kraštutiniai dešinieji

Trumposios naujienos

J. Bidenas susitiko su G. Meloni. EPA – ELTA foto

Vašingtonas, liepos 28 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas, ketvirtadienį susitikęs su Italijos ministre pirmininke Giorgia Meloni, pagyrė ją už tvirtą paramą Vakarų pastangoms padėti Ukrainai apsiginti nuo Rusijos invazijos, kartu palikdamas nuošalyje bet kokius nuogąstavimus dėl jos kraštutinių dešiniųjų vyriausybės.
 
J. Bidenas sakė, kad G. Meloni taip pat suteikė „labai stiprią paramą ginantis nuo Rusijos žiaurumų“.
 
Italijos ministrė pirmininkė, sėdėdama kartu su J. Bidenu Ovaliajame kabinete, sakė, kad „didžiuojasi“ Italijos veiksmais padedant Ukrainai.
„Mes žinome, kas yra mūsų draugai sunkiais laikais, ir manau, kad Vakarų valstybės parodė, jog gali pasikliauti viena kita daug (labiau), nei kai kas manė“, – sakė ji.
 
„Remti Ukrainą reiškia ginti taikų žmonių ir valstybių sambūvį visame pasaulyje. Priešingai nei kai kas sako, Ukrainos pasipriešinimas atitolina pasaulinį karą, o ne priartina jį“, – sakė ji šiek tiek laužyta anglų kalba.
 
Baltieji rūmai mažiau dėmesio skyrė prieštaringai G. Meloni vidaus darbotvarkei, o daugiau – Italijos, kaip NATO ir Didžiojo septyneto, kuriam Italija vadovaus 2024 metais, narės vaidmeniui.
 
J. Bidenas sakė, kad JAV ir Italijos prekyba pernai pasiekė 100 mlrd. dolerių ir „nėra jokios priežasties, kodėl ji negalėtų didėti“.
 
Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby trečiadienį žurnalistams sakė, kad J. Bidenas „labai laukė vizito“, ir atmetė bet kokius ginčus dėl G. Meloni politikos.
 
JAV pareigūnai mano, kad Italijos premjerė atėjusi į valdžią tapo nuosaikesnė ir daugelį nustebino savo ryžtinga pozicija dėl paramos Ukrainai prieš Rusiją, kurios prezidentas Vladimiras Putinas artimai draugavo su dabar jau velioniu ilgamečiu Italijos premjeru Silvio Berlusconi.
 
Baltieji rūmai taip pat nepajuto įtampos dėl opios Kinijos temos. Europos šalys ir Vašingtonas iš esmės sutaria, kad atėjo laikas mažinti pavojingą priklausomybę nuo Pekino – „mažinti riziką“, kaip vadinama naujoji politika. Tačiau mažiau sutariama dėl detalių, kaip toli eiti ir kiek ekonominės rizikos galima toleruoti.
 
G. Meloni konkrečiai buvo spaudžiama pasitraukti iš Kinijos iniciatyvos „Juosta ir kelias“ – trilijono dolerių vertės investicijų į infrastruktūrą schemos, kuria Pekinas naudojasi siekdamas užsitikrinti įtaką visame pasaulyje, daugiausia ekonominių sunkumų turinčiose šalyse.
Kalbėdamas apie būsimą G. Meloni vaidmenį organizuojant kitų metų G7 aukščiausiojo lygio susitikimą, J. Bidenas pajuokavo: „Tikiuosi, kad būsite man okmaloni“.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2023.07.28; 00:30
Žvalgyba

Atidus žvilgsnis. Slaptai.lt foto

Berlynas, vasario 6 d. (dpa-ELTA). Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) pirmadienį švenčia dešimtmetį nuo įkūrimo, protestuotojai planuoja demonstracijas prieš partiją, kurią laiko grėsme demokratijai.
 
Į ceremoniją Kėnigšteine netoli Frankfurto turi susirinkti maždaug 300 partijos narių pagerbti įvykį. Policija pranešė, kad prie salės kurortiniame mieste įvairios asociacijos, sąjungos ir partijos ketina rengti demonstracijas. Policija uždarė kelius ir pranešė, kad gali imtis ir daugiau priemonių.   
 
Tikimasi, kad proteste dalyvaus Žaliųjų partijos nariai. Žemės regioninio parlamento žaliųjų lyderė Miriam Dahlke apkaltino AfD trypiant demokratines vertybes ir dešimtmetį kurstant neapykantą parlamente bei kitur.
 
AfD pradėjo veikti kaip partija, prieštaraujanti silpnesnių šalių, tokių kaip Graikija, gelbėjimo politikai po 2009 m. kilusios Europos ekonomikos krizės. Tačiau ji taip pasislinko į dešinę, jog dabar yra stebima Vokietijos Federalinės Konstitucijos apsaugos tarnybos, įžvelgiančios pakankamai požymių, kad AfD veikla yra antikonstitucinė.
 
Partija ypač populiari rytinėse Vokietijos žemėse. Viena iš AfD lyderių Alice Weidel anksčiau yra sakiusi, kad praėjus 10 metų nuo partijos įkūrimo visai įmanoma, jog ji Rytų Vokietijoje taps valdančiąja partija, tai rodo rinkėjų nuotaikos.
 
Kol kas konservatyvi partija CDU, AfD laikoma hipotetine partnere, atsisako bendradarbiauti su dešiniaisiais populistais.
 
AfD nariai yra išrinkti į visų Vokietijos žemių, išskyrus Šlėzvigo ir Holšteino, parlamentus, o nuo 2017 m. ir į Vokietijos parlamentą Bundestagą.
 
Viljama Sudikienė (DPA)
 
2023.02.07; 07:00
Gordijo mazgas

Koranas. Slaptai.lt nuotr.

Ankara, sausio 23 d. (AFP-ELTA). Po protesto prie Ankaros ambasados Stokholme, kai buvo sudegintas koranas, pirmadienį Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas perspėjo Švediją, kad siekdama įstoti į NATO ji nesitikėtų Turkijos paramos.
 
„Tegul Švedija nesitiki mūsų paramos siekdama įstoti į NATO“, – sakė R. T. Erdoganas, pirmą kartą oficialiai reaguodamas į šeštadienio incidentą per protestą, kuriam Švedijos policija pritarė nepaisydama Turkijos prieštaravimų, jį surengė prieš islamą nusistatęs politikas.
 
