Gabrielius Landsbergis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Trečiadienį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Seimo Užsienio reikalų komitete (URK) pristatė Lietuvos planus dėl tolesnių santykių su Azijos regiono valstybėmis. Kaip teigia G. Landsbergis, Lietuva turi keisti laikyseną Kinijos atžvilgiu ir užmegzti glaudesnius santykius su kitomis, ekonomiškai pažangiomis bei demokratiškomis valstybėmis. Dėl to jau artimiausiu metu Lietuva atidarys dvi naujas diplomatines atstovybes Pietų Korėjoje ir Singapūre.
Vienas iš pagrindinių argumentų, kodėl Lietuva pasirinko steigti atstovybę Singapūre, kaip teigia G. Landsbergis, yra tai, kad ši valstybė yra viena reikšmingiausių Lietuvos partnerių regione. Kita vertus, jis pridūrė, kad Kinijos daromas spaudimas ir įtaka yra dar vienas argumentas, kodėl reikia gerinti santykius su Singapūru.
„Kinija yra tikrai aktuali tema. Ir mes, suprasdami, kad su ekonomiškai stipria valstybe ateina ir politiniai iššūkiai, esame nusprendę, kad vis dėlto norėtume tuos iššūkius atremti. Pirmiausia turime ieškoti partnerių ten, kur jų anksčiau galbūt nebuvome aktyviai ieškoję“, – teigė užsienio reikalų ministras.
„Nepaisant dydžio, tai yra vienas svarbiausių mūsų ekonominių partnerių regione. Įdomus aspektas, kad 2019 m. į Kiniją mes eksportavome už 277 mln. eurų, o į Singapūrą – bemaž tiek pat – už 216 mln. eurų“, – sakė ministras.
„Tokios nedidelės valstybės, kaip Lietuva, dažnu atveju renkasi būtent Singapūrą, kaip savo naują partnerį regione dėl jo ryšių su visomis aplinkinėmis valstybėmis“, – tvirtino ministras.
URK pristatyta strategija dėl Lietuvos atstovavimo Indijos–Ramiojo vandenyno regione
Užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas Seimo komitete pristatė Lietuvos bendradarbiavimo stiprinimo strategiją su Indijos–Ramiojo vandenyno valstybėmis.
Siekiant stiprinti Lietuvos atstovavimą minėtame regione, anot E. Meilūno, jau 2022 m. planuojama atidaryti nauja ekonominė atstovybė Singapūre, kuri bus akredituota Indonezijai, Malaizijai, Tailandui ir Vietnamui. Jo teigimu, dar šiais metais taip pat bus atidaroma Lietuvos ambasada Pietų Korėjoje. Ateityje, viceministro teigimu, bus svarstoma ir apie atstovybių steigimą Indonezijoje ir Malaizijoje.
Kaip teigia, E. Meilūnas, Lietuvos bendradarbiavimas su Kinija visgi nepateisino lūkesčių. Todėl Lietuvai atsirado poreikis pergalvoti strategines partneres šiame regione. Kaip pažymi viceministras, Lietuva nebetęs veiklos su Kinija formate 17+1, tačiau bendradarbiavimas su Kinija išlieka Europos Sąjungos mastu plėtojant formatą 27+1.
„Dideli lūkesčiai, kuriuos turėjome pradėję dvišalį bendradarbiavimą su Kinija, visgi nepasiteisino. Rodikliai nėra labai aukšti. Tad šiame kontekste nebetęsime Lietuvos veiklos iniciatyvoje 17+1. Sieksime plėtoti dvišalius abipusiai naudingus santykius. Taip pat su partneriais ir Europos Sąjungos institucijomis aktyviai dirbame plėtojant formatą 27+1“, – akcentavo viceministras.
Komitete daug dėmesio skirta Lietuvos santykių stiprinimui su Japonija
Nuo 2022 m., kaip URK minėjo užsienio reikalų viceministras E. Meilūnas, Lietuvos ambasada Japonijoje pradės pilną bendradarbiavimą ekonomikos srityje.
„Tikimasi ir dvišaliai žymiai pagilinti ir išplėsti bendradarbiavimą siekiant strateginės partnerystės. Mus su šia šalimi, be jokios abejonės, sieja tos pačios demokratinės vertybės. Japonija yra mūsų labai svarbi ekonominė partnerė – Lietuvos eksportas į Japoniją visada viršijo importą. Todėl prekyboje visada buvo teigiamas balansas“, – kalbėjo E. Meilūnas.
„Esame įsitikinę, kad per artimiausius metus tiek prekyba, tiek įvažiuojamasis turizmas iš Japonijos atsigaus. Taip pat pastebimas Japonijos susidomėjimas ir Lietuvos investicijomis, kaip „Rail Baltica“, sinchronizavimo projektas ir kt.“, – sakė viceministras.
E. Meilūnas teigė, kad beveik visi Lietuvos universitetai yra užmezgę partnerystes su Japonijos švietimo įstaigomis.
Posėdyje dalyvavusi prezidento patarėja užsienio politikos klausimais Dalia Tamošiūnienė teigė, kad prezidentas Gitanas Nausėda taip pat labai sveikina ir remia Azijos rinkų diversifikaciją bei nuolat palaiko ryšius su tų valstybių verslo asociacijomis. Primindama, kad Lietuvą ir Japoniją sieja ilgalaikiai draugiški ryšiai ir 2022 metais bus minimos 100-osios diplomatinių santykių užmezgimo metinės.
Suomijos saugumo ir žvalgybos tarnyba (SUPO) konstatuoja, kad dažniausiai prieš Suomiją šnipinėja Rusija ir Kinija, tačiau kadangi pandemija apribojo informacijos rinkimą žmogiškaisiais kanalais, ši veikla persikėlė į elektroninę erdvę. SUPO teigia, kad praėjusiais metais valstybių inicijuotas kibernetinis šnipinėjimas buvo nukreiptas prieš šalies užsienio politikos ir saugumo institucijas, viešojo administravimo įstaigas bei privačias įmones.
Iš viso suomių saugumo ir žvalgybos tarnyba savo kasmetiniame leidinyje palietė keletą temų: minėtąjį šnipinėjimą, islamiškąjį radikalizmą ir kraštutinės dešinės organizacijų ekstremizmą bei kritinės infrastruktūros apsaugą.
Pandemijos metai vadinami kibernetinio šnipinėjimo metais
SUPO savo veikloje apima tiek žvalgybą, tiek kontržvalgybą bei renka informaciją apie terorizmo keliamas grėsmes nacionaliniam saugumui. Ji pavaldi Vidaus reikalų ministerijai. Suomijoje taip pat veikia karinė žvalgyba, kuri yra sudėtinė ginkluotųjų pajėgų dalis.
Metiniame leidinyje, kuriame atsiskaitoma visuomenei, SUPO praėjusius metus vadina kibernetinio šnipinėjimo metais, nes pandemija apribojo žmogiškuosius kontaktus. Pasak suomių saugumo ir žvalgybos tarnybos, aktyviausiai prieš Suomiją šnipinėja Rusija ir Kinija, o užsienio valstybių remiamas kibernetinis šnipinėjimas daugiausia buvo nukreiptas prieš Suomijos užsienio ir saugumo politikos institucijos, viešojo administravimo įstaigas bei privačias įmones.
SUPO konstatuoja, kad kibernetinis šnipinėjimas prieš užsienio politikos ir saugumo institucijas buvo „išskirtinai intensyvus“, o prieš privačias įmones – panašus kaip ir anksčiau.
Radikalus islamizmas ir dešinysis ekstremizmas papildo vienas kitą
Suomių saugumo ir žvalgybos tarnyba didelė dėmesį skiria kovai su terorizmu, todėl atskirai aptarė, kaip vystosi radikalusis islamizmas bei kraštutinis dešinysis ekstremizmas.
Pasak SUPO, po „Islamo valstybės“ žlugimo radikalaus islamizmo keliamas pavojus vis tiek išlieka svarbus, nes šios ideologijos sekėjų kiekis nesumažėjo. Ypač didelį susirūpinimą kelia sugrįžėliai iš konflikto zonų Sirijoje ar Irake, kurie Europoje formuoja sąveikos tinklus. SUPO pastebi, jog daugelis radikalių islamistų šiuo metu yra itin skatinami veikti Europoje – skleidžiant islamistų propagandą bei Vakarų gyvenimo būdui priešiškas nuostatas siekiama radikalų islamizmą paversti tarsi įprasta idėjų sistema bei suburti kuo didesnę rėmėjų bendruomenę.
Tačiau suomių saugumo ir žvalgybos tarnyba mano, jog sugrįžėliai iš konflikto zonų nėra vienintelė problema. Pasak tarnybos, dėmesį reikia atkreipti ir į musulmonų šeimose įsitvirtinančią radikalizacijos tradiciją. „Suomijoje yra šeimų, kuriose radikalizacija paveikė jau trečią kartą“, – sakoma metiniame SUPO leidinyje.
Vis tik SUPO išryškina abi medalio puses – nors radikalusis islamizmas išlieka itin didele Europos šalių problema, bet taikiai gyvenančios musulmonų bendruomenės tampa kraštutinių dešiniųjų teroristų taikiniais. Suomių saugumo ir žvalgybos tarnyba sako, jog radikalusis islamizmas ir kraštutinis dešinysis ekstremizmas maitina vienas kitą. SUPO Suomijoje identifikuoja ir stebi asmenis, kurie remia kraštutinės dešinės teroristines idėjas ar simpatizuoja tokio tipo judėjimams. Anot tarnybos, kraštutinių dešiniųjų keliamas pavojus šalies nacionaliniam saugumui pastaruoju metu yra išaugęs.
Kalbant apskritai apie radikalųjį islamizmą ir kraštutinį dešinįjį ekstremizmą, didžiausią grėsmę potencialiai kelia galimos vienišų vilkų arba smulkių grupių atakos. Suomijoje yra apie 390 asmenų, kurie kelia rizikų: kai kurie jų yra praėję mokymus, kaip elgtis su ginklais, buvo įsitraukę į ginkluotus konfliktus arba išreiškė norą dalyvauti ginkluotoje operacijoje.
