Eva Kaili. EPA – ELTA foto
Briuselis, gegužės 25 d. (AFP-ELTA). Vadinamojo „Katargeito“ kyšininkavimo skandalo veidu laikomai buvusiai Europos Parlamento (EP) vicepirmininkei Evai Kaili leista nebenešioti apykojės, taip pat atšauktas jai iki šiol taikytas namų areštas, ketvirtadienį pranešė prokurorai.
Šiuo metu teismo laukianti E. Kaili buvo sulaikyta gruodį Briuselyje, policijai vykdant tyrimą dėl galimos korupcijos EP. 44-erių graikei skirtas kardomasis kalinimas balandį buvo pakeistas namų areštu.
Tyrėjai kaltina E. Kaili priėmus dovanas ir kyšius iš Kataro. Ji tai neigia.
Europos Parlamento narė iš Graikijos Eva Kaili. EPA – ELTA foto
Briuselis, sausio 19 d. (AFP-ELTA). Belgijos teismas ketvirtadienį atsisakė paleisti iš kardomojo kalinimo Graikijos europarlamentarę Evą Kaili, kuri figūruoja plačiai nuskambėjusioje Europos Parlamento korupcijos byloje, nors jos advokatai protestavo prieš tokį požiūrį į ją.
E. Kaili ir kiti trys sulaikytieji, įskaitant vieną, kuris tapo valstybiniu liudytoju ir pripažino, kad skirstė kyšius, gautus iš Kataro ir Maroko, Briuselio sprendimų priėmėjams, kaltinami korupcija.
44 metų buvusi žinių vedėja jau mėnesį laikoma Belgijos areštinėje, nors ir pasisiūlė nešioti elektroninę sekimo apyrankę, jei bus laikinai paleista į laisvę iki teismo.
Tačiau ketvirtadienį per uždarą posėdį Briuselio teisėjai paliko ją sulaikytą, nes prokurorai perspėjo, kad ji gali bandyti pabėgti, sunaikinti įrodymus arba susimokyti su kitais įtariamaisiais.
Advokatai per 24 valandas gali apskųsti teismo sprendimą. E. Kaili advokatas Andre Risopoulos sakė AFP, kad pirmiausia aptars šį klausimą su savo kliente.
E. Kaili, kuri suėmimo metu buvo EP vicepirmininkė, kaltinama gavusi dideles grynųjų pinigų sumas iš užsienio valstybių, norėjusių daryti įtaką EP pozicijoms ir gauti sau palankių sprendimų.
Ji ne kartą tvirtino esanti nekalta, o jos advokatai priekaištavo Belgijos teismui, kad šis vertė ją „sumokėti aukščiausią kainą“ ir toliau laikė ją „sunkiomis sąlygomis“.
Jos advokatas graikas Michalis Dimitrakopoulos per teismo posėdį net ryžosi pasmerkti E. Kaili „kankinimą“, kai ji buvo laikoma „16 valandų policijos areštinės vienutėje“.
Pasak A. Risopouloso, E. Kaili per šešias savaites tik du kartus matė savo beveik dvejų metų vaiką, kurio tėvas – jos partneris, taip pat kaltinamasis Francesco Giorgi.
Europos Parlamento narė iš Graikijos Eva Kaili. EPA – ELTA foto
Briuselis, gruodžio 15 d. (AFP-ELTA). Europos Sąjungos (ES) vyriausioji prokurorė ketvirtadienį paragino Europos Parlamentą atimti imunitetą iš dviejų Europos Parlamento narių iš Graikijos, įskaitant Evą Kaili, kaltinamą kyšių ėmimu iš užsienio valstybės.
Prokurorės Lauros Kovesi biuras nurodė, kad socialistė E. Kaili ir jos kolegė konservatorė Maria Spyraki įtariamos ir kitoje byloje, susijusioje su mokėjimais parlamento narių padėjėjams.
Belgijos tyrėjai jau apkaltino E. Kaili ėmus kyšius iš pasaulio futbolo čempionato šeimininko Kataro, siekusio pagerinti savo įvaizdį ir paveikti ES politiką.Toje byloje Belgijos magistratas padarė išvadą, kad jai nebus taikoma parlamentarės neliečiamybė, nes ji buvo sučiupta su tūkstančiais eurų grynųjų pinigų. Tačiau kitoje byloje dėl parlamento išmokų ir padėjėjų darbo užmokesčio ją ir toliau saugo europarlamentarės neliečiamumas, kaip ir jos politinę varžovę M. Spyraki, nesusijusią su kyšininkavimo skandalu.