Pikti  R. T. Erdogano komentarai dar labiau atitolina Švedijos ir Suomijos galimybes prisijungti prie Vakarų gynybos Aljanso prieš gegužę vyksiančius Turkijos prezidento ir parlamento rinkimus.
 
Turkija ir Vengrija yra vienintelės NATO narės, neratifikavusios istorinio Šiaurės šalių sprendimo atsisakyti tradicinės karinio neprisijungimo politikos reaguojant į Rusijos invaziją į Ukrainą.
Po korano deginimo R. T. Erdoganas perspėjo Švediją dėl narystės NATO. EPA-ELTA nuotr.
 
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas žada, kad kitą mėnesį šalies parlamentas pritars dviejų valstybių paraiškoms. Tačiau R. T. Erdoganas stabdo procesą prieš artėjančius rinkimus, per kuriuos mėgins sustiprinti savo nacionalistinių rinkėjų bazę.
 
„Akivaizdu, kad tie, kurie atliko tokį gėdingą veiksmą prie mūsų šalies ambasados, nebegali tikėtis mūsų geranoriškumo dėl jų prašymo įstoti į NATO“, – sakė R. T. Erdoganas.
 
Švedijos lyderiai griežtai pasmerkė kraštutinių dešiniųjų politiko Rasmuso Paludano veiksmus, bet gynė plačią savo šalies žodžio laisvės sampratą.
 
R. T. Erdoganas jau iškėlė daugybę griežtų sąlygų, įskaitant reikalavimą Švedijai išduoti dešimtis įtariamųjų, daugiausia kurdų, Ankaros kaltinamų „terorizmu“ arba dalyvavimu nepavykusiame 2016 m. perversme.
 
Po daugybės Švedijos aukščiausių ministrų kelionių į Ankarą atrodė, kad Švedijai pavyks palenkti Turkiją. Be to, Stokholmas patvirtino Konstitucijos pataisą, leisiančią priimti griežtesnius kovos su terorizmu įstatymus, kurių reikalauja Ankara.
 
Vengrijos vėliava. EPA – ELTA foto

Tačiau viskas pakrypo į bloga, kai anksčiau šį mėnesį nedidelė kurdų grupė prie Stokholmo rotušės pakabino R. T. Erdoganą vaizduojančią lėlę. Turkija iškvietė Švedijos ambasadorių ir atšaukė kvietimą parlamento pirmininkui apsilankyti Ankaroje. Švedijos policijos sprendimas leisti R. Paludanui surengti protestą sulaukė panašaus atsako. Turkija dar kartą iškvietė Stokholmo ambasadorių ir atšaukė suplanuotą Švedijos gynybos ministro vizitą.
 
R. T. Erdoganas sakė, kad musulmonų šventosios knygos sudeginimas yra neapykantos nusikaltimas, nepateisinamas jokia žodžio laisve. „Niekas neturi teisės įžeidinėti šventųjų“, – sakė jis per nacionalinę televiziją.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2023.01.24; 05:44
Gordijo mazgas

Giorgia Meloni, kraštutinių dešiniųjų „Italijos brolių“ lyderė. Epa – ELTA foto

Roma, rugpjūčio 10 d. (AFP-ELTA). Giorgia Meloni, kraštutinių dešiniųjų „Italijos brolių“ lyderė, siekė „detoksikuoti“ šalies postfašistinį judėjimą ir jai pavyko kaip niekada priartinti šią partiją prie valdžios. „Italijos broliai” pirmauja nuomonių apklausose, o pačios G. Meloni reitingas aukščiausias tarp visų partijų vadovų, ji kelia save į ministres pirmininkes, jei „Italijos broliai“ bus pirmi per rinkimus rugsėjo 25 dieną.
 
Smulkaus sudėjimo 45 metų šviesiaplaukė įtaigiu balsu vilioja italus šūkiu: „Dievas, šalis ir šeima“. Per rinkimus 2018 m. jos partija laimėjo vos kiek daugiau nei keturis procentus balsų, bet dabar jos populiarumas siekia 23 proc. ir ji vadovauja dešiniųjų aljansui, kurį sudaro Matteo Salvini „Lyga“ ir Silvio Berlusconi „Forza Italia“. G. Meloni patraukė daugybę rinkėjų, nepatenkintų status quo, Europos Sąjungos „diktatu“, didelėmis gyvenimo išlaidomis ir ribotomis Italijos jaunimo galimybėmis.
 
G. Meloni žada sumažinti mokesčius ir biurokratiją, didinti išlaidas gynybai, uždaryti Italijos sienas, kad apsaugotų šalį nuo „islamizacijos“, iš naujo derėtis dėl Europos sutarčių, kad sugrąžintų daugiau galių Romai, ir kovoti su „LGBT lobistais“. Ji taip pat nori sustabdyti Italijos gyventojų skaičiaus mažėjimą skatindama gimstamumą, bet ne leisdama imigrantams natūralizuotis, 2016 m. ji įspėjo dėl „etninio pakeitimo“, kuris vyksta Italijoje. „Apskritai G. Meloni siejama su protestu, nepasitenkinimu“, – sakė Bolonijos universiteto politikos mokslų profesorė Sofia Ventura.
 
Be to, su kitomis prieš isteblišmentą nusistačiusiomis pagrindinėmis Italijos partijomis – Penkių žvaigždžių judėjimu ir „Lyga“, abi pernai įėjo į ministro pirmininko Mario Draghi vyriausybę –  ji vienintelė varžosi rinkimuose nesusitepusi reputacijos.
 
Fašizmas liko istorijoje
 
G. Meloni partija, kurios pavadinimas kilęs iš pirmosios valstybinio himno eilutės, yra politinė Italijos socialinio judėjimo (MSI), kurį po Antrojo pasaulinio karo subūrė fašistų diktatoriaus Benito Mussolini šalininkai, įpėdinė, naudojanti tą patį nacionalinių žalios, baltos ir raudonos spalvų liepsnos simbolį – tokį patį naudojo ir buvęs Nacionalinis frontas Prancūzijoje. Tačiau G. Meloni stengiasi nuraminti nuosaikius balsus savo judėjime, nes žino, jog norint laimėti valdžią jai reikia išplėsti savo elektoratą.
 