Be to, SUPO stebi ir pavojų nacionaliniam saugumui, kurį gali kelti kraštutinės kairės judėjimai, pavyzdžiui, Kurdų darbininkų partija (PKK), kuri Europos Sąjungoje yra paskelbta teroristine organizacija. PKK veikia daugiausia Turkijoje ar kituose kurdų gyvenamuose regionuose. Suomijoje ir kitur Europoje PKK siekia suburti rėmėjus savo operacijoms kurdiškuose regionuose. Iš Suomijos keletas savanorių yra prisijungę prie kurdiškų organizacijų ir dalyvavę ginkluotame konflikte Sirijoje.
Bendrą terorizmo grėsmę Suomijoje SUPO vertina kaip antrojo lygio iš keturių arba „padidintą“. Taip pat ji buvo vertinama ir pernai.
Kaip saugo kritinę infrastruktūrą?
Dar viena Suomijos saugumo ir žvalgybos tarnybos atsakomybės sritis – kritinės infrastruktūros apsauga. Tarnyba pažymi, kad įsigaliojus teisės aktų pakeitimams Suomijoje tapo įmanoma rinkti informaciją apie potencialias grėsmes, nors nėra duomenų apie padarytą kriminalinį pažeidimą ar nusižengimą.
Nors valstybių teisės aktai būna įvairūs, bet paprastai žvalgybinis ir teisinis procesai skiriasi: žvalgybiniame procese renkama informacija apie potencialias grėsmes nacionaliniam saugumui, o teisiniame – siekiama surinkti įrodymus ir nubausti už konkrečią neteisėtą veiką. Naujas reguliavimas leido SUPO žvalgybiniais tikslais tikrinti registrus, gauti informaciją iš bankų, o įžvelgus rizikas – pradėti žvalgybinį tyrimą.
Apsaugant kritinę infrastruktūrą SUPO bendrauja su vietos valdžia bei privačiomis įmonėmis, kurios dažniausiai yra tokios infrastruktūros savininkės ir valdytojos. Suomių saugumo ir žvalgybos tarnyba teigia, jog verslo įsigijimai ir investicijos yra dažniausias būdas, kaip autoritarinės valstybės susikuria įtakos kanalus kitose šalyse. Tokios tendencijos pastebėtos ir Suomijoje, todėl SUPO teigia proaktyviai teikianti informaciją apie grėsmes kritinei infrastruktūrai.
Iranas ir Kinija pasirašė 25 metų bendradarbiavimo susitarimą. EPA-ELTA nuotr.
Šeštadienį Iranas ir Kinija pasirašė „strateginės partnerystės susitarimą“, pagal kurį ateinančius 25 metus bus siekiama plėtoti bendradarbiavimą įvairiose srityse. Derybos dėl šio susitarimo prasidėjo prieš penkerius metus, o apie jo turinį vis dar žinoma nedaug, praneša AFP.
Kinija yra svarbiausia Irano prekybos partnerė ir buvo viena pagrindinių Irano naftos pirkėjų, iki kol tuometis JAV prezidentas Donaldas Trumpas 2018 m. grąžino vienašales sankcijas po to, kai JAV pasitraukė iš daugiašalio branduolinio susitarimo su Iranu.
Kinijos ir Irano susitarimą kovo 27 d. pasirašė abiejų šalių užsienio reikalų ministrai – Wangas Yi ir Mohammadas Javadas Zarifas. Anot Teherano, sutartis apima politinius, strateginius ir ekonominius santykius.
„Manome, kad šis dokumentas gali būti labai veiksmingas, stiprinant Irano ir Kinijos santykius“, – teigė Irano Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Saedas Khatibzadeh.
Jis priminė, kad sutarties idėją dar 2016 m. vizito Teherane metu iškėlė Kinijos prezidentas Xi Jinpingas.
Xi Jinpingas ir Irano prezidentas Hassanas Rouhanis tuomet tarėsi dėl abipusių investicijų plano transporto, uostų, energetikos, pramonės ir paslaugų srityse.
Be to, Kinijos prezidentas taip pat siekia įgyvendinti Šilko kelio iniciatyvą (angl. Belt and Road Initiative), pagal kurią Kinija finansuotų infrastruktūros projektus užsienyje, taip didindama savo įtaką svetur.
Kinija šeštadienį paskelbė sankcijas, nukreiptas prieš du JAV ir vieną Kanados pilietį. Tai atsakas į Vakarų valstybių sankcijas, kurios buvo įvestos dėl Kinijos netinkamo elgesio su uigūrais, praneša AFP.
Kinijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad į Kiniją, Honkongą ir Makao draudžiama atvykti dviem JAV Tarptautinės religijos laisvės komisijos (CIRF) nariams, Gayle Manchin ir Tony‘ui Perkins‘ui, taip pat Kanados parlamentarui Michaelui Chongui bei Kanados parlamento žmogaus teisių komiteto nariams.
Žmogaus teises ginančių organizacijų teigimu, mažiausiai 1 mln. uigūrų ir kitoms musulmonų grupėms priklausančių žmonių yra kalinami „perauklėjimo stovyklose“ Sindziango regione, Kinijos šiaurės vakaruose. Jie išnaudojami priverstiniam darbui, o moterys priverstinai sterilizuojamos.
Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė, Kanada ir Jungtinės Amerikos Valstijos šią savaitę pritaikė sankcijas kai kuriems Sindziango regiono valdžios ir verslo atstovams. Pekinas į tai atsakė veiksmais, nukreiptais prieš ES ir Jungtinės Karalystės piliečius.
Kinijos užsienio reikalų ministerija šeštadienį paskelbė, kad JAV ir Kanada rėmėsi „gandais ir dezinformacija“.
Vakarų valstybių piliečiams, kuriems Kinija pritaikė sankcijas, draudžiama vykdyti verslą su Kinijos piliečiais ir organizacijomis.
Ministerija taip pat pareikalavo, kad jie „nustotų kištis į Kinijos vidaus reikalus, kitaip jie gali nudegti pirštus.“
Seimo narė Dovilė Šakalienė. ELTA nuotr.
Kinijos Liaudies Respublika paskelbė sankcijas dešimčiai europiečių, tarp kurių ir Seimo narė socialdemokratė Dovilė Šakalienė.
„Šiandien Kinijos Liaudies Respublika paskelbė sankcijas man ir dar 9 ES piliečiams – parlamentarams bei mokslininkams – dėl mūsų kritikos dėl uigūrų genocido ir kitų sistemiškų ir sunkių žmogaus teisių pažeidimų. Mums ir mūsų šeimų nariams uždrausta atvykti į Kiniją, Honkongą, Makao, o su mumis susijusios institucijos ar įmonės vykdyti verslo su Kinija“, – savo feisbuko paskyroje rašo D. Šakalienė.
Politikė akcentuoja, kad žmogiškumas yra neparduodamas, todėl teigia, kad ji ir jos šeima apsieis be kelionių į Kiniją bei verslo su Kinijos komunistų partija.
„Nutraukti milijonų žmonių neteisėtą kaltinimą, kankinimą ir visišką nesiskaitymą su žmogaus teisių principais? Ne, o kam – geriau paskelbti sankcijas 10 ES piliečių, nes ES paskelbė sankcijas žiaurius nusikaltimus žmoniškumui vykdžiusiems Kinijos komunistų partijos nariams“, – ironizavo Seimo narė.
Tarp 10-ies sankcionuojamų asmenų yra Europos parlamento ryšių su Kinija delegacijos vadovas Reinhardas Butikoferis ir Vokietijos tyrėjas Adrianas Zenzas, kurio ataskaitos apie elgesį su uigūrais Kinijos Sindziango regione smarkiai supykdė Pekiną.
Žmogaus teisių gynimo grupių ir ekspertų teigimu, Kinijos Sindziango regione daugiau kaip milijonas uigūrų ir kitų daugiausiai musulmonų mažumos grupių narių yra laikomi auklėjimo stovyklose, kurios labiau primena kalėjimus. Jose jie verčiami atsisakyti savo kultūros ir religijos. Kinija taip pat kaltinama priverstine uigūrų moterų sterilizacija ir priverstiniu darbu.
ELTA primena, kad pirmadienį paskelbta, jog 27 ES šalių užsienio reikalų ministrai Briuselyje nusprendė imtis priemonių prieš asmenis, kuriems tenka atsakomybė už musulmonų mažumos uigūrų engimą Sindziango regione Kinijos užsienio reikalų ministerija sureagavo pareikšdama, kad šalis griežtai nepritaria ir smerkia ES sankcijas, ir pridūrė, kad atsakomosios jos priemonės bus nukreiptos prieš Europos asmenis ir jų šeimas, uždraudžiant atvykti į žemyninę Kinijos dalį, Honkongą ir Makao.
Norvegijos slaptosios tarnybos ženklasNorvegijos vėliava Išorės žvalgyba užsiimanti Norvegijos žvalgybos tarnyba (NIS) ir vidaus saugumą užtikrinanti Norvegijos saugumo policija (PST) paviešino savo metines ataskaitas, kuriose daugiausia dėmesio skiriama agresyviai Rusijos ir Kinijos politikai bei augančiai individualaus terorizmo ir ekstremizmo grėsmei.
Iš ataskaitų matyti, kad didžiausią užsienio šalių žvalgybos tarnybų susidomėjimą kelia Norvegijos politika ir infrastruktūra Arkties regione.
Kaip žinia, dėl klimato kaitos Arkties regionas po truputį tampa valstybių tarpusavio konkurencijos arena.
Rusija – grėsmė ne žodžiais, o darbais
Nors vertindamos Rusijos veiksmus Norvegijos tarnybos vartoja pabrėžtinai santūrią retoriką, Rusijos keliamą grėsmę aiškiai atskleidžia pateikiami faktai. Išorės žvalgyba užsiimanti NIS pabrėžia Rusijos tarnybų aktyvumą kibernetinėje erdvėje, kur pirmiausia siekiama pavogti didelius kiekius informacijos. Pasak išorės žvalgybos, būtina atsižvelgti ir į Rusijos pajėgumus daryti įtaką kitų valstybių viešajai erdvei ir, ypač, paveikti rinkimų rezultatus. NIS vertinimu, 2021 metų Norvegijos parlamento rinkimai irgi gali tapti Rusijos įtakos taikiniu.
