlyga, kurią turėtų įvykdyti valdantieji, – pakeisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą.
„Jei iš Jūsų niekas nesugeba ar nenori, aš prašau suteikti man oficialius įgaliojimus susitarti su Kinija ir ištaisyti Jūsų klaidas. Aš sutinku prisiimti atsakomybę išspręsti konfliktą tarp Lietuvos Respublikos ir Kinijos Liaudies Respublikos derybų keliu su vienintele sąlyga, kurią turės įvykdyti Lietuvos valdžia, – pakeisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą“, – savo feisbuko paskyroje rašo R. Karbauskis.
„Jei man, kaip tiesiančiam Jums pagalbos ranką, to padaryti nebus leista, tai bus tik dar vienas įrodymas, kad valdžia toliau meluoja visuomenei ir eskaluoja konfliktą su Kinija, nors galėtų jį lengvai užbaigti“, – pažymi jis.
Politikas Eltai teigė nusprendęs į valdančiuosius kreiptis savo feisbuko paskyroje, nes, pasak jo, valdžia į jo vadovaujamos „valstiečių“ šešėlinės Vyriausybės oficialius laiškus neatrašo.
„Čia realus prašymas. Aš pasirinkau tą formą dėl to, kad ši valdžia į šešėlinės Vyriausybės raštus iš viso nereaguoja, net jų neregistruodavo. Praktiškai kito būdo, be viešinimo per feisbuką, mes nematome“, – Eltai teigė R. Karbauskis.
„Valstiečių“ lyderis pažymi apie šį savo prašymą informavęs ir Prezidentūrą.
„Jeigu man derybos pavyktų, tai tokiu atveju būtų aišku, kad jos tiesiog pavyko, mes išgelbėjome Lietuvos ekonomiką. Jeigu jos nepavyktų, tai visi akmenys papultų ne į dabartinę valdžią, o į mane“, – pažymėjo jis.
Visgi politikas pripažįsta, kad šansų, jog Vyriausybė jam suteiks įgaliojimus derėtis su Kinija, – praktiškai nėra.
„99 proc., kad valdantieji nesutiks su mano siūlymu. Bet aš, tai padaręs, tiesiog paprasčiausiai žinau, kokie bus kiti mano žingsniai. Ir tie žingsniai yra, kad atsiranda mažytis šansas, jog po mano kito žingsnio, tai yra kreipimosi (į Kiniją – ELTA) ir pasakymo, kad mūsų valdžia apsimelavusi, Kinija netaikys maksimalių sankcijų Lietuvai“, – sakė R. Karbauskis.
Šalies vadovo patarėjas Ridas Jasiulionis Eltai patvirtino, kad R. Karbauskis apie Vyriausybei pateiktą prašymą Prezidentūrą informavo.
URK pirmininkė R. Karbauskio siūlymų nesureikšmina
Savo ruožtu Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkė Laima Liucija Andrikienė šių R. Karbauskio pasiūlymų nesureikšmina.
„Tai – vieno piliečio asmeninė iniciatyva, ir tik taip ji gali būti vertinama“, – Eltai teigė L. L. Andrikienė.
Slaptai.lt nuotraukoje – Dr. Laima Andrikienė
ELTA primena, kad pastarąją savaitę R. Karbauskis pranešė, jog jo vadovaujamos „valstiečių“ partijos narys Giedrius Surplys susitiko su Kinijos atstovybės Lietuvoje atstovais. Pasak politiko, G. Surplys gavo patikinimą, kad, Lietuvai pakeistus Taivaniečių atstovybės pavadinimą, Vilniaus ir Pekino santykiai pasitaisytų.
Apie „valstiečių“ užmegztus kontaktus su Kinijos valdžios atstovais patvirtino ir G. Surplys, teigdamas, kad susitikimo metu ne tik sužinojo „tikrąsias“ Pekino ir Vilniaus konflikto priežastis, bet kartu gavo ir „Lietuvos užsienio politikai naudingos informacijos“, kuria yra pasiryžęs pasidalinti, jei to paprašys suinteresuoti kolegos.
Lietuvai leidus Vilniuje veikti Taivaniečių atstovybei, paaštrėjo Vilniaus ir Pekino santykiai. Kinija teigia, kad sprendimas pavadinti atstovybę „taivaniečių“ vardu rodo Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei, o tai, komunistinės valstybės atstovų įsitikinimu, prieštarauja „Vienos Kinijos“ politikai. Dėl jai neįtinkančio atstovybės pavadinimo Kinija ėmė Lietuvai taikyti ekonominio ir politinio spaudimo priemones.
Xi Jinpingas: niekas negali nurodinëti Kinijai. EPA-ELTA nuotr.
Londonas, vasario 7 d. (dpa/PA Media-ELTA). Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss pareiškė, kad Folklando salos yra „britų šeimos dalis“, kai Kinija parėmė Argentinos pretenzijas dėl salų, esančių šalia Pietų Amerikos krantų.
L. Truss „Twitter“ tinkle parašė, kad „Kinija turi gerbti Folklando suverenitetą“, kai Argentinos prezidentas Alberto Fernandezas Pekino žiemos olimpinėse žaidynėse susitiko su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu.
Pasak pareiškimo, kuris buvo paskelbtas Kinijos ambasados Londone interneto svetainėje, abu lyderiai kalbėjo apie savo „gilią draugystę“, o Argentina prisijungė prie Kinijos infrastruktūros iniciatyvos „Juosta ir kelias“ – valstybės remiamos kampanijos siekiant daryti įtaką visame pasaulyje.
Be to, jie pasirašė susitarimą, kuriame Kinija dar kartą patvirtino remianti Argentinos pretenzijas į Folklando salas, o A. Fernandezas palaikė Xi vienos Kinijos politiką, kuri teigia, kad Taivanas yra Kinijos dalis.
Pareiškime teigiama, kad Argentina turėtų turėti galimybę „visiškai įgyvendinti savo suverenitetą Malvinų (Folklando) salų klausimu“.
Tačiau L. Truss sakė: „Visiškai atmetame bet kokius klausimus dėl Folklando suvereniteto. Folklandas yra britų šeimos dalis ir mes ginsime jų apsisprendimo teisę. Kinija turi gerbti Folklando suverenitetą“.
Kinijos komunistų partijai priklausančio laikraščio anglų kalba „China Daily“ žurnalistas Chen Weihua atsakė L. Truss: „Tačiau JK gali mesti iššūkį Kinijos suverenitetui į Pietų Kinijos jūrą siųsdama karinio jūrų laivyno laivus?“
„Kinija bent jau nesiuntė savo karinio jūrų laivyno prie Malvinų, ar to, ką vadinate Folklandu“, – rašė jis.
URK pirmininkė Laima Andrikienė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) su Seimo delegacija viešinti Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Liucija Andrikienė akcentuoja, kad amerikiečiai reiškia didelį palaikymą Lietuvai dėl užimtos laikysenos Taivano atžvilgiu.
„Jungtinės Amerikos Valstijos šiuo klausimu yra neabejotinai didelės Lietuvos sąjungininkės, nekvestionuojančios mūsų žingsnių. Nebuvo vakar nė vieno susitikimo, kuriame būtume nesulaukę pagyrų Lietuvai už paramą Taivanui, už veikimą“, – Eltai teigė L. L. Andrikienė.
Komiteto pirmininkė pabrėžia, kad JAV parama Taivanui apskritai yra labai didelė.
„Taivano draugų grupė Amerikos Kongrese ir Senate, abejuose rūmuose, yra tarp pačių didžiausių. Galbūt juos kongresmenų, narių skaičiumi lenkia tik Izraelio draugų grupė ir tai labai daug pasako. Simpatijų Taivanui čia yra labai daug, jie turi labai daug galingų, įtakingų draugų“, – sakė L. L. Andrikienė.
„Čia nėra tokių partinių skirtumų: ir demokratai, ir respublikonai iš tikrųjų yra labai vieningi šiuo klausimu, stebėtinai vieningi“, – taip pat pridūrė ji.
Paklausta, kaip JAV yra vertinamas Slovėnijos sprendimas planuojamos atstovybės Liublianoje pavadinime vartoti žodis „Taibėjus“, politikė akcentavo, kad apie kitų valstybių pozicijas delegacija susitikimuose nediskutavo.