„Italijos dešinieji jau prieš dešimtmečius paliko fašizmą istorijai“, – sakė ji šią savaitę vaizdo žinutėje, skirtoje tarptautiniams kritikams. B. Mussolini padarė „keletą klaidų, ypač dėl rasinių įstatymų ir įsitraukimo į Antrąjį pasaulinį karą“, sakė ji 2016 m. ir pridūrė, kad jis pasiekė ir istorinių laimėjimų, „bet tai jo negelbsti“. Pernai ji patikslino, kad „Italijos broliai“ nepuoselėja „nostalgiško požiūrio į fašizmą, į rasizmo ir antisemitizmo hipotezes“.
 
Krikščionė, italė, motina
 
1977 m. sausio 15 d. Romoje gimusi G. Meloni užaugo Garbatelos darbininkų klasės rajone ir anksti įsitraukė į politiką. Būdama paauglė, ji įstojo į MSI jaunimo padalinį, vėliau tapo MSI pakeitusio kraštutinių dešiniųjų Nacionalinio aljanso studentų organizacijos vadove. 2006 m. buvo išrinkta į parlamento žemuosius rūmus ir tapo Deputatų rūmų viceprezidente. Po dvejų metų G. Meloni buvo paskirta jaunimo reikalų ministre S. Berlusconi vyriausybėje, ji tuomet buvo 31-erių – jauniausia ministrė pokario Italijoje.
 
Italijos vėliava

2012 m. ji įkūrė „Italijos brolius“, o tai, kad buvo jauna ir pasitikinti, be to, moteris, padėjo jai iškilti. Būdama vyresnė ir 2006 m. susilaukusi dukters su savo partneriu televizijos žurnalistu, G. Meloni pasinaudojo savo asmeniniu gyvenimu, siekdama žinomumo visoje šalyje. „Aš – Georgia, esu moteris, motina, italė, krikščionė“, – pareiškė ji 2019 m. per mitingą Romoje. Šie jos žodžiai, suderinti su šokių muzika, išplito internete.
 
Jos partija buvo vienintelė pagrindinė partija, 2021 m. vasario mėnesį atsisakiusi prisijungti prie M. Draghi nacionalinės vienybės vyriausybės, ši opozicinė laikysena padėjo jai pakelti populiarumo reitingą apklausose. G. Meloni nepritarė griežtoms M. Draghi koronaviruso priemonėms, ypač vadinamajam Žaliąjam pasui, reikalavusiam, kad darbuotojai pasiskiepytų.
 
Kitaip nei nuo seno su Maskva ryšius palaikantys M. Salvini ir S. Berlusconi, po Rusijos invazijos G. Meloni palaikė tvirtą M. Draghi paramą Ukrainai. Tačiau ji aštriai kritikuoja Europos Sąjungą ir yra Europos konservatorių ir reformistų partijos (ECR), kuriai priklauso ir Ispanijos „Vox“ bei Lenkijos „Teisės ir teisingumo“ partijos, pirmininkė.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.08.11; 06:50
Gordijo mazgas

Rachel Keke. EPA – ELTA foto

Paryžius, birželio 23 d. (AFP-ELTA). Buvusi valytoja, ką tik išrinkta į Prancūzijos parlamentą kairiųjų aljanso sąraše, prisipažino, kad prieš kelerius metus dalijosi kraštutinių dešiniųjų lyderę Marine Le Pen palaikančiais įrašais, tačiau tvirtino, kad pakeitė savo pažiūras.
 
Kraštutinių kairiųjų partijos „Nenugalėtoji Prancūzija“ (LFI) parlamentarė Rachel Keke sekmadienį vykusiuose parlamento rinkimuose, per kuriuos prezidentas Emmanuelis Macronas prarado daugumą, įveikė buvusią E. Macrono sporto ministrę Roxaną Maracineanu.
 
R. Keke išgarsėjo laimėjusi įtemptą 22 mėnesius trukusią kovą dėl geresnių darbo sąlygų viename Paryžiaus viešbutyje, kuriame ji dirbo kambarine, todėl LFI pasiūlė jai kandidatuoti į parlamento narius plačiame kairiųjų aljanse NUPES.
 
Praėjus kelioms dienoms po jos išrinkimo, į viešumą iškilo žinutės, kuriose ji reiškė paramą M. Le Pen ir Sirijos prezidentui Basharui al Assadui, kurio Rusijos ir Irano remiamas režimas kaltinamas nusikaltimais žmoniškumui.
Marine le Pen. EPA – ELTA foto
 
48 metų R. Keke, kaip įtariama, dalijosi žinutėmis, kuriomis per 2017 metų rinkimus palaikė M. Le Pen, ir kraštutinių dešiniųjų interneto svetainės „Fdesouche“ turiniu, teigia pati „Fdesouche“, kuri surinko tokių žinučių seriją.
 
Socialiniame tinkle „Facebook“ R. Keke nepaneigė jai mestos kritikos, tačiau tvirtino, kad ji pasikeitė po kovos su pasauline viešbučių milžine „Accor“ ir jai priklausančiu viešbučiu „Ibis“, kuriame dirbo.
 
Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.

„Prieš kelerius metus „Facebook“ tinkle dalinausi įrašais, kurie visiškai neatspindi to, kas esu ir kam atstovauju šiandien savo politinėje kovoje“, – trečiadienį vakare sakė R. Keke.
 
Tačiau kritikai, tarp jų ir pralaimėjusi R. Maracineanu, vis tiek peikė R. Keke už postus.
 
„Ji dalijosi rasistinėmis ir homofobiškomis žinutėmis. Primenu (jums), kad tai yra pažeidimas. Tačiau ji mus tikina, kad pasikeitė. Viskas gerai. Jos rinkėjai įvertins“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė R. Maracineanu.
 
Sekmadienį po pergalės R. Keke sakė, kad į parlamentą nuneš „bebalsių balsus“.
 
Gimusi Dramblio Kaulo Krante, 2000 metais, būdama 26 metų, R. Keke atvyko į Prancūziją. Prieš pradėdama dirbti viešbučio kambarine, ji dirbo kirpėja, o 2015 metais buvo natūralizuota.
 
Ji yra viena iš įvairesnio profilio parlamentarų, kurių nemažai buvo išrinkta į parlamentą nuo LFI ir M. Le Pen „Nacionalinio sambūrio“, nors parlamento narių iš turtingesnės socialinės ir ekonominės aplinkos vis dar – dauguma.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2022.06.25; 07:31
SkaitomiausiosŽvalgyba

Austrijos specialusis dalinys. EPA – ELTA nuotr.