„Šiandien Europos Sąjungos teisės nustatyta tvarka Europos vyriausioji prokurorė paprašė panaikinti Europos Parlamento narės Evos Kaili ir Europos Parlamento narės Marios Spyraki neliečiamumą“, – sakoma pranešime. „Remiantis tyrimo ataskaita, gauta iš Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF), kyla įtarimų dėl ES biudžetui žalingo sukčiavimo, susijusio su parlamento išmokų valdymu, ypač dėl akredituotų parlamento narių padėjėjų atlyginimų“, – sakoma jame.
Norint panaikinti EP nario imunitetą nuo baudžiamojo tyrimo, parlamente turi būti surengtas balsavimas. ES prokurorė raštu kreipėsi į parlamento pirmininkę Robertą Metsolą ir paprašė suplanuoti tokį balsavimą, naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis.
E. Kaili suėmimas praėjusią savaitę pasiuntė šoko bangas Europos Parlamente, parlamentarai ragino užtikrinti skaidrumą ir imtis kovos su korupcija reformų. Kataras neigia bet kokį ryšį su šia byla ir vadina įtarimus dėl neteisėtų veiksmų „didžiuliu nesusipratimu“.
STT būstinė Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) inicijuoto tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2021“ duomenimis, sumažėjo gyventojų, pateisinančių kyšio davimą. Taip pat perpus sumažėjo įmonių vadovų, vertinančių korupciją kaip labai rimtą problemą plėtojant verslą Lietuvoje. Nors pusė Lietuvos gyventojų ir beveik trys ketvirtadaliai įmonių vadovų žino, kur galima kreiptis, norint pranešti apie korupciją, tik vienas iš penkių gyventojų ir vienas iš keturių įmonių vadovų nurodė, kad tai darytų.
STT direktoriaus Žydrūno Bartkaus teigimu, naujausi Lietuvos korupcijos žemėlapio duomenys rodo, kad korupcijos, kaip aktualios problemos, vertinimas Lietuvoje pastaruosius metus reikšmingai nesikeičia. Tai galėtų būti signalas sektoriams, kurie nuolat įvardijami, kaip korumpuočiausi – metas imtis ryžtingesnių veiksmų, kuriant korupcijai atsparią aplinką.
„Tikimės, kad naujasis Korupcijos prevencijos įstatymas paskatins vadovus įtraukti korupcijos prevenciją į prioritetinių veiklos krypčių sąrašą, kas turėtų būti gerojo valdymo sudėtinė dalis. Tik sustiprinus antikorupcines vertybes kiekvienoje organizacijoje galėsime pasiekti, kad visuomenė būtų labiau pasiryžusi netoleruoti korupcijos bei įsitraukti į antikorupcines iniciatyvas“, – sako STT direktorius.
Korupcija – aktualiausia problema po mažų atlyginimų, kylančių kainų ir sveikatos apsaugos problemų
Per pastaruosius 12 mėnesių kyšį nurodė davę 10 proc. gyventojų, 5 proc. verslo įmonių vadovų ir 2 proc. valstybės tarnautojų, lyginant su 2020 m. situacija reikšmingai nepasikeitė. Tarp Lietuvos gyventojams aktualių problemų korupcija užima 4-ą vietą po mažų atlyginimų, kylančių kainų ir sveikatos apsaugos problemų. Kaip labai rimtą problemą korupciją nurodė kas trečias Lietuvos gyventojas. Tačiau net perpus sumažėjo įmonių vadovų (2021 m. – 7 proc.), teigiančių, kad korupcija yra labai rimta problema vykdant veiklą Lietuvoje.
Sveikatos apsaugos sektorius išlieka sritimi, kurioje gyventojai dažniausiai susiduria su kyšio prievartavimo ir davimo rizika, taip pat pastaraisiais metais buvo stebimas korupcinės patirties didėjimas. 2021 m. gyventojų ir įmonių vadovų nuomone, labiausiai korumpuotos institucijos yra gydymo įstaigos, teismai, Seimas, savivaldybės, partijos. Valstybės tarnautojų vertinimu, į korumpuočiausių institucijų penketuką patenka ir žiniasklaida, ji įvertinta prasčiau nei partijos – žiniasklaidos vertinimas prastėja antrus metus iš eilės. Korupcijos pančiai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Sisteminė korupcija vertinama kaip pagrindinė korupcijos forma Lietuvoje visose tikslinėse grupėse. Nepotizmas, politinių partijų narių protegavimas, sprendimų priėmimo vilkinimas ir palankių įstatymų, naudingų atskiroms grupėms, priėmimas nurodomos kaip aktualiausios korupcijos formos.
Stebimas energetikos sektoriaus korumpuotumo vertinimo pablogėjimas
Gyventojai ir valstybės tarnautojai kaip labiausiai korumpuotas vertina Sveikatos apsaugos ministeriją, Energetikos ministeriją ir Žemės ūkio ministeriją bei joms pavaldžias įstaigas. Tarp įmonės vadovų prasčiausiai įvertintos Sveikatos apsaugos ministerija, Energetikos ministerija ir Aplinkos ministerija bei joms pavaldžios įstaigos. Iš visų ministerijų labiausiai pablogėjo energetikos sektoriaus vertinimas.