Rusijos ambasada Vilniuje. Vytauto Visocko foto
NIS taip pat pastebi, kad net ir silpnėjant Rusijos ekonomikai, ypač dėl Covid-19 pandemijos, Rusijos kariuomenė ir toliau modernizuojama. Rusija kuria ir gamina naujus ginklus, o jos kariuomenė tapo gerokai lankstesnė ir labiau prisitaikiusi patenkinti globalios politikos poreikius, tai yra įsiterpti į konfliktus įvairiuose pasaulio taškuose.
Tai svarbu Rusijai siekiant išlaikyti įtaką Baltarusijoje, Ukrainoje, Pietų Kaukaze ir plėsti ją Artimuosiuose Rytuose, kur Maskva susiduria su Turkijos ir kitų didžiųjų valstybių konkurencija. NIS požiūriu, Rusija piktinasi Vakarų sankcijomis, o NATO politiką vertina kaip egzistencinę grėsmę, Norvegiją suvokdama visų pirma kaip NATO narę.
Norvegų saugumo policijos ataskaitoje Rusija vertinama kaip agresyvios priešiškos žvalgybos vykdytoja. Rusijos žvalgybos tarnybos efektyviai šnipinėja kibernetinėje erdvėje, derindamos šią veiklą su klasikiniais žvalgybos metodais. Diplomatinę priedangą naudojantys Rusijos žvalgai kelia didžiausią verbavimo grėsmę, o jų taikiniais ir užverbuotais agentais tampa ne tik valdininkai ir verslininkai, bet ir perspektyvūs studentai ar svarbias technologijas kuriantys mokslininkai.
Kaip svarbų Rusijos keliamos grėsmės pavyzdį abi tarnybos pasitelkė 2020 metų kibernetinę ataką prieš Norvegijos parlamentą, kurią įvykdė su Rusijos karine žvalgyba siejama grupuotė Fancy Bear. Atakos metu pavogta svarbi elektroninio susirašinėjimo informacija, kuri, kaip mano Norvegijos tarnybos, gali būti panaudota tolimesnėms žvalgybos ir verbavimo operacijoms.
Kinija – mokinys pralenksiantis mokytoją
Kitas aiškiai išsiskiriantis kibernetinio šnipinėjimo centras yra Kinija, kuri ypač aktyviai naudoja žvalgybos tarnybas perimti naujausioms technologijoms iš kitų valstybių. Kinijos keliamą grėsmę ilgalaikėje perspektyvoje Norvegijos tarnybos mato kaip pranoksiančią tą, kurią kelia Rusija.
Kinijos vėliava. Slaptai.lt iliustracija
NIS vertinimu, Kinija jau dabar yra pasiruošusi labiau konfliktiškiems santykiams su kitomis valstybėmis. Kinijos kariuomenė nuolat stiprinama ir yra gerai ginkluota. Nors kariams trūksta kovinės patirties, Kinija stengiasi kompensuoti šį trūkumą dalyvaudama bendrose su kitomis valstybėmis pratybose ir misijose. NIS tvirtinimu, Kinija taip pat siekia kuo mažiau priklausyti nuo užsienio rinkų ir pati užtikrinti visus savo poreikius strateginiuose sektoriuose. Būtent dėl to Kinija intensyviai vykdo technologinį šnipinėjimą, siekia perimti kitų valstybių technologines paslaptis ir patirtį, tikslingai investuoja ir superka užsienio technologijų kompanijas.
PST ataskaita patvirtina, kad verslų supirkinėjimą Kinija aktyviai vykdo ir Norvegijoje. Pasak PST, net ir privačios Kinijos kompanijos yra priklausomos nuo valdžios. Todėl jos gali sudaryti verslo požiūriu nenaudingas sutartis, kad įgytų informacijos arba įtakos. Rinkos logika besivadovaujantiems Norvegijos verslininkams sunku tokių pasiūlymų atsisakyti. Auganti priklausomybė nuo Kinijos technologijų srityje, PST vertinimu, yra rimta grėsmė, kaip ir neteisėtas mokslinių tyrimų rezultatų pasisavinimas bei kinų pabėgėlių ir disidentų šnipinėjimas Norvegijoje.
Arkties politika ir Norvegijos kritinė infrastruktūra – svarbiausi šnipinėjimo objektai
Ir Kinija, ir Rusija ypač aktyviai domisi Norvegijos politika Arkties regione. NIS vertinimu, Rusijai ypač svarbus karinis dominavimas Arkties regione, todėl ji nuolat augina Šiaurės laivyno pajėgumus ir plečia karinę infrastruktūrą. Be to, regionas yra svarbus ir kaip naujų ginklų bandymo poligonas, todėl pavojingi ginklai dažnai bandomi visai netoli Norvegijos sienų.
Arktika
Pasak NIS, įtampa su Rusija dėl Arkties gali dar paaštrėti 2021 metais, kai Rusija, kuri pati kaltina Arkties militarizavimu Vakarų valstybes, tarp jų ir Norvegiją, pirmininkaus Arkties tarybai. NIS teigimu, į Arkties regioną vis aktyviau skverbiasi ir Kinija, kuri 2018 metais patvirtino savo pirmąją Arkties strategiją, nors kol kas jos realią įtaką varžo konkurencija su jau įsitvirtinusiomis Arkties valstybėmis.
PST ataskaita patvirtina, kad Arkties politika yra vienas iš svarbiausių užsienio valstybių šnipinėjimo objektų Norvegijoje. Rusijos ir Kinijos žvalgybos tarnybos aktyviai renka informaciją tiek apie Norvegijos politinius procesus, susijusius su Arktimi, tiek apie šiaurėje plėtojamą Norvegijos karinę ir civilinę infrastruktūrą. PST vertinimu, Norvegijos kritinės infrastruktūros identifikavimas ir jos žemėlapio sudarymas yra užsienio žvalgybos tarnybų prioritetas visoje šalyje. Šiam darbui užsienio žvalgybos tarnybos pasitelkia ir Norvegijos piliečius, kurie gali laisvai keliauti po savo valstybės teritoriją kaip turistai.
Grėsmę kelia individualios teroristinės atakos
Greta kitų valstybių keliamų rizikų, Norvegijos žvalgybos ir saugumo tarnybos pabrėžia ir terorizmo bei ekstremizmo grėsmę. NIS atkreipė dėmesį, kad nepaisant radikalių islamistų išpuolių sumažėjimo vadinamajai „Islamo valstybei“ pralaimėjus karą Irake ir Sirijoje, 2020 metais išpuolių skaičius vėl šiek tiek išaugo. Didžiausią grėsmę, pasak NIS, kelia individualios teroristinės atakos, kurių rengėjai pasiduoda islamistų propagandai internete.
Terorizmas
Prie tokių pačių išvadų priėjo ir PST, pabrėžianti, kad net ir 10-20 metų senumo islamistinė propaganda daro poveikį tam tikrai auditorijai ir gali išprovokuoti naujus teroro aktus. PST vertinimu, didžiausią pavojų kelia 1-2 rengėjų suorganizuojami, paprastomis priemonėmis greitai parengiami ir iš karto įvykdomi išpuoliai.
Abiejų tarnybų vertinimu, tokio pat pobūdžio grėsmę kelia ir dešiniojo ekstremizmo augimas. Šios pakraipos organizacijos taip pat geba panaudoti savo tikslams šiuolaikines technologijas ir kurti tarptautinius tinklus, per kuriuos platinama propaganda, dalijamasi patirtimi ir organizuojami mokymai. Dešiniosios pakraipos ekstremistai vis labiau radikalizuojasi, tarp jų dažnėja raginimai griebtis prievartos. Todėl ši ekstremistinė srovė taip pat gali išprovokuoti spontaniškas individualias teroro atakas.
JAV ir Japonijos užsienio bei gynybos ministrai po aukšto lygio derybų Tokijuje antradienį perspėjo dėl Kinijos „prievartos ir destabilizuojamo elgesio“.
JAV Pentagono vadovas Lloydas Austinas ir valstybės sekretorius Antony Blinkenas šiuo metu lankosi Japonijoje. Tai pirmasis pareigūnų vizitas į užsienį nuo jų kadencijos pradžios. Per šį vizitą jie siekia stiprinti santykius su sąjungininkais regione, kur didėja Kinijos įtaka.
Po dvišalių derybų su Japonijos užsienio ir gynybos ministrais, per bendrą spaudos konferenciją, JAV pareigūnai perspėjo, kad „Kinijos elgesys neatitinka esamos tarptautinės tvarkos ir kelia politines, ekonomines, karines ir technologines problemas“.
„Ministrai įsipareigojo priešintis prievartai ir destabilizuojamam elgesiui regione“, – teigė A. Blinkenas ir L. Austinas.
Abi pusės pareiškė „didelį nerimą“ dėl pastarųjų trikdančių Kinijos veiksmų regione.
JAV prezidento Joe Bideno administracija siekia atnaujinti JAV santykius su kitomis pasaulio valstybėmis po Donaldo Trumpo eros.
L. Austinas ir A. Blinkenas taip pat konsultuoja sąjungininkes regione, Vašingtonui norint peržiūrėti savo politiką Šiaurės Korėjos atžvilgiu.
Bendrame ministrų pareiškime Pchenjanas raginamas „visiškai atsisakyti branduolinio ginklavimosi“. Pranešime perspėjama, kad Šiaurės Korėjos branduolinis arsenalas „kelia grėsmę pasaulio taikai ir stabilumui“.