Viena, sausio 28 d. (AFP-ELTA). Kai kurie radikalizuoti aktyvistai, besipriešinantys vakcinoms nuo COVID-19 ir apsaugos nuo koronaviruso priemonėms, kerta valstybių sienas, kad dalyvautų protestuose, kuriuose skleidžiama ekstremistinė ideologija, naujienų agentūrai AFP sakė naujasis Austrijos vidaus žvalgybos vadovas, pavadinęs šią tendenciją „itin bauginama“.
Prancūzijoje – protestai prieš suvaržymus dėl COVID-19 pandemijos. EPA-ELTA nuotr.
 
Omaras Haijawis Pirchneris sakė, kad užsienio aktyvistai vyksta į Austriją, kur kitą mėnesį vakcinos nuo COVID-19 taps privalomos, rengti demonstracijas ir „megzti ryšius su savo partneriais, dešiniaisiais ekstremistais“.
 
Jis pridūrė, kad dažnai dešinieji ekstremistai naudojasi tokiais susibūrimais savo ideologijai, taip pat ir antisemitizmui skleisti ir kad „matome daug žmonių, kurie yra labai radikalizuoti“.
 
Prancūziją, Nyderlandus, Belgiją, Vokietiją pastaraisiais mėnesiais drebino protestai prieš vakcinas, vyriausybėms vis labiau griežtinant požiūrį į nenorinčius skiepytis asmenis.
 
Austrijoje dešimtys tūkstančių žmonių beveik kas savaitę išeina į gatves nuo tada, kai vyriausybė paskelbė, kad nuo vasario 4 dienos vakcinos nuo COVID-19 taps privalomos.
Savaitgalį į protestus prieš koronaviruso ribojimus visoje Europoje rinkosi tūkstančiai žmonių. EPA-ELTA nuotr.
 
41 metų O. Haijawis Pirchneris, gruodį perėmęs naujai reformuotą Austrijos žvalgybos agentūrą DSN, sakė, kad kai kurių aktyvistų radikalėjimas ir vis labiau tarptautinis protestų mastas „mums atrodo labai labai bauginamas“.
 
Nors DSN nėra atsakinga už užsienio žvalgybos duomenų rinkimą, ji gauna informacijos, rodančios, kad Vokietijoje ir Šveicarijoje daugėja gerai organizuotų aktyvistų, O. Haijawis Pirchneris sakė naujienų agentūrai AFP savo pirmajame interviu užsienio žiniasklaidai po paskyrimo į pareigas.
 
Jis sakė, kad DSN turi patikimos informacijos apie smurto grėsmę Austrijoje, nurodydamas, kad šalia protestų vyksta susirėmimai su policija.
 
Pasak jo, „šiuo metu yra daug žmonių, keliančių grėsmę… svarbiai infrastruktūrai“, įskaitant žiniasklaidą, sveikatos priežiūros įstaigas ir politikus.
 
Su Rusija susiję skandalai
 
Vykdant toli siekiančias žvalgybos reformas, DSN, kuriai vadovauja O. Haijawis Pirchneris, pakeitė buvusią BVT agentūrą.
 
Briuselyje – protestai dėl suvaržymų. EPA – ELTA foto

BVT reputaciją sugadino virtinė pastarųjų metų įvykių, kuriuos O. Haijawis Pirchneris diskretiškai vadina „incidentais“.
Vokietijoje tūkstančiai žmonių protestavo prieš COVID-19 suvaržymus ir privalomus skiepus. EPA – ELTA foto
 
Tarp jų buvo ir reidai prieš BVT, kuriuos 2018 metais surengė tuometis kraštutinių dešiniųjų vidaus reikalų ministras Herbertas Kicklis, ir nemalonūs Austrijos pareigūnų kaltinimai dėl informacijos nutekinimo Rusijai.
 
Tai, kartu su numanomu H. Kicklio Laisvės partijos (FPOe) artumu Maskvai, lėmė pranešimus, kad kitos Vakarų agentūros nustojo dalytis žvalgybos duomenimis su Viena.
 
Naujasis vadovas sako, kad pastaruosius kelis mėnesius „daug bendravo“ su partneriais kitose šalyse. Pasak jo, dabartinis dalijimosi informacija lygis rodo, kad tam tikras pasitikėjimas grįžo, tačiau „mes visiškai suprantame… kad šis pasitikėjimo atkūrimo procesas“ užtruks mėnesius ar metus.
 
Žvalgybos reforma reiškia, kad DSN dabar yra „hibridinė“ tarnyba, atliekanti ir žvalgybos, ir policijos darbą. Ši struktūra, pasak O. Haijawio Pirchnerio, buvo gerai sutikta Austrijos sąjungininkų.
Nyderlanduose 5 žmonės sulaikyti per protestą dėl COVID-19 suvaržymų. EPA-ELTA nuotr.
 
Reformomis taip pat buvo siekiama išspręsti tai, ką O. Haijawis Pirchneris pripažįsta kaip nesėkmę dėl 2020 metų lapkritį įvykdyto kruvino džihadistų išpuolio Vienoje, kai prieš tai buvo ignoruoti įspėjimai apie nusikaltėlio veiklą.
 
O. Haijawis Pirchneris teigia, kad po reformų pagerėjo saugumo tarnybų tarpusavio bendravimas.
 
„Negali išvengti teroristinio išpuolio 100 procentų, – sako jis. – Tačiau „DSN yra geriau pasirengusi tokiai situacijai nei BVT“.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2022.01.28; 10:00
Žvalgyba

Belgijos saugumo pajėgos. EPA – ELTA nuotr.

Briuselis, lapkričio 3 d. (AFP-ELTA). Belgijos valdžia trečiadienį atliko kratas vienuolikoje vietų, įskaitant tris kareivines, vykdydama tyrimą dėl karių, įtariamų ryšiais su kraštutiniais dešiniaisiais, pranešė prokurorai. Operacija surengta po šoko, kurį valstybė patyrė dėl radikalizuoto kario Jurgeno Coningso, kuris birželį buvo gaudomas visą mėnesį, kai dingo su kariniais ginklais ir grasino nusitaikyti į valstybės pareigūnus ir žinomą virusologą. J. Coningso kūnas vėliau buvo rastas miške po savižudybės šaunamuoju ginklu.
 