Daugiau valstybės tarnautojų sprendimų priėmimą Lietuvoje vertina kaip atvirą
2021 m. sprendimų priėmimą kaip atvirą Lietuvoje vertina 10 proc. gyventojų ir įmonių vadovų bei 31 proc. valstybės tarnautojų. Stebimi gerėjantys valstybės tarnautojų sprendimų priėmimo vertinimai, kurie, lyginant su 2020 m., išaugo pusantro karto (buvo 21 proc.).
Valstybės tarnautojų ir įmonių vadovų nuomone, dažniausiai įtaką siekiama daryti farmacijos, energetikos ir sveikatos apsaugos sektoriuose. 2021 m. itin išaugo energetikos, kaip labiausiai siekiamo paveikti sektoriaus, vertinimas – taip mano 60 proc. valstybės tarnautojų ir 62 proc. įmonių vadovų.
Tarp būdų, kuriais siekiama daryti įtaką, dažniausiai buvo įvardinti neoficialūs susitikimai ir pasiūlymai, naudojimasis pažintimis, politinių kampanijų ar partijų rėmimas, finansinio atlygio už palankų sprendimą pažadėjimas.
Tik kas septintas valstybės tarnautojas pranešė patyręs korupciją pranešė
Per metus 6 proc. sumažėjo gyventojų, teigiančių, kad kyšis padeda spręsti problemas, tačiau jų dalis išlieka pakankamai didelė (65 proc.). Antikorupcinis potencialas vis dar yra vienas pagrindinių iššūkių.
Žiniasklaida. Korupcija. Apsileidimas. Slaptai.lt foto
Tai rodo ir pasiryžusių apie korupciją pranešti visuomenės dalis. Nors pusė gyventojų ir beveik trys ketvirtadaliai įmonių vadovų žino, kur galima kreiptis, norint pranešti apie korupciją, tik vienas iš penkių gyventojų ir vienas iš keturių įmonių vadovų nurodė, kad tai darytų.
Dauguma valstybės tarnautojų žino, kur galėtų pranešti apie korupciją (84 proc.), o realus antikorupcinis potencialas suprastėjo: kaip ir 2020 m. apie korupciją praneštų kas antras tarnautojas, bet tarp su korupcija susidūrusių apie tai teigė pranešęs vienas iš septynių valstybės tarnautojų (2020 m. apie tai pranešęs teigė vienas iš penkių).
Kaip pagrindinės priežastys nepranešti apie korupciją 2021 m. išliko baimė nukentėti, netikėjimas, kad asmenys bus nuteisti, įsitikinimas, kad visi žino apie korupciją, bet nepraneša arba žinių trūkumas atpažinti korupciją.
„Lietuvos korupcijos žemėlapis 2021“ tyrimą, kurį inicijavo Specialiųjų tyrimų tarnyba, atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ 2021 m. rugsėjo–lapkričio mėnesiais. Iš viso buvo apklausti 1005 Lietuvos gyventojai, 503 verslo įmonių vadovai, 697 valstybės tarnautojai.
Kai gyvenimas Lietuvoje dėl pandemijos ir įvesto koronaviruso sulėtėjo visose sferose, STT baruose net plika akimi nesunku yra užmatyti šios tarnybos veiklos paūmėjimus arba net kažkokį karštligiškumą, diena iš dienos girdint pranešimus apie kovos prieš korupciją naujas pergales, suimtus nenaudėlius, pradėtas ikiteismines bylas. STT įsisiautėjo ne juokais!
O ar tai – blogai, – paklaus koks nors pilietis. Žinoma, viskas tik į gerą šiame geriausiame iš geriausių pasaulyje, nors čia išlieka maža abejonė dėl to – ar su koronaviruso pasklidimu mūsų padangėje vagys, kyšininkai ir kitoks brudas visiškai prarado budrumą ir atsargumą, tapdami lengvu pareigūnų grobiu demaskavimų paūmėjimo fiestoje, prasidėjusioje su nauja prezidento kadencija? Vis tik neduoda ramybės bloga analogija iš tų laikų, kai praeitą kartą, siekdami įsiteikti, STT vyrukai Gedvydo Vainausko skalpą tuometei prezidentei Daliai Grybauskaitei įteikė anosios gimimo dienos proga https://slaptai.lt/edvardas-ciulde-septyni-ziniasklaidos-gundymai-lietuvoje/, taigi niekas negali būti užtikrintas, jog ir šįkart viena iš specialiųjų tarnybų nesieks įsiteikti naujai išrinkto prezidento nevykėliams patarėjams, kurie siūlo prezidentui išplėsti slaptųjų tarnybų teises, įtvirtinti jų nekontroliuojamumą. Net nekalbu apie tą menkai tikėtiną atvejį, kad pats prezidentas, pagrįstai ar nepagrįstai pelnęs silpno prezidento reputaciją, siekdamas užčiaupti burnas ir pasirodyti kietu biču, savo vienasmeniu apsisprendimu užsiundytų kovinius šunis prieš pilietinę visuomenę…
STT būstinė Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.Antrankiai
Jau girdžiu sakant, kad niekuo nenusikaltusiam žmogui nėra ko baimintis, esą nereikia baidytis savo šešėlio. Tai tiesa, nėra ko baidytis savo šešėlio, tačiau didėjantis STT šešėlis dėl gausėjančių nuorodų apie tarnybos pomėgį falsifikuoti faktus, klastoti įrodymus ir rengti demokratinės šalies institucijai netinkamas provokacijas, neįkvepia optimizmo.