Pasauliui susidūrus su pandemija valstybės susitelkė į piliečių sveikatos apsaugą, užsienio valstybių žvalgybos tarnybos šiek tiek adaptavo informacijos rinkimo technikas, bet pagrindinės grėsmės mūsų šaliai išliko panašios: tai represyvus ir tarptautinės bendruomenės nuomonės nepaisantis Kremliaus režimas, linkęs demonstruoti karinę galią; su išlikimo iššūkiu šalies viduje susidūręs ir agresyvią retoriką prieš Lietuvą naudojantis Aliaksandro Lukašenkos režimas Baltarusijoje bei Astrave pradėjusi veikti nesaugi atominė elektrinė.
Metų eigoje taip pat netrūko informacinių ir kibernetinių atakų, bandyta platinti su COVID-19 tema susijusias sąmokslo teorijas, o priešiškos tarnybos gana agresyviai veikė prieš Lietuvos piliečius, keliaujančius į Rusiją ir Baltarusiją ar turinčius ryšių su šiomis valstybėmis.
Tokias tendencijas apie Lietuvos saugumo situaciją pateikia Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, pristatę „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą 2021”.
„Pandemijos akivaizdoje visos visuomenės patiria didelių iššūkių, o piliečiai susiduria su socialinėmis ir ekonominėmis problemomis, kurios kelia sumaištį ir didina nerimo lygį. Tuo dažnai skuba pasinaudoti propagandos kūrėjai, sąmokslo teorijų apologetai, taip pat priešiškos žvalgybos ir saugumo tarnybos, siekiančios sėti netikrumo jausmą bei skatinti visuomenės nepasitikėjimą valstybės institucijomis. Vis tik Lietuvos piliečiai yra ganėtinai atsparūs tokiam poveikiui ir geba atskirti tikras žinias nuo melagingų, nepasiduoda destruktyvioms idėjoms. Tikimės, kad prie tokio atsparumo prisideda ir kasmet skelbiamas Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas“, – teigia Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis.
„Rusijos valdantysis režimas ir karinė galia išlieka didžiausia, potencialiai – egzistencine grėsme Lietuvai. Pastarųjų metų įvykiai – Vladimiro Putino vienvaldystę Rusijoje įtvirtinusios Konstitucijos įsigaliojimas, ginkluotųjų pajėgų stiprinimas vakarinėje Rusijos dalyje ir Kaliningrado srityje, Kremliaus politinės ir karinės įtakos Baltarusijos režimui augimas – buvo grėsmę Lietuvos saugumui didinantys veiksniai. Nerimą kelia ir tai, kad ir Rusijos, ir Baltarusijos autoritariniai režimai naudoja karines priemones siekdami slopinti savo visuomenių protesto nuotaikas. Rusus ir baltarusius bandoma įtikinti NATO grėsmės mitu, o Vakarų šalis siekiama sulaikyti nuo kritikos Maskvai ir Minskui demonstruojant karinę galią prie Aljanso šalių sienų. Šiemet vyks pasirengimas rugsėjį suplanuotiems bendriems Rusijos ir Baltarusijos kariniams mokymams „Zapad“, todėl beveik visus metus prie Lietuvos sienų stebėsime karinių veiksmų suaktyvėjimą“, – įspėja Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktorius plk. Elegijus Paulavičius.
Uždara Rusija: didžiausia grėsmė
Didžiausią grėsmę Lietuvai kelia uždara ir represyvi Rusija, nes ją vis mažiau varžo tarptautinės normos ir tarptautinės bendruomenės nuomonė. Pasikėsinimas į žinomo opozicijos veikėjo Aleksejaus Navalno gyvybę panaudojus „Novičiok“ grupei priskiriamą kovinę nervus paralyžiuojančią medžiagą rodo, kad valdantysis Rusijos režimas siekdamas išsaugoti savo įtaką šalies viduje yra pasiryžęs naudoti kraštutines priemones, o neigiama tarptautinė nuomonė nėra tiek svarbi, kad dėl to keistųsi veiksmai.
Rusijos gyventojų nepasitenkinimas režimu didėja pamažu: gyventojai ieško nepriklausomos informacijos šaltinių, savo nuomonę reiškia protestais, tačiau šios šalies elitas jų nelaiko rimta grėsme politiniam stabilumui. Vis tik po kelerių metų padėtis Rusijoje gali tapti panaši į situaciją Baltarusijoje, kurioje nepasitenkinimas išsiveržė masiniais protestais.
Siaubūnas. Vytauto Visocko nuotr.
Užsienio politikos srityje Maskva demonstruoja polinkį į izoliacionizmą, o Lietuvai, kaip artimai kaimynei, nuo Vakarų atsiribojusi ir uždara Rusija galėtų tapti dar didesne grėsme, nes įtakos stiprinimas kaimyninėse valstybėse gali tapti šios valstybės prioritetu.
Vienas iš tokių įtakos stiprinimo įrankių – vis agresyvesnė ir Kremliaus naratyvą atspindinti istorijos politika. Rusija yra paskelbusi, kad taikys baudžiamąją atsakomybę už sovietų karių kapų ar paminklų niokojimą ne tik savo šalyje, bet ir už jos ribų – taip pat ir kitų valstybių piliečiams. Ką tai reiškia praktikoje, parodo Lietuvoje fiksuotas atvejis, kai Lietuvos savivaldos pareigūnai sulaukė Rusijos atstovų grasinimų, kad prieš juos bus panaudotas Rusijos baudžiamasis kodeksas, jei sovietų karo paveldo objektų renovacija ir priežiūra nebus vykdoma taip, kaip to pageidauja Rusija.
Panašią tendenciją atspindi ir tarptautinės trijų Lietuvos teisėjų paieškos paskelbimas už tai, kad jie priėmė Maskvai netinkantį nuosprendį Sausio 13-osios byloje. Nors Vakarų valstybės supratingai reagavo į Lietuvos prašymą nebendradarbiauti su Rusija šiuo klausimu, tačiau taip siekiama įbauginti Lietuvos pareigūnus atlikti savo darbą.
Karinė galia išlieka pagrindiniu Rusijos įtakos užsienyje išlaikymo ir sklaidos įrankiu. Nors dėl ekonominių priežasčių Maskva yra priversta šiek tiek mažinti karines išlaidas, prioritetiniams Rusijos karinės politikos užmojams pinigų nepritrūks. Bus kuriami nauji kariniai daliniai ir ginkluotė, o Rusijos ginkluotųjų pajėgų augimas ir modernizacija vyks ir Lietuvos kaimynystėje – Kaliningrado srityje. Čia jau keletą metų didinamas tankų skaičius, kuriama ir komplektuojama nauja motošaulių divizija, dislokuojami nauji ilgo nuotolio raketomis ginkluoti laivai.
Nors Rusija skelbia siekianti dialogo su NATO šalimis, jos ginkluotosios pajėgos vykdo agresyvius manevrus Aljanso kaimynystėje. Kremlius tikisi, kad dalį Vakarų šalių pavyks įtikinti apsimestiniu Rusijos konstruktyvumu ir taip paskatinti keisti bendrą NATO narių politiką Rusijos atžvilgiu. Kitas šalis bandoma įbauginti demonstruojant karinę galią ir apsisprendimą panaudoti karines priemones siekiant dominuoti regione. Pavyzdžiui, 2020 metų rugsėjį, po to, kai Minsko režimas sulaukė aštrios Vakarų šalių kritikos dėl smurto prieš protestuotojus, Rusijos strateginiai bombonešiai surengė skrydžius virš Baltarusijos šalia Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos sienų. Lenkijos pasienyje, Baltarusijos Bresto poligone, su parašiutais nusileido Rusijos oro desanto Kariuomenės padalinys. Taip Rusija siekė parodyti, kad Baltarusija yra Kremliaus interesų sferoje.
Labai tikėtina, kad 2021 metais Rusijos kariniai manevrai prie Lietuvos ir kitų NATO šalių sienų vyks dar intensyviau. Šių metų rugsėjį Kaliningrado srityje ir visoje Vakarų karinėje apygardoje vyks strateginiai mokymai „Zapad“. Didelis karinis aktyvumas padidins ir netyčinių incidentų riziką.
Baltarusija: reikšmingiausias metų pokytis
Reikšmingiausiu politiniu įvykiu Lietuvos kaimynystėje galima įvardinti politinę krizę Baltarusijoje, kuri kilo išsiveržus gyventojų nepasitenkimui dėl suklastotų prezidento rinkimų.
Užtikrinti A. Lukašenkai palankius rinkimų rezultatus buvo bandoma ir Baltarusijos ambasadoje Vilniuje. Pareigūnai sąmoningai vykdė ilgą dokumentų ir fizinę balsuotojų patikrą, į ambasadą vienu metu buvo įleidžiami vienas-du rinkėjai. Taip buvo daroma siekiant neleisti balsuoti visiems norintiems.
Agentai slaptieji. Slaptai.lt foto
Nepaisant to, buvo oficialiai paskelbta, kad šioje apylinkėje rinkimus laimėjo Sviatlana Cichanouskaja, kurią Vakarų valstybės pripažįsta baltarusių pilietinės visuomenės lydere. S. Cichanouskajai pasitraukus į Lietuvą, mūsų valstybėje ėmė formuotis vienas iš opozicijos centrų. Lietuvos parama Baltarusijos pilietinei visuomenei sukėlė A. Lukašenkos įniršį, kuris buvo išreikštas padidėjusiu kariniu aktyvumu prie Lietuvos ir Lenkijos sienų bei kitais grasinimais.
Visa tai nepadarė esminio poveikio Lietuvos ir regiono saugumui, bet nestabilaus režimo pasirengimas ir galimybė imtis kraštutinių veiksmų valdžios išlaikymui kelia įtampą Lietuvos kaimynystėje.
Suklastoti rinkimai Baltarusijoje tapo stipriu nepasitenkinimo katalizatoriumi, tačiau visuomenės susitelkimą ir protestų ilgalaikiškumą labiau lėmė A. Lukašenkos režimo negebėjimas patenkinti gyventojų saugumo pojūčio. Dešimtmetį stagnuojanti ekonomika vis labiau didina žmonių neužtikrintumą ateitimi, o atsainus požiūris į pandemiją privertė nerimauti dėl sveikatos. Įniršį ir neteisingumo jausmą dar labiau paskatino režimo smurtas prieš pilietinės visuomenės atstovus.