ELTA primena, kad sausį Slovėnijos ministras pirmininkas Janezas Janša tarsi užsiminė apie kiek kitokius valstybės siekius Taivano atžvilgiu. Jis tvirtino, kad remia Lietuvos Vyriausybę dėl patiriamo spaudimo iš Kinijos. Tada J. Janša interviu vienam Indijos transliuotojui pareiškė, kad Slovėnija derasi su Taivanu dėl galimybės „apsikeisti atstovybėmis“. Jis interviu metu vartojo žodį „Taivanas“, ne „Taibėjus“.
„Mes neaptarinėjome su Amerikos kolegomis Slovėnijos ar kurių kitų valstybių pavyzdžių, mes kalbėjome apie Lietuvą, apie dabartinę situaciją, apie išmintingų ir efektyvių sprendimų paieškas, kaip mes turėtume suvienyti jėgas ir siekti Lietuvai reikalingų tikslų“, – sakė L. L. Andrikienė.
Politikė pažymi, kad amerikiečiai mato Lietuvą kaip sąjungininkus kovoje už demokratiją pasaulyje. L. L. Andrikienė įsitikinusi, kad ši partnerystė su JAV Lietuvai duos apčiuopiamos naudos.
„Lietuva yra sudėtinė demokratijų aljanso dalis, ir mes turime stiprinti šį aljansą, nes pasaulyje yra labai aiški atskirtis ir labai ryški kova: demokratijos prieš autokratijas. Ir jie (amerikiečiai – ELTA) mato mus šitame demokratinių valstybių aljanse kaip sąjungininkus. Taivanas yra galingas Jungtinių Amerikos Valstijų partneris, abi pusės turi milžiniškos naudos ir Lietuvos atsiradimas šioje draugijoje ir Lietuvai duos, aš tuo visiškai neabejoju, apčiuopiamos naudos“, – akcentavo politikė.
L. L. Andrikienė priminė ir ieškinį, pateiktą Pasaulio prekybos organizacijai prieš Kiniją dėl jos spaudimo Lietuvai, kuriam pareiškė palaikymą JAV.
„Jungtinės Amerikos Valstijos tą pačią dieną pareiškė, kad taip pat dalyvaus byloje Europos Sąjungos pusėje ir taip pat Lietuvos pusėje.
Australija tą patį pareiškė, nes valstybė yra pavargusi nuo Kinijos provokacijų ir spaudimo. Mes laukiame kitų draugiškų šalių prisijungimo ir Kinijos Liaudies Respublikai tuo būdu bus išsiųsta labai aiški žinia, kad šis elgesys, kurį jie sau leidžia, kalbėdamiesi su Lietuva, ir kaip jie elgiasi su mumis, yra visiškai nepriimtinas. Ir pagal PPO taisykles valstybė narė šitaip elgtis negali, taisyklės galioja visiems tos pačios, kad ir kokia didelė toji valstybė bebūtų“, – sakė ji.
Prašoma JAV padėti atverti naujas rinkas Indijos ir Ramiojo vandenyno regione
URK pirmininkės teigimu, delegacijos susitikimuose su JAV politikais taip pat prašoma amerikiečių pagalbos bei paramos padėti atverti Lietuvai naujas rinkas Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, siekiant kompensuoti patiriamus nuostolius dėl paaštrėjusių santykių su Kinija.
Demokratija
„Jungtinės Amerikos Valstijos yra tikrai galingos šiame regione, ir jie mums galėtų labai smarkiai padėti. Jie turi vadinamąjį strateginį dialogą su to regiono šalimis, ir mes galėtume irgi būti jo dalimi tuo tikslu, kokį sakiau, kad mes turėtume prieigą prie tų valstijų rinkų. Jeigu Kinijos rinka dabar mums yra beveik užsidariusi ar užsidariusi ir nežinoma, kiek tai truks, mes turime turėti alternatyvas ir diversifikuoti mūsų produktų kelius tame regione“, – teigė L. L. Andrikienė.
„Tai amerikiečiai labai gerai supranta ir iš tikrųjų remia. Esame čia tam, kad konkretūs darbai būtų pradėti daryti artimiausiu metu, nes laikas mums taip pat yra labai svarbus“, – pažymėjo ji.
Seimo Užsienio reikalų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų atstovai vasario 2−4 dienomis Vašingtone dalyvauja susitikimuose su Jungtinių Amerikos Valstijų Senato ir Atstovų Rūmų, JAV administracijos ir nevyriausybinių organizacijų atstovais.
Lietuvos atstovai su JAV kolegomis ketina aptarti saugumo ir gynybos klausimus Baltijos regione, JAV paramą Lietuvai, Rusijos keliamas grėsmes Europoje, ypač Ukrainos pasienyje, NATO ir Rusijos bei JAV ir Rusijos dialogų perspektyvas, Lietuvos ir Kinijos santykių dinamiką, taip pat Lietuvos ir JAV strateginio dialogo dėl bendradarbiavimo Indijos ir Ramiojo vandenynų regione klausimus.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. URM nuotr.Gintaras Visockas. Slaptai.lt foto
Gintaras Visockas
Jei manęs paklaustumėte, ar ministras Gabrielius Landsbergis privalo atsistatydinti dėl dabartinės sumaišties užsienio politikoje, – sulauktumėte teigiamo atsakymo. Lietuvos užsienio reikalų ministerija grubiai nusižengė padorumo principams jau vien dėl to, kad vienašališkai sulaužė 1991-aisiais metais su Kinija pasirašytą sutartį, esą oficialusis Vilnius su Taivanu bendraus tik sulaukęs Pekino palaiminimo. Taip, bėgant metams tarptautiniai susitarimai keičiami, tačiau tik ne tokiu būdu, kokį pasirinko ponas G.Landsbergis, – slapta, neinformavęs antrosios pusės.
Antroji priežastis, kodėl dabartinis Lietuvos diplomatijos šefas vertas rimtų priekaištų, – jis nepajėgia numatyti visų pasekmių. Primityviai paskaičiavo, jog Lietuvos ir Kinijos prekyba nėra įspūdinga, tada nusprendė pamokyti per milijardą gyventojų turinčią šalį. O kad komunistinis Pekinas spaus Europos Sąjungą, jog ši liautųsi prekiavusi su „išsišokėle Lietuva“, ir Vakarų verslininkai išgirs Kinijos prašymus, – nepagalvojo. Klysti – žmoniška. Mes visi klystame. Tačiau už klaidas reikia atsakyti.
Situacija, į kurią patekome, – sudėtinga. Dar trupučiukas, ir tarptautinėje arenoje, man regis, atrodysime kaip didžiausi nevykėliai. Lietuvos prezidentas tvirtina, jog Taivano atstovybės atidarymo aplinkybės su juo nederintos, Lietuvos URM dievagojasi, kad su prezidentu Gitanu Nausėda viską derino, opozicijoje esantis Ramūnas Karbauskis garsiai šaukia, jog, sugrįžę valdžion, jie būtinai peržiūrėsią santykius su Taibėjimi ir Pekinu. Suprask, Taivano atstovybės Lietuvoje nebeliks.
M. Saakašvilio šalininkų protesto akcija Kijeve. EPA-ELTA nuotr.
Žiūrėk, dar imsime kivirčytis net su Taivaniu. Taibėjus šiandien jau turi moralinę teisę iš nuostabos gūžčioti pečiais – nespėjo prilipti prie sienos Taivano atstovybės užrašas Vilniuje, o Lietuvoje jau kalbama, jog „atstovybės atidarymas Taivano vardu buvo amžiaus klaida“. ES verslininkai mus taip pat įtrauks į „padidinto pavojingumo šalių registrą“, nes Lietuva su visais pykstasi, riejasi, visus moko, kaip šie privalo gyventi. Net Amerika, kuri mus kol kas visomis keturiomis remia ir kurios parama mums gyvybiškai reikalinga, vieną kartą nuo mūsų nusisuks. Nusisuks todėl, kad Lietuva – labai maža, o problemų kelia tiek, tarsi būtų viena iš svarbiausių figūrų Europos šachmatų lentoje.
Šitaip priekaištaudamas Lietuvos užsienio politikos formuotojams jokiu būdu nepamirštu kiniškų nuodėmių. Engdama uigūrus ir tibetiečius Kinija elgiasi kiauliškai. Dėl uigūrų ir tibetiečių persekiojimo oficialusis Pekinas nusipelno griežčiausių priekaištų. Bet ar Lietuva pajėgi stot į dvikovą su kiniškuoju Drakonu net turėdama Vakaruose sąjungininkių?