Kaip dabar atrodo man pačiam, visi ką tik išsakyti mano žodžiai ir pretenzijos iškart prarastų prasmę, jeigu nepasakočiau apie liūdną savo patirtį, kai maždaug prieš keletą dešimtmečių, dėstytojaujant viename Kauno universitete, STT ar panaši institucija bandė jūsų nuolankiam tarnui įbrukti kyšį, o, to nepavykus padaryti, operacijoje dalyvavę vyrukai kone pagrasino fiziniu susidorojimu. Įsivaizduokite situaciją: prieš korupciją kovojanti institucija siūlo pasirinkti – arba imi kyšį, arba gausi į snukį?.. Tai tikrai ne retorikos pratybos!
Labai aiškiai ir viešai pareiškiu, kad niekados niekam nesu teikęs nė mažiausio preteksto pagalvoti apie tai, kad galėčiau parsiduoti. Mano dėstomas dalykas profiliniuose universitetuose buvo šalutinė disciplina, todėl net ir nesimokantiems studentams greitai surašydavau teigiamus pažymius, blogiausiu atveju reikėdavo ateiti antrą kartą į egzamino perlaikymą, tačiau nebuvo tokio nutikimo, kad atsiskaitymai už įgytas ar neįgytas žinias užtruktų ilgiau. Todėl nemėgau tų studentų, kurie tokioje paprastoje situacijoje dar ieškodavo užtarimo (pasitaikė tik keletą kartų), dabar nesu visiškai tikras, kad tokiu atveju jų pažymys bent iš dalies nenukentėdavo.
Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Dėl teisybės reikia paminėti ir tą išimtį, kai pradėjus dirbti su studentais sovietiniais laikais vadinamame institute, prieš pirmą mano biografijoje egzaminą egzaminuotojo statuse į kabinetą užsuko prodekanas, kuris dekano vardu paprašė parašyti gerą pažymį vienam neakivaizdinių studijų studentui, tarpininko žodžiais tariant, kaskart gelbstinčiam dekaną, kai sugenda jo mašina (sovietiniais laikais reikėdavo išlaukti dideles eiles mašinų remonto dirbtuvėse). Ieškodama tokios išeities padėties, kad vilkas liktų sotus, o avis (mano sąžinė) nenukentėtų, studentų auditorijai tąkart pareiškiau, kad jų dekanas paprašė už vieną studentą, tačiau aš proteguojamojo pavardę pamiršau, todėl gerus įvertinimus parašysiu visiems atvykusiems į egzaminą. Tas dekanas vėliau ne kartą sutikęs mano vyresniuosius kolegas klausdavo apie mane: iš kur jūs ir atkasate tokius prietrankas?
Tačiau štai nepriklausomybės laikais išaušo X diena, kai per kelias savaites forsuotu pavidalu buvau gundomas didelėmis pinigų sumomis parašyti teigiamą egzamino pažymį, nors mano dėstomo dalyko pažymiai paprastai būdavo teigiami be jokių papildomų insinuacijų.
Studentė prieš egzaminą pateikė vadinamąją studijų knygutę su stambiomis kupiūromis, o kai atkreipiau į tai visos auditorijos dėmesį – iš pradžių to net bandė išsiginti. Po kelių dienų egzamino metu buvau iškviestas išeiti už durų, kur keli dėdės bandė įgrūsti į kišenę taip pat kažkokius velnio pinigus. Dar juokingiau buvo kitą kartą tos pačios sesijos metu, kai leidausi į kojas, kad atsikratyčiau įkyriai siūlančiųjų kyšį pertraukos tarp egzaminų metu, o grįžęs į fakultetą buvau apstotas trijų raumeningų vyrukų, neslepiančių savo ketinimų griebtis fizinės prievartos, o vienas iš jų pro sukąstus dantis iškošė – kodėl nepaėmei?..
Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Jeigu leisite, šią situaciją, kurią norėčiau pamiršti, bet to nesugebu padaryti, nusakysiu tokiais žodžiais – kaip aš tąsyk užuodžiau kanopų dvoką? Jaučiu iki šiol, kad tokį pažeminimą, kai tave pabandė išprievartauti gyvulys, galima nuplauti tik krauju. Jeigu žinočiau tikslias tokios provokacijos užmanytojų koordinates, rimtai pamokyčiau, nežiūrit to, kokiais specialiųjų įgaliojimų pažymėjimais toks mėšlavabalis pridengia savo menkystę.
Ar ši provokacija, bandant įkišti kyšį, buvo kažkas panašaus į neapykantos nusikaltimą, kai nusususio mentaliteto pareigūnas, tarkime, pajunta baisų pasidygėjimą žmogumi, kalbančiu apie Immanuelio Kanto moralės sampratą, kraupią panieką dėstytojui, nedalyvaujančiam galios žaidimuose, bet pakylėtu tonu bylojančiam apie nepriklausomybės stebuklą? O gal viskas yra dar banaliau, tarkime, koks nors specialiųjų tarnybų debiliukas taip bandė atkeršyti universiteto dėstytojui už jo atžalai parašytą pažymį, netenkinantį liguisto įsivaizdavimo apie atžalos sugebėjimus.
Bijau, kad neseniai užstojusių keistų pervartų laikais tokių debiliukų poreikis vėl sustiprės.
„Iki tol, kai 2010 metais Barako Obamos administracija pritarė ginčijamam sandėriui, kurio dėka Maskva įgijo Amerikos reikšmingos urano dalies kontrolę, FTB surinko esminių įrodymų, kad Rusijos atominės industrijos oficialūs asmenys buvo susiję su papirkinėjimais, „otkatais“, prievartavimu ir pinigų plovimu, siekiant didinti Vladimiro Putino biznį iš atominės energijos JAV teritorijoje“, – tvirtina leidinys The Hill, remdamasis „vyriausybiniais dokumentais ir interviu“.
Žurnalistai Džonas Solomonas ir Elison Spen rašo: „FTB ir teismo bylos dokumentai demonstruoja: federalinės žinybos agentai pasinaudojo slapto amerikiečių liudytojo, dirbusio Rusijos atominėje industrijoje, paslaugomis, kad dar 2009 metais gautų visas finansines ataskaitas, slapta darytų įrašus ir perimtų elektroninius laiškus, demonstravusius, jog Maskva, pažeisdama Korupcinių praktikų užsienyje įstatymą, kyšiais ir „otkatais“ kompromituotų Amerikos firmą, kuri užsiiminėjo urano gabenimu automobiliais“.
„The Hill šaltiniai pranešė: jie taip pat gavo liudytojo (dokumentais patvirtintą) pasakojimą, rodantį, kad tuo laikotarpiu, kai valstybės sekretorė Hilary Klinton įėjo į valstybinės institucijos, priėmusios sprendimą Maskvos naudai, sudėtį, Rusijos atominės srities valdininkai pasiuntė į JAV milijonus dolerių, kurie turėjo padėti eksprezidento Bilo Klintono labdaros fondui“, – rašoma leidinyje.
Autoriai pabrėžia: užuot pateikusi kaltinimus 2010 metais, JAV Teisingumo ministerija tęsė tyrimą dar beveik ketverius metus. Teisingumo ministerija „faktiškai neinformavo Amerikos visuomenės ir Kongreso apie Rusijos atominę korupciją JAV teritorijoje tuo laikotarpiu, kai Obamos administracija priėmė du stambius sprendimus, palankius Putino siekiams komercinėje atominėje industrijoje“, pažymi leidinys.
Pasak autorių, pirmas sprendimas – tai leidimas parduoti „Rosatom“ firmai dalį Kanados Uranium One kompanijos, kurį 2010 metų spalį davė Valstybės departamentas ir vyriausybinės žinybos, įeinančios į Užsienio investicijų JAV komitetą.
Antras sprendimas: „2011 metais administracija leido TENEX – „Rosatom“ filialui – tiekti komercinį uraną Amerikos atominėms jėgainėms partnerystės su United States Enrichment Corp rėmuose“.
Rosatom keliami pavojai. Nuclear-news.net
„Rusai kompromitavo Amerikos rangovus atominėje industrijoje „otkatais“ ir grasindami prievartavimu, visa tai kėlė teisėtą nerimą dėl nacionalinio saugumo. Bet nė vienas iš tų įrodymų nebuvo pagarsintas tol, kol Obamos administracija priėmė tuos sprendimus“, – sakė leidiniui neįvardytas „žmogus, kuris dirbo su ta byla“. Autoriai praneša: „Jis kalbėjo tik garantavus anonimiškumą, nes bijo JAV ar Rusijos oficialių asmenų keršto“.