Panaudojus smurtą Minskui teko pamiršti Vakarų finansinę paramą, todėl Rusija liko vienintele šalimi, galinčia suteikti paskolas. Tai atitinka ilgalaikį Kremliaus tikslą – išlaikyti ir didinti Baltarusijos priklausomybę nuo Rusijos, tačiau kartu Maskva deda pastangas A. Lukašenkos režimo stabilizavimui, nes baiminamasi, kad baltarusių politinis aktyvumas neatsisuktų prieš patį Kremlių.
Baltarusijos priklausomybę nuo Rusijos didina ir neseniai veikti pradėjusi nesaugi Astravo atominė elektrinė, kuri nuo pat pradžių buvo Rusijos projektas. Kadangi Baltarusijai trūksta kompetencijos procesams elektrinėje kontroliuoti ir iškylančioms problemoms spręsti, svarstoma galimybė atsisakyti savarankiško jėgainės eksploatavimo ir paversti ją „Rosatom“ filialu. Negana to, Baltarusija siekia apeiti prekybos elektra ribojimus ir realizuoti Astrave pagamintą elektrą Baltijos šalių rinkoje.
Ko saugotis Lietuvos piliečiams?
Aptartiems procesams vystantis Lietuvos kaimynystėje, tam tikrą jų įtaką patiria ir Lietuvos piliečiai.
VERBAVIMAS. Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos bei saugumo tarnybos gana agresyviai veikia prieš Lietuvos piliečius, bet tik savo teritorijoje, nes Lietuvoje nėra palankių sąlygų veikti užsienio žvalgybos tarnybų darbuotojams su diplomatine priedanga. Tai lemia, kad didesnę tikimybę susidurti su Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybomis turi tie Lietuvos piliečiai, kurie aktyviai keliauja į šias valstybes, turi jose asmeninių ar verslo ryšių.
Pavyzdžiui, Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FSB) ir karinė žvalgyba (GRU) prie Lietuvos piliečių dažniau prisigretina pasinaudodamos sienos kirtimo procedūromis, nes taip geriausia surinkti pradinę informaciją, kuri leidžia atsirinkti verbavimo taikinius. Kertant sieną domimasi Lietuvos piliečių biografijomis, darbine patirtimi, informacija apie šeimos narius, ryšius su užsieniu, požiūrį į Rusiją, tikrinami mobilieji telefonai, kuriuose kartais įdiegiama kenkėjiška programinė įranga.
Slaptieji agentai
Nors valstybėms kovojant su pandemija sumažėjo kelionių ir dėl to krito žmogiškosios žvalgybos mastai, tačiau neabejojama, kad vėliau viskas grįš į ankstesnį aktyvumą, o Rusijos žvalgybinis aktyvumas prieš Lietuvą vertinamas kaip labai didelis.
Baltarusijos KGB taip pat itin aktyviai domisi Lietuvos piliečiais, ypač įvairių institucijų pareigūnais, teisėjais, politikais, strateginių įmonių, valstybės ir savivaldybių institucijų darbuotojais, žurnalistais. Baltarusių KGB išsiskiria tuo, kad savo teritorijoje prieš Lietuvos piliečius elgiasi agresyviai, tai yra nevengia šantažuoti, naudoti kompromituojančios informacijos, inscenizuoti autoįvykių ar pasinaudoti realiai nutikusiais autoįvykiais.
Panašią patirtį turėjo Lietuvos valstybinėje įstaigoje duomenų bazių priežiūros specialistu dirbantis vyras, kuris su draugais išvyko į Baltarusiją švęsti vieno jų gimtadienį, bet bare susipažino su mergina ir pažintį pratęsė jos namuose. Kitą dieną Lietuvos pilietis buvo apkaltintas apvogęs merginą, o paprašius leisti paskambinti į ambasadą jam parodytos kompromituojančios nuotraukos bei pagrasinta jas perduoti žmonai, jeigu tik vyras nebendradarbiaus su Baltarusijos KGB. Laimei, valstybės institucijos darbuotojas kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą ir išvengė nemalonumų.
MELAGIENOS. Lietuvos visuomenę paveikti bandyta ir informacinėmis-kibernetinėmis atakomis. 2020 metais įvykdytos 9 informacinės-kibernetinės operacijos, kurių metu pasinaudojant kibernetinėmis priemonėmis buvo įsilaužta į institucijų interneto puslapius, siuntinėjami suklastoti laiškai ir taip platinama melaginga informacija. Šios atakos nepaveikė didelės visuomenės dalies, bet turėjo įtakos marginalioms grupėms.
Apskritai valstybių kova su COVID-19 paskatino destruktyvių sąmokslo teorijų sklaidą, kas iš dalies būdinga ir Lietuvai. Mūsų valstybėje buvo kelios dešimtys bandymų rengti protesto akcijas prieš kovai su pandemija skirtus ribojimus, bet jie nebuvo itin sėkmingi.
Vis tik tokių protestų organizatoriai pademonstravo neblogus koordinavimo įgūdžius, o jų mąstysenai didelę įtaką daro Kremliaus propaganda.
Didžiausią grėsmę sėkmingai kovai su pandemija kelia prieš skiepus nukreiptos sąmokslo teorijos. Nors tokios teorijos būna visiškai nepagrįstos, tačiau didelė jų įvairovė didina prieš vakcinas nusiteikusių žmonių skaičių.
Kaip Kinija siekia įsitvirtinti svarbiuose sektoriuose?
Apskritai COVID-19 pandemija įsiūbavo valstybių vidaus, regionines ir globalias grėsmes, tačiau autoritarinės valstybės šį iššūkį sugebėjo išnaudoti savo gyventojų stebėjimo stiprinimui bei įvaizdžio gerinimui kitose valstybėse.
Tai įgavo „kaukių diplomatijos“ pavadinimą. Lietuvoje viskas atrodė taip: mūsų šaliai buvo dovanojamos medicininės apsaugos priemonės, kurių taip trūko pirmojo karantino metu, o geradariu tapo Lietuvoje interesų turinčios Kinijos įmonės, apie tai skelbta užsakomuosiuose žiniasklaidos straipsniuose.
Kinijos ambasada Vilniuje. Slaptai.lt fotografija
Kinijos ir jos įmonių įvaizdžio gerinimu, tikėtina, siekta palengvinti galimybes patekti į Lietuvos nacionaliniam saugumui svarbius sektorius. Nors Lietuva yra tik nedidelė dėlionės dalis, tačiau Kinija yra susidomėjusi investicijomis Klaipėdoje ir kituose Baltijos jūros regiono uostuose, Pekinui reikalingas konteinerių terminalas viename iš Baltijos jūros regiono uostų, kuris jungtų sausumos ir jūrų transporto koridorių logistines grandines.
Ypatingo Kinijos kompanijų susidomėjimo sulaukė vienos įmonės Lietuvoje vykdomas išmaniosios IT infrastruktūros diegimo konkursas. Mainais už sistemos valdymą viena Kinijos kompanija netgi pasiūlė nemokamai sumontuoti nemažą dalį projektui reikalingos įrangos. Tikėtina, kad taip siekiama ne tik tiekti įrangą ir technologijas, bet ir susipažinti su įmonės informacinėmis technologijomis, verslo procesais, kibernetinės ir informacijos saugos reikalavimais.
Nors pasaulio žvalgybos tarnybos vis aktyviau naudojasi socialiniais tinklais ir kitaip prisitaiko prie lankstaus ir mobilaus šiuolaikinio pasaulio, šių tarnybų metodai išlieka fundamentaliai nepakitę. Viešąją erdvę pasiekianti informacija liudija, kad svarbiausia žvalgybos tarnyboms keliama užduotis išlieka žmogiškųjų išteklių žvalgyba (HUMINT): svarbia informacija disponuojančių žmonių nustatymas, ilgalaikių ryšių su šiais žmonėmis užmezgimas ir vėlesnis komunikacijos užšifravimas, siekiant saugiai perimti kitos valstybės paslaptis.
Kinų žaidimai LinkedIn – verbavimas išlieka verbavimas
Didžiosios Britanijos dienraštis The Times publikavo istoriją, papasakotą buvusio karinės žvalgybos karininko Philipo Ingramo. Kibernetinio saugumo ir įvairių rūšių ginkluotės ekspertas iš pradžių nė kiek nenustebo, kai socialiniame tinkle LinkedIn su juo susisiekė Robinu prisistatantis verslininkas, atstovaujantis saugumo paslaugas teikiančiai kompanijai iš Šanchajaus. Iš pradžių Robinas paprašė parengti vieša informacija pagrįstą pranešimą apie svarbiausius saugumo iššūkius. Vėliau jį vis labiau domino viešai neprieinama informacija, bet daugiausiai įtarimų P. Ingramui sukėlė Robino pasiūlymas toliau susirašinėti šifruotu elektroniniu paštu. P. Ingramas bendravimą nutraukė, o Robinas ištrynė savo LinkedIn paskyrą. „Jie būtų pavertę mane šnipu“, sakė P. Ingramas dienraščiui The Times.
Panašūs atvejai dažnai atskleidžiami ir kitose valstybėse. Vokietijoje kasmet fiksuojami tūkstančiai Kinijos žvalgybų tarnybų bandymų per LinkedIn užmegzti kontaktą su politikais ir valstybės pareigūnais. Praėjusiais metais JAV už šnipinėjimą nuteistas buvęs Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) pareigūnas Kevinas Mallory’is pirmąjį kontaktą su Kinijos žvalgybos tarnybomis taip pat užmezgė per LinkedIn.