Trečiadienio reidai surengti dėl nepakankamo stebėjimo, ar Belgijos kariuomenėje nėra radikalizmo, kaip paaiškėjo J. Coningso byloje. Gynybos ministerija pradėjo keletą vidinių tyrimų, siekdama nustatyti tokias problemas, kol jos neišplito.
 
Kratos buvo atliktos trijose kareivinėse ir aštuoniuose karių namuose pagal jų adresus. „Galimai susiję asmenys įtariami platinę visuomenei pranešimus, kuriais buvo siekiama pakurstyti su terorizmu susijusį nusikaltimą“, – sakoma prokuratūros pranešime. Jame teigiama, kad tiriami „įtariami ryšiai su kraštutiniais dešiniaisiais“.
 
Belgijos žiniasklaidos priemonė RTBF pranešė, kad trečiadienio operacija nebuvo skirta areštuoti asmenis, o labiau surinkti įrodymus analizei.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2021.11.04; 03:00
Trumposios naujienos

Marine Le Pen. EPA – ELTA nuotr.

2022 m. prezidento rinkimams besiruošianti Marine Le Pen sekmadienį buvo perrinkta vadovauti Prancūzijos kraštutinės dešinės partijai „Nacionalinis sambūris“ (RN), kuriai neseniai vykę regioniniai rinkimai klostėsi prastai.
 
RN buvo prognozuojami geri rezultatai birželį vykusiuose rinkimuose, tačiau partijai nepavyko pasiekti pergalės nė viename iš 13 žemyninės Prancūzijos regionų.
 
M. Le Pen nesusidūrė su opozicija partijos pirmininko rinkimuose ir surinko 98,35 proc. partiečių palaikymo, pranešė RN.
 
52-ejų politikė bandys sutelkti savo šalininkus artėjant prezidento rinkimams kitąmet.
 
Rinkėjų apklausos rodo, kad rinkimuose galima laukti dar vienos M. Le Pen ir dabartinio prezidento Emmanuelio Macrono dvikovos. 2017 m. E. Macronas solidžia persvara įveikė M. Le Pen antrame rinkimų ture.
 
Vis dėlto, šį kartą rinkimų baigtis gali būti kitokia. E. Macrono palaikymas gali būti mažesnis dėl nepakankamų rinkėjų simpatijų jo partijai „Respublika, pirmyn!“ (LREM) .
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.05; 07:00
Trumposios naujienos

Prancūzai vangiai balsuoja savivaldybių rinkimuose. EPA-ELTA nuotr.

Rinkėjų aktyvumas sekmadienį Prancūzijoje vykstančiuose savivaldybių rinkimuose ir vėl žemas. Po pirmojo turo neišrinkus aiškių nugalėtojų, sekmadienį šalyje vyksta antrasis turas.
 
Iki 10 val. vietos laiku rinkėjų aktyvumas siekė 12,66 proc., vos šiek tiek daugiau nei tuo pačiu metu prieš savaitę per pirmąjį turą, kai iki 10 val. buvo balsavę apie 12,22 proc. gyventojų.
 
Per pirmąjį balsavimą birželio 20 d. rinkėjai buvo rekordiškai vangūs – iš viso rinkimų dieną savo balsą atidavė vos 33,3 proc. prancūzų. Politikams teko raginti gyventojus netingėti eiti prie balsadėžių šį sekmadienį.
 
Anot AFP, kai kurie analitikai teigia, kad pirmojo turo baigtis sukėlė abejonių, ar, kaip ilgai spėliota, per 2022 m. vyksiančius prezidento rinkimus varžysis tikrai dabartinis lyderis Emmanuelis Macronas ir kraštutinių dešiniųjų vadovė Marine Le Pen, nes prieš savaitę rinkėjai labiau palaikė tradicinių dešiniųjų Respublikonų bei Socialistų partijų kandidatus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.28; 08:00
Atsargiai

Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.

Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui antausį skėlęs asmuo pirmą kartą pakomentavo savo motyvą.
 
28 metų Damienas T. per apklausą nurodė taip norėjęs pareikšti „savo nepasitenkinimą“ E. Macrono politika, Lione pranešė generalinis prokuroras Alexas Perrinas. Be to, jis simpatizuoja „Geltonųjų liemenių“ judėjimui bei kraštutinių dešiniųjų idėjoms.
 
Damienas T. esą teigė trenkęs E. Macronui „instinktyviai, negalvodamas“. Incidentas įvyko antradienį, kai prezidentas lankėsi Ten-l‘Ermitažo bendruomenėje Pietų Prancūzijoje. Bedarbis iš vieno regiono kaimo sakė pritariantis „dešiniųjų ar ultradešiniųjų politiniams įsitikinimams“, tačiau jokiai partijai nepriklausąs.
 
Pas taip pat sulaikytą vyriškio draugą Arthurą C, kuris incidentą filmavo mobiliuoju telefonu, policija per kratą, be kita ko, rado Adolfo Hitlerio knygos „Mein Kampf“ egzempliorių. Taip pat konfiskuota knygų apie karą, Rusijos revoliucijos vėliava ir ginklų, kuriuos jis laikė neteisėtai.
 
Anot žiniasklaidos, smurtautojui gresia iki trejų metų kalėjimo bausmė ir piniginė bauda.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.10; 17:20
Žvalgyba

Tūkstančiai žmonių protestuoja prieš „Alternatyvą Vokietijai“ Augsburge. EPA-ELTA nuotr.

Kraštutinių dešiniųjų partija ir stipriausia opozicinė jėga parlamente „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) bus stebima žvalgybos tarnybų, trečiadienį patvirtino federalinės žvalgybos tarnybos šaltinis.
BND žvalgybos emblema
 
Visa partija bus stebima dėl ekstremizmo įtarimų, per virtualų susitikimą su vidaus žvalgybos agentūros vadovu Thomu Haldenwangu pranešta Vokietijos federalinių žemių žvalgybos agentūroms.
 
Šis sprendimas priimtas prieš parlamento rinkimus, kurie įvyks rugsėjo 26 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.03; 16:16
Žvalgyba

Federalinių tyrimų biuro (FTB) komanda. abc13.com nuotr.

Rusija ir Iranas perėmė JAV rinkėjų duomenis ir ėmėsi veiksmų, siekdami paveikti viešąją nuomonę prieš lapkričio 3 d. vyksiančius JAV prezidento rinkimus, pareiškė šalies Nacionalinės žvalgybos direktorius Johnas Ratcliffe’as.
 