Belieka prisipažinti: kuo toliau, tuo labiau nebesuprantu Lietuvos laikysenos tarptautinėje arenoje. Nebeatskiriu, kur mūsų žioplumo ir kur mūsų sąmoningos klaidos? Kaip dabar formuosime, pavyzdžiui, savo požiūrį dėl neramumų Kazachstane? Vėl dėmesį sukoncentruosime tik į žmogaus teises, korupciją, benzino kainas, ar vis tik analizuosime ir geopolitinius faktorius – kur link dreifuoja ši didelė, įtakinga, daug gamtinių iškelių turinti šalis? Jei po visų „spalvotųjų revoliucijų“ Kazachstanas atsidurs Vladimiro Putino glėbyje, – kokia tikroji permainų vertė? Štai kiek jėgų įdėjo Michailas Saakašvilis, reformuodamas Gruziją (Sakartvelą), bet jo mylima šalis vėl, vaizdžiai tariant, pavergta Kremliaus, neteko teritorijų, o pats reformatorius – kalinamas netoli Tbilisio. Dar nežinia, ar gyvas išeis iš kalėjimo, mat jo asmeniškai nekenčia ponas V.Putinas.
Demokratija, žmogaus teisės, laisvoji ekonomika – itin svarbūs argumentai. Bet pats metas imt analizuot priežastis, kodėl pažangiosios reformos taip sunkiai įsitvirtina kaimyninėse šalyse. Beje, mums svarbu narplioti ne gruzinų, ne ukrainiečių, ne kinų, ne kazachų padarytas klaidas. Narpliokime, ką mes, lietuviai, neteisingai darome, kur mes pražiopsojome, nenumatėme, neįžvelgėme. Suprantu, svetimus klystkelius analizuoti kur kas maloniau, nei savuosius. Bet tokia laikysena niekur neveda – nebent į akligatvį.
Istorikas Algimantas Liekis. Azerbaidžano Mokslų Akademija. 2017.03.15 diena
Šiandien noriu papasakoti apie vieną grubią mūsų diplomatijos klaidą, kurią regėjau savo akimis. Omenyje turiu 2017 metų kovo 15 dieną, kuomet Azerbaidžano Mokslų Akademijos Centrinėje mokslų bibliotekoje buvo iškilmingai pristatyta į rusų kalbą išversta Lietuvos istoriko Algimanto Liekio (1943-2019) knyga „Tautų kraustymai Kaukaze XX amžiuje“. Į Centrinę mokslų biblioteką išklausyti lietuvių istoriko A.Liekio paskaitos susirinko daug Azerbaidžano istorikų, mokslininkų, politikų, diplomatų, istoriją studijuojančių studentų. Diskusiją filmavo pagrindinės Azerbaidžano televizijos, į salę sugužėjo daug žurnalistų iš įtakingų azerbaidžanietiškų leidinių.
O dabar atspėkite, ko tame renginyje istorikas A.Liekis pasigedo? Jis buvo nustebęs, jog į pokalbį Azerbaidžano istorijos aktualijomis neatvyko nė vienas Lietuvos ambasados Azerbaidžane darbuotojas. Aš taip pat buvau apstulbęs. Juk apie tai, kad Baku mieste viešės lietuvių istorikas, parašęs veikalą apie Azerbaidžaną, tuometiniai Lietuvos ambasados vadovai buvo informuoti gerokai iki kovo 15-osios. O ir kitų, kur kas svarbesnių renginių, kaip vėliau paaiškėjo, Lietuvos ambasada Azerbaidžane neturėjo. Svarbu pabrėžti ir tai, kad Azerbaidžane reziduojantys Lietuvos diplomatai net nesiteikė pakviesti A.Liekio į svečius bent jau kitą dieną. Juolab neprašė, kad šis jiems padovanotų bent vieną savo veikalo egzempliorių. Tiesa, istorikas A.Liekis vis vien viešėjo Lietuvos ambasadoje Azerbaidžane ir jos atstovams padovanojo keletą savo veikalo tiek lietuvių, tiek rusų kalbomis egzempliorių. Bet tai buvo daugiau jo, o ne ambasados iniciatyva. Iš kur tai žinau? Pats dalyvavau tiek diskusijose Azerbaidžano Mokslų Akademijoje, tiek gurkšnojant kavą Lietuvos atstovybėje Baku.
Tad kokia maniškė versija, kodėl Lietuvos diplomatai ignoravo renginį Azerbaidžano Mokslų Akademijoje?
Algimanto Liekio veikalas „Tautų kraustymai Kaukaze XX amžiuje” rusų kalba. Slaptai.lt foto
Dabar, prabėgus po to įvykio penkeriems metams, daugmaž viskas – kaip ant delno. Azerbaidžane reziduojantys mūsų diplomatai nepagerbė istoriko A.Liekio tik todėl, kad norėjo … įsitikeikti Armėnijai. Būtent – nenorėjo supykdyti oficialiojo Jerevano. Mat istorikas A.Liekis savo knygoje be užuolankų tvirtino, jog Kalnų Karabachas – tai Azerbaidžano teritorija, nenutylėjo aplinkybių, kaip prieš kelis šimtus metų armėnai buvo masiškai perkeliami į šiandieninio Azerbaidžano teritoriją, pasakojo apie teroristines „Dašnakcutiun“, ASALA, Krunk organizacijas, žudžiusias turkų diplomatus, vijusias azerbaidžaniečius iš Jerevano ir Kalnų Karabacho regionų.
Istorikas Algimantas Liekis. Interviu su Azerbaidžano žurnalistais. 2017.03.15 diena. Slaptai.lt nuotr.
Mano supratimu, tai – tikrieji šio ignoravimo motyvai. Oficialiai Lietuva gerbia Azerbaidžano teritorinį vientisumą, teigia, jog Kalnų Karabachas – neatsiejama Azerbaidžano teritorija, o iš tiesų slapta talkina neteisėtai Kalnų Karabachą užgrobusiai Armėnijai. Vaizdžiai tariant, pataikauja agresorei, tegul ir ne tokiai milžiniškai kaip Rusija.
Tokio pobūdžio lietuviški gudravimai – ne tik nesuprantami, bet ir smerktini. Tiesos neieškanti Lietuva – bjauri Lietuva. Jei manome, kad mūsų akibrokšto 2017-ųjų kovo 15-ąją neperprato Azerbaidžanas, – kvailai elgiamės. Jei įsivaizduojame, kad apie 2017-ųjų kovo 15-osios dviveidystę Azerbaidžanas neinformavo, sakykim, Turkijos, mūsų sąjungininkės NATO aljanse, – vadinasi, patys save apgaudinėjame.
Nebūkim naivūs – Pasaulis puikiai mato, kuomet elgiamės nenuoširdžiai, meluojame, taikome dvigubus standartus. O tai reiškia, kad matydamos mūsų nenuoseklumus kaimyninės šalys turi moralinę teisę mums atsakyti tuo pačiu – nesilaikyti duoto žodžio, išduoti, nepastebėti mūsų bėdų…
Gabrielius Landsbergis ir Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda kritiškai įvertino Užsienio reikalų ministerijos darbą. Šalies vadovo teigimu, praėjusiais metais Gabrieliaus Landsbergio vadovaujama ministerija priėmė sprendimus ne visiškai įvertinusi pasekmes. Apskritai, neslepia G. Nausėda, kartais jam susidaro įspūdis, kad kai kurie už Lietuvos užsienio politiką atsakingi asmenys užsienio politiką įsivaizduoja tiesiog kaip kalbėjimą apie principus sėdint sėdmaišyje.
„Reikia pripažinti, kad kartais susidaro įspūdis, jog mūsų užsienio politikos kai kurie dalyviai įsivaizduoja užsienio politiką kaip sėdėjimą sėdmaišyje atsidarius langą ir per tą langą garsiai teigiant tam tikrus savo užsienio politikos principus. Vien to nepakanka. Vien tik sėdėti sėdmaišyje negalima, nes pirmiausia reikia pasižiūrėti per langą, kas yra apačioje ir, svarbiausia, reikia išeiti iš kambario ir kalbėti su sąjungininkais, kad tie mūsų užsienio politikos principai, kuriuos mes įgyvendiname, rastų pritarimų ir, kad mes rastume sutarimą, pirmiausia tarp ES valstybių ir, be jokios abejonės, kalbėdamiesi ir su transatlantiniais partneriais“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė G. Nausėda.