Kinijos ambasada Lietuvoje. Slaptai.lt foto
Saugumo ekspertai aiškiai identifikuoja Kinijos žvalgybos tarnybų naudojamą verbavimo LinkedIn modelį, kai pasirinktam žmogui iš pradžių pasiūloma už atlygį parašyti pranešimą, paskui jis pakviečiamas į Kiniją pristatyti temos platesnei auditorijai, o pasinaudojus vizitu Kinijoje bandoma įtikinti kontaktą atskleisti jam žinomą slaptą informaciją arba kuriamos kompromituojančios situacijos, kuriomis būtų galima pasinaudoti užbaigiant verbavimą. JAV šio tipo verbavimas kelia tokią grėsmę, kad Federalinių tyrimų biuras net užsakė sukurti specialų vaidybinį filmą, išryškinantį pavojus, su kuriais susiduriama leidžiantis į tokio tipo kontaktus su Kinijos „verslininkais“ socialiniuose tinkluose. Kinijos žvalgybos tarnybų aktyvumas LinkedIn plačiai analizuotas ir Valstybės saugumo departamento 2020 m. Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
Tačiau tai nereiškia, kad Kinijos žvalgybos tarnybos verbuoja žmones išskirtinai vien socialiniuose tinkluose. Neseniai Taivano žiniasklaida pranešė apie sulaikytus tris Taivano atsargos pulkininkus ir vieną atsargos generolą, kurie visi įtariami šnipinėję Kinijai. Pasak pranešimų, pagyvenę karininkai buvo užverbuoti įprastais būdais: siekė išvengti nemalonumų su Kinijos teisėsauga, norėjo aplankyti ten gyvenančius gimines, įsivėlė į ginčus dėl Kinijoje esančio nekilnojamojo turto. Svarbiausias iš įtariamųjų galimai bendradarbiavo su Kinijos žvalgybos tarnybomis daugiau kaip du dešimtmečius ir padėjo užverbuoti kitus karininkus.
Rusijos diplomatai ir toliau dalija „vokelius“
Rusijos ambasada Vilniuje. Vytauto Visocko foto
Į kontržvalgybos spąstus Švedijoje patekęs Rusijos diplomatas, tikėtina, taip pat užsiėmė klasikine HUMINT veikla. Švedijos nacionalinio transliuotojo duomenimis, dar prieš metus diplomatas susitiko su konsultacijomis besiverčiančiu Švedijos piliečiu, kuriam perdavė voką su maždaug trimis tūkstančiais JAV dolerių. Už tai diplomatas gavo krepšį su komercinės paskirties įslaptinta informacija. Diplomatas buvo išsiųstas iš Švedijos, o krepšio „pardavėjas“ sulaikytas. Tyrimo metu paaiškėjo, kad konsultantas jau ne vienerius metus galimai teikė Rusijos žvalgybai slaptą informaciją, kurią kopijuodavo arba fotografuodavo savo darbo vietoje.
Panašiu metu pranešta ir apie kito Rusijos diplomato, oficialiai dirbusio švietimo ir kultūros srityje, išsiuntimą iš Estijos. Nors Estijos užsienio reikalų ministerija išsiuntimo nekomentavo, buvęs užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu žiniasklaidai pripažino, kad sprendimas priimtas dar jam vadovaujant ir kad Rusijos diplomatas išsiųstas dėl veiklos, nesuderinamos su oficialiomis pareigomis.
Naujausias britų SIS pasiūlymas – tapkite žvalgybos „konsultantais“
Vakarų žvalgybos tarnybų atsakas į augančią Kinijos ir Rusijos grėsmę žiniasklaidos taip pat identifikuojamas kaip visų pirma HUMINT stiprinimas. Jungtinės Karalystės (JK) spauda emocingai sureagavo į Užsienio žvalgybos tarnybos, plačiau žinomos SIS arba MI6 santrumpomis, reklaminę kampaniją, kviečiančią užsieniečius ne visos dienos darbui teikiant britų žvalgybai konsultacijas ir taip prisidedant prie SIS „pagrindinės misijos“. Reklaminiuose skelbimuose pabrėžiama, kad SIS domina įvairiais gebėjimais ir patirtimi pasižymintys žmonės, ypač, jei jie turi vertingų kontaktų Rusijoje ir Kinijoje.
Į lankstaus ir mobilaus šiuolaikinio pasaulio žodyną supakuotą pasiūlymą britų žurnalistai įvertino kaip atvirą kvietimą šnipinėti JK naudai. Šis SIS reklaminės kampanijos aspektas sukėlė didžiausius atgarsius, nors tai tik vienas iš pokyčių britų žvalgybos personalo politikoje. Konservatyvumu garsėjanti SIS gerokai pakeitė savo nuostatas ir nuo šiol priims į tarnybą ir JK negimusius jos piliečius. Be to, tarnyba savo pareigūnams panaikino viršutinę 55 metų amžiaus ribą ir nuo 21 iki 18 metų pažemino apatinę amžiaus ribą, sudarė palankesnes sąlygas dirbti žmonėms su negalia ir ėmėsi kitų priemonių personalui išplėsti ir atnaujinti. SIS personalo įvairovės kampanija visais požiūriais primena tą, kurią taip pat visai neseniai pradėjo JAV CŽA, skelbianti, kad personalo įvairovė – svarbiausias ginklas varžybose su Kinijos ir Rusijos žvalgybomis.
Britų žvalgybos būstinė
Nors naujos taisyklės leis SIS priimti į tarnybą daugiau jaunų ir šiuolaikiškų specialistų, ypač technologijų ekspertų, akivaizdu, kad žiniasklaida iniciatyvą įvertino visų pirma per klasikinės žvalgybos prizmę: kaip siekį atšviežinti žvalgybos pareigūnų sąstatą ir jų kuruojamą agentūrą. Panašu, kad, kaip ir kitos tradicinės profesijos, žvalgyba sėkmingai reaguoja į besikeičiančią žmonių elgseną ir integruoja naujausias technologijas, dėl to iš esmės nekeisdama nei savo metodų, nei darbo krypčių.
Kinija svarsto skirti rekordinio dydžio – net 1 mlrd. dolerių – baudą elektroninės prekybos milžinei „Alibaba“ už antimonopolijos taisyklių pažeidimus, skelbia „The Wall Street Journal“ (WSJ).
Remdamasis „su svarstymais susipažinusiais asmenimis“, leidinys teigia, kad bauda gali viršyti didžiausią iki šiol Kinijoje už antimonopolijos pažeidimus skirtą baudą. 975 mln. dolerių dydžio baudos 2015 m. sulaukė JAV lustų gamintoja „Qualcomm“.
Didžiausia Kinijos elektroninės prekybos bendrovė pastaraisiais mėnesiais užsitraukė valdžios nemalonę dėl kišimosi į kasdienius įprastų Kinijos gyventojų finansus.
Vis dėlto, teisiniai „Alibaba“ nemalonumai prasidėjo po to, kai bendrovės įkūrėjas Jackas Ma spalį viešai sukritikavo sudėtingą Kinijos biurokratiją ir verslo reguliavimo mechanizmą.
Lapkritį reguliuotojai uždraudė „Alibaba“ internetinių mokėjimų padaliniui „Ant Group“ surengti pirminį viešą akcijų siūlymą Honkongo ir Šanchajaus biržose.
WSJ žiniomis, reguliuotojai taip pat vertina, ar „Alibaba“ privalės parduoti turtą, nesusijusį su pagrindiniu internetinės prekybos verslu.
Kinijos kariškiai. EPA – ELTA nuotr.
Kinijos karinis biudžetas – antras didžiausias pasaulyje po JAV – šiemet turėtų augti 6,8 proc., pranešė šalies Finansų ministerija.
Karinė įtampa tarp Kinijos ir konkuruojančių šalių, įskaitant JAV ir Indiją, pastaraisiais metais smarkiai išaugo dėl tokių „karštųjų taškų“, kaip pasienis Himalajuose, Taivanas ir Pietų Kinijos jūra.
Pekinas ketina gynybai skirti 1,36 trln. juanių (apie 175,6 mlrd. eurų), tačiau tai sudaro mažiau nei trečdalį JAV karinio biudžeto.
Biudžeto augimo rodiklis, ūgtelėjęs, palyginti su 2020 m. fiksuotais 6,6 proc., buvo pristatytas valdžios kasmetinio įstatymų leidybos susirinkimo pradžioje.
Pastaraisiais metais Kinija skyrė trilijonus juanių kariuomenės modernizacijai. Siekiama, kad ji taptų pasaulinio lygio karine jėga, kuri galėtų konkuruoti su JAV ir kitomis Vakarų šalimis.
Pekinas savo kariuomenę pastaruoju metu išnaudoja grasinimams Taivanui, į kurį reiškia pretenzijas, rengdamas invazijos pratybas ir naikintuvais įsiverždamas į Taivano oro erdvę.
Kinija siekia iki 2027-ųjų Liaudies išlaisvinimo armiją paversti „visiškai modernizuota“ karine jėga, o iki 2050-ųjų – „pasaulinio lygio“ kariuomene, kuri galėtų konkuruoti su JAV.
„Pastaruosius du dešimtmečius Kinijos gynybos biudžetas sparčiai augo vertinant absoliučiais skaičiais. Tai atspindi augančią Kinijos ekonominę galią ir ryžtą pažymėti savo strategines ambicija jėga“, – sakė Kinijos politikos centro Australijos sostinėje Kanberoje analitikas Adamas Ni.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno vertinimu, viešas naujausių grėsmių nacionaliniam saugumui pristatymas atlieka tam tikrą ir edukacinę, ir priešnuodžio funkciją.
„Aš tikrai neabejoju, kad šie vieši grėsmių pristatymai jau prisidėjo ir toliau prisidės prie visuomenės atsparumo stiprinimo, atlieka tam tikrą ir edukacinę funkciją, turi savotišką ir priešnuodžio, pavadinkime taip, įrankį“,– ketvirtadienį spaudos konferencijoje Seime sakė L. Kasčiūnas.
Pasak jo, tai jau aštuntasis viešas grėsmių vertinimo pristatymas ir labai svarbu, kad jis vyksta Seime – arčiausiai mūsų tautos.
