video_cip

Tai – antrasis videostudijos „SLAPTAI“ interviu su buvusiu Krašto apsaugos departamento direktoriumi Audriumi Butkevičiumi. Šiandien buvęs KAD vadovas A.Butkevičius svarsto, kaip derėtų vertinti Lietuvos teisėsaugos sprendimą sušvelninti kardomąją priemonę Eglei Kusaitei, analizuoja, ar Rusijos slaptosios tarnybos gali būti atsakingos dėl Lenkijos prezidento Lecho Kačynskio žūties aviakatastrofoje ties Smolensku.

Buvęs gynybos ministras taip pat pastebi, jog visos parlamentinės Lietuvos partijos – panašios kaip du vandens lašai. Net konservatoriai su socialdemokratais turi daugiau panašumų nei skirtumų. A.Butkevičius įsitikinęs, kad dabartinė politinė situacija mūsų šalyje tokia sudėtinga, kad rinkimuose į Seimą reikėtų leist dalyvauti ir visuomeninėms organizacijoms. Nepaisant slypinčių pavojų. Kalbama ir apie STT nenorą imtis rimtų korupcinių bylų bei korupciją – lietuviškoje žiniasklaidoje.

Continue reading „Buvęs KAD direktorius Audrius Butkevičius: “Tokį pasikėsinimą surengti labai paprasta”“

gavronskij_prapuoles

Lenkijos ir Austrijos žurnalistai pranešė, kad šių metų liepos 30-ąją mįslingomis aplinkybėmis Varšuvoje prapuolė žymus lenkų žurnalistas Rafalis Gavronskij.

R.Gavronskij prapuolė tuoj po to, kai Lenkijos policijos atstovų buvo sulaikytas netoli dabartinio Lenkijos prezidento Bronislovo Komarovskio rezidencijos. Lenkijos policijos atstovas spaudai tvirtino, esą prieš paleidžiamas R.Gavronskij pasirašė dokumentą, kuriame sakoma, kad “jis nenori, kad kas nors žinotų, kur jis yra ir ką veikia”. Pasak policijos, pasirašęs šį dokumentą R.Gavronskij buvo paleistas tą pačią liepos 30-ąją, kai buvo trumpam sulaikytas.

Continue reading „Varšuvoje prapuolė žurnalistai, tiriantys Katynė – 2 priežastis“

kacynskis_lechas

Į da­lies skai­ty­to­jų ne­by­lų klau­si­mą, kas tie ko­man­čai, pri­me­na­me, kad tai stip­ria tau­ti­ne sa­vi­mo­ne ir pa­si­prie­ši­ni­mu bal­tie­siems ko­lo­ni­za­to­riams gar­sė­ju­si in­dė­nų gen­tis Šiau­rės Ame­ri­ko­je. Ta­čiau prie jų pa­mi­nė­ji­mo šia­me kon­teks­te pras­mės tru­pu­tį vė­liau pri­ei­si­me.

„XXI am­žiu­je“ gre­ta Len­ki­ją už­jau­čian­čių ir įtar­ti­nas pre­zi­den­ti­nio lėk­tu­vo žū­ties ap­lin­ky­bes nu­ro­dan­čių straips­nių iš­spaus­din­tas ir Vi­ta­li­jaus Bal­kaus – kaip nū­nai ma­din­ga – al­ter­na­ty­vus po­žiū­ris. Per­skai­čius jį lie­ka ne­sma­gus įspū­dis, kad kaž­kam net­gi žu­vu­sių Len­ki­jos va­do­vų po­mir­ti­nis pa­ger­bi­mas šir­dį už­duo­da. Tad no­riu pa­ana­li­zuo­ti straips­nio tei­gi­nius ir su­si­ju­sius reiš­ki­nius vy­rau­jan­čio mū­sų vi­suo­me­nės mąs­ty­mo po­žiū­riu.