„Atrodo, kad iki galo tai nebuvo padaryta. Aš manau, kad tai yra darbas, kurį privalome daryti visi, pradedant prezidentu ir baigiant ambasadoriais. Ir tą darbą aš Europos Sąjungoje darau tikrai labai aktyviai, kalbėdamas su ES institucijų vadovais, kad jie panaudotų visus instrumentus, kurie yra būtini vienai iš Kinijos spaudimą patiriančių valstybių – Lietuvai“, – teigė prezidentas, ypač pažymėdamas, kad užsienio politikoje sprendimus būtina priimti gerai įvertinus galimas jų pasekmes.
O tai, G. Nausėdos vertinimu, Užsienio reikalų ministerijai praėjusiais metais sekėsi ne itin gerai.
„Šioje vietoje buvo kliuvinių ir dabar reikia tuos kliuvinius ištaisyti, kad dėl to nekentėtų mūsų verslas“, – teigė prezidentas.
Užsienio reikalų ministerijos inicijuota Lietuvos politika Kinijos atžvilgiu, leido suprasti šalies vadovas, yra kaip tik vienas pavyzdžių, kai nebuvo tinkamai įvertintos sprendimų pasekmės.
„Aš manau, kad yra tam tikrų problemų prognozuojant mūsų užsienio politiką. Taip, mes kalbėjome, kad Lietuva patiria mažai naudos iš formato, kuris buvo vadinamas 17+1. Tačiau nuo to laiko (kai Lietuva 17+1 formatą paliko – ELTA) mes nelabai sugebėjome įtikinti kitus mūsų partnerius, kad šis formatas yra mažai perspektyvus nemažai daliai Rytų Europos valstybinių. Jos vis dar lūkuriuoja. Ir, manyčiau, kad mūsų užsienio politikos priedermė yra ieškoti sąjungininkų ir daugiau rasti supratimo tarp mūsų partnerių“, – teigė G. Nausėda, tame pačiame kontekste paminėdamas ir Lietuvos konfliktą su Kinija sukėlusį sprendimą atidaryti Vilniuje Taivaniečių atstovybę.
„Gaila, kad atstovybės pavadinimas tapo tuo esminiu vyksniu, kuris veikia labai stipriai mūsų santykius su Kinija. Pats Taivano atstovybės atidarymas buvo ir derintas, ir svarstytas. Tiek mes, tiek Taivanas gali atidaryti atstovybę, kuri nėra diplomatinė atstovybė. Tačiau pagrindinė kibirkštis kilo dėl pavadinimo ir dabar mes turime kovoti su pasekmėmis“, – sakė G. Nausėda.
Prezidentas pažymėjo, kad klaida šiuo atveju buvo ne atstovybės atidarymas, bet pasirinktas jos pavadinimas. Be to, pridūrė G. Nausėda, šio pavadinimo Užsienio reikalų ministerija su juo nederino.
„Ne Taivaniečių atstovybės atidarymas buvo klaida, o pavadinimas, kuris nebuvo derintas su manimi“, – teigė G. Nausėda.
Prisaikdintas Pekinui ištikimas Honkongo parlamentas. EPA-ELTA nuotr.
Honkongas, sausio 3 d. (AFP-ELTA). Kinijos centrinė vyriausybė toliau sėkmingai plečia savo įtaką Honkonge. Pirmadienį prisaikdintas pirmasis Honkongo parlamentas, kuriam pagal naują Rinkimų įstatymą priklauso beveik vien Pekinui ištikimi parlamentarai.
Per simbolinę ceremoniją, kurioje atsispindėjo nauja Honkongo politinė tikrovė, 90 deputatų davė priesaiką. Dėl ceremonijos miesto herbas posėdžių salėje buvo pakeistas Kinijos herbu.
Parlamento rinkimai pirmą kartą vyko vadovaujantis naujuoju Rinkimų įstatymu, kuris drastiškai sumažina tiesiogiai renkamų deputatų ir daug kartų padidina Pekinui ištikimų atstovų skaičių.
Visi kandidatai prieš balsavimą buvo tikrinami dėl jų „patriotizmo“ ir politinio lojalumo Kinijai.
Didžiausios prodemokratiškos partijos savo kandidatų nekėlė. Daugelis žinomų opozicionierių, tarp jų daug tų, kurie per ankstesnius rinkimus laimėjo mandatus parlamente, dėl nusižengimų vadinamajam Nacionaliniam saugumo įstatymui buvo sulaikyti, eliminuoti iš rinkimų arba pabėgo į užsienį. Rinkėjų aktyvumas siekė tik apie 30 proc. G7 ir kitos Vakarų šalys kritikavo rinkimus, vadindamos juos nedemokratiškais.
Prof. R. Rudzkis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Neapgalvotas Lietuvos leidimas atidaryti Taivaniečių atstovybę Vilniuje yra puiki dingstis Kinijai parodyti, kaip Pekinas gali pamokyti jos politikai prieštaraujančias valstybes, sako ekonomistas Rimantas Rudzkis. Be kita ko, jis neabejoja, kad spaudimo priemonės skaudžiai smogs Lietuvai ypač svarbiai apdirbamajai pramonei ir išeitį, patyrus minimalius nuostolius, galima rasti tik su partnerių parama.
„Įsteigę atstovybę ne Taibėjaus, o Taivano vardu, davėme Kinijai puikų pretekstą, kodėl Kinija dabar gali visam pasauliui parodyti, kaip ji tą Lietuvą pamokys. To preteksto nebuvo galima jokiu būdu duoti. Kas nusprendė šitaip pasielgti, matyt, nesupranta nei Kinijos istorijos, realijų, nei galimybių“, – pirmadienį „Žinių radijui“ sakė R. Rudzkis.
Jo teigimu, konfliktas su Pekinu paliks gilų neigiamą pėdsaką Lietuvos patrauklumui investicijoms. Didžiausią riziką ekspertas įžvelgia apdirbamosios pramonės sektoriui, kuris, primena R. Rudzkis, sudaro didžiausią šalies ekonomikos dalį.
„Investicinį klimatą sugadiname iš karto. Todėl, kad pagrindinis pasaulio fabrikas yra Kinija. O pas mus apdirbamoji pramonė yra variklis. (…) Šituo sprendimu sudarytos didžiulės problemos, bent jau didžiulių problemų grėsmė apdirbamajai pramonei, tai matėsi iš karto“, – teigė ekonomistas.
„Jei turi problemų su Kinija, tai labai apsunkina apdirbamosios pramonės eksportą“, – tęsė jis.
R. Rudzkio įsitikinimu, konfliktui aštrėjant, gamintojai spaudimo pasekmes ilgainiui pajus, be to, įmonės gali stabdyti plėtrą Lietuvoje arba perkelti veiklą į užsienio valstybes.
„Buvau visiškai apstulbintas šitos valstybės politikos formuotojų sprendimų. Ir jau matome, kad spaudimas tikrai didelis. Aišku, ne žaibiškai tai atsilieps pramonei, bet tie, kas planavo plėtrą Lietuvoje, ar esamų įmonių, ar naujų statybą, dabar tikrai pasvarstys, ar geriau neplanuoti to kaimyninėse šalyse“, – sako ekonomistas.
E. Rudzkis nemano, kad politikams dar yra kelias atgal ištaisyti santykius su Pekinu.
„Mes neturime prarasti veido. Kaip atrodys, jei staiga lietuviai paims ir atšauks sprendimą, kai pusę metų šneka, koks jis buvo teisingas“, – pabrėžė R. Rudzkis. Eksperto įsitikinimu, Lietuvai šiuo metu gali padėti tik Jungtinės Amerikos Valstijos, ypač – Europos Sąjunga (ES), kuri pagelbėti Lietuvai privalo.
„ES institucijos turi ginti kiekvieną šalį. Šiandien bus smaugiama Lietuva, po metų kita šalis, dar po metų – vėl kita. Jei yra ES, kuri turi savo atstovą užsienio politikai, – ji turi įsijungti. O su visa ES pyktis Kinijai, žinoma, jau ne su Lietuva. Jei pavyks į tą diskusiją, priešpriešą, įtraukti ES, tada galima tikėtis su minimaliais nuostoliais išeiti“, – neabejojo ekspertas.
„Nors mūsų reputacija tos pačios ES koridoriuose jau sugadinta gerokai“, – pridūrė R. Rudzkis.
ELTA primena, kad įtampa tarp Vilniaus ir Pekino kilo dar gegužės mėnesį, Lietuvai pasitraukus iš Kiniją ir Vidurio bei Rytų Europos valstybes vienijančio „17+1“ formato.