„Tai svarbus kasmetinis renginys, manau, dėl dviejų pagrindinių priežasčių. Pirma – tai yra ta analizė ir vertinimas, yra tam tikra nuotrauka, iš kurios vėliau mes, politikai, turime daryti sprendimus, kuriuos turime priimti tam, kad grėsmės būtų dar labiau užkardytos ir suvaldytos. Antras svarbus aspektas, kad šitas atvirumas ir viešumas svarbus yra mūsų visuomenei, visuomenės atsparumui stiprinti, nes rizikų, pavojų yra visose srityse – nuo kibernetinio šnipinėjimo iki bandymo verbuoti mūsų piliečius priešiškoms valstybėms“, – sakė L. Kasčiūnas. Rusijos ambasada Vilniuje. Vytauto Visocko foto
Perskaitęs grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, politikas sako padaręs išvadą, kad iš esmės Lietuvoje veikia efektyvi kontržvalgybinė sistema.
„Kitaip tariant, priešiškų žvalgybos ir saugumo tarnybų šnipinėjimo ir kita veikla yra kontroliuojama tiek dėl mūsų tarnybų efektyvumo, tiek ir dėl visuomenės atsparumo. Tačiau įtaką galima daryti ne tik per priešiškų žvalgybos tarnybų veiklą tiesiogiai, bet, pavyzdžiui, per trečiųjų šalių verslo subjektus, per mūsų subjektų sąsajas su trečiosiomis šalimis, per investicijas į strateginius objektus, per pinigų plovimo schemas, per įvairius organizuotus nusikalstamus susivienijimus“, – sakė L. Kasčiūnas.
Kalbant apie kibernetinį pasaulį ir saugumą akivaizdu, anot jo, kad formuojasi dvi tarpusavyje konkuruojančios technosferos: Kinijos kontroliuojama technosfera ir Vakarų kontroliuojama technosfera.
„Lietuvai reikės apsispręsti, nors mes iš esmės apsisprendę, tačiau reikės padaryti kai kuriuos stiprius sprendimus. Viena iš idėjų, kurią būtų galima įgyvendinti stipriais Vyriausybės sprendimais, tai yra labai konkrečiai įvardinti konkrečius gamintojus, nedemokratinių valstybių konkrečius gamintojus, kurių informacijos ir ryšių technologijų įranga kelia potencialią grėsmę mūsų šalies saugumui ir neturi būti naudojama Lietuvoje diegiant penktos kartos vadinamąjį 5 G judrųjį ryšį“,– sakė L. Kasčiūnas.
Pasak jo, turime aiškiai pasakyti, kad Lietuva nebus Kinijos kontroliuojamoje technosferoje.
Seimo NSGK vadovo nuomone, reikia stiprinti mūsų nacionaliniam saugumui svarbių sektorių ir objektų apsaugą, geriau teisiškai reglamentuojant principus, kad neatitinkantys euroatlantinių ir transatlantinių saugumo kriterijų investuotojai negalėtų dalyvauti strateginiuose objektuose, negalėtų būti įvairios įrangos į tokią infrastruktūrą diegėjais.
Seimo NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas mano, kad trūksta teisinės bazės labai aiškiai įvardinti, kas yra patikimas ir kas nepatikimas gamintojas. „Mes turime per šiuos metus padaryti namų darbus, kad situacija šioje vietoje dar labiau pagerėtų“, – sakė politikas.
Jo duomenimis, net ir valstybinės įmonės, įtrauktos į strateginių įmonių sąrašą, perka ar turi kontraktus su įmonėmis, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusiomis su Astravo AE projektu.
L. Kasčiūnas priminė, kad jis ir kiti NSGK nariai yra įregistravę įstatymo pataisas, kurios leistų tokius veiksmus užkardyti.
Politikas taip pat siūlo pradėti diskutuoti apie „užsienio įtakos skaidrinimo mechanizmus“, kai įtaka yra atitinkanti įstatymus, kitaip tariant, ji yra nėra nelegali, bei ji nėra skaidri. Kinijos ambasada Lietuvoje. Slaptai.lt foto
„Pavyzdžiui, įvairiose šalyse, jeigu subjektas, veikiantis komunikacijos, lobizmo srityje, gauna tam tikrą sumą iš trečiųjų šalių, šiuo atveju kalbame ne apie ES ir NATO šalis, jis turėtų deklaruoti visa tai. Manau, kad tam būtų galima sukurti registrą Teisingumo ministerijoje“,– svarstė L. Kasčiūnas.
Ketvirtadienį Seime visuomenei pristatytas bendras Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas.
Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, kaip bendrą dokumentą, VSD ir AOTD skelbia nuo 2015-ųjų. Remiantis Žvalgybos įstatymu, dokumentas visuomenei įprastai teikiamas kartą per metus.
JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktorius Williamas Burnsas. EPA – ELTA nuotr.
Kandidatas į JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktoriaus postą Williamas Burnsas teigia, kad Kinija yra „didžiausias geopolitinis išbandymas“ Jungtinėms Valstijoms. „Konkurencinė pergalė prieš Kinija bus esminis mūsų nacionalinio saugumo aspektas ateinančiais dešimtmečiais“, – kalbėjo W. Burnsas trečiadienį per klausymus Senate, kuris turi patvirtinti jį poste. Buvęs karjeros diplomatas prezidentaujant Barackui Obamai buvos JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas.
Pasak W. Burnso, JAV suinteresuotos bendradarbiauti su Kinija klimato kaitos ir branduolinių ginklų platinimo ribojimo srityse. Tačiau esą yra vis daugiau sričių, kuriose prezidento Xi Jinpingo Kinija yra „reikšminga autoritarinė priešininkė“. Kinija nuolat stiprina savo gebėjimus vogti intelektinę nuosavybę, engti savo tautą, bauginti savo kaimynes, didinti savo globalią įtaką į įgyti įtaką amerikiečių visuomenėje. Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV)
Vis dėlto Kinija seniai nebėra vienintelis JAV iššūkis, pabrėžė W. Burnsas ir be terorizmo įvardijo agresyviai pasirodančią Rusiją, „provokuojančią Šiaurės Korėją“ ir priešišką Iraną. Be to, grėsmę kelia ne tik atskiros šalys. Yra „problemų, neturinčių paso“ – tai klimato kaita, pavojai sveikatai ar technologinė revoliucija.
Plataus masto programišių ataka prieš vyriausybės institucijas ir įmones yra „brutalus raginimas pabusti mums visiems“, kalbėjo W. Burnsas. „CŽV turės nuolat stiprinti savo pajėgumus, kad suprastų, kaip konkurentai naudoja kibernetinius ir kitus technologinius instrumentus, nuspėtų jų panaudojimą, atskleistų ir užkirstų tam kelią“, – tęsė jis.
KaPo – Estijos slaptoji tarnyba
Estijos užsienio žvalgybos tarnyba trečiadienį įspėjo dėl didėjančios Kinijos įtakos.
Tarnyba teigia, kad pasaulinė priklausomybė nuo Kinijos technologijų taip pat auga, ir pridūrė, kad Kinija „seka Rusijos pavyzdžiu“, skleisdama dezinformaciją.
„Kinijos pagrindinis tikslas – sukurti susiskaldymą tarp JAV ir Europos, – teigiama metinėje tarnybos ataskaitoje. – Kinija labai gerai supranta, kad susiskaldžiusi Europa yra silpnas priešas, ir vargu ar jos pasipriešinimas Kinijai kada nors bus toks aršus kaip JAV.“
Estijai jau seniai didžiausią susirūpinimą kelia didelė jos kaimynė Rusija, bet pastaraisiais metais šalis vis garsiau kalba apie Kinijos įtaką.
Užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Mikkas Marranas ataskaitos įžangoje teigia, kad Kinijos „veikla kasmet sukelia vis naujų saugumo iššūkių“. Jis taip pat atkreipė dėmesį į stiprėjantį Kinijos bendradarbiavimą su Rusija.
Xi Jinpingas: niekas negali nurodinėti Kinijai. EPA-ELTA nuotr.
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pirmadienį prasidėjusiame virtualiame Davoso ekonomikos forume įspėjo pasaulio lyderius nepradėti „naujo Šaltojo karo“ ir paragino pasaulio šalis būti vieningas koronaviruso pandemijos akivaizdoje.
„Suburti nedideles klikas ar pradėti naują Šaltąjį karą, atmesti, grasinti ar įbauginti kitus… tik pastūmės pasaulį susiskaldymo link“, – sakė Xi Jinpingas, veikiausiai siekdamas netiesiogiai sukritikuoti JAV prezidento Joe Bideno ketinimus atkurti pasaulinius aljansus, kad būtų galima pasipriešinti didėjančiai Kinijos įtakai.
Kritikuodamas veiksmus, kurių prieš Kiniją ėmėsi Donaldo Trumpo vadovaujama ankstesnė JAV administracija, Xi Jinpingas sakė, kad konfrontacija „galiausiai visada pakenks kiekvienos tautos interesams ir aukos žmonių gerovę.“
Kinijos lyderis taip pat paminėjo ambicingus Pekino klimato įsipareigojimus iki 2030 metų 65 proc. sumažinti anglies dvideginio emisijas ir iki 2060 m. pasiekti klimato neutralumą. Tai reikšmingi įsipareigojimai, kadangi Kinija yra atsakinga už ketvirtį pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų.
„Norėdama pasiekti šiuos tikslus, Kinija turės įdėti daug sunkaus darbo. Tačiau mes tikime, kad kai kalbama apie visos žmonijos interesus, Kinija turi žengti žingsnį į priekį, imtis veiksmų ir padaryti tai, ką reikia“, – sakė jis.
Xi Jinpingas taip pat paragino sustiprinti pasaulio valdymą per daugiašales organizacijas, pašalinti tarptautinės prekybos, investicijų ir technologijų mainų kliūtis bei sustiprinti besivystančių valstybių atstovavimą pasaulinėje arenoje.
Jis taip pat pabrėžė makroekonominės politikos stiprinimo svarbą kovoje su pandemijos sukeltu ekonominiu nuosmukiu.
„Turime sukurti atvirą pasaulio ekonomiką, apsaugoti daugiašalę prekybos sistemą ir susilaikyti nuo diskriminacinių ir išimtinių standartų, taisyklių ir sistemų bei aukštų sienų, skiriančių prekybą, investicijas ir technologijas“, – sakė jis.
Taivanas pradėjo pirmojo povandeninio laivo statybą. EPA-ELTA nuotr.