J. Ratcliffe’as tvirtino, kad Iranas siuntė netikrus el. laiškus amerikiečiams, kuriais buvo siekiama „išgąsdinti rinkėjus, kurstyti neramumus visuomenėje ir pakenkti prezidentui Donaldui Trumpui“.
 
Pasak jo, Iranas taip pat platino vaizdo įrašus, kuriuose implikuojama, kad žmonės gali siųsti padirbtus rinkimų biuletenius, įskaitant ir iš kitų šalių, ne tik JAV.
 
Žvalgybos vadovas tikino, kad tiek Iranas, tiek ir Rusija siekia pasinaudoti surinktais rinkėjų duomenimis, kad „perteiktų klaidingą informaciją registruotiems rinkėjams, tikintis, jog tai sukels painiavą, pasės chaosą ir pakenks pasitikėjimui JAV demokratija“.
 
„Šie veiksmai yra desperatiškų priešų desperatiški bandymai“, – sakė J. Ratcliffe’as.
 
Žvalgybos direktoriaus pranešimas paskelbtas po to, kai registruoti demokratų rinkėjai gavo asmeninius laiškus neva nuo kraštutinių dešiniųjų pažiūrų grupuotės „Proud Boys“.
 
„Rinkimų dieną balsuosite už D. Trumpą arba mes jus rasime“, – sakoma laiškuose.
 
Tiesa, J. Ratcliffe’as ir spaudos konferencijoje šalia jo stovėjęs Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktorius Christopheris Wray’us nepaaiškino, kaip rusai ar iraniečiai perėmė rinkėjų duomenis, ar kaip Rusija jais naudojasi.
 
Ch. Wray’us pabrėžė, kad JAV rinkimų sistemos išlieka saugios ir atsparios.
 
„Galite būti ramūs, kad esame pasiruošę demokratijos priešų veiksmams“, – sakė Ch. Wray’us.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.22; 10:33
Žvalgyba

Vokietijos Bundestagas. EPA-ELTA nuotr.

Vokietijos vidaus žvalgybos tarnyba pradės stebėti kraštutinių dešiniųjų pažiūrų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) regioninį skyrių Brandenburge, pranešė Vokietijos Vidaus reikalų ministerija.
 
Pasak ministerijos, sprendimas buvo priimtas po ilgai trukusių svarstymų.
 
AfD Brandenburgo skyrius nepakluso partijos sprendimui pašalinti Andreasą Kalbitzą iš partijos ir paliko jį pirmininkauti Brandenburgo skyriui.
 
AfD A. Kalbitzą pašalino iš partijos dėl to, kad šis anksčiau buvo dabar jau uždraustos dešiniųjų ekstremistų grupuotės „Heimattreue Deutsche Jugend“ („Tėvynei ištikimas Vokietijos jaunimas“, HDJ) narys.
 
A. Kalbitzas taip pat vadovavo nacionalistinių pažiūrų „Flugel“ frakcijai AfD viduje, kuri AfD valdybos reikalavimu buvo panaikinta anksčiau šiemet.
Vokietijos slaptosios tarnybos BfV būstinė
 
Nors oficialiai frakcija buvo panaikinta, Konstitucijos apsaugos tarnyba – Vokietijos vidaus žvalgybos agentūra – pareiškė neturinti duomenų apie tai, kad frakcija iš tiesų nebetęsia savo veiklos.
 
Pirmadienį paskelbtas sprendimas reiškia, kad AfD Brandenburgo skyrius yra „įtariamas atvejis“. Toks įvardijimas leidžia agentūrai pasiekti tam tikrus privačius duomenis apie skyrių ir nusiųsti agentų, kurie galės stebėti skyriaus renginius.
 
Agentūra taip pat gali pereiti prie visiško sekimo, kuris leistų į skyrių infiltruoti agentus.
 
2017 m. parlamento rinkimuose AfD susilaukė didelio rinkėjų palaikymo ir tapo trečia didžiausia partija Bundestage.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.15; 15:41
Trumposios naujienos

Londone sulaikyta daugiau nei 100 žmonių. EPA-ELTA nuotr.

Londono policija pranešė šeštadienį sulaikiusi daugiau nei 100 žmonių, kai kraštutinės dešinės protestuotojai susirėmė su policijos pareigūnais. Kraštutinės dešinės aktyvistai surengė atsakomąją demonstraciją, nukreiptą prieš protestuotojus, protestuojančius dėl rasizmo ir policijos smurto.
 
Tūkstančiai žmonių nesilaikė koronaviruso apribojimų ir susirinko Parlamento aikštėje bei aplink ją.
 
Londono policija pranešė, kad prireikė didelės policijos operacijos, „aptikus smurto prieš policijos pareigūnus atvejų“.
 
Televizija transliavo vaizdo įrašus, kuriuose matyti, kaip kai kurie demonstracijos dalyviai trenkia policijos pareigūnams, svaido į juos butelius ir dūmines bombas, susiremia su priešininkų grupėmis.
 
Policija pranešė dėl smurtinių veiksmų, pareigūnų užpuolimų ir ginklų laikymo iki 21 val. sulaikiusi daugiau nei 100 žmonių. Šeši pareigūnai patyrė nedidelių sužalojimų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.15; 06:00
Trumposios naujienos

Vokietijoje vykdant operaciją prieš terorizmą suimti kraštutinės dešinės grupuotės nariai planavo didelio masto išpuolius mečetėse. Jie ketino surengti panašius į Kraistčerčo Naujojoje Zelandijoje išpuolius, kurių metu žuvo 51 žmogus.
 
Penktadienį 12 suimtų šios grupuotės asmenų siekė patekti į mečetes pamaldų metu, jie buvo suplanavę šaudyti pusiau automatiniais ginklais, informavo leidinys „Der Spiegel“ ir dienraštis „Bild“.
 
Įtariamas grupuotės lyderis, kurį valdžios pareigūnai stebėjo ir anksčiau, savo planus išdėstė praėjusią savaitę surengtame susitikime su bendrininkais. Pranešama, kad grupuotės ketinimus išsiaiškino į ją infiltruotas asmuo.
 
Tyrėjai surengė reidus, kad patikrintų, ar įtariamieji jau įsigijo ginklus ir kitas priemones, kurias galėjo panaudoti vykdydami išpuolį.
 