Valstybių dvišaliai santykiai dar labiau pašlijo lapkričio viduryje, Vilniuje atidarius pirmąją pasaulyje Taivano atstovybę salos, o ne jos sostinės Taibėjaus pavadinimu. Nors oficialiai vadinama Taivaniečių atstovybe, o Lietuva tikina, kad ji skirta ekonominei ir kultūrinei, o ne diplomatinei partnerystei plėtoti, Pekinas kaltina Lietuvą pažeidus „Vienos Kinijos principą“. Kinijos karys. Youtube.com
Reaguojant į šį žingsnį Kinijos valdžia pažemino Lietuvos diplomatinio atstovavimo lygmenį iki reikalų patikėtinių. Dar vasarą buvo atšauktas Kinijos ambasadorius Lietuvoje, o praėjusią savaitę nuotoliniu būdu pradėjo dirbti Pekiną palikę Lietuvos diplomatai.
Gruodžio pradžioje Lietuvos verslas pranešė apie nesėkmingus bandymus Kinijoje išmuitinti savo prekes, nes Lietuva buvo išbraukta iš Kinijos muitinės sistemos, dėl ko sutriko lietuviškų prekių eksportas į Kiniją. Nors, tikėtina, tyčia išbraukta iš sistemų, Lietuva vėliau vėl joje atsirado, Kinijos ekonominis spaudimas nesibaigė, – Pekinas gruodžio pradžioje liepė tarptautinėms bendrovėms nutraukti ryšius su Lietuva, kitaip šioms grėstų pašalinimas iš Kinijos rinkos.
Lietuvos tiesioginė prekyba su Kinija yra nedidelė, tačiau jos į eksportą orientuotoje ekonomikoje veikia šimtai įmonių, gaminančių tokius produktus kaip baldai, lazeriai, maisto produktai ir drabužiai, skirtus tarptautinėms bendrovėms, kurios parduoda šias prekes Kinijai.
Savo ruožtu eurokomisaras Virginijus Sinkevičius praėjusį pirmadienį žiniasklaidai atskleidė, kad Kinijos spaudimas gali skaudžiai smogti Lietuvos ekonomikai, tačiau kol kas Europos Komisija situaciją gali tik vertinti ir stebėti, kokia bus tolesnių Pekino veiksmų įtaka. Anot V. Sinkevičiaus, pradėti derybas dar anksti, kadangi tikrąsias Kinijos valdžios taikomas spaudimo priemones įvardyti sudėtinga.
„Daugelis spaudimo priemonių yra tokios „po stalu“, kurias labai sudėtinga užfiksuoti ir pasakyti, kad prie to prisidėjusi valstybė“, – sakė jis.
Taivano prezidentė Tsai Ing-wen
Taipėjus, sausio 1 d. (AFP-ELTA). Taivano prezidentė konflikte su Kinija paragino Pekiną nutraukti savo „karinį avantiūrizmą“. „Karinių priemonių naudojimas yra visiškai nepriimtinas, kad būtų išspręsti nesutarimai tarp abiejų pusių“, – savo Naujųjų metų kalboje šeštadienį sakė šalies vadovė Tsai Ing-wen. Šiuo metu abiejų šalių santykiai yra kaip niekad įtempti.
2016-aisiais Tsai Ing-wen stojus prie Taivano vairo, Kinija padidino karinį ir diplomatinį spaudimą salai. Pastaruoju metu daugėjo incidentų, kai kinų naikintuvai pažeisdavo Taivano oro gynybos erdvę.
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas savo Naujųjų metų kalboje pareiškė, kad „visiškas mūsų tėvynės suvienijimas“ yra „bendras žmonių Kinijoje ir Taivane noras“. Pekinas laiko Taivaną separatistine provincija, kuri vėl turi būti sujungta su žemynine dalimi, jei reikės – karine jėga. Taivanas 1949 metais po komunistų triumfo pilietiniame kare atsiskyrė nuo Kinijos.
Kartu Pekinas mėgina tarptautiniu mastu izoliuoti Kiniją. Po dešimtmečių spaudimo iš Kinijos oficialiai Taivaną pripažįsta tik 14 šalys. Neseniai Nikaragva nutraukė savo diplomatinius santykius su Taivanu. Kinija tada šioje Centrinės Amerikos šalyje penktadienį vėl atidarė savo ambasadą.
Kinijos karys. Youtube.com
Pekinas, gruodžio 30 d. (ELTA). Kinija dar kartą įspėjo Taivaną dėl drastiškų padarinių, jei šis imsis tolesnių žingsnių oficialios nepriklausomybės link, praneša agentūra „Reuters“.
„Jei nepriklausomybės siekiančios separatistinės jėgos Taivane naudos jėgą ar net peržengs raudoną liniją, mes būsime priversti imtis drastiškų priemonių“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė Ma Xiaoguangas, Taivano reikalų biuro atstovas. Kinija, anot jo, toliau darys viską, kas yra jos galioje, kad taikiai susijungtų su Taivanu, tačiau imsis veiksmų, jei Taivano nepriklausomybės siekis taps nevaldomas.
Taivano žemyninės dalies reikalų taryba po šio pareiškimo paragino vyriausybę Pekine „rimtai persvarstyti savo poziciją dėl Taivano ir teisingai įvertinti situaciją“.
Kinija demokratiškai valdomą Taivaną laiko savo teritorija ir per pastaruosius dvejus metus padidino karinį ir diplomatinį spaudimą, siekdama įtvirtinti savo suvereniteto teises.
Čekijos prezidentas M. Zemanas. EPA-ELTA nuotr.
Praha, gruodžio 27 d. (ELTA). Čekijos ambasadorius Kinijoje Vladimiras Tomšikas šalies prezidento Milošo Zemano prašymu išreiškė paramą artėjančioms Pekino žiemos olimpinėms žaidynėms. Diplomato žodžius pirmadienį cituoja naujienų agentūra ČTK.
„Prezidentas (Zemanas) man sakė, jog jei jis negalės vykti į Pekino žiemos olimpines žaidynes, tai prašys manęs, kaip ambasadoriaus, dėti visas pastangas palaikyti jas“, – interviu Kinijos dienraščiui „Beijing Daily“ pareiškė V. Tomšíkas.
M. Zemanas priėmė ambasadorių šią vasarą, kai V. Tomšikas atostogavo Čekijoje. Jų pokalbio tema buvo olimpinės žaidynės Pekine.
JAV, protestuodamos prieš žmogaus teisių pažeidinėjimą Kinijoje, gruodžio 6 d. paskelbė Pekino žiemos olimpinių žaidynių diplomatinį boikotą. Prie jų jau prisijungė Australija, Jungtinė Karalystė ir Kanada, daugelis Europos Sąjungos šalių.
XXIV žiemos olimpinės žaidynės vyks Pekine 2022 metų vasario 4-20 dienomis. Kinijos sostinė kaip jų rengimo vieta buvo pasirinkta Tarptautinio olimpinio komiteto sesijoje Kvala Lumpūre 2015 metų liepos 31 d.
Rimas Varkulevičius. Simono Švitros (ELTA) nuotr.
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos (LPPARA) prezidentas Rimas Varkulevičius įsitikinęs, kad spręsti Lietuvos ir Kinijos konfliktą, kurio pasekmes jaučia verslas, reikia nedelsiant, visų pirma – kuo greičiau pradėti trišales derybas tarp Lietuvos, Europos Komisijos (EK) ir Kinijos institucijų.
Jo teigimu, laiko lūkuriuoti nebėra, kadangi netolimoje ateityje Lietuvos įmonės rizikuoja dar labiau nukentėti nuo Pekino taikomų spaudimo priemonių.
„Reikėtų truputį pragmatiškiau pasižiūrėti į grėsmes, kurios susiformuos per ateinančius laikotarpius ir tie periodai labai trumpi. Ponai, mes nebeturime laiko laukti – kita savaitė, dar kita. Mano kolega Vidmantas Janulevičius (Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas – ELTA) sako, kad tūkstantis konteinerių ar daugiau stovi Kinijos uostose, kurie neišplaukia. Mūsų nariai siunčia ekrano nuotraukas, kur parašyta: „Lietuva – error (angl. klaida – ELTA)“. Lietuva neįrašyta į Kinijos muitinės katalogus ar apskaitos formatus“, – pirmadienį „Žinių radijui“ sakė R. Varkulevičius.
Verslo atstovas neabejoja, kad surinkus tokią informaciją nedelsiant turi būti pradėtos trišalės derybos, kuriose iš Lietuvos pusės dalyvautų Vyriausybės, nukentėjusio verslo atstovai, politikai ir diplomatai, taip pat aukščiausio rango EK pareigūnai bei Pekinas.