Obamos administracija ir sutuoktiniai Klinton nuo 2015 metų prieštaravo sandėrio su Uranium One kritikai. Pasak jų, nėra įrodymų, kad rusai ar aukojusieji Bilo Klintono fondui pažeidė įstatymą, o sandėris nesukėlė pavojaus nacionaliniam saugumui.
„Bet FTB, Energetikos ministerijos ir teismų dokumentai, su kuriais susipažino The Hill, rodo, kad iš tikrųjų FTB jau gerokai prieš komiteto sprendimą surinko esminių įrodymų, jog rusas Vadimas Mikerinas, pagrindinis Putino atominės ekspansijos į JAV kuratorius, buvo prisidėjęs prie teisės pažeidimų jau nuo 2009 metų“ – sakoma straipsnyje.
„Jo neteisėtas elgesys buvo užfiksuotas slapto liudytojo – amerikiečio verslininko, kuris pradėjo mokėti „otkatus“ Mikerino nurodymu ir leidus FTB. Kaip rodo dokumentai, pirmoji „otkato“ išmoka, užfiksuota FTB per informatorių, datuota 2009 metų lapkričio 27“, – sakoma straipsnyje.
Leidinys taip pat cituoja įrodymų afidevitus (rašytinius patvirtinimus), pasirašytus 2014 ir 2015 metais JAV energetikos ministerijos bendradarbio, kuris kalba apie „reketavimo schemą“.
„Pagal schemą Mikerinas, sutikus aukštesnio lygio oficialiems asmenims iš TEBEX ir „Rosatom“ (abi organizacijos priklauso Rusijos valstybei), siūlė Amerikos firmoms kontraktus, neskelbiant tenderio, mainais už „otkatus“ mokėti pinigines išmokas, pervedant į kažkokias ofšorines banko sąskaitas“, – sakė duodamas parodymus bendradarbis Deividas Gedrenas.
„Paskui Mikerinas, matyt, dalijosi įplaukas su kitais bendrininkais, susijusiais su TENEX Rusijoje ir kitose vietose“, – pridūrė bendradarbis.
„Mikerinas sudarė kontraktą su Amerikos automobilių gabenimo firma Transport Logistics International (atlikinėjusia subtilų darbą transportuojant Rusijos uraną Amerikoje) mainais į daugiau kaip 2 mln. dolerių „otkatų“ pavidalu iš kai kurių jos vadovų“, – rašo autoriai, remdamiesi teismine medžiaga.
Autorių nuomone, tokios stambios korupcinės schemos demaskavimu galėtų didžiuotis kiekviena teisėsaugos institucija, bet kai 2014 metais Mikerinas ir dar keletas asmenų, kurių pavardės straipsnyje neminimos, buvo suimti, FTB ir Teisingumo ministerija savo nuopelnų neafišavo. Tik 2015 metų rugpjūtį pasirodė vienintelis viešas pranešimas – vos pastebimas Teisingumo ministerijos pareiškimas spaudai, kad keletas atsakovų sudarė kaltės prisipažinimo sandėrį.
„Iki to laiko baudžiamosiose bylose Mikerinui teliko vienas kaltinimas – pinigų plovimas pagal schemą, kuri, kaip pripažino oficialūs asmenys, veikė 2004–2014 metais. Ir nors FTB agentai turėjo teisėsaugos pažeidimų įrodymų, surinktų mažiausiai nuo 2009 metų, federalinė prokuratūra kaltės prisipažinimo sandėryje paminėjo tik kelias transakcijas, atliktas 2011 ir 2012 metais“, – sakoma straipsnyje.
„Galutinėje teismo byloje irgi visiškai neminimas joks ryšys su kalbomis apie „prekybinę įtaką“, kurias liudijo informatorius po priedanga iš FTB (apie tai, kad Rusijos atominės industrijos oficialūs asmenys bandė meilikauti sutuoktiniams Klintonams), nors FTB agentai ir surinko dokumentų, rodančių, kad milijonai dolerių iš Rusijos atominės industrijos buvo perduoti Amerikos organizacijai, kuri teikė paramą Bilo Klintono fondui, kaip patvirtino šaltiniai interviu leidiniui The Hill“, – sakoma straipsnyje.
Pasak Teisingumo ministerijos pranešimo, 2015 metais Mikerinas buvo nuteistas 48 mėnesius kalėti ir sumokėti baudą“.
Gruodžio 9 d., minint Tarptautinę antikorupcijos dieną, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), Lietuvos Respublikos Vyriausybei atskaitingų imuniteto padalinių – Lietuvos policijos, Muitinės departamento, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Kalėjimų departamento pareigūnai ir jaunimo organizacijų atstovai susitelks bendrai akcijai, kurios tikslas – didinti visuomenės sąmoningumą ir skatinti netoleranciją korupcijos apraiškoms ir nesąžiningam elgesiui.