Po vietos politiko Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) nario Walterio Lübckės nužudymo birželį ir spalį Halės mieste įvykdytos atakos sinagogoje Vokietijos valdžia vis daugiau dėmesio skiria pogrindinei kraštutinių dešiniųjų veiklai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.17; 10:40
Trumposios naujienos

Keli šimtai Estijos piliečių šeštadienį susirinko sostinėje Taline reikalauti trijų partijų koalicinės vyriausybės, kurios sudėtyje pirmą kartą yra kraštutinių dešiniųjų partija, atsistatydinimo.
 
Demonstrantai laikė plakatus estų, anglų ir rusų kalbomis su užrašais „Kova su fašizmu – mano kardiotreniruotė“ ir „Jokio rasizmo, islamofobijos, neapykantos, smurto“.
 
Protestą organizavo judėjimas „Yes to Freedom, No to Lies“ (Taip – laisvei, ne – melams), kuris buvo suformuotas, kai kovo mėnesį ministro pirmininko Centro partija pradėjo derybas dėl koalicijos su „Isamaa“ ir kraštutinių dešiniųjų partija EKRE.
 
Euroskeptiška EKRE partija yra žinoma dėl populistinės retorikos ir nusistatymo prieš migrantus.
 
„Tai protestas prieš partiją, kuri nori suardyti viską, kas buvo padaryta per paskutinius 30 metų, pakeisti Konstituciją ir paversti Estiją kraštutinių dešiniųjų šalimi,“ – agentūrai AFP sakė vienas iš organizatorių Siimas Tuiskas.
 
Demonstracija surengta minint referendumo dėl Estijos narystės Europos Sąjungoje (ES) metines.
 
Šeštadienį sostinėje Taline dešimtys žmonių dalyvavo atskiroje demonstracijoje, raginančioje Estiją pasitraukti iš ES.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.15; 02:00
Trumposios naujienos

Kraštutinių dešiniųjų pažiūrų partijos turėtų gerai pasirodyti gegužę vyksiančiuose rinkimuose į Europos Parlamentą ir padvigubinti savo vietų skaičių Parlamente, rodo nauja Vokietijos laikraščio „Bild“ paskelbta apklausa.

Remiantis šešiose šalyse atliktos apklausos duomenimis, per Europos Parlamento rinkimus kraštutinių dešiniųjų pažiūrų frakcija „Tautų ir laisvės Europa“ (ENF), kuriai priklauso Marine Le Pen vadovaujama Prancūzijos partija „Nacionalinis susibūrimas“ ir Austrijos laisvės partija (FPO), gali užsitikrinti 67 vietas Europos Parlamente. Šiuo metu ENF turi 37 vietas.

Trijose iš šešių apklausoje dalyvavusių šalių pirmavo euroskeptiškos kraštutinių dešiniųjų partijos. Pavyzdžiui, Prancūzijoje M. Le Pen „Nacionaliniam susibūrimui“ prognozuojama 23 proc. balsų. Italijoje Matteo Salvinio vadovaujama partija „Lyga“ turėtų laimėti 33 proc. balsų. 

Tuo tarpu pagrindinių partijų pozicijos gali šiek tiek susilpnėti. Apklausos duomenys rodo, kad konservatyvi Europos liaudies partija (EPP), kuriai priklauso Vokietijos kanclerės Angelos Merkel krikščionys demokratai, turėtų prarasti 43 vietas ir užsitikrinti 174 vietas. 

Progresyvus socialistų ir demokratų aljansas (S&P) gali netekti 45 vietų ir užsitikrinti 141 vietą. Remiantis apklausos rezultatais, Liberalų ir demokratų aljanso už Europą (ALDE) vietų skaičius parlamente išaugs 33 vietomis iki 101, o Žaliųjų frakcija neteks 8 vietų ir turės 44. 

Apklausa buvo atliekama Vokietijoje, Austrijoje, Italijoje, Lenkijoje, Ispanijoje ir Prancūzijoje.

Neringa Šarmavičiūtė (ELTA)
 
2019.03.10; 06:24
Žvalgyba

Vokietijos vidaus žvalgybos vadovas H. G. Maassenas neteko posto. EPA-ELTA nuotr.

Vokietijos vidaus reikalų ministras pirmadienį privertė pasitraukti iš posto šalies vidaus žvalgybos vadovą Hansą-Georgą Maasseną. Dėl prieštaringų pastarojo pasisakymų apie rasistiškus kraštutinių dešiniųjų protestuotojų veiksmus kanclerės Angelos Merkel koaliciją buvo ištikusi krizė.

55-erių H. G. Maassenas kontroversiją dar pakurstė pareiškęs, kad dėl jo bėdų kaltos „radikalios kairiosios jėgos“ A. Merkel koalicijoje. Dėl to jis buvo ne perkeltas į kitą postą, kaip žadėta anksčiau, o priverstas išeiti į atsargą.

Be kita ko, praeitą savaitgalį paaiškėjo, kad prieš kelias savaites Varšuvoje vykusiame Europos vidaus žvalgybos organizacijų atstovų susitikime H. G. Maassenas kritikavo „naivią“ A. Merkel imigracijos politiką.

Ilgą laiką žvalgybos vadovą gynęs Vokietijos vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis pirmadienį vykusioje spaudos konferencijoje pareiškė, kad pastarieji H. G. Maasseno komentarai – nepriimtini ir jį „nuvylė asmeniškai“.

H. Seehoferis, pats sulaukęs spaudimo tiek dėl šio ginčo, tiek dėl prasto savo partijos pasirodymo Bavarijos vietos valdžios rinkimuose, paprašė prezidento Franko-Walterio Steinmeierio išleisti H. G. Maasseną į atsargą.

Nesutarimai dėl H. G. Maasseno prasidėjo po komentarų, kurie atskleidė, kad žvalgybos vadovas nesureikšmino kraštutinių dešiniųjų minios smurto Rytų Vokietijos Chemnico mieste. Šie įvykiai buvo sukrėtę tiek Vokietiją, tiek pasaulį.

A. Merkel viešai baisėjosi ksenofobišku minios elgesiu, tačiau H. G. Maassenas jai paprieštaravo, suabejodamas, ar protestų metu tikrai buvo „medžiojami“ užsieniečiai ir ar mėgėjiškas neramumus užfiksavęs vaizdo įrašas nebuvo padirbtas.