R. Varkulevičius akcentuoja būtinybę mobilizuotis pačioms įmonėms, o politikai, bendradarbiaudami su nukentėjusiu verslu, esą privalo veikti greitai tiek Europos, tiek pasauliniu mastu. Be to, anot LPPARA prezidento, su Lietuvoje įsikūrusiomis įmonėmis, kurių produkciją Kinija taip pat pranešė sankcionuosianti, turi asmeniškai bendrauti šalies lyderiai.
„Labai svarbus greitas veikimas pačių politikų – EK formatu, Pasaulinės prekybos organizacijos formatu ir, galų gale, individualių investicijų apsaugos formatais (…) Turime IKEA, „Continental“, turime dar daugybę įmonių. Su jų vadovais turi kalbėtis pirmieji Lietuvos asmenys“, – sakė jis.
Visgi R. Varkulevičius nemano, kad Lietuvą dėl kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlos, palankios investicinės ir konkurencinės aplinkos pasirinkusios tarptautinės įmonės pradės masiškai keltis į kitas šalis.
„Nelabai sutinku su kolegomis, kad mes labai išgąsdinom užsienio investuotojus. Taip, akyliau pasižiūrėjus, tačiau jie vis tiek naudosis tais pranašumais, kurie Lietuvoje egzistuoja“, – pažymi R.Varkulevičius.
ELTA primena, kad įtampa tarp Vilniaus ir Pekino kilo dar gegužės mėnesį, Lietuvai pasitraukus iš Kiniją ir Vidurio bei Rytų Europos valstybes vienijančio „17+1“ formato. Valstybių dvišaliai santykiai dar labiau pašlijo lapkričio viduryje, Vilniuje atidarius pirmąją pasaulyje Taivano atstovybę salos, o ne jos sostinės Taibėjaus pavadinimu. Nors oficialiai vadinama Taivaniečių atstovybe, o Lietuva tikina, kad ji skirta ekonominei ir kultūrinei, o ne diplomatinei partnerystei plėtoti, Pekinas kaltina Lietuvą pažeidus „Vienos Kinijos principą“.
Reaguojant į šį žingsnį Kinijos valdžia pažemino Lietuvos diplomatinio atstovavimo lygmenį iki reikalų patikėtinių. Dar vasarą buvo atšauktas Kinijos ambasadorius Lietuvoje, o praėjusią savaitę nuotoliniu būdu pradėjo dirbti Pekiną palikę Lietuvos diplomatai.
Gruodžio pradžioje Lietuvos verslas pranešė apie nesėkmingus bandymus Kinijoje išmuitinti savo prekes, nes Lietuva buvo išbraukta iš Kinijos muitinės sistemos, dėl ko sutriko lietuviškų prekių eksportas į Kiniją. Nors, tikėtina, tyčia išbraukta iš sistemų, Lietuva vėliau vėl joje atsirado, Kinijos ekonominis spaudimas nesibaigė – kaip skelbė naujienų agentūra „Reuters“, Pekinas gruodžio pradžioje liepė tarptautinėms bendrovėms nutraukti ryšius su Lietuva, kitaip šioms grėstų pašalinimas iš Kinijos rinkos.
Lietuvos tiesioginė prekyba su Kinija yra nedidelė, tačiau jos į eksportą orientuotoje ekonomikoje veikia šimtai įmonių, gaminančių tokius produktus kaip baldai, lazeriai, maisto produktai ir drabužiai, skirtus tarptautinėms bendrovėms, kurios parduoda šias prekes Kinijai.
Teisinga – klaidinga
Pekinas, gruodžio 23 d. (ELTA). Jungtinės Valstijos ir ES žlugdo savo autoritetą tarptautinėje arenoje, padėdamos Lietuvai ginti jos padarytas klaidas santykiuose su Kinija. Tai ketvirtadienį pareiškė oficialus KLR užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas.
„JAV ir Europos Sąjunga nepagrįstai kaltina Kiniją, teigdamos, kad balta yra juoda. Jos stoja prieš teisingumo principus, pakirsdamos savo autoritetą, – sakė jis per spaudos konferenciją. – Priešingai, Jungtinės Valstijos ir ES turėtų prisidėti prie to, kad Lietuva kuo greičiau pripažintų ir ištaisytų padarytas klaidas“.
Anot Kinijos diplomato, JAV jau užsirekomendavo kaip „šalis, siekianti vienašališkais metodais įvesti hegemoniją ir ignoruojanti visuotinai pripažintus diplomatijos principus“. O ES, pažymėjo jis, turėtų prisidėti prie teisingos pasaulio tvarkos palaikymo ir „realiais veiksmais užtikrinti stabilią santykių su Kinija plėtrą“.
„Nereikia šokti pagal JAV dūdelę ir kartu su jomis stoti to, kuris yra neteisus, pusėn“, – konstatavo Zhao Lijianas. Xi Jinpingas: niekas negali nurodinëti Kinijai. EPA-ELTA nuotr.
Kaip pranešė trečiadienį Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT), ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis telefonu JAV valstybės sekretoriui Antony`iui Blinkenui pareiškė, kad visos Europos valstybės „kartu stos prieš bet kurias politinio spaudimo priemones ir grasinimus bet kurios Bendrijos šalies atžvilgiu“. Pašekovai tarėsi, kaip priešintis KLR ekonominiam spaudimui, kurį patiria ir Lietuva.
Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė antradienį telefonu kalbėjosi su JAV valstybės sekretoriumi A. Blinkenu, kuris žadėjo paramą Lietuvai, kilus krizei jos santykiuose su Kinija.
ELTA primena, kad Taivanui atidarius atstovybę Vilniuje, Kinija apribojo savo diplomatinius santykius su Lietuva. Taip pat suintensyvėjo Kinijos ekonominis spaudimas, Lietuvos įmonėms yra sudaromos kliūtys vykdyti veiklą Kinijos rinkoje. Gruodžio pradžioje Lietuva buvo išbraukta iš Kinijos muitų sistemos, todėl sutriko Lietuvos produkcijos importas į Kiniją.
Mes mylime Lietuvą. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad Kinija vienašališkai siekia pakeisti Lietuvos ambasados Pekine pavadinimą. Ministro teigimu, tokie Kinijos veiksmai prieštarauja Vienos konvencijai, todėl diplomatai į Lietuvą yra grąžinti konsultacijų.
„Labai griežtai noriu pasakyti, kad tai nėra ambasados uždarymas. Diplomatai, diplomatė grįžta konsultacijų, dėl to, kad yra išsiskyrusios nuomonės tarp mūsų ir Kinijos, kokios yra galimybės pakeisti pavadinimą ambasados. Kinija siekia, kad Lietuva pakeistų pavadinimą į tokį, koks net nėra numatytas mūsų įstatymuose“, – žurnalistams trečiadienį teigė G. Landsbergis.
Ministras teigia, kad Kinija yra atsiuntusi savo pasiūlymą, kaip galėtų keistis Lietuvos ambasados Pekine pavadinimas. Vis tik, pasak jo, šie pavadinimo keitimo pasiūlymai turi būti suderinti su Lietuvos teise.
„Galime svarstyti įvairius pasiūlymus, tik jie turi būti suderinti su mūsų teise. Bet koks vienašališkas sprendimas keisti pavadinimą kitai valstybei atsisakant pačiai arba neturint galimybės to padaryti prieštarauja Vienos konvencijai. Ir dėl to mes paprašėme žmonių grįžti, tol, kol vyks konsultacijos ir bus priimti kažkokie abiem pusėms tinkantys sprendimai“, – sakė G. Landsbergis. Vardan tos Lietuvos. Slaptai.lt nuotr.
Pasak jo, yra daug interpretacijų, kaip Lietuvos ambasados Pekine pavadinimo keitimas galėtų paveikti Lietuvos diplomatų tolesnį darbą Kinijoje.
„Išsiskiria vertinimas, kas jų laukia po to, kai Kinija vienašališkai keičia pavadinimą. Tai interpretacijos galimos įvairios. Sakykime, dėl jų kiniškų tapatybės kortelių tolimesnio galiojimo, kuris iš esmės užtikrina jų teisę laisvai keliauti, judėti jų gyvenamame mieste ir valstybėje“, – atkreipė dėmesį ministras. Lietuva. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Todėl, G. Landsbergio teigimu, trečiadienį Kinijoje nebeliko nė vieno Lietuvos diplomato. Užsienio reikalų ministerija trečiadienį pranešė, kad Lietuvos ambasados Kinijoje laikinoji reikalų patikėtinė Audra Čiapienė grįžta į Vilnių konsultacijų.