Po visą Lietuvą pasklis atvirlaiškiai, kurie primins, kad vokeliai turėtų būti naudojami ne kyšiams, o linkėjimams.
Akcija „Vokelis ne kyšiams, o Jūsų šventiniams linkėjimams“ įsibėgės gruiodžio 9 dieną, 12 val. Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje, kurios metu STT kartu su Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) dalins stilizuotus voko formos atvirlaiškius, kuriuose sveikinimas su Tarptautine antikorupcijos diena, o kartu ir priminimas, kad vokai skirti ne kyšiams, o turi kitą paskirtį, ypač artėjančių švenčių proga. Taip pat praeiviai bus kviečiami parašyti savo linkėjimus antikorupciniame stende ir taip išreikšti netoleranciją korupcijai.
Atvirlaiškiai, kuriuose pavaizduotas stilizuotas vokas su antikorupcine žinute ir palinkėjimu, bus dalinami visoje Lietuvoje – numatoma iki Naujųjų metų išdalinti 10 000 vokelių. Perduoti žinią visuomenei padės Lietuvos policijos, Muitinės departamento, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT), Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Kalėjimų departamento ir kitų šalies institucijų imuniteto tarnybų pareigūnai.
„Tai pirma akcija, kai antikorupcinę žinią visuomenei perduosime kartu su net kelių tarnybų pareigūnais ir jaunimo atstovais. Tikime, kad žinia, raginanti netoleruoti korupcijos ir nedalyvauti nusikalstamoje korupcinėje veikloje, plačiai pasklis po visą Lietuvą, paskatins visuomenę susimąstyti ir susitelkti kovai su korupcija. Drauge mes galime nuveikti daugiau ir priartinti mūsų šalį prie skaidriausių Europos valstybių“, – sako Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Saulius Urbanavičius.
Visuomenės apklausos atskleidžia, kad gyventojai vis labiau linkę nepateisinti ir netoleruoti korupcijos, nuosekliai mažėja pasiruošusių duoti kyšį ir (ar) davusių kyšį asmenų skaičius. Gera žinia ir tai, kad daugėja teigiančių, jog kyšio davimas yra ne tik nusikalstama veika, kuria pažeidžiami valstybės įstatymai, bet kyšio davimas ar gavimas prieštarauja ir jų įsitikinimams, moralinėms vertybėms.
„Naujausių apklausų duomenimis, beveik absoliuti dauguma jaunų žmonių (iki 23 m.) mano, jog duoti kyšį yra nusikaltimas. Jauniems žmonėms tampa nepriimtina duoti kyšius gydytojams, policininkams ar dėstytojams, jie teigia, kad net nežinotų, kaip pasiūlyti vokelį, ir nesuprastų užuominų, jei valstybės tarnautojas kyšio bandytų reikalauti. Tad jaunimo sąmoningumas išties džiugina ir rodo, kad auga karta, kitaip žiūrinti į kyšius“, –teigia Lietuvos jaunimo organizacijų (LiJOT) prezidentas Mantas Zakarka.
Pasak šiai akcijai Imuniteto padalinius sutelkusios Vyriausybės atstovų, Vyriausybė itin didelį dėmesį skiria antikorupciniam valstybės institucijų ir įstaigų sąmoningumui. Todėl minint Tarptautinę antikorupcijos dieną šiais metais, Vyriausybė nori akcentuoti pastarųjų metų ryžtingą ir nuoseklią Vyriausybei atskaitingų kontrolės funkcijas vykdančių įstaigų imuniteto tarnybų veiklą, kuri parodo brandžią valstybės institucijų nuostatą nesitaikstyti su institucinės korupcijos apraiškomis valstybės įstaigų viduje ir supratimą, kad pirmiausia patys galime ir privalome užtikrinti sąžiningą valstybės institucijų veiklą.
Informacijos šaltinis – Specialiųjų Tyrimų Tarnyba (STT).
Tęsiant 2015 m. spalį pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl įtariamų korupcinių nusikaltimų Šiaulių ligoninėje atskleista, kaip į korupcines schemas buvo įtrauktas ir vienas vaistinių tinklas.
Remiantis Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos pareigūnų nustatytais duomenimis įtariama, kad Šiaulių ligoninės direktorius P. S. buvo žadėjęs vieno vaistinių tinklo atstovams paveikti jam pavaldžius gydytojus, kad šie, skirdami ar išrašydami kompensuojamus vaistinius preparatus pacientams, tikslingai rekomenduotų juos įsigyti tik šių vaistinių tinkle.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos pareigūnai įtarimus dėl prekybos poveikiu ir pinigų plovimo pateikė partijai „Tvarka ir teisingumas“.