Nors kraštutinė dešinė tokius žvalgybos vadovo komentarus pasitiko džiaugsmingai, trys opozicijos partijos ir valdantieji socialdemokratai (SPD) pareikalavo, kad jis būtų atleistas dėl kišimosi į politiką. Dėl to A. Merkel koalicijoje kilo kelias savaites trukusi krizė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.05; 19:16

Trumposios naujienos

Viktoras Orbanas smerkia ES vykdomą jo šalies „šantažą“. EPA-ELTA nuotr.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas antradienį pažadėjo nepasiduoti Europos Sąjungos spaudimui sušvelninti griežtą savo poziciją imigracijos klausimu ir pasmerkė tai, ką pavadino ES vykdomu savo šalies šantažu. Tai jis pareiškė Europos Parlamento (EP) balsavimo dėl nepasitikėjimo jo vyriausybe išvakarėse.

Strasbūro Asamblėjoje pristatytą ataskaitą, kurioje jo vadovaujama vyriausybė kaltinama kelianti „sisteminį pavojų“ pamatinėms ES vertybėms, V. Orbanas pavadino įžeidžiama.

Trečiadienį europarlamentarai spręs, ar pradėti procedūrą, kuri gali lemti precedento neturinčių politinių sankcijų įvedimą Budapeštui. Manoma, kad toks žingsnis, be kita ko, Europoje galėtų padidinti susiskaldymą tarp proeuropietiškų pažiūrų centristinių partijų ir populistinių antiimigracinių jėgų.

„Kad ir koks būtų jūsų sprendimas, Vengrija nesitaikstys su tokiu šantažu“, – Strasbūre susirinkusiems Europos Parlamento (EP) nariams teigė Vengrijos vyriausybės vadovas. Jis pareiškė, esą europarlamentarai jau yra nusprendę aktyvuoti septintąjį ES sutarties straipsnį ir imtis priemonių, apribosiančių jo vyriausybės balso teisę.

„Vengrija saugos savo sienas, stabdys nelegalią migraciją ir gins savo teises“, – pridūrė V. Orbanas, teigdamas, kad ES elitas nori nubausti Budapeštą už jo antiimigracinę poziciją.

Vengrijos vyriausybė tvirtina, kad jos taikomos prieš imigrantus nukreiptos priemonės ir šalies suverenumo gynimas atitinka Europos rinkėjų nuotaikas. Kitų metų gegužę šie rinkėjai rinks naują Europos Parlamentą.

Tačiau balsavimą dėl nepasitikėjimo Vengrijos vyriausybe inicijavusi Judith’a Sargentini likusius europarlamentarus įspėjo, kad, praėjus 8-eriems V. Orbano vadovavimo metams, jiems atėjo laikas priimti „svarbų sprendimą“.

„Ar leisite, kad vyriausybė, pažeidžianti šios sąjungos pamatines vertybes, išsisuktų be pasekmių?“ – europarlamentarų klausė žaliųjų partijos atstovė iš Nyderlandų.

„Ar vis dėlto užtikrinsite, kad šios sąjungos vertybės būtų daugiau nei vien popieriuje užrašyti žodžiai“, – sakė ji.

J. Sargentini parengtoje ataskaitoje, be kita ko, reiškiamas susirūpinimas dėl Vengrijos teismų nepriklausomybės, korupcijos, žodžio, akademinės ir religijos laisvių bei mažumų ir pabėgėlių teisių.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.12; 06:30

Trumposios naujienos

Neramumai Vokietijoje. EPA – ELTA nuotr.

Į Rytų Vokietijos Chemnico mieste pirmadienį surengtą demonstraciją prieš dešiniųjų ekstremizmą susirinko per tūkstantį žmonių. Šis protestas – reakcija į savaitgalį mieste vykusius susirėmimus, per kuriuos buvo taikomasi į nevokiškos išvaizdos žmones.

„Užsieniečius primenančių žmonių medžiojimas kelia mums nerimą. Norime parodyti, kad Chemnicas turi kitokį veidą: atvirą pasauliui ir pasisakantį prieš ksenofobiją“, – pirmadienį vakare priešais miesto rotušę susirinkusiems žmonėms sakė kraštutinių kairiųjų partijos „Kairė“ („Die Linke“) vadovas Timas Detzneris.

Kairiųjų demonstracija surengta tą pačią dieną, kai teisme pasirodė irakietis ir siras, įtariami savaitgalį peiliu mirtinai subadę 35-erių metų vokietį. Neramumai mieste prasidėjo būtent dėl šio nusikaltimo.

Tuo pat metu Chemnice vyko ir kraštutinių dešiniųjų organizuotas mitingas.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį pasmerkė kraštutinių dešiniųjų protestuotojus, gatvėse „medžiojusius“ užsieniečius. Riaušėmis virtę protestai surengti reaguojant į Vokietijos piliečio nužudymą, kurį, įtariama, įvykdė siras ir irakietis.

Vokietijos policija. EPA – ELTA nuotr.

Per Rytų Vokietijos Chemnico mieste kraštutinių dešiniųjų judėjimo PEGIDA surengtą demonstraciją, kurioje dalyvavo 800 žmonių, kilo chaosas, kurį turėjo malšinti sustiprintos policijos pajėgos.

Remiantis Vokietijos žiniasklaida, kai kurie demonstrantai tiems, ką palaikė imigrantais, šaukė: „Mes esame tauta“, „Dinkit iš čia“ ir „Jūs čia nelaukiami“. Skelbiama, kad dalis riaušininkų į spėjamus užsieniečius mėtė butelius.

Demonstracija buvo surengta po to, kai sekmadienį paryčiais buvo mirtinai subadytas 35-erių metų amžiaus vokietis.

Prokurorai pirmadienį informavo, kad policija sulaikė šiuo nusikaltimu įtariamus 23-ejų metų sirą ir 22-ejų irakietį. Šiuo metu mėginama nustatyti, koks galėjo būti jų motyvas.

A.Merkel atstovas Steffenas Seibertas pabrėžė, kad Berlynas griežtai smerkia smurtines protesto akcijas.

„Tokiems riaušiniams susibūrimams, žmonių, kurie yra kitokios kilmės, medžiojimui arba mėginimui skleisti neapykantą gatvėse mūsų šalyje nėra vietos“, – teigė S. Seibertas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.28; 08:36