Šiuo metu vyksta diskusijos dėl Lietuvos ambasados Kinijoje ir Kinijos ambasados Lietuvoje darbo tvarkos techninių aplinkybių – laukiama, kol Kinija priims sprendimą pratęsti Lietuvos diplomatų akreditacijų Kinijoje galiojimą.
Kadangi pavaduojančio diplomato Pekine nėra, ambasada laikinai tęsia darbą nuotoliniu būdu.
Kaip ir anksčiau, Kinijoje esantiems Lietuvos piliečiams konsulinės paslaugos ir toliau ribotai bus teikiamos nuotoliniu būdu.
Dezinformacijos taikiklyje – NATO pratybos ir Lietuvos užsienio politika Baltarusijos režimo atžvilgiu. Lietuvos kariuomenės nuotr.
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai praneša apie nuosekliai augantį klaidinamos ir melagingos informacijos srautą. Lapkričio 1 – 30 d. Lietuvos informacinėje erdvėje iš viso identifikuoti 487 unikalūs atvejai, turėję neigiamos informacinės veiklos bruožų. Tai ženkliai daugiau, nei rugsėjo ir spalio mėn., per kuriuos užfiksuota atitinkamai 405 ir 430 atvejų.
Atsižvelgiant į neigiamos informacinės veiklos intensyvumą, periodiškumą ir turinį, pagrindiniais taikiniais lapkritį buvo Lietuvos pozicija dėl Baltarusijos režimo dirbtinai sukeltos nelegalios migracijos šalies pasienyje, Lietuvos užsienio politika dėl Taivaniečių atstovybės Vilniuje atidarymo bei įtampos dvišaliuose santykiuose su Kinija ir NATO dėl Aljanso ir Rusijos konfrontacijos Juodosios jūros regione bei tariamos konfrontacijos Baltarusijos pasienyje.
Per lapkritį Lietuvos kariuomenės analitikai fiksavo beveik 200 atvejų vien tik nelegalios migracijos tema. Ši tema ypač aktualizuota lapkričio 8 d., kai įvyko Baltarusijos režimo organizuotas Lenkijos sienos šturmas pasinaudojant migrantais ir po jo sekęs Lietuvos sprendimas įvesti nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija. Priešiškuose šaltiniuose Vakarų valstybės (ES ir NATO) buvo kaltinamos dėl jų vykdomos ilgametės politikos Vidurio Rytų ir Šiaurės Afrikos atžvilgiu, kuri neva išprovokavo dabartinę migracijos krizę Lietuvos ir Lenkijos pasienyje.
Melagingai teigta, kad Lenkija prieš nelegalius migrantus naudoja „fašistinius metodus“ ir atlieka „tradicinį profesionalaus provokatoriaus ir kurstytojo vaidmenį“. Priešiškuose informaciniuose šaltiniuose taip pat siekta nubrėžti nelegalių migrantų krizės ir karinio konflikto paraleles. Eskaluotas naratyvas, neva prisidengiant nelegalių migrantų krize Lietuva yra militarizuojama, o nelegali migracija gali tapti pretekstu kur kas radikalesnei konfrontacijai Rytų Europoje, kuri apimtų ir NATO įsitraukimą į konfliktą. Dezinformacija ar šventa tiesa? Slaptai.lt nuotr.
Nuo lapkričio 22 d. aktyviai eskaluotas ir žiauraus elgesio su nelegaliais migrantais naratyvas. Buvo aiškinama, kad Baltarusijos – Lenkijos pasienyje susikaupę migrantai neva yra tapę Vakarų sukurtos padėties įkaitais, o patys Vakarai pamiršo deklaruojamas žmogaus teises. Buvo formuojamas melagingas Baltarusijos įvaizdis kaip šalies, besiimančios konkrečių veiksmų padėti migrantams. Tuo tarpu teigta, jog Lietuva ir Lenkija, „bandydamos išsaugoti veidą“, kuria „klastotes po klastotės“ – migrantai yra verčiami meluoti ir elgtis priešingai nei iš tiesų galvoja. Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos pasieniečiai, esą, slapta naudoja terorą prieš nelegalus: jiems kirtus sieną, jie sumušami, atimami jų pinigai, dokumentai, o vėliau išstumiami į Baltarusiją. Buvo platinami Baltarusijos tarnybų pranešimai apie pasienyje rastus mirusių migrantų kūnus, kurie tariamai buvo išmesti iš Lietuvos teritorijos.
Lapkričio mėn. taip pat pastebėtas ryškus Kinijos komunikacijos suaktyvėjimas Lietuvos atžvilgiu. Tam esminės įtakos turėjo spalio pabaigoje vykęs Taivano verslo delegacijos vizitas į Lietuvą, Taivaniečių atstovybės Lietuvoje atidarymas ir Seimo parlamentinės delegacijos vizitas į Taivaną, kai jos dalyviai susitiko su Taivano prezidente. Kinijos režimo komunikacijoje Lietuvos atžvilgiu dominavo teiginiai, kuriais mūsų valstybė kaltinta pažeidusi „Vienos Kinijos“ principą. Teigta, kad Lietuva yra nepatikima užsienio partnerė, kuri kelia grėsmę Kinijos suverenumui bei tarptautiniam pripažinimui, o jos vykdoma užsienio politika yra priklausoma nuo JAV.
Kinija taip pat aktyviai išnaudojo ir Baltarusijos vykdomas hibridines atakas prieš Lietuvą bei šios šalies režimo skleidžiamus melagingus naratyvus mūsų valstybės atžvilgiu. Buvo teigiama, kad Lietuva yra žmogaus teises pažeidinėjanti valstybė, taikanti smurtą prieš moteris ir vaikus, savo veiksmais pažeidžianti tarptautinės teisės normas. Garsiakalbiai. Slaptai.lt nuotr.
Lapkričio mėn. tradiciškai priešiškuose informaciniuose šaltiniuose eskaluota ir NATO tema kaip viena iš migracijos krizės sudedamųjų dalių. Melagingai teigta, kad dėl „Vakarų sukeltos migracijos krizės“ susidarė sunki karinė politinė situacija, todėl šių ir kitų metų Baltarusijos kariuomenės rengimo planai buvo pakoreguoti. Esą Baltarusija buvo priversta reaguoti į karinės veiklos suaktyvėjimą prie jos sienų dėl aplink šią valstybę formuojamo nedraugiškų valstybių apsupties. Savo ruožtu dėl siekių kurti naujas karinio laivyno bazes Juodosios jūros pakrantėje NATO taip pat apkaltinta priešiškų, plataus užmojo, strateginių bei atvirų karo veiksmų planavimu prieš Rusiją.
Esu iš tų, kurie nežino, ar turėtų atsistatydinti Gabrielius Landsbergis. Tai, kad oficialusis Vilnius, taip atkakliai reikalavęs kuo griežtesnių ekonominių sankcijų Baltarusijos režimui, pats suklupo, – pusė bėdos. Pripažinkim, šiandieninis pasaulis – globalus, tad objektyviai sudėtinga uždrausti baltarusiškų trąšų keliones per mūsų žemę. Ekonominės sutartys, įsipareigojimai, verslininkų interesai, derybos su sąjungininkais, – tai titaniškas darbas. Juolab kad ekonominės sankcijos – tarsi australietiškas bumerangas. Paleistas į tolį dažniausiai sugrįžta – smogia atgal. Kaip suderinti ekonominius interesus su morale, jog bjauriai besielgiančius diktatorius tikrai privalu tramdyti visomis įmanomomis priemonėmis?
Todėl, kai reikalaujama Lietuvos užsienio reikalų ministerijos šefo galvos, visuomet savęs klausiu – o kas jį pakeis? Ar nenutiks taip, kad turėsime dar blogesnį?
Pačio blogiausio varianto niekad nedėkime į apatinį stalčių. Nepamirškime, kad bausdami Aliaksandrą Lukašenką stumtelėjome jį į Vladimiro Putino glėbį. Nesiūlau glebesčiuotis su baltarusiškuoju „batka“. Tačiau noriu viešai paklausti, ar Lietuvos užsienio politiką formuojantys vyrai ir moterys numatė visas galimas ne tik politines, bet ir ekonomines bėdas dėl stabdomo „Belaruskalij“ trąšų tranzito?
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. URM nuotr.