Taivano prezidentė Tsai Ing-wen antradienį dalyvavo ceremonijoje, kurios metu pradėta pirmojo Taivano povandeninio laivo statyba.
Pasak jos, šis projektas rodo Taivano siekį užsitikrinti nepriklausomybę gynybos srityje.
„Taip pat leisime pasauliui pamatyti Taivano valią apsaugoti savo suverenitetą“, – sakė Tsai Ing-wen.
Pirmasis Taivano povandeninis laivas, kainuojantis apie 50 mlrd. Taivano dolerių (apie 1,5 mlrd. eurų), bus pristatytas 2025 m.
Taivanas susiduria su vis augančia Kinijos karine grėsme.
Taivano programa pastatyti 8 dyzelinius povandeninius laivus buvo pradėta 2016 m. gruodį, o jau 2019 m. gegužę buvo atidaryta pirmoji povandeninių laivų statykla.
Taivanui jau 71 metus vadovauja nuo Kinijos nepriklausoma valdžia, tačiau Pekinas demokratiškai valdomą salą vis dar laiko savo teritorija.
LRT Tyrimų skyrius skelbia, kad kinų viešųjų šaltinių žvalgybos įmonė „Zhenhua Data Technology“, turinti ryšių su Kinijos valdžia ir kariuomene, rinko duomenis apie beveik 2,5 mln. užsienio valstybių viešuosius asmenis. Į duomenų bazę buvo įtraukti ir 500 lietuvių vardai ir pavardės bei jų asmens duomenys.
Sąraše minimos buvusių ir esamų Seimo narių pavardės, tarp jų Ingrida Šimonytė, Rima Baškienė, Mykolas Majauskas, Naglis Puteikis, Rasa Budbergytė, Gintaras Vaičekauskas, Paulius Saudargas, Žygimantas Pavilionis, Arvydas Anušauskas, Andrejus Stančikas, Rimantas Dagys, Gabrielius Landsbergis ir kt.
Taip pat teisėjų bendruomenės nariai: Ernestas Rimšelis, Algimantas Valantinas, Toma Birmontienė, Artūras Driukas, Egidijus Mockevičius, Egidijus Laužikas.
Sąraše minimi ir kiti Lietuvos strateginių įmonių vadovai, visuomenės veikėjai, žurnalistai, Vyriausybės nariai bei diplomatai.
Prancūzijos vadovas. EPA – ELTA nuotr.
Į Lietuvą oficialaus vizito atvykęs Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas teigia, kad Europa turi veikti ryžtingai ir neleisti, kad pasaulį valdytų dvipolis, t. y. Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ir Kinija. E. Macronas akcentuoja būtinybę siekti, kad atsirastų trečiasis galios polis – Europa, kuri, pasak jo, galėtų užtikrinti taiką pasaulyje.
„Turime veikti vieningai, taikiai, bet taip pat labai ryžtingai, nes negalime pritarti tam, kad pasaulį valdytų dvipolis – JAV ir Kinija. Čia turime būti labai vieningi. Jeigu nebūsime vieningi, tiesiog mums teliks pasirinkti ar Kiniją, ar JAV, ar vienos, ar kitos investicijas“, – antradienį Vilniaus universitete (VU) surengtoje diskusijoje studentams kalbėjo E. Macronas.
„Mes turime parengti bendrą strategiją, numatyti Europos nepriklausomumą, suverenumą, kad nepriklausytume nei nuo Kinijos, nei nuo JAV, net jeigu JAV yra mūsų strateginės partnerės“, – pridūrė jis.
Prancūzijos prezidentas mano, kad Europa gali tapti trečiuoju galios poliu, užtikrinančiu pasaulyje taiką. Ar Europa neišbarstys savo saugumo ir gerbūvio? Slaptai.lt nuotr.
„Turime kurti kelią, kuris leistų sukurti trečiąjį polį, tai mūsų atsakomybė siekiant taikos pasaulyje. Jeigu kursis dvipolis, tai atsiras įtampos, tačiau jeigu centre atsiras Europa, trečiasis polis su savo vertybėmis, tai viskas bus gerai“, – akcentavo Prancūzijos vadovas.
E. Macronas mano, kad su Kinija Europos santykiai turėtų būti koordinuoti ir europietiški.
„Labai ilgą laiką mes laikėmės oportunistiškos programos Kinijos požiūriu. Mes laikėme ją rinka, ji investavo pas mus, bet mes neturėjome pakankamos Europos suverenumo strategijos. Taigi, buvo daug dvišalių prekybos susitarimų, o po 2008–2010 metų krizės Europa padarė keletą klaidų – leido Kinijai investuoti į strategines sritis, ypač Pietų Europoje, ir neatsižvelgė į tai, kad tos sritys yra labai strateginės, tai leido tam naujajam „Šilko keliui“ pasiekti tas šalis“, – sakė E. Macronas. Europos Sąjunga. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
„Jeigu mes tikime suverenia Europa, tai reiškia mes tikime vieninga Europa santykiuose su Kinija. Aš manau, kad mes turime pasiekti, kad visos Europos Sąjungos valstybės narės kalbėtųsi su Kinija laikydamos bendros darbotvarkės“, – pabrėžė Prancūzijos prezidentas.
E. Macronas taip pat akcentavo, kad dabar yra rengiamas susitarimas dėl Europos Sąjungos ir Kinijos investicijų.
„Tai bus vienas svarbiausių susitarimų. Šis susitarimas leis nustatyti vienodas žaidimo taisykles Kinijai ir Europos Sąjungai. Dabar Kinija laikosi tokios dvipusės politikos, ji tarsi yra besivystanti šalis pasaulio ekonomika, ir yra iškraipoma tam tikra prasme konkurencija, pavyzdžiui, kalbant apie intelektualinę nuosavybę“, – teigė Prancūzijos prezidentas.
„Taigi, mūsų tikslas yra gerinti prekybos galimybes su Kinija, svarbu tai, kad Kinijai reikia atvirumo, ir tai užtikrins jos vidaus stabilumą“, – pridūrė jis.
Kinija ir Indija susitarė užbaigti pasienio nesutarimus. EPA-ELTA nuotr.
Kinija ir Indija šalių užsienio reikalų ministrų susitikimo Rusijoje metu susitarė tęsti dialogą ir „sparčiai užbaigti“ įtemptus pasienio nesutarimus, paskelbė Kinijos valstybinė žiniasklaida.
Kinijos užsienio reikalų ministras Wangas Yi ir tokias pat pareigas einantis Indijos diplomatas Subrahmanyamas Jaishankaras Maskvoje vykusio gynybos forumo kuluaruose susitarė „palaikyti tinkamą atstumą ir sušvelninti įtampą“, pranešė Kinijos naujienų agentūra „Xinhua“.
Kinija pirmadienį apkaltino Indijos pajėgas peržengus ginčijamą sieną Himalajų Ladako regione ir iššovus įspėjamųjų šūvių – taip Indija pažeidė ankstesnį susitarimą, kuriuo uždrausta naudoti ginklus. Mestus kaltinimus valstybė neigia.
Birželį tarp abiejų šalių įvyko pirmasis smurtinis susirėmimas per 45 metus, kurio metu žuvo 20 Indijos karių.
Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.
Teisus buvo prof. Vytautas Landsbergis, neseniai interviu LRT.LT sakydamas, kad Baltarusijos likimas – ne Europos Sąjungos rankose, o Rusijos ir Kinijos interesų Baltarusijoje sferoje.
Štai 2019 m. rugpjūtį Baltarusijos ekonomikos ministro pavaduotoja Jelena Perminova pažymėjo, kad strateginiai santykiai tarp dviejų šalių (Baltarusijos ir Kinijos) vystosi labai dinamiškai – tai patvirtina prekybos, eksporto ir investicijų rodikliai. „Net ir su kaimynais mes neturime tokios dinamiškos plėtros, – pabrėžė Jelena Perminova. – Kinija jau yra trečioji mūsų prekybos ir ekonomikos partnerė. Per pastaruosius 10 metų tiesioginės užsienio investicijos iš šios šalies padidėjo 200 kartų.” Vien techninės ir ekonominės Kinijos pagalbos portfelis šiandien yra jau pusė milijardo dolerių ir, pasak ministro pavaduotojos, augs.
Jau vien tai byloja, kad Kinija vargu ar leis Rusijai prisijungti Baltarusiją. O jei ta nepaklausytų, pakenkti Rusijos ekonomikai Kinija turi kur kas daugiau galimybių, negu atvirkščiai. Jau nekalbant apie tai, kad Kinijos „žalieji”, atsiprašau, „geltonieji žmogeliukai”, kurių jau pilna Rusijos Tolimuosiuose rytuose įvairiuose darbuose (man tai pasakojo ne vienas liudininkas), pasiruošę pridaryti Rusijai visai kitokio pobūdžio nemalonumų.
Išlieka klausimas, ar gali po dabartinių įvykių Baltarusijoje Kinijai būti naudingas susikompromitavęs, tik jėgos struktūrų dėka dar besilaikantis valdžioje kruvinas diktatorius.
Prof. Vytautas Landsbergis. Slaptai.lt nuotr.
V. Landsbergis: „Jiems (Kremliui – LRT.lt) yra rodoma, kad tai, kas vyksta Baltarusijoje, tai čia jums ne Balotnaja (2011 metais Rusijoje, Balotnaja aikštėje, kilę ir kelis mėnesius vykę protestai prieš Putino valdžią – LRT.lt). Tai pranoksta net Chabarovską. Tikriausiai šeimininkas (Kremlius, – K.S.) padarys išvadą, kurią dabar siūlo kinai. Viešumą jau pasiekė Kinijos aukštuomenės reagavimas: „šalinkite savo „batką“ (suprask, statykite kitą, – K.S.), bet palikite tą Baltarusijos valstybę, kuri mums reikalinga“.
Profesorius sako, profesorius žino. Iš jo lūpų – į Dievo ausį.
Tariamas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka tik ką pažadėjo „per artimiausias dienas“ išspręsti situaciją šalyje.