Įtarimai politinei partijai, kaip juridiniam asmeniui, pateikti atliekant 2014 m. pabaigoje pradėtą didelės apimties ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu. Atliekant tyrimą surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo vykdomos siekiant neteisėtos naudos partijai.
Specialiųjų tyrimų valdybos (STT) pareigūnai kartu su Panevėžio apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą ir perdavė į teismą baudžiamąją bylą, kurioje buvęs Panevėžio apskrities ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas, 68 metų A. Š. kaltinamas galimu kyšininkavimu.
Įtariama, kad už viešųjų pirkimų organizavimą atsakingas panevėžietis už atlygį galimai sudarė išskirtines sąlygas vienai baldų gamybos įmonei laimėti ligoninės organizuojamus viešuosius pirkimus. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, minėta bendrovė per trejus metus šiai gydymo įstaigai pagamino baldų daugiau nei už pusę milijono litų (apie 165 tūkst. eurų).
Ligoniui pastoviai kyla temperatūra. Jau 39,5. Ką daryti? Artimieji skambina šeimos gydytojai. Gydytoja nedirba, – buvo pasakyta. Turbūt serga. Galima ligonį vežti į polikliniką, kas nors gal jį priims, bet poliklinika – ne ligoninė. Gal greitoji pagalba pagelbės? Turėtų pagelbėti, juk todėl ji ir pagalba.
Pokalbis telefonu su greitosios gydytoja. Nenori važiuoti, visaip atkalbinėja. Mes receptų išrašyti negalime. Mes nieko negalime. Labai norėtų, kad ligonis važiuotų į savo polikliniką. Bet jo artimieji nenusileidžia. Temperatūra kyla. Gerai, atvažiuosim. Negreit.
Konstitucinis Teismas toliau demonstruoja gobšumą. Nepaisant to, kad dalis teisėjų buvo pakeisti, o naujieji, prieš paskyrimą Seime, prisiekinėjo, kad asmeniniais interesais nesivadovaus, vėl meilė turtams nugalėjo viską.
Teisėjai – kasta aukščiau visų kitų
2010 m. vasarą Lietuvą pribloškė Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimas, kad teisėjams niekaip negalima sumažinti pensijų ir kitų socialinių garantijų. Pasak aukštųjų teisėjų, jie yra ypatinga grupė, todėl jiems turi būti ypatingos privilegijos.
Buvęs Monako žvalgybos tarnybos vadovas sumokės beveik 75 tūkst. eurų baudą už kunigaikštystės valdžios šmeižimą.
Amerikietis tinklaraštininkas Robertas Erindžeris – JAV pilietis, gyvenantis Santa Barbaroje (Kalifornijos valstijoje), ir žinomas taip pat kaip buvęs Monako žvalgybos tarnybos vadovas, turi sumokėti Monako kunigaikščiui Alberui II iš viso 9 tūkstančius eurų už šmeižtą, išplatintą apie jį per internetą.
Lietuvos Generalinėje prokuratūroje kilo sąmyšis, kai pasirodė žinios apie tai, kad JAV įmonė „Data Systems & Solutions“ apie 2000 metus yra kyšininkavus užsakymams Ignalinos atominėje elektrinėje (AE) gauti.
Prokuratūra iš pradžių pranešė, kad ši įmonė Lietuvoje atliekamame tyrime nėra minima. Tačiau JAV teisingumo departamento pranešime skelbiama, kad „Data Systems & Solutions“ mokėjo kyšius Ignalinos AE pareigūnams ir gaudavo sutartis paslaugoms elektrinei teikti.
Terorizmas tuo ir pavojingas, kad kiekvienoje valstybėje ar regione jis turi savo šaknis, ir pasireiškia jis skirtingai. Terorizmo apraiškų atsiradimui ir gausėjimui gali turėti įtakos socialinės bei ekonominės krizės, ryškus pagrindinės gyventojų masės gyvenimo lygio smukimas, valdžios vykdomas totalitarinis politinis režimas, slopinantis opoziciją, persekiojantis politinę ir religinę kitamanystę, o taip pat tiksliai suplanuotas pašalinių jėgų, užsienio organizacijų ir valstybių kišimasis į valstybės vidaus politinių ir ekonominių procesų raidą.
Iki Aleksandro Lukašenkos atėjimo į valdžią ir totalitarinio režimo įvedimo dėl Baltarusijos gyventojų vienarūšiškumo buvo mažiau prielaidų terorizmo plėtrai! Iš keturių apsprendžiančių terorizmo veiksnių – religinio, nacionalinio, politinio ir ekonominio – dominuoja du paskutinieji. Todėl iki pastaruoju metu Baltarusija buvo ramus užkampis, kurį tepasiekdavo tik gandai apie teroro aktus iš užsienio. Griaudėdavo tik taškiniai profesionalūs sproginėjimai per banditų santykių aiškinimąsi.