Taip, nuoširdžiai nežinau, kokios bausmės vertas G. Landsbergis dėl pražiopsotų baltarusiškų trąšų. Dėl šito nesusipratimo galbūt jis niekuo dėtas. Tačiau turiu prisipažinti, jog šiandieninė Lietuvos užsienio politika man vis mažiau suprantama. Iki šiol Vakarai, įskaitant ir mus, lietuvius, nesutramdė Vladimiro Putino. Užuot dėmesį sukoncentravę į nedemokratišką ir svetimas teritorijas puldinėjančią Rusiją mes būtinai veržiamės kariauti mažų mažiausiai dar keliais frontais. Lyg neužtektų pavojingų nuotykių su Rusija, puolame diktatoriaus valdomą, bet kol kas jokių svetimų teritorijų neokupavusią Baltarusiją. Ką laimėjome? Iki šiol nepripažinęs Krymo okupacijos ponas Lukašenka, įstumtas į kampą, jau prabilo, esą Krymo pusiasalis yra neatsiejama Rusijos dalis. Iki šiol niekad negrąsinęs broliams ukrainiečiams Minsko valdovas jau neatmeta galimybės, jog, kilus kariniam Kijevo ir Maskvos konfliktui, stotų V. Putino pusėn. Lietuvai mirtiną pavojų kelianti Astravo AE – tebestovi, jos niekas nesiruošia išmontuoti. Siena su Baltarusija – vis dar skylėta. Apie tuos kandidatus į Baltarusijos prezidento postą, kuriuos dieviname, atvirai kalbant, nieko dorai nežinome. Kaip ir nežinojome, kas iš tiesų yra ukrainiečių lakūnė Nadiežda Savčenko. Nežinojome, bet liaupsinome.
Ukrainos lakūnė Nadija Savčenko ir Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Žodžiu, mes, neužbaigę vienos kampanijos, įsivėlėme į dar dvejas muštynes – su Baltarusija ir Kinija. Jei užteks jėgų – prašau. Bet ar suvirškinsime viską, ar nepaspringsime?
Didybės manija – baisi liga. Sirgti didybės manija labai pavojinga. Štai tuos, kurie sumanė suremti pečius su viena iš didžiausių pasaulio galybių Kinija tikriausiai tikrai derėtų išspirti iš Lietuvos užsienio reikalų ministerijos. Nes vienašališkai sulaužėme su Kinija savo pačių pasirašytas sutartis, skelbiančias, jog su Taivanu bičiuliausimės tik Pekinui leidus. Nes kiniečiams per prievartą brukame savąją tvarką, naiviai manydami, jog mūsų taisyklės tikrai tinka kinams, buriame antikinietiškas koalicijas, kurias suburti – velniškai sunku. Savo drąsumą teisiname tuo, kad, išdrįsdami drąskyti kinams akis, mes rūpinamės demokratijos plėtra ir trokštame JAV dėmesio bei paramos.
Demokratijos plėtra, kaip yra minėjęs buvęs premjeras Andrius Kubilius, – puikus sumanymas, nes demokratijos tarpusavyje nekariauja.
Bet ar Amerika – vis dar demokratiška? Kodėl pamirštame įtarimus, jog dabartinis Amerikos prezidentas Džo Baidenas išduoda Ukrainą mainais į rusiškus pažadus, jog Rusija daugiau nebebaugins Vakarų dideliu karu? Labai neatsargu šventai tikėti, jog bardami Kiniją sulauksime JAV administracijos malonių. Jei Amerika taip menkai tepadeda Ukrainai, kurios teritorinį vientisumą saugoti prieš kelis dešimtmečius įsipareigojo jos prezidentas, imu abejoti Vilniuje ant Rotušės sienos kabančiu užrašu, girdi, Lietuvos priešai yra JAV priešai. Ar Amerika nenusispjaus į savus įsipareigojimus vos tris milijonus gyventojų turinčiai Lietuvai, jei taip vangiai, tarsi nenorom tepadeda ištikima sąjungininke tapti norinčiai dešimtis milijonų gyventojų skaičiuojančiai Ukrainai!?
Nenoriu būti juodasis metraštininkas, bet jei oficialusis Vašingtonas nutars mus palikti likimo valioj, nepadės jokia antikinietiška laikysena. Ponas G. Landsbergis turėtų tai žinoti.
Armėnijos parlamente – muštynės. ArmLur.am
Kitas lietuviškas nesusipratimas – amžinas pataikavimas Armėnijai. Tarsi ji jau demokratiška arba jai iki tikrosios demokratijos – tik ranka mostelėti. Kad Armėnija per pastaruosius tris dešimtmečius su Rusijos pagalba buvo okupavusi apie 20 proc. Azerbaidžano teritorijos, kad masiškai Karabache naikino azerbaidžanietiškus kultūros, istorijos, religijos paminklus, – nusispjauname. Mes net nepastebime, kad nūnai karingai nusiteikusios Armėnijos politinės jėgos grasina prieš Azerbaidžaną rengsiančios teroristinius išpuolius. Nepaisant šių Armėnijai garbės nedarančių argumentų Lietuva vis tiek su Jerevanu glebesčiuojasi taip, tarsi ši būtų … demokratijos etalonas. Tokia savo keista laikysena Lietuva prieš save nuteikia visas kitas Kaukazo valstybes, matančias, kas iš tiesų dedasi Armėnijoje. Iškalbinga jau vien tai, kad per pastaruosius keletą mėnesių Armėnijos parlamente net du sykius kilo muštynės. G. Landsbergio vadovaujama URM galėjo nusiųsti mažytę notą: „bent muštis liaukitės parlamente“.
Taigi Lietuva mosuoja kumščiais ten, kur, mano supratimu, derėtų elgtis santūriau, atsargiau. O štai ten, kur turėtume būti principingi, mes imame ir išsigąstame. Lietuvoje reziduojantys Izraelio ir JAV ambasadoriai senų seniausiai turėjo būti pakviesti pasiaiškinti, kodėl kišasi į Lietuvos vidaus reikalus, mokydami mūsų istorikus, kaip šie privalo žvelgti į Antrojo pasaulinio karo istoriją. Akivaizdu, kad JAV ir Izraelio ambasadoriai mėgina daryti įtaką – tegul lietuviai analizuoja, aprašo, įamžina tik tai, kas naudinga Lietuvos žydų bendruomenės vadovybei. Šie du ambasadoriai subtiliai perša nuomonę, jog lietuviai privalo būt labai kritiški savai istorijai. Jei bent menkiausia abejonė krenta ant Kazio Škirpos, Jono Noreikos, dabar jau ir Juozo Krištaponio mundurų, neva privalome tuoj pat liautis mylėti šiuos didžiavyrius. Bet juk kiekviena abejonė baudžiamosiose bylose traktuojama kaip lengvinanti aplinkybė! Bent jau taip elgiamasi demokratinėse, teisinėse valstybėse. Ar ne taip, ponai ambasadoriai? Man regis, jei Lietuva būtų tikrai solidi, ji ponus Robert S. Gilchrist ir Yossef Levy būtų paskelbusi personomis non gratomis.
Nachmanas Dušanskis, NKVD tardytojas
Beje, aš visomis keturiomis sutinku, jog turime sąžiningai analizuoti savo praeitį. Kritiškas žvilgsnis į save dar niekam nepakenkė. Bet tada ir Izraelis turėtų būti sąžiningas – rengti monografijas apie tokių saviškių kaip, pavyzdžiui, Nachmanas Dušanskis, „darbus darbelius“. Bet Izraelis mūsų neatsiprašė net dėl N. Dušanskio. Nepaisant aplinkybės, jog tokių dušanskių kadaise Lietuvoje siautėjo ir daugiau.
O štai savinieka – tikrai blogas patarėjas. Nejaugi pulsime save dar labiau niekinti už svetimas, t. y. nacistines, nuodėmes? Specialiu įstatymu uždrausime Lietuvai minėti 1941-ųjų Birželio sukilimą? Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorių Arūną Bubnį priversime raštiškai įsipareigoti, kad jo vadovaujama įstaiga niekad niekados netirtų tokių kaip Nachmanas Dušanskis veikų? Oficialiai įsipareigosime Tel Avivui ir Jeruzalei, jog už gryną pinigą priimsime tik sovietinius kagėbistinius archyvus, o štai į vokiškus nedrįsime net žvilgtelėti?
Kita tema – kokią kitą valstybę artimiausiu metu užsipulsime kaltindami per mažu dėmesiu demokratinėms vertybėms? Ironiškai kalbant, po Kinijos turėtume imtis per milijardą gyventojų turinčios Indijos. Ten juk irgi daug grupių tikriausiai gyvena pažemintos, skriaudžiamos, niekinamos…