Continue reading „Prezidentas L.Kačynskis, lietuviai ir komančai“

mussolini

Šį pavasarį sueina net kelios sukaktys, svarbios Lietuvai, pokomunistiniams kraštams ir viso pasaulio geopolitinei raidai. Lietuva, Latvija ir Estija prieš šešerius metus įstojo į NATO ir Europos Sąjungą. O kitos sukaktys dar svarbesnės – jau sukako dvidešimt metų, kai vyko komunistinio bloko subyrėjimas. Jis prasidėjo 1989 metais ir savo piką pasiekė būtent 1990 metų pavasarį. SSSR byrėjimas prasidėjo 1990 metų pavasarį, po 1990 metų kovo 11-osios dienos, kai Lietuva paskelbė nepriklausomybę. Po nesėkmingo 1991 metų  rugpjūčio pučo praėjus keliems mėnesiams, 1991 metų gruodį, Sovietų Sąjunga galutinai žlugo.

Vienas iš naujausių įvykių – Lenkijos prezidento Lecho Kačynskio žūtis. Šiuo metu Lenkijoje jau vyksta prezidento rinkimų kampanija. Pagrindiniai pretendentai į šalies vadovo postą – Seimo vadovas Bronislovas Komarovskis ir L.Kačynskio brolis Jaroslavas Kačynskis. Lenkijos pažanga siejosi būtent su L.Kačynskio inicijuota “moraline revoliucija“.

Continue reading „Šiandieninė Rusija labai primena Musolinio laikų Italiją“

katyn________

Balandžio 10-osios rytą nutikusi tragedija, kai žuvo visi 96 į Katynės žudynių vietą pagerbti aukų skridę aukščiausieji Lenkijos valdžios atstovai, ilgai įsimins. Jau daug prirašyta ir prikalbėta apie šią tragediją, tad čia norėtume tik trumpai paanalizuoti galimas katastrofos priežastis ir pasekmes bei jas supančią simboliką.

Kaip žinoma, tąryt 6:56 val. UTC laiku Smolenske, visai netoli (maždaug už 20 km) nuo Katynės žudynių vietos sudužo 1990 m. gamybos rusiškas lėktuvas „Tupolev Tu-154M Lux“ (serijinis numeris 101). Mirtina lėktuvo kelionė tetruko valandą ir 33 minutes. Visi 96 žmonės – 88 kelionės dalyviai ir 8 specialistų įgula – žuvo. Liudininkai teigia prieš sudužimą girdėję keistus garsus, sprogimus. Kad būta sprogimo, gali paliudyti ir tai, jog tvirtas lėktuvo diuraliuminio korpusas išsilankstė lyg jį būtų paveikusi pragariška jėga. Greičiausiai taip ir buvo.

Continue reading „Katynė numeris du“

kacynskis_lechas

Balandžio 10 dieną aviakatastrofoje Rusijoje žuvo Lenkijos prezidentas Lechas Kačynskis, kartu su juo vykusi valstybinė delegacija ir lėktuvo įgula, iš viso 96 žmonės. Lėktuvas nukrito prie Smolensko kovo 10 dienos ryte, bandydamas leistis aerosuoste. Tuo metu oro sąlygos buvo prastos, lėktuvas kelis kartus bandė leistis ir suko ratus greta oro uosto. Kartu su L.Kačynskiu žuvo ir jo žmona Mariana Kačynska. Žuvusiųjų tarpe daug aukšto rango Lenkijos valstybės pareigūnų – Senato pirmininko pavaduotoja Kristina Bochenek, Seimo pirmininko pavaduotojas Kšystofas Putra, užsienio reikalų viceministras Andžejus Kremeris, Lenkijos kariuomenės Generalinio štabo viršininkas generolas Francišekas Gagoras, karinių oro pajėgu vadas generolas Tadeušas Bukas, laivyno vadas admirolas Andžejus Karveta, Lenkijos centrinio banko vadovai, Seimo nariai Izabela Novacka, Jolanta Šymanek-Dereš ir Zbignevas Vasermanas, Lenkijos karinis kapelionas vyskupas Tadeušas Ploskis, prezidento kapelionas kunigas Romanas Indreičykas ir dar septyni katalikų kunigai bei stačiatikų ir liuteronų dvasininkai.

Continue reading „Mįslinga Lecho Kačynskio žūtis“